Civilinės bylos numeris e2A-1185-585/2017

                              Teisminio proceso numeris 2-68-3-22970-2016-8

              Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.1.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. P.-V. apeliacinį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, kuri pradėta pagal ieškovės R. P.-V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TYTO ALBA“ dėl autorių teisių gynimo ir turtinės žalos atlyginimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovės pusėje, K. G.-T.),

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės 7 600 Eur žalos atlyginimą (kompensaciją) ir procesines 6 (šešių) procentų palūkanas; 2) pripažinti, kad atsakovė, išleisdama ir platindama knygą „Lagaminą kraunu. Vadovas ne turistams po 12 šalių“, kurioje atspausdintas ieškovės straipsnis (duomenys neskelbtini), pažeidė ieškovės, kaip autorės, turtines teises; 3) įpareigoti atsakovę savo lėšomis ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti dienraščiuose „Lietuvos rytas“ ir „Verslo žinios“ teismo sprendimo įžanginę ir rezoliucinę dalis.
2. Ieškiniu, be kita ko, nurodoma, jog atsakovė 2006 metais išleido knygą „Lagaminą kraunu. Vadovas ne turistams po 12 šalių“. Šioje knygoje yra atspausdintas ieškovės straipsnis (duomenys neskelbtini). Atsakovė neturėjo ieškovės sutikimo straipsniui atspausdinti ir platinti. Taip buvo pažeistos ieškovės, kaip autorės, turtinės teisės, kurias numato Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai.
3. Reikalavimui dėl kompensacijos priteisimo pagrįsti nurodoma, jog, pirma, atsakovė yra leidybos srities profesionalė, jai turi būti gerai žinomi visi reikalavimai, susiję su autorių teisių naudojimu ir panašiai. Todėl darytina išvada, kad atsakovės kaltė pasireiškė tyčios forma. Antra, nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė nėra pajėgi vykdyti savo įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Trečia, knyga išplatinta santykinai nedideliu (3 000 egzempliorių) tiražu, tačiau iki šiol yra viešai prieinama 61 (šešiasdešimt vienoje) bibliotekoje.
4. Atsakovė prašo atmesti ieškinį. Nurodo, jog knyga buvo išleista, remiantis atsakovės ir knygos autorės K. G.-T. 2006 m. kovo 22 d. sudaryta autorine sutartimi, kuri savo esme laikytina leidybos sutartimi. Atsikerta, jog ieškovės pateikti atsakymai į autorės suformuluotus klausimus nėra straipsnis, kuriam turėtų būti taikoma autorių teisių apsauga. Ieškovės atsakymuose nėra subjektyvaus originalumo, kaip privalomos sąlygos autorių teisių apsaugai kilti. Be to, ieškovė sutiko, kad jos pateikti atsakymai būtų panaudoti, rengiant ir išleidžiant knygą.
5. Ieškovė nurodo, jog atsakovė veikė tyčia, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę. Paskutinis knygos egzempliorius parduotas 2012 m. lapkričio 30 d. Atsakovė daugiau negu trejus metus neatlieka platinimo veiksmų. Vadinasi, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Todėl atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovės pusėje, prašo atmesti ieškinį. Nurodo, jog, realizuodama knygos autorinę koncepciją, sudarė interviu pobūdžio klausimyną, kuris, be kitų asmenų, buvo pateiktas ir ieškovei. Atsikerta, jog ieškovės 2006 m. kovo 8 d. elektroninis laiškas rodo, kad ji suprato, jog, atsakydama į klausimus, teikia tik informaciją, o ne rengia straipsnį. Ieškovė, kaip respondentė, atsakydama į knygos autorės parengtus klausimus, nepateikė specialių nurodymų dėl atsakymų naudojimo sąlygų.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu atmetė ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog atsakovė ir trečiasis asmuo 2006 m. kovo 22 d. sudarė autorinę sutartį. Trečiasis asmuo šia sutartimi įsipareigojo sukurti ir perduoti atsakovei kūrinį „Lagaminą kraunu“. Atsakovė 2006 metais išleido knygą. Trečiasis asmuo elektroniniu laišku išsiuntė ieškovei klausimyną. Šio klausimyno įvadinėje dalyje nurodyta, jog atsakovė rengia knygą ir yra renkama informacija (pasakojimai ir įspūdžiai) iš išvykusių gyventi svetur asmenų. Yra suformuluotas prašymas atsakyti į žemiau pateiktus klausimus ir prašoma pasidalyti patirtimi. Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, atmetė ieškovės teiginius, jog jai nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškinta, kaip bus naudojami atsakymai į klausimus.
8. Ieškovės atsakymai į klausimus nėra kūrybinės veiklos rezultatas. Atsakymuose nėra ieškovės suformuluotos idėjos, atsakymai yra pateikti į autorės parengtus ir tam tikra tvarka sudėliotus klausimus, perteikiant savo nuomonę apie objektyvius gyvenimo kitoje valstybėje faktus. Atsakymuose nėra subjektyvaus originalumo, nes atsakymai pateikti trumpais, aiškiais sakiniais, nepanaudoti vaizdingi posakiai ir panašiai. Interviu ir / arba apklausa, atlikta pagal autorės pateiktą klausimyną, yra informacijos rinkimo forma ir šaltinis, todėl nėra laikoma originaliu kūriniu. Be to, vėlesnis ieškovės bei trečiojo asmens susirašinėjimas patvirtina, jog pati ieškovė nelaikė savo atsakymų autoriniu kūriniu. Todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės atsakymai į klausimus nėra kūrinys, kaip autorių teisių objektas. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, atmetė visus ieškovės materialinius subjektinius reikalavimus.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Ieškovė pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas, be kitų argumentų, yra grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Ieškovė neginčija fakto, jog ji žinojo, kad atsakymai į pateiktus klausimus bus panaudoti, kuriant knygą, tačiau nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog buvo gautas ieškovės leidimas panaudoti atsakymus taip, kaip jie buvo panaudoti, tai yra pažodžiui „perkeliant“ į knygą. Ieškovė buvo įsitikinusi, jog duoda leidimą naudoti atsakymus tik kaip informacijos šaltinį. Ieškovė nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai įspėta, jog jos atsakymai į klausimus bus pažodžiui panaudoti, kuriant knygą.
2. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės atsakymai nėra kūrinys, kaip autorių teisių objektas, yra nepagrįsta. Atsakymais yra perteiktos išimtinai su ieškovės asmeniniu gyvenimu, jos artima socialine aplinka ir subjektyviu vertinimu susijusios mintys. Paties teismo argumentai, jog ieškovė atsakymais perteikė savo nuomonę apie objektyvius faktus, asmenine patirtimi grįstus faktus, patvirtina, kad atsakymuose pasireiškė ieškovės asmeninis indėlis, individuali kūryba. Ieškovės atsakymuose netrūksta originalių išraiškos formų. Aplinkybė, jog, perteikiant mintis, nėra vartojamos meninės priemonės, savaime nepaneigia kūrinio originalumo. Be to, ir skundžiamu sprendimu nurodomas pačios ieškovės pareiškimas (nutarties 9 punktas) nepaneigia kūrinio originalumo.
10. Atsakovė prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą yra pateikti iš esmės tie patys argumentai, kuriais grįstas atsiliepimas į ieškinį.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
13. Atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovės pusėje (toliau – ir trečiasis asmuo), 2006 m. kovo 22 d. sudarė autorinę sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo sukurti ir perduoti atsakovei išleisti knygą „Lagaminą kraunu“. Atsakovė tais pačiais (sutarties sudarymo) metais išleido šią knygą. Kuriant knygą, be kita ko, buvo panaudoti apeliantės atsakymai, kuriuos ši pateikė į trečiojo asmens suformuluotus klausimus. Apeliantė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, jog atsakymai į klausimus yra kūrinys, kaip autorių teisių objektas, teigė, kad atsakovė atgamino ir platino apeliantės kūrinį, neturėdama sutikimo, reikalavo keliais Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo numatytais teisių gynimo būdais apginti autoriaus turtines teises. Skundžiamu sprendimu atmesti apeliantės materialiniai subjektiniai reikalavimai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantės atsakymai į klausimus nėra kūrinys, kaip autorių teisių objektas. Apeliantė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
14. Būtinoji sąlyga kūriniui autorių teisių objektu pripažinti – kūrinio originalumas (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 29 dalis, 4 straipsnio 1 dalis). Atitinkamas kūrinys laikytinas originaliu, kaip originalumas turi būti suprantamas pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, jeigu toks kūrinys yra asmens individualios kūrybinės veiklos rezultatas, kuriame atsispindi jo (autoriaus) subjektyvus (emocinis, vertybinis ar kitoks) ryšys su pačiu kūriniu. Kūriniui, kaip autorių teisių objektui, nėra keliamas konkretus originalumo laipsnis. Be to, kūriniui, kaip tokiam, nėra keliami ir konkretūs meninės vertės, išraiškos būdo bei formos reikalavimai (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 29 dalis, 4 straipsnio 1 dalis).
15. Apeliantei, be kitų klausimų, buvo pateikti tokie klausimai: „Kaip apibūdintumėte pačią šalį?“; „Kas joje labiausiai patinka?“; „Kas joje labiausiai nepatinka?“; „Kas Jūsų darbe įdomiausia / linksmiausia / bjauriausia?“; „Kaip apibūdintumėte tos šalies žmones? Ar jie linkę bendrauti? Emocionalūs ar šalti?“. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog apeliantės atsakymai nėra autorių teisių objektas – originalus kūrybinės veiklos rezultatas. Skundžiamu sprendimu nurodoma, jog atsakymai neturi apeliantės suformuluotos idėjos, be to, atsakymuose nėra subjektyvaus originalumo, nes atsakymai pateikti trumpais, aiškiais sakiniais, nepanaudoti vaizdingi posakiai ir panašiai. Šie pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais pagrįsta išvada dėl atsakymų neatitikties originalumo reikalavimui, nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant klausimą, egzistuoja ar ne pagrindas laikyti kūrinį autorių teisių objektu. Be to, teismo argumentas, jog atsakymai neturi apeliantės suformuluotos idėjos, prieštarauja kitam sprendimu nurodomam pagrįstam argumentui, kuris paremtas teisės doktrina, kad autorių teisė saugo kūrybinės veiklos rezultatų objektyvią išraiškos formą, bet ne idėjas, išreikštas kūrinyje (sprendimo 44 punktas). Trumpų sakinių atsakymams pateikti naudojimas ir vaizdingų posakių nebuvimas savaime nereiškia, jog tokie atsakymai nėra autorių teisių objektas, nes, kaip minėta, kūriniui nėra keliami konkretūs meninės vertės, išraiškos būdo bei formos reikalavimai (nutarties 15 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pačių (aukščiau nurodytų ir kitų) klausimų pobūdis rodo, jog atsakymams į tokius klausimus pateikti turėjo būti (ir buvo) pasitelkta kūrybinė veikla. Atsakymuose atsispindi apeliantės subjektyvūs vertinimai, paremti asmeniniais išgyvenimais, emocijomis, patirtimi ir žiniomis. Kuriant knygą „Lagaminą kraunu“, buvo panaudoti ir kitų respondentų atsakymai, pateikti į trečiojo asmens iš anksto suformuluotus klausimus. Apeliantė, teikdama atsakymą į klausimą „Kaip apibūdintumėte pačią šalį?“, nurodė: „Labai brangi sanatorija“. Maža, rami, tvarkinga ir brangi šalis“. Pavyzdžiui, kitas respondentas, atsakydamas į analogišką klausimą, nurodė: „Didelių kontrastų šalis. Dalis gyventojų super mandagūs ir paslaugūs, kita dalis – šimtaprocentinės kiaulės. Ir namo, ir pačio žmogaus fasadinė pusė yra super tvarkinga, o kieme, už tvoros, rasi visišką šiukšlyną“. Šis pavyzdys rodo, jog apeliantės atsakymui į pateiktąjį klausimą būdingas individualumas, savitumas. Tas pats pasakytina ir apie kitus atsakymus, pateiktus į trečiojo asmens suformuluotus klausimus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai negu nurodoma skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, yra akivaizdus apeliantės subjektyvus ryšys su pateiktais atsakymais. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog egzistuoja sąlygos apeliantės atsakymams originaliu kūrybinės veiklos rezultatu ir kartu kūriniu, kaip autorių teisių objektu, pripažinti. Autorių teisių į kūrinį apsaugos neeliminuoja pirmosios instancijos teismo nurodomas argumentas, kad pati apeliantė anksčiau nelaikė savo atsakymų kūriniu, kaip autorių teisių objektu. Autoriaus pareiškimas laikyti kūrinį autorių teisių objektu ar priešingas pareiškimas neapsprendžia autorių teisių į kūrinį apsaugos atsiradimo. Kūrinys, kaip originalus kūrybinės veiklos rezultatas, nuo to momento, kai yra išreiškiamas objektyvia forma, automatiškai (be papildomų autoriaus veiksmų) tampa autorių teisių objektu.
16. Autorius, be kitų išimtinių teisių, turi teises leisti arba uždrausti atgaminti, platinti kūrinį (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai). Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo, išskyrus įstatymo numatytas išimtis, yra laikomas neteisėtu (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Apeliantė nurodo, jog kūrinys buvo panaudotas (atgamintas ir platintas) be jos sutikimo. Reikalauja pripažinti jos, kaip autorės, turtinių teisių pažeidimus, priteisti kompensaciją ir paskelbti teismo sprendimą.
17. Autoriaus sutikimas yra būtinoji kūrinio teisėto naudojimo sąlyga. Autoriaus sutikimas  reiškia teisės naudoti kūrinį perdavimą. Autoriaus turtinės teisės gali būti perduodamos kitiems asmenims pagal autorinę sutartį dėl teisių perdavimo arba suteiktos pagal autorinę licencinę sutartį (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 39 straipsnio 2 dalis). Autorinė sutartis dėl turtinių teisių perdavimo, autorinė licencinė sutartis sudaromos raštu (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 42 straipsnio 1 dalis). Autoriaus turtinėms teisėms perduoti yra nustatytas paprastos rašytinės formos reikalavimas. Tačiau Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas nenumato, jog rašytinės formos nesilaikymas lemia sutarties dėl teisių perdavimo negaliojimą. Vadinasi, tokiai sutarčiai sudaryti ir galioti pakanka consensus ad idem (veiksnių šalių susitarimo; Civilinio kodekso 6.159 straipsnis). Sandorį sudarančio asmens valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (Civilinio kodekso 1.64 straipsnio 1 dalis), be to, gali būti numanoma, atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (Civilinio kodekso 1.64 straipsnio 2 dalis).
18. Kaip nustatyta, apeliantės kūrinys sukurtas, pateikus atsakymus į trečiojo asmens suformuluotus klausimus. Klausimynu, pateiktu apeliantei, nurodyta tokia informacija: „Leidykla „Tyto alba“ šiuo metu rengia knygą, skirtą lietuviams, išvykstantiems gyventi, dirbti ar mokytis svetur. Tai pirmoji tokio pobūdžio knyga Lietuvoje, suteiksianti daug reikalingos informacijos apie gyvenimą užsienio šalyse ir padėsianti žmonėms išvengti įvairių sunkumų. <...> Todėl būtume labai dėkingi, jei sutiktumėte atsakyti į žemiau pateiktus klausimus ir pasidalintumėte savo patirtimi“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip buvo gana aiškiai atskleista, jog atsakymai į klausimus bus panaudoti knygai kurti. Informacijai perteikti panaudoti žodžiai „skirtą“, „suteiksianti“ yra pakankami, kad vidutiniškai protingas asmuo suvoktų, jog bus išleista, atgaminta ir platinama knyga, sukurta pagal pateiktuosius atsakymus. Apeliantei buvo atskleisti jos kūrinio panaudojimo tikslas ir būdai (atgaminimas ir platinimas). Apeliantės 2006 m. kovo 8 d. elektroniniame laiške, prie kurio buvo pridėti jos atsakymai į trečiojo asmens suformuluotus klausimus, nurodyta: „Kaip ir prašėte, siunčiu atsakymus į jūsų klausimus. Jeigu norėsite patikslinti arba gauti daugiau informacijos – visada prašom kreiptis. Manau, kad jūsų knyga – puiki mintis! <...> Sėkmės ruošiant knygą.“. Vadinasi, apeliantė suprato, kaip ir kokiais būdais bus panaudotas jos kūrinys. Todėl, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog apeliantė konkliudentiniais veiksmais, perduodama trečiajam asmeniui atsakymus į klausimus, suteikė teisę atgaminti ir platinti kūrinį. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad sutikimas nebuvo duotas kūriniui atgaminti taip, kaip jis buvo atgamintas (pažodžiui). Tačiau apeliantė, perduodama savo atsakymus, nepateikė specialių nurodymų dėl kūrinio atgaminimo būdo ar būdų. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog apeliantės kūrinys buvo atgamintas nesulygtu atgaminimo būdu.
19. Kūrinio atgaminimo ir platinimo veiksmai atlikti, turint apeliantės sutikimą tokiems veiksmams atlikti. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos šios apeliantės, kaip autorės, turtinės teisės. Teisių pažeidimas yra būtinoji visų apeliantės pareikštų materialinių subjektinių reikalavimų tenkinimo sąlyga (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 83 straipsnio 4 dalis, 85 straipsnis). Nesant apeliantės turtinių teisių pažeidimo, nėra pagrindo jos reikalavimams tenkinti.
20. Apibendrinus visa, kas yra išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais paremta išvada dėl ieškinio atmetimo, yra nepagrįsti. Apeliantės atsakymai, priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, yra kūrinys, kaip autorių teisių objektas. Tačiau apeliantė neįrodė, jog buvo pažeistos jos nurodomos autorių turtinės teisės. Todėl nėra pagrindo apeliantės materialiniams subjektiniams reikalavimams, kurie pareikšti šioms teisėms apginti, tenkinti. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai motyvavo, teisingai išsprendė bylą. Teisėjų kolegija palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti. Todėl apeliacinės instancijos teismas jais nepasisako.
21. Atsakovė prašo priteisti 2 215,56 Eur išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą. Reikalaujamas kompensuoti užmokestis daugiau negu dviem kartais viršija rekomenduojamą maksimalų užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydį, kurį numato Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau –ir Rekomendacijos) 7 ir 8.11 punktai. Byla nėra ypatingai sudėtinga, šios bylos procese nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai. Tas pats advokatas atstovavo atsakovei ir pirmosios instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grįstas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais paremtas atsiliepimas į ieškinį. Todėl atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti nebuvo arba neturėjo būti patirtos didelės darbo ir laiko sąnaudos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo užmokesčio ribai, kurią numato Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktai, peržengti. Atsakovei priteisiamas 1 000 Eur išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r ė:

              palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą nepakeistą.

              Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „TYTO ALBA“ iš R. P.-V. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.              

Teisėjai                                                                                  Andrutė Kalinauskienė

                            Danutė Kutrienė

                            Vytautas Zelianka