Pranešėjas
Algirdas Gaputis Baudž. byla
Nr.1A-385-350/2008
Teisėjas
Donatas Jatužis Procesinio
sprendimo kategorija: 2.4.8.
(S)
N U T A R T I S
2008 m. rugpjūčio 1 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Prano Šimkaus ir Eligijaus
Gladučio,
sekretoriaujant
Editai Marcinkevičienei,
dalyvaujant
prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,
gynėjui
advokatui Gintautui Gaspariūnui,
nukentėjusiajam
P. K.,
viešame teismo
posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. O. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės
teismo 2008 m. gegužės 8d. nuosprendžio, kuriuo E. O. pripažintas
kaltu pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimas
padaryti plėšimą iš UAB (duomenys neskelbtini) ) ir jam paskirta laisvės
atėmimo bausmė ketveriems metams šešiems mėnesiams, pagal LR BK 22 straipsnio 1
dalį, 180 straipsnio 3 dalį ( pasikėsinimas padaryti plėšimą iš P.
K. ) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams šešiems
mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio
1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta
galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas šešeriems metams.
Priteista iš E. O. trys šimtai dvidešimt keturi litai 87 cnt turtinės
žalos ir aštuoni tūkstančiai litų neturtinės žalos nukentėjusio P.
K. naudai.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
E.
O. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 4 d., apie 17.00 val. vaistinėje,
esančioje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), priklausančioje UAB (duomenys
neskelbtini), grasindamas nukentėjusiajai farmakotechnikei V.
S. šaunamuoju ( dujiniu ) ginklu, reikalaudamas atidaryti kasos aparatą ir
atiduoti pinigus, pasikėsino pagrobti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį
turtą - pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių
aplinkybių netikėtai į vaistinę įėjus ikiteisminio tyrimo nenustatytiems
asmenims, dėl ko jis nutraukė savo neteisėtus veiksmus ir pasišalino iš
vaistinės.
Taip pat jis, 2008 m. sausio 4 d. apie 17.20 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys
neskelbtini), grasindamas šaunamuoju ( dujiniu ) ginklu, reikalaudamas žodžiu
ir vieną kartą spirdamas nukentėjusiajam į dešinę koją, o nukentėjusiajam
priešinantis, ginklo rankena suduodamas nukentėjusiajam į galvos ir peties
sritį ne daugiau trijų smūgių, taip padarydamas muštines žaizdas viršugalvyje,
poodines kraujosruvas dešinėje blauzdoje ir dešinio peties sąnario srityje –
nežymų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino pagrobti svetimą P. K.
turtą - pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios
nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis P. K. pasipriešino
ir jį sulaikė.
Apeliaciniu
skundu nuteistasis E. O. prašo dėl pasikėsinimo padaryti
plėšimą iš UAB (duomenys neskelbtini) jį išteisinti, remiantis LR BK 23 str. 1
d., BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., o dėl pasikėsinimo padaryti plėšimą iš P. K. sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį ir sumažinti
jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad su paskirtomis bausmėmis ir
neturtinės žalos dydžiu nesutinka, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados
neatitinka bylos aplinkybių. Epizode dėl pasikėsinimo padaryti plėšimą iš UAB (duomenys
neskelbtini) teismas rėmėsi vien tik nukentėjusiosios V. S. parodymais,
kuriuos ne visai tinkamai įvertino, t.y. neatsižvelgė į tai, kaip ji matė, jog
kažkuriuo momentu jis užkišęs ginklą ramiai išėjo iš vaistinės. Tokiu būdu, jis
savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką, t.y. nebeįvykdė nusikaltimo
ir žalos niekam nepadarė. Kad jis savanoriškai atsisakė pabaigti nusikaltimą
rodo ir tai, kad jam tiek išeinant iš vaistinės, tiek išėjus vyko rami prekyba,
aplinkiniams nieko neįtariant apie įvykį. Jis pripažįsta nukentėjusiosios
parodymus ir nuoširdžiai gailisi, kad dėl girtumo taip netinkamai pasielgė.
Epizode dėl pasikėsinimo padaryti plėšimą P. K. atžvilgiu,
iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog jis ginklo nepanaudojo kaip šaunamojo,
nes nebuvo užtaisęs, o visi šoviniai buvo rasti jo kišenėje. Nukentėjusiam P. K. jis net nebandė vaizduoti, kad ketina šauti, o
pastarasis pamanęs, jog tai žaislinis pistoletas pabandė ginklą iš jo atimti.
Jis pilnai pripažįsta nukentėjusiojo P. K. parodymus ir
nuoširdžiai gailisi, kad dėl girtumo taip netinkamai pasielgė. Pripažįsta ir
sutinka P. K. atlyginti padarytą turtinę žalą bei turėtas
išlaidas advokato paslaugoms, tačiau prašo sumažinti P. K. priteistos
neturtinės žalos dydį, nes augina penkių metų vaiką, žmonos mėnesinės pajamos
yra tik apie aštuoni šimtai penkiasdešimt litų, kitokių pajamų šeima neturi.
Taip pat prašo jo nuoširdų prisipažinimą laikyti lengvinančia aplinkybe, nes
jis nuo pirmos apklausos pripažino nukentėjusiųjų parodymus, pats viską
pasakojo tiek kiek prisiminė dėl savo buvusio girtumo.
Teismo posėdyje
nuteistojo E. O. gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti,
prokurorė ir nukentėjusysis prašo skundą atmesti.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Apylinkės
teismas tinkamai įvertino ištirtus įrodymus, pagrįstai pripažino E.
O. kaltu padarius du pasikėsinimus įvykdyti plėšimą panaudojant šaunamąjį
ginklą.
Nepagrįstas
skundo argumentas, kad apeliantas savanoriškai atsisakė baigti plėšimą UAB (duomenys
neskelbtini). Kaip nurodė nukentėjusioji V. S., E. O. nepagrobęs pinigų iš vaistinės išėjo, kai ten atėjo
nenustatyta moteris su vaiku. Šią aplinkybę apeliantas ginčija nurodydamas, jog
moterį su vaiku, įeinančius į vaistinę, jis sutiko jau lauke, o be to, net ir
tuo atveju, jei moteris su vaiku ir būtų įėję į vaistinę jam ten būnant, jis
neturėjo pagrindo išsigąsti šių beginklių asmenų ir yra įsitikinęs, kad, jei
būtų neatsisakęs baigti nusikaltimo, pagrasinęs moterims ginklu, turėjo visas
galimybes užvaldyti jų pinigus. Šis motyvas prieštarauja byloje nustatytoms
aplinkybėms. E. O. į vaistinę įėjo, kai ten jokių pašalinių
žmonių nebuvo ir, grasindamas turėtu pistoletu vaistininkei, reikalavo atiduoti
iš kasos pinigus. Akivaizdu, jog apelianto tyčia buvo nukreipta į konkretaus
svetimo turto - vaistinės kasoje buvusių pinigų užvaldymą ir pašalinių asmenų
pasirodymas vaistinėje jam sutrukdė baigti nusikalstamą veiką. Kadangi E. O. turėtas dujinis pistoletas įvykio metu buvo
neužtaisytas, jis puikiai suvokė, kad šaudyti negalėjo ir tokiu būdu negalėjo
vienu metu kontroliuoti daugiau kaip vieno pašalinio asmens veiksmų. Todėl,
vaistinėje atsiradus pašaliniams žmonėms, apeliantui iškilo reali grėsmė būti
sulaikytam įvykio vietoje ir būtent tai suvokdamas, jis toliau savo
nusikalstamų veiksmų nebetęsė. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio
pagrindo laikyti, jog E. O. baigti nusikaltimą atsisakė
savanoriškai. Tai jis padarė dėl to, kad dėl ne nuo jo valios priklausančių
aplinkybių, nebeturėjo galimybės nusikaltimo užbaigti.
Pagal BK 180
str. 3 d. kvalifikuojama veika, kai plėšimas daromas panaudojant šaunamąjį
ginklą. Teismų praktikoje tokiu ginklo panaudojimu laikomas ne tik ginklo
kovinių savybių panaudojimas, bet ir grasinimas juo žodžiu, gestais,
akivaizdžiu demonstravimu. Tai, kad nukentėjusysis nesuvokia, jog jam grasinama
tikru ginklu, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Iš nukentėjusiojo P. K. parodymų matyti, kad apeliantas pareikalavo jo atiduoti
pinigus, laikydamas į jį nukreiptą pistoletą, todėl akivaizdu, jog E. O. pistoletą naudojo kaip psichinio smurto priemonę,
siekdamas palaužti nukentėjusiojo valią ir tokiu būdu užvaldyti jo turtą,
tačiau savo sumanymo neįvykdė dėl to, kad nukentėjusysis aktyviai pasipriešino
ir jį sulaikė.
Apylinkės
teismas visiškai pagrįstai nepripažino E. O. atsakomybę
lengvinančios aplinkybės, kad jis nuoširdžiai prisipažįsta padaręs
nusikalstamas veikas. Iš apelianto parodymų viseto akivaizdu, kad faktines
nusikaltimų aplinkybes jis pripažino tik po to, kai suvokė, jog nukentėjusiųjų
parodymai yra visiškai patikimi ir teismas jais netikėti neturi jokio pagrindo.
Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo pradžioje, jis nurodė, kad
nukentėjusioji V. S. visiškai be jokio pagrindo jo
išsigando ir, kad jis jos pinigų nereikalavo, o nukentėjusiojo P.
K. pats buvo užpultas be jokios priežasties.
Skirdamas
bausmes, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas nuoširdžiai
atsiprašė nukentėjusiųjų, dėl padarytos veikos gailisi, todėl dar kartą į tai
atsižvelgti ir dėl to mažinti bausmes nėra jokio pagrindo.
Apeliantui
paskirtos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką yra mažesnės nei įstatymo
sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, todėl jų laikyti aiškiai per griežtomis
nėra jokio pagrindo. Kadangi nuosprendžiu bendrinant bausmes prie griežčiausios
paskirtos bausmės buvo pridėta tik šeši mėnesiai iš ketverių metų šešių mėnesių
paskirtos švelnesnės bausmės, nėra jokio pagrindo galutinės subendrintos
bausmės laikyti aiškiai per griežta.
Nukentėjusiajam P. K. priteistos neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per
didelis. Sprendimas, kodėl priteista būtent tokia žalos atlyginimo suma,
skundžiamame nuosprendyje yra išsamiai motyvuota ir kolegija su šiais motyvais
visiškai sutinka. Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį
atsižvelgė į skunde nurodytus motyvus dėl apelianto šeimyninės bei turtinės
padėties ir tai įvertino, todėl ir šioje dalyje keisti nuosprendžio nėra jokio
pagrindo.
Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl
jo keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r
ė :
Nuteistojo E. O. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos
pirmininkas
Algirdas Gaputis
Teisėjai Pranas
Šimkus
Eligijus Gladutis