NUORAŠAS

Administracinė byla Nr. ATP-220-487/2013

Teisminio proceso Nr. 4-01-3-05106-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija:

39.1.; 39.2.; 45.4.3.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimo, kuriuo J. D. pripažintas kaltu, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 123 str. 5 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 100 Lt bauda, padarius ATPK 124 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 200 Lt bauda, padarius ATPK 1241 str. 7 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 30 Lt bauda, padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams 6 mėnesiams,

n u s t a t ė :

J. D. nubaustas už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 28 d. 22 val. 50 min. Vilniuje, T. N. gatvėje ties Sakalų gatve, vairuodamas automobilį Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 60 km/val. greitį, važiavo 82 km/val. greičiu, važiavo, neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, policijos pareigūno reikalavimu nesileido patikrinamas, ar nėra neblaivus, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo šiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 5 d., 124 str. 3 d., 1241 str. 7 d., ATPK 126 str. 4 d.

Apeliaciniu skundu J. D. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str.4d. ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimą padarė tyčia, pažeidėjas neneigia, kad vairavo automobilį ir sustabdytas atsisakė tikrintis girtumą, bet jis nežinojo, kad toks atsisakymas faktiškai yra prilyginamas vairavimui neblaiviam, jam to policijos pareigūnai nepasakė. Nurodo, kad, tą dieną vairuodamas automobilį, viršijo leistiną greitį, su tuo sutinka, tačiau, kol suprato, kad tai jį sustabdė, turėjo persirikiuoti iš vienos eismo juostos į kitą, sustabdytas jis buvo automobilio su specialiais šviesos signalais. Dės minėto stabdymo tarp jo ir policijos pareigūnų kilo konfliktinė situacija. Jį sustabdę pareigūnai ilgai laikė, aiškinosi jo asmens duomenis, taip pat įrodinėjo, kad jis nevykdė jų reikalavimo sustoti, ir tik po to prašė pūsti į alkotesterį. Pūsti į alkotesterį jis nesutiko iš principo, nes nustatę, kad jis galimai vartojęs alkoholinius gėrimus, pareigūnai turėjo tikrinimą atlikti iš karto, vos jį sustabdę. Taip pat policijos pareigūnai nepaaiškino, kad jis turi teisę atsisakyti tikrintis alkoholio matuokliu, tačiau tokiu atveju turi per vieną valandą kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, duodant kraują blaivumui patikrinti. Taip pat jam nebuvo įteiktas pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, kas, apelianto nuomone, taip pat patvirtina, kad dėl jo blaivumo policijos pareigūnams nekilo abejonių.

Taip pat nurodo, kad teismas nenustatė visų svarbių bylai aplinkybių ir visapusiškai bei objektyviai jų neištyrė, dėl to neteisingai išnagrinėjo bylą, pažeisdamas ATPK 257 str., 81 str. reikalavimus. pažymi, kad taip pat teismas tinkamai neindividualizavo jam paskirtų administracinių nuobaudų.

J. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde J. D. pateikia argumentus dėl savo kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str.4d.

ATPK 126 str. 4 d. be kita ko taip pat yra numatyta atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą. Transporto priemonių vairuotojų neblaivumo (girtumo) kontrolės ir medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) nustatyti atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu N. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 4 punkte nustatyta, kad asmuo, įtariamas esant neblaivus, gali būti tikrinamas arba pristatomas į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad siekiant nustatyti vairuotojo neblaivumą policijos pareigūnai: 1) įvertina bendrą asmens būklę; 2) transporto priemonės vairuotojui prieš tikrinimą ar pristatymą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą žodžiu paaiškina atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius; 3) nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba policijos pareigūnai pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

J. D. neneigia, kad jam buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, tačiau jis to padaryti nesutiko, bet apeliaciniame skunde nurodo, kad jo veiksmai negali būti traktuojami kaip ATPK 126 str. 4 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas, nes policijos pareigūnai jį sustabdė dėl kito teisės pažeidimo - pareigūnų reikalavimo sustoti nevykdymo, dėl ko tarp jo ir pareigūnų kilo konfliktinė situacija, pareigūnai pasiūlė pasitikrinti blaivumą po to, kai jiems nepavyko įrodyti, jog jis nepakluso jų reikalavimui sustoti, jie nenušalino jo nuo transporto priemonės vairavimo, vadinasi, jiems nekilo abejonių dėl jo blaivumo, taip pat policijos pareigūnai  neišaiškino atsisakymo tikrintis alkotesteriu pasekmių. Pirmosios instancijos teismas atmetė tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus ir rėmėsi policijos pareigūnų A. J. ir L. Č. tarnybiniais pranešimais. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. D. teismo posėdyje šioje dalyje savo kaltės nepripažino, išsakė argumentus dėl pasiūlymo patikrinti blaivumą aplinkybių, tačiau nei A. J., nei L. Č. į teismo posėdį kviečiami nebuvo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1830/2011). Vien tik rašytiniai asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams, jų nepakeičia; neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-6/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-2204/2011, N63-413/2010, N575-881/2009 ir kt.).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad, tirdamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir neapklausė teismo posėdyje liudytojo A. J., L. Č., taip J. D. nebuvo suteikta galimybė užduoti liudytojams klausimų, taip jis neturėjo realios galimybės apsiginti nuo jį kaltinančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

J. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkes teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                          (parašas)                                             Jolanta Čepukėnienė

Nuorašas tikras

Teisėja                                                                                                                 Jolanta Čepukėnienė