Civilinė byla Nr. e2S-255-828/2022 

                                      Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00083-2022-7

               Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

    3.1.18.2.2; 3.3.2.5

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2022 m. gegužės 3  d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei UAB „Paluba“ dėl sumokėto avanso priteisimo

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. M. prašė iš atsakovės UAB „Paluba“ priteisti 7 400 Eur sumokėto avanso; 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovės ieškovui turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštą atsakovės turtui 7400 Eur sumai, o nesant turto ir lėšų, uždrausti atsakovei atsiskaityti su kitais asmenimis, išskyrus darbo užmokesčio mokėjimą ir atsiskaitymą su valstybės, socialinio draudimo biudžetais

2.       Nurodė, jog  kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki, turi įsiskolinimui Sodrai, iš balanso matyti, kad atsakovė yra realiai nemoki.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2022 m. vasario 22 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4.       Teismas nurodė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Tačiau prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė ir/ar nenurodė jokių įrodymų, kuriais remiantis bent preliminariai galima būtų spręsti dėl atsakovo nesąžiningumo (slapstosi; ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, siekdamas paslėpti ar realizuoti priklausantį turtą, apsunkinti išieškojimą).

5.       Atsakovo vengimas atsiskaityti su ieškovu, negrąžinant sumokėto avanso, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas sutiko, kad atsakovas yra susidūręs su finansiniais sunkumais, tačiau vien susidūrimas su finansiniais sunkumais neįrodo, kad atsakovas siekia išvengti vykdymo. Atsakovas nėra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020-2021 m., tačiau iš kitų viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovas veiklą vykdo 16 metų, įmonėje dirba 12 darbuotojų, turi skolą Sodrai su atidėjimu (rekvizitai.lt). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad atsakovo atžvilgiu yra pradėtų civilinių bylų dėl finansinių įsipareigojimų, tačiau dalies jų užbaigimas, sudarant taikos sutartis, rodo siekį įvykdyti, o ne išvengti finansinių įsipareigojimų vykdymo.

6.       Teismas darė išvadą, kad vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto būtinųjų sąlygų (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui) konstatuoti pagrindo nėra, todėl prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu ieškovas V. M. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. vasario 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

8.       Nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad įmonė yra nemoki, atsakovo skolos ieškovui ir VSDFV yra didesnės nei nuosavas įmonės kapitalas. Atsakovė neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, nenurodo viešai koks yra jos turtas, jos įsipareigojimai, todėl tai rodo, kad atsakovė nevykdo įstatymų ir neteikia ataskaitų. Tai rodo aiškų atsakovės nesąžiningumą ir imperatyvių viešųjų teisės normų reikalavimų nevykdymą.

9.       Atsakovė pažadėjo grąžinti avansu gautas sumas, tačiau to nedaro. Atsakovė jau seniai turėjo įvykdyti savo įsipareigojimus, tačiau jų net nepradėjo vykdyti. Atsakovė nepasirašė rašytinės sutarties su ieškovu, kuriam taikomos vartotojo teises ginančios teisės normos, nors ieškovas kelis kartus prašė pasirašyti sutartį. Atsakovės elgesys, iki ieškovas kreipėsi į teismą, rodo aiškų atsakovės nesąžiningumą, tuščių pažadų grąžinti skolą, davimą. Pažymėtina, kad su ieškiniu pateikti duomenys apie tai, kad pasak kitų asmenų atsiliepimus viešojoje erdvėje, atsakovė elgiasi nesąžiningai, nevykdo įsipareigojimų. Atsakovė nerodo su kuo atsiskaito, galimai taip pažeidinėja atsiskaitytų eilę ir tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, slepia savo pajamas ir turtą.

10.       Visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo atsakovės nesąžiningumą, todėl yra visos
prielaidos taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11.        Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba ne įmanomumo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

15.       Nagrinėjamu atveju ginčo dėl pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo – nekilo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos plačiau nepasisako.

16.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, nusprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, o vien tik šis faktas negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas tokiai grėsmei pripažinti. Šio išimtinio ir itin atsakovės interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovės nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.

17.       Byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet, visų pirma, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1352-943/2018). Laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybė negali būti siejama su tokiomis aplinkybėmis, kurias kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą nagrinėjamu atveju įvardija ieškovas, t. y. su vengimu grąžinti avansą.

18.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ieškinio faktinis pagrindas nėra priežastimi šioje proceso stadijoje konstatuoti nesąžiningus atsakovės veiksmus, kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės – vengimas grąžinti avansą, nepasirašymas rašytinės sutarties, finansinių dokumentų nepateikimas – savaime nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o yra prielaida kreiptis ieškovui į teismą dėl jo teisių gynimo. Ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės nepaneigia atsakovės sąžiningumo prezumpcijos, jų pagrįstumo klausimas yra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir bus nustatytas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.

19.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų pagrindas spręsti apie atsakovės ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas ar kitaip šį turtą apsunkinti (kaip nurodoma anksčiau minėtoje teismų praktikoje), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovo naudai priimtą teismo sprendimą (CPK 178 str.). Tuo tarpu, turto arešto paskirtis yra būtent nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne atsakovės lėšų, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo sprendimą, sukaupimas.

20.       Ieškovas savo prašymo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat grindė ir www.rekvizitai.lt pateikiamais duomenimis. Nurodė, kad pagal juos UAB „Paluba“ turi skolą VSDFV 6 830,88 Eur, atsakovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020-2021 m., įmonės įstatinis kapitalas pagal 2019 m. yra 14 394 Eur. Jei kapitalas yra nepakitęs, tai turima ieškovo skola ir VSDFV yra didesnė negu įstatyminis kapitalas. Teismas atkreipia dėmesį, jog tai nėra oficialus įmonių viešasis registras, todėl pateikiami duomenys negali turėti lemiamos įtakos vertinant atsakovės finansinę padėtį, bei sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be to, turimi įsiskolinimai ar nurodytas įstatinio kapitalo dydis, neturint kitų duomenų apie įmonės veiklą, jos sutartis, jų vykdymą, t. p. neturėtų būti laikomi esminiais rodikliais, sprendžiant dėl atsakovės turtinės padėties.

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti atsakovės turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, apelianto atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė atsakovės nesąžiningumo (t.y. jo ketinimų paslėpti, perleisti kitiems asmenims jam priklausantį turtą bet kokia forma, įkeisti šį turtą ar jį apsunkinti bet kokia kita forma ir pan.), kas sukeltų grėsmę ar apsunkintų galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakojo skundžiamos nutarties pagrįstumo.

23.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o apeliantė nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                            Vygintas Mažuika