(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 26 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,

sekretoriaujant Vaivai Gurnikaitei,

dalyvaujant ieškovui I. F., jo atstovui advokatui Anatolijui Novikovui,

atsakovei I. J., jos atstovei advokatei Svetlanai Proninai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. F. ieškinį atsakovams I. M., I. J. dėl pažeistų teisių atsisakant duoti sutikimą atlikti namo rekonstrukciją, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs 2016-01-15 (t. 1, b. l. 73), prašė pripažinti, kad atsakovai nepagrįstai atsisako pasirašyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, rekonstrukcijos projektą pagal UAB „Archicom“ parengtą rekonstrukcijos projektą ir pripažinti ieškovui teisę gauti statybos leidimą be atsakovų sutikimo. Nurodė, kad ieškovui bei kitiems atsakovams I. M., N. F. ir I. J. priklauso namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), Vilnius. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-04 sprendimu buvo patvirtintas patalpų atidalijimas pagal UAB „Archicom“ parengtą projektą. 2014 metų pradžioje parengtas UAB „Archicom“ projektas dėl namo dalies rekonstrukcijos, pasistatant ieškovui priestatą. Kadangi bus statomas priestatas, turi būti gauti kaimynų bei bendraturčių sutikimai. Atsakovai vis žodžiu žadėjo duoti sutikimus, o raštu neatsako. Atsakovams per notarą, antstolį buvo pateiktas ir projektas 17 lapų, bet atsakovai atsisakė duoti sutikimą. Projektas niekaip nepažeis bendraturčių teisių, nes atitinka Statybos įstatymo normas. Priestatą statys ant ieškovo sklypo dalies.

A. I. J. atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 85-89) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė į bylą tokio projekto, kuriame būtų pažymėtos visos komunikacijos, nurodyti darbų vykdytojai, kad būtų galima įsitikinti, jog esamos komunikacijos bendrame sklype nebus pažeistos. Nepateikta detalios informacijos apie planuojamus elektros kabelio tiesimo, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių, dujotiekio įrengimo darbus, t. y. kur bus perkelti komunikacijų įvadai. Nepateikė duomenų apie tai, ar sklype yra kitų požeminių elektros kabelių, ryšių linijų, nepateikė sklypo topo nuotraukos, statinių išdėstymo sklype plano, atstumų tarp jų, iš kurių būtų galima vertinti, ar nebus pažeistos komunikacijos, kiti apsaugai keliami reikalavimai. Ieškovo ketinami atlikti statybos darbai numatyti žemės sklypo bendro naudojimo dalyje. Ieškovas norėdamas atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją, sumažinant ne tik bendro naudojimo žemės sklypo dalį, bet ir bendraturčiams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, elgiasi nesąžiningai, nenumatant kompensavimo mechanizmo. Ieškovas privalo atskleisti kokie darbai bus vykdomi, kiek laiko, kokį poveikį turės, nes sutikimas duodamas konkretiems darbams. Privalėjo atskleisti esminius darbų sprendimus. Ieškovo pateiktos informacijos išsamumas yra nepakankamas. Ieškovas ketina rekonstruoti pastatą, nors neišlaikomas 3 metrų statumas nuo sklypo ribos. Juozo ir J. S. sutikimai nepatvirtina visų gretimų sklypų savininkų sutikimą. Ieškovas ruošiasi 2 kartus padidinti jam priklausantį naudingąjį namo plotą, tai pripažintina esminiu faktinės padėties pakeitimu. Bet kokie rekonstrukcijos darbai gali sukelti realią grėsmę namo konstrukcijoms, pabloginti esamą pastato techninę būklę, sumažės matomumo ribos, išnyks priėjimas prie atsakovei priklausančios namo dalies antro aukšto. Netaisyklingos formos priestatas sugadins namo bendrą vaizdą. Neturėdama visų duomenų negali įvertinti, ar rekonstrukcijos darbai nepažeis atsakovų teisių,

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio  ministerijos atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 91-95) nurodė, kad žemės sklypas priklauso ieškovui, I. J. ir Lietuvos Respublikai. Pažymi, kad statybos įstatymo nuostatos numato gauti ne tik statinio bendraturčio sutikimą, bet ir žemės sklypo bendraturčio sutikimą. Vilniaus miesto skyriuje yra gautas ieškovo 2015-11-30 prašymas išduoti sutikimą statyti priestatą arčiau 3 m. ribos, tačiau ieškovas buvo informuotas, kad sutikimą turi gauti iš besiribojančio sklypo savininkų. Be to, žemės sklypo bendraturčiai nėra sudarė ir išviešinę žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Tad siekiant užstatyti žemės sklypo dalį, tikslinga nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad atsakovai dėl nežinomų priežasčių atsisakė pritarti siųstam namo rekonstrukcijos projektui. Bylos nagrinėjimo metu buvo gautos UAB „Vilniaus vandenys“, AB „Energijos skirstymo operatorius“ prisijungimo prie komunikacijų sąlygos. Pajungiant dujas, dujų vamzdis bus perkeltas apačioje priestato, o dėžutė bus ties sklypo riba, kasimo darbų nereiks. Elektros tiekimas bus atskirtas ieškovo namo pusei ir atsakovų, pastatyti atskiri skaitikliai. Vandens, dujų ir elektros įvadai bus atskirti ir atsakovams mokėti už tai nereikės. Projektiniuose sprendiniuose nėra privalomas komunikacijų pažymėjimas ir detali informacija. Gavus statybos leidimą, priestatas būtų pastatytas per mėnesį, jokių ribojimų atsakovei I. J. dėl matomumo per antro aukšto langą nebūtų. 20 kv. m. pastatas – nesudėtingas statinys. Išreiškiami tik subjektyvūs nuogastavimai dėl komunikacijų įvedimo. Atsakovai nesikooperavo su ieškovu, siekdami išsiaiškinti jiems aktualius klausimus dėl priestato projekto.

A. I. J. ir jos atstovės teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad atsakovė dirba su technologiniais projektais. Iš pateikto projekto nėra visiškai aišku, kaip bus iškeltos komunikacijos (elektra, dujos, vanduo), pastačius priestatą. Visiškai neaiški architektūrinė dalis – kokios medžiagos naudojamos, sienų izoliacija, kapitalinės sienos griovimas ir jos sutvirtinimas. Taip pat nepatinka pats projektas, nes priestatas išsiskirs gatvės kontekste. Ieškovui buvo žodžiu paaiškinta dėl pateikto projekto, kad iš jos visiškai neaiškus komunikacijų įvedimas, tiesimo būdai ir pan. Atstovė paaiškino, kad nėra aišku, ar pateikti kitų kaimynų sutikimai. Visiškai neatskleisti rekonstrukcijos darbai – statybos, kasimo, kiek laiko bus vykdomi darbai, jų mastas. Ekspertė, teikdama paaiškinimus, patvirtino, kad nėra aišku, ar nebus užstotas antro aukšto langas, kadangi brėžinyje numatytas priestato stogas yra abejotinas. Ieškovo pateikta topo nuotrauka parodo tik esamus inžinerinius tinklas, bet ne būsimus. Šiai dienai pateikti duomenys yra abejotini, ar nebus pažeistos atsakovų, kaip namo savininkų, teisės.

Liudytoja J. Š., architektė, paaiškino, kad pateiktas ne statybos projektas, bet eskizinis projektas (projektiniai pasiūlymai), kuriame nėra duomenų dėl komunikacijų įvedimo į naujai pastatyto priestato dalį. Matyti, kad bus griaunama namo nešančioji siena, kuri nėra suprojektuota. Priestatas bus statomas dujotiekio tinklų apsaugos zonoje, kurioje rekonstrukcija negalima. Turi pateikti duomenis, kaip išspręs dujų įvedimą į priestatą. Kaip matyti iš ieškovo ketinimų, tai vienbučio namo rekonstrukcija į dvibutį namą. Nesudėtingas statinys būtų, kai priestatas prie esamo namo būtų formuojamas su atskiru įėjimu, ne iš namo pusės. Pateiktame projekte, kurį galima vadinti eskiziniu pasiūlymu ar projektiniais sprendiniais, nėra nei inžinerinės, nei konstruktyvinės dalies. Kartu su projektu atsakovams nebuvo pateikta ir topo nuotrauka, tad duoti sutikimo neaišku kam, nebuvo pagrindo. Vandentiekis taip pat po priestatu. Tad ketinama statyti priestatą ant inžinerinių tinklų servituto. Projekte nėra jokių apskaičiavimų dėl takelio pločio, kuris perkeliamas iš bendro naudojimo žemės už priestato. Iš projekto negalima spręsti, ar priestato stogas neužlips ant antro aukšto lango, nes nėra nei aukščio, nei altitudės, tik piešinukas. Kai bus aiškus inžinerinių tinklų iškėlimas, tada ieškovui ir reiktų prašyti bendraturčių sutikimo.

Ieškinys atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-01 nutartimi civilinė byla atsakovo N. F. teisių perėmėjai Valentinai G. F. nutraukta, ieškovui pateikus atsisakymą nuo ieškinio jos atžvilgiu, paaiškėjus aplinkybėms, kad N. F. bei jo teises perėmusi Valentina G. F. nebėra nuosavybės teisių į pastatą turėtoju (t. 2, b. l. 53-54, t. 2, b. l. 22-25).

         A. I. M. apie iškeltą civilinę bylą ir paskirtus teismo posėdžius buvo informuota tinkamai, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 1393/2007 bei CPK 805 straipsnio nuostatomis (t. 1, b. l. 121, 125-126, 129-131, 158-163; t. 2, b. l. 15-21), siunčiant teismo procesinius dokumentus žinomu gyvenamosios vietos adresu Italijoje bei įpareigojant pasirinkti atstovą Lietuvoje, procesiniams dokumentams gauti (CPK 805 str., t. 1, b. l. 125-126). Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apie paskirtą teismo posėdį buvo informuota tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Minėti asmenys į teismo posėdį neatvyko. Teismas išnagrinėjo civilinę bylą jiems nedalyvaujant, juos informavus tinkamai.

              Byloje nustatyta, kad ieškovui I. F. nuosavybės teise priklauso pastato – gyvenamojo namo 14/100 dalis (t. 2, b. l. 22-25), bei 83/594 dalys 0,0594 ha žemės sklypo (t. 1, b. l. 19), esančių Ratnyčios g. 42, Vilniuje. Kiti minėto gyvenamojo namo savininkai yra atsakovai  - I. J. ir I. M. (t. 2, b. l. 22-25), žemės sklypo – I. J. ir Lietuvos Respublika (t. 1, b. l. 19). Ieškovo užsakymu UAB „Archicom“ parengė Gyvenamosios paskirties priestato projektą neypatingo statinio rekonstravimui (2014 m. UAB “Archicom” priestato projektas - priedas prie bylos). Ieškovas 2014 liepos mėnesį per antstolį įteikinėjo prašymą, projektinių pasiūlymų bylą ir sutikimo formą bendraturčiams N. F., I. M. ir I. J. (L.) dėl sutikimo leisti ieškovui atlikti pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukciją (t. 1, b. l. 5-7). Atsakovai sutikimų ieškovui nedavė, nes nurodyta, kad N. F. ir I. M. negyvena Lietuvoje, o I. J. dokumentų, teiktų per antstolį, neėmė (t. 1, b. l. 5-7).

Ieškovas savo reikalavimą grindžia CK 1.137 straipsnio, 4.75 straipsnio bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatomis. CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą statytojo teisė įgyvendinama, kai  statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), o pagal 3 punktą - statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Minėto įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas bei 5 dalies 7 punktas numato, kad tarp leidimui rekonstruoti statinį gauti pateikiamų dokumentų turi būti žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise bei statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas.

Kasacinio teismo praktikoje (ja rėmėsi ir šalys) pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012, 2013 m. gruodžio 17 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Tais atvejais, kai bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, ginčas nagrinėjamas teisme. Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Bendrame žemės sklype vykdant statybas (ypač statant naujus statinius) neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, sumažėja insoliacija, užstojamas vaizdas ir pan.), tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą statybai. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Dėl to bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pavyzdžiui, turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, turi būti išlaikyti  atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.

        Ieškovas, įrodinėdamas savo ieškinį, teigia, kad pastato bendraturčiai savo atsisakymą duoti sutikimus pastato rekonstrukcijai, visiškai nepagrindžia, nebendradarbiavo su ieškovu, prašant sutikimo namo rekonstrukcijai dar 2014 metais. Statybos įstatymas numato eilę dokumentų, būtinų statybos (rekonstrukcijos) leidimui gauti, o bendrasavininkų (tiek pastato, tiek žemės sklypo) sutikimas yra tik vienas iš jų, be kurio negalimi tolimesni žingsniai. Ieškovo vertinimu, jo pateiktas projektas, kuris labiau atitinka projektinius pasiūlymus, yra pakankamas informuojant bendraturčius dėl būsimų statybų (namo rekonstrukcijos) pobūdžio.

        Teismas sutinka su ieškovu, kad tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo, t. y. tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnyje, t. y. eskizinio projekto, jiems pateikimas, kurio tikslas yra išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Kita vertus, pagal įstatymą reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti.

        A. I. J. tiek teikdama atsiliepimą į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu, vienu esminių argumentų, dėl ko nėra duodamas bendraturtės sutikimas namo rekonstrukcijai, nurodo, kad iš pateiktų projektinių sprendinių (projekto) visiškai nėra aiškus inžinerinių tinklų (vandentiekio, elektros, dujų) būsimas projektavimas, įvedimo į priestatą darbų apimtis, kadangi atidalijus namą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-04 teismo sprendimu, visi inžinerinių tinklų įvadai yra likę atsakovės namo dalyje, ji moka už namui tiekiamas komunikacijų paslaugas. Vertinant šią atsakovės poziciją, teismas pažymi, kad bendraturčiams teikiamame 2014 m. projekte (projektiniuose pasiūlymuose) iš tikro nėra jokių objektyvių duomenų dėl inžinerinių tinklų įvedimo plano, jų apimties, darbų pobūdžio ir pan. Iš į bylą pateiktos topo nuotraukos (2 t., b. l. 26) bei atsakovės pakviestos liudyti architektės J. Š. tiek žodinių, tiek rašytinių paaiškinimų (t. 2, b. l. 30-37) nustatyta, kad namo rekonstrukcija, statant priestatą, yra suplanuota ant inžinerinių tinklų, t. y. vandentiekio (fekalijos) ir dujotiekio, servituto. Esant tokiai faktinei situacijai bei nepateikus aiškaus būsimo inžinerinių tinklų iškėlimo plano, atsakovė, teismo vertinimu, pagrįstai atsisako duoti sutikimą namo rekonstrukcijai, kadangi inžinerinių tinklų įvedimas į rekonstruojamą namo dalį, ieškovui statant priestatą, tiesiogiai gali lemti atsakovės I. J., tiek kaip namo, tiek kaip žemės sklypo bendraturtės, teisių apimtį. Sutikimą duodantis bendraturtis turi turėti objektyvią galimybę įvertinti statybos padarinius, galinčius daryti poveikį jo teisėms ar interesams tiek statybos (rekonstrukcijos) metu, tiek statinį eksploatuojant. Jis turi turėti galimybę įvertinti ir tą aplinkybę, ar inžineriniai tinklai/komunikacijos bus/nebus tiesiami per žemės sklypą, kuris bendrosios nuosavybės teise priklauso ir jam kaip bendraturčiui. Teismo vertinimu, bendraturčiams pateikta informacija (2014 m. projektas parengtas UAB „Archicom“) apie būsimų statybų apimtį, būdą, pagrindinius techninius parametrus, nėra pakankama, kas liečia būsimų inžinerinių tinklų perkėlimą, tiesimą į statomą ieškovo priestatą. Teismo vertinimu, neturint galimybės realiai įvertinti galimų statybos padarinių, įgyvendinant komunikacijų name atskyrimą, atsakovai pagrįstai atsisako duoti sutikimą namo rekonstrukcijai. Teismo vertintina, kad informacija apie komunikacijų įrengimo būdą projektuojame priestate nėra bendraturčiams (atsakovams) žinoma, aiški ir suprantama. To nepaneigia ir į bylą ieškovo pateiktos prisijungimo prie komunikacijų sąlygos (t. 2, b. l. 27-28,104), kurios nepatvirtina komunikacijų įvedimo į būsimą priestatą būdo bei būsimų techninių sprendinių.

Vertinant atsakovės I. J. argumentą, kad nepateikta bendraturtei informacija kiek laiko bus atliekami statybos darbai, kokios bus naudojamos statybos medžiagos procese, taip pat kokie techniniai sprendimai bus priimti, išgriovus kapitalinę namo sieną, teismas pažymi, kad tokie atsisakymo duoti sutikimą pastato rekonstrukcijai argumentai svarbiais ir protingai motyvuotais  nepripažintini. Viena vertus, statybos proceso dalyvių teises ir pareigas, statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, trečiųjų asmenių interesų apsaugos statybos procese principines nuostatas nustato Statybos įstatymas. Šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą nustato kiti teisės aktai, kuriuose yra išvardyti statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir kiti reikalavimai, taisyklės, bendrieji principai bei charakteristikos – statybos techniniai reglamentai (STR), statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos. Vadinasi, statiniai turi būti statomi taip, kad ne tik atitiktų esminius statiniui keliamus reikalavimus, bet taip pat užtikrinant trečiųjų asmenių gyvenimo sąlygas, kurias jie turėjo iki statybų proceso pradžios ir kurias pakeisti galima tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (Statybos įstatymo 6 str. 4 d.). Dar daugiau, pagal įstatymą būtent statinio savininkui kyla civilinė atsakomybė be kaltės už žalą, atsiradusią dėl pastatų, jų konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitų jo trūkumų (CK 6.266 straipsnis). Kita vertus, neabejotinai patiriami nepatogumai ar tam tikras diskomfortas statybų metu negali nulemti namo bendraturčio teisės įgyvendinti užmačių rekonstruoti nuosavybės teise valdomą pastato dalį. Statybos metu sukeliami laikini nepatogumai patys savaime negali būti tapatinami su abstrakčių (aiškiai neįvardintų) bendraturčių teisių ir įstatymo saugomų interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-06-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-352-701/2015 ir kt.).

Pasisakant dėl atsakovės pozicijos, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų dėl gretimų sklypų bendraturčių sutikimo, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant ginčą dėl pastato bei žemės sklypo bendraturčių sutikimo atlikti namo rekonstrukciją, nėra aktualus kitų gretimų žemės sklypų savininkų sutikimo davimas ar nedavimas, jų reikalingumas ir panašiai. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su tais žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus jis ketina panaudoti statyboms ir pan. Būtent statybos įstatymas numato dokumentus rūšis, kuriais išreiškiama asmenų, kurių teisėms ir teisėtiems interesams rekonstrukcija gali turėti įtakos, valia būsimoms statyboms. Būsimo statytojo neturėjimas reikalingų kitų asmenų sutikimų, negali būti laikoma protingai motyvuotu bendraturčio atsisakymu duoti sutikimą statybai.

Atsakovės argumentai, kad pateiktame projekte nėra jokių duomenų apie prarandamos bendro naudojimo žemės sklypo dalies ir projektuojamo būsimo takelio pločio aplink priestatą santykį, nėra taip pat laikytini esminiais, atsisakant duoti sutikimą rekonstrukcijai. Viena vertus, atsakovai turi teisę į prarandamos bendro daikto dalies kompensavimą ir ją gali įgyvendinti po projektavimo procedūros. Kita vertus, takelio perkėlimas už priestato niekaip neįtakoja atsakovės patekimo į sklypą, galimybės naudotis bendrojo naudojimo žemės sklypo dalimi, ją pagal numatomą projektą perkėlus už priestato (1 t., b. l. 40-42, 2014 m. projektas).

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad ieškovo pateiktos informacijos (2014 m. projektinių pasiūlymų) išsamumas, kas liečia inžinerinių tinklų pertvarką, įvedant į priestatą komunikacijas (vandenį, elektrą ir dujas) ir tokiu būdu atskiriant komunikacijas name, nėra pakankamas, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais laikytina, kad ieškovo pareikšto reikalavimo patenkinimas labiau pažeistų atsakovų teises, nei ieškovo, neparengusio tinkamo ir informatyvaus rekonstrukcijos projekto ir nesuteikusio atsakovams išsamių duomenų apie numatomų inžinerinių tinklų tiesimo (perkėlimo) įgyvendinimo būdus. Nenustačius, kad atsakovai nesąžiningai naudojasi savo teise (CK 1.137 str. 2 d., 4 d.), ieškinys atmestinas. 

Vertindamas pasyvią atsakovės I. M. poziciją byloje, neteikiant jokių duomenų apie savo sutikimą ar nesutikimą namo rekonstrukcijai, teismas vertina, kad nusprendus, jog ieškovo pateikti projektiniai pasiūlymai nėra pakankami bendraturčiams įvertinti būsimus rekonstrukcijos padarinius, tiesiant inžinerinius tinklus, atliekant namo rekonstrukciją ir iš vienbučio namo darant du atskirus butus su savo komunikacijų įvadais, nėra pagrindo teigti, kad šios bendraturtės pasyvus tylėjimas ir sutikimo nedavimas yra pažeidžiantis ieškovo, kaip namo bendraturčio teises ir teisėtus interesus.  

Teismas taip pat pažymi, kad ieškovui pateikus informatyvų būsimų inžinerinių tinklų ar komunikacijų planą, būsimus pagrindinius techninius parametrus bendraturčiams, turi teisę pakartotinai kreiptis su prašymu dėl sutikimo statybai (rekonstrukcijai) davimo. 

Kiti šalių argumentai nelaikytini esminiais ir dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

Atmetus ieškinį, ieškovo bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 93 str.).

Ieškinį atmetus, iš ieškovo I. F. atsakovei I. J. priteistina 2 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 300 Eur sumokėti specialistei J. Š., teikusiai rašytinę išvadą bei žodinius paaiškinimus teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 109-116) (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 6 p., 93 str., 98 str.). Atsakovės advokato išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) (CPK 98 str. 1 d. ir 2 d.), surašius du atsiliepimus į pradinį bei patikslintą ieškinį, dalyvavus trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 4 val. 1 min. Teismo vertinimu, surašyti procesiniai dokumentai pareikalavo atsakovės atstovo laiko sąnaudų, byloje kilęs ginčas sudėtingas, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos laikytinos protingomis, sąžiningomis ir neviršijančiomis Rekomendacijų nustatytų dydžių.

Iš ieškovo I. F. valstybei priteistina 14,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 str., 96 str.1d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš I. F., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš I. F., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 14,48 Eur (keturiolika eurų 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Rima Lipeikienė