Civilinė byla Nr. e2S-728-372/2017

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01829-2017-6

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                          2.5.3; 2.5.5; 2.5.6; 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.3.2.4

(S)

ŠIAULIŲ apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 2 d.

Šiauliai

            Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2VP-2586-344/2017 pagal pareiškėjos antstolės E. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „SB Lizingas“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“, dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė E. M. 2017 m. birželio 16 d. kreipėsi į teismą prašymu pakeisti vykdymo procese, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), mirusį skolininką V. V. į jo teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką. Prašyme nurodė, kad antstolės kontoroje Kauno 6-ojo notarų biuro 2009 m. gegužės 25 d. vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 289,56 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. V., išieškotojos UAB „SB lizingas“ naudai. 2012 m. gegužės 9 d. gautas išrašas, kad skolininkas V. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registro duomenimis Mažeikių rajono 1-ame notarų biure 2017 m. sausio 9 d. įregistruotas mirusio skolininko palikimo priėmimas Lietuvos Respublikos vardu faktas. Palikėjo vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir pakeitė vykdymo procese (vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) skolininką V. V. jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“.

3. Teismas nustatė, kad antstolės E. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno 6-ojo notarų biuro 2009 m. gegužės 25 d. vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, dėl 289,56 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojos UAB „SB lizingas“ naudai. S. V. V. mirė (duomenys neskelbtini). Nustatė, jog mirusio skolininko V. V. palikimą priėmė Lietuvos Respublika, todėl sprendė, kad tai sudaro pagrindą pagal CPK 596 straipsnį skolininką pakeisti jo teisių ir pareigų perėmėja ir pareiškėjos antstolės E. M. prašymą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo tenkino.

III.              Atskirojo skundo argumentai

4. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį ir pareiškėjos antstolės prašymą dėl skolininko pakeitimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal CK 5.63 straipsnį nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, o kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tarp jų valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų. Išimties dėl nustatyto termino kreditorių reikalavimams pareikšti valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei.

2. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.

3. Turto areštų registre nėra jokių duomenų apie tai, kad antstolė būtų areštavusi skolininko turtą kreditorės UAB „SB Lizingas“ naudai. Vien tai, kad antstolė vykdo išieškojimą iš skolininko, bei faktas, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo mirusiojo skolininko turtas, dar nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese iš mirusiojo į naująjį skolininką (įpėdinį).

4. Turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, t.y. iki 2012-07-20. Šiuo atveju turto areštas, vykdant išieškotojos UAB „SB Lizingas“ naudai, nebuvo atliktas iš viso.

5. CK 5.63 str.4 d. nustatytas trejų metų naikinamasis terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti jau yra praleistas, todėl pareiškėjos prašymas dėl skolininko pakeitimo vien tuo pagrindu turi būti atmestas.

5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja antstolė E. M. prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
1. Skolininkas mirė (duomenys neskelbtini) ir tai yra laikoma palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuojamas CK 5.63 str. įtvirtintas trijų mėnesių terminas reikalavimas pareikšti. Reikalavimas Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri tuo metu perėmė turtą, apskaitė, realizavo ir atsiskaitė su mirusiojo kreditoriais, buvo pareikštas 2012-05-08, t.y. praėjus 18 dienų nuo palikimo atsiradimo dienos. Antstolės reikalavime ne tik buvo nurodyta visa reikiama, pakankama ir aiški informacija, tame tarpe ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą, bet netgi nurodytas ir mirusiojo skolininko turtas, kurį buvo pasiūlyta paveldėjimo teise perimti valstybei.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo Nr. 259, pagal kurį bešeimininkį turtą perimti, apskaityti, realizuoti ir atsiskaityti su mirusiojo kreditoriais buvo pavesta VĮ „Turto bankas“ buvo priimtas tik 2015-03-13, kai tuo tarpu skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), todėl antstolė neturėjo nei pareigos, nei jokio įstatyminio pagrindo 2012 m. reikalavimą per CK 5.63 str. pareikšti pareiškėjui VĮ „Turto bankas“.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.              Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistas skolininkas teisių perėmėja Lietuvos valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“, vykdymo procese, pagrįstumo ir teisėtumo.

8. Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., esant paveldėjimo teisiniams santykiams), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Pabrėžtina, kad procesinių teisių perėmimas apima ne tik teisių, bet ir procesinių pareigų perėmimą. Procesinis teisių perėmimas yra proceso teisės, o ne materialiosios teisės institutas, todėl procesinės teisės perimamos vadovaujantis civilinio proceso, o ne materialiosios teisės normomis. Tačiau negalima perimti procesinių teisių, kai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku).

9. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2017 07 01). Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

10. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Nors CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tačiau CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

11. Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.).

12. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla.

13. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Taigi, esant CK 5.62 str. 1 d. nurodytiems atvejams, paveldimas turtas pereina valstybei privalomai, ji negali atsisakyti jį priimti, negali pasirinkti paveldėjimo būdo. Dėl šios priežasties buvo laikomasi teismų praktikos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies norma netenka reikšmės tuo atveju, kai palikimą priima valstybė. Todėl, tuo atveju, kai palikimą priima valstybė, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas nebuvo taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, kt.). Taigi, vyravo susiformavusi praktika, kad įtvirtintas trijų mėnesių terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti buvo nelaikomas praleistu ir dėl to jo nereikėjo atnaujinti, jei kreditorius informavo valstybei paveldėjimo santykiuose atstovaujančią instituciją apie savo reikalavimą, nors ir praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo, tačiau iki priimant palikimą.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 sprendė, kad yra objektyvi būtinybė keisti pradėtą formuoti praktiką ir kompleksiškai vertindama, ar valstybė, kaip paveldėtoja, pasižymi tokiomis specifinėmis savybėmis, dėl kurių kreditoriui būtų neprivalu laikytis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimų pareiškimo termino išdėstė tokias taisykles, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.

15. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalių, reglamentuojančių palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo terminą ir jo pratęsimą, taikymo vykdymo procese nagrinėjant procesinių teisių perėmimo, kai valstybė paveldi pagal įstatymą, klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Taigi, tam, kad valstybė galėtų atsakyti už palikėjo skolas ir būtų pakeista skolininke vykdymo procese, turi būti patikrinamos šios sąlygos: ar kreditorius per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškė įpėdinei reikalavimą; jeigu ne, ar terminas kreditoriaus reikalavimas pareikšti yra atnaujintas įstatymų nustatyta tvarka.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno 6-ojo notarų biuro 2009 m. gegužės 25 d. vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, dėl 289,56 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojos UAB „SB lizingas“ naudai. Į bylą pateiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro išrašas patvirtina, kad skolininkas V. V. (duomenys neskelbtini) mirė. 2017 m. sausio 18 d. valstybei išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas.

17. Nežiūrint to, kad valstybė palikimą formaliai perėmė tik 2017 m. sausio 18 d., palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Taigi, antstolė turėjo teisę kreiptis į VMI, kuri valstybės vardu perėminėjo paveldimą turtą, pareikšti reikalavimus. Tai ji padarė 2012-05-08, nurodydama visas vykdomąsias bylas, išieškotojus bei pačios pareikštą reikalavimą 3376,04 Lt. Teismas sprendžia, kad antstolė turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo skolininko V. V. finansinę padėtį, todėl pagrįstai kreipėsi į būsimą paveldėtoją – valstybę. Jei būtų paaiškėję, kad V. V. paveldėtojai yra kiti asmenys, antstolė būtų turėjusi galimybę reikšti reikalavimus kitam paveldėtojui.

18. Teismas sprendžia, kad antstolė buvo pakankamai atidi ir tinkamai vykdė savo pareigas. Ji reguliariai tikrino Testamentų registrą, užklausinėjo VMI apie palikimo perėmimo galimybę. Tokiu atveju laikytina, kad antstolė nepraleido termino kreiptis į įpėdinį. 2012-04-20 tokiu įpėdiniu buvo laikoma valstybė, atstovaujama VMI, bet ne VĮ Turto bankas.

19. Teismas sutinka su VĮ Turto banko argumentais, kad šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, jog antstolė išviešino mirusiojo V. V. skolas, pritaikydama areštas. Nagrinėjamoje vykdomojoje byloje tai nebuvo padaryta, kadangi Turto arešto aktų registro pranešime apie turto arešto įregistravimą 2008-08-04 nurodomas pagrindas  Nr. (duomenys neskelbtini) nesusijęs su V. V. skola išieškotojui  UAB „SB lizingas“.

20. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad antstolė tinkamai pranešė apie skolininko turtą, skolas, kreditorių sąrašą ir savo pačios ketinimą reikalauti iš turto paveldėtojos valstybės, V. V. mirties dieną įgaliotos nustatyta tvarka atlikti paveldėjimo procedūras valstybės vardu VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                     Birutė Simonaitienė