Administracinė byla Nr. I-496-644/2017
Proceso Nr. 3-62-3-02130-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 1 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. L. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau - ir Pravieniškių PN-AK), 249560 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 4-11) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2007-09-13 iki šiol yra laikomas Pravieniškių PN-AK netinkamomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpos buvo perpildytos, gyvenamųjų patalpų plotą mažino jose esančių baldų užimamas plotas. Paaiškino, kad ginčo laikotarpiu 15 būrio 2 brigadoje, kurios plotas 51,82 kv. m., buvo laikoma iki 26 asmenų, o nuo 2016 m. liepos mėn. miegamųjų vietų skaičius brigadoje buvo sumažintas iki 16 vnt. (8 dviaukštės lovos). Tvirtino, kad gyvenamosios patalpos nebuvo aprūpintos baldais, trūko spintelių, spintų, dėl ko nuteistieji asmeninius daiktus laikė krepšiuose. Prie sanitarinių mazgų susidarydavo eilės, apie 300 nuteistųjų naudojosi 6 klozetais, 4 pisuarais, 7 kriauklėmis, 4 praustuvėmis, todėl nebuvo sąlygų laikytis higienos. Prausykloje tiekiamas tik šaltas vanduo, o dušuose vandens maišytuvai sugedę, teka tik šaltas arba tik karštas vanduo. Drabužius skalbėsi šaltame vandenyje, džiovykla įrengta tik lauke. Gyvenamosios patalpos dezinfekuojamos nepakankamai, neefektyviai, retai, patalpose veisiasi kenkėjai. Gyvenamosios patalpos ir inventorius neremontuojamas. Kratos atliekamos netinkamai, jų metu išmėtomi daiktai, sulaužomi baldai. Minėtos gyvenimo sąlygos žemino pareiškėjo orumą, prilygo kankinimui Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio ir Konstitucijos 21 straipsnio prasme. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Prašė netaikyti ieškinio senaties termino ir skundą tenkinti.
Atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 100-105) nurodė, kad pažeidimas yra tęstinis, jis vyksta iki šiol, todėl senaties terminas netaikytinas. Pažymėjo, kad nebuvo supažindintas su teisės aktais, reglamentuojančiais nuteistųjų laikymo sąlygas, higienos normas, o pataisos namų bibliotekoje informacija yra pasenusi. Akcentavo, kad atsakovo atstovo atsiliepime pateikta informacija apie miegamųjų vietų skaičių yra neteisinga, ginčo laikotarpiu brigadose buvo laikoma daugiau asmenų, nei atsakovo atstovas nurodo atsiliepime, o miegamųjų vietų skaičius buvo sumažintas tik nuo 2016 m. liepos mėn. Pažymėjo, kad kenkėjų, ypač blakių ir pelių, naikinimas atliekamas nepakankamai, kenkėjai plinta. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo atstovas atsiliepime pateikė duomenis apie kalinimo sąlygas uždarosios zonos kamerose, tačiau pareiškėjas šių aplinkybių skunde neginčija.
Atsakovo atstovas atsiliepimu, kurį papildė, (b. l. 14-22, 108-113) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose. Paaiškino, kad ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto paprastai užtenka. Darė išvadą, kad minimali gyvenamojo ploto norma gyvenamosiose patalpose pareiškėjo atžvilgiu pažeista nebuvo, be to, pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių dienos metu nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkėje numatytu laiku gali vaikščioti tiek lauke, tiek viduje, taip pat dirbti, lankytis koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje, sportuoti, užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla. Pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos aprūpinamos inventoriumi atsižvelgiant į Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas. Sulūžę ar netinkami naudoti baldai yra keičiami naujais. Akcentavo, kad teisės aktai nenumato karšto vandens tiekimo į kiekvieną būrį, tačiau dušinėje karštas vanduo tiekiamas nuolat. Pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama žurnale. Patalpas remontuoja pataisos namų ūkio skyriaus brigadoje dirbantys nuteistieji. Įstaigos 2-jo lokalinio sektoriaus atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius. Drabužių džiovinimo vietos taip pat įrengtos pasivaikščiojimo kieme. Paaiškino, kad nuteistieji yra patys atsakingi už tvarkos ir švaros palaikymą gyvenamosiose patalpose. Patalpas tvarko budėtojai pagal nustatytą grafiką, tuo tikslu jiems išduodamas valymo inventorius. Kratos atliekamos pagal nustatytą tvarką. Duomenų apie neigiamą kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai nėra. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos namai ar pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar, kad dėl pataisos namų veikimo/neveikimo pareiškėjui būtų kilusi žala. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys. Pareiškėjo skundo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs, parengti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis.
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis.
Atsakovo atstovas atsiliepimu prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Pareiškėjas prašė netaikyti ieškinio senaties termino. Nurodė, kad nemato pagrindo prašyti atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes neteisėta veika yra tęstinė, pažeidimai tebevyksta iki šiol, be to, pareiškėjas nebuvo supažindintas su teisės aktais, reglamentuojančiais nuteistųjų laikymo sąlygas (b. l. 4-11, 100-105).
Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – CK). Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.
Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (žr., 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Pravieniškių PN-AK pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei higieninių sąlygų į pataisos namų administraciją. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, tačiau į teismą kreipėsi 2016-10-17 (b. l. 12), todėl daliai skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas praleido senaties terminą.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Teismo vertinimu, pareiškėjas, argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumą, nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu, neprašė ieškinio senaties termino atnaujinti ir nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Pareiškėjas nurodo, kad teisinė informacija bibliotekoje pasenusi, tačiau teismas pažymi, kad teisinių žinių neturėjimas pats savaime negali būti laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi, nes Lietuvos Respublikos teisės aktai, tarp jų ir Civilinis kodeksas, reglamentuojantys neturtinės žalos atlyginimo bei ieškinio senaties klausimus, yra paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka ir visiems prieinami. Asmeniui neturint galimybių pačiam tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, tokiems veiksmams atlikti gali būti pasitelktas teisines paslaugas teikiantis asmuo arba kreiptasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (žr., pav. LVAT 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-171-11).
Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad pažeidimas dėl jam neužtikrintų kalinimo sąlygų yra tęstinis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, laikosi pozicijos, kad tai nėra tęstinis pažeidimas (2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011). Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013; 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-307/2013). Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Todėl atsakovo prašymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2007-09-13 iki 2013-10-16 taikytinas ieškinio senaties terminas ir pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytą laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingas pareiškėjo buvimas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje nuo 2013-10-17 iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2016-10-17.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog buvo laikomas perpildytose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2013-10-17 iki 2016-10-17, buvo paskirtas į 15 būrio 2 brigadą, kurios plotas 51,82 kv. m., įrengta 16 miegamųjų vietų (b. l. 25). Minėtais duomenimis nustatyta, kad vienam asmeniui 15 būrio 2 brigadoje teko 3,23 kv. m. (51,82/16) ploto. Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 15 būrio 2 brigadoje buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.
Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 100-105) nesutiko su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie miegamųjų vietų skaičių 15 būrio 2 brigadoje. Pažymėjo, kad iki 2016 m. liepos mėnesio šioje brigadoje buvo įrengta daugiau miegamų vietų, tik nuo 2016 m. liepos mėn. miegamųjų vietų skaičius 15 būrio 2 brigadoje buvo sumažintas iki 16 vnt. (8 dviaukštės lovos). Skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu 15 būrio 2 brigadoje gyveno iki 26 žmonių, o pareiškėjui buvo paskirta lova Nr. 17, kas, jo nuomone, patvirtina aplinkybę, jog miegamojoje patalpoje buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų, nei nurodyta atsakovo atstovo atsiliepime.
Atsakovo atstovas atsikirsdamas į pareiškėjo argumentus (b. l. 109-113) paaiškino, kad į bylą yra pateikti duomenys apie miegamųjų vietų skaičių tokie, kokie yra atsiliepimo rengimo metu, tačiau atkreipė dėmesį, jokie rekonstrukcijos ar reorganizacijos darbai 2-jo sektoriaus patalpose nebuvo vykdomi ir miegamųjų vietų skaičius nebuvo keičiamas. Paaiškino, kad pareiškėjo lovos numeris (lova Nr. 17) nesusijęs su brigadoje įrengtų miegamųjų vietų skaičiumi.
Teismo vertinimu, pareiškėjas jokių objektyvių įrodymų savo argumentams pagrįsti dėl miegamųjų vietų ir nuteistųjų skaičiaus 15 būrio 2 brigadoje nepateikė. Duomenų apie Pravieniškių PN-AK 2-jo sektoriaus rekonstrukcijos ar reorganizacijos darbus, kurių metų būtų keičiamas miegamųjų vietų skaičius 15 būrio 2 brigadoje byloje nėra. Kitų objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad 15 būrio 2 brigadoje iki 2016 m. liepos mėnesio buvo įrengta papildomų miegamųjų vietų, ar būtų laikoma daugiau asmenų, nei įrengta miegamų vietų, ar, kad kiti nuteistieji neturėjo miegamosios vietos (miegojo ant grindų) byloje nėra, tokių įrodymų nepateikė ir pats pareiškėjas. Teismas nesiremia, pareiškėjo į bylą pateiktu 15 būrio 2 brigados nuteistųjų sąrašu su nuteistųjų parašais (b. l. 104), kadangi, teismo vertinimu, šie asmenys (11 asmenų pagal sąrašą) yra pareiškėjo pažįstami, laisvės atėmimo bausmę atlieka tuose pačiuose pataisos namuose ir jų parodymai negalėtų būti laikomi ir vertinami, kaip objektyvūs ir nešališki. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmestini.
Atsakovo atstovas į bylą pateikė duomenis apie uždarosios zonos kamerų, kuriose pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas, plotą, miegamųjų vietų skaičių. Tačiau atsikirtime į atsiliepimą pareiškėjas pažymėjo, kad jis neskundžia bausmės atlikimo sąlygų uždarosios zonos kamerose (b. l. 103). Kadangi pareiškėjas skundo aplinkybių dėl kalinimo sąlygų uždarosios zonos kamerose nepalaiko, jos detaliau neanalizuotinos ir neaptariamos.
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai, dėl vietos trūkumo tarp nuteistųjų kildavo konfliktai. Tačiau pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT) formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad pataisos namai buvo perpildyti, 300 nuteistųjų naudojosi 6 klozetais, 4 pisuarais, 7 kriauklėmis, 4 praustuvėmis, taigi nebuvo sąlygų laikytis higienos, teko laukti eilėse prie sanitarinių mazgų. Gyvenamosiose patalpose trūko spintų, spintelių, nebuvo kur laikyti drabužius.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų. Taip pat bendrabučio tipo patalpoje numatyta įrengti po vieną spintelę prie lovos. Atsakovo atstovas nepateikė į bylą duomenų apie tai, kiek konkrečiai asmenų naudojosi minėtais klozetais, pisuarais, prausyklomis ar dušais, kiek spintelių buvo įrengta prie lovų. Tačiau byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie sanitarinių mazgų ar dušinės. Bylos duomenimis, pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu ar dušine, dėl vietos trūkumo asmeniniams daiktams laikyti. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl prausimosi laiko pratęsimo, todėl suteikti jam ilgesnį prausimosi laiką atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Kita vertus, teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių (vietos trūkumo prie sanitarinio mazgo, neturėjimo kur pasidėti asmenius daiktus) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, taigi pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.
Pareiškėjas nurodo, kad pataisos namuose nebuvo skalbiami drabužiai, neįrengta drabužių džiovykla, dėl ko asmeninius drabužius skalbė rankomis po šaltu vandeniu, o džiovino kiemelyje įrengtoje džiovykloje. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 punktą, kiekvienam būriui turi būti įrengta drabužių ir avalynės džiovykla. Šių taisyklių 6 punkte numatyta išimtis, jog nesant galimybės įrengti nurodytas patalpas kiekvienam būriui, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams. Nors atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie atskiros drabužių džiovyklos įrengimą, tačiau nurodė, kad lokalinio sektoriaus atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti drabužius. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl sunkumų skalbiant ar džiovinant drabužius, ar, kad pareiškėjui būtų atsisakyta suteikti skalbimo paslaugas. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais.
Pareiškėjo teiginiai dėl šilto vandens nesuteikimo būryje tinkamai asmeninei higienai palaikyti taip pat atmestini, kadangi teisės aktai nenumato karšto vandens įrengimo kiekviename būryje atskirai, jog nuteistieji galėtų praustis po karštu dušu kiekvieną dieną.
Pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl buitinių parazitų, kenkėjų veisimosi gyvenamosiose patalpose. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad pataisos namuose yra periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos ir pateikia duomenis, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Pravieniškių PN-AK ir UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis (b. l. 55-58), pagal kurią, paslaugų tiekėjas įsipareigojo lankyti objektą ir atlikti kenkėjų naikinimą. Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (b. l. 59-93). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl kenkėjų plitimo. Byloje taip pat nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Iš atsakovo atstovo į bylą pateikto Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo matyti, kad 15 būryje kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbai buvo atliekami. Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą nurodo, kad blakės ir tarakonai naikinami nepakankamai, tačiau remiantis bylos duomenimis nenustatyta, kad pastebėti kenkėjai nebūtų naikinami (b. l. 59-93). Teismo vertinimu, bylos įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų veisimosi, plitimo, netinkamo jų naikinimo gyvenamosiose patalpose.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad pareigūnai kratas atlieka netinkamai, jų metu išmėtomi daiktai, sulaužomi baldai, daiktų kratos atliekamos nedalyvaujant jų savininkui.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 149 punktas nustato, kad kratas ir apžiūras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai. Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Instrukcijos 158 punktas numato, kad bendroji krata vienu metu atliekama laisvės atėmimo vietos visos teritorijos, atskiros zonos, gyvenamojo pastato, korpuso, sektoriaus, skyriaus, kameros ar kitos patalpos ir suimtųjų bei nuteistųjų krata. Atliekant gyvenamosios (rėžiminės) zonos teritorijos ir patalpų kratas bei apžiūras yra apžiūrimos miegamosios vietos, lovos, patalynė, spintelės ir asmeniniai daiktai. Atliekant gyvenamosios patalpos bendrąją kratą, patalpoje gali būti paliekamas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis (Instrukcijos 165.9 punktas). Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, dėl kokių vykdytų kratų jis skundžiasi, kada buvo daiktai sujaukti, sumaišyti, išmėtyti ar sulaužyti. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, jam galimai padarytų pažeidimų metu ar nedelsiant po jų nesiskundus Pravieniškių PN-AK administracijai dėl galimo teisių pažeidimo (byloje nėra duomenų apie galimai pareiškėjo pateiktus skundus Pravieniškių PN-AK administracijai, tokios aplinkybės nenurodo ir pats pareiškėjas), atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga juos paneigti. Todėl teismas laiko šiuos pareiškėjo teiginius neįrodytais.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad kamerų tipo patalpose jam buvo uždrausta rūkyti. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 9 punktą asmenims, esantiems kamerų tipo patalpose, turėti tabako gaminius draudžiama. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas pažymėjo, kad jam nebuvo išduota Nuteistųjų skyrimo į būrius komisijos sprendimo kopija, nors su sprendimu buvo supažindintas pasirašytinai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl Nuteistųjų skyrimo į būrius komisijos sprendimų kopijų išdavimo, taigi atsakovo atstovas neturėjo pagrindo išduoti pareiškėjui šių sprendimų kopijų. Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde taip pat pažymėjo, kad pataisos namų administracija gyvenamųjų patalpų ir inventoriaus neremontuoja, patalpų remontą atlieka patys nuteistieji, patalpose nesutvarkyta elektros instaliacija, nesilaikoma priešgaisrinės saugos, pataisos namai skalbimo paslaugas teikia neaišku kam. Tačiau, teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde tik konstatavo savo nuomonę apie pataisos namų veiklą ir kalinimo sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Ž. T. Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Ž. T. Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Audrius Grauželis