Administracinė byla Nr. eI2-1898-983/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00076-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 34.2;55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,
dalyvaujant pareiškėjos atstovams Rokui Mituzui, advokatui Ignui Dargužiui, advokato padėjėjui Kęstučiui Dapkevičiui,
atsakovo atstovei Jurgitai Diržytei-Venslovienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja AB „Vilniaus degtinė“ (toliau – ir pareiškėja arba Įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas, NTAKD) 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-190/19 (toliau – ir Nutarimas).
Nurodo, kad Nutarimu bendrovei buvo skirta 5792 Eur bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Paaiškina, kad AB „Vilniaus degtinė“ gamina bei tiekia į rinką „Čepkelių spanguolių trauktinę“ (toliau – ir Trauktinė). AB „Vilniaus degtinė“ į rinką pateikė nealkoholinį gėrimą „Čepkelių nealkoholinė netrauktinė“ (toliau – ir Gėrimas), kuris, tikėjosi, jog praplės „Čepkelių“ gėrimų šeimą ir bus unikalus nealkoholinis gėrimas Lietuvos rinkoje. AB „Vilniaus degtinė“ užsakė ir platino nealkoholinio gėrimo „Čepkelių nealkoholinė netrauktinė“ išorinę reklamą bei reklamą interneto portaluose, kurios vienas iš šūkių buvo „Ir kurtiniui aišku, kad čia NEALKOHOLINĖ“.
Teigia, kad įvertinus Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad reklama nelaikoma kita ženklinimo informacija ir Reglamento 1169/2011 2 straipsnio 2 dalyje j punkte pateiktą ženklinimo apibrėžimą, jog ženklinimas – su maisto produktu susiję žodžiai, duomenys, prekės ženklai, registruotasis prekės pavadinimas, vaizduojamoji medžiaga arba simbolis, pateikti ant pakuotės, dokumente, informaciniame lapelyje, etiketėje, žiede ar lankelyje, pridedamuose prie tokio maisto produkto arba jį nurodančiuose, akivaizdu, jog ant alkoholinių gėrimų pakuočių pateikiama informacija yra ženklinimo informacija, todėl ji nėra draudžiama AKĮ 29 straipsnio 1 dalimi ir atitinkamai NTAKD už ją negali skirti baudos. Remiantis vien šiuo argumentu, AB „Vilniaus degtinė“ gaminama „Čepkelių spanguolių trauktinė“ ir visa ant šios produkcijos pateikiama informacija nėra laikoma alkoholio reklama, o bendrovei negali būti skiriama sankcija už tokios informacijos pateikimą. Todėl šiuo požiūriu NTAKD netinkamai Nutarimu taikė ekonominę sankciją AB „Vilniaus degtinė“ už „Čepkelių spanguolių trauktinės“ apipavidalinimą ir bendrovės interneto svetainės adreso, www.degtine.lt, pateikimą ant alkoholinio gėrimo pakuotės.
Taip pat nurodo, kad gaivusis gėrimas „Čepkelių nealkoholinė netrauktinė“ nėra alkoholinis gėrimas, todėl nepatenka į AKĮ taikymo sritį ir negali būti laikoma alkoholio reklama. Ant gėrimo „Čepkelių nealkoholinė netrauktinė“ pateiktas tik prekių ženklas „Čepkelių“, kuris registruotas klasėje nealkoholiniams gėrimams (Paraiškos Nr. 2019 1554).
Teigia, kad bendrovė nepadarė šio nealkoholinio gėrimo matomu vartotojams, t. y. AB „Vilniaus degtinė“ nedemonstravo, nerodė, nepateikė bei nepardavė vartotojams alkoholinių gėrimų, kadangi nevaldo mažmeninės prekybos vietų.
Pažymi, kad Departamento alkoholio kontrolės skyriaus vadovas yra viešai išaiškinęs, jog nealkoholinių gėrimų reklama atitinka keliamus reikalavimus, jei vartotojas gali atskirti alkoholinius gėrimus nuo nealkoholinių. Be to, Departamentas toleravo Lietuvos rinkoje egzistuojančius analogiškus kaip pareiškėjos gaminamus produktus, neinformavo rinkos dalyvių apie pasikeitusią AKĮ aiškinimo praktiką, baudė pareiškėją už gamybą ir tiekimą į rinką, kai tuo tarpu kitų rinkos dalyvių dėl to paties nebaudžia, tokiu būdu diskriminuoja pareiškėją.
Nurodo, kad vien pareiškėjos internetinės svetainės nurodymas ant alkoholinės ir nealkoholinės produkcijos vadovaujantis AKĮ 29 straipsnio 2 dalimi nėra laikytinas alkoholio reklama, be to pateikiama informacija savaime neskatina įsigyti ir vartoti alkoholinių gėrimų. Pareiškėja akcentuoja, kad internetinės svetainės nuoroda pateikiama prie privalomų rekvizitų ir nurodo, kad ši informacija papildo šiuos rekvizitus. Ši informacija nepatraukia vartotojų dėmesį. Įmonė nurodo, kad internetinės svetainės nurodymo ant alkoholinės ir nealkoholinės produkcijos tikslas - kad vartotojai turėtų galimybę pateikti skundus dėl kokybės. Anot pareiškėjos, internetinės svetainės pateikimas ant maisto produktų yra įprasta praktika, todėl tai neturėtų būti papildomai ribojama vien todėl, kad prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Taip pat nurodo, kad internetinės svetainės pateikimo būdas turėtų būti laikomas mažareikšmiu.
Dėl išorinės reklamos ir reklamos pateikimo internetinėse svetainėse pareiškėjas nurodo, kad per 2018-2019 m. buvo išleista apie 11 milijonų eurų nealkoholinio alaus ir vyno reklamai. Pareiškėjos teigimu, Departamentas apie šias reklamas žinojo ir jas toleravo. Anot pareiškėjos, Departamentas yra viešai pasisakęs, kad tokia reklama galima, be to nėra viešai pateikęs priešingo išaiškinimo.
Pažymi, kad visi Departamento veiksmus komentavę asmenys internetinėse svetainėse nesuabejojo, kad reklamuojama nealkoholinė produkcija, todėl vidutinio vartotojo požiūriu buvo aišku, jog reklamuojamas nealkoholinis gėrimas.
Nurodo, kad pripažinus, jog pareiškėja savo veiksmai pažeidė AKĮ nuostatas, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 21 straipsniu, Departamento veiksmai, kai viešai buvo platinama informacija, kuri pareiškėją suklaidino, laikytini pareiškėjos atsakomybę šalinančia aplinkybe.
Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu palaikė skundą jame išdėstytais motyvais.
Papildomai nurodė, jog pareiškėjos internetinės svetainės nurodymas ant nealkoholinės produkcijos negali būti laikytinas alkoholio reklama, be to, atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjos nealkoholine produkcija buvo prekiaujama tik firminėje pareiškėjos parduotuvėje, kur prekiaujama alkoholiniais gėrimais ir kur reklama yra galima. Pažymėjo, jog į bylą pateikti Spinter research reprezentatyvios visuomenės nuomonės tyrimo ataskaita patvirtina, jog absoliuti dauguma vartotojų AB „Vilniaus degtinė“ skleistą išorinę reklamą suprato ne kaip nors kitaip, o kaip nealkoholinio gėrimo reklamą (66 proc. visų vartotojų). Be to, pareiškėjos atstovas atkreipė dėmesį š tai, kad buvo ydingas pats pareiškėjos nubaudimo procesas, kadangi ir tyrimą atliko ir Nutarimą priėmė tas pats asmuo. Pažymėjo, kad pareiškėja jaučiasi diskriminuojama kitų rinkos dalyvių atžvilgiu, jai taikant dvigubus standartus.
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad kritiškai vertintini pareiškėjos skundo argumentai, kad apipavidalinimas bei internetinės svetainės adreso pateikimas ant alkoholinių gėrimų pakuotės nepažeidžia AKĮ 29 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes patenka į AKĮ 29 straipsnio 2 dalies išimtį. Atkreipia dėmesį į tai, kad Departamentas nekvalifikavo kaip AKĮ 29 straipsnio 1 dalies pažeidimo Trauktinės apipavidalinimo, o kaip vieną pažeidimo elementą ant Trauktinės inkriminavo tik pareiškėjos internetinės svetainės nuorodą ant Trauktinės etikečių.
Departamento vertinimu, atsižvelgiant į AKĮ tikslus, ant etiketės turėtų būti pateikiama tik būtina ir privaloma pateikti teisės aktuose nurodyta informacija. Papildomos informacijos pateikimas, atsižvelgiant į AKĮ tikslą ir įstatymo leidėjo požiūrį griežtinti AKĮ reikalavimus įvedant absoliutų alkoholio reklamos draudimą, vertintinas kaip siekis daryti įtaką vartotojams ir laikytinas alkoholio reklama, pažeidžiančia AKĮ reikalavimus.
Atsižvelgdamas į sisteminį ir teleologinį AKĮ ir kitų teisės aktų aiškinimą, Departamentas mano, jog pareiškėjos internetinės svetainės pateikimas ant alkoholinio gėrimo nelaikytinas privalomu alkoholinio gėrimo ženklinimo rekvizitu, todėl AKĮ 29 straipsnio 2 dalies išimtis šiai informacijai netaikoma ir konstatuoti pareiškėjos veiksmai laikytini alkoholio reklama. Pažymi, kad pareiškėjos internetinės svetainės nuorodos teikimas ant nealkoholinio gėrimo yra akivaizdi alkoholio reklama. Pateikdama internetinės svetainės nuorodą ant Gėrimo (nealkoholinio gėrimo) pareiškėja didino alkoholinių gėrimų, kurie yra didžioji pareiškėjos asortimento dalis ir kurie yra nurodomi šioje internetinėje svetainėje, žinomumą.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad gaivusis gėrimas “Čepkelių nealkoholinė netrauktinė” nepatenka į AKĮ reguliavimo sritį, todėl Departamentas neturėjo pagrindo pareiškėjos bausti. Pažymi, kad LVAT praktikoje analogiškas klausimas buvo nagrinėtas, kai Departamentas baudė už alkoholio reklamos pateikimą ant giros “Smetonos Porterio”. LVAT šioje byloje pripažino, kad etiketės yra reklamos priemonės. Departamentas yra įgaliotas nagrinėti alkoholio reklamos pažeidimus, todėl Departamentas pagrįstai vertino ant nealkoholinio gėrimo pateiktą alkoholio reklamą (LVAT 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858- 398/2013).
Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjos argumentais, kad ant Gėrimo buvo pateiktas tik prekių ženklas, kuris registruotas nealkoholinių gėrimų klasėje (Paraiškos Nr. 2019 1554). Pažymi, kad Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre registruoti analogiški ir tapatūs du prekių ženklai “Čepkelių” (Paraiškos Nr. 2019 1554, Registracijos Nr. 50174). Prekių ženklas (Registracijos Nr. 50174) registruotas klasėje 33 (svaigieji gėrimai, būtent trauktinės), tuo tarpu prekių ženklo (Paraiškos Nr. 2019 1554) registracija nėra baigta (statuso eilutėje pažymėta, kad ženklas atitinka absoliučius reikalavimus, jis registruotas klasėje 32). Departamento nuomone, pareiškėja įregistruodama analogišką prekių ženklą, kuris tapatus su alkoholinių gėrimų prekių ženklu, siekia apeiti AKĮ draudimą reklamuoti alkoholinius gėrimus, kadangi viešoje erdvėje pateikdama nealkoholinių gėrimų prekių ženklą, kartu pateiks ir informaciją apie alkoholinį prekių ženklą.
Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjos argumentus, kad ji nepadarė šio nealkoholinio gėrimo matomu vartotojams, t. y. AB „Vilniaus degtinė“ nedemonstravo, nerodė, nepateikė bei nepardavė vartotojams alkoholinių gėrimų, kadangi nevaldo mažmeninės prekybos vietų. Nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, kad Gėrimas ir Trauktinė buvo įsigyti UAB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ (į. k. 125032487, (duomenys neskelbtini) Vilnius). Patikrinus registrų centro išrašus nustatyta, kad pareiškėja ir UAB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ yra glaudžiai susiję tarpusavyje. Iš esmės UAB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“, nors yra atskiras juridinis asmuo, tačiau veikia kaip įmonės mažmeninės prekybos parduotuvės, per kurias platinama pareiškėjos gaminama produkcija. Ji veikia tuo pačiu adresu kaip ir pareiškėja. Įmonių vadovas - tas pats, t. y. R. M. Be to, ir pareiškėjos internetinėje svetainėje www.degtine.lt deklaruojama, kad AB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ nuo 2003 m. lapkričio mėnesio yra išskirtinė pareiškėjos gaminamos produkcijos platintoja Lietuvoje. Dar svarbiau, kad pareiškėja savo skundo I skyriuje pati pripažįsta, kad užsakė ir platino nealkoholinio gėrimo „Čepkelių nealkoholinė netrauktinė“ išorinę reklamą. O Departamentui pateikus 2019 m. spalio 2 d. nurodymą nutraukti neteisėtus veiksmus Nr. S-2510(2) pareiškėjai, ji pašalino išorinę reklamą, sustabdė Gėrimo prekybą ir gamybą.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad teisinės reikšmės turi Departamento alkoholio kontrolės skyriaus vadovo duotas interviu www.lrt.lt apie tai, kad reklamuojant nealkoholinę produkciją reikia, kad vartotojai ją aiškiai identifikuotų kaip nealkoholinę, kadangi Alkoholio kontrolės skyriaus vedėjo interviu negali būti laikomas oficialia Departamento pozicija. Pažymi, kad Departamentas kiekvieną alkoholio reklamos atvejį tiria ir vertina individualiai, atsižvelgęs į kontekstą ir aplinkybių visumą. Atkreipia dėmesį į tai, kad prieš išleisdama į rinką Gėrimą, pareiškėja nesikreipė į Departamentą dėl oficialios pozicijos.
Departamento nuomone, pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi internetiniuose portaluose pateikiamais komentarais, kurie neva patvirtina vidutinio vartotojo požiūrį ir teigia, kad vidutinis vartotojas suprato, kad yra pateikiama nealkoholinio gėrimo reklama. Departamento vertinimu, pateikti komentarai neatspindi vidutinio vartotojo nuomonės, kadangi internetinių svetainių komentatorių nuomonės nevertintinos tiesos kriterijaus aspektu.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Nutarimą palikti nepakeistą.
Papildomai paaiškino, kad Departamentas konkretų alkoholio reklamos pažeidimą konstatuoja įvertinęs individualiai konkrečių bylos faktinių aplinkybių visumą. Pažymėjo, jog Departamentas alkoholinių gėrimų gamintojų interneto svetainių nurodymą ant alkoholinių ar nealkoholinių gėrimų etikečių pareiškėjos atžvilgiu vertino kompleksiškai su kitos alkoholio reklamos veiksmų visuma. Nurodė, kad Departamentas pareiškėjos nediskriminuoja, o už draudžiamą alkoholio reklamą ant nealkoholinės produkcijos buvo nubausti ir kiti rinkos dalyviai, pvz. UAB „Švyturys – Utenos alus“.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamos bylos dalykas – Departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjai už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, numatytus Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, buvo pritaikyta ekonominė sankcija ir paskirta 5792 Eur bauda, teisėtumas ir pagrįstumas.
Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėja gamina ir Lietuvos Respublikoje parduoda trauktinę „Čepkelių spanguolių skonio“ (0,5 l talpos buteliuose, alk. 36 % tūrio), spanguolių skonio gaivųjį gėrimą „Čepkelių nealkoholinė netrauktinė“ (0,5 l talpos buteliuose, geriausias iki 20-09-2020).
Departamentas 2019 m. spalio 2 d. AB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini) Vilnius, įsigijo Įmonės gaminamus produktus: 0,5 1 talpos butelį spanguolių skonio gaivaus gėrimo „Čepkelių nealkoholinė netrauktinė“ (geriausias iki 20-09-2020) ir 0,5 1 talpos butelį trauktinės „Čepkelių spanguolių skonio“ (alk. 36 % tūrio). Departamentas konstatavo, jog Gėrimo ir Trauktinės butelių dizainas, etiketės, t. y. butelių spalva, forma, butelių turinio spalva, etikečių piešiniai, grafika, užrašai, spalvos yra vienodi, Gėrimo ir Trauktinės priekinėse etiketėse vienodu šriftu ir spalvomis pateikti produktų pavadinimai - „Čepkelių“, užrašai - „Mus rasi lauke“, butelių talpa - „0,5 L“. Departamentas padarė išvadą, kad Įmonė, pateikdama Gėrimo apipavidalinimą identišką Trauktinės apipavidalinimui, atkreipia vartotojų dėmesį į Trauktinę, didina jos žinomumą, tuo skatindama ją įsigyti ir vartoti. Taip pat konstatavo, kad Vilniaus miesto gatvių reklaminiuose stenduose yra teikiami Gėrimo reklaminiai maketai, kuriuose pavaizduotas Gėrimo butelis, užrašyta - „Mėgaukis skoniu ir smagia kompanija!“, „Ir kurtiniui aišku, kad čia nealkoholinis“ (toliau – Reklaminiai maketai). Reklaminiai maketai vidutinio vartotojo gali būti suvokiami kaip alkoholinio gėrimo - trauktinės „Čepkelių“ reklama. Gėrimo ženklinimas, jo pateikimas Lietuvos Respublikos rinkoje bei Reklaminiai maketai galimai prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimams. Departamentas 2019 m. spalio 3 d. raštu Nr. S-2524(3) „Dėl dokumentų kopijų ir duomenų pateikimo“ bendrovės paprašė pateikti atitinkamus dokumentus ir informavo, jog dėl galimų nustatytų Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų atliks tyrimą.
Departamentas, vadovaudamasis surinkta medžiaga, 2019 m. spalio 28 d. surašė pareiškėjai protokolą Nr. ATK2-183 (toliau – ir Protokolas) dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų pažeidimų, kuriame konstatavo, kad Įmonė pateikdama Gėrimo apipavidalinimą identišką Trauktinės apipavidalinimui (t. y. Gėrimo ir Trauktinės butelių forma, spalva, etikečių grafika, spalvinis sprendimas, tekstinė – vaizdinė informacija identiški) atkreipia vartotojų dėmesį į Trauktinę, didina Trauktinės žinomumą, tuo skatina ją įsigyti ir vartoti, t. y. Įmonė pažeisdama AKĮ 29 straipsnio 1 dalies reikalavimą, pateikė alkoholio reklamą. Nuorodos į Įmonės interneto svetainę www.degtine.lt, kurioje teikiama informacija apie alkoholinius gėrimus, pateikimas Gėrimo ir Trauktinės butelių etiketėse vertinamas kaip alkoholio reklama, t. y. kaip AKĮ 29 straipsnio 1 dalies reikalavimo pažeidimas, kadangi tokiu būdu didinamas Įmonės bei jos gaminamos alkoholinių gėrimų produkcijos žinomumas ir tuo skatinama įsigyti ir (ar) vartoti Įmonės gaminamus ir parduodamus alkoholinius gėrimus. Įmonė Reklaminiuose maketuose teikdama Gėrimo butelio prekinį apipavidalinimą identišką Trauktinės apipavidalinimui, tuo pačiu teikia vartotojams informaciją apie Trauktinę. Taip pat Įmonė Reklaminiuose maketuose teikdama Prekių Ženklą, tuo pačiu teikia informaciją apie alkoholinį gėrimą AKĮ 29 straipsnio 2 dalyje nenumatytoje vietoje. Tokiu būdu, Reklaminių maketų pateikimas Vilniaus miesto gatvėse, interneto svetainėje www.delfi.lt pažeidžia AKĮ 29 straipsnio 1 dalies reikalavimą. Įmonės nurodyti veiksmai suteikia Įmonei aiškią ekonominę naudą ir yra siejami su Įmonės komercine, ūkine bei finansine veikla, taip pat didinamas Trauktinės, interneto svetainėje www.degtine.lt nurodytų alkoholinių gėrimų bei pačios Įmonės žinomumas ir tuo skatinamas Įmonės gaminių ir parduodamų alkoholinių gėrimų įsigijimas ir vartojimas.
Departamentas 2019 m. spalio 29 d. raštu Nr. S-2771 (3) Protokolą išsiuntė pareiškėjai, informuodamas apie nustatytų pažeidimų turinį, pranešdamas apie padarytų pažeidimų bylos nagrinėjimo laiką bei pasiūlydamas per 14 darbo dienų pateikti rašytinį paaiškinimą dėl padarytų pažeidimų.
Įmonė iki bylos nagrinėjimo Departamente pateikė 2019 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. 02-165 su išrašais iš internetinių svetainių. Nurodė, kad minėti išrašai padės geriau įvertinti tai, kaip vidutiniai vartotojai suprato Įmonės pateikiamą reklamą. Minėtuose išrašuose pateikti fizinių asmenų komentarai po internetinės žiniasklaidos priemonėse (15 min, Delfi.lt, Verslo žinios, TV3.lt) pateiktais straipsniais, susijusiais su Įmonės atžvilgiu dėl Gėrimo reklamos pradėtu tyrimu.
Departamentas 2019 m. gruodžio 5 d. priėmė nutarimą Nr. ATK2-190/19, kuriuo pareiškėjai už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus paskyrė 5792 Eur baudą. Nutarime Departamentas nustatė, kad:
la) Gėrimo ir Trauktinės butelių dizainas, etiketės, t. y. butelių spalva, forma, butelių turinio spalva, etikečių piešiniai, grafika, užrašų dydžiai, spalvos yra vienodi, Gėrimo ir Trauktinės priekinėse etiketėse vienodu šriftu ir spalvomis pateikti produktų pavadinimai - „Čepkelių“, užrašai - „Mus rasi lauke“, butelių talpa - „0,5 L“;
lb) Užrašai „Čepkelių“, paukščio atvaizdas, stilizuotas augalo su uogomis piešinys, Gėrimo ir Trauktinės priekinėse etiketėse yra ryškūs: užrašai pateikti baltomis raidėmis tamsiame fone, užrašų „Čepkelių“ raidžių dydis yra didžiausias iš visų etiketėse esančių užrašų, tekstų, ženklų, todėl užrašai „Čepkelių“ yra aiškiai matomi bei lengvai įskaitomi, t. y., Gėrimo ir Trauktinės butelių apipavidalinimai yra iš esmės tapatūs, identiški;
1 c) Požymiai, atskiriantys šiuos produktus, būtų: ant Gėrimo priekinės etiketės po pavadinimų „Čepkelių“ mažesniu, negu produkto pavadinimas, šriftu pateiktas užrašas - „nealkoholinė netrauktinė“, o ant Trauktinės priekinės etiketės po pavadinimų „Čepkelių“ mažesniu, negu Trauktinės pavadinimas, šriftu pateiktas užrašas - „spanguolių skonis“; ant Gėrimo priekinės etiketės šalia butelių talpos nurodymo - „0,5 L“, užrašyta - „Alk. 0 % tūrio“, Trauktinės priekinėje etiketėje šioje vietoje pateiktas ženklinimo rekvizitas - „Alk. 36 % tūrio“; Gėrimo butelis uždarytas juodos spalvos gamykliniu kamščiu, o Trauktinės – tamsiai mėlynos spalvos kamščiu su užrašais „Čepkelių trauktinė“ ir stilizuotu piešiniu; Trauktinės butelių kamščiai paženklinti nustatyto pavyzdžio banderolėmis. Požymiai, atskiriantys šiuos produktus, yra nežymūs;
2) Gėrimo ir Trauktinės galinėse butelių etiketėse pateikta nuoroda į Įmonės interneto svetainę www.degtine.lt, kurioje pristatomi Įmonės gaminami ir parduodami alkoholiniai gėrimai, pateikti alkoholinių gėrimų butelių atvaizdai, alkoholinių gėrimų pavadinimai, tekstinė informacija apie alkoholinių gėrimų išpilstymą, tūrinę etilo alkoholio koncentraciją;
3) Nustatyta, kad Įmonės naudai ir interesais Vilniaus miesto gatvių reklaminiuose stenduose, interneto svetainėje www.delfi.lt yra teikiama Gėrimo reklama: pavaizduotas Gėrimo butelis, užrašai - „Mėgaukis skoniu ir smagia kompanija!“, „Ir kurtiniui aišku, kad čia nealkoholinė“. Reklaminių maketų užrašai „Čepkelių“ ant butelio etiketės ir kamščio, paukščio atvaizdas, stilizuotas augalo su uogomis piešinys ant butelio etiketės, stilizuotas augalo su uogomis piešinys kaip Reklaminių maketų fonas yra aiškiai matomi, lengvai ir greitai pastebimi. Taip pat Reklaminiuose maketuose yra pateiktas alkoholinius gėrimus gaminančios ir prekiaujančios Įmonės prekės ženklas - „Čepkelių“, registruotas LR prekių ženklų duomenų bazėje 2005-10-28 alkoholinių gėrimų klasėje 33 (svaigieji gėrimai, būtent trauktinės), registracijos Nr. 50174 (toliau – ir Prekės Ženklas).
Įmonės padarytą pažeidimą patvirtina: Prekių Ženklo registravimo informacija, momentinės ekrano nuotraukos iš Įmonės internetines svetainės www.degtine.lt., Reklaminio maketo nuotraukos Vilniaus miesto gatvėje, momentinės ekrano nuotraukos iš internetinės svetainės www.delfi.lt, Gėrimo ir Trauktinės nuotraukos, Įmonės 2019 m. spalio 22 d. raštas Nr. 02-150 ir jo priedai bei kiti byloje esantys duomenys.
Taigi, įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Nutarimu Įmonei skirta bauda už draudžiamą alkoholio reklamos skleidimą pažeidžiant AKĮ 29 straipsnio 1 dalį, pasireiškusį tokių veiksmų visuma, kai Lietuvos Respublikos rinkai buvo teikiamas Gėrimas, kurio apipavidalinimas iš esmės identiškas Trauktinės apipavidalinimui (t. y. Gėrimo ir Trauktinės bulelių forma, spalva, etikečių grafika, spalvinis sprendimas, tekstinė - vaizdinė informacija iš esmės identiški); ant Gėrimo ir Trauktinės etikečių, teikiamos nuorodos į Įmonės internetinę svetainę www.degtine.lt, kurioje pateikiama informacija apie alkoholinius gėrimus; Įmonės vardu ir interesais Vilniaus miesto gatvių reklaminiuose stenduose, interneto svetainėje www.delfi.lt teikiami Gėrimo reklaminiai maketai; Reklaminiuose maketuose pateikiamas alkoholinius gėrimus gaminančios ir prekiaujančios Įmonės prekės ženklas - „Čepkelių“, registruotas LR prekių ženklų duomenų bazėje 2005-10-28 alkoholinių gėrimų klasėje 33 (svaigieji gėrimai, būtent trauktinės), registracijos Nr. 50174.
Įvertinęs pareiškėjui surašytų Protokolo ir Nutarimo turinį, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos skundo argumentus, jog atsakovas pareiškėjui Nutarimu skyrė baudą už nealkoholinio gėrimo prekybą ir gamybą ar „Čepkelių spanguolių trauktinės“ apipavidalinimą.
Taip pat teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą dėl procedūrinių pažeidimų, kurie, anot pareiškėjos atstovo, pasireiškė tuo, kad tiek tyrimą atliko, tiek ginčijamą Nuarimą priėmė tas pats asmuo. Teismas pažymi, kad Departamento 2019-10-28 protokolas Nr. ATK2-183 surašytas Departamento įgalioto darbuotojo (pareigūno), o 2019-12-05 nutarimas taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. 190/19 priimtas ir pasirašytas Departamento vadovo, vadovaujantis AKĮ 34 straipsnio 1 dalies, 35, 39 straipsnių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-02-23 nutarimu Nr. 244 „Dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuostatų (akto redakcija, galiojanti nuo 2019-06-19) 17.2 ir 17.16 papunkčių nustatyta tvarka. Įvertinęs minėtose teisės normose įtvirtintą pažeidimų tyrimo procedūrą ir nagrinėjamu atveju Departamento atliktą pareiškėjos padarytų pažeidimų tyrimą, teismas konstatuoja, kad procedūrinės taisyklės pažeistos nebuvo.
Teismas, vertindamas ginčijamo Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą Alkoholio kontrolės įstatymo kontekste, nurodo, jog alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus (AKĮ 2 straipsnio 10 punktas).
AKĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje alkoholio reklama draudžiama. Alkoholio reklama nelaikoma informacija nurodyta AKĮ 29 straipsnio 2 dalyje.
AKĮ 29 straipsnio 2 dalis numato, kad reklama nelaikoma <...> alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai (jeigu alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoto pavadinimo dalis) ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto, <...> alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, <...> alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai <...> kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse.
Teismas pažymi, kad, nagrinėdamas alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių reklamos draudimo teisėtumo klausimus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime konstatavo, kad reklamai būdingi bent du požymiai: 1) specialus jos tikslas – skatinti vartoti reklamuojamą dalyką arba vykdyti kitus reklamuotojo užsakymus, 2) atlygintinumas (už reklamą užsakovas kokiu nors būdu atsilygina), taip pat padarė išvadą, kad reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda: ja siekiama arba tiesiogiai didinti pelną (plečiant vartojimą, paslaugas), arba tai užsitikrinti ateityje (reklamuojant kompanijos ženklą ar veiklą, t. y. padedant jai įsitvirtinti rinkoje); be to, užsakovas atsilygina ir už reklamos perdavimą (ar transliavimą). Konstitucinio Teismo vertinimu, reklama yra savitas informacijos porūšis, kuris paprastai vadinamas komercine informacija, nes ji neatsiejama nuo verslo sferos, marketingo, nes faktiškai jiems tarnauja, yra svarbi konkurencijos priemonė.
Be to, Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime, remdamasis AKĮ 1 straipsnio 4 dalyje (1997 m. liepos 2 d. redakcija) įtvirtintu alkoholio reklamos apibrėžimu, iš esmės tapačiu minėtajam anksčiau, konstatavo, kad ir pagal AKĮ reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus. Būtent skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus rodo komercinį tokios informacijos tikslą: ja siekiama daryti palankią įtaką įmonių komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai. Sprendžiant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, kiekvienu atveju turi būti įvertintos visos turinčios reikšmės aplinkybės.
Atsižvelgiant į minėtus Konstitucinio Teismo nutarimus, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1586/2008, 2010 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-395/2010, 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-398/2013, 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1142/2014), aiškinant AKĮ pateiktą alkoholio reklamos sąvoką lingvistiniu, sisteminiu ir teleologiniu (atsižvelgiant į minėto įstatymo 1 straipsnyje nurodytą įstatymo tikslą bei 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą „alkoholio kontrolės“ sąvoką) metodais, darytina išvada, kad alkoholio reklamos sąvoką sudaro du elementai: informacijos, skatinančios (siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams) įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas, ir tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla. Kiekvienu atveju šie abu elementai turi būti tiriami neatsiejamai vienas nuo kito, įvertinant visas turinčias reikšmės aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1420-525/2018).
Pareiškėja byloje įrodinėja, kad ji nepadarė pažeidimų, kurie jai inkriminuojami, nes ji neskleidė informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, kadangi gaivusis gėrimas „Čepkelių nealkoholinė netrauktinė“ nėra alkoholinis gėrimas.
Teismas pažymi, kad AKĮ 2 straipsnio 10 punkte alkoholio reklama apibrėžiama kaip bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus. Taigi, šiame apibrėžime nėra nusakoma, kur konkrečiai ir kokiomis priemonėmis informacija turi būti skleidžiama, kad atitiktų alkoholio reklamos apibrėžimą, tačiau pabrėžiama, kad alkoholio reklama gali būti bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus. Todėl, nors pareiškėja savo skunde nurodo, jog gaivusis gėrimas „Čepkelių nealkoholinė netrauktinė“ nėra alkoholinis gėrimas, todėl nepatenka į AKĮ reguliavimo sritį, tačiau teismas pažymi, jog šioje byloje atsakovo vertinimo objektas buvo ne pats gaivusis gėrimas, o Gėrimo apipavidalinimas, kuris iš esmės identiškas Trauktinės apipavidalinimui (t. y. Gėrimo ir Trauktinės butelių forma, spalva, etikečių grafika, spalvinis sprendimas, tekstinė - vaizdinė informacija iš esmės identiški). Todėl faktinė aplinkybė, jog buvo vertinamas nealkoholinio gėrimo apipavidalinimas, teisiniam vertinimui įtakos neturi. LVAT praktikoje taip pat pažymėta, jog priešingas teisės normų aiškinimas pernelyg susiaurintų AKĮ įtvirtintos alkoholio reklamos sąvokos turinį, o tai akivaizdžiai prieštarautų AKĮ tikslams (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-398/2013).
Aplinkybės, sudarančios AKĮ 29 straipsnio 1 dalimi draudžiamos reklamos turinį, turi būti nustatomos konkrečios reklamos (reklaminės kompozicijos) lingvistinės, vaizdinės ir kitokios analizės būdu, o šios analizės objektas yra tiek atskiri reklamos komponentai, tiek ir jų visuma. Tokio pobūdžio byloms reikšmingos faktinės aplinkybės teismo turi būti vertinamos taikant „vidutinio vartotojo“ suvokimo kriterijų, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį vidutinis vartotojas – vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Vidutinio vartotojo samprata pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pagal kurią vidutinis vartotojas suprantamas kaip tam tikras standartas, hipotetinis visų vartotojų (ar tam tikros vartotojų grupės) vidurkis, kuriuo remiantis vertinama, ar pateikta informacija, atsižvelgiant į jos turinį bei pateikimo aplinkybes, gali klaidinti vidutinį vartotoją ir paveikti jo ekonominį elgesį. Vidutinio vartotojo atidumo laipsnis konkrečiomis prekių ar paslaugų savybėmis gali būti skirtingas, atsižvelgiant į tam tikras prekių ar paslaugų rūšis ar kategorijas, tačiau ekonominis vidutinio vartotojo elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę ar paslaugą, jos savybes, kainą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje V. P. v. UAB „Tez Tour“, Nr. 3K-3-201/2010). Tokia vidutinio vartotojo samprata formuojama ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kurioje vidutinis vartotojas laikomas pakankamai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu asmeniu (žr., pvz., 1998 m. liepos 16 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimą Gut Springenheide (C-210/96, Rink., p. I-004657); 2001 m. rugsėjo 19 d. Pirmosios Instancijos Teismo sprendimą Procter & Gamble prieš VRDT (T-118/00, Rink., p. II-02731), taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis byloje Nr. A556-997/2008). Tai reiškia, kad konkrečios alkoholio reklamos ir jos keliamų asociacijų vertinimas teismo turi būti atliktas „vidutinio vartotojo akimis“. Vertinant konkrečią alkoholio reklamą, taip pat turi būti taikomas „pirmojo įspūdžio“ (pirmųjų asociacijų) efektas. Toks alkoholio reklamos vertinimo kriterijus turi būti taikomas, atsižvelgiant į tai, kad paprastai reklaminė informacija yra pateikiama glaustai, ryškiai, siekiant maksimalaus efekto per trumpiausią susipažinimo su ja laiką (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-184-822/2016, 2018 m. spalio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1420-525/2018, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-159-629/2019).
Teismui vertinant, ar buvo padaryti AKĮ 29 straipsnio 1 dalies pažeidimai, aktuali yra ir ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies nuostata, nustatanti, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai, reiškia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).
Įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatuoja, kad Gėrimo ir Trauktinės butelių dizainas, etiketės, t. y. butelių spalva, forma, butelių turinio spalva, etikečių piešiniai, grafika, užrašų dydžiai, spalvos yra vienodi, Gėrimo ir Trauktinės priekinėse etiketėse vienodu šriftu ir spalvomis pateikti produktų pavadinimai - „Čepkelių“, užrašai - „Mus rasi lauke“, butelių talpa - „0,5 L“, užrašai „Čepkelių“, paukščio atvaizdas, stilizuotas augalo su uogomis piešinys, Gėrimo ir Trauktinės priekinėse etiketėse yra ryškūs: užrašai pateikti baltomis raidėmis tamsiame fone, užrašų „Čepkelių“ raidžių dydis yra didžiausias iš visų etiketėse esančių užrašų, tekstų, ženklų, todėl užrašai „Čepkelių“ yra aiškiai matomi bei lengvai įskaitomi, t. y., Gėrimo ir Trauktinės butelių apipavidalinimai yra iš esmės tapatūs, identiški. Teismas sutinka su Departamento Protokole ir Nutarime padaryta išvada, jog požymiai, atskiriantys šiuos produktus yra nežymūs: ant Gėrimo priekinės etiketės po pavadinimų „Čepkelių“ mažesniu, negu produkto pavadinimas, šriftu pateiktas užrašas - „nealkoholinė netrauktinė“, o ant Trauktinės priekinės etiketės po pavadinimų „Čepkelių“ mažesniu, negu Trauktinės pavadinimas, šriftu pateiktas užrašas - „spanguolių skonis“; ant Gėrimo priekinės etiketės šalia butelių talpos nurodymo - „0,5 L“, užrašyta - „Alk. 0 % tūrio“, Trauktinės priekinėje etiketėje šioje vietoje pateiktas ženklinimo rekvizitas - „Alk. 36 % tūrio“; Gėrimo butelis uždarytas juodos spalvos gamykliniu kamščiu, o Trauktinės – tamsiai mėlynos spalvos kamščiu su užrašais „Čepkelių trauktinė“ ir stilizuotu piešiniu; Trauktinės butelių kamščiai paženklinti nustatyto pavyzdžio banderolėmis.
Be to, teismas įvertinęs Vilniaus miesto gatvių reklaminiuose stenduose, interneto svetainėje www.delfi.lt teiktą Gėrimo reklamą, kur pavaizduotas Gėrimo butelis, užrašai - „Mėgaukis skoniu ir smagia kompanija!“, „Ir kurtiniui aišku, kad čia nealkoholinė“ bei Reklaminių maketų užrašus „Čepkelių“ ant butelio etiketės ir kamščio, paukščio atvaizdą, stilizuotą augalo su uogomis piešinį ant butelio etiketės, stilizuotą augalo su uogomis piešinį, lingvistiniu ir vaizdiniu būdu bei šių atskirų reklamos komponentų visumą su pareiškėjos gaminama Trauktinės, kuri Lietuvos rinkoje egzistuoja jau seniai ir kurią vartotojas atpažįsta iš jos apipavidalinimo, atributika, bei kartu pritaikęs pirmojo įspūdžio efektą ir vidutinio vartotojo kriterijus, prieina prie išvados, kad priešingai nei nurodo pareiškėja savo skunde, tokia Gėrimo reklama buvo siekiama pasinaudoti reklamuoti alkoholinį gėrimą – Trauktinę, nors tai draudžia AKĮ 29 str. 1 d.
Tai, kad, pareiškėjos teigimu, Vilniaus miesto gatvių reklaminiuose stenduose, interneto svetainėje www.delfi.lt reklamoje buvo pateiktas nealkoholinis gėrimas, t. y. „Čepkelių nealkoholinė netrauktinė“, o reklaminiai šūkiai pabrėžė, kad šis gėrimas yra nealkoholinis ir šio gėrimo privalumus, kurie kyla būtent dėl to, jog jis yra nealkoholinis, nepatvirtina to, kad vidutinis vartotojas būtent taip ir suvokia šios reklamos ir šių užrašų prasmę. Kaip minėta, ekonominis vidutinio vartotojo elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę ar paslaugą, jos savybes, kainą ir panašiai, o ne su tam tikra prekių ar paslaugų rūšimi ar kategorija. Pažymėtina, kad vidutinis vartotojas reklamą vertina pagal tai, ką reklamoje akivaizdžiai mato ir supranta, bei kokias momentines asociacijas jam kelia matomi vaizdiniai. Teismas pažymi, kad ginčo atveju Vilniaus miesto reklaminiuose stenduose ir interneto svetainėje www.delfi.lt Įmonės teikiamuose Reklaminiuose maketuose po užrašu „Čepkelių“ produktas apibūdinamas tiktai užrašu „Nealkoholinė netrauktinė“, t. y. konkrečiai nepasakant, koks tai gaminys, informacija apie prekę yra visiškai neišsami, neaiški ir dviprasmiška, nes „netrauktinė“ yra ne konkretus produktas ir ne rūšinis produkto požymis. Pažymėtina, kad nei Vilniaus miesto gatvių reklaminiuose stenduose, nei interneto svetainėje www.delfi.lt reklamoje nėra sukonkretinto užrašo, kad tai „spanguolių skonio gaivusis gėrimas“. Šis reklamoje pateikiamas nesukonkretintas produkto pavadinimas („netrauktinė“), dėl jo neaiškumo ir dviprasmiškumo savaime kelia (kartu su reklamos žodžiu „Čepkelių“ ir piešinio vaizdu) asociacijas su pareiškėjos gaminama Trauktine. Pažymėtina, kad ir Reklaminiuose maketuose esantys reklaminiai šūkiai taip pat neleidžia identifikuoti reklamuojamo produkto, o pati ironija, kuria remiasi pareiškėja, reklaminiuose šūkiuose nėra pakankamai aiškiai atskleista ir tai sudaro akivaizdžias prielaidas dviprasmiškam reklamos interpretavimui.
Minėtos išvados nepaneigia ir pareiškėjos kartu su skundu pateikti internetiniuose portaluose pateikiami komentarai apie ginčo reklamą, kurie nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje vertinant, ar pareiškėjos veiksmais buvo padarytas AKĮ 29 straipsnio 1 dalies pažeidimas, nes šios pateikiamos komentatorių nuomonės nėra atsakymas į konkrečiai suformuluotą klausimą, tad nesama pagrindo jas laikyti patikimais įrodymais, kurie atspindėtų vidutinio vartotojo nuomonę.
Dėl pareiškėjos pateiktos Spinter research reprezentatyvios visuomenės nuomonės tyrimo ataskaitos pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog kaip vienas iš įrodymų aplinkybei, kokį įspūdį prekių ženklai sukuria vartotojams, pagrįsti gali būti reprezentatyvios dalies visuomenės nuomonės apklausa. Tačiau teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad šios apklausos duomenys turi būti vertinami ir jų įrodomoji reikšmė nustatoma visų byloje esančių įrodymų kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-219/2016). Taigi, gyventojų apklausos duomenys bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomi.
Pagal pareiškėjo teismui pateiktos Spinter research reprezentatyvios visuomenės nuomonės tyrimo, atlikto 2020-02-20 – 2020-01-28, ataskaitos duomenis, tyrimo metu respondentams buvo parodoma Gėrimo reklaminė nuotrauka ir buvo užduotas tik vienas klausimas – Kaip manote, ar tai yra alkoholinio ar nealkoholinio gėrimo reklama? Šios ataskaitos duomenimis, ketvirtadalis (26 proc. ) respondentų manė, kad testuojamo Gėrimo reklama yra alkoholinio gėrimo reklama, du trečdaliai (66 proc.) apklaustųjų manė priešingai – kad tai nealkoholinio gėrimo reklama, o 8 proc. respondentų buvo sunku atsakyti, ar tai alkoholinio ar nealkoholinio gėrimo reklama. Teismas atkreipia dėmesį tai, kad respondentams pateiktas klausimas tik dėl jų nuomonės, ar Gėrimo reklama yra alkoholinio ar nealkoholinio gėrimo reklama, tačiau nėra duomenų, kad būtų klausiama apie pirmojo įspūdžio (pirmųjų asociacijų) efektą, t. y. ar Gėrimo reklama iš pirmojo įspūdžio neasocijavosi su alkoholinio gėrimo – Trauktinės reklama.
Dėl to pareiškėjos pateikti tyrimo rezultatai negali būti pripažinti patikimais ir teismas jais nesiremia kaip pakankamais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjos argumentus, susijusius su tuo, kad dauguma vartotojų pareiškėjos skleistą išorinę reklamą suprato kaip nealkoholinio gėrimo reklamą. Teismo vertinimu, įvertinus tai, jog pareiškėjos pateikta apklausa apsiribojo tik vienu klausimu, ir nebuvo atliktas tyrimas dėl Gėrimo reklamos keliamo pirmojo įspūdžio ir keliamų asociacijų, šiame kontekste pareiškėjos pateiktos apklausos rezultatai nepaneigia, o tik patvirtina, jog žodis „netrauktinė“, būdamas dirbtiniu žodžiu, dėl anksčiau aptarto akivaizdaus dviprasmiškumo kartu su reklamos žodžiu „Čepkelių“ ir piešinio vaizdu savaime kelia asociacijas su pareiškėjos gaminama Trauktine, ką patvirtino ketvirtadalis (26 proc.) respondentų maniusių, kad testuojamo Gėrimo reklama yra alkoholinio gėrimo reklama.
Įvertinęs visas anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė pakankamų įrodymų apie tai, kad iš pateiktos Gėrimo reklamos vidutiniam vartotojui buvo aišku, kad reklamuojamas nealkoholinis gėrimas. Teismo vertinimu, tokiu Gėrimo apipavidalinimu ir tokia Gėrimo reklama Įmonė didino Įmonės gaminamos ir platinamos Trauktinės žinomumą, tuo pačiu netiesiogiai ir tiesiogiai skatino šios Trauktinės įsigijimą ir vartojimą, kas susiję ir su Įmonės komercine ir ūkine nauda.
Be to, tai, kad reklaminiuose stenduose ir interneto svetainėje www.delfi.lt teikta Gėrimo reklama Įmonė skleidė draudžiamą alkoholio reklamą, patvirtina ir tai, kad Reklaminiuose maketuose yra pateiktas alkoholinius gėrimus gaminančios ir prekiaujančios Įmonės prekės ženklas - „Čepkelių“, registruotas LR prekių ženklų duomenų bazėje 2005-10-28 alkoholinių gėrimų klasėje 33 (svaigieji gėrimai, būtent trauktinės), registracijos Nr. 50174.
Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos skundo argumentą, jog ant gėrimo „Čepkelių nealkoholinė netrauktinė“ pateiktas prekių ženklas „Čepkelių“, registruotas klasėje nealkoholiniams gėrimams (Paraiškos Nr. 2019 1554). Pažymėtina, jog iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre registruoti du tapatūs prekių ženklai “Čepkelių” (Paraiškos Nr. 2003 2575 ir 2019 1554). Prekių ženklas „Čepkelių“ (Paraiškos Nr. 2003 2575, Registracijos Nr. 50174) registruotas klasėje 33 (svaigieji gėrimai, būtent trauktinės), tuo tarpu prekių ženklo „Čepkelių“ (Paraiškos Nr. 2019 1554) registracija nėra baigta - statuso eilutėje pažymėta, kad ženklas atitinka absoliučius reikalavimus, jis registruotas klasėje 32, kuri apima tiek alkoholinius, tiek nealkoholinius gėrimus. Be to, teismas pažymi ir tai, jog iš Įmonei surašyto Protokolo ir Nutarimo matyti, kad Įmonei neinkriminuotas prekių ženklo „Čepkelių“ pateikimas ant Gėrimo, tačiau inkriminuojamas šio prekių ženklo pateikimas Reklaminiuose maketuose.
Aiškindamas AKĮ 29 straipsnyje įtvirtintą alkoholio reklamos draudimą, LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad jis yra absoliutus (žr., pvz., 2010 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-395/2010, 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2651/2012), o tai reiškia, kad esant bet kokiems konkrečios alkoholio reklamos dviprasmiškumams, leidžiantiems abejoti tokios reklamos leistinumu, turi būti taikoma tam tikro draudimo pažeidimo prezumpcija, t. y. visi nurodyto pobūdžio dviprasmiškumai, jeigu jie nėra paneigti reklamos skleidėjo pateiktais įrodymais, turi būti traktuojami reklamos skleidėjo nenaudai (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-469/2014), taip pat pabrėžęs, kad juo draudžiamas ne tik skatinimas vartoti konkrečius alkoholio produktus, tačiau ir bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai (žr., pvz., 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-1160/2009, 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-479415/2019). Todėl teismas sutinka su Departamento vertinimu, jog Įmonė vykdydama prekybą nealkoholiniai gėrimais ir siekdama nepažeisti AKĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyto absoliutaus alkoholio reklamos draudimo, privalėjo ypač atidžiai rinktis viešoje erdvėje pateikiamą komunikaciją, pateikiamos produkcijos apipavidalinimą, kad šis vidutiniam vartotojui nesisietų su alkoholiniais gėrimais ir tokiu būdu tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų reklamuojami alkoholiniai gėrimai.
Teismas pažymi, jog Įmonės platinama Trauktinė į rinką išleista seniai ir vidutinis vartotojas pavadinimą „Čepkelių“ tapatina su alkoholiniu gėrimu – Trauktine. Todėl, teismo vertinimu, vidutinis vartotojas Gėrimo, kurio apipavidalinimas iš esmės identiškas Trauktinės apipavidalinimui, iš pirmo įspūdžio neidentifikuos kaip nealkoholinio gėrimo, o tapatins jį su alkoholiniu gėrimu. Be to ir Gėrimo, kurio apipavidalinimas iš esmės identiškas Trauktinės apipavidalinimui, skonis vidutinio vartotojo bus tiesiogiai siejamas su Trauktinės skoniu ir savybėmis, tokiu būdu formuojant palankų, teigiamą Trauktinės įvaizdį ir taip siekiant daryti įtaką vartotojų pasirinkimui, skatinant vartotojus pirkti ir vartoti ne tik Gėrimą, bet ir Trauktinę, kas vertintina kaip AKĮ 29 straipsnio 1 dalyje reglamentuota draudžiama alkoholio reklama.
Taigi, teismas Įmonės veiksmus, kai Lietuvos Respublikos rinkai buvo teikiamas Gėrimas, kurio apipavidalinimas iš esmės identiškas Trauktinės apipavidalinimui (t. y. Gėrimo ir Trauktinės bulelių forma, spalva, etikečių grafika, spalvinis sprendimas, tekstinė - vaizdinė informacija iš esmės identiški) bei Įmonės vardu ir interesais Vilniaus miesto gatvių reklaminiuose stenduose, interneto svetainėje www.delfi.lt teikiami Gėrimo reklaminiai maketai bei reklaminiuose maketuose pateikiamas alkoholinius gėrimus gaminančios ir prekiaujančios Įmonės prekės ženklas - „Čepkelių“, registruotas LR prekių ženklų duomenų bazėje 2005-10-28 alkoholinių gėrimų klasėje 33 (svaigieji gėrimai, būtent trauktinės), registracijos Nr. 50174, vertina kaip alkoholio reklamą AKĮ 2 straipsnio 10 punkto prasme, kadangi tokiu būdu viešinant Gėrimą yra atkreipiamas vartotojų dėmesys į Trauktinę, tuo netiesiogiai ir tiesiogiai skatinant ją įsigyti ir vartoti, t. y. skatinant įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, o tai susiję su Įmonės komercine ir finansine nauda.
Remiantis bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad Gėrimo ir Trauktinės galinėse butelių etiketėse pateikta nuoroda į Įmonės interneto svetainę www.degtine.lt, kurioje pristatomi Įmonės gaminami ir parduodami alkoholiniai gėrimai, pateikti alkoholinių gėrimų butelių atvaizdai, alkoholinių gėrimų pavadinimai, tekstinė informacija apie alkoholinių gėrimų išpilstymą, tūrinę etilo alkoholio koncentraciją.
Pareiškėjos vertinimu, vien tik interneto svetainės adreso pateikimas šalia kitų privalomų rekvizitų galinėje gėrimų etiketėje nėra ir negali būti laikomas AKĮ pažeidimu, nes tokia informacija pati savaime neskatina vartotojų įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Pareiškėja teigia, jog remiantis AKĮ 29 straipsnio 2 dalimi, bendrovės interneto svetainė ir joje pateikiama informacija nėra laikoma alkoholio reklama. Nurodo, kad interneto svetainės nuoroda pateikta šalia privalomos ženklinimo informacijos tik papildomai ją išplečia bei sudaro vartotojams galimybę lengvai rasti kitus bendrovės kontaktus, tam, kad vartotojai galėtų lengvai pateikti savo skundus dėl kokybės ar pateikti savo pastebėjimus apie gėrimus.
Departamento nuomone, atsižvelgiant į AKĮ tikslus, ant etiketės turėtų būti pateikiama tik būtina ir privaloma pateikti teisės aktuose nurodyta informacija. Papildomos informacijos pateikimas, atsižvelgiant į įstatymo leidėjo požiūrį griežtinti AKĮ reikalavimus įvedant absoliutų alkoholio reklamos draudimą, vertintinas kaip siekis daryti įtaką vartotojams ir laikytinas alkoholio reklama, pažeidžiančia AKĮ reikalavimus.
Teismo vertinimu, pareiškėjos gaminamų Gėrimo ir Trauktinės galinėse butelių etiketėse nuorodos į Įmonės interneto svetainę www.degtine.lt, kurioje pristatomi Įmonės gaminami ir parduodami alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai, pateikti alkoholinių ir nealkholinių gėrimų butelių atvaizdai, alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų pavadinimai, tekstinė informacija apie alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų išpilstymą, tūrinę etilo alkoholio koncentraciją, alkoholiniuose gėrimuose, pateikimas patenka į AKĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodytą informacijos apie alkoholinius gėrimus, kuri nelaikoma reklama apibrėžtį, kadangi minėtoje teisės normoje konstatuota, jog pats informacijos apie alkoholinius gėrimus pateikimas alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse nėra laikomas alkoholio reklama. Taigi, jeigu informacijos apie alkoholinius gėrimus pateikimas įmonių interneto svetainėse nėra laikomas alkoholio reklama, savaime negali būti laikomas alkoholio reklama ir tokios internetinės svetainės nuorodos platinimas ant alkoholinės ar nealkoholinės produkcijos.
Be to, teismas pažymi, kad 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 (OL 2008 L 39, p. 16) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1334/2008 (toliau - Reglamentas) ženklinimo sąvoką apibrėžia kaip „visi aprašai ir kitos nuorodos, ženklai, dizainas ar prekių ženklai, skirti atskirti gėrimą ir kurie yra nurodomi ant tos pačios taros, Įskaitant uždarymo Įtaisus ar prie taros pritvirtintose etiketėse ir ant apdangos, juosiančios butelio kaklelį“ (1 priedo 16 punktas).
2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1942/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 numato, kad „ženklinimas, tai su maisto produktu susiję žodžiai, duomenys, prekės ženklai, registruotas prekės pavadinimas, vaizduojamoji medžiaga arba simbolis, pateikti ant pakuotės, dokumente, informaciniame lapelyje, etiketėje, žiede ar lankelyje, pridedamuose prie tokio maisto produkto arba jį nurodančiuose“ (2 straipsnio j).
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 3D-139 patvirtintame Spiritinių gėrimų gamybos, tvarkymo ir techninio pateikimo techninio reglamento 96 punkte nustatyta, kad gėrimus ženklinant pateikiama privalomoji ir kita informacija; gėrimo etiketėje ar kitu būdu pateikiamame apibūdinime turi būti ši privalomoji informacija: gėrimo pavadinimas (gėrimo kategorija pagal šio reglamento II skyrių); gėrimo kiekis; litrais ar centilitrais, ar mililitrais; faktinė etilo alkoholio koncentracija, tūrio proc.; konkretaus gamintojo pavadinimas arba firmos vardas ir gamintojo adresas; gėrimo sudėtis, nurodant sudedamąsias dalis mažėjimo eile pagal jų kiekį; laikymo sąlygos; nurodomos specialios laikymo sąlygos, jeigu jos nustatytos gėrimo normatyviniuose dokumentuose; kiti ženklinimo rekvizitai, nustatyti produkto normatyviniuose dokumentuose ir teisės aktuose. Minėto reglamento 96.2. punkte numatyta, kad gėrimo apibūdinimą etiketėje ir (ar) kitoje ar kitu būdu ant talpyklos nurodytoje informacijoje galima papildyti kita informacija su sąlyga, kad toji informacija neprieštaraus privalomajai informacijai ir neklaidins vartotojų, ypač suvokiant privalomąją šio reglamento 96.1 punkte nurodytą informaciją;
Įvertinęs paminėtuose teisės aktuose apibrėžtą ženklinimo sąvoką ir ženklinant gėrimus pateikiamą privalomąją ir kitą informaciją, teismas konstatuoja, jog Gėrimo ir Trauktinės galinėse butelių etiketėse nuorodos į pareiškėjos internetinę svetainę www.degtine.lt pateikimas laikytinas alkoholinio gėrimo ženklinimo rekvizitu ar kita ženklinimo informacija, kadangi ženklinimo sąvoka pagal Reglamentą apima ir kitas nuorodas, skirtas atskirti gėrimą, o pagal 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 ženklinimas apima ne tik su maisto produktais susijusius žodžius, prekės ženklus, registruotą prekės pavadinimą, vaizduojamąją medžiagą arba simbolį pateiktus ant pakuotės, dokumente, informaciniame lapelyje ir pan., bet ir su maisto produktu susijusius kitus duomenis. Taigi, teismo vertinimu, minėtos informacijos pateikimas patenka į AKĮ 29 straipsnio 2 dalies išimtis, numatančias, kokia informacija apie alkoholinius gėrimus nelaikoma reklama.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos veiksmais, kai ant Gėrimo ir Trauktinės etikečių, teikiamos nuorodos į pareiškėjos internetinę svetainę www.degtine.lt, kurioje parteikiama informacija apie alkoholinius gėrimus, nebuvo skleidžiama draudžiama alkoholio reklama tuo pažeidžiant Įstatymo 29 str. 1 d., todėl minėtas pažeidimas nenustatytas ir jis šalintinas iš Nutarimo.
Teismas taip pat pažymi, kad byloje esantis pirkimo kvitas, VĮ Registro centro duomenys patvirtina, kad Gėrimas ir Trauktinė buvo įsigyti UAB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ (į. k. 125032487, (duomenys neskelbtini) Vilnius), kuri veikia kaip Įmonės mažmeninės prekybos parduotuvės, per kurias platinama pareiškėjos gaminama produkcija (pareiškėjo internetinėje svetainėje www.degtine.lt deklaruojama, kad AB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ nuo 2003 m. lapkričio mėnesio yra išskirtinė pareiškėjos gaminamos produkcijos platintoja Lietuvoje). Iš į bylą pateiktų įrodymų (2010 m. balandžio 21 d. Sutarties Nr. VDM-04/2010 sudarytos tarp UAB “Creative media services” ir AB “Vilniaus degtinė” dėl reklamos kompanijos per masines informacijos priemones, taip pat reklamos kampanijos Čepkelių gaivusis gėrimas) matyti, kad pareiškėja užsakė ir platino nealkoholinio gėrimo „Čepkelių nealkoholinė netrauktinė“ išorinę reklamą. Todėl Departamentui pateikus 2019 m. spalio 2 d. nurodymą nutraukti neteisėtus veiksmus Nr. S-2510(2) pareiškėjai, pareiškėja pašalino išorinę reklamą, sustabdė Gėrimo prekybą ir gamybą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, jog ji nepadarė šio nealkoholinio gėrimo matomu vartotojams, t. y. teismas konstatuoja, jog pareiškėja yra tinkamas atsakomybės už AKĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų draudimų pažeidimą subjektas.
Tokią poziciją formuoja ir LVAT savo praktikoje pasisakęs, kad įmonės, vykdančios didmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, veiksmai gali būti pripažįstami informacijos, skatinančio įsigyti ir vartoti alkoholio produktus, skleidimu tais pačiais pagrindais kaip ir mažmeninės prekybos įmonėms. Alkoholio reklamos sąvoka bei draudimas yra siejami tik su alkoholio produkcijos vartotojams adresuota (draudžiama) informacija ir šios informacijos prieinamumu vartotojams. Tai reiškia, kad asmenys, nuo kurių valios priklauso vartotojų galimybė prieinamai gauti draudžiamą informaciją apie alkoholį (alkoholio reklamą), yra nurodyto draudimo veikimo, o tuo pačiu ir numatytos už šio draudimo nuostatų pažeidimą atsakomybės tinkami subjektai. LVAT savo praktikoje konstatavo, kad prekybos „grandinėje“ veikiantys ūkio subjektai visi ir kiekvienas atskirai prisideda prie informacijos apie alkoholio produktus sklaidos, tame tarpe ir neteisėtos informacijos sklaidos. Nepaisant to, kad didmeninės prekybos subjekto, teisėtai veikiančio alkoholio prekybos rinkoje ir vykdančio užsakymą, veiksmai neteisėtos reklamos - informacijos skleidimo, kuriuo siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, aspektu yra priežastiniais ryšiais su pasekmėmis nutolę, šiomis aplinkybėmis nėra teisinio pagrindo paneigti jų atitikimo draudžiamos alkoholio reklamos pagrindams, nurodytiems Įstatymo 29 straipsnio (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje A-403-415/2020).
Atmetamas kaip nepagrįstas ir pareiškėjos argumentas, jog AB „Vilniaus degtinė“ negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn, nes Įmonė kurdama Gėrimą bei teikdama jį į rinką vadovavosi NTAKD vadovo per interviu www.lrt.lt pateiktu oficialiu AKĮ išaiškinimu. Teismas sutinka su atsakovo išsakyta poziciją, kad NTAKD specialisto interviu negali būti traktuojamas kaip oficialus teisės aktų aiškinimas. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog pareiškėja, prieš išlesdama į rinką Gėrimą ir užsakydama jo reklamą nesikreipė į Departamentą dėl konsultacijos.
Dėl pareiškėjos motyvų, kad ji yra diskriminuojama, lyginant su kitais nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba užsiimančiais verslo subjektais, kurie, viešojoje erdvėje pateikdami savo nealkoholinių produktų reklamas, išvengia teisinės atsakomybės dėl AKĮ 29 straipsnio 1 dalies pažeidimų, teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyti konkretūs pareiškėjos veiksmai, sudarantys pagrindą pripažinti, kad pareiškėja pažeidė AKĮ 29 straipsnio 1 dalį. Kaip konstatuota aukščiau, Įmonės teikiamuose reklaminiuose maketuose po užrašu „Čepkelių“ produktas apibūdinamas tiktai užrašu „Nealkoholinė netrauktinė“, t. y. konkrečiai nepasakant, koks tai gaminys, reklamoje nėra sukonkretinto užrašo, kad tai „spanguolių skonio gaivusis gėrimas“. Todėl reklamoje pateikiamas tok produkto pavadinimas - „netrauktinė“, dėl jo neaiškumo ir dviprasmiškumo savaime kelia, kartu su reklamos žodžiu „Čepkelių“ ir piešinio vaizdu, asociacijas su pareiškėjos gaminama Trauktine. Byloje nėra duomenų, kad esant analogiškoms (iš esmės panašioms) faktinėms aplinkybėms tam tikri verslo subjektai išvengė teisinės atsakomybės dėl AKĮ 29 straipsnio 1 dalies pažeidimų, todėl pripažinti, kad pareiškėja yra diskriminuojama, nėra pagrindo. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad Departamentas pareiškėjos nediskriminuoja, o už draudžiamą alkoholio reklamą ant nealkoholinės produkcijos buvo nubausti ir kiti rinkos dalyviai, pvz. UAB „Švyturys – Utenos alus“.
Dėl pareiškėjos pateiktų į bylą įvairių Departamento raštų, kurie pareiškėjos atstovo teigimu įrodo, kad NTAKD, esant analogiškai alkoholinio/nealkoholinio alaus reklamai nesiima jokių veiksmų, teismas pažymi, kad minėtų raštų nevertina, atsižvelgęs į tai, jog pateikti į bylą raštai nesusiję su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, kad pareiškėja, turi teisę minėtų NTAKD raštų teisėtumą ir pagrįstumą ginčyti pasinaudodama raštuose nurodyta jų apskundimo tvarka.
Teismo vertinimu, dėl ilgametės pareiškėjos komercinės ir ūkinės veiklos, susijusios su alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba (remiantis Įmonės interneto puslapyje www.degtinė.lt pateikiamais duomenimis, Įmonė yra didžiausia etilo alkoholio gamintoja ir viena iš alkoholinių gėrimų gamybos lyderių Baltijos šalyse, pagal VĮ Registrų centro išrašą pareiškėjai licencija verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduota nuo 2005 m. balandžio 8 d.), taip pat dėl to, kad prekės ženklas „Čepkelių“ registruotas LR prekių ženklų duomenų bazėje alkoholinių gėrimų klasėje 33 (svaigieji gėrimai, būtent trauktinės), registracijos Nr. 50174 dar 2005 m. spalio 28 d., bei dėl to, kad iki įsigaliojant absoliučiam alkoholio reklamos draudimui buvo vykdytos minėto alkoholinio gėrimo, t .y. Trauktinės reklamos, vidutinis vartotojas pareiškėjai inkriminuotus veiksmus, t. y. Lietuvos Respublikos rinkai teikiamo Gėrimo, kurio apipavidalinimas iš esmės identiškas Trauktinės apipavidalinimui bei Įmonės vardu ir interesais Vilniaus miestų gatvių reklaminiuose stenduose, interneto svetainėje www.delfi teikiamus Gėrimo reklaminius maketus, reklaminiuose maketuose teikiamą Prekių Ženklą, suvokė kaip alkoholio reklamą.
Teismo įsitikinimu, nustatytos aplinkybės yra pakankamos tvirtinti, kad vidutinis vartotojas pareiškėjos pateikiamą ginčo informaciją siejo su pareiškėja kaip alkoholinių gėrimų gamintoja bei jos gaminama alkoholinių gėrimų produkcija - Trauktine, kadangi vidutinis vartotojas įspūdį apie informaciją susidaro iš pirminio bendro pateiktos informacijos įvertinimo („pirmojo įspūdžio“).
Nors Departamentas Nutarime nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo 29 str. 1 d. ant Gėrimo ir Trauktinės etikečių pateikdama nuorodas į pareiškėjos internetinę svetainę www.degtine.lt, kurioje parteikiama informacija apie alkoholinius gėrimus, teismo vertinimu, atsakovo pareiškėjai paskirta bauda už kitus Nutarime pareiškėjai inkriminuotus veiksmus, t. y. Lietuvos Respublikos rinkai teikiamo Gėrimo, kurio apipavidalinimą, kuris iš esmės identiškas Trauktinės apipavidalinimui bei Įmonės vardu ir interesais Vilniaus miestų gatvių reklaminiuose stenduose, interneto svetainėje www.delfi teikiamus Gėrimo reklaminius maketus, reklaminiuose maketuose teikiamą Prekių Ženklą, kuriais Įmonė skleidė draudžiamą alkoholio reklamą, tokiais savo veiksmais pažeisdama Įstatymo 29 str. 1 d., atitinka jos padarytų pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, yra teisinga ir proporcinga, todėl paskirta bauda nemažintina.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, tenkinti pareiškėjos reikalavimą ir panaikinti Departamento 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už AKĮ pažeidimus Nr. ATK2-190/19 nėra pagrindo, todėl jos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1584-552/2017).
Pareiškėja taip pat pateikė prašymą dėl administracinės bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas netenkintinas, ji neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė