Administracinė byla Nr. I1-445-505/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02325-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.1; 37.6; 51.5; 55.1.1

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 14 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant pareiškėjo V. A. atstovui advokatui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : 

Pareiškėjas V. A. su skundu (reg. Nr. DOK-24751) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko, atliekančio direktoriaus pavaduotojo funkcijas, L. N. 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 7-3750; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Saugumo valdymo skyriaus viršininko E. G. 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 2S-3130; 3) įpareigoti Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti nuteistajam V. A. teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

Pareiškėjas skunde (b. l. 27–34), taip pat jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas
Nr. 7-3750 skirtas ne bausmės prevencinei ar socialinei paskirčiai, o tik pareiškėjo tolesnio nubaudimo (valstybės keršto) funkcijai bei yra paviršutiniškas, diskriminacinis, formalus, priešingas oficialiai konstitucinei doktrinai, įstatymo leidėjo valiai, Europos Sąjungos teisės aktams. Pareiškėjo atstovo įsitikinimu, priimant ginčijamą aktą nebuvo taikomos jokios individualios socialinės reabilitacijos priemonės ir visiškai nesidomėta pareiškėjo ir likusios laisvėje jo didelės šeimos poreikiais bei lūkesčiais nei laikotarpiu iki teistumo, nei bausmės atlikimo metu, nei jį paleidus iš pataisos įstaigos, tai yra akivaizdus pataisos įstaigos pareigūnų tuščiažodžiavimas, pažeidžiantis pareiškėjo teises į tinkamą administracinę procedūrą, sprendžiant pareiškėjo prašymą, suteikiantį jam teisę išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Pabrėžė, kad pagal nusikalstamumo rizikos įvertinimą (naudojant OASys metodiką) formaliai nustatyta, kad pareiškėjo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (67 balai), o pagal statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumą tesiekia tik 20 balų, tačiau tai objektyviai neparemti duomenys, kadangi pareiškėjas pirmą kartą gyvenime atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį tardymo izoliatoriuje ir pataisos namuose, t. y. viso paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Akcentavo, jog pareiškėjas nuo pat pirmos bausmės atlikimo dienos dirba administracijos pasiūlytą (duomenys neskelbtini) darbą, laisvalaikiu aktyviai sportuoja, jo padaryti vidaus tvarkos pažeidimai yra buitiniai ir niekaip nesusiję su agresija ar piktybiniu elgesiu prieš kitus nuteistuosius ar pataisos namų administraciją, vykdo visas pataisos įstaigos administracijos rekomendacijas dėl savo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo ir turėtų žalingų įpročių, paleistas iš laisvės atėmimo vietos ketina nedelsdamas pradėti dirbti (duomenys neskelbtini), tačiau perspektyvoje planuojama jam patikėti (duomenys neskelbtini). Teigė, kad pareiškėjo socialiniai ryšiai su motina, sutuoktine ir jo penkiais vaikais yra ypač artimi – grįžtančio iš pataisos įstaigos sūnaus ir tėvo jie nekantriai laukia. Mano, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinami ir pasiekti pareiškėjui pritaikius teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos teritorijos ribų, nes jo padaryti nusikaltimai atsitiktiniai, o jam paskirta bausmė turi užtikrinti ir individualizuotą (jokiu būdu ne formalų) teisingumo principo įgyvendinimą – jam dirbant ir išlaikant bei rūpinantis penkiais mažamečiais savo vaikais. Teigė, jog pataisos įstaiga neįvertino, kad pareiškėjas pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, per savo gyvenimą neturėjo jokių ryšių su kriminaliniu pasauliu ir yra didelės šeimos ((duomenys neskelbtini)) tėvas, kuriam, nors ir (duomenys neskelbtini) teistam, bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant išvykimą be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Akcentavo, kad ginčijamame Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sprendime dominuoja tik neigiami pareiškėjo duomenys dėl ankstesnės (jau negaliojančios) drausminės bausmės pataisos namuose, tačiau nenurodomi trys gauti įstaigos administracijos paskatinimai už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, nuolatinį darbą atliekant bausmę, teigiami pokyčiai mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl yra neįtikinami, formalūs ir niekuo neparemti argumentai dėl pareiškėjo dabartinio pavojaus visuomenei, bausmės adekvatumo ar išimtinio teisingumo principo įgyvendinimo, nors jis, būdamas laisvėje, niekada nebuvo nuteistas už smurtinius nusikaltimus, o nuo 2019 m. gruodžio 19 d. atlikdamas bausmę nepadarė nei menkiausio pažeidimo, negavo nei vienos drausminės nuobaudos, t. y. kardinaliai pakeitė gyvenimo stilių ir prioritetus bei nutraukė visus ryšius su buvusiais draugais ir veržiasi į laisvę rūpintis savo daugiavaike šeima ir ją išlaikyti. Pareiškėjo ir jo atstovo įsitikinimu, kalinimo įstaigos administracija visiškai netinkamai įvertino pareiškėjo asmenybę, likusios laisvėje šeimos dydį, darbą ir elgesį bausmės atlikimo metu, todėl nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma pareiškėjui suteikti galimybę išvykti iš pataisos namų be sargybos arba be palydos. Pabrėžė, jog, priimant ginčijamą aktą, buvo vertintas tik pareiškėjo padarytų nusikaltimų pobūdis, tariamas pavojingumas bei dar neatliktos bausmės dydis, tačiau neįvertinta gan žema rizika pareiškėjui pakartotinai nusikalsti, taip pat jo nuolatinis darbas pataisos įstaigoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio nuostatos, susijusios su valstybės įsipareigojimais – saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, nekreipiant jokio dėmesio į tai, kad pareiškėjo iki šiol nepaveikė laisvės atėmimo vietose egzistuojančios kriminalinės subkultūros apraiškos ir vertybių bei nuostatų sistema. Pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 7-3750 motyvai, kad reikalingas ilgesnis pareiškėjo stebėjimas, vertintini kaip formalūs, deklaratyvūs, kerštingi ir niekaip nesaugantys pareiškėjo ir jo daugiavaikės šeimos konstitucinių vertybių iš valstybės pusės, todėl realiai paneigia pareiškėjo viltį pasinaudoti teise be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jeigu ir bus įvykdyti visi įstatyme keliami reikalavimai. Nurodė, jog, remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 154 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant teisės be sargybos arba be palydos išvykimo už pataisos įstaigos teritorijos ribų klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų pareiškėjo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei tokio leidimo / neleidimo objektyvia motyvacija. Priešingai, tokio išvykimo be konvojaus institutas kasdieniame gyvenime ir praktikoje praranda savo prasmę, o Konstitucijos 38 straipsnis (saugantis ir globojantis šeimą) neveikia, nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Pažymėjo, kad pareiškėjas pirmą kartą gyvenime atlieka laisvės atėmimo bausmę už transporto priemonių vairavimą išgėrus. Teigė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 30 d. sprendime Nr. 2S-3130 nėra jokių individualių ir svarių argumentų dėl skunde nurodytų aplinkybių ir kriterijų, kad pareiškėjui teisėtai ir motyvuotai nebuvo suteikta teisė be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Pareiškėjo ir jo atstovo vertinimu, nors pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, tačiau buvo priimtas nemotyvuotas ir formalus ginčijamas aktas, o tai pažeidžia pareiškėjo teisę žinoti jo teisėms ir pareigoms įtakos turinčias faktines aplinkybes ir naudotis teise į gynybą, o taip pat pasunkina teismo funkciją patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 54–55).

Atsiliepime į skundą nurodė, kad teisinis reglamentavimas pataisos įstaigai suteikia teisę, bet ne pareigą nuteistajam suteikti teisę vykti be sargybos arba be palydos, vien formalių sąlygų atitikimas savaime nesuponuoja pataisos įstaigai imperatyvios pareigos suteikti teisę išvykti be sargybos visiems to prašantiems nuteistiesiems. Pažymėjo, jog priimant sprendimą nesuteikti teisės išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų buvo įvertintos teisės aktuose numatytos sąlygos ir kriterijai, atsižvelgta į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos rezultatus, kitas svarbias aplinkybes, t. y. pareiškėjo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdį, nusikaltimo sunkumą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas yra teistas (duomenys neskelbtini), bausmės atlikimo metu yra gavęs nuobaudą už draudžiamų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, jog jo darbo (ar būsimo darbo) ar mokymosi vieta, socialinės reabilitacijos užsiėmimai yra (arba planuojami) už pataisos įstaigos ribų, nors tai numato teisinis reglamentavimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 58–60).

Atsiliepime į skundą nurodė, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, surinkęs ir išanalizavęs visą su pareiškėjo skundu susijusią dokumentinę medžiagą, nustatė, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijai priimant sprendimą nesuteikti pareiškėjui teisės išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų buvo įvertintos teisės aktuose teisės išvykti be sargybos arba be palydos suteikimo sąlygos ir kriterijai, atsižvelgta į pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus, taip pat kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Mano, jog priimtas sprendimas grindžiamas objektyviais faktais bei motyvais, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta apskundimo tvarka; individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens), todėl nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo skundą. Pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. 2S-3130 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra priimtas išanalizavus visą su skundu susijusią informaciją, tad aplinkybė, jog pateiktas atsakymas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo panaikinimui.

Skundas tenkintinas.

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 7-3750 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. 2S-3130 pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti jam teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

Bylos duomenimis, pareiškėjas 2020 m. liepos 28 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją su prašymu suteikti jam teisę išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Pravieniškių PN-AK 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 7-3750 „Dėl atsakymo į prašymą pateikimo“ pareiškėjo prašymo netenkino (b. l. 11). Pareiškėjas, pasinaudodamas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnyje, 2020 m. rugpjūčio 20 d. su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, prašydamas panaikinti Pravieniškių PN-AK 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 7-3750 (b. l. 45–50). Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Pravieniškių PN-AK 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 7-3750, priėmė 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 2S-3130 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino ir ginčijamą sprendimą paliko galioti (b. l. 12–14).

Ginčui aktualus teisinis reguliavimas dėl laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų išvykimo be sargybos arba be palydos – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.).

BVK 154 straipsnio 1 dalis numato, kad teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turi nuteistasis, kuriam pataisos įstaigos administracija leidžia dirbti darbą, kurio vieta yra už pataisos įstaigos teritorijos ribų, arba mokytis už pataisos įstaigos teritorijos ribų esančioje mokymo įstaigoje, arba dalyvauti įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir kuris atitinka visas šias sąlygas: 1) atlieka bausmę pataisos namuose paprastosios arba lengvosios grupės sąlygomis; 2) jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką; 3) neatlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės; 4) nėra pripažintas pavojingu recidyvistu ar ribotai pakaltinamu; 5) neturi galiojančios nuobaudos už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus; 6) dirba arba mokosi, užsiima individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla; 7) neserga pavojinga arba ypač pavojinga užkrečiamąja liga, kuri plinta lašeliniu būdu per orą.

BVK 156 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų išvykimo už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos ypatumus. Teisė be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų suteikia nuteistajam galimybę būti darbo, mokymo arba socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo laiku tam tikroje vietovėje arba konkrečioje teritorijoje arba vykti tam tikru maršrutu. Su vietovės arba teritorijos, kurioje leidžiama būti šią teisę turintiems nuteistiesiems, ribomis arba maršrutu, kuriuo leidžiama vykti be sargybos arba be palydos, nuteistieji supažindinami pasirašytinai (1 dalis). Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu už pataisos įstaigos teritorijos ribų išvykstančių be sargybos arba be palydos nuteistųjų elgesio kontrolė gali būti vykdoma elektroninio stebėjimo priemonėmis (2 dalis). Teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turintys nuteistieji, užtikrinant jų priežiūrą, gali būti apgyvendinti pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose patalpose, esančiose už šių įstaigų teritorijos ribų (3 dalis).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog administraciniai aktai yra neteisėti ir naikintini, nes sprendžiant prašymo suteikti jam teisę išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų klausimą nebuvo tinkamai įvertinta jo asmenybė, nuolat dirbamas darbas, elgesys bausmės atlikimo metu, neįvertintos aplinkybės, susijusios su gana žema rizika jam pakartotinai nusikalsti, t. y. ginčijamuose sprendimuose nėra jokių individualių ir svarių argumentų, kad pareiškėjui teisėtai ir motyvuotai nebuvo suteikta teisė be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jam yra suteikta teisė, bet ne pareiga nuteistajam suteikti teisę vykti be sargybos arba be palydos ir vien formalių sąlygų, nustatytų BVK 154 straipsnio 1 dalyje atitiktis savaime nesuponuoja atsakovui imperatyvios pareigos suteikti teisę išvykti be sargybos visiems to prašantiems nuteistiesiems. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise nusprendė, kad netikslinga leisti pareiškėją išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, ir paliko galioti Pravieniškių PN-AK priimtą ginčijamą aktą.

Teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr., pvz., 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007, 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje
Nr. A492-1570/2012). Įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, suteikianti teisę jam iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013). Dėl to atsakovas, priimdamas sprendimus dėl atėmimo teisės išvykti be sargybos arba palydos už pataisos namų teritorijos ribų, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimą.

Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas formaliai atitiko BVK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus ir todėl turėjo formalią teisę pateikti prašymą suteikti jam teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, tačiau vien to nepakanka, kadangi sprendžiant klausimą, ar suteikti nuteistajam teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, bet būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, galimybę dirbti ar mokytis laisvėje, kitas svarbias aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo teisės be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų suteikimo.

Pažymėtina, kad Pravieniškių PN-AK 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendime Nr. 7-3750 „Dėl atsakymo į prašymą pateikimo“ nurodoma, jog buvo apsvarstyta visa pateikta medžiaga, įvertinta pareiškėjo asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdis, nusikaltimo sunkumas ir aplinkybės bei konstatuota, kad reikalingas ilgesnis stebėjimas siekiant įvertinti teigiamo elgesio pokyčio pažangą, todėl nuspręsta šiuo metu nesuteikti pareiškėjui teisės išvykti už įstaigos ribų be sargybos arba be palydos. 

Įvertinusi skundžiamame Pravieniškių PN-AK 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendime Nr. 7-3750 nurodytas priežastis (teismo vertinimu, abejojama pareiškėjo asmenybe, jo elgesiu bausmės atlikimo metu), dėl kurių buvo priimtas ginčijamas sprendimas, visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teisėjų kolegija pabrėžia, kad šios priežastys priskirtinos BVK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytoms (nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos, darbas, mokslas ar kitokia veikla bausmės atlikimo metu, kitos aplinkybės), kurias Komisija turėjo pareigą aiškiai ir pakankamai motyvuoti bei pagrįsti faktiniais socialinio tyrimo išvados, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymo duomenimis, kitais objektyviais faktais, ir kodėl nurodytosios priežastys gali turėti įtakos sprendimui dėl nesuteikimo pareiškėjui teisės išvykti už įstaigos ribų be sargybos arba be palydos tikslingumo, tačiau, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, Komisija apsiribojo tik šių priežasčių išvardijimu ir nepatvirtino jokiais konkrečiais ir objektyviais faktais, kurie suteikė Komisijai diskreciją priimti sprendimą dėl nuteistojo prašymo suteikti jam teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų netenkinimo. Tokių duomenų nėra ir Kalėjimų departamento 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendime Nr. 2S-3130 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriame tik nurodoma, jog priimant Pravieniškių PN-AK sprendimą pareiškėjui nesuteikti teisės išvykti be sargybos arba be palydos buvo įvertintos teisės aktuose teisės išvykti be sargybos arba be palydos suteikimo sąlygos ir kriterijai, atsižvelgta į pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos rezultatus, taip pat kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, bei konstatuojama, kad priimtas Pravieniškių PN-AK sprendimas grindžiamas objektyviais faktais bei motyvais, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, skundžiamas Pravieniškių
PN-AK 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. 7-3750 ir Kalėjimų departamento 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. 2S-3130 neatitinka iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies kylančių motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų, nes nagrinėdama nuteistųjų prašymus suteikti teisę išvykti be sargybos arba be palydos Komisija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad: atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). Komisijos sprendimai dėl tokių nuteistųjų prašymų yra individualūs administraciniai aktai, todėl tokie sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.). VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas tenkintinas ir panaikintini Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. 7-3750 „Dėl atsakymo į prašymą pateikimo“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. 2S-3130 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ kaip objektyviai nepagrįsti, nes jie neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, bei atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija įpareigotinas iš naujo išnagrinėti nuteistojo V. A. prašymą suteikti jam teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo V. A. skundą patenkinti.

Panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 7-3750 „Dėl atsakymo į prašymą pateikimo“.

Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 2S-3130 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

Įpareigoti atsakovą Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją iš naujo išnagrinėti nuteistojo V. A. prašymą suteikti jam teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai                                                         Rimantas Giedraitis

                                                         Daina Kukalienė

                                                          Asta Urbonienė