Administracinio nusižengimo byla Nr. II-826-369/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00769-2025-2
Procesinio sprendimo kategorija 16.11.3.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. birželio 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,
nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui F. M., skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens F. M. (toliau – ir pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-7566-2025 panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-7566-2025 F. M. buvo nubaustas 50 Eur bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y., dėl to, kad jis 2025 m. kovo 1 d. 17.06 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punktą (b.l. 24).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo F. M. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti, o administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Savo skundą argumentavo tuo, kad šioje vietoje nėra jokių kelio ženklų ar ženklinimo draudžiančių stovėjimą ant šaligatvio. Minėtoje vietoje daug metų nuolat statomos transporto priemonės visų daugiabučio gyventojų, ir tai niekada nebuvo traktuojama kaip pažeidimas. Jis pats šioje vietoje tokiu būdu statė automobilį daugiau nei metus ir niekada nesulaukė jokių pastabų ar įspėjimų. Jis vertina šį atvejį kaip nesusipratimą (b.l. 1).
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, bet ir bendrosios KET nuostatos, šiuo atveju KET 150.5 punktas. Asmuo, naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, privalo žinoti šias KET nuostatas ir prieš parkuodamasis įvertinti, ar jos nedraudžia jo pasirinkto parkavimo būdo. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių nuotraukų neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjo automobilis „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas stovintis ant šaligatvio. Aplinkybę, kad automobilis stovi būtent ant šaligatvio, patvirtina tai, kad automobilis stovi ant trinkelėmis išklotos dangos, kuri aiškiai skiriasi nuo automobilių stovėjimui (važiavimui) skirtos asfaltuotos dangos, yra prie pat važiuojamosios kelio dalies ir tuo pačiu aukščiau važiuojamosios kelio dalies, atskirtos borteliu. Be to, automobilis pastatytas prie pat progimnazijos tvoros, atitinkamai šaligatviu naudojasi ir moksleiviai. Tai matosi iš viešai prieinamų „Google maps“ duomenų. Apie pažeidimą buvo pranešta per programėlę „Tvarkau Vilnių“, aiškiai nurodant, kad automobilis pastatytas ant šaligatvio, kas leidžia teigti, jog kelio dalis, kur buvo užfiksuotas pareiškėjo automobilis ne tik atitinka šaligatvio požymius, bet ir kitų asmenų yra naudojama pagal paskirtį, t. y. atlieka šaligatvio funkciją ir akivaizdžiai nėra skirta transporto priemonių eismui. Įvertinus aplinkos infrastruktūrą, F. M. negalėjo nesuprasti, kad pastatė automobilį ant šaligatvio, skirto vaikščioti pėstiesiems, o ne jo valdomam automobiliui statyti. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad toje vietoje nėra jokių draudžiamųjų kelio ženklų ar jo el. laiškuose po nutarimo priėmimo išsakyta pozicija, kad toks automobilio pastatymas nesudarė kliūčių kitoms transporto priemonėms, jo administracinės atsakomybės nešalina, kadangi F. M. atsakomybėn patrauktas ne už kelio ženklų pažeidimą ar kliudymą, bet už automobilio parkavimą ant šaligatvio, ką imperatyviai draudžia KET. Priešingai nei teigia pareiškėjas, vadovaujantis KET 150.5 punkto reikalavimais, ant šaligatvio draudžiama statyti savaime, nepriklausomai nuo to, ar toje vietoje papildomai yra įrengti kokie nors draudžiamieji kelio ženklai. Ant šaligatvio transporto priemonės gali būti statomos tik tais atvejais, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu. Šiuo atveju nurodytos sąlygos, kad automobilį būtų galima statyti ant šaligatvio nėra išpildytos. Iš Vilniaus miesto savivaldybės techninių eismo reguliavimo priemonių informacinės sistemos duomenų (pridedama) matyti, kad kelio šalia (duomenys neskelbtini), atkarpoje nei iš vienos, nei iš kitos kelio pusės nėra įrengta stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, kurie leistų toje vietoje statyti automobilius. Atitinkamai statymas ant šaligatvio šioje vietoje yra draudžiamas. Aplinkybė, kad toje vietoje, kur buvo paliktas Pareiškėjo automobilis, dažnai stovi ir kitos transporto priemonės, jokios reikšmės neturi ir nešalina jo administracinės atsakomybės. Vairuotojas privalo vadovautis Kelių eismo taisyklėmis ir jų griežtai laikytis, o ne stebėti kitų vairuotojų elgesį. Kelių eismo taisykles privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų. Pareiškėjo el. susirašinėjime po nutarimo priėmimo nurodytos aplinkybės dėl parkavimo vietų trūkumo jo administracinės atsakomybės nešalina. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmenys turi teisę inicijuoti kreipimąsi į miesto savivaldybę, siekiant spręsti transporto priemonių statymo problemas, tačiau tokios situacijos negali būti sprendžiamos transporto priemones statant savavališkai teisės aktų pagrindu draudžiamose vietose (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-387-908/2024), todėl parkavimosi vietų trūkumas nesudaro pagrindo netaikyti administracinės nuobaudos. Įvertinus visas bylos aplinkybes mano, kad F. M. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, jo nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas - teisėtas, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga, nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą ribose (b.l. 97-100).
Institucijos atstovas ir pareiškėjas F. M. būdami tinkamai el. pranešimais informuoti apie skundo nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjas neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Institucijos atstovė atsiliepime į skundą prašė nagrinėti skundą jai nedalyvaujant. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 3 dalimi, skundas išnagrinėtas minėtiems proceso dalyviams nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ((duomenys neskelbtini) str.).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Ši norma yra blanketinė ir nukreipianti į KET nuostatas.
Kelių eismo taisyklių 150.5 punktas draudžia transporto priemonių vairuotojams sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Saugaus eismo automobilių keliais 2 straipsnio 67 punktas apibrėžia, kad šaligatvis – tai kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, išskyrus savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytas vietas.
Pareiškėjas neginčija fakto, kad jis 2025 m. kovo 1 d. 17.06 val. pastatė ir paliko stovėti savo vairuotą automobilį „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukoje (b.l. 16) užfiksuotoje vietoje ant šaligatvio. Minėtos aplinkybės įrodytos administracinio nusižengimo protokolu (b.l. 30), nuotrauka (b.l. 32), paties pareiškėjo teiginiais el. susirašinėjimo su Institucija metu. Iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad automobilis didžiąja dalimi (išskyrus vieną ratą) stovi ant šaligatvio. Šaligatvis yra aiškiai atskirtas nuo važiuojamosios kelio dalies borteliu, išgrįstas trinkelėmis, pakeltas aukščiau kelio važiuojamosios dalies, todėl jo supainioti su važiuojamąja kelio dalimi neįmanoma. Akivaizdžiai matyti, kad minėtoji vieta neskirta transporto priemonių statymui, joje nėra kelio ženklų, leidžiančių tokį automobilių statymo būdą. Taigi pareiškėjo veikoje yra KET 105.5 punkte nustatyto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo būtinieji požymiai.
Pareiškėjas nurodo, kad jo automobilio stovėjimo vietoje nėra jokių kelio ženklų, draudžiančių automobilio statymą ant šaligatvio. Pažymėtina, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir Kelių eismo taisyklių nuostatos. Jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas (Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. AN2-124-844/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis AN2-278-1058/2024). Kaip minėta, taisyklę draudžiančią statyti automobilius ant šaligatvio nustato ne kelio ženklinimas, ne kelio ženklai, o minėta KET 150.5 punkto nuostata. Ši nuostata numato galimybę statyti automobilį ant šaligatvio tik tuo atveju, kai yra tai leidžiantis kelio ženklas. Pagal Institucijos pateiktus duomenis, minėtoje vietoje nėra kelio ženklų leidžiančių parkavimo būdą ant šaligatvio. KET 5 punktas įtvirtina eismo dalyvių pareigą išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Kelių eismo taisyklės yra privalomos žinoti visų transporto priemonių vairuotojams, šios žinios yra teisės vairuoti transporto priemonę turėjimo absoliuti sąlyga. Taigi pareiškėjas negalėjo nežinoti, kad yra draudžiama pastatyti ir palikti transporto priemones stovėti ant šaligatvio ir parkavimo vietų trūkumas nėra išimtis, leidžianti nepaisyti šios KET taisyklės.
Pareiškėjo nurodytas argumentas, kad tai yra ilgalaikis ir įprastas kvartalo gyventojų ir paties pareiškėjo automobilių statymo būdas, nešalina F. M. atsakomybės dėl KET 150.5 punkto pažeidimo. Akivaizdu, kad šaligatvis nėra skirta statyti transporto priemones vieta, jis skirtas vaikščioti pėstiesiems. Iš pareiškėjo teiktų nuotraukų matyti, kad jis siauras, automobilių statymas absoliučiai blokuoja galimybę pėstiesiems vaikščioti šiuo šaligatviu. Ta aplinkybė, kad apie padaryta KET pažeidimą buvo pranešta Institucijai per programėlę „Tvarkau Vilnių“, liudija, kad šaligatvis yra naudojamas pėsčiųjų, ir bent vienam jų automobiliu sudaryta kliūtis pasinaudoti šaligatviu sukėlė nepasitenkinimą. Faktas, jog minėtą nusižengimą daro kiti asmenys, statydami savo automobilius ant šaligatvio, nelegalizuoja tokio automobilio statymo būdo. Tai, kad už tokį statymo būdą nebuvo bausti administracine tvarka kiti gyventojai, yra tik pareiškėjo daroma prielaida, o ne objektyvi aplinkybė. Tokių duomenų jis negali turėti.
Baudos individualizavimo klausimas skunde nekeliamas. Pareiškėjas buvo nubaustas mažesne nei sankcijoje nustatytas vidurkis bauda, atsižvelgiant į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi F. M. turi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus (greičio viršijimą, važiavimą per draudžiamą šviesoforo signalą), teismo vertinimu nuobaudos dydis jam nustatytas tinkamai.
Apibendrinant, konstatuotina, kad F. M. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, proceso pažeidimų nagrinėjant bylą nenustatyta, pareigūnas paskyrė nuobaudą, vadovaudamasis byloje surinktais dokumentais, nuobauda individualizuota tinkamai, todėl keisti ar naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-7566-2025 pagrindo nėra.
Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 1 p., 4 d., 6 d., teismas
n u t a r i a:
netenkinti pareiškėjo F. M. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-7566-2025.
Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Ovidijus Ramanauskas