Civilinė byla Nr. e2-636-1019/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02202-2021-0

 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,

sekretoriaujant Jolantai Žilienei,

dalyvaujant ieškovo A. T. atstovui advokatui Rimvydui Jasevičiui,

atsakovui E. C., atsakovo atstovui advokatui Mariui Grucei,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Valdui Pumpučiui,

        viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu nagrinėja civilinę bylą pagal ieškovo A. T., perėmusio reikalavimo teises iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškinį atsakovui E. C. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“, R. J.

Teismas

n u s t a t ė:

pradinis ieškovas (BUAB „(duomenys neskelbtini)”) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo E. C. 13 140 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (pradėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Pradinis ieškovas (BUAB „(duomenys neskelbtini)”) taip pat pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo E. C. 391,58 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (pradėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2021 m. birželio 22 d. nutartimi civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) sujungta su civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiant bylai vieną numerį ir paskiriant ją nagrinėti teisėjai Jurgitai Rimeikienei.

Ieškiniuose nurodoma, kad atsakovas E. C. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo BUAB „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbo sutarties pagrindu atsakovas buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) atsakovą paskyrė naujuoju BUAB „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) BUAB „(duomenys neskelbtini)” su trečiuoju asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią už 41 829,70 Eur sumą BUAB „(duomenys neskelbtini)” iš trečiojo asmens įsigijo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). BUAB „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui pervedė 6274,46 Eur sumos avansą. (duomenys neskelbtini) Prekių priėmimo-perdavimo aktu BUAB „(duomenys neskelbtini)” nuosavybėn buvo perduoti (duomenys neskelbtini) už 27 007,20 Eur sumą, o (duomenys neskelbtini) Prekių priėmimo-perdavimo aktu BUAB „(duomenys neskelbtini)” nuosavybėn buvo perduotos (duomenys neskelbtini) už 14 822,50 Eur sumą. Trečiasis asmuo ieškovui išrašė PVM sąskaitas faktūras Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 41 829,70 Eur sumai. (duomenys neskelbtini) Sunaudotų medžiagų nurašymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Sunaudotų medžiagų nurašymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašyti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) Sunaudotų medžiagų nurašymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašyti dar (duomenys neskelbtini). Iš viso BUAB „(duomenys neskelbtini)” panaudojo iš trečiojo asmens įsigytus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl pagal BUAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos duomenis BUAB „(duomenys neskelbtini)” turi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių vertė 13 140 Eur. Tie patys skaičiai nurodyti ir atsakovo pasirašytame (duomenys neskelbtini) BUAB „(duomenys neskelbtini)” balanso grafoje B 1.2. „Nebaigta produkcija ir vykdomi darbai“. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismas UAB „(duomenys neskelbtini)” iškėlė bankroto bylą (civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas, vykdydamas (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nutarties įpareigojimą perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, BUAB „(duomenys neskelbtini)” nemokumo administratoriui vietoj ieškovo (duomenys neskelbtini) Balanse (nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo diena) apskaitytų 13 140 Eur vertės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pateikė „Įmonės turto nuomininkų sąrašą“, kuriame nurodyta, kad minėti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagal žodinę sutartį paskolintos trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) BUAB „(duomenys neskelbtini)” nemokumo administratorius kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl ieškovo turto, kuris (duomenys neskelbtini) atsakymu į (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad ieškovo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neturi ir nebuvo paėmęs. (duomenys neskelbtini) nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino 1 705 299,68 Eur sumos ieškovo kreditorių finansinius reikalavimus, tarp kurių ir 35 555,24 Eur skolą trečiajam asmeniui pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas, nevykdydamas teismo nutarties ir neperduodamas ieškovo nemokumo administratoriui įmonės turto ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 13 140 Eur vertės), atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovas neteisėtais kaltais veiksmais padarė ieškovui ir ieškovo kreditoriams 13 140 Eur žalą. Atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti. Dėl reikalavimo priteisti 391,58 Eur žalos atlyginimo, nurodyta, jog (duomenys neskelbtini)  PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) pagrindu už 636 Eur plius PVM kainą BUAB „(duomenys neskelbtini)” nusipirko nešiojamąjį kompiuterį su operacine sistema (duomenys neskelbtini). Šio kompiuterio likutinė balansinė vertė yra 391,58 Eur. (duomenys neskelbtini) BUAB „(duomenys neskelbtini)” su trečiuoju asmeniu R. J. sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu trečiajam asmeniui perdavė nešiojamąjį kompiuterį. BUAB „(duomenys neskelbtini)” nemokumo administratorius kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl nešiojamojo kompiuterio grąžinimo. R. J. nurodė, kad nešiojamąjį kompiuterį paliko įmonės posėdžių salėje, BUAB „(duomenys neskelbtini)” su ja pilnai atsiskaitė ir jokių pretenzijų dėl turto grąžinimo neturėjo. Atsakovas, nevykdydamas teismo nutarties ir neperduodamas BUAB „(duomenys neskelbtini)” nemokumo administratoriui įmonės turto (nešiojamojo kompiuterio su operacine sistema (duomenys neskelbtini), 391,58 Eur likutinės balansinės vertės), atliko neteisėtus veiksmus, padarė BUAB „(duomenys neskelbtini)” ir jos kreditoriams 391,58 Eur žalą, todėl 391,58 Eur padaryta žala priteistina iš atsakovo.

Atsakovas E. C. pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, kurios pagrindu ieškovui buvo iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo dieną (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ieškovas nebeturėjo, todėl atsakovui pareiga šį turtą perduoti nemokumo administratoriui nekilo. Ieškovo vadovo pareigas atsakovas pradėjo eiti tik nuo (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ieškovo vadovo pareigas ėjo E. K. Ieškovo bendrovėje (duomenys neskelbtini) buvo laikomas atskaitingu asmeniu, kadangi (duomenys neskelbtini) žinioje būdavo BUAB „(duomenys neskelbtini)” priklausantis turtas. A. T. ieškovo direktoriaus įsakymu buvo priskirtas (duomenys neskelbtini) esantis statybos objektas. A. T., priėmęs visus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsiskaitė tik už dalies jų panaudojimą statybos objekte, tačiau jo žinioje liko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių A. T. ieškovui negrąžino ir statybos objekte nesunaudojo. A. T. likusius nepanaudotus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paliko saugoti MB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas laikytinas nepažeidęs pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, kadangi šio turto išsaugojimu buvo pasirūpinta ir šį turtą A. T., kaip atskaitingas asmuo, būtų perdavęs ieškovo nemokumo administratoriui, jeigu trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų jo savavališkai pasiėmęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkai nuvyko į MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas ir pasiėmė (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo svarstyta šio turto pardavimo trečiajam asmeniui galimybė. Nemokumo administratorei atsakovas nurodė, jog šis turtas yra trečiojo asmens žinioje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ieškovo kreditorių sąraše, o jo patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydis siekia 35 555,24 Eur, t.y. į šią sumą įtraukta ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) nesumokėta kaina, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiėmė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl būtent trečiasis asmuo šį turtą privalo grąžinti BUAB „(duomenys neskelbtini)”. Buvęs BUAB „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) E. K. šio turto atsakovui neperdavė. BUAB „(duomenys neskelbtini)” nėra pateikęs įrodymų, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą dėl neperduoto kompiuterio, nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, kurios pagrindu ieškovui buvo iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo dieną kompiuterio BUAB „(duomenys neskelbtini)” neturėjo, todėl atsakovui pareiga šį turtą perduoti nemokumo administratoriui nekilo. Trečiasis asmuo R. J. kompiuterio BUAB „(duomenys neskelbtini)” negrąžino ir šią aplinkybę patvirtina Darbuotojų įsipareigojimų dėl gautų darbo priemonių aktas, kuriame nėra jokių duomenų apie kompiuterio grąžinimą. R. J., kaip materialiai atskaitingas asmuo, turėjo pareigą kompiuterį perduoti asmeniškai BUAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojui ar pačiam atsakovui.

        Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad, nepaisant to, jog atsakovas BUAB „(duomenys neskelbtini)” vadovo pareigas pradėjo eiti nuo (duomenys neskelbtini) ir sutarties su trečiuoju asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašė, atsakovas yra atsakingas už BUAB „(duomenys neskelbtini)” turto perdavimą nemokumo administratoriui. A. T. neturėjo įgaliojimų BUAB „(duomenys neskelbtini)” vardu sudaryti sutartis dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)” turto pasaugos. Nepagrįstas teiginys, jog atsakovui buvęs BUAB „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) E. K. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neperdavė. Atsakovo teiginys, jog jis tarėsi su trečiuoju asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuosavybės perleidimo, tik patvirtina faktą, kad šis turtas buvo atsakovo žinioje ir už jį atsakovas yra atsakingas. BUAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje yra apskaitytas nešiojamasis kompiuteris su operacine sistema (duomenys neskelbtini). Šis kompiuteris įmonės darbuotojui – trečiajam asmeniui R. J. buvo perduotas tik naudojimuisi. Trečiojo asmens R. J. turėto mobilaus telefono, patalpos įėjimo magneto ir kompiuterio monitoriaus nebuvo pasigesta, todėl labiau tikėtina, kad trečiasis asmuo R. J., kartu su šiais daiktais ieškovei grąžino ir nešiojamąjį kompiuterį. Atsakovas jokių pretenzijų dėl turto negrąžinimo trečiajam asmeniui R. J. niekada nereiškė ir su ja pilnai buvo atsiskaityta.

        Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodo, kad sunaudotų medžiagų nurašymo aktuose A. T., priėmęs visus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsiskaitė tik už dalies jų panaudojimą statybos objekte ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) A. T. BUAB „(duomenys neskelbtini)” negrąžino bei statybos objekte nesunaudojo. Pareiga, kaip atskaitingam asmeniui, juos grąžinti BUAB „(duomenys neskelbtini)” (jeigu šio turto nebūtų pasiėmusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) kilo būtent A. T., o ne atsakovui. Nors BUAB „(duomenys neskelbtini)” teigia neradęs direktoriaus įsakymo, kuriuo A. T. būtų priskirtas statybos objektas (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai BUAB „(duomenys neskelbtini)” bendrovėje statybos projektų vadovas buvo laikomas atskaitingu asmeniu. Atsakovas BUAB „(duomenys neskelbtini)” yra perdavęs visus dokumentus, todėl BUAB „(duomenys neskelbtini)” žinioje turi būti direktoriaus įsakymas priskirti (duomenys neskelbtini) esantį statybos objektą A. T. Nepagrįstai suabsoliutinama R. J. pozicija apie tariamai paliktą nešiojamąjį kompiuterį posėdžių salėje ir BUAB „(duomenys neskelbtini)” visišką atsiskaitymą su ja. Atsakovui nėra žinomos tokios aplinkybės, kad R. J. būtų palikusi kokį nors turtą posėdžių salėje.

          2022-01-13 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas nurodė, kad nemokumo administratoriui pagal perduotus dokumentus matosi, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) m. buvo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Atsakovas nutartimi įpareigotas perduoti įmonei turtą pagal buhalterinius balansinius duomenis. Pagal balansą įmonė turi turto už 13 140 Eur sumą pagal sutartį perduotų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dalis prekių buvo nurašyta. Likę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskaityta finansiniuose dokumentuose. Nemokumo administratorius iš vadovo pareikalavo turtą perduoti, atsakovas pateikė turto nuomininkų sąrašą, pagal kurį nurodyta, kad turtas išnuomotas trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokių dokumentų nėra. Atsakovas atsakingas už turtą, todėl atsako už neperduotus ir neišsaugotus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat neperduotas kompiuteris, kuris buvo perduotas trečiajam asmeniui R. J. Po darbo sutarties nutraukimo R. J. perdavė atsakovui, palikdama darbovietėje. Administratorius kitų dokumentų ar grąžinto/negrąžinto kompiuterio neturi. Atsakovas nereiškė jokių pretenzijų R. J. dėl neva negrąžinto kompiuterio, rakto. Už tų daiktų neperdavimą atsako atsakovas. Atsakovui už turto neperdavimą kyla atsakomybė. R. J. buvo perduotos 5 darbo priemonės, ginčas dėl vienos. Ieškinys reiškiamas pagal balanse apskaitytą turtą.

2022-01-13 teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas advokatas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, argumentai nurodyti procesiniuose dokumentuose. Papildomai dėl (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad sutartį su trečiuoju asmeniu sudarė buvęs (duomenys neskelbtini) E. K. Įsigyjamos prekės statinio objekte, priskiriamas (duomenys neskelbtini) – tuo metu A. T. Projektų vadovas atsakingas už tas prekes, jas nurašo taip pat projektų vadovas. Klausimas, kur dingo likutis – nėra ginčo, kad ieškovas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė už prekes (kreditoriniai reikalavimai). Likutį nepanaudotų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paliko saugoti subrangovui MB „(duomenys neskelbtini)“. A. T. informavo atsakovą apie tai (duomenys neskelbtini) vasarą. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvyko, kur buvo saugomi, jas pasiėmė. Atsakovas kreipėsi į trečiojo asmens direktorių. Tarp įmonių vyko derybos, trečiasis asmuo norėjo kreditinės sutarties, bet, prasidedant bankroto bylai, negalėjo teikti pirmenybės vienam kreditoriui. Prekės buvo paliktos pas trečiąjį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne nuomos pagrindais, o administratoriui pateiktu sąrašu tiesiog nurodė, kur yra daiktai. Rašytinių susitarimų neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiėmė prekes kaip dalį skolos. Neįrodyta atsakovo civilinė atsakomybė dėl neteisėtų veiksmų; pagal nusistovėjusią praktiką, projektas priskirtas projektų vadovui, turtas saugomas kitos įmonės, po to įvyko konfliktas su trečiuoju asmeniu, nes projektas atsidūrė pas trečiąjį asmenį. Tai aplinkybės, kurių atsakovas negalėjo numatyti, kontroliuoti. Nėra neteisėtų veiksmų; žalą, jei ji yra, padarė ne atsakovas. Dėl neperduoto kompiuterio paaiškino, kad įmonėje buvo nusistovėjusi praktika, kad darbo priemones išduoda (duomenys neskelbtini) A. A., ji ir priima atgal. Pagal dokumentus tik vienas darbuotojas taip pat neva negrąžino darbo priemonių, tačiau jis dirbo nuotoliniu būdu iš (duomenys neskelbtini), perdavė per kurjerį. Ginčo dėl šių priemonių nebuvo. Visi kiti darbuotojai grąžino pasirašant. Trečiasis asmuo R. J. neva paliko turtą (kompiuteris, monitorius) kažkur posėdžių salėje. Nėra įrodymų, kad turtas buvo grąžintas, tik deklaratyvūs trečiojo asmens teiginiai. Atsakovas nereiškė pretenzijos, nes situacija įmonėje buvo tokia, kad tikėjosi, jog trečiasis asmuo R. J. grįš į darbą. Visos darbo priemonės nebuvo grąžintos. Nėra civilinės atsakomybės – darbo priemonės buvo pas trečiąjį asmenį. Pretenzijos nereiškė, nes atsakovas žinojo, kur yra kompiuteris. Papildomai paaiškino, kad projekto vadovo atsakomybė yra pareigybės aprašyme. Visi objektai pagal įsakymą priskiriami projekto vadovams. A. T. buvo priskirtas objektas. Materialinės atsakomybės nebuvo. Kai prasidėjo bankroto byla, administratorius klausė, kur yra įmonės turtas, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra pas trečiąjį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Trečiasis asmuo norėjo, kad (duomenys neskelbtini) būtų susigrąžinti, sumažinus įsiskolinimą. Administratorius nesiaiškino su trečiuoju asmeniu, o atsakovas neturi galimybės kreiptis į teisėsaugos institucijas. Nesusigrąžino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – viskas taip greitai „griūna“ bankroto byloje, nebuvo prioritetinis klausimas, nes daug kitų problemų. Susitarė žodžiu, kad palieka pasaugai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su R. J. nutraukta darbo sutartis iki bankroto bylos. Visi darbuotojai grąžino pasirašydami, R. J. nepasirašė. Atsakovas nėra matęs to kompiuterio, jam negrąžino. Nutraukiant darbo sutartį atsakovas prašė R. J. paadministruoti tam tikrus objektus, kompiuteris liko pas ją. Iki bankroto bylos atsakovas pradėjo reikalauti grąžinimo. Trečiasis asmuo norėjo išpirkti kompiuterį. Vėliau K. A. kalbėjo su trečiuoju asmeniu dėl grąžinimo, bet nebuvo grąžintas. Su darbuotojais bendravo K. A. ir J. N., jos nėra girdėjusios, kad būtų grąžintas kompiuteris. Atsakovas to turto nematė, su trečiuoju asmeniu nekalbėjo. Įmonės vadovu paskyrus atsakovą, įmonės turto perėmimas nebuvo forminamas. Projektų vadovai neturėjo įgaliojimų sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis. Medžiagas į objektą priimdavo projektų vadovas. Kad objekte likę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sužinojo, kai tikslino balansus (duomenys neskelbtini) m. vasaros pabaigoje. Nežino, ar liko ten. Įmonė neturėjo finansinių resursų, sąskaita areštuota, negalėjo pervežti, neturėjo, kur saugoti. Sprendė, kaip saugoti – buvo pas subrangovą MB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas išsivežė, sakė susitars su bankroto administratoriumi. Atsakovo teigimu, (duomenys neskelbtini) mėn. paaiškėjo, kad įmonė nemoki. Tuo metu įmonė veiklą vykdė, siekė įmonę restruktūrizuoti, bet vienas iš kreditorių iškėlė bankroto bylą. Buvo įmonės valdymas ekstremaliomis sąlygomis – siekė išsaugoti sutartį su klientais, antstolis areštavo sąskaitas. (duomenys neskelbtini) likusių (duomenys neskelbtini) nenurašė, nes nebuvo panaudotos, objektas nebaigtas. Tos prekės atsispindi balanse. Projektas buvo vykdomas iki galo. Kai nusiėmė tvora objekte ((duomenys neskelbtini)), tada iškilo klausimas dėl prekių saugojimo. Įmonė turėjo sandėlį, (duomenys neskelbtini), nuomojamas. Buvo įsiskolinta ir sandėlio savininkas prašė iškraustyti prekes. Buvo susitarta dėl saugojimo pas subrangovą. Kaip perduotas saugojimas, nežino. Nebuvo derinta su atsakovu. Dėl medžiagų saugojimo sprendė A. T. Apie tai sužinojo (duomenys neskelbtini) m. vasarą. Dėl turto buvimo vietos sužinojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus. Sužinojo, kad pas trečiąjį asmenį daiktai, bandė tartis; jokių veiksmų nesiėmė. Buvo susirašinėjimas su trečiojo asmens vadovu. Pokalbių metu dalyvavo A. T., R. Š.

        2022-01-13 teismo posėdžio metu liudytojas E. K. nurodė, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kai pasirašyta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) buvo iki (duomenys neskelbtini), po to – (duomenys neskelbtini). Projektų vadovas A. T. buvo atsakingas už objektą, produktus, jų priėmimą. Įsakymo pagrindu kiekvienam objekto vykdymui buvo paskiriamas atsakingas asmuo už sutarties vykdymą. A. T. paskirtas atsakingu. Įsakymą galėjo pasirašyti liudytojas arba statybų direktorius. A. T. buvo atsakingas už sutarties vykdymą. Pagrindiniai darbai buvo tada, kai direktorius buvo atsakovas. Tuo pat metu buvo (duomenys neskelbtini) objektų, sunku prisiminti. Buvo gaminami gaminiai konkrečiam objektui. Visa produkcija vežama į statybvietę, priimdavo projektų vadovas, kuris tikrino atitikimą specifikacijai (A. T.), kartais – darbų vadovas. Įprasta praktika, kad objekte atsakingas už medžiagų panaudojimą, skiriamas kiekviename objekte atsakingas asmuo. Nurašymo aktus rengdavo projektų vadovas su sąmatininku. Nežino, kur laikomos medžiagos. Atsakingas projektų vadovas ir statybų vadovas. Sandėliavimo patalpų neturėjo. Dėl sandėliavimo spręsdavo projektų vadovas ir statybų vadovas. Girdėjo iš kitų asmenų, kad, kas nebuvo panaudota, pradėta saugoti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)). Nežino, kur iškeliavo tie (duomenys neskelbtini). Buvo keletas smulkių neatitikimų. Kai objekte sutartį nutraukdavo – ką įmanoma, panaudodavo kitame objekte, perveždavo į kitą objektą. Objekte (duomenys neskelbtini) po darbo saugodavo saugos tarnyba. Atsakovas buvo formaliai direktorius iki oficialaus paskyrimo. Kodėl nebuvo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityta, negali atsakyti. Kad sandėliavo MB girdėjo per gamybos susirinkimą gal iš A. T. Su liudytoju sandėliavimas nebuvo derinamas. Nurodė, kad kompiuteris buvo išduodamas pasirašytinai, informaciją valdė administratorė (telefonai, kuro kortelės, kortelės). Nutraukiant darbo sutartį, grąžindavo pasirašytinai. (duomenys neskelbtini) buvo iki bankroto bylos, (duomenys neskelbtini). Dėl darbo sutarties nutraukimo su R. J. nepamena. Buvo nuotolinis darbas. Ar R. J. grąžino darbo priemones, nematė, nekuravo šių klausimų. Nematė, kad būtų atnešusi kompiuterį.

        2022-01-13 teismo posėdžio metu liudytoja J. N. paaiškino, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Į jos pareigas neįėjo kompiuterio išdavimas ir grąžinimas. Visi darbuotojai turėjo grąžinti, R. J. negrąžino. Bet, ar taip buvo nežino. (duomenys neskelbtini). Su R. J. darbo sutartis nutraukta, pranešė Sodrai, su R. J. buvo atsiskaityta. Buvo išduodami kompiuteriai, telefonai pasirašant. Liudytojai buvo išduotas kompiuteris, nutraukiant darbo sutartį, grąžino kompiuterį bankroto administratoriui. Liudytojos darbo vieta buvo ofise. Dirbo iki bankroto bylos, dirbo iš namų. Atleidžiant R. J., liudytojai nebuvo perduotos darbo priemonės. Įmonės ofise dirbo iki (duomenys neskelbtini) žmonių. Liudytoja dirbo vienam kabinete su K. A. Priemones grąžindavo K. A., nematė grąžinimo fakto. Gaudama nurodymą atleisti, nebuvo laiko domėtis, ar darbuotojas atsiskaitė; buvo (duomenys neskelbtini) darbuotojų. Jei darbuotojas skolingas, liudytojai pasakydavo. Tokių atvejų nebuvo. Nepamena, ar darbo sutarties nutraukimo metu buvo ofise žmonių. Jei per pietų pertrauką – galėjo nebūti. Iš savo darbo vietos matė įėjimo duris, posėdžių salės – ne. Darbo sutartis nutraukė ofise.

        2022-01-13 teismo posėdžio metu liudytojas A. J. paaiškino, kad R. J. yra (duomenys neskelbtini), jis (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nuvežė prie įmonės pastato, padėjo nunešti techniką iki durų – monitorių ir kompiuterį. Į vidų nėjo. Laukė automobilyje. (duomenys neskelbtini) grįžo be priemonių, sakė, kad parašė prašymą dėl atleidimo. Jai buvo siūlytos sąlygos, kurios neatitiko lūkesčių, nusprendė išeiti iš darbo. Jis nutraukė darbo sutartį (duomenys neskelbtini). Liudytojui darbo priemonės buvo suteiktos pasirašant, atleidžiant pasirašė, bet akte nurodyta ne ta data - paskutinė darbo diena buvo (duomenys neskelbtini), o akte – (duomenys neskelbtini), kai dar dirbo. Neatsimena, kada pasirašė aktą, tikrai ne tą dieną, kurią išėjo iš darbo. R. J. dirbo iš namų, buvo karantinas. Apie (duomenys neskelbtini) žino, kad buvo vežama. Atsakingas už (duomenys neskelbtini) objektą buvo A. T., kiekvienam objekte buvo darbų vadovai. Medžiagas sandėliavo statybvietėje, prie vagonėlių buvo apsauga.  

        2022-03-24 liudytoja K. L. (A.) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos. Dirbo (duomenys neskelbtini) m. Darbo priemones ofiso darbuotojams išduodavo liudytoja, pasirašydavo į darbo priemonių aktą (telefonas, kompiuteris, planšetė). Priemones liudytoja perduodavo. Kai išduoda, akte nurodo datą, pasirašo, ką gavo. Kai grąžindavo, taip pat pasirašo, kas priėmė – data ir ką grąžino. Jei tą dieną liudytoja dirbdavo, ji išduodavo. Neprisimena, kad būtų išdavusi, už kurį nepasirašyta. R. J. žino, dirbo (duomenys neskelbtini). Jai kompiuterį išdavė tikrai. Dėl grąžinimo neatsimena. Jei nėra liudytojos parašo, liudytoja gal nedirbo. Kai buvo R. J. atleidžiama, turbūt liudytoja nedirbo. Neatsimena, ar priemones perdavė liudytojai. Turėjo palikti tas priemones. Buhalterija sutikrina, ar viskas grąžinta. Nežino, kam grąžino. Buhalterija negalėtų atsiskaityti, jei ne viskas grąžinta. Dėl darbo priemonių R. J., kad jų negrąžino, nurodė, kad matė, kad išduotos priemonės, bet pastebėjo, kad negrąžinta. Kai vykdė apskaitą, trūko tam tikrų priemonių, parašų aktuose. Direktorius klausė dėl kompiuterio grąžinimo, bet liudytojai asmeniškai negrąžino. Neatsimena, ar gavo iš vadovo nurodymą susisiekti su R. J., bet ji neturi asmeninių duomenų. Gal klausė, ar grąžinta. Apie įdarbinimą informuodavo vadovas, priemones užsakydavo direktorius. Dėvėtų nebūdavo, nebent išeidavo iš darbo, duodavo naujam – likučių ofise nelaikė. Priimtos darbo priemonės buvo ofiso patalpose. Tik tuomet buhalterija atsiskaitydavo, kai darbuotojas grąžindavo. Grąžintą priemonę laikydavo ofise, lentynoje (nebuvo kabinetų, darbuotojai dirbo vienoje patalpoje). Pasirašius aktą, informuodavo vadovą, kuris informuodavo buhalteriją, kad gali atsiskaityti pilnai su žmogumi. Buhalterija nepildydavo akto. Kai jos nebūdavo darbe, pagal darbo tvarkos taisykles, vadovas spręsdavo, kam pavesti tas funkcijas atlikti. Liudytoja neturėjo pavaduojančio asmens. Priemonių aktai laikomi segtuve, bendroje ofiso erdvėje, be liudytojos niekas nepildydavo. Jei jos nebūdavo, laukdavo, kol ji grįš. Atleidimo atveju nežino, kas paimdavo priemones. Kartais palikdavo ant stalo telefoną, raktus, kuro kortelę. Aktas turėjo būti užpildytas, bet jei liudytojos nebūdavo, kartais rasdavo daiktus, liudytoja pasirašydavo aktą. Liudytoja savo priemones atidavė direktoriui. Paskutinę darbo dieną visas priemones inventorizavo ir išsiuntė į bankroto bylą. Atleidus, prasidėjus bankroto bylai, dalies darbuotojų parašų turbūt nėra. R. J. atleidimo aplinkybių nežino, taip pat nežino apie tolimesnius veiksmus (užduočių vykdymą po sutarties nutraukimo). Liudytoja buvo nustebusi, kad greitai nutraukta darbo sutartis. Aktai buvo prieinami visiems, jei atleido direktorius, pats ir pasirašė.

        2022-03-24 teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) P. K. nurodė, kad palaiko ieškinį. Paaiškino, kad vykdė projektą (duomenys neskelbtini). Rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškojo įsigyti prekių ((duomenys neskelbtini)). Sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė prekes, nesumokėjo pagal sutartį, kai visos prekės pateiktos, kreipėsi dėl išieškojimo. Liko didelė skola. Gavo užklausą dėl (duomenys neskelbtini) likučių, bet (duomenys neskelbtini) pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra. Prekės buvo perduotos: (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ paliko objektą nebaigtą, (duomenys neskelbtini), kitas rangovas pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes. Prekės buvo užsakytos pagal specialius matmenis. Jei būtų grąžinti, jie negalėtų kitur panaudoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių nepasiėmė iš MB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo kartą parke pažiūrėti, kaip atrodė. Kalbėjo, kad dalį grąžins, bet nesusitarė, nes norėjo grąžinti už tą pačią kainą, bet stovėjo lauke apie (duomenys neskelbtini) mėn., prarado prekinę išvaizdą. Nežino, kas toliau vyko su (duomenys neskelbtini). Nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dalyvavo R. Š. ir E. C. Visi derinimai vyko su E. C. ir R. Š. Su prekių perdavimo-priėmimo aktu būdavo sąskaita; kai išrašo sąskaitą-faktūrą, išrašo ir aktą. Perdavimo-priėmimo aktą pasirašė R. Š. ir A. T. Dėl (duomenys neskelbtini) vyko derybos, buvo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas dėl nepanaudotų prekių, vyko apžiūrėti prekių būklę, nesutiko pasiimti už tą pačią kainą. Vertė buvo mažesnė nei naujų, nes laikyti (duomenys neskelbtini) lauke, ant saulės. Kai kurie (duomenys neskelbtini) buvo apdraskyti, būtų reikėję perdažyti. Nežino, kad prekes laikė MB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje. Dėl galimo grąžinimo su R. Š. bendravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) V. S. Atsiuntė jiems kreditinę sąskaitą už tą pačią kainą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutiko. Siūlė kitą kainą, skambino E. C., bet nesutiko. Vėliau nebekėlė telefono E. C. Daro prielaidą, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pas E. C. 

        2022-03-24 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. J. nurodė, kad sutinka su ieškiniu, ji grąžino kompiuterį. Civilinėje byloje yra aktai, kuriuose nėra parašų – I. A. kortelėje nėra, kad išduota, o yra E. C. parašas, kad grąžinta. Neaišku, kieno kompiuteris įrašytas; M. K. kortelė neužpildyta, nėra parašo. Aktuose nėra darbuotojų parašų, kad materialiai atsakingi, nėra buhalterijos parašo. Negalima jomis remtis. Apie išėjimą iš darbo paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nuspręsta dėl nuotolinio darbo. (duomenys neskelbtini) paskambino E. C., kad nori išleisti į prastovas, (duomenys neskelbtini), tačiau atsisakė dirbti. Susitarė, kad (duomenys neskelbtini) atleis, apie 12 val. atvežė visas darbo priemones, nieko ofise nebuvo. Padėjo posėdžių salėje. Atėjo E. C. į salę, paklausė, ar neapsigalvos. Tada E. C. nuėjo pas J., trečiasis asmuo užpildė prašymą, jį pasirašė ir E. C. (duomenys neskelbtini) mėn. gavo pilną atsiskaitymą. Grąžino priemones, ją atleido ir atsiskaitė. Nors E. C. sakė, kad paliko kompiuterį su perspektyva, kad dirbs, tačiau nekalbėjo apie perspektyvas dirbti toliau. E. K. sakė, kad nustebo, jog negrąžino R. J. kompiuterio, nors E. K. su E. C. sėdėjo viename kabinete. Niekas apie tai nekalbėjo, būtų žinoję ofise. Naujų darbų nedarė. Nesakė, kad nori pirkti tą kompiuterį, turi savo. Kai salėje paliko kompiuterį, atėjo ir E. C., kalbino likti. Darbo priemonės buvo ant stalo. Apie kompiuterio grąžinimo įforminimą nekalbėjo. Paliko salėje, nes jos kabinetas buvo užrakintas, kiti darbuotojai pietavo. Jos kabinete dirbo R. Š. Paliko posėdžių salėje, nes nežinojo, kur palikti. Ne jos kompetencijoj reikalauti pasirašyti priemonių grąžinimo aktą; jei duoda, pasirašo, pati neieškojo. Kalbėta apie atleidimą, ji buvo supykusi, norėjo kuo greičiau išsidarbinti. Jai niekas nedavė nieko pasirašyti. Artimiausia vieta buvo posėdžių salė. Ji atnešė, kur dingo, ji nežino. Su trečiuoju asmeniu pilnai atsiskaitė, jei nebūtų grąžinusi, nebūtų atsiskaitę. Po darbo sutarties nutraukimo nebendravo su (duomenys neskelbtini) K. L., neturėjo asmeninio kontakto. Trečiasis asmuo turėjo įmonės tarnybinį mobilų telefoną. Po (duomenys neskelbtini) niekas neskambino. Dėl negrąžinimo negavo jokių pretenzijų nei žodžiu, nei raštu.

        2022-06-06 teismo posėdžio metu liudytojas R. Š. nurodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) mėn. – (duomenys neskelbtini). Buvo atsakingas už medžiagų užsakymą, derybas, naujų projektų organizavimą. Dirbo apie (duomenys neskelbtini) m., darbo sutartis nutraukta iki bankroto bylos. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedė derybas dėl (duomenys neskelbtini) (dėl tiekimo terminų, finansų). Atvežė (duomenys neskelbtini), bet už juos neturėjo galimybės susimokėti, sprendė, kad galbūt objektus susigrąžins UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, ar susigrąžino. Sandėliavo pas žmogų, iš kurio (duomenys neskelbtini). Nežino, kur toliau tie (duomenys neskelbtini). Svarstė išrašyti kreditinę sąskaitą, kad grąžintų (duomenys neskelbtini). Nežino, ar grąžino, ar pasiėmė (duomenys neskelbtini). A. T. paskirtas kuruoti projektą. Tiekimo vadovas, komercijos direktorius kontroliavo, užsakydavo, į objektą priimdavo projektų vadovas ar darbų vadovas. Pasirašydavo perdavimo-priėmimo aktą. Atvežus (duomenys neskelbtini), materialiai atsakingas projektų vadovas ar darbų vadovas. Laikymo sąlygas spręsdavo bendrai, kolektyviai. A. T. nesikreipė dėl (duomenys neskelbtini) saugojimo. Liudytojas kalbėjo apie tai su (duomenys neskelbtini). Klausė apie tai A. T., bet niekas nežinojo, kur jie. Dėl įmonėje gaunamų darbo priemonių paaiškino, kad atleidus, grąžino, ką gavo. Gal buvo lapas, kas išduota, ten pat pasirašė grąžinant. J. N. gal pridavė. Pretenzijos jam nereiškė.

        2022-06-06 teismo posėdžio metu liudytojas A. T. paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie (duomenys neskelbtini) m., darbo sutartis nutraukta (duomenys neskelbtini). Jis buvo atsakingas už bendrą objekto priežiūrą. Turėjo kelis darbų vadovus. Jis planavo užsakymus. Objektuose būdavo ne nuolat, tik tikrindavo. Prekes priimdavo darbų vadovas, jei liudytojo nebūdavo, arba kartu. Prekes saugodavo objekte. Žino aplinkybes dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių, kol dirbo. (duomenys neskelbtini). Dalis pristatyta tiesiai į objektą, dalis sandėliuojama pas M. C. – MB „(duomenys neskelbtini)“. Sandėliuoti pas MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sprendimas bendras, tarėsi su darbų vadovais. Rinkosi dėl saugumo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne visos prekės panaudotos. Kur yra nepanaudotos prekės, negali atsakyti. Kai dirbo, buvo sandėliuojama pas MB „(duomenys neskelbtini)“, pasaugos sutartis nebuvo pasirašyta. Pakeičiant sandėliavimo vietą, nepasirašė perdavimo akto; asmens nežino, kada buvo išvežta, sužinojo po fakto. Kai sužinojo, kad prekės dingo, skambino darbų vadovui, P. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo atsakymą, kad paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai informavo E. C. ((duomenys neskelbtini)). Toliau P. pasiūlė pasiimti, kol ieškojo, kur padėti, per tą laiką pasikeitė pozicija ir pasakė, kad medžiagų nėra ir nežino, kur yra. Kada išvežtos, nežino konkrečiai. Nematė pats, kas ir kaip išvežė prekes. Kas prekės išvežtos, nurodė M., darbų vadovas, P. Nežino, ar M. pats nusprendė atiduoti. Nežino, kodėl atidavė neįspėjęs. Pretenzijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, liudytojas sužinojo apie paimtas prekes po fakto. Liudytojas neatsimena, ar buvo pretenzija. Įmonės viduje buvo sprendžiamas klausimas dėl prekių dingimo, bendravo, ieškojo kompromiso, bet pakeitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ poziciją, į procesą įsitraukė vadovas. Nežino tolimesnės eigos. Dingus prekėms, nepamena, kad vadovas reikštų jam pretenzijas. Atleidžiant nereiškė jokių pretenzijų. Turėjo įmonės darbo priemones – kompiuterį, telefoną, atleidus grąžino vadovui (E. C.), pasirašė lyg dokumentus. Daugiau niekas nedalyvavo.

        2022-08-08 teismo posėdžio metu liudytojas S. B. nurodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), prižiūrėdavo darbus. Dirbo iki (duomenys neskelbtini). Dalis (duomenys neskelbtini) buvo sumontuota. Kur kita dalis, tiksliai nežino. Buvo saugomi (duomenys neskelbtini) teritorijoje, buvo bandymų apiplėšti, paprašė paruošti sutartis, prašė M., kad saugotų prie (duomenys neskelbtini), sutartis nesudaryta. (duomenys neskelbtini) nebuvo iš (duomenys neskelbtini) pavogti. MB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo, kad palikta prie jo (duomenys neskelbtini). Projektų vadovas buvo A. T. Siūlė sudaryti saugojimo sutartis, nesiėmė sudaryti. A. T. buvo liudytojo (duomenys neskelbtini). Išėjo savo noriu iš darbo, tuo metu ten buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nevežė prie M. namų, visos turbūt buvo sumontuotos, nepamena tiksliai. Nežino, kur (duomenys neskelbtini). Pasaugoti M. prašė liudytojas. Strigo apmokėjimas, M. sakė nesiims dėl saugojimo sudaryti sutarties. Paprašė tik susidėti, leido. Pagal poreikį paimdavo ir veždavo į objektą. Galima buvo laisvai paimti. Iš įmonės gavo darbo priemones – telefoną, kompiuterį. Grąžino ofise administratorei, pasirašė. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sandėliavimo patalpas, tiksliai nežino, nuomojosi sandėlį (duomenys neskelbtini). Ten nebuvo sandėliuojami (duomenys neskelbtini). 

        2022-08-08 teismo posėdžio metu liudytojas M. C. nurodė, kad dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) m. dirbo objekte (duomenys neskelbtini), pats asmeniškai pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Išsivežė (duomenys neskelbtini) m. pavasarį (balandį/gegužę) paskutinius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, kur sandėliuoti, pasiūlė, sutiko, kad būtų laikinai palikti pas jį. Bendravo su S. B., A. T. Derino telefonu, klausė, ar gali pasiimti (duomenys neskelbtini). Neatsimena, kas skambino. Liudytojas pats skambino, kad išsivežtų greičiau. Neskaičiavo, kiek liko; kai nebedirbo, buvo likę apie 20-30 vnt. Kai pasiimdavo į objektą prekes, liudytojas nedalyvaudavo. Kai paėmė paskutinius (duomenys neskelbtini), nebuvo jo namie. Skambino jam kažkas iš administracijos, neatsimena, kas skambino. Skambino ne A. T. ir ne S. B., nes tik juos pažinojo. Šiuo klausimu su E. C. nebendravo. Sandėliavo prie sklypo, (duomenys neskelbtini). Pašaliniams galima buvo patekti. Už (duomenys neskelbtini) neprisiėmė atsakomybės, draugiškai pasiūlė.

        2022-08-08 teismo posėdžio metu baigiamojoje kalboje ieškovo advokatas nurodė, kad ieškinys yra dėl žalos padarymo ieškovui dėl įmonės turto neperdavimo nemokumo administratoriui. Nėra ginčo, kad nebuvo perduotas visas turtas, buvo pagrindas pareikšti ieškinį. Pirkimas-pardavimas, sąskaitos-faktūros, buhalterijos dokumentai, balansas, nurašymo aktai įrodo, kad ginčo (duomenys neskelbtini) buvo įmonės turtas ir turėjo būti perduotas. Atsakovas neginčijo, kad tai nebuvo perduota administratoriui. Kad įmonės kompiuteris nebuvo perduotas nemokumo administratoriui, ginčo nėra. Dėl turto neperdavimo ginčo nėra. Dėl atsakovo atsakomybės – E. C. buvo BUAB (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). E. C. teigia, kad jis neatsakingas už (duomenys neskelbtini), kompiuterio neperdavė R. J. Atsakovas bandė atsakomybę už (duomenys neskelbtini) perkelti (duomenys neskelbtini) E. K. Pagal liudytojo E. K. parodymus, visam procesui vadovavo atsakovas, (duomenys neskelbtini). Faktinis vadovas iki paskyrimo vadovu buvo E. C. Taip pat teigė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Nepaisant, kad atsakovas ne visą laiką buvo oficialus vadovas, faktiniu vadovu buvo. Atsakovas buvo vadovas nuo (duomenys neskelbtini), nuo tada atsakovas vykdė pirkimo-pardavimo sutartis. E. C. yra tinkamas atsakovas. Atsakovo bandymai perkelti atsakomybę projektų vadovui nepagrįsti, nes projektų vadovas A. T. teigė, kad jam neoficialiai buvo pavesta vadovauti objektui, bet nebuvo perduota kaip materialiai atsakingam asmeniui. Nėra įrodymų, kad būtų materialiai atsakingi kiti asmenys. Kompiuterio neva R. J. neperdavė. Jai buvo perduotas kompiuteris, monitorius. Ginčas, kaip grąžino. Nemokumo administratoriui neperduotas tik kompiuteris. Atsakovo neteisėti veiksmai – nepasirūpino įmonės turtu dėl (duomenys neskelbtini) išsaugojimo. Liudytojai M. C., S. B. patvirtino, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų. Pagal pareigas privalėjo imtis priemonių. Buvo vagysčių, įmonė buvo sunerimusi dėl turto apsaugos, saugojimo klausimas nebuvo išspręstas, atsakomybė tenka direktoriui. Paaiškinimai, kad nebuvo lėšų, nešalina atsakomybės. M. C. paliudijo, kad įmonės darbuotojai kalbėjo su MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl (duomenys neskelbtini). Tai įrodo, kad buvo nerimas dėl turto neišsaugojimo, bet tinkamų priemonių nebuvo imtasi. (duomenys neskelbtini) laikė žemės sklype – netinkamai pasirūpino turtu, MB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės neprisiėmė, tiesiog leido ten laikyti. (duomenys neskelbtini) galėjo pasiimti bet kas. Liudytojas patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) skambino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl išsivežimo. Dėl (duomenys neskelbtini) liudytojas M. C. teigė, kad jokių (duomenys neskelbtini) nebuvo atvežta. Nenustatyta, kur dingo iš objekto. Atsakingas atsakovas kaip įmonės vadovas, nes turėjo išsaugoti. Įrodo neteisėtus veiksmus. Dėl kompiuterio atsakingas atsakovas. Trečiasis asmuo R. J. nuosekliai dėstė poziciją, įvykių eigą – jai siūlė atsakovas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, ji nesutiko; atvyko atsiskaityti su įmone, atvežė (duomenys neskelbtini) kartu su kompiuteriu. Bendravo tiesiogiai su atsakovu posėdžių salėje, kur paliko kompiuterį ir kitus daiktus. Dėl darbuotojų perduoto turto buvo atsakinga K. A., kai jos nebūdavo, atsakingo kito darbuotojo nebuvo. K. A. teigė, kad turtas buvo paliekamas posėdžių salėje, o jai nesant darbe, ji sutvarkydavo, žurnalas būdavo segtuve bendroje patalpoje. R. J. nebuvo pareikštos jokios pretenzijos, su ja buvo atsiskaityta pilnai (be pretenzijų), po atleidimo nebuvo reiškiamos pretenzijos. Dėl kompiuterio neišsaugojimo atsakingas E. C. Kaltė – kadangi vadovas, preziumuojama.

        2022-08-08 teismo posėdžio metu atsakovo advokatas baigiamojoje kalboje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, palaiko procesinių dokumentų argumentus. Pradinis ieškovas nerodo, kad rūpi žala. Atsakovas iš pradžių nurodė, kur kompiuteris, (duomenys neskelbtini) – nebuvo nesąžiningas. Pradinis ieškovas nedarė nieko, kad nustatytų, kas kaltas, nesiaiškino jokių aplinkybių. Civilinės atsakomybės klausimas – turi būti visos sąlygos. Aplinkybes nurodo abstrakčiai. Dėl kompiuterio – iš visų liudytojų matyti, kokia nusistovėjusi tvarka: įdarbinus, personalo vadovė, administratorė atsakinga už priemonių išdavimą ir grąžinimą pasirašant. Išskyrus vieną darbuotoją, nebuvo parašo – šis darbuotojas dirbo ne (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – tai išimtis. Ant visų lapų yra parašai. Iš pat pradžių sakė atsakovas, kad kompiuteris pas R. J. Atsakovas skambino trečiajam asmeniui, siūlė išsipirkti. K. A. buvo nurodymas susiskambinti su R. J. Nėra įrodymų, kad priemonės grąžintos. R. J. paaiškinimai nėra nuoseklūs – neva atnešė į ofisą, buvo E. C., J. N., bet kažkodėl paliko derybų kambaryje, ne R. J. darbo vietoje. Nė vienas liudytojas, išskyrus (duomenys neskelbtini), nepaliudijo, kad R. J. grąžino, nematė. Kitus kartus aktus pasirašydavo pats E. C. R. J. buvo puikiai žinoma tvarka. Neįrodyti neteisėti veiksmai. Viskas vyko, kai ieškovui buvo keliama restruktūrizacijos byla, juolab buvo aišku, kur kompiuteris. Jokių įrodymų, kad neišsaugojo kompiuterio, nėra. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), tiesiogiai pristatyti į objektą. Prekes priėmė (duomenys neskelbtini) A. T., (duomenys neskelbtini) R. Š. Prekės paprastai būna objekte. Prekės buvo sandėliuojamos prie (duomenys neskelbtini). Sprendimą priima projektų ir darbų vadovas. Nėra neteisėtų atsakovo veiksmų. Neaišku, kas atsitiko su prekėmis; MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sakė, kad bendravo su projektų ir darbų vadovu. Kai paėmė (duomenys neskelbtini), neva skambino nežinomas asmuo iš administracijos. Pasak atsakovo, pasiėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ – fiziškai buvo įmanoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo žinoma, kur buvo (duomenys neskelbtini). Atsakovą informavo A. T., kad (duomenys neskelbtini) pasiėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. T. patvirtino, kad prekės pasiimtos, kontaktavo su trečiojo asmens vadovu. A. T. neturi tikslo meluoti. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atsiskaityta, atsakovas derino klausimą dėl grąžinimo. E. C. nebuvo pagrindo meluoti administratoriui, kur yra prekės. Nėra neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės. Nesvarbu, kad nesikreipė į teisėsaugos institucijas – E. C. žinojo, kur prekės – nemokumo administratorius turėjo aiškintis, kur daiktai. Nėra pagrindo teigti, kad neišsaugojo turto, nes turtas nebuvo perduotas E. C., todėl jis nėra tiesiogiai atsakingas. Prekės keliavo tiesiogiai į statybos objektą. Atsakingas A. T., ruošė nurašymo aktus. Turi būti konkretūs neteisėti veiksmai – dėl kompiuterio nėra, nes darbuotoja neatidavė; (duomenys neskelbtini) – darbų ir projektų vadovas priėmė sprendimą laikyti prekes ne objekte, bet jas išsivežė trečiasis asmuo. Jei nepakankamas rūpestingumas, turi būti kaltė – ar E. C. galėjo numatyti, kad prekes pasiims trečiasis asmuo. Turi būti įvertinti ir pradinio ieškovo veiksmai. Ieškinys grindžiamas prielaidomis – turto neperdavimas nereiškia neteisėtų veiksmų.

        2022-08-08 teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, kad palaiko ieškinį. Ginčo (duomenys neskelbtini) perdavė pagal priėmimo-perdavimo aktus. Jokia forma neatsiėmė. Bankroto byloje patvirtinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kreditoriniai reikalavimai 35 5505,24 Eur – prejudicinis faktas, kad nesusigrąžino prekių. Įmonės vadovas atsako už turto apskaitą ir išsaugojimą, net jei naudoja kiti darbuotojai. Nėra įrodymų, kad prekės perduotos administratoriui. Turi imtis priemonių dėl išsaugojimo. Neva perduoti MB „(duomenys neskelbtini)“ - M. C. paneigė, kad paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, neįvardijo, kas paėmė. Jokių kontaktų su trečiuoju asmeniu neturėjo. E. C. teiginiai dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepagrįsti niekuo. MB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų perdavę bet kam be UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinios. Akivaizdu, kad žala. Pagal atsakovą, neva nedarė įskaitymo dėl kitų kreditorių teisių. Galima pakeisti pirkimo-pardavimo sutartį, sumažinat kainą. Niekas taip nesprendė. E. C. ginasi A. T. parodymais, kad prekes išsivežė trečiasis asmuo – pats nematė, rėmėsi M. C. teiginiais, kurių nepatvirtino M. C. Dingus didelės vertės prekėms, nesikreipė į policiją, nebandė išspręsti šio klausimo. Labiau panašu, kad bandoma pateisinti turto neišsaugojimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sandėlį. Nesiėmė priemonių išsaugoti turtą – rūpestingas, apdairus vadovas imtųsi išsaugoti. Turtas neišsaugotas dėl E. C. veiksmų. Neva ne tik (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) buvo išvežtos pas MB „(duomenys neskelbtini)“, bet M. C. nepatvirtino to. Nemokumo administratorius turi teisę realizuoti reikalavimo teisę. Nėra reikšminga, už kiek įsigijo. 

Ieškinys tenkintinas visiškai.

        Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini).

        Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), nutartimi vadovas įpareigotas per 15 dienų perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-06 nutartimi pradinis ieškovas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeistas jo teisių perėmėju A. T.

Nagrinėjamu atveju ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi, nevykdė teismo nutarties perduoti nemokumo administratoriui įmonės turto ((duomenys neskelbtini), kurių vertė 13 140 Eur, taip pat nešiojamojo kompiuterio su operacine sistema (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė – 391,58 Eur), t. y. neišsaugojo įmonės turto, tuo padarydamas įmonei 13 531,58 Eur žalą. Atsakovas, nesutikdamas su reikalavimais, teigė, kad turto neperdavė, nes neturėjo savo žinioje - (duomenys neskelbtini) atsiėmė trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nešiojamojo kompiuterio, nutraukus darbo sutartį, įmonei negrąžino trečiasis asmuo R. J.

Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.82 straipsnio 2 dalį kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Pagrindinės vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos nustatytos CK 2.82 straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojama, kad vadovas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, dokumentų ir informacijos saugojimą ir kt. Be to, vadovo pareigos detalizuojamos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) normose, pagal kurias bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą (ABĮ 37 straipsnio 8 dalis), privalo rūpintis įmonės finansine atskaitomybe (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), atsako už informacijos apie įmonę pateikimą įvairiems subjektams (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 5–9 punktai). Kitas vadovo pareigas gali nustatyti specialieji su įmonių veikla susijusius teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai, pavyzdžiui, bendrovės vadovas atsako už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis, redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir pan. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). 

 CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas).

CK

Dėl reikalavimo priteisti žalą už neperduotus (duomenys neskelbtini)

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių, trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų paaiškinimais, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ su trečiuoju asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš trečiojo asmens įsigijo (duomenys neskelbtini) už 41 829,70 Eur sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui pervedė 6274,46 Eur avansą. (duomenys neskelbtini) Prekių priėmimo-perdavimo aktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn buvo perduoti (duomenys neskelbtini) už 27 007,20 Eur sumą, o (duomenys neskelbtini) Prekių priėmimo-perdavimo aktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn buvo perduoti (duomenys neskelbtini) už 14 822,50 Eur sumą, trečiasis asmuo išrašė PVM sąskaitas faktūras Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Sunaudotų medžiagų nurašymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Sunaudotų medžiagų nurašymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašyti (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) Sunaudotų medžiagų nurašymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašyti (duomenys neskelbtini). Taigi iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo (duomenys neskelbtini), o nepanaudotų liko (duomenys neskelbtini), kurių vertė pagal paskutinio (duomenys neskelbtini) balanso duomenis yra 13 140 Eur. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nekilo. 

Atsakovo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė už prekes (kreditoriniai reikalavimai), likutį nepanaudotų (duomenys neskelbtini) paliko saugoti subrangovui MB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiėmė prekes kaip dalį skolos. Byloje nustatyta, kad dalis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų prekių buvo laikoma MB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, rašytinė sutartis ar daiktų perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas nebuvo, todėl byloje nenustatyta, kiek ir kokios prekės buvo ten pervežtos ir laikomos. Nors atsakovas teigė, kad prekės buvo paliktos saugoti subrangovui, tačiau, išklausius liudytojų S. B., M. C. parodymų, nėra pagrindo spręsti, kad buvo sudaryta pasaugos sutartis. Atsakovas, liudytojas A. T. nurodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduoti (duomenys neskelbtini), tačiau liudytojas M. C., t. y. asmuo, kuris sutiko, kad prie jo namų būtų laikomos prekės, taip pat liudytojas S. B., kuris tarėsi su M. C., nurodė, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduoti tik (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, kad prekės nebuvo tinkamai saugojamos, prekių perdavimas nebuvo tinkamai dokumentuotas, patvirtina, kad vadovas netinkamai atliko Buhalterinės apskaitos įstatyme numatytas pareigas. Nors atsakovas teigė, kad už prekių priėmimą, jų panaudojimą, nurašymą, saugojimą buvo atsakingas projektų vadovas, tačiau teismas šiuos argumentus pripažįsta deklaratyviais, nes byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). 

Atsakovo teigimu, nepanaudotas prekes iš MB „(duomenys neskelbtini)“ išsivežė trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai. Pasak atsakovo, šios aplinkybės jam yra žinomos iš liudytojo A. T. (buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)). Liudytojas A. T. nurodė, kad aplinkybes, jog nepanaudotas prekes išsivežė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis sužinojo iš M. C. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo S. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas P., kurio nei pavardės, nei pareigų liudytojas nežino, jį informavo, jog prekių nebėra. Pažymėtina, kad nė vienas nurodytų liudytojų, t. y. nei M. C., nei S. B., šių aplinkybių nepatvirtino. Liudytojas M. C. nurodė nežinantis, kas išsivežė prekes, dėl jų išsivežimo skambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos atstovas (tikrai ne S. B. ir ne A. T.). Liudytojas P. K. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių nesusigrąžino, jų kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje. Teismo posėdžio metu liudytojas A. T., R. Š. (buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)), P. K. patvirtino, kad įmonių atstovai tarėsi dėl prekių grąžinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau susitarimas nepasiektas. 

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo byloje patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinis reikalavimas 35 555,24 Eur sumai, t. y. skolos suma pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini). Taigi nėra pagrindo spręsti, kad prekės buvo panaudotos kaip skolos dalies padengimas (CPK 182 straipsnio 2 punktas). 

Iš atsakovo paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad, nustačius, jog nepanaudotų prekių jų laikymo vietoje nebėra, nebuvo imtasi jokių teisinių priemonių, siekiant nustatyti jų buvimo vietą, susigrąžinti jas. Jokių pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė nereiškė. Atsakovo argumentai, kad tuo metu įmonėje buvo sudėtinga situacija, nešalina jo atsakomybės. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad jis po bankroto bylos iškėlimo neturėjo įgaliojimų kreiptis į teisėsaugos institucijas, tačiau po bankroto bylos iškėlimo vadovui išliko pareiga nemokumo administratoriui perduoti dokumentus, kurių pagrindu neginčijamai galima būtų nustatyti, kokiu pagrindu ir koks konkrečiai bankrutavusiai bendrovei priklausantis turtas buvo perduotas. Atsakovui nepateikus tokių dokumentų nemokumo administratoriui, teismams, o trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinkant, kad jo žinioje yra būtent atsakovo nurodomos sudėties turtas, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas įrodė, kad, pirma, tarp BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta žodinė pasaugos sutartis, ir, antra, kad trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ be BUAB „(duomenys neskelbtini)“ žinios išsivežė prekes. Galiausiai, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, pats atsakovas tiksliai nežino, kokių konkrečiai prekių ir kokio jų kiekio trūksta. Teismo vertinimu, negali būti laikomas pakankamai atidžiu ir rūpestingu vienasmenio bendrovės valdymo organo elgesys, kai didelės vertės bendrovės turtas yra perduodamas bet kuriam trečiajam asmeniui žodinio susitarimo pagrindu, niekaip nedokumentuojant nei perdavimo fakto, nei perduodamo turto sudėties ir apimčių. Aplinkybė jog įmonė, perduodama bankrutuojančios bendrovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą laikyti MB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, nesudarė jokios sutarties, perdavimo priėmimo akto ar kito juridinę reikšmę turinčio finansinės apskaitos dokumento, o vėliau, prekėms dingus iš jų laikymo vietos, nesiėmus jokių veiksmų nustatyti, kur jos yra, ir jas susigrąžinti, įmonės vadovui pačiam ir tenka atsakomybė bei rizika, kad jis tokių įrodymų neturi ir patikimais įrodymais negali įrodyti savo atsikirtimo į ieškinį pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad byloje sprendžiant dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK177 straipsnis). Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1111-619/2014).

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų nėra aišku, koks yra nemokumo administratoriui neperduoto įmonės turto likimas. Atsakovo teigimu, nemokumo administratorius šioje byloje privalėjo išsiaiškinti, kur yra įmonės turtas. Su šiuo argumentu nėra teisinio pagrindo sutikti, nes, minėta, jog atsakovui tenka pareiga tinkamai vesti bendrovės turto apskaitą taip, kad būtų įmanoma nustatyti, kur yra konkretus bendrovės turtas, kokia jo vertė ir kokiu pagrindu jis perduotas tretiesiems asmenims. Nemokumo administratorius negali žinoti apie visus juridinio asmens sudarytus sandorius ir veikia pagal bendrovės pateiktus buhalterinius apskaitos dokumentus. Nesant buhalterinių apskaitos dokumentų, o trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ neigiant paėmus atsakovo nurodomos sudėties turtą, nemokumo administratorius negalėjo reikšti jokių pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jo išreikalavimo.

Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-345/2007).Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).

CK 6.263

Pažymėtina, kad, vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi, bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

Teismo vertinimu, byloje įrodytas priežastinis ryšis tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos. Kaip jau minėta, atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl būtent jam tenka pareiga paneigti šią prezumpciją. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais, yra pagrindas spręsti, jog atsakovas nepaneigė kaltės prezumpcijos. Atsakovas, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, turėjo pareigą saugoti jam patikėtą įmonės turtą, rūpintis, kad jis nebūtų sunaikintas ar prarastas, o ieškovei tapus nemokia ir iškėlus jai bankroto bylą – perduoti visą jos turtą bankroto administratoriui tam, kad jis teisės aktuose nustatyta tvarka galėtų atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Tačiau minėtų pareigų atsakovas neįvykdė. Kadangi atsakovas, kaip bendrovės vadovas turėjo pareigą vesti apskaitą taip, kad būtų įmanoma nustatyti kur, kada ir kam buvo perduotas (paliktas saugoti) bendrovės turtas, vertintina, jog jo neteisėti veiksmai pasireiškia ir imperatyvių įpareigojimų pažeidimu. Taigi bendrovės buvęs vadovas (atsakovas) nevykdė pareigos tinkamai administruoti ir išsaugoti juridinio asmens turtą, o taip pat ir perduoti jį nemokumo administratoriui po bankroto bylos iškėlimo. Nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas, atsakovas turi pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246 - 6.249 straipsniai). Nustačius, kad turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo) bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, juridinio asmens valdymo organas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose, nagrinėjamu atveju – 13 140 Eur (CK 2.87, 6.245 – 6.249, 6.263 straipsniai). Esant nurodytam, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 13 140 Eur žalos atlyginimo, įrodžius būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovui priteistina 13 140 Eur žalos atlyginimo.

Dėl reikalavimo priteisti žalą už nemokumo administratoriui neperduotą kompiuterį

Ieškiniu taip pat reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovo 391,58 Eur žalos atlyginimo už nemokumo administratoriui neperduotą įmonės kompiuterį. Atsakovas, nesutikdamas su reikalavimu, nurodė, kad kompiuterio, nutraukus darbo sutartį, negrąžino darbuotoja, trečiasis asmuo R. J.

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių, trečiojo asmens R. J. paaiškinimais, liudytojų (buvusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų) parodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinant darbuotojus, kai jiems buvo išduodamos darbo priemonės (telefonai, kompiuteriai, kuro kortelės, įėjimo magnetai ir kt.), būdavo surašomas ir pasirašomas darbuotojų įsipareigojimų dėl gautų darbo priemonių aktas, o nutraukus darbo sutartį ir darbuotojui grąžinus darbo priemones, tai pažymima akte, tiek darbuotojas, tiek darbo priemones priėmęs darbuotojas pasirašydavo.  

Bylos duomenimis, pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo nešiojamąjį kompiuterį su operacine sistema (duomenys neskelbtini) už 636 Eur plius PVM kainą, šio kompiuterio likutinė balansinė vertė yra 391,58 Eur. Ginčo dėl turto vertės byloje nekilo. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ su trečiuoju asmeniu R. J. sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui perdavė mobilųjį telefoną (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) telefono nr., patalpos įėjimo magnetą, kompiuterio monitorių (duomenys neskelbtini), nešiojamąjį kompiuterį su (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis su trečiuoju asmeniu buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), su trečiuoju asmeniu nutraukiant darbo sutartį buvo visiškai atsiskaityta, jai nebuvo reikštos pretenzijos. Kaip matyti iš R. J. (duomenys neskelbtini) Darbuotojo įsipareigojimų dėl gautų darbo priemonių akto, jame nėra nei R. J., nei darbuotojo, priėmusio darbo priemones, parašų. Minėta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo įpareigotas perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriui. Nemokumo administratorius nustatė, kad nebuvo perduotas nešiojamasis kompiuteris (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kita svarb i nemokios įmonės vadovo pareiga, kaip minėta, įtvirtinta įstatyme, – įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus. Jei įmonės vadovas neperduoda dokumentų ir turto, jis atlieka neteisėtus veiksmus, už kuriuos jam gali būti taikoma dvejopo pobūdžio teisminė sankcija – civilinė atsakomybė (jei dėl šio veiksmo kilo žala) ir (arba) gali būti skiriama bauda. Įmonės vadovui nustatyta pareiga laiku ir tinkamai perduoti bankrutuojančios įmonės administratoriui visus įmonės buhalterinius dokumentus ir įmonės turtą kildinama ir iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų. 

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2008; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012; 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-611/2016 ir kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).

Atsakovas, nesutikdamas, kad jam kyla atsakomybė dėl neperduoto kompiuterio, nurodė, kad kompiuterio negrąžino trečiasis asmuo R. J. Trečiasis asmuo teigė, kad kompiuterį kaip ir kitas darbo priemones grąžino nutraukiant darbo sutartį. Atsakovo teigimu, pretenzijos buvusiai darbuotojai nebuvo reiškiamos, nes jis tikėjosi, jog trečiasis asmuo R. J. grįš į darbą. Trečiajam asmeniui neigiant atsakovo nurodytas aplinkybes, nesant kitų įrodymų, galinčių patvirtinti atsakovo paaiškinimus, teismas šias aplinkybes pripažįsta neįrodytomis (CPK 178, 185 straipsnis). Nors atsakovas teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) K. A. kalbėjo su trečiuoju asmeniu dėl kompiuterio grąžinimo, tačiau liudytoja A. L. (A.) šių aplinkybių nepatvirtino. Buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadybininkė, liudytoja J. N., nurodė, kad su R. J., nutraukiant darbo sutartį, buvo atsiskaityta, nes, pasak liudytojos, jei darbuotojas būdavo skolingas, liudytoja, kuri buvo atsakinga už darbo sutarčių nutraukimą, būdavo apie tai informuojama. Aplinkybes, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš nutraukiant darbo sutartį buhalterija patikrindavo, ar visos priemonės grąžintos, ar darbuotojas nėra skolingas įmonei ir tik tuomet su darbuotoju atsiskaitydavo, patvirtino ir liudytoja A. L. (A.). Iš byloje pateiktų septynių darbuotojų Įsipareigojimų dėl gautų darbo priemonių aktų matyti, kad trijuose aktuose (darbuotojų V. K., A. J., K. A.) yra darbuotojų ir administratorės parašai tiek išduodant, tiek grąžinant darbo priemones, dviejų darbuotojų – trečiojo asmens R. J. ir L. K. – darbo priemonių aktuose yra darbuotojų ir administratorės parašai tik išduodant darbo priemones, vieno darbuotojo (M. G.) darbo priemonių akte, darbuotojas ir administratorė pasirašė tik dėl dalies priemonių grąžinimo, o iš darbuotojo I. M. darbo priemonių akto matyti, kad nors darbuotojas nebuvo pasirašęs, kad jam išduotas kompiuteris, tačiau yra įmonės vadovo E. C. parašas, kad kompiuteris grąžintas. Taigi nors atsakovas teigė, kad įmonėje buvo įprasta tvarka išduodant ir grąžinant darbo priemones pasirašyti akte, tačiau, įvertinus pateiktus byloje aktus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad įmonėje buvo įprasta užpildyti darbo priemonių aktus. Liudytoja, buvusi įmonės administratorė, A. L. (A.) nurodė, kad jei akte nėra jos parašo dėl darbo priemonių grąžinimo, galimai ji tuo metu nedirbo. Pasak liudytojos, kai jos nebūdavo darbe, pagal darbo tvarkos taisykles, vadovas spręsdavo, kam pavesti tas funkcijas atlikti, nes ji neturėjo pavaduojančio asmens.

Trečiasis asmuo aplinkybes, kad ji grąžino įmonei išduotas darbo priemones grindė savo paaiškinimais, liudytojo, jos (duomenys neskelbtini), kuris taip pat dirbo įmonėje, A. J. parodymais. Pasak liudytojo A. J., jis atvežė R. J. į įmonę, padėjo nunešti techniką iki durų – monitorių ir kompiuterį, (duomenys neskelbtini) grįžo be priemonių. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad nors R. J. buvo išduotos kelios darbo priemonės, darbo priemonių akte nėra parašų grąžinant priemones, tačiau pagal įmonės balanso duomenis trūksta tik kompiuterio.  

Įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad nutraukiant darbo sutartį su R. J. su ja buvo visiškai atsiskaityta, jai nebuvo reiškiamos pretenzijos, ir visumą įrodymų (liudytojų parodymus, darbo priemonių aktus) yra pagrindas pripažinti, kad labiau tikėtina, jog trečiasis asmuo darbo priemonę – kompiuterį, grąžino su kitomis jai išduotomis darbo priemonėmis nutraukiant darbo sutartį.

Minėta, kad įmonės vadovas yra atsakingas už žalą, atsiradusią jam netinkamai tvarkant įmonės turtą, taip pat nemokumo administratoriui neperdavus bendrovės dokumentų ir turto.  Kadangi atsakovas, kaip bendrovės vadovas turėjo pareigą vesti apskaitą taip, kad būtų įmanoma nustatyti kur, kada ir kam buvo perduotas bendrovės turtas, vertintina, jog jo neteisėti veiksmai pasireiškia imperatyvių įpareigojimų pažeidimu. Taigi bendrovės buvęs vadovas (atsakovas) nevykdė pareigos tinkamai administruoti ir išsaugoti juridinio asmens turtą (o taip pat ir perduoti jį nemokumo administratoriui po bankroto bylos iškėlimo). Nustačius, kad turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), vadovas turi atlyginti dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri nagrinėjamu atveju lygi likutinei balansinei vertei – 391,58 Eur (CK 2.87, 6.245 – 6.249, 6.263 straipsniai). Esant nurodytam, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 391,58 Eur žalos atlyginimo, įrodžius būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovui priteistina 391,58 Eur žalos atlyginimo.

Dėl procesinių palūkanų 

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytam, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą – už 13 140 Eur sumą nuo 2021 m. vasario 4 d. (nuo ieškinio dėl 13 140 Eur žalos atlyginimo priėmimo dienos), už priteistą 391,58 Eur sumą nuo 2021 m. balandžio 16 d. (nuo ieškinio dėl 391,58 Eur žalos atlyginimo priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 2200 Eur už teisinę pagalbą (rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant teisme). Teismas pažymi, kad ieškovo nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl ieškovo prašomos priteisti 2200 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis.

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje dalyvavęs ieškovo pusėje, pateikė įrodymus, kad patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistina 2200 Eur, trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 304 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).  

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, apmokėtos iš valstybės lėšų, sudaro 121,22 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 121,22 Eur. Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 425,22 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. T., gim. (duomenys neskelbtini), 13 531,58 Eur (trylika tūkstančių penkis šimtus trisdešimt vieną eurą 58 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 13 140 Eur sumą nuo (duomenys neskelbtini), už priteistą 391,58 Eur sumą nuo (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 425,22 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus 22 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

        Teisėja                                                                                                     Jurgita Rimeikienė