Civilinė byla Nr. e2A-433-407/2024

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00193-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Astos Radzevičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Jermakas“ ir atsakovo S. A. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Jermakas“ ieškinį atsakovui S. A. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Jermakas“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo S. A. 46 458,36 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi iškėlė ieškovei nemokumo bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė Vytautą Geležinį. Atsakovas S. A. nuo 2017 m. liepos 17 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo buvo jos direktoriumi. Bendrovė buvo nemoki jau 2020 m. sausio 1 d., o nuo 2019 m. gruodžio mėnesio, bendrovės vadovui nutraukus veiklos vykdymą, atsakovas dar 2020 m. sausio 1 d. turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė, todėl bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai padidėjo 26 754,25 Eur suma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei BUAB „Jermakas“ 12 029,69 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad per visą BUAB „Jermakas“ veiklos vykdymo laikotarpį jai vadovavo vienas asmuo – atsakovas S. A., BUAB „Jermakas“ iki bankroto bylos iškėlimo vykdė veiklą apie 5 metus. BUAB „Jermakas“ buvusio vadovo S. A. teigimu, BUAB „Jermakas“ veikla nutrūko, kadangi žaliavų kainoms pakilus kelis kartus, kieto kuro katilai tapo nepaklausūs rinkoje. Metalo kainų žymus kilimas lėmė tai, kad kieto kuro katilai brango kelis kartus. Dėl valstybės vykdomos politikos, kuria buvo skatinamas dujų panaudojimas privačiame sektoriuje, gyventojai pradėjo statyti dujinius katilus. Naujų šildymo technologijų atsiradimas rinkoje (geometrinis šildymas, šilumos siurbliai) galutinai išstūmė iš rinkos kieto kuro katilus. Prie bendrovės veiklos sustabdymo prisidėjo ir vadovo kardiologinės ligos paūmėjimas, ypač pandemijos laikotarpiu.

5.       Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, nurodė, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Jermakas“ iškėlimo, atsakovui, kaip bendrovės vadovui, atsirado 2020 m. sausio 1 d.

6.       Teismas, spręsdamas dėl atsakovui taikytinos civilinės atsakomybės, įvertintino tai, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. susiklostė ypatingos aplinkybės dėl kilusios COVID-19 pandemijos, o nuo 2020 m. balandžio 25 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas (toliau – COVID-19 sukeltų pasekmių poveikio JANĮ taikymui įstatymas), kuriuo buvo suspenduota vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Pirmasis šalyje paskelbtas karantinas tęsėsi iki 2020 m. birželio 17 d. ir tik 2020 m. rugsėjo 17 d. baigėsi minėtu įstatymu nustatyta apsauga bendrovės vadovams.

7.       Teismas rėmėsi atsakovo paaiškinimais, kad nuo 2019 m. pabaigos UAB „Jermakas“ veikla pradėjo tapti nuostolinga dėl pandemijos ir dėl bendrovės vadovo sunkios ligos, kurios metu jis buvo nedarbingas. Atsakovas 2021 m. gegužės 5 d. pateikė prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai atleisti bendrovę nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo ir tuo pagrindu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo atleista nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Tokiu būdu atsakovas bandė sumažinti bendrovės nuostolius.

8.       Teismas konstatavo, kad protingas terminas, per kurį atsakovas S. A. turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo po 2020 m. rugsėjo 17 d., kai baigėsi karantino laikotarpis, galėjo būti laikas iki spalio mėnesio. Teismas nusprendė, kad atsakovui taikytina civilinė atsakomybė dėl nesikreipimo laiku į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo po 2020 m. spalio 1 d., todėl iš atsakovo priteisė ir žalos dydį nustatė pagal padidėjusius kreditorių finansinius reikalavimus, atsiradusius po 2020 m. spalio 1 d. 

9.       Teismas konstatavo, kad BUAB „Jermakas“ finansiniai reikalavimai (jų skirtumas) susiję faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu su neteisėtu buvusio vadovo neveikimu ir susiformavę (padidėję) po 2020 m. spalio 1d. yra tokie: S. A. finansinis reikalavimas padidėjo 1 089 Eur suma; D. P. finansinis reikalavimas padidėjo 1 045,44 Eur; D. P. finansinis reikalavimas padidėjo 3 301,48 Eur; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriaus finansinis reikalavimas po 2020 m. spalio 1 d. padidėjo 3 213,48 Eur suma; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) finansinis reikalavimas po 2020 m. spalio 1 d. padidėjo 3 689 Eur suma, iš viso 12 029,69 Eur. Šią sumą teismas pripažino žala, kurią atsakovas privalo atlyginti dėl savo neveikimo – laiku nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10.       Atsakovas S. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

10.1.                      Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nutarta priteisti žalą, kildinamą iš darbuotojams neišmokėto darbo užmokesčio. Apeliantas dar iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2024 m. gegužės 3 d., prašė teismo pridėti naujus duomenis prie bylos, kurie įrodo, kad BUAB „Jermakas“ nėra skolinga kreditoriams ir jie finansinių reikalavimų atsisako, o būtent, kad kreditoriai S. A., A. P. ir D. P. neturi finansinių reikalavimų BUAB „Jermakas“, kadangi jie išmokas gavo iš Garantinio fondo, todėl yra pateikę pareiškimus bankroto administratoriui dėl finansinių reikalavimų atsisakymo. Tačiau teismas tuos įrodymus atsisakė priimti ir sprendime neteisingai priteisė iš atsakovo 5 435,92 Eur.

10.2.                      Teismas sprendime nedetalizavo ir nepaaiškino kokiais duomenimis remiantis apskaičiavo ir kaip nustatė tokias padidėjusių finansinių reikalavimų VMI ir VSDFV sumas.

10.3.                      Teismas nevertino fakto, kad VSDFV Šiaulių skyrius 2021 m. sausio 7 d priėmė sprendimą, kuriuo patenkino UAB „Jermakas“ prašymą ir įmokų mokėjimą atidėjo iki 2021 m. lapkričio 30 d., todėl šiuo laikotarpiu atsakovas skolos VSDFV nedidino.

10.4.                      Su VMI buvo sudaryta mokestinės nepriemokos išdėstymo sutartis. UAB „Jermakas“ įmokų pagal sutartį nesumokėjo dėl lėšų trūkumo, todėl VMI 2021 m. gruodžio 12 d. išsiuntė UAB „Jermakas“ įspėjimą, jog, nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį ir per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nesumokėjus 2 391,90 Eur, sutartis bus nutraukta. Ir, net nepasibaigus įspėjimo sumokėti nepriemoką terminui, VSDFV Panevėžio skyrius pernelyg skubotai, t. y. 2021 m. gruodžio 15 d., pateikė teismui pareiškimą iškelti nemokumo bylą UAB „Jermakas“.

10.5.                      Teismas neįvertino aplinkybės, kuri, apelianto nuomone taip pat yra svari: atsakovas ilgą laiką nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. vasario 22 d., t. y. dar nepasibaigus įspėjimo sumokėti nepriemoką terminui, dėl sunkios ligos buvo nedarbingas.

10.6.                      Apeliantas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėnesio iki pat bankroto bylos iškėlimo teisme dienos darė visus įmanomus veiksmus, kad skolos valstybei nedidėtų, tačiau, nepaisant apelianto pastangų, bendrovė nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams ir bendrovė tapo nemoki susiklosčius anksčiau paminėtoms aplinkybėms – dėl karantino ir atsakovo ligos.

11.       BUAB „Jermakas“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, atsiliepime į S. A. apeliacinį skundą prašo S. A. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

11.1.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartyje konstatavo, kad pareiga direktoriui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2020 m. sausio 1 d., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė žalą, kuri susidarė po 2020 m. spalio 1 d.

11.2.                      Bendrovės vadovas pripažino, kad darbuotojai ilgą laiką jokių pareigų nevykdė, tačiau darbo užmokestis vis tiek buvo skaičiuojamas. Atsakovas šių darbuotojų neatleido iš bendrovės ir jiems buvo skaičiuojamas darbo užmokestis tik dėl to, kad vėliau, iškėlus bendrovei bankroto bylą, šie darbuotojai galėtų gauti pinigines sumas iš Garantinio fondo.

11.3.                      Bendrovės darbuotojai atsisakė savo finansinių reikalavimų po to, kai buvo priimtas ginčijamas teismo sprendimas, todėl tai niekaip nepanaikina fakto, kad savo veiksmais atsakovas yra padaręs žalą ir kad darbuotojams neišmokėtos piniginės sumos yra žala, kuri privalo būti priteisiama iš atsakovo bendrovės naudai.

11.4.                      Nepriklausomai nuo to, kad mokesčių sumokėjimas ir buvo atidėtas, tačiau jų susiformavimo momentas yra aiškus. Būtent nuo mokesčių susiformavimo momento ir yra vertinama, kada jie turėjo būti sumokėti, kada laikytina, kad jie yra pradelsti.

12.       BUAB „Jermakas“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisiant iš atsakovo 26 754,25 Eur. Nurodo šiuos argumentus:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nemokumo momentą ir laiką, kada atsakovas privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Teismui iškeliant bankroto bylą, buvo konstatuota, kad bendrovė nemoki tapo jau 2020 m. sausio 1 d., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad reikšmingas tik kreditorių finansinių reikalavimų padidėjimas nuo 2020 m. spalio 1 d. Atsakovas žinojo ir suprato, kad 2020 m. sausio 1 d. bendrovė tapo nemoki, todėl nuo šios dienos turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

12.2.                      Nors atsakovas nurodo, kad turėjo sveikatos problemų, tačiau tuo pačiu metu vykdė veiklą su UAB „Cargo park logistics“, pardavė šiai bendrovei granules, taigi, nepaisant ligos, vykdė veiklą, tačiau kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui liga sutrukdė. Taigi atsakovas iš tiesų turėjo visas galimybes kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

12.3.                      Nemokumo administratorius pateikė sąrašą kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai susiformavo nuo 2020 m. sausio 1 d. Nemokumo administratorius taip pat pateikė sąrašą kreditorių, kurie nepareiškė savo finansinių reikalavimų, tačiau yra skolingi bendrovei pagal apskaitos dokumentus. Atsižvelgiant į tai, teismas privalėjo priteisti visą prašomą sumą – 26 754,25 Eur dydžio žalos atlyginimą.

13.       Atsakovas S. A. atsiliepimu į BUAB „Jermakas“ apeliacinį skundą prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovo S. A. apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

14.       Atsakovas S. A. apeliaciniame skunde prašo prie bylos pridėti naujus įrodymus – kreditorių S. A., D. P. ir D. P. prašymus dėl kreditorių finansinių reikalavimų atsisakymo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šiuos naujus įrodymus atsisakė priimti nepagrįstai.

15.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas priima tik tuos dokumentus, kurie gali įrodyti arba paneigti bylos baigčiai turinčias reikšmės aplinkybes, yra susijusios su ginčo esme.

16.       Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad civilinė byla pagal BUAB „Jermakas“ dėl žalos priteisimo iš atsakovo S. A. buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka 2024 m. balandžio 18 d. vykusiame teismo posėdyje, procesinio sprendimo paskelbimas atidėtas 2024 m. gegužės 6 d. (2 t., b. l. 190). Atsakovas S. A. 2024 m. gegužės 3 d. pateikė prašymą dėl bylos atnaujinimo civilinėje byloje (DOK-3557) (2 t., b. l. 193), kuriame nurodė, kad kreditoriai A. P., D. P. ir S. A. atsisakė savo finansinių reikalavimų BUAB „Jermakas“ bankroto byloje. Šio dokumento pridėjimo prie bylos klausimas išspręstas 2024 m. gegužės 7 d. rezoliucija: „bylos nagrinėjimą baigus, dokumento į bylą nepriimti“.

17.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditoriai savo finansinių reikalavimų gali atsisakyti tik bankroto byloje, todėl, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo, reikšminga gali būti tik tai, kaip bankroto bylą nagrinėjantis teismas išsprendė kreditorių finansinių reikalavimų atsisakymo klausimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl naujų įrodymų pridėjimo prie civilinės bylos, turėjo įvertinti, kokia kreditorių teisinė padėtis yra BUAB „Jermakas“ bankroto byloje. Kadangi naujų įrodymų pridėjimo prie bylos klausimas yra išspręstas rezoliucija, pirmosios instancijos teismo motyvų šiuo aspektu nėra.

18.       Iš BUAB „Jermakas“ bankroto bylos nustatyta (CPK 178 straipsnio 3 dalis), kad kreditorių D. P., D. P. ir S. A. pareiškimai dėl finansinio reikalavimo atsisakymo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateikti tik 2024 m. birželio 11 d., taigi klausimas dėl kreditorių D. P., D. P. ir S. A. finansinių reikalavimų atsisakymo buvo išspręstas tik po ginčijamo sprendimo priėmimo. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė priimti atsakovo teikiamus dokumentus.

19.       Visgi, iš BUAB „Jermakas“ bankroto bylos nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartimi priėmė kreditorių finansinių reikalavimų atsisakymus ir išbraukė kreditorius A. P., D. P. ir S. A. iš BUAB „Jermakas“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad BUAB „Jermakas“ yra neabejotinai žinoma apie kreditorių D. P., D. P. ir S. A. teisinę padėtį BUAB „Jermakas“ bankroto byloje, jog apeliantas pakartotinai pareiškė prašymą pridėti naujus įrodymus prie civilinės bylos ir ieškovė turėjo galimybę dėl naujų įrodymų pasisakyti, nutaria, kad yra pagrindas pridėti apelianto teikiamus naujus įrodymus prie civilinės bylos ir juos vertinti su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

22.       Ieškovė BUAB „Jermakas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo S. A. 46 458,36 Eur žalos atlyginimą. Ieškinio reikalavimus grindė keliais savarankiškais pagrindais: 1) kad bendrovės vadovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ir kreditorių finansiniai reikalavimai padidėjo 26 754,25 Eur dydžiu; 2) jog bendrovė, jau būdama nemoki, už UAB „Katilaitis“ sumokėjo 15 343,31 Eur sumą; kadangi UAB „Katilaitis“ yra nemoki, ji šių pinigų grąžinti negalės, todėl bendrovė patyrė žalą; 3) kad bendrovė sudarė nuostolingą sandorį su UAB „Cargo park logistics“ ir bendrovė patyrė 4 360,80 Eur žalą.

23.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-505-881/2023 Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai priteisti 15 343,34 Eur ir 4 360,80 Eur žalos atlyginimą, paliko nepakeistą. Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl 26 754,25 Eur dydžio žalos atlyginimo bendrovės vadovui laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo. Faktinį ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su kreditorių finansinių reikalavimų padidėjimu.

24.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Dalinė (ribota) apeliacija suprantama kaip pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma neperžengiant apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Todėl toliau teisėjų kolegija bylą nagrinėja atžvelgdama į apeliaciniuose skunduose dėstomus argumentus.

Dėl BUAB „Jermakas“ apeliaciniame skunde nurodytų argumentų

25.       BUAB „Jermakas“ apeliacinis skundas grindžiamas dvejomis argumentų grupėmis: pirma, BUAB „Jermakas“ teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir nustatė momentą, kada atsakovas privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, ir priežastinį ryšį tarp pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir žalos bendrovei; antra, BUAB „Jermakas“ teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė visos reikalaujamos žalos. Teisėjų kolegija toliau pasisako šiais apeliacinio skundo aspektais.

26.       Kasacinio teismo praktika dėl bendrovės vadovo atsakomybės jam laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo yra išplėtota ir nuosekli. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020 ir kt.).

27.       Tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pažymėjo, kad jau 2019 metais bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo (nors ir nežymiai) turimą turtą, o darbuotojams darbo užmokestis nebuvo mokamas nuo 2019 m. sausio mėnesio. Teisėjų kolegija konstatavo, kad UAB „Jermakas“, užbaigusi 2019 metus jau buvo nemoki, o 2020 metais bendrovės finansinė padėtis tik blogėjo. Todėl pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Jermakas“ iškėlimo, atsakovui, kaip bendrovės vadovui, atsirado 2020 m. sausio 1 d.

28.       Pagal civilinės atsakomybės taisykles atlyginama tik ta žala, kuri yra neteisėtų veiksmų padarinys. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-611/2015, 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022 ir kt.).

29.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto esmę, įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga).

30.       Priešingai nei teigiama BUAB „Jermakas“ apeliaciniame skunde, Lietuvos apeliaciniam teismui dalį bylos grąžinus nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio, nekvestionavo bendrovės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo momento, kurį nustatė Lietuvos apeliacinis teismas, tačiau nurodė, kad dalis bendrovės patirtos žalos priežastiniu ryšiu nėra susijusi su bendrovės neteisėtais veiksmais. Teismas akcentavo, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. susiklostė ypatingos aplinkybės dėl kilusios COVID-19 pandemijos, o nuo 2020 m. balandžio 25 d. įsigaliojo COVID-19 sukeltų pasekmių poveikio JANĮ taikymui įstatymas) kuriuo buvo suspenduota vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Pirmasis šalyje paskelbtas karantinas tęsėsi iki 2020 m. birželio 17 d., taigi tik 2020 m. rugsėjo 17 d. baigėsi minėtu įstatymu nustatyta apsauga bendrovės vadovams (COVID-19 sukeltų pasekmių poveikio JANĮ taikymui įstatymo 2 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai teismas nusprendė, kad galimybė atsakovui numatyti žalos atsiradimą buvo akivaizdi 2020 m. rugsėjo 17 d., pasibaigus įstatymu nustatytai apsaugai bendrovės vadovams, o savo pareigas realiai jis galėjo įgyvendinti nuo 2020 m. spalio 1 d.

31.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus, neturi pagrindo su jais nesutikti. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir šie argumentai nėra ginčijami, kad pagal viešai skelbiamus Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis UAB „Jermakas“ pateko į nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių, kurioms gali būti taikomos mokestinės lengvatos iki Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino pabaigos, sąrašą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 4-319, UAB „Jermakas“ buvo skirta subsidija dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo (1 t., b. l. 168). Todėl, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, galiojant aptartam teisiniam reguliavimui, valstybei teikiant paramą (subsidijas), bendrovės vadovas iki 2020 m. rugsėjo 17 d. galėjo pagrįstai tikėtis teigiamų veiklos perspektyvų. BUAB „Jermakas“ apeliaciniame skunde nenurodyti jokie argumentai, kurie galėtų paneigti pirmosios instancijos teismo motyvus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ne visa ieškovės nurodoma žala priežastiniu ryšiu susijusi su bendrovės vadovo netinkamu pareigų vykdymu.

32.       Atmestini BUAB „Jermakas“ apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ne tik į padidėjusius įsipareigojimus kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, tačiau ir į tuos kreditorius, kurių finansiniai reikalavimai bankroto byloje nepatvirtinti, bet aiškūs iš buhalterinės apskaitos dokumentų.

33.       Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad kreditoriams padaryta žala pagal kasacinio teismo praktiką laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014, 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021).

34.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai ieškinio reikalavimas grindžiamas finansinių reikalavimų padidėjimu laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, sprendžiant dėl priteistinos žalos dydžio yra reikšmingi tik tie kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie yra patvirtinti bankroto byloje. O būtent, išaugęs įmonės skolų dydis nustatomas pagal bankroto byloje patvirtintą kreditorių finansinių reikalavimų sumą. Tik patvirtinęs kreditoriaus finansinį reikalavimą teismas konstatuoja, kad teisiniai santykiai tarp šalių iš tiesų susiklostė, nustato finansinio reikalavimo dydį. Kreditorius visas įstatyme nustatytas teises įgyja tik nuo jo reikalavimo patvirtinimo (JANĮ 43 straipsnio 1 dalis), taigi ir teisę į žalos atlyginimą.

35.       Nors bankroto administratorius, remdamasis buhalterinės apskaitos dokumentais, gali nustatyti, kad bendrovė galimai nėra atsiskaičiusi ir su kitais asmenimis, tačiau, jeigu kreditoriai nusprendžia nepareikšti finansinių reikalavimų, jie tokiu būdu atsisako savo materialinių teisinių gynybos arba neteikia finansinio reikalavimo tvirtintinti dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, su jais yra atsiskaityta arba nemokumo administratoriui tiesiog nėra perduoti visi buhalterinės apskaitos dokumentai), todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad kreditoriams, kurie neteikė pareiškimo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, dėl išaugusio bendro skolų dydžio yra padaryta tiesioginė ar netiesioginė žala; nėra ginami hipotetinių kreditorių teisės ir interesai.

Dėl atsakovo S. A. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų

36.       Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo, kad bendrovės vadovas turėjo ir galėjo suvokti, jog bendrovė yra nemoki ir savo, kaip direktoriaus, pareigas įgyvendinti nuo 2020 m. spalio 1 d. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad, pirma, bendrovės darbuotojai atsisakė savo finansinių reikalavimų, tačiau bylą nagrinėjęs teismas šių atsisakymų nepriėmė, todėl nepagrįstai priteisė žalą, kildinamą iš darbuotojams neišmokėto darbo užmokesčio; antra, kad pirmosiosios instancijos teismas nepagrindė ir nenurodė, kaip nustatė finansinių reikalavimų padidėjimą kreditoriams VMI ir VSDFV, bei neatsižvelgė į tai, jog, remiantis VSDFV Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 7 d. sprendimu, VSD įmokų mokėjimas buvo atidėtas iki 2021 m. lapkričio 30 d., todėl šiuo laikotarpiu skola VSDFV biudžetui nedidėjo; trečia, atsakovas ilgą laiką dėl sunkios ligos buvo nedarbingas. Teisėjų kolegija dėl šių apeliacinio skundo argumentų pasisako toliau.

37.       Iš BUAB „Jermakas“ bankroto bylos nustatyta (CPK 178 straipsnio 3 dalis), kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi buvo patvirtinti šie pirmosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai: D. P. 9 084,99 Eur dydžio finansinis reikalavimas, D. P. 3 428,26 Eur dydžio finansinis reikalavimas, S. A. 2 835,19 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Dalis darbuotojų finansinių reikalavimų buvo padengta išmokėjus Garantinio fondo lėšas: A. P. buvo išmokėta 4 380 Eur dydžio garantinio fondo lėšų išmoka, D. P.– 3 392,74 Eur, o S. A. – 2 814,29 Eur. Atitinkamai, nemokumo administratorius prašė patikslinti šių kreditorių finansinius reikalavimus. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi buvo patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai ir patvirtintas D. P. 4 704,99 Eur dydžio finansinis reikalavimas, D. P. 35,52 Eur dydžio finansinis reikalavimas, S. A. 20,90 Eur dydžio finansinis reikalavimas.

38.       Be to, iš BUAB „Jermakas“ bankroto bylos nustatyta, kad nemokumo administratorius 2024 m. birželio 11 d. prašymu kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą ir nurodė, kad kreditoriai A. P., D. P. ir S. A. atsisakė savo finansinių reikalavimų, prie prašymo pridėjo kreditorių 2024 m. balandžio 30 d. pareiškimus dėl finansinio reikalavimo atsisakymo. BUAB „Jermakas“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartimi nemokumo administratoriaus prašymą patenkino, priėmė kreditorių finansinių reikalavimų atsisakymus ir išbraukė A. P. su 4 704,99 Eur dydžio pirmosios eilės finansinio reikalavimo suma, D. P. su 35,52 Eur dydžio pirmosios eilės finansinio reikalavimo suma, S. A. su 20,90 Eur dydžio pirmosios eilės finansinio reikalavimo suma.

39.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendros įmonės skolų apimties, išaugusios dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, nagrinėjamoje civilinėje byloje, be kita ko, nurodė, kad BUAB „Jermakas“ finansiniai reikalavimai (jų skirtumas) faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtu buvusio vadovo neveikimu, susiformavę (padidėję) po 2020 m. spalio 1 d., yra tokie: S. A. finansinis reikalavimas padidėjo 1 089 Eur dydžiu; D. P. finansinis reikalavimas padidėjo 1 045,44 Eur; D. P. finansinis reikalavimas padidėjo 3 301,48 Eur.

40.       Kaip jau buvo minėta anksčiau, tais atvejais, kai ieškinio reikalavimas grindžiamas finansinių reikalavimų padidėjimu laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, žalos nustatymo dydžiui reikšmingi tik tie finansiniai reikalavimai, kurie yra patvirtinti bankroto byloje. Kreditoriui atsisakius finansinio reikalavimo nebėra pagrindo laikyti, kad jam dėl išaugusių bendrovės skolų buvo padaryta žala. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad:

40.1.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po 2020 m. spalio 1 d. S. A. finansinis reikalavimas padidėjo 1 089 Eur suma. Nustatyta, kad BUAB „Jermakas“ bankroto byloje buvo patvirtintas bendras 2 835,19 Eur dydžio S. A. finansinis reikalavimas, 2 814,29 Eur sumą S. A. gavo iš Garantinio fondo. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi buvo patikslintas finansinis reikalavimas ir patvirtintas S. A. 20,90 Eur dydžio pirmosios eilės finansinis reikalavimas. Taigi kreditorius S. A. 2024 m. balandžio 30 d. prašymu atsisakė tik 20,90 Eur dydžio pirmosios eilės finansinio reikalavimo, todėl šia 20,90 Eur suma ir turi būti sumažintas iš atsakovo priteistinos žalos dydis.

40.2.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad po 2020 m. spalio 1 d. D. P. finansinis reikalavimas padidėjo 1 045,44 Eur suma. Nustatyta, kad BUAB „Jermakas“ bankroto byloje buvo patvirtintas bendras 3 428,26 Eur dydžio D. P. finansinis reikalavimas; 3 392,74 Eur sumą D. P. gavo iš Garantinio fondo. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi buvo patikslintas finansinis reikalavimas ir patvirtintas D. P. 35,52 Eur dydžio pirmosios eilės finansinis reikalavimas. Taigi kreditorius D. P. 2024 m. balandžio 30 d. prašymu atsisakė tik 35,52 Eur dydžio pirmosios eilės finansinio reikalavimo, todėl 35,52 Eur suma ir turi būti sumažintas iš atsakovo priteistinos žalos dydis.

40.3.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po 2020 m. spalio 1 d. D. P. finansinis reikalavimas padidėjo 3 301,48 Eur suma. Nustatyta, kad BUAB „Jermakas“ bankroto byloje buvo patvirtintas bendras 9 084,99 Eur dydžio D. P. finansinis reikalavimas, 4 380 Eur sumą A. P. gavo iš Garantinio fondo. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi buvo patikslintas finansinis reikalavimas ir patvirtintas D. P. 4 704,99 Eur dydžio pirmosios eilės finansinis reikalavimas. Kadangi pirmosios instancijos teismas kaip žalos atlyginimą priteisė mažesnę – 3 301,48 Eur – sumą, o kitą ieškinio reikalavimo dalį atmetė kitais pagrindais, todėl šia – 3 301,48 Eur – suma turi būti sumažintas iš atsakovo priteistinos žalos dydis.

41.       Atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad įsipareigojimai valstybei po 2020 m. spalio 1 d. nedidėjo. Remiantis į bylą pateikta Šiaulių apskrities VMI 2022 m. rugsėjo 1 d. pažyma (2 t., b. l. 98), aiškiai matyti, iki kada turėjo būti sumokėtos tam tikros pinigų sumos: iki 2020 m. lapkričio 25 d. turėjo būti sumokėta 178 Eur, iki 2021 m. vasario 25 d. – 3 206 Eur ir pan. VSDFV Panevėžio skyrius taip pat pateikė detalius skaičiavimus, kokios sumos ir kuriuo tiksliai metu turėjo būti sumokėtos (2 t., b. l. 100); iš pateikto skaičiavimo aiškiai matyti, kad įsiskolinimo suma nuolat augo. Apeliacinio skundo argumentai, kad VSDFV Šiaulių skyrius 2021 m. sausio 7 d. sprendimu įmokų mokėjimą atidėjo iki 2021 m. lapkričio 30 d. nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi, kadangi nagrinėjamu atveju yra reikšmingas bendras visas skolos padidėjimas nuo 2020 m. spalio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

42.       Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent bedrovės vadovui tenka pareiga organizuoti įmonės veiklą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Todėl aplinkybė, kad bendrovės vadovas ginčui aktualiu metu turėjo sveikatos problemų, nėra reikšminga. Bendrovės vadovas bet kuriuo atveju privalėjo užtikrinti tinkamą bendrovės atstovavimą bei teisės aktų laikymąsi.

Dėl procesinės bylos baigties

19.                      Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialines bei proceso teisės normas, reguliuojančias žalos atlyginimo institutą. Tačiau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės, o būtent, kad kreditoriai A. P., D. P. ir S. A. atsisakė savo finansinių reikalavimų (kurių bendra suma yra 3 357,90 Eur) ir BUAB „Jermakas“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas šiuos atsisakymus priėmė. Todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir šia – 3 357,90 Eur – suma sumažinti iš atsakovo priteistiną sumą.

20.                      Apeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą nustatyta CPK 331 straipsnio 1, 4 dalyse. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą reiškia jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas). Teisėjų kolegija pasisakė dėl visų esminių apeliacinių skundų argumentų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Jermakas“ (įmonės kodas 304586859) iš atsakovo S. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 8 671,79 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus sepyniasdešimt vieną eurą 79 ct) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.“

Teisėjai                                                                Jadvyga Mardosevič

                                                                Asta Radzevičienė

                                                        Vigintas Višinskis