Civilinė byla Nr. e2S-1498-730/2019

                         Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01070-2019-2

  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4;

  3.3.2.3; 12.14.

                                                                                         (S)

                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autodiga“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autodiga“ prašymą atnaujinti praleistą terminą ieškiniui teisme pareikšti, atsakovas V. S..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė „Autodiga“ prašo atnaujinti praleistą ieškinio pareiškimo teismui terminą. Nurodo, kad nesutinka su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. DGKS-1551, kuriuo nuspręsta atsakovui iš ieškovės išieškoti 299,99 EUR (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų sumą bei 461,70 EUR netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.

2.       Pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovei pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius termino ieškiniui pateikti praleidimo priežastis iki 2019 m. liepos 3 d.

3.       2019 m. liepos 4 d. ieškovė pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad Darbo ginčų komisija išnagrinėjo V. S. prašymą. Šiam teiktam prašymui buvo pateiktas atsiliepimas su prieštaravimu dėl esamos neišmokėtos skolos ir pateiktas priešieškinis. 2019 m. balandžio 18 d. kreiptasi į teismą dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo, nors nebuvo dėl laiko stokos iki galo jį išstudijavę ir įsigilinę. Teismas priėmė sprendimą atmesti teiktą prašymą motyvuodamas, kad toks prašymas yra neteismingas šiam teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jei teismas, nustatęs, kad byla jam yra neteisminga, savo iniciatyva persiunčia teismingam teismui. Bylos vilkinti nesinorėjo, apskundus atskiruoju skundu būtų labai užsitęsęs terminas. Pats sprendimas nebuvo autorizuotas Elektroninių paslaugų portalo sistemoje, nežinojo, koks yra teismo sprendimas ir bylos nagrinėjimo eiga. Norėjo ginčą išspręsti taikiai ir vietoje nesikreipiant į teismą, kadangi pokalbio metu telefonu buvo paaiškinta, kad galima su prašymu kreiptis į Darbo ginčų komisijos pirmininkę. Nedelsdamas ir pateikė prašymą dėl neteisingai išspręstos bylos ir didelių delspinigių. Darbo ginčų komisijos pirmininkė iš pradžių sutiko, kad galbūt įvyko klaida, o paskui savo nuomonę pakeitė. Gavę atsakymą iš Darbo ginčų komisijos registruotu laišku nedelsdami kreipėsi į teismą dėl savo teisių gynimo ir galbūt neteisingai priimto sprendimo panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Tauragės apylinkės teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą atnaujinti praleistą terminą ieškiniui teisme pareikšti ir ieškovės ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

4.1.                      Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių bylos aplinkybių nurodė, kad ieškovė svarbia termino pateikti ieškinį praleidimo priežastimi nurodo tai, kad Darbo ginčų komisijos sprendimą gavo 30 dieną nuo ginčo nagrinėjimo, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Pažymėjo, kad nors ieškovė teismui ieškinį teikė, tačiau Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui V. S. ir ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 10 d. Ieškovė 2019 m. balandžio 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties neskundė.

4.2.                      Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės nurodytų argumentų, kad ieškovė siekė ginčą išspręsti taikiai nesikreipiant į teismą nurodė, kad Darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 19 d. sprendime Nr. DGKS-1551 yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Jokių kitokių alternatyvių būdų kaip kitaip išspręsti ginčą dėl Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistų sumų be kreipimosi į teismą, DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais nėra. Be to, nors ieškovė ir pridėjo voko kopiją apie tai, kad Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 7 d. raštą gavo 2019 m. birželio 10 d., tačiau tai neįrodo jokių svarbių priežasčių, kodėl ieškovė į teismą nesikreipė laiku. Teismo vertinimu, ieškinyje nurodomos termino praleidimo priežastys, kad sprendimą gavo tik 30 dieną po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo, šiuo konkrečiu atveju turėtų būti laikomos nepakankamomis atnaujinti terminą ieškiniui paduoti pažymint, kad ieškovė sugebėjo tą pačią dieną kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, o teismui atsisakius ieškinį priimti ir išaiškinus, kad ieškinys teismingas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams, ieškovė ieškinio Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams neteikė daugiau kaip mėnesį laiko.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Atskiruoju skundu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Autodiga“ prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nutartį dėl prašymo termino atnaujinimui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 

5.1.                      Apeliantė dėl termino praleidimo aplinkybių nurodo, kad darbo ginčų komisijos sprendimą gavo paskutinę apskundimo dieną, todėl negalėjo išnagrinėti darbo ginčų komisijos sprendimo, tačiau tą pačią dieną pateikė ne iki galo motyvuotą ieškinį pirmosios instancijos teismui, kuris ieškinį atsisakė priimti nurodydamas, kad ieškinys yra neteismingas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo procesinę dokumentaciją, nutartis, kurią ieškinį atsisakyta priimti buvo neautorizuota elektroninių paslaugų portalo sistemoje, nutartis yra neaiškios formuluotės, priimta pažeidžiant proceso teisės normas, kadangi, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį persiųsti pagal teismingumą vadovaudamasis CPK 34 straipsniu, o ne atsisakyti priimti.

5.2.                      Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovės prašymą atnaujinti procesą jį įvertino netinkamai, kadangi, apeliantės teigimu, teismui buvo aiškiai išdėstytos formuluotės ir priežastys dėl termino atnaujinimo, kurios yra pagrįstos bei motyvuotos. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, proceso teisės normų ir priėmė nemotyvuotą nutartį.

5.3.                      Apeliantė nurodo, kad neišsprendus klausimo dėl prašymo atnaujinimo, apeliantei atsiranda prievolė ginti savo interesus teikiant prašymą teismui dėl valstybės atsakomybės, esant pareigūno padarytoms šiurkščioms klaidoms, sprendžiant dviejų asmenų tarpusavio klausimą. Teigia, kad valstybė turės kompensuoti visas padarytas materialines ir moralines išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmetamas.

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino atnaujinimo klausimą.

         Dėl atskirojo skundo argumentų 

8.       Apeliantė iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovės prašymą atnaujinti procesą jį įvertino netinkamai, neįvertino svarbių aplinkybių terminui atnaujinti, nukrypo nuo teismų praktikos, proceso teisės normų, dėl ko priėmė nemotyvuotą nutartį. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus, byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, termino praleidimo priežastis, spręsdamas klausimą dėl termino atnaujinimo ieškiniui pateikti.

9.       Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija 2019 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. DGKS-1551 nusprendė V. S. išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės „Autodiga“ 299,99 EUR (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų sumą bei 461,70 EUR netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką. Sprendimo rezoliucinėje dalyje išaiškinta, kad šalys, nesutinkančios su komisijos sprendimu, per mėnesį nuo komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (b. l. 5–9). Remiantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 7 d. raštu Nr. DGS-10894 nustatyta, kad minėtas sprendimas apeliantei buvo įteiktas 2019 m. balandžio 18 d. (b. l. 22) Remiantis Lietuvos Respublikos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, matyti, kad apeliantė Klaipėdos apylinkės teismui 2019 m. balandžio 18 d. pateikė ieškinį dėl minėto darbo ginčų komisijos sprendimo, kurį 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5632-1030/2019 atsisakyta priimti, kaip neteisminga Klaipėdos apylinkės teismui. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 10 d.

10.       Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo tvarka numatyta DK 231 straipsnyje. Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (DK 231 straipsnio 2 dalis).

11.       Civiliniame kodekse ar kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbios termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį procesinį terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios procesinio dokumento termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

12.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantei darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 19 d. sprendimas (b. l. 5–9) buvo įteiktas 2019 m. balandžio 18 d. (b. l. 22). Darbo ginčų komisijos sprendime išaiškinta, kad šalys, nesutinkančios su komisijos sprendimu, per mėnesį nuo komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad apeliantė ieškiniui pateikti turėjo trumpą laiko tarpą, tačiau apeliantė nepraleisdama nustatyto termino, tai yra 2019 m. balandžio 18 d., pateikė ieškinį Klaipėdos apylinkės teismui.

13.       Pirmiausia, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, kad kiekvienu atveju turi būti taikomi individualūs atidaus ir rūpestingo elgesio standartai (nutarties 11 punktas) atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė yra uždaroji akcinė bendrovė, verslininkė, kuriai keliami didesnio atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, be to, apeliantę tiek priimant 2019 m. kovo 19 d. darbo ginčų komisijos sprendimą, tiek teikiant procesinius dokumentus Klaipėdos apylinkės teismui ir Tauragės apylinkės teismui apeliantę buvo atstovaujama įmonės teisininko, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantė yra asmuo, išmanantis teisinį civilinio proceso reguliavimą.

14.       Antra, apeliantė svarbiomis termino atnaujinimo priežastimis nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-5632-1030/2019 ignoravo procesinę dokumentaciją, nutartis, kuria ieškinį atsisakyta priimti, buvo neautorizuota elektroninių paslaugų portalo sistemoje, nutartis yra neaiškios formuluotės, priimta pažeidžiant proceso teisės normas. Pirmiausia, pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju vertinamas ne Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5632-1030/2019 teisėtumo klausimas, tačiau atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, kad kiekvienu atveju turi būti ištirtos visos reikšmingos bylai aplinkybes (nutarties 11 punktas), vadovaudamasis CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais įrodymų vertinimo principais, remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad apeliantės atstovas Klaipėdos apylinkės teismui 2019 m. balandžio 18 d. pateikė Klaipėdos apylinkės teismui ieškinį dėl 2019 m. kovo 19 d. darbo ginčų komisijos sprendimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5632-1030/2019 ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismui. Iš civilinės bylos Nr. 2-5632-1030/2019 LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartis yra įkelta LITEKO sistemoje 2019 m. balandžio 26 d. 13.51 val., todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl galbūt teismo ignoruotos dokumentacijos ir / ar neautorizuotos nutarties ir pripažinti, kad šie apeliantės argumentai yra sudarantys pagrindą atnaujinti praleistą procesinį terminą.

15.       Trečia, apeliantė nurodo, kad minėta nutartis yra neaiškios formuluotės, tačiau su tokiu argumentu taip pat nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš 2019 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5632-1030/2019, pirmosios instancijos teismas aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškino, kad CPK 29 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tai sudarė pagrindą atsisakyti priimti ieškinį, ir išaiškino apeliantei, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį apeliantei neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti ieškinį pagal teismingumą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams. Būtina pažymėti ir tai, kad apeliantė yra elektroninių paslaugų portalo naudotoja, atstovaujama profesionalaus teisininko, todėl apeliantė turėjo galimybę sekti civilinės bylos eigą, žinodama, kad atsakovas yra Šilutėje gyvenantis asmuo, galėjo tikslinti ieškinį ar imtis kitų, jos manymu, būtinų procesinių veiksmų, kadangi nagrinėjamu atveju apeliantė galėjo suprasti susiklosčiusią teisinę situaciją (nutarties 11 punktas)

16.       Ketvirta, apeliantė nurodo, kad svarbi termino atnaujinimo priežastis yra ir tai, kad minėta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5632-1030/2019 buvo priimta pažeidžiant proceso teisės normas, kadangi teismas turėjo ne atsisakyti priimti ieškinį, o perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą. Su šiais apeliantės argumentais nesutinkama. Pirmiausia pažymėtina tai, kad apeliantė, suprasdama teisinę situaciją, minėtos nutarties neskundė, tai pripažįsta ir apeliantė atskirajame skunde nurodydama, kad atskirojo skundo neteikė, nes nenorėjo ilgo apeliacinio proceso. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad apeliantė suprato ir suvokė 2019 m. balandžio 26 d. nutarties turinį, apskundimo galimybes, apie nutartį žinojo, buvo elektroninių paslaugų portalo naudotoja ir teikė ieškinį atstovaujant teisininkui. Be to, būtina pažymėti ir tai, kad apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ir tai sudaro pagrindą atnaujinti terminą ieškiniui paduoti. Su šiuo argumentu nesutinkama, kadangi CPK 34 straipsnio pagrindu ieškinys perduodamas nagrinėti tuo atveju, jei teismas ieškinį priėmė savo žinion, nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio priėmimo klausimas nebuvo išspręstas, todėl teismas pagrįstai rėmėsi CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuris imperatyviai nurodo, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismas neteismingas tam teismui.

17.       Penkta, įvertinus apeliantės atskirajame skunde nurodytas aplinkybes dėl termino atnaujinimo dėl tos priežasties, kad apeliantė siekė ginčo situaciją išspręsti taikiai, nėra pagrindo šią priežastį pripažinti svarbia sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, kad DK kitokios nei 231 straipsnio 1 dalyje nustatytos Darbo ginčų apskundimo tvarkos nenumato. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė tiek teikiant prašymą atnaujinti praleistą terminą pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių aplinkybių, rašytinių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti svarbias aplinkybes praleistam terminiu atnaujinti, nors pirmosios instancijos teismo buvo pasiūlyta teikti papildomus paaiškinimus (CPK 178 straipsnis)

18.       Kaip minėta (nutarties 11 punktas) nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė, atstovaujama teisininko, išmanydama civilinio proceso reguliavimą, savo procesinėmis teisėmis naudojosi aplaidžiai, taip pat pripažino, jog teikė teismui nemotyvuotą ieškinį ir suprato šį savo veiksmą, nebuvo atidi ir rūpestinga įgyvendindama procesinės teises, atstovaujama teisininko nesidomėjo civilinės bylos eiga, teikė procesinį dokumentą ignoruodama teritorinio teismingumo taisykles, todėl apeliantė turi prisiimti netinkamo procesinio elgesio pasekmes ir šios priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti procesinį terminą.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog apeliantė nenurodė jokių svarbių priežasčių terminui atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą teismo nutartį.

Dėl procesinės bylos baigties

20.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant nustatytoms nutarties 8–19 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

  Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                         Erinija Kazlauskienė