Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1S-287-2011].doc
Bylos nr.: 1S-287/2011
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                                                                Byla Nr. 1S-287/2011

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija                                                                                      

                                                                                                            2.1.16.1.2.1.1

                                                                                                

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis,

Sekretoriaujant Rasai Maldanytei,                                         

dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavičienei,

gynėjui advokatui Valdui Burneikiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. K. gynėjo advokato Ž. Mišeikio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. rugsėjo 15 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo gynėjo skundą,

 

n u s t a t ė :

 

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje G. K. pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad būdamas R. Š. kontrabandos gabenimui suburtos organizuotos grupės, susidedančios iš R. Š. , V. B. , V. Š. , D. Š. , T. J. , M. A. , V. R. , G. R. , A. S. , N. A. , O. V. , jo paties ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, nariu, neteisėtai, išvengiant muitinės kontrolės, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, sudarančią 32 500 Lt., t.y., jis (G. K. ) iš R. Š. gavęs nurodymą  stebėti aplinką ir kontrabandos gabenimo prieigas, 2008-10-05 16.57 val. kartu su V. R. ir G. R. M. A. vairuojamu automobiliu „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko iš Mažonų k., Tauragės m. į „Littauros“ degalinę, esančią Pramonės g. 6, Tauragėje, kur M. A. ir G. R. susitiko su R. Š. , kur aptarė tolimesnius veiksmus bei kurio pavedimu jis (G. K. ) kartu su V. R. ir G. R. automobiliu „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu M. A. , 18.20 val. buvo nuvežtas  į Viešvilės k. Jurbarko r., tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ir jis ( G. K. ) būdamas  prie apleistų fermų pastatų, esančių Viešvilės k. ribose, Jurbarko r. tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, stebėjo kontrabandos gabenimo prieigas, iš anksto pažadėjęs mobiliojo ryšio telefono abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) įspėti nusikalstamos veikos bendrininkus apie pastebėtus pasienio tarnybos ir policijos pareigūnus, tokiu būdu užtikrindamas savalaikį pranešimą apie kylančią bendrininkų bei kontrabandinių cigarečių sulaikymo grėsmę, saugojo bendrininkus, kol V. B. automobiliu “Subaru Legacy“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė V. Š. , N. A. ,  A. S. , T. J. ir D. Š. į kontrabandinių cigarečių gabenimo vietą, esančią Jurbarko r., Viešvilės k. ribose; R. Š. gavus informaciją iš O. V. apie pasienio automobilių ir mobilaus termovizoriaus judėjimą iš  Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ( toliau VSAT prie LR VRM) Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos, susisiekus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu mobilaus ryšio telefonu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, esančiu Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje, susitarus, kad būtų atplukdytos dėžės su cigaretėmis, informavus M. A. , kad per Nemuno upę yra plukdomos kontrabandinės cigaretės ir nurodžius jas perimti Eičių k. ribose, Gaurės sen., Tauragės r., tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iš V. B. , kai šis jas atgabens automobiliu “Subaru Legacy“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini); V. B. per V. Š. iš R. Š. gavo nurodymą važiuoti prie Nemuno upės, kur bus atgabentos kontrabandinės cigaretės; A. S. kartu su D. Š. per Kasiko upelį, esantį Jurbarko r., Viešvilės k. ribose, padėjo iš anksto paruoštą ir atvežtą į įvykio vietą laikinąją konstrukciją – tiltelį, kad V. B. vairuojamas automobilis “Subaru Legacy“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini),  galėtų pervažiuoti per šį upelį iki cigarečių krovimo vietos ir sėkmingai grįžti gabendamas cigaretes; V. Š. , T. J. ir N. A. V. B. vairuojamu automobiliu “Subaru Legacy“, registracijos Nr. 42003BF,  nuvyko prie Nemuno upės;  du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti  asmenys laikotarpiu nuo 2008-10-06 02.04 val. iki  2.24 val.  Viešvilės k., Jurbarko r., VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos saugomame pasienio ruože, per Nemuno upę, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iš Rusijos Federacijos teritorijos kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą, neteisėtai, išvengiant muitinės kontrolės, motorine valtimi atgabeno  privalomus pateikti muitinei daiktus - 11 000 pakelių cigarečių “Jin Ling” su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 43 307 Lt, kas viršija 250 MGL dydžio sumą, sudarančią 32 500 Lt; jam (G. K. ) ir kitiems organizuotos grupės nariams - V. R. , G. R. , A. S. , D. Š. - saugant vietą ir bendrininkus nuo galimo užklupimo ir sulaikymo, tuo užtikrinus  savalaikį pranešimą apie kylančią bendrininkų bei kontrabandinių cigarečių sulaikymo grėsmę; N. A. , T. J. , V. Š. , R. Š. nurodymu, gautu per V. Š. , kuris koordinavo ir kitų bendrininkų darbą, šias kontrabandines cigaretes sukrovė į iš anksto tam tikslui paruoštą V. B. vairuojamą automobilį ,,Subaru Legacy“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini);  V. B. šiuo automobiliu kontrabandines cigaretes gabeno į Lietuvos gilumą perduoti M. A. , kol už 2250 m. nuo kontrabandinių cigarečių krovimo vietos -  Nemuno upės kranto, privažiavus  D. Š. ir A. S. padėtą laikinąją konstrukciją – tiltelį per Kasiko upelį, Jurbarko r., Viešvilės k. ribose 2008-10-06 2.30 val.  VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės pareigūnai minėtą automobilį su cigaretėmis ir V. B. sulaikė, o jis ( G. K. ) sulaikytas nebuvo. Tokiu būdu G. K. nuo 2008-10-05 19.20 val. iki 2008-10-06 2.30 val.  saugodamas nusikaltimo vietą, kontrabandines cigaretes,  bendrininkus, padėjo gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, išvengiant muitinės kontrolės.

Kaltinamasis G. K. Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2010 m. spalio 15 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviejų mėnesių terminui. To paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis G. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi kaltinamajam G. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams motyvuodamas tuo, jog jis kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu veikiant organizuota grupe, už kurį gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, ikiteisminio tyrimo metu jis pažeidinėjo švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas, yra nesaistomais tvirtais socialiniais ir šeiminiais ryšiais todėl, būdamas laisvėje, gali bandyti bėgti, slėptis nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo G. K. gynėjo advokato Ž. Mišeikio skunde teigiama, kad Kauno apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina. Pasak gynėjo, Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 9 d. nutartyje, kuria nutarta G. K. kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones – užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, konstatavo, jog kardomųjų priemonių tikslus galima pasiekti kaltinamajam paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, iš esmės įvertinęs tas pačias aplinkybes, padarė priešingą išvadą ir konstatavo, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti pratęsus G. K. pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą. Be to, skunde teigiama, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių apygardos teismo išvadą, jog G. K. , būdamas laisvėje, gali bandyti bėgti, slėptis nuo teismo. Nors G. K. ikiteisminio tyrimo metu šaukiamas neatvyko į kelias apklausas, ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, jog jis gali bandyti slėptis nuo teismo. Pasak apelianto, jo ginamasis į apklausas ikiteisminio tyrimo metu neatvyko dėl objektyvių priežasčių – jam nebuvo tinkamai įteikti šaukimai.

Kaltinamojo gynėjas skunde tvirtina, kad kardomosios priemonės – suėmimo terminas G. K. pratęstas nesilaikant BPK 127 straipsnio reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje nenurodytos jokios aplinkybės, patvirtinančios, kad baudžiamoji byla, kurioje kaltinamas G. K. , yra ypatingai didelės apimties ar sudėtingumo. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad G. K. yra suimtas jau ilgą laiko tarpą – 14 mėnesių, nors teisminis bylos nagrinėjimas dar nėra iš esmės pradėtas, inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu G. K. buvo nepilnametis. Atsižvelgiant į tai, apelianto teigimu, toks ilgas kardomasis kalinimas neabejotinai pažeidžia G. K. teises. Juolab, kad kitiems kaltinamiesiems šioje byloje yra taikomos švelnesnės kardomosios priemonės.

Pasak gynėjo, apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė ir BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei nepatikrino, ar byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis G. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Gynėjo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis G. K. savo veiksmais nerealizavo jokių BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų požymių.

Kaltinamojo G. K. gynėjas skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti.

Teismo posėdyje dalyvavęs kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo G. K. gynėjo skundas atmetamas.

Kaltinamojo gynėjo skunde pateikiama nemaža dalis argumentų, susijusių su G. K. kaltės klausimu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia gynėjo dėmesį į tai, kad nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą bei teisėtumą, suimtojo kaltės klausimas bei kaltinimo formuluotės pagrįstumas iš esmės nesprendžiamas ir nenagrinėjamas. Todėl, ar G. K. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, bus atsakyta pirmosios instancijos teisme, priimant baigiamąjį teisminio nagrinėjimo dokumentą. Tuo tarpu būtinoji kardomųjų priemonių skyrimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Sprendžiant dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo, vertinamas tik pats faktas, jog kaltinamajam pareikštas konkretus kaltinimas už kurį gresia atitinkamo baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kartu vertinami bylos duomenys, leidžiantys daryti minimalias išvadas apie tokio kaltinimo pagrįstumą bei kaltinamojo galimą dalyvavimą inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje. Nagrinėjant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą nėra būtina teismui turėti tiek įrodymų, kiek jų reikia priimant galutinį teismo sprendimą. Šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad kaltinamasis G. K. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tai patvirtina kaltinamajame akte išvardinti duomenys, kurių visumos pakanka priimti sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą G. K. .

Kardomosios priemonės – suėmimo terminas G. K. pratęstas pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis bėgs, slėpsis nuo teismo. Vertindamas šio pagrindo buvimą, žemesnysis teismas atsižvelgė į tai, kad G. K. kaltinamas sunkaus nusikaltimo, už kurį įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis), padarymu. Pagal formuojamą teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių" sąvokai, ir jos gali pakakti paskirti (pratęsti) suėmimą šiuo pagrindu. Tačiau, skiriant (pratęsiant) suėmimą šiuo pagrindu, būtina atsižvelgti ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Žemesnysis teismas tai ir padarė, nutartyje nurodydamas, kad G. K. iki kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo niekur nedirbo, nesimokė, yra nesaistomais tvirtais šeiminiais ir socialiniais ryšiais. Apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai įvertino ir tą aplinkybę, kad kaltinamasis G. K. ikiteisminio tyrimo metu pažeidinėjo jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. K. pasirašytinai buvo supažindintas su Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. gegužės 25 d. nutarimu, kuriuo jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kaltinamajam taip pat buvo išaiškintos šios kardomosios priemonės sąlygos – be prokuroro ar teismo leidimo nepasišalinti iš nuolatinės gyvenamosios vietos, esančios Tauragės Dvaro g. 13-11, Taurų kaime, Tauragės rajone, nesilankyti pasienio ruože ir neieškoti kontaktų su nutarime išvardintais asmenimis. Ikiteisminio tyrimo metu keletą kartų nepavyko įteikti šaukimo G. K. , o vykdant atvesdinimo nutartį, jis nebuvo rastas namuose. G. K. motina policijos pareigūnams paaiškino, kad suimtasis nutarime nurodytu adresu negyvena. Akivaizdu, kad tokiais veiksmais G. K. pažeidė jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo paskyrimo pagrindas ir juo apygardos teismas rėmėsi pagrįstai. Tokios teismo išvados nepaneigia skunde nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis G. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, prižiūri ir rūpinasi savo broliais. Pastarosios aplinkybes, įvertinus jas kartu su aukščiau paminėtomis, negali būti pripažįstamos prioritetinėmis ir paneigiančiomis būtinybę kaltinamojo atžvilgiu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Suimtojo gynėjas skunde nurodo, jog Kauno apygardos teismas yra nenuoseklus, kadangi 2011 m. birželio 9 d. nutartyje padarė išvadą, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti G. K. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, o skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kardomųjų priemonių tikslai bus pasiekti toliau taikant suėmimą. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia suimtojo gynėjo dėmesį į tai, kad į analogiškus skundo argumentus Lietuvos apeliacinis teismas yra atsakęs 2011 m. liepos 20 d. nutartyje, todėl šioje nutartyje dėl šių skundo motyvų išsamiau nepasisako.

Kaltinamojo G. K. gynėjos skunde teisingai nurodoma, kad kardomoji priemonė – suėmimas G. K. taikoma jau gana ilgą laiką, tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad byla yra vilkinama. Baudžiamoji byla šiuo metu yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. BPK 127 straipsnio nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo terminai taikomi tik ikiteisminio tyrimo stadijoje. Savo žinioje bylą turinčio teismo tokie terminai nesaisto. Nors kaltinamajam G. K. , taikant kardomąją priemonę – suėmimą ilgą laiką yra suvaržoma jo teisė į laisvę, tačiau šiuo atveju be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Iš kaltinamojo gynėjo skundo turinio matyti, jog jis nesutinka su G. K. kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimu dar ir todėl, kad kitiems kaltinamiesiems, kurių vaidmuo pagal pareikštą kaltinimą yra aktyvesnis, taikomos kitos, švelnesnės kardomosios priemonės. Tačiau aukštesnės instancijos teismas atkreipia gynėjo dėmesį, jog tai, kad G. K. ir kitiems asmenims pareikšti panašūs kaltinimai, nereiškia, kad jų teisinė situacija, kalbant apie kardomosios priemonės skyrimo pagrindus ir sąlygas, yra vienoda. Vien to, kad asmenys kaltinami tų pačių nusikaltimų padarymu, neužtenka konstatuoti, kad jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Todėl ta aplinkybė, kad ne visiems, nusikalstamų veikų padarymu kaltinamiems asmenims šioje byloje yra taikomas suėmimas, nėra pagrindas netaikyti griežčiausiosios kardomosios priemonės G. K. , kadangi kardomoji priemonė kiekvienam kaltinamam asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu kiekvieno iš kaltinamųjų vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme įvertins bylą iš esmės nagrinėjantis apygardos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam G. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

kaltinamojo G. K. gynėjo advokato Ž. Mišeikio skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

 

 

 

 

 

Teisėjas                                                                                                 Albinas Bielskis