Administracinė byla Nr. eAS-617-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02145-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. Z. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. M. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija 

nustatė:

I.

Pareiškėja J. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį šalindama teismo 2019 m. birželio 19 d. ir 2019 m. liepos 19 d. nutartimis nustatytus trūkumus tikslino, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. vasario 26 d. raštą Nr. A256-233/19(2.14.2.12-MP8) (toliau – ir 2019 m. vasario 26 d. Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovus iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir pareiškėjos sklypas), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu; 3) įpareigoti atsakovus vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2011 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 1-1914 „Dėl pritarimo prašymams parduoti įsiterpusius laisvos valstybinės žemės plotus“ (toliau – ir Savivaldybės tarybos sprendimas); 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. kovo 12 d. raštą Nr. 49SFN-745-(14.49.104) (toliau – ir NŽT raštas), kuriuo reikalaujama pašalinti valstybinėje žemėje esančią tvorą, kuri užima 384 kv. m. valstybinės žemės.

Kartu su skundu pareiškėja teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Administracijos ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimų paduoti, kuriame nurodė, kad teismui siekia apskųsti Administracijos 2019 m. vasario 26 d. Sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti jos prašymą organizuoti pareiškėjos sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Prašyme dėl termino atnaujinimo pareiškėja nurodė, kad ginčija NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. kovo 12 d. raštą, kuriuo nurodyta pareiškėjai per keturis mėnesius nuo šio rašto gavimo dienos pašalinti valstybinėje žemėje esančią tvorą, o atskiru skundo reikalavimu pareiškėja prašė įpareigoti atsakovus – Administraciją ir NŽT Vilniaus miesto skyrių – vykdyti Savivaldybės tarybos 2011 m. sausio 5 d. sprendimą. 

Pareiškėja paaiškino, kad Administracijos ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus priimtų sprendimų negalėjo apskųsti nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jų gavimo ne dėl savo veiksmų, o dėl institucijų veiksmų, per ilgo jos prašymo nagrinėjimo, netinkamo informavimo, t. y. pareiškėja negalėjo suvokti, kaip elgtis šioje situacijoje. Iki ginčijamų sprendimų priėmimo pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2010 m. kovo 3 d. buvo pateikusi prašymą prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) priskirti papildomą (įsiterpusį) laisvos valstybinės žemės plotą ir šis prašymas buvo tenkintas. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010 m. birželio 2 d. raštu Nr. (3.1)-1.2-1520/331 pritarė pareiškėjos žemės sklypo padidinimui valstybinėje žemėje, Savivaldybės taryba 2011 m. sausio 5 d. sprendimo 1.3 punktu nusprendė pritarti prašymams parduoti ne didesnius kaip 400 kv. m laisvos valstybinės žemės plotus, įsiterpusius tarp sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokiu būdu, pareiškėjos klausimas faktiškai ir teisiškai buvo išspręstas. Tačiau pareiškėjai apie šiuos sprendimus nepranešta, apie juos pareiškėja atsitiktinai sužinojo iš kaimynės 2019 metais (pastaba: kartu su pirminiu skundu 2019 m. birželio 13 d. teismui pateiktame prašyme dėl termino atnaujinimo pareiškėja nurodė, kad apie minėtus sprendimus atsitiktinai iš kaimynės sužinojo 2017 metais). Sužinojusi šias aplinkybes, pareiškėja kreipėsi į įvairias institucijas, kad būtų įgyvendinti priimti sprendimai, jai buvo paaiškinta, kad reikia teikti pakartotinį prašymą, pareiškėja jį pateikė, tačiau svarstant šį prašymą nebuvo atsižvelgta į 2010 ir 2011 metais priimtus sprendimus. Pareiškėja taip pat 2019 m. kovo 8 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, tačiau gautame 2019 m. balandžio 3 d. rašte Nr. 49SFN-1068-(14.49.104) (toliau – ir 2019 m. balandžio 3 d. atsakymas) atsakovas vėl nurodė tą patį – kreiptis į Savivaldybės administraciją, šis atsakymas deklaratyvaus pobūdžio ir iš jo neaišku, kaipgi turi būti sprendžiamas klausimas, kai jau yra priimti galiojantys sprendimai, apie kuriuos turėjo žinoti ir Administracija, ir NŽT Vilniaus miesto skyrius.

 Pareiškėja NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. balandžio 3 d. atsakymą gavo 2019 m. balandžio 8 d., 2019 m. gegužės 15 d. surado advokatę ir sudarė susitarimą parengti skundą ir atstovauti pareiškėjai, skundas buvo paduotas 2019 m. birželio 13 d. Pareiškėja pažymėjo, kad tuo metu dėl sveikatos būklės ((duomenys neskelbtini)) kreipėsi į gydytojus, buvo nukreipta pas (duomenys neskelbtini)  specialistus, o (duomenys neskelbtini) ligą gydosi iki šiol. Nepaisant  sveikatos būklės, pareiškėja susirado advokatą, ruošėsi teismui. Pareiškėja akcentavo, kad Savivaldybės tarybos sprendimu jai buvo suteikta teisė išpirkti žemės sklypo ploto dalį, todėl turi būti ir jos gynimo priemonė, t. y. kreipimasis į teismą su skundu. Terminas skundui paduoti praleistas nežymiai, dėl svarbių priežasčių, pareiškėjos teisėti lūkesčiai į teisingą klausimo išnagrinėjimą gali būti įgyvendinti tik kreipiantis į teismą, nes valstybės institucijos ignoravo jai suteiktą teisę. 

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi netenkino prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, t. y. skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, o šis terminas neatnaujinamas.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio nuostatas, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teismas konstatavo, kad ginčo, jog pareiškėja pateikė skundą praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, nėra. Teismas nurodė, kad praleistas terminas skundui paduoti gali būti atnaujinamas ABTĮ 30 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, ir nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, kad svarbiomis termino praleidimo priežastinis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą.

Įvertinęs visus pareiškėjos pateiktus duomenis, teismas darė išvadą, kad gavusi skundžiamus aktus pareiškėja ne iš karto kreipėsi į teismą, o ta aplinkybė, kad ji pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimą, negali būti vertinama kaip svarbi priežastis, dėl kurios atnaujinamas praleistas terminas skundui paduoti. Teismas pažymėjo, kad teisines paslaugas pareiškėjai teikė profesionalas, o pareiškėja, pateikusi teismui skundą, turėjo teisę teikti papildomus dokumentus, o taip pat prašyti, kad teismas juos išreikalautų iš atsakovų.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su sveikatos būkle, ir joms pagrįsti pateikti dokumentai, teismo vertinimu, taip pat nepatvirtino, kad pareiškėjos sveikata buvo tokia, jog objektyviai trukdytų laiku kreiptis į teismą, nes tik itin sudėtinga sveikatos būklė gali būti laikoma objektyvia aplinkybe, dėl kurios terminas gali būti atnaujinamas.

Netenkinęs prašymo atnaujinti terminą skundui dėl ginčijamų aktų paduoti, teismas atsisakė priimti pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kadangi jis kilęs iš skundžiamų aktų.

III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir prašo klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad apie NŽT Vilniaus miesto skyriaus atsakymą ji sužinojo 2019 m. balandžio 8 d., nes pagal spaudą ant voko pareiškėją aptarnaujantis paštas voką gavo 2019 m. balandžio 10 d. Pareiškėjos teigimu, teismo atliktas pareiškėjos sveikatos būklės vertinimas abejotinas. Nors teismas sprendė, kad pareiškėjos sveikatos būklė objektyviai negalėjo sukliudyti laiku kreiptis į teismą, tačiau iš medicininių dokumentų išrašo matytyti, kad pareiškėjai buvo duotas siutimas į (duomenys neskelbtini) skyrių, o nukreipimas pas tokios srities specialistą savaime sukelia stresą, kurį išgyventi reikia tam tikro laiko. Teismas turėdamas diskrecijos teisę sprendė, kad pareiškėjos nurodytos sveikatos problemos negali būti pripažįstamos svarbiomis priežastimis, tačiau iš skundo ir kartu su juo pateiktų dokumentų akivaizdžiai matosi, kad Administracija nagrinėdama pareiškėjos prašymus pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytas procedūras ir terminus, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektas, bet jam nekeliami tokie griežti reikalavimai, kaip pritaikyti pareiškėjai.

Neaiškūs skundžiamos nutarties motyvai dėl pasirinkto galbūt pažeistų teisių gynimo būdo ir tai, kad pareiškėjai atstovavo advokatas. Jei teismas vertino, kad pareiškėja pasirinko netinkamą būdą teisėms ginti, tai nutartyje teismas turėjo nurodyti, kokį tinkamą būdą turėjo pasirinkti pareiškėja. Aplinkybė, kad pareiškėjai atstovavo teisininkas, neturi bloginti pareiškėjos padėties, nes sprendžiamas pareiškėjos, o ne jos atstovo pažeistų teisių klausimas. Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėja, 2019 m. balandžio 10 d. gavusi NŽT Vilniaus misto skyriaus 2019 m. balandžio 3 d. atsakymą, 2019 m. gegužės 15 d. sudarė susitarimą su advokate, skundas teismui buvo paduotas 2019 m. birželio 13 d. Pareiškėja neturėtų būti atsakinga už advokato veiksmus nuo atstovavimo sutarties sudarymo momento, nes buvo rūpestinga, į advokatą kreipėsi nedelsiant, terminas praleistas nežymiai – tik 5 dienas (skundas dėl NŽT 2019 m. balandžio 3 d. atsakymo turėjo būti paduotas iki 2019 m. gegužės 10 d.). Atsižvelgiant į pareiškėjos sveikatos būklę, procesiškai sąžiningą elgesį ir tai, kad terminas praleistas nežymiai, negali būti pagrindu neatnaujinti praleisto termino, nes pareiškėjos teisė į teisingumą yra svarbesnė.

Nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėja galėjo prašyti išreikalauti įrodymus iš atsakovų, nes kol skundas nėra priimtas, tokia galimybė negali būti įgyvendinta, be to teismas nenurodo, kokie tai įrodymai. Dėl to teismas netinkamai vertino visas aplinkybes ir neteisingai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą.

Teismo išvada atsisakyti priimti pareiškėjos skundą dėl savarankiško reikalavimo, t. y. įpareigoti atsakovus vykdyti Savivaldybės tarybos sprendimą, nepagrįsta ir užkerta  kelią pareiškėjai ginti konstitucines teises, nes teismas šio reikalavimo netyrė ir nevertino. Skundžiamoje nutartyje nuspręsta neatnaujinti termino skundui dėl 1, 2 ir 4 reikalavimų paduoti ir tuo pagrindu jį atsisakyti priimti. Todėl teismo išvada, kad reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovus vykdyti Savivaldybės tarybos 2011 m. sausio 5 d. sprendimą, yra išvestinis iš ginčijamų aktų, yra nepagrįsta, terminas skundui paduoti nėra praleistas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos J. Z. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria, netenkinus pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl Administracijos ir NŽT Vilniaus skyriaus administracinių aktų paduoti, o prašyme šį terminą atnaujinti pareiškėjos nurodytos priežastys dėl gautų raštų deklaratyvaus pobūdžio, institucijų netinkamo elgesio nagrinėjant pareiškėjos prašymus, sveikatos būklės nelaikytinos svarbiomis, objektyviomis priežastimis, sukliudžiusiomis pareiškėjai laiku kreiptis į teismą. Nutaręs neatnaujinti termino skundui dėl minėtų sprendimų paduoti, teismas dėl šių skundo reikalavimų atsisakė priimti skundą. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nes jį vertino kaip išvestinį iš skundžiamų aktų.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. 

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti pareiškėjo prašymu. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 2 dalį, prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą teismui turi būti paduotas skundas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja patikslintame skunde prašė: 1) panaikinti Administracijos 2019 m. vasario 26 d. Sprendimą, 2) įpareigoti atsakovus iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą organizuoti pareiškėjos sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – sujungti valstybinės žemės plotą su besiribojančiu sklypu, rengimą 3) įpareigoti atsakovus vykdyti Savivaldybės tarybos 2011 m. sausio 5 d. sprendimą; 4) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. kovo 12 d. raštą. Kartu su skundu pateiktame prašyme pareiškėja prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Administracijos 2019 m. vasario 26 d. Sprendimo ir  NŽT Vilniaus skyriaus 2019 m. kovo 12 d. rašto  paduoti, į teismą pirmą kartą su skundu kreipėsi 2019 m. birželio 13 d.

Įvertinusi pareiškėjos skundo ir prašymo atnaujinti praleistą terminą turinį, kartu su skundu pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad jame nenurodyta Administracijos 2019 m. vasario 26 d. Sprendimo ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. kovo 12 d. rašto įteikimo pareiškėjai datos, pareiškėja jokių paaiškinimų ir prašymų dėl šių dokumentų įteikimo momento (t. y. sužinojimo apie skundžiamų sprendimų turinį) teismui nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog dėl minėtų Administracijos ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimų pareiškėja pirmą kartą paduodama skundą teismui tik 2019 m. birželio 13 d., praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Šios išvados atskirajame skunde neginčija ir pareiškėja.

Atsakant į pareiškėjos atskirojo skundo argumentą, kad jos nurodytos termino praleidimo priežastys, atsižvelgiant į faktinę situaciją, turėjo būti pripažintos svarbiomis, teisėjų kolegija pabrėžia, kad svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Šio teismo praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje AS552-642/2013).

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, kartu įvertinant, ar asmens skundas buvo paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė jam laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).

Prašyme dėl termino atnaujinimo pareiškėja teigė, kad pati kreipėsi į įvairias institucijas dėl ginčo situacijos, rinko informaciją, buvo netinkamai informuota, tačiau iš Administracijos 2019 m. vasario 26 d. sprendimo turinio matyti, kad jame aiškia nurodyta apskundimo tvarka. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja savo valia pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą – 2019 m. kovo 8 d. padavė prašymą NŽT Vilniaus miesto skyriui, o ne Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar administraciniam teismui. Aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-898/2014, 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-350/2014, 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-37/2014 ir kt.).  

Įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes, susijusias su sveikatos būkle, ir tai pagrindžiančius įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos objektyviai neužkirto kelio pareiškėjai laiku kreiptis teisminės gynybos. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjos sveikatos būklę iškart po skundžiamo Administracijos 2019 m. vasario 26 d. sprendimo gavimo, nors, kaip matyti iš pareiškėjos skundo ir prašymo argumentų, pareiškėja, gavusi jos netenkinantį Administracijos sprendimą, dėl galimybės nusipirkti valstybinės žemės plotą kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių dar 2019 m. kovo 18 d. Todėl darytina išvada, kad sveikatos būklė nesukliudė pareiškėjai ginti jos galbūt pažeistas teises pasirinktu būdu.

Dėl pareiškėjos skundžiamo NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. kovo 12 d. rašto, kuriuo prašoma pareiškėjos savanoriškai pašalinti valstybinėje žemėje pastatytą tvorą, pažymėtina, kad jame viešojo administravimo subjektas nepriėmė jokių sprendimų (patvarkymų), kurie privalomi pareiškėjai ir turi įtakos jos teisių ir pareigų apimčiai. Kad tokio pobūdžio aktai teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, išaiškinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje pažymėta, kad pareiškėjai teisines pasekmes galėtų sukelti tik kitas sprendimas, kuris būtų priimtas kaip rašte suformuoto prašymo nevykdymo pasekmė (žr., pvz., 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-211-438/2017, 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-154-552/2017 ir kt.). Dėl aptartų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad nors ir ne tuo pagrindu, teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. kovo 12 raštą.

Nepagrįsti atskirojo skundo motyvai, susiję su kito, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. balandžio 3 d. atsakymo, įteikimo pareiškėjai momentu, nes dėl šio rašto pareiškėja skunde neformulavo jokio reikalavimo ir, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai siejo Administracijos 2019 m. vasario 26 d. sprendimo apskundimo terminą. Pažymėtina, kad atskirajame skunde pateiktas termino skundui paduoti skaičiavimas neatitinka ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo, o jo eigai šiuo atveju neturi įtakos aplinkybės, ar suinteresuotas asmuo paduoda teismui skundą pats, ar dėl jo parengimo ir padavimo teismui kreipiasi profesionalios teisinės pagalbos.

Atskirajame skunde teigiama, kad teismas nevertino savarankiško pareiškėjos skundo reikalavimo – įpareigoti atsakovus vykdyti Savivaldybės tarybos 2011 m. sausio 5 d. sprendimą – ir nepagrįstai atsisakė šį skundo reikalavimą priimti, nurodoma, kad terminas skundui paduoti nėra praleistas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1199-662/2015).

Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde prašė įpareigoti atsakovus vykdyti Savivaldybės tarybos 2011 m. sausio 5 d. sprendimą, kuriuo, kaip teigia pareiškėja, buvo pritarta jos prašymui parduoti laisvos valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp jos ir (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į Administraciją, reikalaudama vykdyti minėtą sprendimą. Nors kartu su skundu pateiktas pareiškėjos prašymas (pareiškėja teigė, kad jis pateiktas 2017 m. birželio 28 d. (b. l. 13–14)) organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – sujungti valstybinės žemės plotą su besiribojančiu sklypu, rengimą, tačiau šiame kreipimesi nekeliami klausimai, susiję su Savivaldybės tarybos 2011 m. sausio 5 d. sprendime išreikštu pritarimu pareiškėjos ankstesniam prašymui. Be to, byloje nėra duomenų, kad Administracija yra pareiškėjai pateikusi individualų administracinį aktą, kuriame nurodoma Administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, valia dėl anksčiau priimto sprendimo vykdymo (nevykdymo), taip pat dėl pareiškėjos norimo įsigyti laisvos valstybinės žemės ploto pakitusio vertinimo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 629 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nurodomą įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Šių nustatytų aplinkybių pakanka išvadai, kad neegzistavo būtinų prielaidų kreiptis į administracinį teismą dėl Savivaldybės tarybos 2011 m. sausio 5 d. sprendimo vykdymo, t. y. dar nėra kilęs ginčas tarp pareiškėjos ir Administracijos, todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, teisėtai ir pagrįstai atsisakė šį priimti pareiškėjos skundo reikalavimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas termino skundui paduoti atnaujinimo ir skundo priėmimo klausimus, iš esmės tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos  J. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.