Civilinė byla Nr. e2-663-934/2022
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00404-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.17.; 3.3.2.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos ir Norvegijos uždarosios akcinės bendrovės „Norvelita“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos ir Norvegijos uždarosios akcinės bendrovės „Norvelita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Efis“ dėl pažeistų pirkėjo teisių gynimo, trečiasis asmuo FESSMANN GmbH und Co KG,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lietuvos ir Norvegijos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Norvelita“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Efis“ (toliau – atsakovė) 188 760,00 Eur sumą, kuria yra proporcingai mažinama netinkamai veikiančios įrangos pradinė pardavimo kaina, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė, pavedant ją atlikti ieškovės pasiūlytam ekspertui Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto Inžinerijos fakulteto Energetikos ir procesų inžinerijos katedros profesoriui dr. I. T. (I. T.) ir atsakovės pasiūlytai ekspertei Kauno technologijos universiteto Maisto ir technologijos katedros docentei daktarei A. Š. (6 t., b. l. 1–4).
3. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota per 7 dienas nuo teismo nutarties kopijos įteikimo dienos pateikti ekspertei A. Š. informaciją, reikalingą ekspertizei atlikti: 1) informaciją, kada paskutinį kartą buvo atliktas rūkymo kamerų Fessmann Ti3000 servisinis aptarnavimas, ar jį atliko gamintojo įgaliotas (apmokytas) personalas ir kokia buvo servisinio aptarnavimo išvada; 2) ieškovės nustatytus galutinio produkto kokybės parametrus (spalva, drėgmė, riebalų bei druskų kiekis) ir pateikti tokio produkto pavyzdį. Be to, ieškovė buvo įpareigota ekspertizės metu sudaryti sąlygas ekspertei A. Š.: 1) nustatyti žaliavos (pusgaminio) iki rūkymo vienodumą, leidžiant tirti drėgmę, riebalų kiekį, dydį, spalvą ir temperatūras; 2) produktą vertinti po atvėsinimo, dėl objektyvumo užplombavus šaldytuvą, kuriame bus laikomas produktas atvėsinimo metu; 3) rūkymo procesą atlikti su 20-ies eilių gamykliniais rūkymo rėmais; 4) atlikti bandomąjį rūkymą naudojant rūkymo kamerų Fessmann Ti3000 gamintojo rekomenduojamą šaltojo rūkymo programą (6 t., b. l. 63–68).
4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi nurodė, kad 2020 m. birželio 26 d. nutartimi paskirta ekspertizė turi būti atliekama nestabdant ieškovės gamybos proceso (6 t., b. l. 186–189).
5. Ekspertė A. Š. (toliau – ekspertė) kreipėsi į teismą (7 t., b. l. 56–59), prašydama išaiškinti:
5.1. Ar skirtingų rūkymų su rėmais, turinčiais 22 sietus, ir rėmais, turinčiais 20 sietų, nustatyta ieškovės rūkymo programa atlikimas vertintinas kaip ieškovės gamybos proceso stabdymas?
5.2. Ar skirtingų rūkymų su rėmais, turinčiais 22 sietus, ir rėmais, turinčiais 20 sietų, ,,Fessman“ rūkymo kamerų gamintojo rekomenduojama programa atlikimas vertintinas kaip ieškovės gamybos proceso stabdymas?
5.3. Ar filė spalvos, temperatūros, filė svorio, užrūkymo plėvelės tolygumo vertinimas prieš kiekvieną rūkymą ir po kiekvieno rūkymo atšaldyto produkto matuojant po 120 vnt. filė (po 8 vnt. filė viršutiniame, viduriniame ir apatiniame sietuose penkiose rėmuose) vertintinas kaip ieškovės gamybos proceso stabdymas?
5.4. Ar ekspertai yra įpareigoti teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartimi paruošti vieną bendrą planą, atlikti vieną bendrą ekspertizę ir pateikti vieną bendrą išvadą, jei ekspertų nuomonės išsiskyrė?
6. Ekspertė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-499-538/2020 kartu su dr. I. T. (I. T.) buvo paskirta eksperte ekspertizei atlikti. Derinant ekspertizės planą su dr. I. T. (I. T.) išsiskyrė nuomonės dėl ekspertizės atlikimo. Siekiant atsakyti į teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartyje pateiktą 4 klausimą: ,,Ar produktas yra apdorotas (išrūkytas) tolygiai ir kokybiškai? Jei ne, dėl kokių priežasčių atsiranda nekokybiški produkcijos apdorojimo rezultatai ir/ar produkcijos netolygumas?“, bei 12 klausimą: ,,Ar esamos konstrukcijos ir techniniu charakteristikų rūkymo kamerose Fessmann Ti 3000 galima pasiekti stabilią išrūkymo kokybę, t. y. tolygų lašišos filė nudžiūvimą ir išrūkymą, tolygią užrūkymo odelę užkrovus 22 sietų 5 vagonus ir 20 sietų 5 vagonus? Jeigu ne, tai dėl kokių priežasčių negalima?“, ekspertė numatė ekspertizės metu atlikti skirtingus rūkymus su rėmais, turinčiais 22 ir 20 sietų, naudojant nustatytą UAB „Norvelita“ rūkymo programą ir įrangos gamintojo „Fessman“ rekomenduojamą rūkymo programą. Siekiant atsakyti į teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartyje pateiktą 10 klausimą: ,,Ar džiovinimo/rūkymo procesui tinkamai paruoštas (drėgmė, temperatūra, filė dydžiai, spalva), bei maksimaliai vienodas pusgaminis gali būti tolygiai išrūkytas, t. y turėti tolygiai vienodą užrūkymo odelę visuose vagonuose apatinėse, vidurinėse ir viršutinėse dalyje, naudojant rūkymo kameras Fessmann Ti 3000?“, ekspertė ekspertizės plane numatė pusgaminio bei atšaldyto produkto rodiklius – filė spalvą, temperatūrą, svorį, užrūkymo plėvelės tolygumą vertinti prieš kiekvieną rūkymą ir po kiekvieno rūkymo matuojant po 120 vnt. filė trijose skirtingose rėmo vietose (po 8 vnt. filė viršutiniame, viduriniame ir apatiniame sietuose penkiose rėmuose). Tačiau susirašinėjimo metu dr. I. T. (I. T.) aiškiai išsakė nuomonę, kad jis prieštarauja, kad būtų atlikti rūkymai su 20 sietų rėmais ir papildomai naudojant rūkymo kamerų gamintojo programą, kadangi, jo vertinimu, tai yra ieškovės gamybos proceso stabdymas, kuris yra negalimas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartį. Dr. I. T. (I. T.) nuomone, galimai užtenka išmatuoti temperatūrą, drėgmę ir oro srautą skirtingose rėmų aukščiuose, o pusgaminio bei atšaldyto produkto rodiklių tirti nebūtina, nes tai taip pat pažeidžia Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartį. Dr. I. T. (I. T.) teigia, kad ekspertė bandė atlikti rūkymus su 20 sietų rėmais ir papildomai naudojant rūkymo kamerų gamintojo programą be jo pritarimo. Ekspertės nuomone, kiekvienas ekspertas gali turėti nuomonę, kuri nebūtinai turi sutapti su kito eksperto nuomone, tačiau derinant planą būtina įtraukti veiksmus, kurie leistų atsakyti į teismo užduotus klausimus, ypač jei tokius veiksmus buvo leista atlikti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartimi. Kitas dr. I. T. (I. T.) argumentas, kad teismas pateiktuose klausimuose to neprašo ir tai yra papildomas ekspertės sugalvotas perteklinis reikalavimas, o įtaką kokybei galima nustatyti iš fizikinių daviklių rodiklių paskaičiuojant perteklinę drėgmę susidariusią kameroje. Taigi, rengiant ekspertizės planą, susidarė tokia situacija, kai anksčiau Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartimi leisti atlikti veiksmai ekspertizės metu kito eksperto dr. I. T. (I. T.) yra vertinami kaip vėlesnės Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties pažeidimas, ekspertų nuomonės dėl atliktinų veiksmų yra skirtingos, dėl ko tapo nebeįmanoma suderinti ir pateikti bendro galutinio ekspertizės plano, nors ekspertizės data jau numatyta 2022 m. balandžio 7 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi ekspertės prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutarties išaiškinimo tenkino, nurodė, jog skirtingų rūkymų su rėmais, turinčiais 22 sietus, ir rėmais, turinčiais 20 sietų, nustatyta ieškovės rūkymo programa atlikimas nevertintinas kaip ieškovės gamybos proceso stabdymas; skirtingų rūkymų su rėmais, turinčiais 22 sietus, ir rėmais, turinčiais 20 sietų, ,,Fessman“ rūkymo kamerų gamintojo rekomenduojama programa atlikimas nevertintinas kaip ieškovės gamybos proceso stabdymas; filė spalvos, temperatūros, filė svorio, užrūkymo plėvelės tolygumo vertinimas prieš kiekvieną rūkymą ir po kiekvieno rūkymo atšaldyto produkto matuojant po 120 vnt. filė (po 8 vnt. filė viršutiniame, viduriniame ir apatiniame sietuose penkiose rėmuose) nevertintinas kaip ieškovės gamybos proceso stabdymas; ekspertai yra įpareigoti pateikti vieną bendrą ekspertizės aktą, tačiau jei ekspertų nuomonės išsiskyrė, turi būti pateikiami skirtingi aktai pasirašyti kiekvieno eksperto atskirai.
8. Teismas nurodė, kad siekiant atsakyti į Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartyje pateiktą 4 klausimą: ,,Ar produktas yra apdorotas (išrūkytas) tolygiai ir kokybiškai? Jei ne, dėl kokių priežasčių atsiranda nekokybiški produkcijos apdorojimo rezultatai ir/ar produkcijos netolygumas?", 10 klausimą: „Ar džiovinimo/ rūkymo procesui tinkamai paruoštas (drėgmė, temperatūra, filė dydžiai, spalva), bei maksimaliai vienodas pusgaminis gali būti tolygiai išrūkytas, t. y turėti tolygiai vienodą užrūkymo odelę visuose vagonuose apatinėse, vidurinėse ir viršutinėse dalyje, naudojant rūkymo kameras Fessmann Ti 3000?“, bei 12 klausimą: ,,Ar esamos konstrukcijos ir techniniu charakteristikų rūkymo kamerose Fesmann Ti 3000 galima pasiekti stabilią išrūkymo kokybę, t. y. tolygų lašišos filė nudžiūvimą ir išrūkymą, tolygią užrūkymo odelę užkrovus 22 sietų 5 vagonus ir 20 sietų 5 vagonus? Jeigu ne, tai dėl kokių priežasčių negalima?“, būtina vertinti produkciją prieš išrūkymą bei po jo ir būtina atlikti bandymus su rėmais, turinčiais 22 ir 20 sietų, naudojant nustatytą UAB „Norvelita“ rūkymo programą ir įrangos gamintojo „Fessman“ rekomenduojamą rūkymo programą.
9. Teismas pažymėjo, kad atliekant šiuos veiksmus turi vykti gamyba ir gamybos procesas nėra stabdomas. Nors tokie ekspertės veiksmai sukels tam tikrų nepatogumų ieškovei, tačiau siekiant byloje nustatyti objektyvią tiesą, ieškovė turi sudaryti sąlygas ekspertei atlikti bandymus, kad ji galėtų atsakyti į teismo užduotus klausimus.
10. Teismas nurodė, kad nors Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartimi buvo įpareigojęs ekspertus paruošti vieną bendrą planą, atlikti vieną bendrą ekspertizę ir pateikti vieną bendrą išvadą, tačiau tuo atveju, jeigu atliekant ekspertizę, ekspertų nuomonės yra skirtingos, kiekvienas ekspertas turi parašyti ekspertizės aktą atskirai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartį ir ekspertės 2022 m. kovo 21 d. prašymo dėl ekspertizės atliko sąlygų išaiškinimo netenkinti (8 t., b. l. 1–8). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas du kartus iš eilės spręsdamas iš esmės tą patį klausimą ar ekspertės A. Š. bandymai ir eksperimentai vertintini kaip ieškovės gamybos proceso stabdymas, priėmė kardinaliai skirtingas, ir viena kitai prieštaraujančias nutartis: 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi pasisakė, kad pagal ieškovės prašymą sprendimo išaiškinimo institutas negalimas ir netaikytinas, kai tuo tarpu nagrinėdamas atsakovės pasiūlytos ekspertės A. Š. tapatų prašymą, skundžiama 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi, pažeisdamas sprendimo išaiškinimo institutą, pateikė 2021 m. gegužės 7 d. nutarties išaiškinimą.
11.2. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ekspertės A. Š. prašymą, iš esmės tokio savo sprendimo nemotyvavo, nevertino įrodymų visumos, padarydamas niekuo nepagrįstas neaiškaus turinio išvadas. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėdamas specialių žinių, nesiremdamas byloje surinktais įrodymais, ir nenurodęs jokių sprendimo motyvų, klaidingai vertino kas yra gamybos proceso stabdymas ir padarė nepagrįstas išvadas, kad ekspertės A. Š. bandymai nevertintini kaip ieškovės gamybos proceso stabdymas. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl ginčo padarė neįvertinęs byloje surinktų įrodymų visumos, visiškai nepasisakė dėl byloje paskirto kito eksperto prof. dr. I. T. (I. T.), pateiktos 2022 m. balandžio 7 d. nuomonės nagrinėjamu klausimu, kad prašyme nurodyti bandymai su naujais rūkymo rėmais ir nauja programine įranga neabejotinai sutrikdys ieškovės gamybos procesą.
11.3. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad gamybos proceso stabdymu laikomi tokie atvejai, jeigu ieškovės įmonėje būtų visiškai sustabdyta gamyba, tai yra, visiškai sustotų žuvies rūkymo procesas, taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra priešingai, tai yra būtina, kad įmonėje vyktų gamybos procesas, nes priešingu atveju nebūtų įmanoma atlikti ekspertizės. Ieškovė vertina, kad kvalifikuotai ir objektyviai atsakyti į specialių žinių reikalaujančius klausimus: kas yra gamybos procesas, ar ekspertės įvardinti bandymai, eksperimentai stabdo ieškovės gamybos procesą, gali tik kitas ekspertas, turintis specialių žinių, ir pats gamintojas, kuris vykdo gamybą ir išmano gamybos technologinius procesus, jų veikimo principus, bei yra atsakingas už saugaus produkto pateikimą rinkai, bet ne teismas. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas specialių žinių, klaidingai suprato (nesuprato) kas yra gamybos procesas ir jo stabdymas.
11.4. Ieškovė paaiškino, kad ekspertės prašyme nurodytų bandymų ir eksperimentų metu ieškovė negalės vykdyti įprastos gamybos ir gaminti standartinio, pagal kliento specifikaciją suderinto įprastos gamybos produkto, nes bus eksperimentuojama su naujais įrengimais, nauja rūkymo programa ir bandoma sukurti naują produktą, kurio ieškovė negalės realizuoti. Be to, ekspertės nurodytiems bandymams ir eksperimentams atlikti papildomai bus reikalinga žaliava ir kiti resursai, kurie laikytini tiesioginėmis ekspertizės išlaidomis, kurių dydžio ir santykio su ieškinio dalyko dydžiu pirmosios instancijos teismas tenkindamas ekspertės prašymo nevertino. Net jeigu ekspertės nurodytiems bandymams ir eksperimentams įvykdyti reikalinga, kad veiktų įranga (rūkymo kameros), eksperimentinis rūkymo procesas negali būti prilyginamas įprastam gamybos procesui, t. y. tai, kad ekspertė atlikdama bandymus ir eksperimentus su naujais rūkymo kamerų įrengimais, nauja programine įranga naudos rūkymo kameras, tai nereiškia, jog tuo metu vyks įprastas gamybos procesas
11.5. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir neatskleidė ekspertės nurodytų bandymų ir eksperimentų esmės, jų santykio su ieškovės vykdoma ūkine komercine veikla – įprastu gamybos procesu. Ekspertės įvardinti bandymai: eksperimentavimas su naujais įrengimais – rūkymų rėmais, turinčiais 20 sietų, „Fessmann“ rūkymo kamerų gamintojo rekomenduojamos programos diegimas bei pirmas rūkymas naudojant niekada nebandytą programą, jau patys savaime patvirtina, kad jų vykdymas nutrauks gamybos procesą, kad jie nėra suderinami su įprastu gamybos procesu. Be to, ekspertės bandymas: filė spalvos, temperatūros, svorio, užrūkymo odelės vertinimas prieš rūkymą ir po rūkymo užplombuojant pusgaminio laikymo šaldytuvą, bus ne tik gamybos stabdymas, bet visiškas jos nutraukimas, neapibrėžtam laikui, nes nesupakuoti pusgaminiai, laikomi iki pakavimo proceso pusgaminių šaldytuve. Iki patenkant į pusgaminių šaldytuvą, išrūkyti pusgaminiai turi praeiti technologinius atvėsinimo etapus. Tai reiškia, kad norint įgyvendinti ekspertės pageidavimą, reikėtų stabdyti einamos gamybos produktų atvėsinimą, sustabdyti pusgaminių, išrūkytų gamybos (ne ekspertizės metu) pakavimą, nes ekspertė reikalauja užplombuoti pusgaminių laikymo šaldytuvą – vienintelį tokį turimą fabrike, kol vyks ekspertizė.
11.6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ekspertės prašymą, nevertino ekspertizės trukmės ir apimties pageidaujamiems ekspertės bandymams ir eksperimentams atlikti. Bandymų ir eksperimentų apimtis ir trukmė būtina planuojant gamybos stabdymą, vertinant galimą žaliavų poreikį, darbo kaštus, energetinius resursus ir kt., kad būtų pagrindas parengti išsamią, tokio gamybos sustabdymo sąmatą. Bet koks ekspertų įsikišimas į ieškovės gamybos procesą, bet kokių veiksmų atlikimas ekspertizės metu vertinamas kaip gamybos proceso stabdymas. Ieškovės vertinimu, esamas ginčas yra pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių pasekmė. Skundžiama nutartimi, pirmosios instancijos teismas faktiškai ne išaiškino 2021 m. gegužės 7 d. nutartį, bet, nurodydamas, kad ekspertizės metu atliekami bandymai ir eksperimentai nevertintini kaip ieškovės gamybos stabdymas, pakeitė nutarčių 2020 m. birželio 26 d. ir 2021 m. gegužės 7 d. turinį.
12. Ekspertė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė (8 t., b. l. 17–21):
12.1. Ekspertė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ji ketina atlikti bandymus ir eksperimentus. Ekspertė pažymėjo, kad pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį ji siekia atsakyti į teismo užduotus klausimus remdamasi ekspertizės rezultatais, bet neplanuoja atlikti jokių bandymų ar eksperimentų. Į teismo užduotą klausimą 12 klausimą ,,Ar esamos konstrukcijos ir techniniu charakteristikų rūkymo kamerose Fessmann Ti 3000 galima pasiekti stabilią išrūkymo kokybę, t. y. tolygų lašišos filė nudžiūvimą ir išrūkymą, tolygią užrūkymo odelę užkrovus 22 sietų 5 vagonus ir 20 sietų 5 vagonus? Jeigu ne, tai dėl kokių priežasčių negalima?“ galima atsakyti tik atlikus konkrečius rūkymus su 22 sietų ir 20 sietų rėmais. Tai nėra jos sugalvotas ir siūlomas eksperimentas ar bandymas. Ekspertės vertinimu, eksperto dr. I. T. (I. T.) pasiūlyta „klasikinė atviros sistemos termodinamikos analizė“ nepateiks jokio konkretaus atsakymo apie stabilią išrūkymo kokybę, tolygų nudžiūvimą ir tolygios odelės susidarymą. Kitaip tariant, remiantis tokia siūloma analize, bus atliktas teorinis nudžiūvimo nuo bendro svorio paskaičiavimas.
12.2. Ekspertė nesutinka su atskirojo skundo išdėstytais argumentais, kad „ekspertizės metu bus eksperimentuojama su naujais įrengimais, nauja rūkymo programa ir bandoma sukurti naują produktą, kurio ieškovė negalės realizuoti“ bei „Pažymėtina, jog įprastos gamybos metu Ieškovas neatlieka bandymų ir eksperimentų su naujais 20 sietų vagonais, nauja programine įranga, kuri prilyginama naujos Įrangos sukūrimui“. Ekspertė pažymėjo, kad ekspertizės metu bus naudojamas pusgaminis, pagamintas pagal ieškovės specifikacijas. Produktas nebus gaunamas kitoks ar naujas vien tik sudėjus į kitokius rėmus. Remiantis rūkymo programų trukme ir temperatūromis, nebus gaunamas naujas produktas, bet nustatoma, ar Fessmann Ti300 rūkymo kameromis galima gauti tolygios kokybės produktą.
12.3. Ekspertė, pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su šaldytuvo naudojimu ir užplombavimu, pažymėjo, kad vertinant sūdyto-brandinto pusgaminio spalvą, temperatūrą, svorį bei mėginių paėmimui drėgmės bei riebalų kiekių nustatymui prieš rūkymą, jokio šaldytuvo plombuoti ji neprašė. Ji prašė užplombuoti šaldytuvą ne neribotam laikui, o tik tol, kol produktas bus atšaldytas iki reikiamos temperatūros ir tinkamas ne tik pakavimui, bet ir ekspertizės numatytiems matavimams atlikti
13. Atsakovė UAB „Efis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė apeliacinį procesą pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutarties nutraukti. O tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad apeliacinis procesas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutarties yra galimas, prašė ieškovės atskirąjį skundą atmeti kaip nepagrįstą (8 t., b. l. 22–31). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismo nurodymas, kad konkretūs ekspertės išvardinti veiksmai, kuriuos ji ketina atlikti ekspertizės metu, nevertintini kaip ieškovės gamybos proceso stabdymas, o ekspertai yra įpareigoti pateikti vieną bendrą ekspertizės aktą, tačiau jei ekspertų nuomonės išsiskiria, turi būti pateikiami skirtingi aktai pasirašyti kiekvieno eksperto atskirai, yra ne Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. ir 2020 m. spalio 13 d. nutarčių išaiškinimas, o teismo pasisakymas dėl ekspertizės atlikimo tvarkos. Kadangi nutartimi buvo pasisakyta dėl ekspertizės atlikimo tvarkos, ši nutartis savo esme yra organizacinio pobūdžio ir ji negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas pagal ieškovės atskirąjį skundą turi būti nutrauktas.
13.2. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimas ir nustatymas, jog ekspertizė turi būti atliekama nestabdant ieškovės gamybos proceso, nepakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties ir ja nustatytų įpareigojimų ieškovei ekspertizės metu sudaryti sąlygas ekspertei A. Š.. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, galiojanti ir vykdytina, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartis tik patvirtina 2020 m. spalio 13 d. nutarties vykdytinumą.
13.3. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas ne išaiškino 2021 m. gegužės 7 d. nutartį, o išplėtė šios nutarties turinį. Atsakovės vertinimu, ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl 2021 m. gegužės 7 d. ir 2020 m. spalio 13 d. nutarčių santykio bei dėl teismo paskirtos ekspertizės atlikimo tvarkos.
13.4. Nors apeliantė nurodė, kad ekspertė ekspertizės metu ketina atlikti bandymus ir eksperimentus, tačiau atsakovės vertinimu, vien dėl to, kad savo gamybos procese ieškovė naudoja tik 22 sietų vagonus, produkcijos apdorojimas panaudojant 20 sietų vagonus netampa nei bandymu, nei ekspertimentu, nei gamybos proceso sustabdymu.
13.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad gamybos proceso sustabdymu laikomi tokie atvejai, kai ieškovės įmonėje būtų visiškai sustabdyta gamyba, tai yra visiškai sustotų žuvies rūkymo procesas, kas ekspertizės atlikimą padarytų nebeįmanomu. Tam, kad ekspertizė galėtų būti atlikta, gamybos procesas turi vykti. Ieškovė iš atsakovės įsigytų rūkymo kamerų Fessmann Ti3000 trūkumus įrodinėja remdamasi būtent produkcijos apdorojimo rezultatais, todėl vien stebint gamybos procesą ir netiriant pačios produkcijos parametrų, neįmanoma nustatyti galimai netinkamo produkcijos apdorojimo priežasčių. Atsakovės nuomone, ekspertizės atlikimo metu ieškovės gamybos procesas nebus absoliučiai nepertraukiamas ar absoliučiai identiškas įprastam ieškovės gamybos procesui, nes ekspertams reikės atlikti apdorojamos produkcijos ir įrangos parametrų matavimus, kitus reikalingus veiksmus, numatytus Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartyje.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Atskirasis skundas paduotas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria teismas nustatė, kad ekspertės A. Š. išvardinti veiksmai, kuriuos ji ketina atlikti ekspertizės metu yra nevertinami kaip ieškovės gamybos proceso sustabdymas, taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu byloje dalyvaujančių ekspertų nuomonės išsiskyrė, turi būti pateikiami skirtingi aktai, pasirašyti kiekvieno eksperto atskirai.
16. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant, ar atitinkama nutartis gali būti apeliacijos objektu, svarbu nustatyti, koks klausimas šia nutartimi yra išspręstas, tai yra aplinkybę, ar nutartį galima skųsti atskiruoju skundu, lemia ne tai, kaip teismas ar šalys įvardija tam tikrą procesinį veiksmą, o koks iš tiesų yra to procesinio veiksmo turinys ir tikslas.
17. CPK nenumato galimybės apskųsti teismo nutartį, kuria paskirta ekspertizė ir/ar joje nustatomi organizacinio pobūdžio nurodymai, nes ši nutarties dalis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacijos objektu negali būti pirmosios instancijos teismo nutartys dėl ekspertizės skyrimo, o taip pat ir su tuo tiesiogiai susiję klausimai, tokie kaip ekspertizės objekto, ekspertų kandidatūros parinkimas, klausimų formulavimo ir pan. (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1436-943/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-727-798/2018). Nutartis, kuria nustatyta ekspertizės atlikimo tvarka, nepaisant to, ar tokia tvarka buvo nustatyta paskiriant byloje ekspertizę, ar vėliau, priimant atitinkamu klausimu atskirą nutartį, kuri, kaip ir nutartis dėl ekspertizės skyrimo, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-794-516/2021).
18. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, jog teismas iš esmės išsprendė klausimus, susijusius su paskirtos ekspertizės atlikimo tvarka (dėl konkrečių ekspertės A. Š. veiksmų, kuriuos ji ketina atlikti ekspertizės metu ir ekspertizės akto pateikimo, kai ekspertizę atlieka keli ekspertai), t. y., joje iš esmės pasisakoma, kokie veiksmai gali būti atliekami ekspertizės metu, siekiant teisingai išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes. Taigi, ginčo nutartimi iš esmės buvo išspręsti organizacinio pobūdžio klausimai, kurie papildė Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį skirti ekspertizę, todėl ji negalėjo būti skundžiama apeliacine tvarka.
19. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
20. Kadangi nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl neskundžiamos atskiruoju skundu teismo nutarties ir šis trūkumas paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl atskirojo skundo argumentai nevertinami, o apeliacinis procesas, pradėtas pagal apeliantės atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės Lietuvos ir Norvegijos uždarosios akcinės bendrovės „Norvelita“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutarties.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza