Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-193-651/2022

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00273-2022-1

                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.8; 21.11.10

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 30 d. nutarimo ir

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja G. J. 2022 m. kovo 22 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą M. B. už tai, kad 2022 m. kovo 20 d., 1 val. 5 min., iš baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), sklido garsi muzika, kuri girdėjosi lauke ir trikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ir darbą.

2.       Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. V. 2022 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-4659-2022 M. B. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. atstovas advokatas Audrius Saulėnas priimtą nutarimą apskundė teismui.

3.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. birželio 30 d. nutarimu skundą tenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. V. 2022 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-4659-2022 panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną M. B. nutraukė. 

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.       Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) viršininkas G. K. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 30 d. nutarimą, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. V. 2022 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-4659-2022.

4.1.                      Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų pilnai įrodytas M. B. padarytas administracinis nusižengimas. Teismo posėdžio metu apklaustas pranešėjas T. E. nurodė, kad policijos niekada nekvietė, jeigu būdavo įmanoma ilsėtis. Paaiškino, kad kai dirbdavo baras ,,(duomenys neskelbtini)“ jis miegoti eidavo su kištukais ausyse, kurie slopina garsą, tačiau kai jau su jais nebuvo įmanoma užmigti, tada jis kviesdavo policiją. Tai, kad pranešėjas  konkrečiai nepamena to vakaro nereiškia, kad triukšmo nebuvo, nes jis apklausiamas buvo po trijų mėnesių, o tokių įvykių, pasak jo, buvo ne vienas. Policijos pareigūnai taip pat konkrečiai nepamena tos nakties įvykių, nes jie į iškvietimą vyko prieš tris mėnesius. Pažymima, kad pareigūnai tokių iškvietimų per pamainą, savaitgaliais, gauna ne vieną. Pažeidimas yra užfiksuotas tarnybiniu pranešimu, įvykio vietoje buvo daromas vaizdo ir garso įrašas. Vaizdo ir garso įraše pareigūnams artėjant prie baro ,,(duomenys neskelbtini)“ girdimas iš jo sklindantis triukšmas, o kai baro klientai atidaro duris į lauką jis stipriai padidėja. Tai patvirtina ir tai, kad pareigūnams bandant pabendrauti su apsaugos darbuotoju abu turi šaukti, kad suprastų, ką sako vienas kitam.

4.2.                      Nurodoma, kad nesutiktina su tuo, jog M. B. vykdo veiklą, todėl yra natūralu, kad bare groja muzika, tačiau dėl baro legaliai vykdomos veiklos negalima jo bausti. Institucijos teigimu, visuomenės interesas yra aukščiau už asmeninius verslo interesus. Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas (šiuo atveju verslo interesai) negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą.

4.3.                      Pažymima, kad pateiktas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 11 d. raštas, kuriame nurodoma, kad valdytojas dėl triukšmo ėmėsi atitinkamų priemonių, siekiant minimalizuoti triukšmą aplinkiniams gyventojams, neįrodo to, kad triukšmas buvo izoliuotas visiškai ir dėl priemonių panaudojimo aplinkiniai nebegirdi baro ,, (duomenys neskelbtini)“ skleidžiamo triukšmo.

4.4.                      Taip pat teigiama, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie M. B. ir T. E. tarpusavio santykius, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad pranešėjo veiksmai gali būti vertinami kaip šališki. Juos sieja tai, kad T. E. keletą kartų skundėsi dėl analogiškų baro ,,(duomenys neskelbtini)“ daromų viešosios tvarkos pažeidimų. M. B. yra baro ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jis yra atsakingas asmuo. Pažymima, kad vadovas gali atsakingu asmeniu paskirti kitą asmenį (barmeną, administratorių), kuris tokiu atveju atsakytų nustatyta tvarka.

4.5.                      Be to, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktą medžiagą ir nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylą M. B.. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismas neteisingai interpretavo pareigūnų pokalbį, kuris užfiksuotas „Body“ kamera, jiems einant link baro ,,(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnai diskutavo apie tai, kad įvykio vietoje nėra galimybės surašyti administracinio nusižengimo protokolo, nes baras pilnas neblaivių asmenų, surasti atsakingą asmenį dažnai yra didelė problema. Pažymima, kad pareigūnai daugelyje atvejų, nenorėdami sukelti didesnių konfliktų su didele mase nepatenkintų neblaivių asmenų, kurie nakties metu linksminasi, pažeidimus fiksuoja tarnybiniu pranešimu, kad paskui administracinio nusižengimo medžiagą tiriantis pareigūnas galėtų ramiai, nekonfliktinėje aplinkoje išsiaiškinti, kas yra atsakingas asmuo bei priimti procesinį sprendimą. Tokį pokalbio išaiškinimą patvirtina ir surašytas tarnybinis pranešimas dėl triukšmo. Teigiama, jog jei triukšmas nepasitvirtina tai pareigūnai tarnybinio pranešimo nerašo, tik duomenų bazėje atžymi, kad triukšmas nepasitvirtino.

5.       M. B. atstovas advokatas Audrius Saulėnas pateikė atsiliepimą į skundą, juo prašo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 30 d. nutarimą nepakeistą.  

5.1.                      Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išanalizavo bylos įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog nėra įrodymų, kad M. B. padarė nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnyje. Pažymima, kad skundžiamame nutarime visiškai nėra nurodyta, kuo remiantis padaryta išvada, kad M. B. padarė jam inkriminuojama nusižengimą. Ne teismo tvarka priimti sprendimai turi būti motyvuoti (ANK 618 straipsnis). Nutarime turi būti ne tik išvada dėl konkrečios teisės normos taikymo, teisinio bylos aplinkybių kvalifikavimo, bet ir tokia išvada turi būti pagrįsta argumentais, kurie pašalintų abejones dėl teisingumo ar pagrįstumo. Šiuo atveju, priimtas nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, nenurodyta nei buvusi faktinė situacija, nei veiksmų kvalifikacija, teisiniai argumentai, įrodymai, kuriais grindžiamos išvados. Nors apeliaciniame skunde remiamasi T. E. parodymais, tačiau nėra paneigta nutarime nurodyta aplinkybė, jog T. E. įvykio aplinkybių nepamena. Skundo teiginiai apie policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų rašymo aplinkybes, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą veiklą, apie M. B. ir T. E. tarpusavio santykius, apie administracinės nuobaudos tikslus nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad byloje esančių įrodymų nepakanka skundžiamam nutarimui pagrįsti.

5.2.                      Be to, nurodoma, kad nėra paneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš esmės nebuvo atlikti jokie tyrimo veiksmai bei nesiaiškinta pareiškėjo aplinkybė, kad iš baro sklindanti garsi muzika trukdo pareiškėjo poilsiui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo galbūt girdima muzika galėjo sklisti ir ne iš baro „(duomenys neskelbtini)“. Šalia baro „(duomenys neskelbtini)“ yra kitų barų ir restoranų, todėl gali būti, kad dalis triukšmo sklido iš kitų šaltinių – minėtų barų ir restoranų, taip pat iš gatvės ir iš kaimyninių patalpų.

5.3.                      Pažymima, kad nei nutarime, priimtame administracinio nusižengimo byloje, nei apeliaciniame skunde nėra nurodyta reikšmingų aplinkybių ir nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų M. B. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusižengimo padarymo. Administracinio nusižengimo bylose asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, todėl visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6.       ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7.       Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8.       Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. B. atstovo advokato Audriaus Saulėno skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. V. 2022 m. balandžio 8 d. nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamo nutarimo išvados dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį nutraukimo yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę.

9.       ANK 488 straipsnio 1 dalis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų.

10.       Pažymėtina, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nutarime nurodytu vertinimu, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog galbūt girdima muzika sklido būtent iš M. B. priklausančio baro „(duomenys neskelbtini)“.

11.       Nagrinėjamu atveju, iš tarnybinio pranešimo dėl pranešimo tyrimo nustatyta, kad 2022 m. kovo 20 d. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), bare „(duomenys neskelbtini)“ iš baro sklinda garsi muzika, trukdo poilsiui. 1 val. 5 min. nuvykus nurodytu adresu ir būnant lauke iš baro „(duomenys neskelbtini)“ girdėjosi garsiai grojanti muzika. Nuėjus į barą ir pabendravus su apsaugos darbuotoju, šis paaiškino, kad susisieks su atsakingais asmenimis, kad jie patildytų muziką. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš vaizdo įrašų nustatyta, kad iš baro „(duomenys neskelbtini)“ girdimas triukšmas nebuvo žymus, nes 2022 m. kovo 20 d. 1 val. 05 min. paties policijos pareigūnams, atvykstantiems į įvykio vietą ir tikrinant pareiškėjo informaciją dėl triukšmo, kilo tokios abejonės. Tai patvirtina ir policijos pareigūnų tarpusavio pokalbis. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnai artėdami prie baro kalbėjo: „Ką mes čia darysim tam barui? Už triukšmą nieko nesurašysi?“; „Ką tu čia bausi?“; „Na aš ir sakau – nesąmonė“; „Nieko, surašysiu tarnybinį“. Nors policijos pareigūnams kilo abejonės dėl girdimo triukšmo, tačiau nėra duomenų, jog policijos pareigūnai būtų aiškinęsi, iš kur sklindantis triukšmas trikdė pranešėjo ramybę.

12.       Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nei pranešėjas T. E., nei policijos pareigūnai įvykio aplinkybių nenurodė. T. E. parodė, kad neprisimena, ar 2022 m. kovo 20 d. kvietė policijos pareigūnus dėl baro „(duomenys neskelbtini)“ keliamo triukšmo, ar sulaukė atvykusių pareigūnų, neprisimena, ar atvykę pareigūnai buvo užėję į jo nuomojamą. Taip pat nurodė, kad negali pasakyti, ar baro „(duomenys neskelbtini)“ veikla trukdo kitiems baro kaimynystėje butuose gyvenantiems asmenims. Liudytoja G. N. parodė, kad ji įvykio nepamena, prašė vadovautis tarnybiniu pranešimu. Liudytojas D. P. parodė, kad nepamena, kas tiksliai yra užfiksuota minėtame vaizdo ir garso įraše bei nepamena, ką kalbėjo su kolege G. N. eidami link įvykio vietos, t. y. baro „(duomenys neskelbtini)“. Darytina išvada, kad šioje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad M. B. administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis atliko veiksmus, kurie atitiktų ANK 488 straipsnio 2 dalies požymius, todėl jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

13.       Be to, Institucija nurodo, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas pranešėjo T. E. veiksmus įvertino kaip šališkus, nes nėra jokių objektyvių duomenų apie M. B. ir T. E. tarpusavio santykius. Atkreiptinas dėmesys, kad pranešėjas T. E. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad nuo 2021 m. gegužės mėnesio iki 2022 m. birželio mėnesio gyveno adresu (duomenys neskelbtini), nes buvo sudaręs trumpalaikę buto nuomos sutartį. Nurodė, kad išsinuomotas butas pastate nebuvo pirmas virš baro „(duomenys neskelbtini)“, pastate jo nuomotas butas buvo per vidurį, bet buto siena jungiasi su laiptine, kuri nėra izoliuota, todėl, jo nuomone, triukšmas girdisi iš laiptinės. Taip pat parodė, kad dėl baro „(duomenys neskelbtini)“ keliamo triukšmo jis per metus apie penkiolika kartų kvietė policijos pareigūnus. Taigi, iš T. E. parodymų matyti, kad jis per trumpą kelių mėnesių laikotarpį, kurio metu gyveno laikinai išnuomotame bute, net apie penkiolika kartų kvietė policijos pareigūnus, todėl apygardos teismas sutinka su apylinkės teismu, jog tarp pranešėjo T. E. ir M. B. egzistuoja tarpusavio santykiai, kurie nelaikytini atsitiktiniu ar tuo labiau vienkartiniu. Nors Institucijos teigimu nėra pagrindo abejoti T. E. parodymais, tačiau atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tiek T. E., tiek M. B. parodymus vertino atidžiai, įdėmiai ir kitų įrodymų kontekste.

14.       Apeliacinio skunde pažymima, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 11 d. raštas, kuriame nurodyta, kad valdytojas dėl triukšmo ėmėsi atitinkamų priemonių, siekiant minimalizuoti triukšmą aplinkiniams gyventojams, neįrodo to, kad triukšmas buvo izoliuotas visiškai.  Apygardos teismo vertinimu, šis Institucijos argumentas yra pagrįstas, t. y. vien remiantis minėtu raštu, negalima teigti, kad iš baro „(duomenys neskelbtini)“ galbūt sklindanti triukšmas negalėjo trikdyti asmenų ramybės, poilsio ar darbo. Tačiau įvertinus visus proceso metu surinktus įrodymus, nėra galimybės padaryti neginčijamą išvadą, kad pranešėjo ramybę ir poilsį trikdė būtent iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklindantis triukšmas.

15.       Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Šioje byloje Institucija nepateikė objektyvių bei patikimų duomenų, jog galbūt iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklindantis triukšmas trikdė asmenų ramybę, poilsį ir darbą. Apygardos teismo vertinimu, pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad policijos pareigūnai nesigilino ir nesiaiškino, kaip ar kokiomis aplinkybėmis buvo trikdomas T. E. poilsis, ar sklindanti iš baro muzika iš tikrųjų trikdė pranešėjo poilsį ar ramybę. Bylos duomenys nepaneigia atsiliepimo į apeliacinio skundą argumento, jog šalia baro „(duomenys neskelbtini)“ yra kitų barų ir restoranų, todėl gali būti, kad dalis triukšmo sklido iš kitų šaltinių, t. y. galbūt sklido iš barų ir restoranų, taip pat iš gatvės ar iš kaimyninių patalpų.

16.       Atvejais, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta ( ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apygardos teismas daro išvadą, kad gautas pranešimas dėl triukšmo policijos nebuvo išnagrinėtas išsamiai. Apylinkės teismas patikrinęs M. B. atstovo advokato Audriaus Saulėno skunde nurodomas aplinkybes bei priimto policijos nutarimo pagrįstumą, pagrįstai skundą tenkino, nustatęs, jog M. B. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, požymių, byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog padarytas administracinis nusižengimas.

17.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ją keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                             Dalia Kursevičienė