Civilinė byla Nr.2A-1071-273/2011

Teisminio proceso Nr.2-19-3-00628-2010-4

                                                       Pirmosios instancijos teismo teisėjas Arūnas Bacevičius

Procesinio sprendimo kategorija: 42.1; 63.1; 116.1; 121.15; 121.21.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovui V. N., atsakovų P. R., M. R., A. R. atstovui advokatui Žilvinui Mišeikiui

           viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. N. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovams P. R., M. R., A. R. dėl skolos priteisimo,

nustatė:

             ieškovas V. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu,  prašydamas solidariai iš atsakovų P. R., M. R. ir A. R. priteisti 13100 litų skolą. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 27 d. A. R. įsipareigojo jam grąžinti  įmonės BĮ UAB „RGV Autoimpex“ 20000 litų skolą, surašydamas pakvitavimą. A. R. skolą įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. sausio 1 d., tačiau dalimis grąžino tik 6900 litų, todėl liko skolingas 13100 litų. 2009 m. spalio 2 d. ieškovas kreipėsi su pretenzija, reikalaudamas padengti įsiskolinimą, o 2009 m. spalio 18 d. A. R. mirė. Po A. R. mirties palikimą priėmė jo sūnūs: P. R., M. R. ir A. R.. Atsakovai priimdami palikimą žinojo apie pareikštus kreditorinius reikalavimus, todėl solidariai atsako už palikėjo A. R. skolą. Prašo ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad  2001-08-20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi BĮ UAB „RGV Autoimpex“ buvo iškelta bankroto byla.    I. V. N. po 2001-08-20 Vilniaus apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos turėjo teisę pareikšti kreditorinius reikalavimus BĮ UAB „RGV Autoimpex“. Byloje nėra jokių duomenų, kad šie reikalavimai būtų pareikšti. Todėl darytina išvada, kad ieškovas V. N. tinkamai neįgyvendino savo kaip kreditoriaus reikalavimo teisės. 2003-12-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „RGV Autoimpex“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduota dėl bankroto. Šia nutartimi patvirtintas likviduojamos įmonės patikslintas kreditorių sąrašas. Iš šios nutarties matyti, kad į kreditorių sąrašą ieškovas V. N. taip pat neįtrauktas. Iš Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos išrašo (b.l. 79) matyti, kad įmonė 2005-10-24 išregistruota iš juridinių asmenų registro. Byloje esančiu 2006-09-27 pakvitavimu A. R. įsipareigojo (bankrutavusios ir likviduotos dėl bankroto) BĮ UAB „RGV Autoimpex“ skolą perimti savo asmeninėn nuosavybėn.  Šiuo pakvitavimu A. R. prisiėmė būtent bankrutavusios BĮ UAB „RGV Autoimpex“ prievolę. Lietuvos Respublikos CK 6.128 str. 3 d. yra nurodyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius ar skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi.

           Apeliaciniu skundu ieškovas V. N. prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priteisti iš atsakovų P. R., M. R., A. R. solidariai 13100 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė teisės aktus. Negalima sutikti su teismo išvada, jog A. R. neturėjo pareigos vykdyti bankrutavusios UAB „RGV Autoimpex" prievolę. Teismas neįsigilino į šio santykio esmę, neįvertino to, jog 2006 m. rugsėjo 27 d. skolos rašteliu buvo sukurtas naujas teisinis santykis, o ne nepagrįstai tęsiamas bankrutavusios įmonės skolinių įsipareigojimų vykdymas. Esminė aplinkybė yra ta, kad A. R. ir V. N. siejo taip pat ir asmeniniai santykiai, didelė dalis sandorių, įskaitant ir sandorius su A. R. įmone (BĮ UAB „Autoimpex") buvo grindžiami būtent asmenine pažintimi ir jos pagrindu atsiradusiu tarpusavio pasitikėjimu. Verslo santykiuose A. R. garantavo tinkamą atsiskaitymą bei visų prievolių įvykdymą. Kol verslas sekėsi sklandžiai, pakako žodinio patikinimo, o susidarius situacijai, kuomet įmonė bankrutavo -A. R. įvykdė savo pažadą ir parašė skolos raštelį; dar daugiau - vykdė skolos rašteliu prisiimtą įsipareigojimą. Tokiu būdu A. R. elgėsi kaip atsakingas ir sąžiningas verslininkas. Nurodo, kad vieno posėdžio metu teisėjas paklausė, ar turi pinigų mokėjimą patvirtinančius įrodymus ir buvo įpareigotas juos pateikti kito posėdžio metu. Tačiau dėl nesuprantamų priežasčių, kai kitame posėdyje pateikė banko išrašus, juos prie bylos buvo atsisakyta prijungti. A. R. vienašaliu sandoriu - skolos rašteliu - sukūrė sau kokybiškai naują prievolę ieškovo V. N. atžvilgiu.Tai A. R. padarė laisvai, savanoriškai, ir žinodamas, jog jo turtas yra atskiras nuo įmonės (bankrutavusios) turto ir faktiškai to daryti (grąžinti prieš tris metus bankrutavusios įmonės skolų) jis įstatymais nustatytos pareigos neturi. Šio žinojimo ir suvokimo iš A. R. pusės kvestionuoti negalima, kadangi jis buvo profesionalus verslininkas, perėjęs taip pat ir savo įmonės bankroto procedūrą ir susipažinęs su visomis įmonės likvidavimo pasekmėmis. Pabrėžtina, kad bankrutavusi bendrovė „Autoimpex“ buvo paties A. R. sukurtas verslas, didele dalimi įmonės sėkmę lėmė asmeninis A. R. indėlis į kontaktus su verslo partneriais. Pažymėtina, kad skolos raštelis, kaip vienašalis sandoris, bylos nagrinėjimo metu nuginčytas nebuvo.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai P. R., M. R., A. R. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovo P. R. naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo pateiktame skolos raštelyje (2006 m. rugsėjo 27 d. Pakvitavime), kurio pagrindu ieškovas prašė teismo iš atsakovų priteisti atitinkamo dydžio skolą, buvo nurodyta, jog A. R. perima savo atsakomybėn įmonės „Autoimpeks“ skolą, t. y. akivaizdžiai nurodyta, kad ieškovo atžvilgiu susidarė būtent bendrovės UAB „RGV Autoimpeks“ įsiskolinimas, kurio padengimą A. R. neva perėmę savo asmeninėn atsakomybėn (nepaisant to, jog atitinkamų likviduotos bendrovės įsipareigojimų apskritai negalėjo perimti). Ši aplinkybė tik dar kartą paneigia ieškovo teiginius, kad skolos rašteliu neva nebuvo tęsiamas  bankrutavusios  UAB   „RVG  Autoimpex“   skolinių  įsipareigojimų  vykdymas,   o  pakvitavimo pagrindu A. R. buvo sukurta nauja prievolė.  Atkreiptinas dėmesys į tai, jog dar 2001.m rugpjūčio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „RGV Autoimpeks“ buvo iškelta bankroto byla, o 2003 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 235-1141-2003 buvo nutarta minėtą bendrovę pripažinti bankrutavusia ir likviduoti ją dėl bankroto. Ta pačia Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas likviduojamos BĮ UAB „RGV Autoimpeks“ patikslintas kreditorių sąrašas bendrai 212.505,32 Lt dydžio sumai, pagal kurį minėtos bendrovės kreditoriais buvo tik A. R., A. Š. (pirmos eilės kreditoriai), VSDFV Vilniaus miesto skyrius bei Vilniaus apskrities VMI (antros eilės kreditoriai) bei A. R. (trečios eilės kreditorius). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tarp bendrovės kreditorių ieškovas V. N. nebuvo įtrauktas, nors jo galimas kreditorinis reikalavimas, kaip matyti iš byloje esančio paskolos rašto, atsirado dar 1996 m. gruodžio 21d.,beveik šešeri metai iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Akivaizdu, kad ieškovo reikalavimas priteisti atitinkamo dydžio skolą, kildinamą iš UAB „RVG Autoimpeks" neįvykdytų prievolių ieškovui, atsiradęs jau po teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos bei jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, pasibaigus prievolėms kreditoriui CK 6.128 str. 3 d. numatytu pagrindu, yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, jog atsakovų velionis tėvas A. R. nuo 2002 m. iki pat mirties nuolat lankėsi pas psichiatrą ir nuolatos vartojo antidepresantus ir kitus itin stiprius psichotropinius vaistus. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau minėtą aplinkybę, apskritai pagrįsta abejoti ar atsakovų velionis tėvas, pasirašydamas 2006 m. rugsėjo 27 d. pakvitavimą, kuriuo prisiėmė atsakomybę už bankrutavusios ir likviduotos bendrovės, kurios savininku ir vadovu buvo iki UAB „RVG Autoimpeks“ bankroto ir likvidavimo, skolines prievoles buvo veiksnus ir suvokė savo veiksmų esmę ir padarinius. Akivaizdu, jog atitinkamas pakvitavimas buvo pasirašytas arba atsakovų velioniui tėvui A. R., tikėtina, būnant „neblaivaus proto", arba jam darant itin didelį psichologinį ar kitokį spaudimą. Dėl, šios priežasties ieškinio reikalavimo kildinimas iš abejotiną juridinę galią turinčio dokumento, nepateikus patikimų ieškinio reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, laikytinas visiškai nepagrįstu, o apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, jog A. R., būdamas profesionalus verslininkas, laisvai ir savanoriškai pasirašė atitinkamą skolos raštelį, vertintini itin kritiška. Pažymėtina, jog vieno iš paskutinių Jurbarko rajono apylinkės teismo posėdžių šioje civilinėje byloje metu ieškovas nurodė, kad iš tiesų UAB „RVG Autoimpeks“, kurio skolą neva perėmė atsakovų tėvas A. R., buvo skolingas ne ieškovui V. N., bet Plungės rajono automobilių klubo padangų restauravimo individualiai įmonei, kurios direktoriumi buvo ieškovas. Minėta individuali įmonė dar 2009 m. spalio 13 d. savininko sprendimu buvo likviduota iš Juridinių asmenų registro. Ieškovui patvirtinus, jog UAB „RVG Autoimpeks“, kurio skolą neva perėmė atsakovų tėvas A. R., iš tiesų buvo skolinga individualiai įmonei, o ne pačiam V. N., apskritai keltinas klausimas dėl ieškinį pareiškusio subjekto netinkamumo, kadangi į bylą nebuvo pateikta jokių dokumentų- patvirtinančių ieškovo V. N. reikalavimo teisę, t. y. nepateikta privaloma įstatymų nustatytos formos - rašytinė - reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kurios pagrindu šiuo metu likviduota Plungės rajono automobilių klubo padangų restauravimo individuali įmonė būtų perleidusi savo reikalavimo teisę į UAB „RVG Autoimpeks" dėl skolos V. N.. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįsta teigti, jog V. N. šioje byloje apskritai negali būti ieškovu.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ((duomenys neskelbtini) str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad  2006 09 27 A. G. parašė pakvitavimą, jog perėmė 20000 litų UAB „RGV Autoimpex“ skolą savo asmeninėn nuosavybėn ir įsipareigojo ją grąžinti ieškovui V. N. iki 2008 01 01 (b.l. 7). I. V. N. ieškinyje nurodo, kad iki 2008 01 01 A. R. grąžino tik 6900 litų ir liko skolingas 13100 litų (b.l.3). 2009 10 02  ieškovas V. N. su pretenzija kreipėsi į A. R. reikalaudamas grąžinti skolą (b.l. 8). 2009 10 18 A. R. mirė, o mirusiojo palikimą pagal įstatymą priėmė jo vaikai: P. R., M. R. ir A. R. ir 2010 02 26 jiems išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (b.l.18). Iš byloje esančio 1996 12 21 paskolos rašto (b.l. 78) matosi, kad įmonė „RGV Autoinpeks“ nupirko iš Plungės gyventojo V. N. protektorinės gumos 12600 kg. už 44000 lt. (keturiasdešimt keturis tūkstančius lt). Taip pat paskolos rašte nurodyta, kad viso įmonė skolinga 47000 (keturiasdešimt septynis tūkstančius lt). Iš byloje esančio rašto kopijos (b.l. 77) matosi, kad 1997 11 21 skolos likutis 20000 litų, šį raštą pasirašė A. R. ir V. N..

Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad 2001 08 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „RGV Autoimpex“ buvo iškelta bankroto byla. Įsiteisėjus Vilniau apygardos teismo 2001 08 20 nutarčiai iškelti bankroto bylą, bankrutuojančiai įmonei draudžiama vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, išieškoti skolas iš šios įmonės. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 5 p. teismas nustato laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą, įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu argumentu, kad V. N. po 2001 08 20  Vilniaus apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos turėjo teisę pareikšti kreditorinius reikalavimus BĮ UAB „RGV Autoimpex“. Byloje nėra jokių duomenų, kad šie reikalavimai būtų pareikšti. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas V. N. tinkamai neįgyvendino savo kaip kreditoriaus reikalavimo teisės. 2003 12 03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi  UAB „RGV Autoimpex“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduota dėl bankroto. Šia nutartimi patvirtintas likviduojamos įmonės patikslintas kreditorių sąrašas, į kurį ieškovas V. N. neįtrauktas. Iš Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos išrašo (b.l. 79) matyti, kad įmonė 2005 10 24 išregistruota iš juridinių asmenų registro. Byloje esančiu 2006 09 27 pakvitavimu A. R. įsipareigojo BĮ UAB „RGV Autoimpex“ skolą perimti savo asmeninės nuosavybėn. Šiuo pakvitavimu A. R. prisiėmė bankrutavusios BĮ UAB „RGV Autoimpex“ prievolę. Lietuvos Respublikos CK 6.128 str. 3 d. nurodyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius ar skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi.

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad 2006 m. rugsėjo 27 d. skolos rašteliu buvo sukurtas naujas teisinis santykis, o ne pagrįstai tęsiamas bankrutavusios įmonės skolinių įsipareigojimų vykdymas bei argumentą, kad A. R. vienašaliu sandoriu – skolos rašteliu – sukūrė sau kokybiškai naują prievolę.  Iš 2006 m. rugsėjo 27 d. pakvitavimo teksto matosi, kad A. R. perima savo asmeninėn atsiskaitomybėn įmonės „RGV Autoimpex“ skolą dvidešimt tūkstančių litų. Šis pakvitavimas buvo surašytas po to, kai UAB „RGV Autoimpex“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduota dėl bankroto, dėl to A. R. negalėjo prisiimti likviduotos įmonės prievolės. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad esant įmonei galėjo būti atliktas skolos perkėlimas ir A. R. būtų perėmęs UAB „RGV Autoimpex“ skolininko teises ir pareigas sutinkamai su CK 6.115 str., 6.116 str. reikalavimais. Dėl to darytina išvada, kad nesant duomenų apie juridinio asmens skolos perkėlimą fiziniam asmeniui t.y. A. R., pastarasis negalėjo prisiimti prievolės atlyginti ieškovui UAB „RGV Autoimpex“ skolą. Esant šiems duomenims darytina išvada, kad A. R. skolos rašteliu negalėjo sau sukurti naujos prievolės, susijusios su bankrutavusios UAB „RVG Autoimpex“ skolinių įsipareigojimų vykdymu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi šios apeliacijos rezultatui.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 2 p. išvardintus kriterijus, t.y. kad suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme nebuvo nei didelės apimties nei sudėtingos, todėl atsakovui P. R. priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos ir priteistina 900 litų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

              Apeliacinį skundą atmesti.

              Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Priteisti iš  V. N. a.k. (duomenys neskelbtini) P. R. a.k. (duomenys neskelbtini) 900 (devynis šimtus)  litų turėtų advokato atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.

              Priteisti iš V. N. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 20,40 Lt (dvidešimt litų 40 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese.

Kolegijos pirmininkė                                                                     Izolda Nėnienė

Kolegijos teisėjai                                                                           Raimondas Buzelis

                                                                                                      Arūnas Rudzinskas