Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [AS-62-18-12].doc
Bylos nr.: AS-62-18-12
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS62-18/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02124-2011-6

              Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2012 m. vasario 1 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Litesko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Litesko“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl ataskaitos panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Litesko“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Litesko“) 2011-10-10 paštu išsiuntė skundą, kuriame prašė panaikinti 2011 m. rugsėjo 7 d. Viešųjų pirkimų tarnybos Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitą Nr. 2S-6 dalyse, kuriose pažeidžiant teisę konstatuoti viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimai, t. y. tikrinimo ataskaitos II dalies 1, 5, 6, 7, 8, 9, 10 podalius, visą III dalį bei dalį „Išvados.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas taip pat nutarė nutarčiai įsiteisėjus grąžinti pareiškėjui skundą su priedais ir sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Teismas konstatavo, jog skundžiama Viešųjų pirkimų tarnybos Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita Nr. 2S-6 priimta atlikus patikrinimą, kaip organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus buvo laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, padarant išvadas, kad pareiškėjas pažeidė tam tikras Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Viešųjų pirkimų tarnyba atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl perkančioji organizacija turėtų nutraukti atitinkamas sutartis ir, esant poreikiui, organizuoti naujus viešuosius pirkimus. Viešųjų pirkimų tarnyba išdėstė savo vertinimą ir poziciją, tačiau jokių privalomų nurodymų ar įpareigojimų UAB „Litesko nenustatė. Atsakovo 2011-09-07 Viešųjų pirkimų tarnybos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitoje Nr. 2S-6 pareiškėjo atžvilgiu nėra imperatyviai suformuluotų jam privalomų elgesio taisyklių, jo teisių ir pareigų, todėl ginčijama ataskaita (joje pateikti faktai bei pasiūlymai) negali būti laikoma Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamu valstybinio administravimo subjekto priimtu teisės aktu ar veiksmu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.). Minėto įstatymo 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, jog skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Jei aiškinama suinteresuotam subjektui, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikytini teisės aktai, teikiama informacija, tai iš čia kildinami reikalavimai laikytini nepriskirtinais administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A-7-121/2004, Nr. A-556-308/2009). Teismas konstatavo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita Nr. 2S-6 yra informacinio pobūdžio dokumentas, nedarantis įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalykas. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamoje praktikoje (2011-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-270/2011). Teismas skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų.

 

III.

 

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą bei reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Priimant tikrinimo ataskaitą atsakovas padarė esminius procedūrinius pažeidimus — t. y. ignoravo pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, kurie pagrindė, jog nustatyti pažeidimai neatitinka faktinių aplinkybių ir yra nepagrįsti. LVAT tokiomis aplinkybėmis laiko, jog administracinis aktas yra neteisėtas, neišsamus, nes pažeidžiama esminė suinteresuoto asmens (UAB „Litesko) teisė būti išklausytam. Tikrinimo ataskaita prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nes jos išvados nepagrįstos objektyviais duomenimis (faktais), joje netinkamai pritaikytos Viešųjų pirkimų įstatymo normos, ji nemotyvuota, nes nepasisakyta dėl pareiškėjo pateiktų pastabų.

2. Teismas neteisėtai tikrinimo ataskaitos nelaikė individualiu administraciniu aktu ir be pagrindo susiaurino savo kompetenciją. Tikrinimo ataskaita pareiškėjui sukelia ir išvestines teisines pasekmes, kurios LVAT pripažįstamos turinčiomis tokią pat reikšmę kaip ir tiesioginės, tad jų neteisėtas nustatymas yra administracinio ginčo objektas.

3. Teismas negalėjo kaip precedentu remtis LVAT nutartimi Nr. AS62- 270/2011. Pirma, skiriasi bylų aplinkybės. Antra, formuojama praktika savo turiniu yra neteisinga ir ją būtina keisti pačioje jos formavimo pradžioje.

4. Administraciniai teismai nagrinėja teisinius ginčus dėl subjektinės teisės ar teisėto intereso pažeidimo viešojo administravimo subjektams vykdant savo veiklą (Teismų įstatymo 12.4 str., ABTĮ 2.1, 2.17, 3, 5, 15, 16 str.). Viešųjų pirkimų tikrinimo taisyklių 36.3 punkte expressis verbis nustatyta, jog Tarnybos išvados gali būti skundžiamos teismui. Atsakovas taip pat tikrinimo ataskaitoje nurodė apie galimybę ją apskųsti.

5. Teismas netyrė, ar tikrinimo ataskaita pagal galiojančią teisę iš tiesų sukelia pareiškėjui teises ar pareigas. Teismas turėjo vertinti, ar tikrinimo ataskaita realiai modifikuoja pareiškėjo teises ir pareigas įstatymo pagrindu, o ne tai, ar jos įvardytos pačiame akte.

6. Tikrinimo ataskaitoje „niekiniais įvardyti sandoriai turės būti nutraukti, o iš to pareiškėjui ir tretiesiems asmenims kils tiek teisinės pasekmės dėl sutarčių nutraukimo, taip pat ir pareiškėjo pareiga organizuoti naujus viešuosius pirkimus ir iš naujo sudarinėti viešojo pirkimo sutartis. Be to, tikrinimo ataskaitos pagrindu pareiškėjo darbuotojams bus taikoma administracinė atsakomybė.

7. Teisinio administracinio ginčo objektas yra ne tik administraciniu aktu pažeistos asmens teisės, bet ir pažeisti teisėti interesai. Tikrinimo ataskaita pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus, kurie turi būti ginami lygiai taip pat kaip ir pažeistos teisės. Tikrinimo ataskaita iš esmės suvaržo pareiškėjo teisėtą interesą sklandžiai vykdyti ūkinę veiklą. Tikrinimo ataskaita sukels pareiškėjui išvestines pasekmes (bus sumažintas Europos Sąjungos finansavimas vykdomiems projektams, bus nutrauktos „niekinėmis pripažintos sutartys). Taip pat pareiškėjo viešojo pirkimo komisijos nariams bus taikoma administracinė atsakomybė. Pareiškėjas turi teisėtą interesą, jog tikrinimo ataskaita būtų ginčijama vadovaujantis proceso koncentracijos principu - kuo mažesnėmis laiko ir lėšų sąnaudomis.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV.

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl 2011 m. rugsėjo 7 d. Viešųjų pirkimų tarnybos Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitos Nr. 2S-6 panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita Nr. 2S-6 yra informacinio pobūdžio dokumentas, nedarantis įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalykas.

Viešųjų pirkimų tarnybos Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita            Nr. 2S-6 priimta atlikus patikrinimą, kaip organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus buvo laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų. Minėtoje ataskaitoje nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė tam tikras Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, pažymėta, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis, imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl perkančioji organizacija turėtų nutraukti pirkimų sutartis ir, esant poreikiui, organizuoti naujus viešuosius pirkimus.

Neabejotina, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje pateikiamas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sąrašas. Tačiau į šį ratą pareiškėjo reikalavimas nepatenka. Teisėjų kolegija, įvertinusi ataskaitos turinį, konstatuoja, jog jame pareiškėjo atžvilgiu nėra imperatyviai suformuluotų jam privalomų elgesio taisyklių, jo teisių ir pareigų, todėl ginčijama ataskaita (pateikti faktai bei pasiūlymai) negali būti laikoma ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu valstybinio administravimo subjekto priimtu teisės aktu ar veiksmu. Atsakovo Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita yra informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių. Administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl tokių viešojo administravimo subjektų dokumentų, adresuotų atitinkamiems asmenims. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Taigi aptariama ataskaita nelaikytina ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu (ABTĮ 2 str. 15 d., 15 str. 1 d.).

Tokia išvada neprieštarauja pirmosios instancijos teismo nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse padarytoms išvadoms. Keisti teismo praktiką nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą kaip nenagrinėtiną teismų. Atitinkamai, pareiškėjo atskirasis skundas bei prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nagrinėjamoje administracinėje byloje yra atmestini, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis paliktina galioti nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Litesko“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                        Antanas Ablingis

 

              Roma Sabina Alimienė

 

                                                                      Romanas Klišauskas