Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-69-718/2019

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01665-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.4.4.; 9.18.; 9.32.; 21.9.10.

Registro objekto Nr. ROIK:18095561660

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2019 m. vasario  25 d.

 Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. A., jos atstovui advokatui E. G.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos įgaliotam atstovui vyresniajam tyrėjui M. K.,

specialistei R. K.,  

        viešame teismo posėdyje žodinio  proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalį, 205 straipsnio 6 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama I. A., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), einanti MB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas.

        Teismas  

nustatė:

administracinio nusižengimo protokolas I. A. surašytas dėl to, kad ji nuo 2018-06-01 iki 2018-07-31 parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), klientams pardavė prekių už bendrą 3453,00 Eur pajamų sumą ir gautai pajamų sumai neišrašė apskaitos dokumento, t. y. kasos pajamų orderio, grynųjų pinigų priėmimo kvito ar kito apskaitos dokumento, pagrindžiančio pinigų mokėjimo (gavimo) faktą. Per 2018 m. birželio mėn. vadovė I. A. klientams pardavė prekių už bendrą 644,00 Eur, 2018 m. liepos mėn. už 2809,00 Eur sumą, kurios neįtraukė į bendrijos buhalterinę apskaitą ir dėl to VMI pateiktose deklaracijose deklaravo nekorektiškus duomenis apie faktiškai gautas bendrijos pajamas bei mokėtiną į valstybės biudžetą Pridėtinės vertės mokesčio sumą (toliau-PVM). 2018-09-10 MB (duomenys neskelbtini) vadovė I. A. neužtikrino, kad pateiktose PVM deklaracijose už 2018 m. birželio-liepos mėn. būtų deklaruoti teisingi duomenys, t.y. pateiktose PVM deklaracijose už 2018 m. birželio-liepos mėn. nedeklaravo bendros 3453,00 Eur PVM apmokestinamų tiekimų sumos ir 724,97 Eur pardavimo PVM sumos. Už 2018 m. birželio mėn. nedeklaravo 644,00 Eur PVM apmokestinamų tiekimų sumos ir 134,88 Eur pardavimo PVM sumos, už 2018 m. liepos mėn. nedeklaravo 2809,00 Eur PVM apmokestinamų tiekimų sumos ir 590,08 Eur pardavimo PVM sumos ir tokiu būdu savalaikiai į valstybės biudžetą nesumokėjo bendros 724,96 Eur PVM sumos (už 2018 m. birželio mėn. 134,88 Eur, už 2018 m. liepos mėn. 590,88 Eur). Tokiu būdu bendrijos vadovė I. A. pažeidė Lietuvos Respublikos „Buhalterinės apskaitos įstatymo“ Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 4 d., 16 str. 1 d., 21 str. 1 d., Lietuvos Respublikos 2004-04-13 „Mokesčių administravimo įstatymo“ Nr. IX-2112 8 str. 1 d., 40 str. reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 2 dalyje, 205 straipsnio 6 dalyje numatytus nusižengimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į bylos nagrinėjimą atvyko, kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad patikrinimo metu nebuvo suvesti visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai. Po patikrinimo suvedė visus buhalterinės apskaitos dokumentus, išrašytas sąskaitas faktūras ir nustatė, kad jokių neapskaitytų pajamų nebuvo. Paaiškino, kad prieš PVM deklaravimą visas sąskaitas išrašydavo. Paaiškino, kad sąskaitas išrašydavo klientams pasiėmus prekes, kartais klientai sąskaitų neimdavo, arba dėl didelių darbo apimčių ir laiko stokos sąskaitos išrašomos nebuvo, todėl jas išrašydavo vėliau. Dėl šių priežasčių kai kurias sąskaitas išrašė jai po atlikto patikrinimo. Pripažįsta pažeidusi kasos taisykles, taip pat laiku nepateikė PVM deklaracijų, tačiau neigia kaltę dėl neteisingų pateiktų duomenų deklaravimo, visos gautos pajamos buvo deklaruotos. Pajamų neslėpė, tačiau pajamas deklaravo pavėluotai. Buvo sudaryta sutartis dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, bet tuo metu buvo išrašytos tik kelios sąskaitos, todėl dokumentų buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei nesiuntė, pati pildė PVM deklaracijas. Parduotuvėje dirbo viena, buhalterinę apskaitą pildė pati. FNTT pareigūnams nebuvo pateikti visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai. Pareigūnai pasiėmė tuos dokumentus, kuriuos rado patikrinimo metu. Kitų dokumentų jos, I. A., neprašė. Kai kurie dokumentai tuo metu buvo saugomi jos namuose. Kai kuriuos kasos pajamų orderius ji surašė jau po patikrinimo. Žino, kad pajamas reikia deklaruoti iki sekančio mėnesio 25 d. Ji, I. A., PVM deklaracijas pateikė vėliau. Veiklą vykdo nuo 2018 m. gegužės mėnesio vidurio (kai atsidarė salonas), kovo mėnesį įmonė buvo įsteigta. Tikslo slėpti gaunamas pajamas neturėjo. Visos įvykusios ūkinės operacijos buvo užfiksuotos įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose. Paaiškino, kad klientui sumokėjus grynuosius pinigus, įmonė išrašo kasos pajamų orderį arba pinigų priėmimo kvitą. Kasos pajamų orderiai patvirtina pinigų įnešimą į įmonės kasą. FNTT pareigūnai kasos pajamų orderiais nesidomėjo, neprašė jų pateikti. FNTT pareigūnai susirinko visus dokumentus, kuriuos rado salone, taip pat ir jos asmenines užrašų knygutes,  ir juos pasiėmė. Įmonėje yra vedami Apyvartos žiniaraščiai, tačiau FNTT pareigūnai jų pateikti nereikalavo. Administracinio nusižengimo protokole nurodytos sumos minėtuose žiniaraščiuose buvo nurodytos. Žiniaraščiai pildomi kompiuteriu buhalterinės programos pagalba. Prašo skirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą, kol kas gauna minimalias pajamas, nes įmonė veiklą pradėjo neseniai. Kasos pajamų orderiai pagal teisės aktų reikalavimus turi būti išrašyti tą pačią dieną, tačiau dėl laiko stokos ir kt. priežasčių ji, I. A., juos išrašydavo vėliau. Visi pardavimai buvo deklaruoti. Vėliau pateiktose deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Tyrimo metu parašė paaiškinimą, M. K. liepė parašyti tokio turinio paaiškinimą. Jis pasakė, kad jeigu ji neprisipažins minimaliai nedeklaravusi pajamų, jai bus iškelta baudžiamoji byla. Ji patyrė psichologinį spaudimą. Nežinojo, kad papildomai gali pati teikti dokumentus FNTT pareigūnams. Didžiosios knygos pateikusi nebuvo. Turi ekonominį išsilavinimą, todėl buhalterinę apskaitą tvarkė pati. Be to, pardavimo apimtys nebuvo didelės.  Nežino, apie kokius registrus be pavadinimo pasakoja specialistė. Didžioji knyga ir kasos knyga buvo laikomos jos namuose. Senajame kompiuteryje, esančiame namuose, turėjo buhalterinę programą, kur buvo vedami buhalteriniai registrai. Prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos įgaliotas atstovas M. K. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo gautas pranešimas, kad parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), priklausančioje MB (duomenys neskelbtini), pirkėjams nėra išduodami buhalterinės apskaitos dokumentai. Pirmiausiai paprašoma sumokėti 50 proc. avansą, surašomas užsakymo lapas, o pristačius prekes sumokama likusi pinigų suma, jokio buhalterinės apskaitos dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimo faktą, I. A. neišduoda. 2018-09-21 buvo atliktas MB (duomenys neskelbtini) patikrinimas, paimti buhalterinės apskaitos dokumentai, rankraštiniai užrašai, nustatyta kokia įmonė tvarko įmonės buhalterinę apskaitą. Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonėje nėra įrengtas kasos aparatas, klientams už parduotas prekes yra išduodami kasos pajamų orderiai. Tolimesnio patikrinimo metu iš I. A. paimtas paaiškinimas. Nustatyta, kad įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB (duomenys neskelbtini), registruota Vilniaus m. Minėtos įmonės buvo pareikalauta pateikti MB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus. UAB (duomenys neskelbtini) atsiuntė visus MB (duomenys neskelbtini) turimus buhalterinės apskaitos dokumentus, buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį, patalpų nuomos sutartį, dvi išankstinio mokėjimo sąskaitas ir pirkimo sąskaitas (plytelių pirkimo iš Ispanijos). Tyrimo metu iš I. A. buvo paimtas kompiuteris, FNTT specialistas D. A. išėmė duomenis su užsakymo lapais, be to, paimti atspausdinti užsakymo lapai įmonės veiklos vietoje. Remiantis nustatytais duomenimis, buvo nustatyti fiziniai asmenys, pirkę plyteles, kurie buvo apklausti. FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos vyr. specialistė R. K. nustatė, kad I. A. laikotarpiu nuo 2018-06-11 iki 2018-07-31 nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais 2158,20 Eur įplaukų gavimo. Pažymėjo, kad I. A., pripažino, kad ne visiems plyteles pirkusiems klientams buvo išduoti pinigų perdavimą pagrindžiantys dokumentai. Antrą paaiškinimą ji rašė dalyvaujant advokatui V. A.. Paaiškinimus paėmė jis, liudytojas. I. A. paaiškinimą rašė laisva valia, be to, kabinete buvo dar du FNTT pareigūnai. Jai buvo užduodami klausimai, pateikti skaičiavimai. Ji aiškino, kad dėl didelio darbo krūvio, nes dirba viena, kasos pajamų orderio iš karto neišrašo. Patikrinimo metu I. A. teigė, kad visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai yra saugomi parduotuvėje arba buhalterinę apskaitą tvarkančioje įmonėje. Ji nieko nesakė apie namuose laikomus dokumentus. Tyrimą atliko iš rastų dokumentų bei I. A. kompiuteryje buvusių duomenų. I. A. pati rašė paaiškinimą, jokio spaudimo jai nedarė. Paaiškinimus pasirašė, pastabų neturėjo. I. A. pripažino padariusi administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo protokolą surašė jis, M. K.. Jis, liudytojas, patikrinimo metu klausė I. A., kur yra laikomi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai. Ji pati nurodė, kad dokumentai yra laikomi parduotuvėje ir apskaitą tvarkančioje įmonėje. Paimti visi parduotuvėje buvę dokumentai, UAB (duomenys neskelbtini) taip pat atsiuntė visus turėtus buhalterinės apskaitos dokumentus. FNTT specialistas apžiūrėjo I. A. kompiuterį ir ten jokios buhalterinės programos, kur būtų vedami registrai, nerado. Patikrinimo metu paimti du kompiuteriai – plančetinis ir nešiojamas. Mano, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad I. A. padarė jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus.

FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos specialistė R. K. patvirtino savo 2018-10-30 specialisto paaiškinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad I. A. neužregistravo 1958,20 Eur įplaukų, tai yra 1618,35 Eur pajamų, PVM – 339,85 Eur už plytelių pardavimą. Patikrinimo metu rėmėsi įmonės pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais ir pačios I. A. paaiškinimu. I. A. pati nurodė kiek pajamų neapskaitė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose. Įmonės dokumentus jai, R. K., pateikė tyrėjas. Ant kasos pajamų orderių pasirašė direktorė I. A., buhalterės parašų nebuvo. Surašė paaiškinimą iš jai pateiktų MB (duomenys neskelbtini) dokumentų. Specialisto paaiškinimo surašymui buvo pateikti: MB (duomenys neskelbtini) nuo 2018-05-01 iki 2018-08-31 pirkimo PVM sąskaitos faktūros, kvitai, apskaitos registrai, laikotarpio 2018-06-01 iki 2018-09-06 pardavimo PVM sąskaitos faktūros, MB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašas. Apskaitos registrai- tai suvestiniai apskaitos registrai, kuriuose registruojamos ūkinės operacijos (įplaukos, pajamos, PVM, grynieji pinigai).  Juos pateikė tyrėjas. Kokie konkrečiai buvo registrai, negali pasakyti. Apskaitos registrai buvo pateikti be pavadinimų, juose pavadinimai nebuvo nurodyti. Ji vadovavosi visais direktorės pateiktais registrais. Rašant paaiškinimą jai buvo svarbios įplaukos, pajamos ir PVM, kadangi kalba buvo apie neapskaitytas pajamas. Kasos knygoje registruojamas piniginių lėšų gavimas į kasą. Pirminis dokumentas, patvirtinantis piniginių lėšų gavimą į įmonę, tai kasos pajamų orderis. Pažymėjo, kad dokumentai išrašomi ūkinės operacijos atlikimo metu. Mano, kad buhalterinius apskaitos registrus galima kompiuterinės programos pagalba koreguoti bet kuriuo metu. Jai, R. K.,  buvo pateiktas registras, kuris nebuvo pavadintas nei „Didžiąja knyga“,  nei „Kasos knyga“. Registre buvo registruojamos ūkinės operacijos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas E. G. prašė I. A. pagal ANK 205 straipsnio 6 dalį nutraukti arba grąžinti bylą institucijai papildomai tyrimui atlikti. Pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-11-13 nutartimi bylos medžiaga jai buvo grąžinta institucijai protokolo trūkumams pašalinti, tačiau institucija, surašiusi naują administracinio nusižengimo protokolą, nepašalino trūkumų, pažeidimo esmė liko ta pati. Teisminio nagrinėjimo metu išaiškėjo naujos aplinkybės, kurios turi būti įvertintos. I. A. pripažįsta padariusi smulkius pažeidimus, paaiškino, kad parduotuvėje kasos aparato nebuvo, taigi ne visada, gaudama grynuosius pinigus, išrašydavo kvitus. Tačiau tokie jos veiksmai galėtų būti kvalifikuoti pagal ANK 205 straipsnio 1 dalį. I. A. pateikė duomenis, kad kai kuriais atvejais ji neišdavė grynųjų pinigų paėmimo kvitų, tačiau pinigus visada įnešdavo į kasą ir tai užfiksuota Kasos knygoje ir Didžiojoje knygoje. Specialistė, teikdama paaiškinimą, tokių duomenų neturėjo. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas neįrodytas. I. A. paaiškino, kad tos sumos, kurias vadina neapskaitytomis, tai yra avansų sumos. PVM sąskaitos buvo išrašomos po prekių perdavimo klientams. Avansų sumos nėra apmokestinamos. Tik perdavus prekes, išrašoma PVM sąskaita faktūra. Taip ir buvo padaryta. Tyrėjai tokių duomenų neprašė, todėl I. A. ir nepateikė. Tikslo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą ji neturėjo. Nebuvo siekio nuslėpti pajamas. Tuo pačiu metu tos sumos buvo įnešamos į kasą. PVM deklaracijos buvo pateiktos teisingai, pažeidimas nepasitvirtino. Prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o pripažinus I. A. kalta, jos veiką kvalifikuoti pagal 205 straipsnio 1 dalį.

Rašydama paaiškinimus I. A. pripažino padariusi nusižengimus, nurodė, kad MB (duomenys neskelbtini) klientai už parduotas prekes parduotuvėje atsiskaito grynais pinigais arba banko pavedimu. Užsisakius klientui prekes iš parduotuvės ji, I. A., klientui išduoda užsakymo lapą, kurio vieną egzempliorių pasilieka sau. Priklausomai nuo užsakymo sumos yra prašoma sumokėti avansą. Klientams už sumokėtą avansą kai kada nėra išduodamas joks buhalterinės apskaitos dokumentas, kuris patvirtintų pinigų sumokėjimą. Klientui sumokėjus likusią sumą už prekes, jam kai kada nėra išrašomas ir išduodamas joks buhalterinės apskaitos dokumentas, kuris patvirtintų pinigų sumokėjimą. Minėti neapskaityti pinigai buvo panaudoti mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) veikloje. MB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje elektroniniu kasos aparatu nesinaudoja ir neturi, už prekes klientams atsiskaičius yra išduodami kasos pajamų orderiai ar pinigų priėmimo kvitai. Negali pasakyti, už kokią sumą nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018-09-20 yra neišduoti minėti buhalterinės apskaitos dokumentai. Visi užsakymai, gauti iš klientų, yra vedami kompiuteriu, kurį patikrinimo metu paėmė FNTT pareigūnai. Patikslins PVM deklaracijas ir sumokės mokesčius. Gailisi. Pripažįsta, kad  2018 m. birželio – liepos mėnesiais iš klientų už parduotas plyteles neapskaitė pajamų už 3553 Eur (b.l. 84, 88).

Iš R. S. 2018-10-12 paaiškinimo matyti, kad 2018-09-07 jai nuvykus į plytelių ir santechnikos saloną (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), užsisakė keramines plyteles „Marengo tectif“. Užsakymą Nr. 20180907.01 dėl plytelių įsigijimo priėmė moteris, kuri tuo metu dirbo salone. Su minėta moterimi buvo sutarta, kad už užsakytas prekes bus atsiskaityta, kai bus pristatytos prekės. Minėtame užsakyme visų prekių kaina sudarė 3277,26 Eur. Užsakytos prekės į minėtą saloną buvo pristatytos 2018 m. rugsėjo mėn. pabaigoje. Užsakytas prekes atsiėmė jos sužadėtinis Ž. S.. Jis už prekes atsiskaitė grynaisiais pinigais, kokią sumą sumokėjo nepamena. Parduotuvės pardavėja jokio buhalterinės apskaitos dokumento, kuris patvirtintų prekių įsigijimą, neišrašė ir neišdavė, nes sutarė, kad jis užvažiuos pasiims kitą dieną (b.l. 11, 12, 13).

Iš M. Š. 2018-10-12 paaiškinimo matyti, kad 2018-06-20 jis užsisakė plyteles plytelių ir santechnikos salone (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pasirašė prekių užsakymo sutartį Nr. 20180620.1., prekių kaina – 400,36 Eur. Salone dirbusi moteris paprašė sumokėti 50 proc. avansą, tai yra 200 Eur. Jis sumokėjo 200 Eur, tačiau jokio buhalterinės apskaitos dokumento, kuris patvirtintų avanso sumokėjimą, negavo. Atvykus prekėms, sumokėjo likusius 200 Eur, tačiau jokio buhalterinės apskaitos dokumento vėl negavo. Avansą ir likusią pinigų sumą jis mokėjo grynais pinigais (b.l. 14, 15).

D. D. 2018-10-12 paaiškinime taip pat nurodė, kad 2018-06-20 plytelių ir santechnikos salone (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), užsisakė plyteles, pasirašė prekių užsakymo sutartį Nr. 2018071.01. Salone dirbusi I. A. paprašė sumokėti 500 Eur avansą, išrašė jam kasos pajamų orderį MILL Nr. 100004. Pristačius prekes, už jas mokėjo grynaisiais pinigais, už sumokėtus pinigus I. A. jokio buhalterinės apskaitos dokumento nedavė. I. A. prašė atsiskaityti grynaisiais pinigais, nes taip gali padaryti didesnę nuolaidą. Minėtame salone prekes užsisakė du kartus, mokėjo grynaisiais pinigais (b.l. 40, 41, 42, 43, 44).

A. L. 2018-10-16 paaiškinime nurodė, kad 2018-06-12 plytelių ir santechnikos salone (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), užsisakė plyteles. Avansą už prekes bei likusią pinigų sumą mokėjo bankiniu pavedimu. Plyteles jai pristatė kurjeris, jokių papildomų dokumentų, susijusių su plytelių įsigijimu, kurjeris jai neįteikė (b.l. 45, 46, 47).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos 2018-10-18 patikrinimo akto Nr. 04/12-1-22-9926-A4 matyti, kad 2018-09-21 – 2018-10-18 atliktas MB (duomenys neskelbtini) patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė veiklą vykdo nuo 2018 m. gegužės mėn., adresu (duomenys neskelbtini). Įmonė minėtu adresu turi plytelių ir santechnikos saloną (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad I. A. 2018 m. liepos mėn. VMI pateikė PVM deklaraciją nuo 2018-06-11 iki 2018-07-01, kurioje nurodė 1165 Eur PVM apmokestinamų sandorių, nors realiai per tą laikotarpį pardavimai sudarė 1809 Eur. Minėtu laikotarpiu iš klientų neapskaitė pajamų nuo 644 Eur. 2018 m. rugpjūčio mėn. pateikė VMI PVM deklaraciją nuo 2018-07-01 iki 2018-07-31, kurioje nurodė 7620 Eur PVM apmokestinamų sandorių, nors realiai per tą laikotarpį pardavimai sudarė 10429 Eur. Minėtu laikotarpiu iš klientų neapskaitė pajamų už 2809 Eur. 2018 m. birželio ir liepos mėn. iš kikentų už parduotas plyteles salone (duomenys neskelbtini) neapskaitė pajamų už 3453 Eur. Asmenims neišdavė kasos pajamų orderių ir PVM sąskaitos faktūros, kurie pagrįstų prekių įsigijimą (b.l. 89-91).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos vyr. specialistė R. K. 2018-10-30  specialisto paaiškinime Nr. 04/12-2-3-11621 nurodė, kad I. A. neapskaičiavo ir nesumokėjo 724,97 Eur mokėtino į biudžetą PVM, todėl valstybės biudžetui padarė 724,97 Eur (2018 m. birželio mėn. – 134,88 Eur, 2018 m. liepos mėn. – 591,08 Eur) nuostolį (b.l. 100-103).

        Iš 218-10-19 priėmimo-pardavimo akto Nr. 04/12-1-12-11193 matyti, kad M. K. perdavė šiuos MB (duomenys neskelbtini) dokumentus: segtuvus, kurių pavadinimai „Užsakymai“, „Pirkimai“, „Pardavimai“, „Avansinės apyskaitos“, įvairūs rankraštiniai ir buhalterinės apskaitos dokumentai, patikrinimo medžiaga (b.l. 95).

Teismas

konstatuoja:

I. A. padaryti nusižengimai įrodyti administracinio nusižengimo protokolu, iš dalies jos pačios paaiškinimais, patikrinimo aktais Nr. 04/12-1-22-9926-A1 ir  Nr. 04/12-1-22-9926-A3, R. S., M. Š., R. L., V. L., I. G., D. D., A. L. paaiškinimais, prekių užsakymo sutartimis, PVM sąskaitomis-faktūromis, kasos pajamų orderio kvitais, išankstinio mokėjimo sąskaitomis, specialisto paaiškinimais dėl MB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos bei specialisto teisme duotais parodymais, FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjo M. K. parodymais, PVM deklaracijų duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga. 

ANK 205 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą siekiant nuslėpti arba nuslepiant nuo dešimt iki penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus. ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą.

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Pagal to paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

Pažymėtina, kad nusižengimų tyrimo metu I. A. kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad klientams sumokėjus avansą ir likusią pinigų sumą už prekes, jiems kartais neišrašydavo ir neįteikdavo jokio buhalterinės apskaitos dokumento, kuris patvirtintų pinigų sumokėjimą. Minėti neapskaityti pinigai buvo panaudoti mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) veikloje. Teisminio nagrinėjimo metu I. A. kaltę neigė, nurodė, kad dėl didelio darbo krūvio kartais klientams iš tikrųjų neišdavė grynųjų pinigų paėmimo kvitų, tačiau pinigus visada įnešdavo į kasą, išrašydavo kasos pajamų orderį, kartais pavėluotai, po kelių dienų, ir tai užfiksuota Kasos knygoje ir Didžiojoje knygoje, šiuos patvirtinančius duomenis pateikė teismui. Taigi, visos jos gautos pajamos buvo apskaitytos, sumokėti visi būtini mokesčiai į valstybės biudžetą. Siekio nuslėpti mokesčių ji neturėjo. Patikrinimo metu į parduotuvę atvykę FNTT pareigūnai paėmė visus rastus dokumentus. Namuose esančiame kompiuteryje buhalterinės programos pagalba tvarkė registrus, todėl ir nepateikė Kasos knygos, nes pareigūnai jos neprašė. Be to, rašydama paaiškinimą, buvo išsigandusi, pareigūnas jai grasino baudžiamąją byla. Teismas kritiškai vertina šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamos  I. A. paaiškinimus, laiko juos gynybine versija, siekiu išvengti gręsiančios administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad apklausiama teisme I. A. nurodė, kad turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą, todėl nepaisant pasirašytos sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) dėl MB (duomenys neskelbtini), ji pati tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, nes pardavimų apimtys nebuvo didelės. Taigi, tai, kad I. A., atliekant jos vadovaujamos bendrijos finansinės veiklos patikrinimą, nesuvokė, kad tyrimą atliekantiems pareigūnams būtina pateikti visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat ir neva saugomus jos namuose, yra visiškai nelogiška ir nesuprantama. Patikrinimo tikslas I. A. buvo nurodytas, todėl ji turėjo suvokti ir, be abejo, suvokė kokie dokumentai bus tikrinami. Šiuos I. A. paaiškinimus paneigė ir patikrinimą atlikęs FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjas M. K., parodęs, kad patikrinimo metu ji pati nurodė, kad MB (duomenys neskelbtini) dokumentai yra laikomi parduotuvėje ir apskaitą tvarkančioje įmonėje - UAB (duomenys neskelbtini). Paimti visi parduotuvėje buvę dokumentai, kompiuteriai, UAB (duomenys neskelbtini) taip pat atsiuntė visus turėtus buhalterinės apskaitos dokumentus. Tyrimo metu I. A., rašydama paaiškinimą, kaltę pripažino. Pareigūnas teigia, kad I. A. paaiškinimą rašė laisva valia, spaudimas jai daromas nebuvo, be to, tuo metu kabinete buvo dar du pareigūnai, o I. A. rašant antrąjį paaiškinimą, dalyvavo ir jos atstovas advokatas V. A.. Ji pati aiškino, kad dėl didelio darbo krūvio, dėl to, kad dirba viena, kasos pajamų orderio iš karto neišrašo. FNTT specialistas apžiūrėjo iš I. A. paimtus kompiuterius  ir juose jokios buhalterinės programos, kur būtų vedami registrai, nerado. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. lapkričio 13 d. teismui sugrąžinus šią administracinio nusižengimo bylą protokolą surašiusiai institucijai protokolo trūkumams pašalinti, I. A. FNTT pareigūnams taip pat turėjo teisę teikti papildomus įrodymus, tačiau neteikė.  

Pagal LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 punkto nuostatą, visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Pagal Taisyklių 3 punktą pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Pagal tų pačių taisyklių 10 punktą atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 (Žin., 2002, Nr. 82-3522; 2005, Nr. 97-3654), nurodytą apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita). Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą.

Administracinėn atsakomybėn traukiama I. A. pripažįsta, kad kartais pirkėjams neišrašydavo kvito ar kito pinigų paėmimą pagrindžiančio dokumento, tačiau teigia, kad gautus pinigus visada įnešdavo į įmonės kasą, išrašydama kasos pajamų orderį, pateikė teismui tai įrodančius kasos pajamų orderius ir kasos knygos išrašą. Nurodė, kad kasos pajamų orderius kartais išrašydavo po kelių dienų nuo pinigų gavimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtus dokumentus I. A. pateikė tik bylos teisminio nagrinėjimo metu, trečio teismo posėdžio metu. I. A. į FNTT apklausai taip pat buvo atvykusi kelis kartus, vieną kartą atstovaujama teisininko, tačiau jokio papildomų jos kaltę paneigiančių įrodymų nepateikė. FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos specialistė R. K. paaiškino, kad šiuos teismui pateiktus dokumentus kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos pagalba galima išrašyti ir koreguoti atbuline data, todėl nagrinėjamu atveju gali kilti pagrįstų abejonių dėl šių duomenų tikrumo. Specialistė taip pat pažymėjo, kad patikrinimo metu rėmėsi įmonės pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais ir pačios I. A. paaiškinimu, liudytojų paaiškinimais. I. A. pati nurodė kiek pajamų neapskaitė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose. Specialisto paaiškinimo surašymui buvo pateikti MB (duomenys neskelbtini) nuo 2018-05-01 iki 2018-08-31 apskaitos registrai. Apskaitos registrai buvo pateikti be pavadinimų, pavadinimai nebuvo nurodyti, juose buvo registruojamos ūkinės operacijos.

Tyrimo metu buvo apklausti ir prekes iš MB (duomenys neskelbtini) salono (duomenys neskelbtini) pirkę asmenys. R. S., M. Š., D. D., A. L. nurodė negavę jokio buhalterinės apskaitos dokumento, kuris patvirtintų avanso sumokėjimą, po avanso ir (ar) likusios pinigų sumos sumokėjimo.

Surinkti įrodymai patvirtina, kad I. A., būdama MB (duomenys neskelbtini) vadove, laikotarpiu nuo 2018-06-01 iki 2018-07-31 parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), klientams pardavė prekių už bendrą 3453,00 Eur pajamų sumą ir gautai pajamų sumai neišrašė apskaitos dokumento, t. y. kasos pajamų orderio, grynųjų pinigų priėmimo kvito ar kito apskaitos dokumento, pagrindžiančio pinigų mokėjimo (gavimo) faktą. Per 2018 m. birželio ir liepos mėn. I. A. klientams pardavė prekių už bendrą 3453 Eur sumą, kurios neįtraukė į bendrijos buhalterinę apskaitą ir dėl to VMI pateiktose deklaracijose už birželio-liepos mėn. deklaravo nekorektiškus duomenis apie faktiškai gautas bendrijos pajamas bei mokėtiną į valstybės biudžetą Pridėtinės vertės mokesčio sumą ir tokiu būdu savalaikiai į valstybės biudžetą nesumokėjo bendros 724,96 Eur PVM. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos „Buhalterinės apskaitos įstatymo“ Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 4 d., 16 str. 1 d., 21 str. 1 d., Lietuvos Respublikos 2004-04-13 „Mokesčių administravimo įstatymo“ Nr. IX-2112 8 str. 1 d., 40 str. reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimus, numatytus ANK 205 straipsnio 6 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

 I. A. skirtinos ANK 187 straipsnio 2 dalyje, 205 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinės nuobaudos – piniginės baudos. Skiriant nuobaudas I. A. taikoma nusižengimų metu galiojusi ANK 205 straipsnio 6 dalies (2017-01-01 įstatymas Nr. XII-1869 ) ir 187 straipsnio 2 dalies redakcija (2017-05-23 įstatymas Nr. XIII-375), kurioje numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Byloje I. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

Skiriant nuobaudas, atsižvelgtina į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į pažeidėjos asmenybę – nėra duomenų, kad būtų anksčiau bausta administracine tvarka už analogiškus nusižengimus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti I. A. skiriant ANK 187 straipsnio 2 dalies (2017-05-23 įstatymas Nr. XIII-375), 205 straipsnio 6 dalies (2017-01-01 įstatymas Nr. XII-1869) sankcijose  numatytas administracines nuobaudas – minimalias baudas. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 187 straipsnio 2 dalimi, 205 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

I. A. pripažinti kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje (2017-05-23 įstatymas Nr. XIII-375), 205 straipsnio 6 dalyje (2017-01-01 įstatymas Nr. XII-1869), ir paskirti jai:

- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje   (2017-05-23 įstatymas Nr. XIII-375) padarymą administracinę nuobaudą – 150 Eur baudą;

- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 6 dalyje   (2017-01-01 įstatymas Nr. XII-1869)  padarymą administracinę nuobaudą – 3000 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, I. A. už šiuos nusižengimus skirti galutinę nuobaudą – 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 18095561660 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                      Laimutė Venckuvienė