Civilinė byla Nr. 2S-286-585/2012

Proceso Nr. Nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija: 128.17.; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. kovo 29 d.

      Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininko ir įkeisto turto savininko V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas, civilinėje byloje pagal kreditoriaus kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotiems asmenims V. S. ir A. S..

n u s t a t ė:

V. S. ir A. S. užtikrindami iki 2011-11-10 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120080029627, 2008-11-27 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ V. S. ir A. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ prašyme dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodo, kad skolininkams nevykdant įkeitimu užtikrintos prievolės – 2008-11-24 paskolos sutarties Nr. 08-00197LTL su visais vėlesniais pakeitimais – sutartis vienašališkai prieš terminą buvo nutraukta ir kreditorius prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-04-27 nutartimi areštavo įkeistą V. S. ir A. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą – butą, esantį Taiko g. 14-52, Vilniuje. Išaiškino daikto savininkams, kad areštavus įkeistą turtą, jie netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę. Įspėjo skolininkus V. S. ir A. S., kad negrąžinus kreditoriui kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ skolos, t.y. 112 013,39 Lt negrąžintos paskolos, 6917,21 Lt nesumokėtų palūkanų, 36068,31 Lt nesumokėtų delspinigių, 135 Lt žyminio mokesčio ir 600 Lt teisinių išlaidų, susijusių su pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo parengimu per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Paaiškino kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeisto daikto arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkams dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo nutarties įteikimo skolininkams turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo.

Skolininkas V. S. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-04-27 nutartį panaikinti, motyvuodamas tuo, kad kreditorius neturėjo teisės kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo, kadangi dar nesuėjęs galutinis skolos grąžinimo terminas. Apeliantas nurodė, kad kreditorius elgėsi nesąžiningai, skaičiuodamas delspinigius už praleistą terminą skolai grąžinti ir nepranešdamas hipotekos teismui apie 2010-10-04 skolos išieškojimo sustabdymą bei susitarimą skolą grąžinti iki 2011-11-10, bei nebendradarbiavo su skolininku.

Kreditorius kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su atskirajame skunde dėstomais argumentais, nes teismas teisėtai ir pagrįstai patenkino jo pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Byloje nustatyta, kad skolininkas V. S. paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė kredito sutartį, ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną skolininkas nėra su juo atsiskaitęs. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai areštavo skolininko ir jo sutuoktinės įkeistą turtą.

Naujausioje kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad aukščiau nurodytos teismų praktikos nuostatos negali būti suprantamos kaip paneigiančios hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumą, esmę ir hipotekos teisėjo vaidmenį apribojančios tik formalių veiksmų atlikimu. Tam tikrais atvejais teismui kyla pareiga būti aktyviam, tačiau tai taikytina vertinant iš vartojimo teisinių santykių kylančias prievoles. Tik skolininką pripažinus vartotoju, privaloma nesant reikalavimo teismui ex officio įvertinti ir priverstinio išieškojimo prielaida tapusių šalis siejusios pagrindinės sutarties nutraukimo sąlygų sąžiningumą bei kreditoriaus veiksmų atitikimą bendriesiems teisės principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Nagrinėjamos bylos atveju paskolos sutartis sudaryta tarp kreditoriaus – kredito unijos iš vienos pusės ir paskolos gavėjo – skolininko, kuris yra fizinis asmuo, iš kitos pusės. Kaip matyti, skolininkui buvo suteikta paskolos suma – 168 000 Lt, o paskolos sutarties specialiojoje dalyje numatyta suteikto paskolos paskirtis: smulkiam verslui (b.l. 8). Be to, paskolos sutartis buvo sudaryta dėl ženklios pinigų sumos, o paskolos grąžinimo terminas nustatytas iki 2011-11-10, t.y. sutartis sudaryta santykinai trumpam 3 metų terminui (paskolos sutarties specialiosios dalies 2.2 p.).

Dėl tokių sąlygų buvimo apeliacinis teismas sprendžia, jog skolininkas paskolą ėmė ne vartojimui, o savo verslui, taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai ir šioje byloje netaikytini minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateikti išaiškinimai.

              CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi kreditoriaus nesąžiningumas, bendradarbiavimo pareigos nesilaikymas nėra bylos dėl hipotekos teisinių santykių, nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, nagrinėjimo dalykas.

              Vadovaudamasis minėtais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju hipotekos procedūra įvykdyta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, nutartis dėl įkeisto turto arešto buvo įteikta skolininkui bei įkeisto turto savininkui tinkamai (b.l. 102, 103). Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė hipotekos teisinius santykius reglamentuojančias materialines ir proceso teisės normas, todėl skundžiamos nutarties nėra teisinio pagrindo naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais. Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-04-27 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). 

Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, spręstinas kreditoriaus prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant apelianto atskirąjį skundą. Kreditorius pateikė rašytinius įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą jis patyrė 600 Lt išlaidų už advokato padėjėjo teisinės paslaugas (b.l. 116-117). CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Nurodytas užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme dydis negali viršyti minėtų Rekomendacijų 8.15 p. nustatyto maksimalaus dydžio – 400 Lt. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į bylos pobūdį, į parengto procesinio dokumento apimtį, į tai, kad kreditoriaus atstovui parengti atsiliepimą į atskirąjį skundą nebuvo būtinas specialus pasirengimas, pakankama ir protinga priteistino dydžio suma advokato padėjėjo išlaidoms apmokėti šiuo atveju yra 300 Lt.

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1d. 1 p. apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. S. 300 (tris šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai.

              Teisėjas                                                                                   Vytautas Zelianka