Civilinė byla Nr. e2A-630-524/2022

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00117-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.1.3.6; 2.6.3; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.18.2; 2.6.18.3; 2.6.38

     (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 6  d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orgtechnika“ ir trečiojo asmens išregistruotos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Maneo“ teisių ir pareigų perėmėjo T. K. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal

- ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orgtechnika“ ieškinį atsakovams R. B., A. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą, išregistruota bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Maneo“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Omen Faustum“, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, E. K.,

- trečiojo asmens išregistruotos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Maneo“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akinės bendrovės „Omen Faustum“, patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orgtechnika“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys R. B., A. B., E. K.,

- atsakovų R. B. ir A. B. patikslintą priešieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Orgtechnika“ ir išregistruotai bankrutavusiai bendrovei „Maneo“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Omen Faustum“, dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, E. K..

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Orgtechnika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės R. B. priteisti 38 479,75 Eur skolą, 458,59 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė UAB „Orgtechnika“ ieškinyje, dublike bei teismo posėdžio metu nurodė, kad:

1.1.                      Atsakovė R. B. 2019 m. birželio mėnesį telefonu susisiekė su UAB „Maneo“ dėl gyvenamojo namo statybos rangos darbų atlikimo. Šalys sutarė susitikti ir vėliau susitiko prie rangos darbų atlikimo objekto, adresu (duomenys neskelbtini), kad išsiaiškintų, kokių darbų atlikimo pageidauja atsakovė. Buvo sutarta, kad UAB „Maneo“ atsakovei pateiks parengtą preliminarią sąmatą, į kurią bus įtraukti pagrindiniai darbai, dėl kurių atlikimo poreikio atsakovė neturėjo abejonių, o likę darbai bus nurodyti galutinėje sąskaitoje, kurioje bus užfiksuoti visi sutarti ir faktiškai atlikti darbai. 2019 m. birželio 17 d. atsakovei buvo pateikta preliminari sąmata ir tą pačią dieną tarp UAB „Maneo“ ir atsakovės buvo sudaryta 2019 m. birželio 17 d. statybos rangos sutartis, kuria UAB „Maneo“ įsipareigojo pagal užsakovo (atsakovės) užduotį atlikti sąmatose numatytus darbus adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo atliktus rangos darbus priimti ir už juos sumokėti.

1.2.                      Dar 2019 m. birželio mėnesį buvo pradėti statybos darbai. Darbų vykdymo metu į objektą nuolat atvažiuodavo pati atsakovė ir jos vyras, jokių pretenzijų dėl darbų vykdymo nereiškė. UAB „Maneo“ objekte atlikus dalį rangos darbų, atsakovės buvo pasiteirauta, ar jau galima perduoti atliktus darbus ir išrašyti sąskaitą už faktiškai atliktus darbus. Tada ir prasidėjo pirmieji nesusipratimai su atsakove. Atsakovė staiga pradėjo išsisukinėti nuo mokėjimo temos, vengti atvažiuoti į objektą, net nebekėlė telefono ragelio. UAB „Maneo“ pavykus susisiekti ir susitikti su atsakovės sutuoktiniu A. B., jis garantavo ir pažadėjo, kad atliks dalinį mokėjimą už faktiškai iki tos dienos atliktus darbus. Praėjus maždaug savaitei apie žadėtą mokėjimą vis dar nebuvo gauta jokių žinių, atsakovė ir jos sutuoktinis ir toliau išsisukinėjo, teikė vis kitokius paaiškinimus. Dėl to, atsiradus pagrįstų abejonių dėl atsakovės galimybių atsiskaityti už darbus, iš anksto žodžiu informavus ieškovę, darbai buvo laikinai sustabdyti. 2019 m. rugsėjo mėn. pradžioje su UAB „Maneo“ telefonu susisiekė atsakovės sutuoktinis, jis pasakė, kad atsakovė stabdo visus darbus pagal sutartį. Dėl to 2019 m. rugsėjo 6 d. UAB „Maneo“ pateikė atsakovei atliktų darbų aktą ir sąskaitą už faktiškai atliktus darbus apmokėti. Dėl atliktų darbų, jų kiekio, kokybės iš atsakovės nebuvo gauta jokių pretenzijų, bet išrašytos sąskaitos atsakovė neapmokėjo.

1.3.                      Pasikeitus rangos darbus turinčiam vykdyti rangovui, buvo parengta ir atsakovei pasirašyti pateikta nauja identiška buvusiai 2019 m. birželio 17 d. statybos rangos sutartis Nr. 20190617-01, kurios šalys jau buvo UAB „Orgtechnika“ ir atsakovė. Pagal šią sutartį ieškovė UAB „Orgtechnika“ įsipareigojo savo rizika pagal užsakovo (atsakovės) užduotį atlikti darbus adresu (duomenys neskelbtini), ir perduoti šių darbų rezultatą atsakovei, o atsakovė įsipareigojo atliktus rangos darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais. Sutartyje, be kitų sąlygų, buvo numatyta, kad sutarties kaina be PVM – 31 801,45 Eur. Atliekamų darbų pabaiga – 2019 m. gruodžio 30 d. Ši nauja sutartis atsakovei buvo perduota asmeniškai, nuvežus į namus. Atsakovė sutartį gavo, su ja susipažino, dėl esminių sutarties sąlygų prieštaravimų nereiškė. Sakė, kad vėliau pasirašys ir grąžins pasirašytą sutarties egzempliorių. Ir nors atsakovė ieškovei neperdavė pasirašyto sutarties egzemplioriaus, ši sutartis šalių buvo vykdoma, t. y. šalys buvo sudariusios sutartį, šios sutarties pagrindu tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė rangos teisiniai santykiai. Nors pagal sutartį atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 7 000 Eur avansą, tačiau abi šalys žinojo atsakovės finansinę padėtį ir dėl to buvo sutarusios, kad atsiskaitoma bus už ieškovės faktiškai atliktus darbus.

1.4.                      UAB „Orgtechnika“ tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, statybų rangos darbai buvo atliekami. Vykdant darbus pati atsakovė ir jos sutuoktinis nuolat lankydavosi objekte, bendrai buvo priimami sprendimai, derinama atliekamų darbų eiga ir kt. Darbų vykdymo metu nei iš atsakovės, nei iš jos sutuoktinio nebuvo gauta jokių pretenzijų dėl darbų vykdymo tinkamumo, kokybiškumo ir kt. Sutarta statybos darbų dalis buvo baigta dar 2019 m. lapkričio 16 d. Atlikusi darbus ieškovė apie tai informavo atsakovę, paprašė priimti darbus ir atsiskaityti, taip pat ir už turto vertinimo atlikimą, paskolos iš banko gavimą. Tačiau atsakovė pradėjo išsisukinėti, prašė dar truputį plaukti, nes negauna paskolos iš banko, o galiausiai pradėjo nebeatsakinėti į telefoninius skambučius.

1.5.                      2020 m. sausio 6 d. ieškovė parengė ir pateikė atsakovei atliktų darbų aktą-sąskaitą Nr. ORG-20200106-1. Atsakovė atliktų darbų aktą-sąskaitą gavo, dėl pateikto atliktų darbų akto, jame nurodytų darbų, jų kokybės atsakovė pretenzijų nereiškė. Visiškai atsiskaityti už atliktus rangos darbus, t. y. sumokėti 31 801,45 Eur + PVM (iš viso 38 479,75 Eur) sumą, atsakovė turėjo per 4 darbo dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išsiuntimo, tačiau per nustatytą terminą neatsiskaitė. Atsakovė sakė ieškovei, kad iškilo problemų dėl paskolos gavimo siekiant atsiskaityti už darbus. Ieškovė, neturėdama kitos išeities ir elgdamasi geranoriškai, sutiko palaukti mokėjimo, sutiko paruošti dokumentus, kurie, atsakovės teigimu, buvo reikalingi tam, kad bankas jai suteiktų paskolą. Tačiau atsakovė pradėjo neigti savo įsipareigojimą sumokėti ieškovei už atliktus darbus. Pradėjo tvirtinti, kad neva darbai atlikti nekokybiškai, kad kaina turi būti mažinama, nes dalį laiko nebuvo dirbama, o galiausiai net pradėjo tvirtinti, kad atsakovės su ieškove išvis nesieja jokie sutartiniai santykiai ir atsakovė ieškovei neskolinga. Tačiau aplinkybę, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai santykiai, patvirtina į bylą pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas, atliktų darbų aktas-sąskaita, telefoninio pokalbio garso įrašas.

2.       Atsakovė R. B. atsiliepime į ieškinį, triplike bei teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad:

2.1.                      R. B. 2018 m. gruodžio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovai nutarė atlikti gyvenamojo namo remontą. Atsakovė, radusi skelbimą, susisiekė su UAB „Maneo“ direktoriumi E. K. dėl statybos darbų. Ji E. K. paaiškino, kad statybos darbus reikia atlikti per kuo trumpesnį laiką, nurodė, kad atsakovė sutarties sudarymo metu gali sumokėti sutartą avansinį mokėjimą, o galutinis mokėjimas būtų atliktas gavus banko paskolą, todėl bus reikalaujama, kad įmonės teikiami dokumentai, t. y. sutartis ir buhalterinę apskaitą pagrindžiantys dokumentai, būtų tvarkingi. UAB „Maneo“ direktorius patvirtino, kad aptartu laikotarpiu, t. y. beveik per 3 mėnesius, įmonė yra pajėgi savo rizika atlikti nurodytus statybos rekonstrukcijos darbus ir kad visiškas atsiskaitymas po paskolos gavimo yra įprastas jo darbo praktikoje.

2.2.                      UAB „Maneo“ direktorius E. K. 2019 m. birželio 17 d. susitiko su R. B., įteikė jai statybos rangos sutartį Nr. 20190617-01, ji abiejų sutarties šalių buvo pasirašyta. Šios sutarties pagrindu iki 2019 m. liepos 1 d. R. B. atliko 5 000 Eur avansinį mokėjimą grynaisiais. Pati vieną kartą E. K. davė 3 000 Eur, o kitą kartą 2 000 Eur ji padavė E. K. broliui T. K.. A. B. 2019 m. liepos 22 d. asmeniškai papildomai sumokėjo dar 2 000 Eur. Taigi iš viso 7 000 Eur buvo sumokėti grynaisiais tiesiogiai į rankas E. K.. UAB „Maneo“ direktorius nuosekliai vengė išrašyti pinigų priėmimo kvitą, nors jam buvo žinoma, kad minėtą pinigų priėmimo kvitą R. B. turės pateikti bankui.

2.3.                      Darbai buvo pradėti iš karto po sutarties pasirašymo, tačiau jie vyko itin pasyviai, nepaisant atsakovės raginimo ir nurodymo, jog kreipsis į teismą dėl netinkamo statybos rangos sutarties vykdymo. 2019 m. lapkričio 25 d. statybos rangos sutartis buvo nutraukta, nes UAB „Maneo“ nesilaikė sutartyje numatytų terminų, jokie statybos darbai nebebuvo vykdomi, o už atliktus statybos darbus yra visiškai atsiskaityta. 2019 m. lapkričio 27 d. atsakovei UAB „Maneo“ direktorius E. K. atvežė kitą statybos rangos sutartį ir nurodė, kad tai yra tik formalumas ir jį būtina atlikti, nes UAB „Maneo“ iš UAB „Orgtechnika“ pirko statybines medžiagas. Atsakovė paėmė E. K. atvežtą statybos rangos sutartį susipažinti. Kitą dieną atsakovė pareiškė E. K., kad tokią sutartį, kuri yra suklastota, nes surašyta atgaline data, su rangovu, kuris jokių statybos darbų neatliko, nesant jokios žymos apie sumokėtą avansinį mokėjimą ir toliau statybos darbams nevykstant, atsisako pasirašyti.

2.4.                      Atsakovė yra įsitikinusi, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, turėtų reikalavimą dėl 38 938,34 Eur skolos už tariamai atliktus statybos darbus pagrįsti objektyviais duomenimis, nurodyti, kokius konkrečius gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus atliko, nuo kada iki kada ieškovas juos atliko, įvardyti konkrečius darbuotojus, paaiškinti, kodėl yra reikalaujama už UAB „Maneo“ atliktus ir apmokėtus darbus sumokėti dar kartą. Atsakovė 2020 m. balandžio 20 d. sudarė UAB „Maneo“ atliktų darbų ir jų įkainojimo aktą, pagal jį bankiniu pavedimu atliko galutinį 3 978,75 Eur mokėjimą UAB „Maneo“ už likusius padarytus, bet neapmokėtus darbus. Iš viso pagal 2019 m. birželio 17 d. su UAB „Maneo“ sudarytą rangos sutartį atsakovė yra sumokėjusi UAB „Maneo“ 10 978,75 Eur, kas atitinka faktiškai atliktų darbų kiekį. Taigi, su UAB „Maneo“ dėl atliktų statybos darbų yra visiškai atsiskaityta ir UAB „Maneo“ dėl atsiskaitymo tvarkos atsakovei jokių pretenzijų nereiškė, nors atlikti UAB „Maneo“ darbai yra nekokybiški: stogą reikia perdengti, kaminas neapdirbtas, nebuvo vėjalenčių. Tuo tarpu atsakovės su UAB „Orgtechnika“ jokie sutartiniai santykiai nesieja, ieškovė jokių statybos darbų atsakovei priklausančiame objekte neatliko, darbuotojai visą laiką dirbo tie patys, todėl ji neturi pareigos antrą kartą mokėti UAB „Orgtechnika“ už UAB „Maneo“ atliktus statybos darbus. Atsakovė nurodė, jog E. K. yra ne UAB „Orgtechnika“ darbuotojas, o su ieškovės direktoriumi ji jokių ryšių neturėjo ir pirmą kartą jį pamatė teismo posėdyje.

3.       Atsakovai R. B. ir A. B. kreipėsi į teismą su patikslintu priešieškiniu prašydami 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Orgtechnika“ ir UAB „Maneo“, pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir nurodė, kad:

3.1.                      UAB „Maneo“ direktorius E. K. 2019 m. birželio 17 d. susitiko su R. B., įteikė jai statybos rangos sutartį Nr. 20190617-01, ji abiejų sutarties šalių buvo pasirašyta. 2019 m. lapkričio 25 d. statybos rangos sutartis buvo nutraukta ir toliau jokie statybos darbai nebuvo vykdomi. 2019 m. lapkričio 27 d. R. B. UAB „Maneo“ direktorius E. K. atvežė kitą statybos rangos sutartį ir nurodė, kad tai yra tik formalumas ir jį būtina atlikti, nes UAB „Maneo“ iš UAB „Orgtechnika“ pirko statybines medžiagas. R. B. paėmė E. K. atvežtą statybos rangos sutartį susipažinti, tačiau atsisakė ją pasirašyti. Už UAB „Maneo“ atliktus statybos darbus atsakovė R. B. yra visiškai atsiskaičiusi.

3.2.                      2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog 2019 m. rugsėjo 25 d. tarp UAB „Maneo“ ir UAB „Orgtechnika“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, tačiau, atsakovės nuomone, toks sandoris turėtų būti laikomas apsimestiniu, sudarytu dėl akių, kadangi apie minėto tariamai sudaryto sandorio buvimą atsakovė nebuvo informuota, sutikimo, leidimo ar kitokios valios, susijusios su rangovo pakeitimu, nebuvo išreiškusi.

4.       Ieškovė UAB „Orgtechnika“ atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad:

4.1.                      Atsakovei pradėjus vengti faktiškai atliktų darbų priėmimo–perdavimo ir atsiskaitymo už juos temos, UAB „Maneo“ 2019 m. rugsėjo 6 d. atsakovei pateikė atliktų darbų aktą ir sąskaitą už faktiškai atliktus darbus. Paaiškėjus, kad atsakovė neturi finansinių galimybių atsiskaityti už atliekamus darbus, UAB „Maneo“ neturint galimybių vykdyti darbus savo lėšomis, UAB „Maneo“ ir R. B. buvo susitarta likusių darbų atlikimą perduoti ieškovei. Tokio susitarimo pagrindu tarp UAB „Maneo“ ir ieškovės 2019 m. rugsėjo 25 d. buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, o tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta nauja beveik identiška rangos sutartis, kurios šalys jau buvo UAB „Orgtechnika“ ir R. B.. UAB „Maneo“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties dalykas buvo UAB „Maneo“ turima 13 489,33 Eur sumos reikalavimo teisė į atsakovę, atsiradusi 2019 m. birželio 17 d. statybos rangos sutarties ir 2019 m. rugsėjo 6 d. atliktų darbų akto Nr. MAN-2019-09-06 pagrindu. Reikalavimo perleidimo sutartis buvo atlygintinė – ieškovė įsipareigojo už perleistą reikalavimą sumokėti UAB „Maneo“ 4 782 Eur per 10 dienų po to, kai atsakovė R. B. visiškai atsiskaitys su ieškove už reikalavimą pagrindžiančiuose dokumentuose nurodytus darbus. Tarp šalių buvo sutarta, kad pasikeitus rangovui, t. y. ieškovei perėmus atsakovės užsakymą, atsakovė už visus darbus, įskaitant ir darbus, kuriuos atliko UAB „Maneo“, turės visiškai atsiskaityti tik su ieškove. Būtent dėl šios priežasties tarp UAB „Maneo“ ir ieškovės buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią ieškovei buvo perleistas reikalavimas į atsakovės įsiskolinimą už faktiškai atliktus darbus.

4.2.                      Atsakovė nėra pateikusi jokių tiesioginių įrodymų, kad ji būtų sumokėjusi UAB „Maneo“ už jos atliktus darbus, iki darbų vykdymą perimant ieškovei. O 2020 m. balandžio 21 d. atsakovė atliko 3 978,75 Eur mokėjimą UAB „Maneo“, žinodama, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovės priteisimo. R. B. pripažino, kad yra skolinga ieškovei už atliktą darbą, žadėjo atsiskaityti ir siūlė už darbus ieškovei sumokėti 27 000 Eur sumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes priešieškinis turėtų būti atmestas.

5.       Trečiasis asmuo bankrutavusi UAB „Maneo“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Omen Faustum“, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš UAB „Orgtechnika“ 11 716,33 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas UAB „Maneo“ naudai ir nurodė, kad:

5.1.                      Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartimi UAB „Maneo“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 26 d. Nemokumo administratore paskirta UAB „Omen Faustum“. UAB „Maneo“ ir UAB „Orgtechnika“ 2021 m. rugsėjo 15 d. sudarė taikos sutartį. Taikos sutarties 5 punkte buvo sutarta, jog UAB „Orgtechnika“ prievolę atsiskaityti UAB „Maneo“ už perleidžiamą reikalavimo teisę vykdys šia tvarka: 637,90 Eur sumokės į UAB „Maneo“ kreditorių sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Luminor bank iki 2021 m. rugsėjo 21 d.; 1 500 Eur – iki 2021 m. spalio 15 d.; 1 500 Eur – iki 2021 m. lapkričio 15 d. Taikos sutarties 6 punktu šalys sutarė, jog, UAB „Orgtechnika“ neįvykdžius 5.a, 5.b arba 5.c punktuose numatytų mokėjimų, UAB „Orgtechnika“ pripažįsta prievolę padengti visą perleidžiamos reikalavimo teisės į R. B. sumą, t. y. 12 354,23 Eur; jeigu UAB „Orgtechnika“ bus atlikusi dalį mokėjimų, tai šie mokėjimai bus įskaitomi į prievolės sumą. UAB „Orgtechnika“ pradėjo vykdyti taikos sutartį ir 2021 m. rugsėjo 20 d. UAB „Maneo“ pervedė 637,90 Eur sumą. Tai buvo pirmasis ir vienintelis mokėjimas pagal taikos sutartį. Kadangi UAB „Orgtechnika“ neįvykdė taikos sutarties 5.b ir 5.c punktuose numatytų reikalavimų, vadovaujantis taikos sutarties 6 punktu, UAB „Orgtechnika“ skolinga UAB „Maneo“ 11 716,33 Eur (12 354,23 Eur – 637,90 Eur). Nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią, turi būti vykdoma ir gali sukelti tam tikrus teisinius padarinius. Šalys taikos sutartį sudarė laisva valia, UAB „Orgtechnika“ taikos sutartį pradėjo vykdyti, todėl privalo vykdyti visus sutartinius įsipareigojimus, prisiimtus pagal taikos sutartį.

6.       Tretieji asmenys R. B. ir A. B. atsiliepimu į patikslintą UAB „Maneo“ ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad:

6.1.                      Patikslintas ieškinys grindžiamas niekine taikos sutartimi, todėl negali būti tenkinamas. UAB „Maneo“ 2021 m. balandžio 7 d., atstovaujama nemokumo administratorės, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartis buvo įvardyta kaip niekinis ir negaliojantis sandoris nuo jo sudarymo momento. UAB „Maneo“ su UAB „Orgtechnika“ 2021 m. rugsėjo 15 d. sudarė taikos sutartį ir pateikė ją tvirtinti Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau teismas nutarė netenkinti prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo. UAB „Maneo“ atstovė nemokumo administratorė 2022 m. sausio 25 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuris grindžiamas 2021 m. rugsėjo 15 d. taikos sutartimi. 2021 m. rugsėjo 15 d. taikos sutartyje numatyta, kad iki taikos sutarties sudarymo nemokumo administratorės ginčijamas 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sandoris, kurį nemokumo administratorė įvardijo kaip niekinį ir negaliojantį nuo jo sudarymo momento, taikos sutarties pagrindu lieka galioti, o perleidžiamos reikalavimo teisės vertė sudaro 12 354,23 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Tauragės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu nusprendė: 1) ieškovės UAB „Orgtechnika“ ieškinį atmesti; 2) atsakovų R. B. ir A. B. patikslintą priešieškinį patenkinti, pripažinti 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Orgtechnika“ ir bankrutavusios UAB „Maneo“, negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 3) trečiojo asmens bankrutavusios UAB „Maneo“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Omen Faustum“, patikslintą ieškinį atmesti; 4) priteisti iš ieškovės UAB „Orgtechnika“ atsakovei R. B. 1 201,87 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų; 5) priteisti iš ieškovės UAB „Orgtechnika“ atsakovui A. B. 1 201,87 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų; 6) priteisti iš trečiojo asmens bankrutavusios UAB „Maneo“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Omen Faustum“, atsakovei R. B. 348,75 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų; 7) priteisti iš trečiojo asmens bankrutavusios UAB „Maneo“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Omen Faustum“, atsakovui A. 348,75 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

8.       Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais motyvais ir argumentais:

8.1.                      Ieškovė ieškinį grindžia 2019 m. birželio 17 d. UAB „Orgtechnika“ direktoriaus R. A. ir R. B. sudaryta statybos rangos sutartimi Nr. 20190617-01. Tačiau teismui pateikta sutartis nėra nė vienos iš šalių pasirašyta. Trečiasis asmuo E. K. paaiškino, kad jis R. B. apie tai, kad toliau dirbs UAB „Orgtechnika“, pranešė apie liepos 27 d. Tačiau toks trečiojo asmens aiškinimas prieštarauja jo veiksmams, tai yra 2019 m. rugsėjo 6 d. E. K. surašė atliktų darbų ir bei išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kuriuose kaip rangovas nurodyta UAB „Maneo“.

8.2.                      Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pateiktų laikotarpio nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2020 m. balandžio 8 d. duomenų matyti, kad UAB „Maneo“ E. K. dirbo nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2019 m. spalio 1 d. Nurodytu laikotarpiu ilgiausiai iki 2019 m. gruodžio 18 d. dirbo 4 darbuotojai, tarp jų ir T. K., kuris atliko atsakovų R. B. ir A. B. namo remonto darbus. UAB „Orgtechnika“ nurodytu laikotarpiu dirbo direktorius R. A. ir vienas darbuotojas. Trečiasis asmuo E. K. nebuvo įsidarbinęs UAB „Orgtechnika“. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad jis būtų įgaliotas veikti ieškovo vardu atliekant remonto darbus atsakovų objekte. Todėl atsakovų objekte namo remonto darbus atliko tik trečiojo asmens UAB „Maneo“ darbuotojai.

8.3.                      UAB „Orgtechnika“ direktorius R. A. ir trečiasis asmuo E. K. 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Maneo“ perleido statybines medžiagas UAB „Orgtechnika“, tačiau byloje nėra pateikta buchalterinių dokumetų, patvirtinančių, kokios medžiagos ir kokie kiekiai buvo perleisti.

8.4.                      Iš byloje pateikto 2019 m. birželio 17 d. komercinio pasiūlymo, 2019 m. rugsėjo 6 d. atliktų darbų akto Nr. MAN-20190906-1, 2020 m. sausio 6 d. atliktų darbų akto-sąskaitos A Nr. ORG-20200106-1 matyti, kad objekte nebuvo atliekami tokie remonto darbai, kuriais būtų keičiamos laikančiosios konstrukcijos, pasikeistų statinio išorės matmenys. Tai yra atlikti remonto darbai nelaikytini namo rekonstrukcija. Dėl to manytina, kad tarp atsakovų ir UAB „Maneo“ 2019 m. birželio 17 d. sudaryta sutartis Nr. 20190617-01 yra vartojimo statybos rangos sutartis. Todėl rangovei UAB „Maneo“, sudarant vartojimo statybos rangos sutartis, keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai.

8.5.                      Ieškovė dubliko 16 punkte, skirtingai nei ieškinyje, konstatuoja ne naujos statybos rangos sutarties sudarymą, bet rangovo pasikeitimą su atsakovės žinia ir sutikimu. Nurodo, kad rangovo pasikeitimą patvirtina ieškovės kreipimasis į banką dėl paskolos gavimo bei vykęs susirašinėjimas su atsakove, garso įrašas. Iš byloje pateiktų susirašinėjimų matyti, kad susirašinėjimas vyko tarp R. B. ir E. K. dėl atsiskaitymų už atliktus darbus jau po statybos rangos sutarties nutraukimo, kai darbai toliau nebuvo vykdomi. Susirašinėjimo tikslas – gauti iš banko paskolą. Į banką „Swedbank“, AB, R. B. kreipėsi dėl paskolos gavimo, pateikė bankui nepasirašytą statybos rangos sutartį Nr. 20190617-01, kurią bankas vertino kaip negaliojančią.

8.6.                      Iš Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Maneo“ matyti, kad įmonė pripažinta nemokia. Klaipėdos apygardos teismas vertino 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis. Nustatė, kad jau nuo 2019 m. liepos mėn. visoms transporto priemonėms yra taikomi apribojimai (areštas). Trečiasis asmuo E. K. paaiškino, kad UAB „Maneo“ negalėjo tęsti darbų, nes neturėjo lėšų. Kaip matyti, pinigų už atliktus darbus susigrąžinimą tarp R. B. ir E. K. jau po rangos sutarties nutraukimo buvo bandoma organizuoti per UAB „Orgtechnika“, nes bankui pinigines lėšas pervedus UAB „Maneo“ jomis galbūt būtų dengiami jau turimi įsiskolinimai. 

8.7.                      2019 m. birželio 17 d. statybos rangos sutarties Nr. 20190617-01 6.2 punkte įtvirtinta, kad visi šios sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja tik tada, jeigu jie sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių. Šalių susitarimas dėl 2019 m. birželio 17 d. statybos rangos sutarties Nr. 20190617-01 pakeitimo nebuvo sudarytas ir tarp sandorio šalių nebuvo suderintas, atsakovės R. B. nebuvo pasirašytas. Ieškovė nurodė, kad, atsakovams vengiant atsiskaityti už atliktus darbus ir UAB „Maneo“ neturint galimybių pačiai tęsti darbų, atlikti numatytus statybos rangos sutartyje darbus buvo pasitelkta UAB „Orgtechnika“. Tokiu atveju tam, kad užsakovas galėtų tiesiogiai atsiskaityti su subrangovu, turėjo būti sudaryta trišalė sutartis tarp užsakovų (R. B. ir A. B., UAB „Maneo“ ir UAB „Orgtechnika“). Taigi trišaliu susitarimu galima pasiekti, kad prievolės kreditorius (generalinis rangovas) būtų pakeistas kitu asmeniu (subrangovu), kai pati prievolė išlieka nepakitusi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-969/2020). Atsakovai ginčija statybos rangos sutartimi atliktų darbų kiekį, kokybę, atlikimo terminus. Byloje nėra pateikta finansinių dokumentų apie statybinių medžiagų perdavimą UAB „Orgtechnika“. Todėl ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad ji sudarė statybos rangos sutartį su R. B., perėmė atliktus darbus ir baigė sutartyje numatytus remonto darbus atsakovų objekte.

8.8.                      Darytina išvada, kad UAB „Orgtechnika“ direktoriaus R. A. ir R. B. 2019 m. birželio 17 d. statybos rangos sutarties Nr. 20190617-01 nebuvo sudarę. 2019 m. birželio 17 d. UAB „Maneo“ direktoriaus E. K. ir R. B. pasirašyta statybos rangos sutartis Nr. 20190617-01 nebuvo pakeista, papildyta, nebuvo pakeistas rangovas, todėl yra galiojanti ją pasirašiusiems asmenims. Kadangi UAB „Orgtechnika“ nėra minimos sutarties šalis ji neįgyja reikalavimo teisės į atsakovus R. B. ir A. B. dėl namo remonto išlaidų atlyginimo, todėl ieškovės UAB „Orgtechnika“ ieškinys atmestinas.

8.9.                      Iš pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu su E. K. matyti, kad jame nėra minima ir atsakovai nėra informuoti apie 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Todėl atsakovams reikalavimo perleidimo sutartis, reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopija ar kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje, nebuvo įteiktas. R. B. ir A. B. tik 2020 m. rugsėjo 9 d. tapo žinoma, kad tarp UAB „Maneo“ ir UAB „Orgtechnika“ buvo sudaryta ginčijama 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartis. Skolininkai R. B. ir A. B., nežinodami apie reikalavimo perleidimo sutartį, neteko teisės reikšti prieštaravimus ir teisės gintis nuo pradinio kreditoriaus netinkamai vykdytų įsipareigojimų faktų.

8.10.                      Atsakovai nesutiko su 2019 m. rugsėjo 6 d. atliktų darbų aktu, jame nurodytų darbų apimtimi, kokybe, nurodė, kad UAB „Maneo“ atliko darbų už 10 978,75 Eur. Be to, jie 7 000 Eur sumokėjo avansu, o 2020 m. balandžio 21 d. pavedimu sumokėjo UAB „Maneo“ 3 978,75 Eur, mano, kad už atliktus remonto darbus atsakovai yra visiškai atsiskaitę ir nėra skolingi trečiajam asmeniui UAB „Maneo“. UAB „Orgtechnika“ vadovas R. A. 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu aiškino, kad perėmus darbus atsakovų objekte UAB „Maneo“ jau buvo atlikusi apie 90 proc. visų numatytų darbų. Tokie duomenys, nesant buchalterinių dokumentų apie UAB „Orgtechnika“ perduotas statybines medžiagas, leidžia teigti UAB „Maneo“ buvus pajėgią tęsti statybos remonto darbus pagal su atsakovais sutarytą statybos rangos sutartį ir ji juos tęsė. Be to, trečiojo asmens UAB „Maneo“ atstovė K. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iškėlus bankroto bylą jai, kaip administratoriaus atstovei, 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo perduota. Todėl ir šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2019 m. rugsėjo 15 d. sudarytas reikalavimo perleidimo sandoris yra fiktyvus ir sudarytas turint tikslą išvengti atsiskaitymo su UAB „Maneo“ kreditoriais.

8.11.                      Atsakovai ginčija 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindus, tai yra 2019 m. rugsėjo 6 d. atliktų darbų aktą, mano, jog jie yra atsiskaitę su UAB „Maneo“. Byloje UAB „Maneo“ nėra pateikusi buhalterinės apskaitos dokumento, patvirtinančio 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties vykdymą, tai yra kad 2019 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaita faktūra, serija MAN, Nr. 19-012, yra anuliuota. Taip pat šioje byloje trečiasis asmuo UAB „Maneo“ nėra pareiškęs reikalavimo atsakovams dėl atsiskaitymo už remonto darbus, todėl ateityje gali paaiškėti, kad atsakovai yra skolingi UAB „Maneo“ didesne apimtimi arba skolos apskritai nėra, tai yra reikalavimo teisė gali neegzistuoti. Todėl nagrinėjamu atveju kreditoriaus asmuo turi esminę reikšmę skolininkams R. B. ir A. B.. Sudarant 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį, nesilaikyta CK 6.101 straipsnio 1, 5 dalių, 6.109 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Todėl reikalavimo perleidimo faktas negali būti panaudotas prieš atsakovus R. B. ir A. B..

8.12.                      Vertinant ieškovės veiksmus matyti, kad ieškovė pirmiausia kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama išduoti teismo įsakymą dėl nurodytos pinigų sumos priteisimo iš R. B.. Teismas, įvertinęs, kad ieškovės pateikta statybos rangos sutartis yra nepasirašyta, atsisakė išduoti teismo įsakymą. Po to ieškovė UAB „Orgtechnika“ kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą, tačiau rangos sutarties teismui nepateikė. Atsakovei R. B. pateikus prieštaravimus ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, tačiau 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties teismui nepateikė, o ieškinio reikalavimus kildino iš 2019 m. birželio 17 d. statybos rangos sutarties Nr. 20190617-01, kuri atsakovės R. B. nebuvo pasirašyta.

8.13.                      2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartyje kaip sutarties objektas įvardytas reikalavimas dėl statybinių medžiagų ir dėl 2019 m. birželio 17 d. statybos rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Minėtos sutarties 2.5.3 punkte įtvirtinta, kad skolininkas prašo vykdyti darbus teisių perleidėjo lėšomis, t. y. UAB „Maneo“ lėšomis. Sutartis remiasi 2019 m. birželio 17 d. statybos rangos sutartimi, sudaryta tarp UAB „Maneo“ ir R. B., t. y. kita jau atsakovės R. B. pasirašyta statybos rangos sutartimi. Ieškovė UAB „Orgtechnika“ teismui nepateikė R. B. prašymo, nurodyto minėtame sutarties punkte, kuriuo būtų išreikšta R. B. valia dėl tolesnių statybos darbų vykdymo ar esamo reikalavimo perleidimo. Nors ieškovės pateikta reikalavimo perleidimo sutartis keičia rangovės UAB „Maneo“ ir R. B. 2019 m. birželio 17 d. statybos rangos sutarties Nr. 20190617-01 6.2 punkte įtvirtintus rangos sutarties keitimo reikalavimus, tačiau apie jų pakeitimą atsakovė R. B. nebuvo informuota.

8.14.                      Taigi teikiant ieškinį remiantis 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi jau turėjo būti pakeista UAB „Maneo“ ir R. B. 2019 m. birželio 17 d. statybos rangos sutartis. Todėl nelogiška ir nepaaiškinama, kodėl teikiant ieškinį buvo remiamasi atsakovės R. B. su UAB „Orgtechnika“ nepasirašyta statybos rangos sutartimi, o 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartis prie bylos nepridėta, ieškinyje nėra net užuominos apie jos egzistavimą. Vertinant ieškinio reikalavimus ir argumentus bei bylos medžiagą akivaizdu, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartis nurodyta data net negalėjo būti sudaryta, todėl šie bei anksčiau minėti duomenys patvirtina, kad sandoris sudarytas dėl akių jau po civilinės bylos iškėlimo. Todėl yra pagrindas atsakovų R. B. ir A. B. priešieškinio reikalavimą patenkinti, pripažinti 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Orgtechnika“ ir UAB „Maneo“, negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

8.15.                      2021 m. rugsėjo 15 d. taikos sutartis tarp UAB „Orgtechnika“ ir UAB „Maneo“ sudaryta nedalyvaujant atsakovams R. B. ir A. B.. Taikos sutarties pagrindas –2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartis. Kaip jau pasisakyta, 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartis tarp UAB „Orgtechnika“ ir UAB „Maneo“ sudaryta nesilaikant imperatyvių CK 6.101 straipsnio 1, 5 dalių, 6.109 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl laikytina negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

8.16.                      Tarp UAB „Maneo“ ir UAB „Orgtechnika“ sudaryta 2021 m. rugsėjo 15 d. taikos sutartis, kildinama iš 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Orgtechnika“ ir UAB „Maneo“. Reikalavimo perleidimo sutartis prieštarauja imperatyvioms nuostatoms ir yra niekinė. Be to, taikos sutartis sudaryta nedalyvaujant R. B. ir A. B., kurie ginčija 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties dalyką, pažeidžia jų interesus ir negali sukelti jokių teisinių padarinių R. B. ir A. B.. Todėl 2021 m. rugsėjo 15 d. taikos sutartis, sudaryta remiantis niekine 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, negali būti teisėtas pagrindas pagrįsti ieškinio reikalavimą ir todėl UAB „Maneo“ patikslintas ieškinys atmestinas.

8.17.                      Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Maneo“ atstovė K. S. prašė tuo atveju, jei teismas nuspręs, jog UAB „Orgtechnika“ ieškinys nėra visiškai įrodytas ar kad priešieškinis pagrįstas, 12 354,23 Eur sumą priteisti UAB „Maneo“ naudai. Teismas pažymi, kad toks reikalavimas teisme nebuvo pareikštas, byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl tokio reikalavimo, todėl šioje byloje jis nenagrinėjamas.

8.18.                      Iš pateikto 2022 m. kovo 18 d. atsakovų advokatų subendrinto prašymo matyti, kad atsakovai už atstovavimą sumokėjo 3 101,25 Eur. Iš jų atsakovų atstovai sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už priešieškinį. Už priešieškinio parengimą sumokėjo 300 Eur. Už pasirengimą ir dalyvavimą 2022 m. kovo 18 d. teismo posėdyje – 270 Eur. Pagal priešieškinį atsakovai yra UAB „Orgtechnika“ ir UAB „Maneo“. Todėl iš jų už priešieškinį atsakovams priteistina po 322,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

8.19.                      Už atsiliepimo į patikslintą trečiojo asmens UAB „Maneo“ ieškinį atsakovai sumokėjo 375 Eur. Atmetus trečiojo asmens reikalavimą atsakovams R. B. ir A. B. iš UAB „Maneo“ priteistina 697,50 Eur, tai yra po 348,75 Eur kiekvienam.

8.20.                      Atsakovams R. B. ir A. B. iš ieškovės UAB „Orgtechnika“ iš viso priteistina 2 403,75 Eur, tai yra po 1 201,87 Eur kiekvienam atskovui. Kadangi ieškinys atmestas, o priešieškinis patenkintas, nėra pagrindo ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

9.       Ieškovė UAB „Orgtechnika“ apeliaciniu skundu prašo Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti ieškovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį pripažino negaliojančia. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo perleidimą, ir netinkamai taikė procesines įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, be to, teismas nenustatė esminių bylos aplinkybių.

9.2.                      Atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Maneo“ sudaryta 2019 m. birželio 17 d. rangos sutartis nenumatė draudimo perleisti reikalavimo teises. Nėra CK 6.102 straipsnyje nustatytų reikalavimo perleidimo draudimo pagrindų. Negalima sutikti su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, esą atsakovai, nežinodami apie reikalavimo perleidimo sutartį, neteko teisės reikšti prieštaravimus kreditoriui ar buvo apribotos atsakovų teisės gintis dėl pradinio kreditoriaus netinkamai vykdytų įsipareigojimų. Tokios teismo išvados neatitinka nustatyto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos. Pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalį skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Iš to, kas nurodyta išeina, kad kreditoriaus pasikeitimas neriboja atsakovų teisių reikšti atsikirtimus ieškovei, kuriuos jie galėtų reikšti UAB „Maneo“. Taigi, teismo išvados, esą kreditoriaus asmuo atsakovams yra reikšmingas dėl galimybės reikšti prieštaravimus, neatitinka nustatyto teisinio reguliavimo. Kreditoriaus pasikeitimas atsakovų teisių niekaip nesuvaržė, o teismo sprendimo išvados dėl reikalavimo perleidimo sutartimi pablogintos atsakovų padėties yra pagrįstos deklaratyviais teiginiais, kurie nesuderinami su nustatytu teisiniu reguliavimu. Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas piniginio pobūdžio reikalavimas, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad kreditoriaus asmuo skolininkams turėjo esminę reikšmę.

9.3.                      Atsakovai 2020 m. balandžio 20 d. pranešimu, jau vykstant bylai, nurodė nutraukiantys statybos rangos sutartį ir pateikė trečiajam asmeniui atliktų darbų ir jų įkainojimo aktą ir 2020 m. balandžio 21 d. atliko 3 978,75 Eur sumos mokėjimą už, atsakovų skaičiavimu, faktiškai atliktus statybos rangos darbus (CK 6.671 straipsnis). Taigi, atsakovai nevaržomai naudojosi įstatymų nustatytomis teisėmis, o ginčo reikalavimo perleidimo sutartis atsakovams faktiškai naudotis teisėmis nesutrukdė. Nors teismas nusprendė, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. sutartis prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnis), t. y. pažeidžia CK 6.101 straipsnio 1 dalį ir 6.109 straipsnio 1 dalį, dėl anksčiau nurodytų argumentų pripažintina, kad ginčo sutartis CK 6.101 straipsnio 1 dalies nepažeidė. Tuo tarpu CK 6.109 straipsnio 1 dalies nuostata nėra imperatyvi. Ši nuostata nustato momentą, nuo kurio reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką. Teismas nenustatė esminių aplinkybių, todėl ginčą išsprendė netinkamai.

9.4.                      UAB „Maneo“ reikalavimo atsakovams apimtis ir jos egzistavimo klausimas buvo šios bylos dalykas. Teismas turėjo pareigą nustatyti, koks yra UAB „Maneo“ reikalavimo teisės į atsakovus dydis ir ar reikalavimo teisė apskritai egzistuoja, užuot palikęs šiuos klausimus spręsti ateityje, nes šios aplinkybės sudarė ginčo dalyką. Nenustatęs nurodytų aplinkybių teismas negalėjo spręsti kitų byloje pareikštų reikalavimų, susijusių su trečiojo asmens kreditoriaus teisių pažeidimu, ieškovės reikalavimo teisės į atsakovus pagrįstumo bei atsakovo naudotų teisinių gynybos priemonių teisėtumo.

9.5.                      Pagal bylos duomenis akivaizdu, kad reikalavimo perleidimo sandoriu buvo siekiama sukurti civilines teises ieškovei, taigi sandoris nepagrįstai pripažintas negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu. Teismo išvados, esą tai, kad su ieškiniu ieškovė reikalavimo perleidimo sutarties nepateikė, rodo, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta jau iškėlus civilinę bylą, yra nelogiškos. Vien tai, kad inicijavus civilinę bylą su ieškiniu nebuvo pateikta reikalavimo perleidimo sutartis, niekaip nepatvirtina, kad ginčo reikalavimo perleidimo sutartis neva buvo sudaryta po civilinės bylos iškėlimo. Teismo išvados apie ginčo sutarties sudarymą bylos nagrinėjimo metu yra grindžiamos prielaidomis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo sutartis būtų sudaryta bylos nagrinėjimo metu, o ne joje nurodytu laiku.

9.6.                      Teismas konstatavo, kad sandoris buvo fiktyvus, sudarytas turint tikslą išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, tačiau darydamas teisiškai reikšmingas išvadas teismas nenurodė, kokia teisės nuostata yra grindžiamos teismo išvados dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Actio pauliana sąlygos nustatytos nebuvo. Todėl teismas reikalavimo perleidimo sandorį negaliojančiu pripažino nepagrįstai ir neteisėtai. Ginčo reikalavimo perleidimo sutartis yra teisėta – jos teisėtumo prezumpcija bylos duomenimis nebuvo nuneigta, o teismas šią sutartį pripažino negaliojančia nepagrįstai. Teismas net nevertino, ar sutartis turėjo būti pripažinta negaliojančia visa apimtimi, ar negaliojančiomis pripažintinos tik atskiros jos nuostatos. Teismas turėjo remtis ieškovės ir UAB „Maneo“ nemokumo administratoriaus sudaryta taikos sutartimi (CK 6.189 straipsnis). 

9.7.                      Teismas netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 265 straipsnio 2 dalyje nustatytas pareigas priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų. Teismas, nepagrįstai pripažinęs 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, nusišalino nuo ginčo išsprendimo iš esmės, netyrė ir nevertino atsakovų pareigos atsiskaityti su UAB „Maneo“ už atliktus statybos rangos darbus masto ir nenustatinėjo ieškovės reikalavimo teisės į atsakovus, kuri kyla iš reikalavimo teisės perleidimo sutarties ir iš statybos rangos sutarties, pagrįstumo. Kartu byloje taip ir nebuvo nustatyta, ar statybos rangos darbai buvo atlikti tinkamai ir perduoti atsakovei, ar atsakovai atsiskaitė su ieškove, ar trečiuoju asmeniu UAB „Maneo“, o jei neatsiskaitė, tai kokia dalimi nebuvo atsiskaityta su ieškove ar trečiuoju asmeniu UAB „Maneo“.

9.8.                      Nors teismas nustatė, kad atsakovai atsiliepimu į ieškinį reiškia nesutikimą su rangos darbais, kiekiu ir jų kokybe, akivaizdu, kad teismas šių atsiliepimo į ieškinį aplinkybių nepagrįstai neanalizavo ir šalių ginčo iš esmės neišsprendė (CPK 2 straipsnis). Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė pagrįstai pareiškė reikalavimą dėl skolos iš atsakovų priteisimo, kad atsakovai niekada neginčijo nei 2019 m. rugsėjo 6 d. atliktų darbų  priėmimo–perdavimo akto, nei ieškovės pateikto 2020 m. sausio 6 d. atliktų darbų akto. Šiuos darbus atsakovė priėmė, naudojosi jų rezultatu, o pretenzijas pareiškė tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

9.9.                      Teismas nepagrįstai nevertino, kad atsakovų vardu veikiantis atstovas el. susirašinėjimuos pripažino, kad atsakovė sutiktų sumokėti ieškovei 27 000 Eur už atliktus statybos rangos darbus, tai liudija, kad atsakovė nėra įvykdžiusi mokėjimo prievolių. Jei 2019 m. rugsėjo 6 d. UAB „Maneo“ perdavė atsakovams darbus už 13 498,33 Eur (be PVM) sumą, teismas turėjo pareigą nustatyti, kas atliko kitus statybos rangos darbus, t. y. ar šiuos darbus atliko UAB „Maneo“, ar ieškovė. Bylos duomenys liudija, kad faktiškai statybos rangos darbų buvo atlikta už didesnę nei 13 498,33 Eur (be PVM) sumą (iš el. susirašinėjimo turinio matyti, kad atsakovė pripažįsta 27 000 Eur sumos mokėjimo prievolę, kuri faktiškai yra didesnė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su nurodyta suma sutiko su sąlyga, kad ieškovė padarys jai 10 000 Eur nuolaidą).

9.10.                      Teismas nenustatęs, kas faktiškai atliko statybos rangos darbus, skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovus, tačiau bylos duomenimis patikimai taip ir nebuvo nustatyta, kad statybos rangos darbus pagal sutartį būtų atlikusi būtent UAB „Maneo“ tiesioginių sutarčių su atsakove pagrindu. Jau nekalbant apie tai, kad byloje nėra duomenų, kad statybos rangos darbus būtų atlikęs kitas subjektas. Todėl pripažintina, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Galų gale, teismas iš esmės neteisingai išsprendė ginčą – nes taip ir neištyrus, kas atliko statybos rangos darbus pagal sutartį, kyla pavojus, kad alternatyviame ginče, kurį galėtų inicijuoti UAB „Maneo“, paaiškės, kad darbus atliko ieškovė, kas sąlygotų kelių teismo sprendimų su skirtingomis išvadomis priėmimą. Tokiu atveju ieškovė neturėtų teisės reikšti pakartotinio reikalavimo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

9.11.                      Ieškovė pareiškė atsakovams reikalavimą dėl 38 479,75 Eur skolos, 458,59 Eur palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo. Tik dalis nurodytos sumos, t. y. 13 498,33 Eur, yra grindžiama reikalavimo perleidimo sutartimi, o dėl kitos ieškinio reikalavimo dalies pagrįstumo teismas ginčo nesprendė ir nepasisakė. Be kita ko, teismas nenustatė, kiek atsakovai sumokėjo avanso ir ar jį apskritai sumokėjo, nes byloje nėra įrodymų, kad atsakovai būtų mokėję avansą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamos bylos kontekste akivaizdu, kad nenustačius UAB „Maneo“ reikalavimo teisės į atsakovus masto, negali būti sprendžiamas klausimas dėl ieškovės reikalavimo teisės į atsakovus pagrįstumo remiantis reikalavimo perleidimo sutartimi. UAB „Maneo“ reikalavimo teisės dydis gali būti nustatytas tik nustačius visus su rangos sutarties vykdymu susijusius klausimus – atliktų ir perduotų darbų apimtis, atsakovės atliktus mokėjimus ir pan. Šie klausimai byloje nebuvo atskleisti.

9.12.                      Ieškovės reikalavimo teisė į atsakovus grindžiama dviem pagrindais – reikalavimo teisė į atsakovus už UAB „Maneo“ atliktus statybos rangos darbus buvo grindžiama 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, kurią teismas nepagrįstai pripažino negaliojančia. Taip pat dalis ieškinio reikalavimų buvo grindžiami statybos rangos sutartimi, kuria faktiškai buvo įformintas rangovo pasikeitimas. Ši sutartis nors atsakovės ir nebuvo pasirašyta, tačiau atsakovų konkliudentiniais veiksmais buvo akceptuota. Atsakovė su rangovo pasikeitimu sutiko, šias aplinkybes patvirtina tai, kad atsakovė pateikė su ieškove sudarytą rangos sutartį bei parengtą sąmatą bankui, siekdama gauti banko paskolą. Be kita ko, atsakovės ir E. K. byloje pateiktas pokalbis telefonu liudija, kad statybų rangos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, jos šalių buvo faktiškai vykdoma. Byloje esantys įrodymai liudija, kad nors tarp šalių statybos rangos sutartis pasirašyta nebuvo, tačiau faktiškai rangos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę. Neturi jokios teisinės reikšmės aplinkybė, jog atsakovė bendravo su E. K., kadangi jis UAB „Maneo“ nuo 2019 m. spalio 1 d. nebedirbo, tačiau tarpininkavo ieškovei vykdant rangos sutartį su atsakove.

9.13.                      Nors teismas nusprendė, esą rangos darbus vykdė UAB „Maneo“, šias išvadas teismas darė remdamasis viešais duomenimis apie UAB „Maneo“ darbuotojų skaičių. Šie teismo analizuoti duomenys neatitinka įrodymų pakankamumo kriterijaus ir nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina, kad rangos darbų ieškovė neatliko. Teisiškai nereikšminga teismo nurodoma aplinkybė, esą ieškovė darbų atlikti negalėjo, nes joje dirbo tik 2 asmenys. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje pateikta 2019 m. rugsėjo 25 d. darbuotojų delegavimo sutartis patvirtina, kad ieškovė teikė paslaugas, o rangos darbus atliko 2019 m. rugsėjo 25 d. darbuotojų delegavimo sutarties pagrindu dirbę darbuotojai. Teismas, darydamas išvadas, kad ieškovė negalėjo atlikti statybos rangos darbų, nesirėmė byloje esančiu įrodymų visetu ir nukrypo nuo CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, todėl teismo sprendimas buvo priimtas iš esmės pažeidus procesines teisės normas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

9.14.                      Teismas ginčijamas išvadas darė neištyręs ir nenustatęs, ar statybų rangos sutartis pasibaigė tinkamu prievolių įvykdymu, ar sutarties nutraukimu. Teismas neištyręs faktinių aplinkybių, susijusių su rangos sutarties vykdymu, negalėjo sprendimo grįsti prielaidomis apie tariamą rangos sutarties nutraukimą. Rangos sutartis buvo nutraukta tik po to, kai teisme jau buvo nagrinėjamas civilinis ginčas. Atsakovė taip pat el. susirašinėjimuose pripažino 27 000 Eur sumos (su 10 000 Eur nuolaida) atsiskaitymo prievolę. Minėtos aplinkybės liudija, kad darbai buvo atlikti tinkamai ir laiku, o atsakovė rangos sutarties nenutraukė. Jei teismas rėmėsi prielaida, kad rangos sutartis buvo atsakovės nutraukta, byloje taip ir liko nenustatyta, ar sutartį atsakovė nutraukė teisėtai, nes, kaip jau minėta, bylos duomenys liudija, kad statybų rangos sutarties nutraukimas buvo inicijuotas tik kilus ginčui teisme. Iki tol atsakovė pretenzijų dėl statybos darbų nereiškė. Iš to, kas nurodyta, išeina, kad teismas, nenustatęs, kokiu pagrindu pasibaigė rangos sutartis, negalėjo konstatuoti, kad sutartis buvo nutraukta, nes šios aplinkybės byloje nebuvo ištirtos.

9.15.                      Teismo išvados, kad, bankui pinigines lėšas pervedus UAB „Maneo“, jomis galbūt būtų dengiami jau turimi įsiskolinimai, grindžiamos prielaidomis (spėlionėmis), o spėlionėmis teismo sprendimas negali būti grindžiamas. Teismas, darydamas nurodytas išvadas, turėjo pareigą nustatyti, kad trečiasis asmuo buvo nemokus, tačiau šios aplinkybės byloje nustatytos taip ir nebuvo.

10.       Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, BUAB „Maneo“ apeliaciniu skundu prašo Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – tenkinti UAB „Orgtechnika“ ieškinį atsakovams R. B. ir A. B., tenkinti UAB „Maneo“ patikslintą ieškinį UAB „Orgtechnika“, atmesti R. B. ir A. B. patikslintą priešieškinį UAB „Orgtechnika“ ir UAB „Maneo“, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

10.1.                      Teismas nevertino į bylą pateiktos 2019 m. rugsėjo 25 d. paslaugų teikimo sutarties – darbuotojų delegavimo sutarties. Teismo posėdžio metu UAB „Maneo“ atstovė teismui nurodė, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog rangos sutartys nebūtinai turi būti rašytinės formos. Tačiau teismas nevertino šio argumento ir neanalizavo į bylą pateiktų įrodymų, pagrindžiančių, jog nepasirašyta statybos rangos sutartis buvo žodinės formos. Ieškovė su dubliku pateikė R. B. ir E. K. pokalbio garso įrašą. Iš šio garso įrašo darytina išvada, jog nepasirašyta statybos rangos sutartis iš tiesų buvo sudaryta. R. B. pripažįsta visas aplinkybes, kurios yra nurodomos byloje, ir prašo ieškovės tęsti darbus. Pripažįsta, jog ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovus, vertinant UAB „Maneo“ atliktų darbų dalį ir atsižvelgiant į papildomai ieškovės atliktus darbus. Tačiau šis įrodymas teismo iš viso nebuvo tirtas, sprendime dėl jo iš viso nebuvo pasisakyta. Byloje nėra jokių sutarčių ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog statybos rangos darbus atliko kiti asmenys, be UAB „Maneo“ ir ieškovės. UAB „Maneo“ ir ieškovė įrodė aplinkybes, kurios pagrindžia jų teiginius, o atsakovai neįvykdė prievolės pateikti įrodymus, nuneigiančius UAB „Maneo“ ir ieškovės įrodymus. Taigi, remiantis byloje esančiais įrodymais ir teismų praktika, neabejotinai galima teigti, jog darbus atliko UAB „Maneo“ ir ieškovė.

10.2.                      Procesiniuose dokumentuose patys atsakovai nurodo, jog buvo atliekami namo rekonstrukcijos darbai, todėl ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kurias pripažino patys atsakovai. Iš byloje pateiktos medžiagos nėra aišku, buvo atliekamas namo remontas ar rekonstrukcija, nes nėra pateikta į bylą jokių duomenų, nurodančių, kokia namo kvadratūra buvo iki statybos darbų ir kokia po, nėra aišku, ar buvo keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos, ir nebuvo vertinamos kitos aplinkybės. Nesant pakankamai duomenų byloje, teismas priėmė teisiškai nepagrįstą išvadą.

10.3.                      Teismas sprendime, viena vertus, konstatavo, jog atsakovai neturėjo nieko bendro su ieškove ir už darbus buvo visiškai atsiskaitę, kita vertus, nurodo, jog atsakovai teikė nepasirašytą statybos rangos sutartį AB „Swedbank“ tam, kad gautų paskolą statybos darbams. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog paraiška AB „Swedbank“ teikta 2019 m. gruodžio 30 d., kai, teismo vertinimu, atsakovai jau buvo atsiskaitę su UAB „Maneo“ ir ieškove. Šios teismo padarytos išvados prieštarauja viena kitai ir patvirtina ieškovės bei UAB „Maneo“ teiginius, jog šios bendrovės vykdė statybos rangos darbus „į skolą“, tikėdamos pažadais, jog klientai gaus paskolą ir atsiskaitys už atliktus statybos darbus.

10.4.                      Byloje niekada nebuvo reiškiamas savarankiškas reikalavimas pripažinti darbų priėmimo–perdavimo aktą negaliojančiu. Kadangi toks reikalavimas nebuvo reiškiamas, tai darbų priėmimo–perdavimo yra galiojantis visa apimtimi. Atsakovai kartu su atsiliepimu į ieškinį į bylą teikė 2020 m. kovo 26 d. raštą „Dėl 2019-06-17 Statybos rangos sutarties vykdymo“, kuriame buvo nurodyta, jog statybos darbai, numatyti 2019 m. birželio 17 d. sąmatoje, tokie kaip: lietvamzdžių montavimas, vėjalenčių montavimas, pakalimų montavimas, sienų glaistymas, sienų tapetavimas, laminato montavimas, lubų montavimas naudojant OSB plokštę, laminato montavimas II aukšte, nėra atlikti. Nė vienas iš nurodytų darbų nepatenka į darbų priėmimo–perdavimo akte nurodytus darbus. Be to, šis raštas tik patvirtina aplinkybę, jog darbai po darbų priėmimo–perdavimo akto surašymo toliau buvo atliekami, priešingai, nei teigia atsakovai. Atsakovai į bylą pateikė ir 2020 m. balandžio 20 d. raštą „Dėl atliktų statybos darbų“, kuris galėtų būti laikomas pretenzija dėl UAB „Maneo“ atliktų darbų. Net imant atskaitos data paskutinės pretenzijos datą, jau praėjo dveji metai. Be to, šis raštas buvo pateiktas praėjus net daugiau kaip 7 mėnesiams po darbų priėmimo–perdavimo akto parengimo, kai atsakovams bankas atsisakė suteikti paskolą. Darbai buvo jau atlikti, o negavę paskolos, atsakovai nebeturėjo galimybės atsiskaityti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog iki to laiko jokios pretenzijos nebuvo pateiktos nei UAB „Maneo“, nei ieškovei. Pretenzijų dėl darbų kokybės iškilo tik tada, kai reikėjo atsiskaityti už atliktus darbus.

10.5.                      Teismas faktiškai pripažindamas aplinkybę, jog darbų priėmimo–perdavimo aktas negalioja, nors toks savarankiškas reikalavimas niekada nebuvo reiškiamas, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. UAB „Maneo“ atstovė teismo posėdžio metu akcentavo aplinkybę, jog darbų priėmimo–perdavimo aktas nėra nuginčytas ir toks savarankiškas reikalavimas niekada nebuvo reiškiamas. Be to, dabar reikšti prašymą pripažinti darbų priėmimo–perdavimo aktą negaliojančiu nėra galimybės, nes yra suėjęs ieškinio senaties terminas (CK 6.667 straipsnis). Kadangi nuo pretenzijos pateikimo praėjo jau dveji metai, o ieškinio senaties terminas – vieneri metai, tai per, ieškinio senaties terminą nepateikus prašymo pripažinti darbų priėmimo–perdavimo aktą negaliojančiu, atsakovai praranda teisę reikšti atsikirtimus ar pretenzijas dėl darbų priėmimo–perdavimo akto. Šiuo atveju darbų priėmimo–perdavimo aktas yra galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes šalims. Dėl šios priežasties teismas, iš viso nevertindamas darbų priėmimo–perdavimo akto, o įrodinėjimo galią suteikdamas atsakovų teiktam atliktų darbų ir jų įkainojimo aktui, pažeidė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas.

10.6.                      Teismų praktikoje pripažįstama, jog statybos rangos sutartis nebūtinai turi būti rašytinė ir tokiu atveju sutarties turinys nustatinėjamas kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau jokių kitų pasekmių, kaip tik apsunkinta įrodinėjimo pareiga, nepasirašyta rangos sutartis nesukelia. Teismas net nevertino aplinkybės, jog ieškovės reikalavimas susidarė iš dviejų dalių. Nepasirašyta statybos rangos sutartis apėmė darbus, kuriuos atliko UAB „Maneo“, ir darbus, kuriuos toliau tęsė ieškovė.

10.7.                      Teismas, tenkindamas atsakovų priešieškinį, konstatavo, jog atsakovai apie UAB „Maneo“ teisių perleidimą nebuvo informuoti. Tačiau visi byloje pateikti įrodymai nuneigia šią išvadą. R. B. telefoninio pokalbio metu pripažino visas aplinkybes, jog toliau sutartį tęsia ieškovė ir ji su teisių perkėlimu sutinka. Teismas, vadovaudamasis CK 6.109 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, jog atsakovams nebuvo įteiktas joks dokumentas, patvirtinantis reikalavimo teisės perleidimą, tačiau pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį rašytinio dokumento įteikimas yra tik viena iš formų, numatytų teisės normoje, tačiau normos dispozicijoje yra nurodoma, jog reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas. Iš telefoninio pokalbio matyti, jog R. B. davė tokį sutikimą. Teismas siaurindamas teisės normos dispozicijoje įvardytus atvejus, kada laikoma, jog skolininkas tinkamai informuotas ir davė sutikimą, netinkamai taikė teisės normą.

10.8.                      CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Taigi, priešingai, nei konstatavo teismas, kreditoriui nebūtinas skolininko sutikimas, norint perleisti reikalavimą, nors šiuo atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, jog skolininko sutikimas buvo gautas. Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovai būtų bandę reikšti prieštaravimus ir nebūtų galėję gintis nuo pradinio kreditoriaus. Ieškovės ieškinį teismas priėmė 2020 m. balandžio 8 d., nors dėl UAB „Maneo“ atliktų darbų pretenzija buvo pateikta 2020 m. balandžio 20 d., taigi, jau prasidėjus teisminiam ginčui. Nesant jokių įrodymų ar duomenų, jog atsakovų teisės buvo kaip nors pažeistos dėl to, jog atsakovai negalėjo ginti savo pažeistų teisių, teismas viršijo savo kompetencijos ribas ir konstatavo aplinkybes, kurios net nebuvo nagrinėjamos byloje.

10.9.                      Teismas skirtinguose sprendimo punktuose nurodo skirtingas sumas, kurias neva už atliktus darbus sumokėjo UAB „Maneo“ atsakovai, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie grynųjų pinigų mokėjimus UAB „Maneo“. Tokio mokėjimo UAB „Maneo“ apskaitoje nėra. Teismas konstatavo, jog atsakovai UAB „Maneo“ sumokėjo 7 000 Eur avansą (nors pagal sutartį avansinis mokėjimas turėjo būti 5 000 Eur). 2020 m. balandžio 21 d. atsakovai pavedimu sumokėjo UAB „Maneo“ 3 978,75 Eur ir šią aplinkybę pripažįsta UAB „Maneo“.

10.10.                      Atsakovų surašytas 2020 m. balandžio 20 d. atliktų darbų ir jų įkainojimo aktas neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes šį dokumentą surašė atsakovai, kurie neturi jokių žinių dėl tokio pobūdžio aktų surašymo, be to, pripažino, jog surašydami aktą nevertino medžiagų kainų. Teisės aktai detaliai reglamentuoja, kokiu būdu gali būti nuginčytas darbų priėmimo–perdavimo aktas, ir atsakovai nepasinaudojo teise jį ginčyti. Teismas, pripažindamas atsakovų parengtą dokumentą kaip darbų priėmimo–perdavimo aktą, pažeidė teisės normas ir peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

10.11.                      Tam, kad teismas pripažintų reikalavimo perleidimo sutarties vykdymą, jo manymu, turi būti „anuliuota“ sąskaita faktūra. Tačiau nėra tokios galimybės „anuliuoti“ sąskaitą faktūrą. Galimas vienintelis kelias, t. y. kreditinės sąskaitos faktūros išrašymas. Tačiau kreditinės sąskaitos faktūros išrašymas reikštų priešingai – teisinių santykių ir skolos nebuvimą. Šiuo atveju reikalavimo teisė ir buvo perleista darbų priėmimo–perdavimo akto ir sąskaitos faktūros pagrindu. Išrašius kreditinę sąskaitą faktūrą išnyktų ir pati reikalavimo teisė. Teismo argumentas, kad tik „anuliavusi“ sąskaitą faktūrą UAB „Maneo“ būtų įrodžiusi reikalavimo perleidimo sutarties vykdymą, yra niekinis ir prieštaraujantis buhalterinę apskaitą reglamentuojantiems teisės aktams, todėl detaliau šiuo klausimu nepasisakytina.

10.12.                      Pati bylos esmė ir buvo, jog dalį darbų atliko UAB „Maneo“ ir darbų priėmimo–perdavimo akto pagrindu atsakovai skolingi UAB „Maneo“, o likusią darbų dalį atliko ieškovė ir už antrąjį darbų etapą atsakovai skolingi ieškovei. Kadangi tarp UAB „Maneo“ ir ieškovės buvo sudaryta 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartis, tai UAB „Maneo“ reikalavimo teisę į atsakovus perėmė ieškovė. Dėl šios priežasties ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovus, o UAB „Maneo“ įgijo reikalavimo teisę į ieškovę už perleistą reikalavimo teisę. UAB „Maneo“ reikalavimas atsakovams yra visiškai aiškus: darbų priėmimo–perdavimo akte (kuris nėra nuginčytas ir yra galiojantis) nurodyta suma (16 332,98 Eur), išminusavus atliktą mokėjimą bankiniu pavedimu (3 978,75 Eur), galutinė atsakovų skolos suma UAB „Maneo“ sudaro 12 354,23 Eur.  

10.13.                      Teismas netinkamai pritaikė teisės normą ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, konstatuodamas, jog kreditoriaus asmuo turi esminę reikšmę skolininkams, perleidžiant UAB „Maneo“ turimą piniginę reikalavimo teisę į atsakovus. Skolininkui įprastai nėra skirtumo, ypač piniginių prievolių atveju, kokiam kreditoriui įvykdyti savo įsipareigojimus. Pagal kasacinio teismo praktiką, perleidžiant pinigines prievoles paprastai laikoma, jog kreditoriaus asmuo skolininkui neturi esminės reikšmės. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad šalys pačioje sutartyje yra laisvos susitarti, jog kreditoriaus asmuo turi esminę reikšmę. Ši galimybė yra sutarties laisvės principo išraiška. Šiuo konkrečiu atveju tokios sąlygos sutartyje nebuvo, todėl tarp šalių nebuvo susitarta, jog UAB „Maneo“ asmuo atsakovams turi esminę reikšmę. Todėl teismas konstatuodamas šią aplinkybę pažeidė teisės aktuose įtvirtintas taisykles ir priėmė sprendimą, prieštaraujantį nusistovėjusiai teismų praktikai bei šalių išreikštai valiai. Šioje byloje buvo supinamas galimas sutarties vykdymo pažeidimas su sandorio negaliojimu. Kaip teismų praktikoje nurodoma, pripažinimas sandorio negaliojančiu yra ultima ratio ir tuo piktnaudžiauti negalima.

10.14.                      Vadovaujantis byloje esančiu įrodymu – telefoninio pokalbio garso įrašu, kuris vyko 2020 m. sausio 30 d., t. y. 2,5 mėnesio iki bylos iškėlimo teisme, akivaizdu, jog R. B. puikiai žino apie ieškovę, pati prašo dokumentų būtent iš ieškovės ir pripažįsta visą įsipareigojimo ieškovei sumą, kuri apima UAB „Maneo“ išrašyto darbų priėmimo–perdavimo akto sumą ir kitus darbus, kuriuos atliko ieškovė, t. y. pripažįsta, jog ieškovė yra įgijusi reikalavimo teisę į atsakovus ir tai, kiek darbų atliko UAB „Maneo“. Taigi, teismas priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą, vadovaudamasis prielaidomis, o ne į bylą pateiktais įrodymais. Teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, pripažindamas negaliojančia reikalavimo perleidimo sutartį, todėl ši sutartis yra galiojanti visa apimtimi. Dėl šios priežasties visa apimtimi yra galiojanti 2021 m. rugsėjo 15 d. taikos sutartis, todėl UAB „Maneo“ patikslintas ieškinys atmestas nepagrįstai. Bylos dalykas ir buvo ieškovės reikalavimas, susidedantis iš darbų priėmimo–perdavimo akto pagrindu atsiradusios atsakovų skolos UAB „Maneo“, kuri buvo perleista ieškovei, ir darbų, kuriuos atliko ieškovė. Visi byloje esantys įrodymai ir buvo nagrinėjami būtent šiuo klausimu, todėl teismo išvada prieštarauja teismo sprendime konstatuotoms aplinkybėms. 

11.       Atsakovai R. B. bei A. B. atsiliepimu į ieškovės UAB „Orgtechnika“ apeliacinį skundą prašo Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovams iš ieškovės atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

11.1.                      UAB „Orgtechnika“ ieškinys buvo grindžiamas statybos vartojimo rangos sutartimi, kuri atsakovei buvo atvežta ir pateikta E. K., t. y. asmens, neturėjusio jokio įgaliojimo ar pavedimo veikti UAB „Orgtechnika“ vardu, sutartis sudaryta atgaline data, pakeičiant sutarties sumą, nurodant faktiškai gautą avansą ir pakeičiant sutarties įvykdymo terminus, nors jau buvo žinoma, kad atsakovai nutraukė bet kokį bendradarbiavimą su UAB „Maneo“. Nei ieškinyje, nei kituose procesiniuose dokumentuose nėra nurodyta, kada realiai reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta, kokiomis aplinkybėmis, ir nebuvo paaiškinta, kodėl atsakovai apie tai nebuvo informuoti. Nei ieškovė, nei UAB „Maneo“ teismo pasėdžio metu ne tik kad nesugebėjo paaiškinti, iš kokių konkrečių darbų ir kokio kiekio statybinių medžiagų buvo suformuotas reikalavimas, taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl iki tariamos reikalavimo perleidimo sutarties UAB „Maneo“ nebuvo pateikusi pretenzijos ar kito reikalavimo dėl atsakovų tariamai netinkamai atlikto atsiskaitymo. Be to, UAB „Orgtechnika“ vadovas teismo posėdžio metu net negalėjo nurodyti, nuo kada tariamai jo vadovaujama įmonė vykdė statybos ir remonto darbus, kokius konkrečius darbus ji atliko, kokias statybines medžiagas naudojo ir iš kur minėtos statybinės medžiagos buvo gautos. UAB „Orgtechnika“ vadovas teikdamas paaiškinimus teismui negalėjo netgi pasakyti, kokiu pagrindu E. K. ieškovės vardu išrašė PVM sąskaitas faktūras. UAB „Orgtechnika“ 2019 m. lapkričio 27 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 19-1127-1 neįtraukta ne tik į Sąskaitų registrą, bet ir neįtraukta į PVM registrą, nors tai yra privaloma.

11.2.                      2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartis net nebuvo tarp UAB „Maneo“ apskaitos dokumentų, kurie buvo perduoti bankroto administratorei. Šią aplinkybę pripažino ir pati bankroto administratorė teismo posėdžio metu. UAB „Orgtechnika“ nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kam buvo reikalinga nauja rangos sutartis, kuri apima ir UAB „Maneo“ atliktus darbus, jei tariamai 2019 m. rugsėjo 25 d. jau buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis. Galiausiai, jei 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta, neaišku, kodėl atsakovams tvirtinant, kad su UAB „Orgtechnika“ atsakovai nebuvo sudarę jokių susitarimų ir nėra net matę minėtos įmonės vadovo ir darbuotojų, atsakovams nebuvo pateikta ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis.

11.3.                      Procese atsirado ir 2019 m. rugsėjo 25 d. paslaugų teikimo-darbuotojų delegavimo sutartis, pagal kurią nebuvo išrašyta nė viena PVM sąskaita faktūra gauti lėšoms už tariamai deleguotų darbuotojų neva atliktus darbus. Atsakovai nuosekliai kartojo, kad visi rangos darbai buvo nutraukti 2019 m. lapkričio 25 d., nes UAB „Maneo“ nesilaikė sutartyje numatytų terminų. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nepaneigė nei UAB „Maneo“, nei trečiasis asmuo E. K., o UAB „Orgtechnika“ apskritai apie rangos darbų atlikimą teismui nieko paaiškinti negalėjo. Teiginys apie tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas prielaidomis, yra visiškai nepagrįstas ir galbūt išreikštas tinkamai nesusipažinus su visa civilinės bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir bylos šalių teiktus paaiškinimus, todėl apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinti.

11.4.                      Apie ginčijamą reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą atsakovai R. B. ir A. B. nežinojo. Atsakovai su šia sutartimi susipažino tik 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu. Ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis buvo teismui pateikta tik tuomet, kai 2020 m. liepos 23 d. nutartimi teismas įpareigojo ieškovę pateikti sutarčių registro laikotarpio nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2020 m. balandžio 8 d. kopiją, statybinių medžiagų įsigijimą laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2020 m. balandžio 8 d. pagrindžiančius dokumentus, mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Orgtechnika“ naudojasi UAB „Maneo“ telefono numeriu, dubliko 5 punkte minimą susitarimą, R. B. sutikimą dėl rangovo pakeitimo. Tačiau šis teismo įpareigojimas buvo įvykdytas tik iš dalies, pateikiant tik ginčijamą 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir darbuotojų delegavimo sutartį.

11.5.                      Ieškovė 2020 m. lapkričio 6 d. teismui pateikė atsiliepimą į priešieškinį, jo 10 punkte nurodė, kad ieškovės ir UAB „Maneo“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties dalykas buvo UAB „Maneo“ turima 13 498,33 Eur sumos reikalavimo teisė į atsakovę, atsiradusi 2019 m. birželio 17 d. statybos rangos sutarties Nr. 20190617-01 ir 2019-09-06 atliktų darbų akto Nr. MAN-2019-09-06 pagrindu. Ieškovės vadovas R. A. 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 90 proc. darbų buvo atlikusi UAB „Maneo“. Kaip buvo nustatytas darbų atlikimo procentas (90 proc.), paaiškinti negalėjo. Taigi, pagal teismui pateiktą 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį, remiantis ieškovo ieškinio reikalavimu, t. y. dėl 38 479,75 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo, galima teigti, kad tokiu atveju ieškovė tariamai savo atliktus 10 proc. darbų įvertina 24 982,42 Eur suma. Tačiau šiai sumai pagrįsti ieškovė ir UAB „Maneo“ nesugebėjo pateikti nė vieno apskaitos dokumento ir negalėjo nurodyti, apie kokius konkrečius statybinio pobūdžio darbus ieškovė kalba. Taigi, akivaizdu, kad reikalavimo perleidimo sutartimi ir trečiojo asmens E. K. neteisėtais veiksmais (sutarties parengimas atgaline data, PVM sąskaitų faktūrų formavimas ieškovės vardu, neturint įgaliojimo ar pavedimo) buvo sukurta situacija, kuri ne tik finansiškai itin pažeidžia atsakovų teises, bet ir pažeisti visi galimi sutarties vykdymo terminai, kurie atsakovams buvo itin svarbūs.

11.6.                      Pranešimo apie reikalavimo perleidimo sandorio sudarymą nei ieškovė, nei UAB „Maneo“ nepateikė atsakovams. Taigi, ieškovės teiginiai, kad teismas nepagrįstai pripažino 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, yra nepagrįsti. Šio pobūdžio byloje teismas nėra aktyvus ir negali išeiti už pareikšto ieškinio ribų ar savarankiškai rinkti įrodymų, taip padėdamas vienai ar kitai bylos šaliai pagrįsti savo reikalavimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo ieškovės nurodomų aplinkybių nustatinėti, juolab kad nei UAB „Maneo“, nei UAB „Orgtechnika“ ieškiniuose tokio pobūdžio reikalavimai nebuvo keliami.

11.7.                      UAB „Maneo“ jokio reikalavimo atsakovams bylos nagrinėjimo metu nebuvo pareiškusi. UAB „Maneo“ ir trečiasis asmuo E. K. posėdžių metu tvirtino, kad reikalavimo suma yra 13 498,33 Eur, į šią sumą įeina ne tik atlikti darbai, bet ir statybinės medžiagos. Teismas buvo įpareigojęs tiek UAB „Maneo“, tiek UAB „Orgtechnika“ pateikti apskaitos dokumentus, iš kurių būtų galima identifikuoti atliktų darbų kiekį, sunaudotų medžiagų kiekį, tačiau nei ieškovė, nei UAB „Maneo“ teismo įpareigojimų nevykdė, nurodydamos, kad nėra galimybės nustatyti ar išskirti sunaudotų medžiagų kiekio, o dėl atliktų darbų nuolat buvo tvirtinama, kad turi būti vadovaujamasi atliktų darbų aktu. Taigi, pareiga pagrįsti ieškinio reikalavimus negali būti perkeliama bylą nagrinėjančiam teismui. Ieškinio sumą privalėjo pagrįsti ieškovė, tačiau to nepadarė. Vykusių teismo posėdžių metu atsakovai teikė detalius paaiškinimus apie tai, kada, kur ir kokios buvo perduotos pinigų sumos, teismui teikė bankinius išrašus, patvirtinančius pinigų išgryninimo faktą. Tačiau UAB „Maneo“ atsakovams nereiškė jokio reikalavimo, todėl ieškovės teiginys, kad teismas turėjo nustatyti papildomas aplinkybes, yra visiškai nepagrįstas.

11.8.                      R. A. paaiškinime nurodytu laiku jokie statybos (remonto) darbai apskritai nebuvo atliekami. Ieškovės minima identiška statybos rangos sutartis, kurią atsakovai atsisakė pasirašyti, atsakovams buvo įteikta 2019 m. lapkričio 27 d., taigi, remiantis pačios ieškovės teiginiais, ieškovė statybos darbus tariamai turėjo vykdyti nuo 2019 m. lapkričio 27 d. Dėl 2019 m. birželio 17 d. statybos rangos sutarties Nr. 20190617-01 pasibaigimo pagrindų atsakovai nuosekliai paaiškino, kad sutartis nutraukta 2019 m. lapkričio 25 d., šios aplinkybės nė viena bylos šalis neginčijo. Dėl UAB „Maneo“ nemokumo byloje yra pateikti duomenys apie bankroto bylos iškėlimą ir VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašas apie bankroto bylos iškėlimą. 

11.9.                      Atsakovai palaiko savo poziciją, kad UAB „Maneo“ ir UAB „Orgtechnika“ sudaryta taikos sutartis buvo tik skubotas (strateginis) sprendimas, priimtas siekiant užsitikrinti palankų teismo sprendimą, tačiau minėta taikos sutartis yra neatsiejama nuo atsakovų teisių ir pareigų, todėl tokią taikos sutartį turėjo pasirašyti ir atsakovai. Dėl galimo UAB „Maneo“ ir UAB „Orgtechnika“ piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis – atsakovai apie taikos sutarties sudarymą sužinojo tik teismo posėdžio metu. 2021 m. rugsėjo 15 d. taikos sutartimi UAB „Maneo“ ir UAB „Orgtechnika“ ne tik kad susitarė dėl tariamos civilinės bylos baigties, tačiau ir pakeitė ginčijamą 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sandorį, t. y. pakeitė reikalavimą (esminę sutarties sąlygą), reikalavimo kainą ir atsiskaitymo tvarką. Būtent remiantis šia taikos sutartimi atsiranda nauji motyvai, neva UAB „Maneo“ reikalavimo teisę į atsakovus sudaro ne 13 498,33 Eur, kaip buvo tvirtinama daugiau nei metus laiko, o jau 16 32,98 Eur, iš kurių 2 834,65 Eur reikalavimo suma lieka UAB „Maneo“, o likusi dalis neva perleidžiama UAB „Orgtechnika“, tačiau UAB „Maneo“, nepaisant koreguotos 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties, atsakovams jokių reikalavimų nereiškė.

11.10.                      Jei buvo keičiama 2019 m. birželio 17 d. statybos rangos sutartis Nr. 2019-06-17-01, siekiant pakeisti rangovą, neaišku, kodėl buvo būtina rengti atgaline data statybos rangos sutartį, į ją įtraukiant UAB „Maneo“ atliktus darbus. Be to, remiantis ieškovės teiginiu apie rangovo pakeitimą, tokiu atveju turi būti vadovaujamasi 2019 m. birželio 17 d. statybos rangos sutarties Nr. 20190617-01 6.2 punktu, kuris patvirtina, kad minėtos sutarties pakeitimas tariamais konkliudentiniais veiksmais nėra galimas.

11.11.                      Apeliacinis skundas buvo pasirašytas advokato ir PDF formatu įkeltas į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sistemą, tačiau apeliacinį skundą įkėlė advokato padėjėja V. V., paž. Nr. 3390. Kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas išrašas iš 2022 m. balandžio 26 d. teisinių paslaugų teikimo, atstovavimo sutarties. Minėtos sutarties išraše nėra jokios žymos apie tai, kad advokato padėjėjai V. V. būtų suteikti įgaliojimai ieškovei atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalį manytina, kad UAB „Orgtechnika“ apeliacinis skundas neturėjo būti priimtinas.

12.       Atsakovai R. B. bei A. B. atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Maneo“ apeliacinį skundą prašo Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovams iš trečiojo asmens UAB „Maneo“ atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

12.1.                      Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra papildomai pasisakyta dėl 2019 m. rugsėjo 25 d. paslaugų teikimo sutarties-darbuotojų delegavimo sutarties teisinio vertinimo, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas atsisakė šį dokumentą vertinti. Ši sutartis ir jos teisėtumas nebuvo ginčo dalykas. Svarbu ir tai, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. paslaugų teikimo sutarties 1 priede minimi darbuotojai taip ir neatvyko į teismo posėdį, nors buvo kviečiami ne vieną kartą. Sutartis sudaryta tarp dviejų griežtos atskaitomybės juridinių asmenų, tačiau akivaizdu, kad negalėjimas paaiškinti esminių aplinkybių dėl minėtos sutarties sudarymo, negalėjimas pateikti nė vieno buhalterinės apskaitos dokumento tik dar kartą patvirtina, kad tai yra fiktyvus dokumentas, parengtas kaip išvestinis priedas iš ginčijamos 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties. Apeliaciniame skunde nėra pasisakoma, kokią esminę reikšmę šios situacijos sprendimui (vertinimui) turi UAB „Maneo“ akcentuojama 2019 m. rugsėjo 25 d. paslaugų teikimo sutartis, todėl šios aplinkybės patvirtina, kad apeliacinio skundo motyvas dėl netinkamai atlikto įrodymų vertinimo, t. y. tariamai nevertintos minėtos sutarties, patvirtina, kad ši apeliacinio skundo dalis nepagrįsta.

12.2.                      Teisminio proceso metu atsakovai ne kartą buvo atkreipę dėmesį į itin glaudų bylos šalių t. y. UAB „Maneo“ ir UAB „Orgtechnika“, bendradarbiavimą, nors pagal byloje pareikštų ieškinių specifiką vis tik turėtų atsispindėti UAB „Maneo“ ir UAB „Orgtechnika“ interesų priešprieša. 2020 m. balandžio 8 d. UAB „Orgtechnika“ ieškinyje nebuvo minimos aplinkybės apie žodinės sutarties sudarymą. Ieškinyje buvo nurodyta, kad UAB „Orgtechnika“ asmeniškai įteikė sutartį atsakovei R. B. ir toliau bendradarbiavo su atsakovais dėl statybos darbų atlikimo. UAB „Orgtechnikos“ vadovas R. A. 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su R. B., A. B. niekada nėra tiesiogiai bendravęs. Susirašinėjimas tarp UAB „Orgtechnika“ ir atsakovų taip pat nebuvo vykdomas.

12.3.                      Atsakovai 2019 m. birželio 17 d. buvo sudarę statybos rangos sutartį Nr. 20190617-01 su UAB „Maneo“, nes būtent ši įmonė pažadėjo sutartus darbus atlikti per ganėtinai trumpą laiko tarpą. Laiko terminas atsakovams buvo itin svarbus, nes atsakovė R. B. laukėsi kūdikio, o nuomojamo būsto nuomos sutartis baigėsi, todėl buvo itin svarbu kuo greičiau įsikelti į įsigytą namą. 2019 m. lapkričio 27 d., t. y. jau po to, kai atsakovai buvo nutraukę gyvenamojo namo remonto darbus, UAB „Maneo“ pažeidus visus sutartyje numatytus terminus, E. K., tuometinis UAB „Maneo“ direktorius, atvyko R. B. gyvenamosios vietos adresu ir atvežė naują rangos sutartį, kurioje nurodyta sutarties data – 2019 m. birželio 17 d., kaip rangovas nurodyta UAB „Orgtechnika“, paaiškino, kad R. B. privalo atvežtą naują sutartį pasirašyti atgaline data, nes tai yra tik formalumas. R. B. atvežtą sutartį paėmė, tačiau jos nepasirašė. Taigi, E. K. atvežta rangos sutartis buvo parengta atgaline data, paliekant tą patį sutarties numerį, paliekant tą pačią darbų pradžios datą, t. y. 2019 m. liepos 1 d., nurodant tą pačią sutarties kainą. Lyginant 2019 m. birželio 17 d. statybos rangos sutartis, matyti, kad buvo pakeista tik darbų pabaigos data ir nurodytas avansas jau ne 5 000 Eur, o 7 000 Eur, kuris turėjo būti sumokėtas iki 2019 m. liepos 1 d. 2019 m. birželio 17 d. statybos rangos sutartyje, kurios atsakovai nepasirašė, fiksuojamas avansinis mokėjimas, kuris realiai atsakovų jau buvo sumokėtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su 2019 m. birželio 17 d. nepasirašyta statybos rangos sutartimi atsakovams buvo pateikta darbų atlikimo sąmata, kurioje įtraukti darbai, kurie buvo nurodyti UAB „Maneo“ 2019 m. rugsėjo 6 d. atliktų darbų akte. Taigi, naujai pateikta statybos rangos sutartimi, kurios atsakovai nesutiko pasirašyti, buvo siekiama sukurti situaciją, kurios pagrindu neva statybos darbus būtų atlikusi ne UAB „Maneo“, bet UAB „Orgtechnika“, galbūt siekiant apgauti UAB „Maneo“ kreditorius arba galbūt buvo siekiama apgauti atsakovus, juos priverčiant du kartus mokėti už darbus, už kuriuos atsakovai jau buvo sumokėję. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog 2019 m. lapkričio 27 d., t. y. tuo metu, kai E. K. atsakovei R. B. atvežė atgaline data parengtą rangos sutartį, E. K. jau nebedirbo UAB „Maneo“, taip pat nebuvo įdarbintas įmonėje UAB „Orgtechnika“. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateiktas nė vienas dokumentas, kuris patvirtintų E. K. teisę sudaryti sandorius UAB „Orgtechnika“ vardu ar teikti tarpininkavimo paslaugas.

12.4.                      Atsakovai 2019 m. birželio 17 d. statybos rangos sutartį Nr. 20190617-01, sudarytą tarp UAB „Maneo“ ir R. B., įvardijo kaip vartojimo statybos rangos sutartį. Peržiūrėjus atsakovų teiktus procesinius dokumentus, perklausius teismo posėdžio garso įrašus, teigtina, kad buvo vartojami įvairūs terminai: „statybos darbai“, „rekonstrukcijos darbai“, „remontas“. Tačiau apibendrintas UAB „Maneo“ atliktų darbų įvardijimas neturi sąsajos su teisinių santykių kvalifikavimui. Atsižvelgiant į byloje pateiktas fotonuotraukas, į atliktų darbų aktus, matyti, kad jokie rekonstrukcijos darbai, kuriais būtų buvę siekiama perstatyti statinį, pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas ar pakeisti namo matmenis, nebuvo atliekami. Manytina, kad UAB „Maneo“ keliama prielaida dėl teisinių santykių netinkamo kvalifikavimo yra visiškai nepagrįsta, nemotyvuota, todėl atmestina.

12.5.                      Teismo sprendime nėra nurodyta, jog teismas nusprendžia, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. atliktų darbų aktas Nr. MAN-20190906-1 negalioja. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nurodo, kad ateityje gali paaiškėti, jog atsakovai UAB „Maneo“ yra skolingi didesne apimtimi arba kad už atliktus darbus yra visiškai atsiskaityta. Iš UAB „Maneo“ nuo 2019 m. lapkričio 25 d., t. y. nuo to momento, kai rangos darbai su UAB „Maneo“ buvo nutraukti, nėra gavę nei pretenzijos, nei kito pranešimo, kuriame būtų detalizuota tariama atsakovų skola ar išdėstytas reikalavimas grąžinti skolą. Bylos nagrinėjimo metu UAB „Maneo“ nepateikė nė vieno apskaitos dokumento, iš kurio būtų galima nustatyti, ar įmonės apskaitoje apskritai yra užfiksuota tariama atsakovų skola įmonei. UAB „Maneo“ šioje civilinėje byloje nereiškė jokio reikalavimo atsakovams, todėl UAB „Maneo“ perdėtas dėmesys ir nenuosekli pozicija dėl 2019 m. rugsėjo 6 d. atliktų darbų akto patvirtina, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Be to, pati UAB „Maneo“ apeliacinio skundo 4 lape nurodo, kad teismas pripažino, jog aktas yra negaliojantis, tačiau apeliacinio skundo 5 lape jau tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino 2019 m. rugsėjo 6 d. atliktų darbų akto.

12.6.                      Statybos rangos sutarties Nr. 20190617-01, sudarytos tarp UAB „Maneo“ ir R. B., 3 punkte įtvirtinta, jog atliktų darbų rezultatas perduodamas užsakovui, pasirašant darbų perdavimo–priėmimo aktą. Be to, minėtos sutarties 4 punkte nurodyta, kad atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas išsiunčiamas elektroninio pašto adresu, o negavus patvirtinimo apie gavimą per 2 darbo dienas išsiunčiamas sutartyje nurodytu adresu – užsakovui nepriėmus registruotos korespondencijos per 7 dienas nuo jos išsiuntimo dienos, laikoma, kad užsakovas vengia organizuoti atliktų darbų priėmimo–perdavimo procesą ir tokiu atveju rangovas įgyja teisę pasinaudoti CK 6.694 straipsnyje numatytomis teisėmis. UAB „Maneo“ atsakovams nebuvo pateikusi darbų priėmimo–perdavimo akto, jo taip pat nebuvo išsiuntusi nei elektroniniu paštu, nei gyvenamosios vietos adresu, taip pat UAB „Maneo“ nebuvo reiškusi pretenzijų dėl tariamai netinkamo atsiskaitymo. Darbų perdavimas–priėmimas nebuvo atliktas, nes UAB „Maneo“ nesilaikydama sutarties sąlygų nepateikė perdavimo–priėmimo akto.

12.7.                      Atsakovai nuosekliai teismo posėdžio metu tvirtino, kad apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą nebuvo informuoti. Atsakovų iniciatyva buvo išreikalauta reikalavimo perleidimo sutartis, kurią ieškovė teismui pateikė tik 2020 m. rugsėjo 2 d. Reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo teikiama nei Vilniaus miesto apylinkės teismui siekiant teismo įsakymo išdavimo, nei Tauragės apylinkės teismui dėl teismo įsakymo išdavimo, nei kartu su ieškiniu. Ieškinyje reikalavimo perleidimo sutartis apskritai nebuvo minima. 2020 m. lapkričio 13 d. posėdžio metu E. K. paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas reikalavimas į tuos darbus, kuriuos atliko UAB „Maneo“, o kitos sąskaitos, kurias pateikė UAB „Orgtechnika“, yra išrašytos atskirai kaip už UAB „Orgtechnika“ atliktą darbą. Tokia pozicija prieštarauja elementariai logikai. Gyvenamojo namo remonto darbai buvo nutraukti 2019 m. lapkričio 25 d. dėl to, kad jokie darbai sutartu laiku nevyko.

12.8.                      2019 m. lapkričio 27 d. E. K. UAB „Orgtechnika“ vardu suformavo PVM sąskaitą faktūrą 38 479,75 Eur sumai, t. y. į sąskaitą įtraukė UAB „Maneo“ atliktus darbus, neįskaičiavęs R. B. tuo metu jau sumokėtos 7 000 Eur sumos. Šios sąskaitos UAB „Orgtechnika“ apskaitoje nėra, ką patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktas PVM sąskaitų faktūrų registro išrašas. Taigi, formaliai vertinant susiklosčiusią situaciją, galima teigti, kad kartu su UAB „Orgtechnika“ ir UAB „Maneo“ ieškiniu nėra pateiktas nė vienas dokumentas, kuris patvirtintų, jog R. B. ir A. B. sutiko pakeisti 2019 m. birželio 17 d. rangos sutartį Nr. 20190617-01, sudarytą su UAB „Maneo“, ir (arba) buvo informuoti apie tariamo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą, kaip tai numatyta statybos rangos sutarties Nr. 20190617-01 6.2 punkte ir CK 6.109 straipsnio 1 dalyje. Taigi, vadovaujantis UAB „Orgtechnika“ ir UAB „Maneo“ pateikiama versija, neva atsakovai pritarė reikalavimo perleidimui, lieka nesuprantama, dėl kokių priežasčių atsakovai 2020 m. balandžio 21 d. atliko bankinį pavedimą UAB „Maneo“ taip atlikdami galutinį atsiskaitymą už atliktus remonto darbus. Gauto pavedimo ir atliktų darbų ir jų įkainojimo akto UAB „Maneo“ neginčijo, pastabų nereiškė, o tai patvirtina, kad UAB „Maneo“ atsakovams jokių pretenzijų dėl mokėjimo tvarkos neturi.

12.9.                      Atsakovai 2019 m. birželio 17 d. sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Maneo“. Įmonei tinkamai ir laiku neatliekant sutartų darbų 2019 m. lapkričio 25 d. rangos sutartis buvo nutraukta. 2019 m. lapkričio 27 d. atsakovams E. K. pristatė naują rangos sutartį, kurioje kaip rangovas įvardyta UAB „Orgtechnika“. UAB „Orgtechnika“ vadovas R. A. 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu aiškino, kad perėmus darbus atsakovų objekte UAB „Maneo“ jau buvo atlikusi apie 90 proc. visų numatytų darbų. Taigi, taip ir lieka nesuprantama, kodėl buvo reikalinga nauja rangos sutartis su UAB „Orgtechnika“ (siekiant ją sudaryti atgaline data), jei jau tariamai 2019 m. rugsėjo 25 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir koks tikslas buvo tariamai turint sudarytą 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį UAB „Maneo“ atliktus darbus traukti į UAB „Orgtechnika“ atliktų darbų aktą, juolab kad 2020 m. lapkričio 13 d. posėdžio metu E. K. nurodė, kad UAB „Orgtechnika“ pateikė sąskaitą tik už šios įmonės atliktus darbus. Toks procesinis šalių elgesys, galbūt sąmoningai siekiant suklaidinti teismą bei vilkinti teisminį procesą, turėtų būti atitinkamai vertinimas, o tokie veiksmai kaip sutarčių rengimas atgaline data leidžia teigti, jog bylos šalys nebuvo sąžiningos.

12.10.                      Atsakovai su ginčijama 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo sutartimi susipažino tik 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu. Be to, trečiojo asmens UAB „Maneo“ atstovė K. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iškėlus bankroto bylą jai kaip administratoriaus atstovei 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo perduota. Dėl šių aplinkybių sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartis yra fiktyvi ir sudaryta tik dėl akių jau po civilinės bylos iškėlimo. Bankroto administratorė K. S. 2021 m. balandžio 7 d. ieškiniu tvirtino, kad UAB „Maneo“ ir UAB „Orgtechnika“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento, apsunkinanti skolininko finansinę padėtį, pažeidžianti kitų kreditorių interesus. Taip pat buvo pažymima, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas esant taikytam turto areštui, todėl ginčijamas sandoris yra niekinis. Dėl kokių priežasčių bankroto administratorės pozicija kardinaliai pasikeitė, bankroto administratorė negalėjo paaiškinti net teismo posėdžio metu. Galiausiai, 2022 m. sausio 25 d. patikslintas ieškinys buvo grindžiamas tarp UAB „Maneo“ ir UAB „Orgtechnika“ sudaryta taikos sutartimi, pažymint, jog UAB „Orgtechnika“ neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal 2021 m. rugsėjo 15 d. taikos sutartį, todėl atitinkamai UAB „Orgtechnika“ turi būti taikomi teisiniai padariniai. Tarp UAB „Maneo“ ir UAB „Orgtechnika“ sudaryta taikos sutartis nebuvo teismo patvirtinta, todėl neturi res judicata galios pagal CK 6.985 straipsnio 1 dalį.

12.11.                      2021 m. rugsėjo 15 d. taikos sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas vėl neinformuojant atsakovų. Sudarytą taikos sutartį UAB „Orgtechnika“ atsisakė vykdyti, todėl patikslintinu ieškiniu UAB „Maneo“, reikalaudama iš UAB „Orgtechnika“ priteisti 11 716,33 Eur, ne tik galbūt siekia nepagrįstai praturtėti, bet ir dar kartą patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartis ir 2021 rugsėjo 15 d. taikos sutartis yra tik apsimestiniai sandoriai, sudaryti dėl akių, siekiant palankaus teismo sprendimo. UAB „Orgtechnika“ ir UAB „Maneo“ posėdžio metu negalėjo paaiškinti, iš ko konkrečiai susidaro reikalavimo perleidimo suma ir kaip ji buvo apskaičiuota. 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas reikalavimas ir į medžiagas, tačiau, atsakovams reikalaujant pateikti UAB „Maneo“ statybinių medžiagų apskaitos aktą ar panaudotų medžiagų objektui aktą, buvo gautas atsakymas, kad nėra galimybės nustatyti, kokios konkrečios medžiagos ir koks konkretus kiekis medžiagų buvo sunaudoti. Atsakovai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. negaliojanti reikalavimo perleidimo sutartis negali būti teisiniu taikos sutarties sudarymo pagrindu, nes priešingu atveju būtų sukuriamos prielaidos ex injuria jus non oritur principo pažeidimui.

12.12.                      Kartu su 2022 m. balandžio 25 d. apeliaciniu skundu buvo pateikta sąskaita už teisines paslaugas Nr. SA-723, tačiau nebuvo pateiktas teisinis pagrindas, t. y. nebuvo pateikta teisinių paslaugų – atstovavimo sutartis, todėl tokio pobūdžio reikalavimas neturėtų būti tenkinamas.

13.       Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, išregistruota UAB „Maneo“ pakeista jos teisių ir pareigų perėmėju T. K..

Teismas

konstatuoja:

Ieškovės UAB ,,Orgtechnika“ apeliacinis skundas ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, T. K. (BUAB „Maneo“) apeliacinis skundas tenkintini iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

15.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

16.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta: 1) ieškovės UAB „Orgtechnika“ ieškinį atmesti; 2) atsakovų R. B. ir A. B. patikslintą priešieškinį patenkinti, pripažinti 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Orgtechnika“ ir bankrutavusios UAB „Maneo“, negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 3) trečiojo asmens bankrutavusios UAB „Maneo“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Omen Faustum“, patikslintą ieškinį atmesti; 4) priteisti iš ieškovės UAB „Orgtechnika“ atsakovei R. B. 1 201,87 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų; 5) priteisti iš ieškovės UAB „Orgtechnika“ atsakovui A. B. 1 201,87 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų; 6) priteisti iš trečiojo asmens bankrutavusios UAB „Maneo“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Omen Faustum“, atsakovei R. B. 348,75 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų; 7) priteisti iš trečiojo asmens bankrutavusios UAB „Maneo“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Omen Faustum“, atsakovui A. B. 348,75 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

17.       Ieškovės UAB „Orgtechnika“ apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas (CPK 330 straipsnis), be to, teismas netinkamai taikė procesines teisės nuostatas (CPK 329 straipsnio 1 dalis), todėl byla buvo iš esmės išspręsta netinkamai. Teigiama, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos esminės bylos aplinkybės, o ginčas taip ir nebuvo išspręstas, o tai suponuoja, kad teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

18.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovės reikalavimo teisė į atsakovus grindžiama dviem pagrindais – reikalavimo teise į atsakovus už UAB „Maneo“ atliktus statybos rangos darbus, įgyta 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, kurią teismas nepagrįstai pripažino negaliojančia. Taip pat dalis ieškinio reikalavimų buvo grindžiami statybos rangos sutartimi, kuria faktiškai buvo įformintas rangovo pasikeitimas, todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl nurodomos aplinkybės, ar atsakovai atsiskaitė su UAB ,,Maneo“, ar byloje įrodyti atsakovų ir UAB ,,Orgtechnika“ rangos teisiniai santykiai ir dėl reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo.

19.       Suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankišką reikalavimą, išregistruotos bankrutavusios UAB „Maneo“ apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, UAB „Maneo“ ir UAB „Orgtechnika“ pateiktų įrodymų nevertino, netinkamai pritaikė procesinės (CPK 329 straipsnis) bei materialinės (CPK 330 straipsnis) teisės normas, nesilaikė teismų praktikoje nustatytų vienodų teisės normų taikymo taisyklių, todėl  sprendimas turėtų būti panaikintas. Bankrutavusios UAB „Maneo“ savarankiškas reikalavimas grindžiamas taikos sutartimi, kuri nepatvirtinta įstatymo nustatyta tvarka, todėl pasisakytina dėl jos reikalavimo pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

20.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. 2018 m. gruodžio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su A. B. įgijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini).

21.       R. B. ir UAB „Maneo“ direktorius E. K. 2019 m. birželio 17 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 20190617-01, kuria UAB „Maneo“ įsipareigojo pagal užsakovo (atsakovės) užduotį atlikti sąmatose numatytus darbus adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo atliktus rangos darbus priimti ir už juos sumokėti. Pagal šios sutarties 2 punktą atliekamų darbų termino pradžia – 2019 m. liepos 1 d., pabaiga – 2019 m. rugsėjo 30 d.

22.       Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pateiktų laikotarpio nuo 2019-06-17 iki 2020-04-08 duomenų matyti, kad UAB „Maneo“ E. K. dirbo nuo 2014-12-22 iki 2019-10-01. Nurodytu laikotarpiu ilgiausiai iki 2019-12-18 dirbo 4 darbuotojai, tarp jų ir T. K., kuris atliko atsakovų R. A. B. namo remonto darbus. UAB „Orgtechnika“ nurodytu laikotarpiu dirbo direktorius R. A. ir vienas darbuotojas. Trečiasis asmuo E. K. nebuvo įsidarbinęs UAB „Orgtechnika“.

23.       Byloje taip pat pateikta UAB „Orgtechnika“ direktoriaus R. A. ir R. B. 2019 m. birželio 17 d. sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 20190617-01, tačiau ji nėra nė vienos iš šalių pasirašyta. Pagal šią sutartį ieškovė UAB „Orgtechnika“ įsipareigoja savo rizika pagal užsakovo (atsakovės) užduotį atlikti darbus adresu (duomenys neskelbtini), ir perduoti šių darbų rezultatą atsakovei, o atsakovė įsipareigoja atliktus rangos darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais. Pagal šios sutarties 2 punktą atliekamų darbų termino pradžia – 2019 m. liepos 1 d., pabaiga – 2019 m. gruodžio 30 d.

24.       2020 m. balandžio 20 d. atsakovė R. B. pasirašė atliktų darbų aktą, nurodydama faktiškai atliktų darbų kainą – 10 978, 75 Eur.

25.       UAB „Maneo“ 2019 m. rugsėjo 6 d. surašė atliktų darbų aktą Nr. MAN-2019-09-06 ir 16 332,98 Eur sumos sąskaitą už atliktus darbus. Šiame akte nurodyta, jog jį perdavė E. K..

26.       UAB „Orgtechnika“ su UAB „Maneo“ 2019 m. rugsėjo 25 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Maneo“ atlygintinai už 4 782 Eur perleido teisių perėmėjui UAB „Orgtechnika“ reikalavimą į 13 498,33 Eur R. B. skolą, atsiradusią 2019 m. birželio 17 d. statybos rangos sutarties Nr. 20190617-01 ir 2019 m. rugsėjo 6 d. atliktų darbų akto pagrindu. Pagal šią sutartį teisių perleidėjas kartu su reikalavimu perleidžia ir statybines medžiagas, įsigytas rangos sutartimi prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti.

27.       UAB „Orgtechnika“ 2020 m. sausio 6 d. parengė atsakovei atliktų darbų aktą-sąskaitą     Nr. ORG-20200106-1 31 801,45 Eur + PVM (iš viso 38 479,75 Eur) sumai. 

28.       R. B. 2020 m. balandžio 21 d. pavedimu sumokėjo UAB „Maneo“ 3 978,75 Eur.

29.       Atsakovai R. B. ir A. B. įrodinėja, kad UAB ,,Maneo“ 7 000 Eur avansą jie sumokėjo grynaisiais pinigais: E. K. – 5 000 Eur ir T. K. – 2 000 Eur, negaudami rašytinio pakvitavimo apie pinigų gavimą.

30.       2020 m. birželio 8 d. su dubliku pateiktas telefoninio pokalbio garso įrašas, kuriuo UAB ,,Orgtechnika“ įrodinėja, jog R. B. pripažino ją kaip įmonę, dirbusią jos objekte.

31.       UAB „Maneo“ ir UAB „Orgtechnika“ 2021 m. rugsėjo 15 d. sudarė taikos sutartį. Taikos sutarties 5 punkte buvo sutarta, jog UAB „Orgtechnika“ prievolę atsiskaityti UAB „Maneo“ už perleidžiamą reikalavimo teisę vykdys šia tvarka: 637,90 Eur sumokės į UAB „Maneo“ kreditorių sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bank, iki 2021 m. rugsėjo 21 d.; 1 500 Eur – iki 2021 m. spalio 15 d.; 1 500 Eur – iki 2021 m. lapkričio 15 d. Taikos sutarties 6 punktu šalys sutarė, jog, UAB „Orgtechnika“ neįvykdžius 5.a, 5.b arba 5.c punktuose numatytų mokėjimų, UAB „Orgtechnika“ pripažįsta prievolę padengti visą perleidžiamos reikalavimo teisės į R. B. sumą, t. y. 12 354,23 Eur; jeigu UAB „Orgtechnika“ bus atlikusi dalį mokėjimų, tai šie mokėjimai bus įskaitomi į prievolės sumą. UAB „Orgtechnika“ 2021 m. rugsėjo 20 d. UAB „Maneo“ pervedė 637,90 Eur sumą.

32.       Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. eB2-142-618/2022 2022 m. birželio 13 d. sprendimu pripažinta, kad uždarosios akcinės bendrovės „Maneo“, įmonės kodas 303481855, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), veikla pasibaigė likvidavimu dėl bankroto. Teismo sprendimas įsiteisėjo. 

Dėl ieškovės UAB „Orgtechnika“ apeliacinio skundo

Dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia

33.        Atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad šis apeliacinis skundas buvo pasirašytas advokato ir PDF formatu įkeltas į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sistemą, tačiau apeliacinį skundą įkėlė advokato padėjėja V. V., paž. Nr. 3390, todėl šis skundas neturėjo būti priimtas. Atsakydama į šį motyvą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad elektroninių ryšių priemonės (Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemis (toliau – VEP posistemis), yra tik vienas iš būdų, kuriuo asmenys gali pateikti teismui procesinius dokumentus. Kai teismui elektroniniu ryšių priemonėmis ne savo prašymą pateikia kitas asmuo, sprendžiant tokio prašymo priimtinumo klausimą, svarbu nustatyti, ar galima identifikuoti dokumentą pasirašiusį asmenį. Nustatyta, kad šį apeliacinį skundą UAB ,,Orgtechnika“ vardu pasirašė advokatas R. S., todėl darytina išvada, kad advokato padėjėja atliko tik šio dokumento išsiuntimo funkciją.

34.       2020-09-02 ieškovė pateikė teismui 2019-09-25 reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Maneo“ atlygintinai už 4 782 Eur perleido teisių perėmėjai UAB „Orgtechnika“ reikalavimo teisę į R. B. 13 498,33 Eur skolą, atsiradusią 2019-06-17 statybos rangos sutarties Nr. 20190617-01 ir 2019-09-06 atliktų darbų akto pagrindu.

35.        Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti šį sandorį apsimestiniu, sudarytu dėl akių, kadangi apie minėto tariamai sudaryto sandorio buvimą atsakovė nebuvo informuota, sutikimo, leidimo ar kitokios valios, susijusios su rangovo pakeitimu, nebuvo išreiškusi.

36.       Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su apeliacinio skundo motyvais, jog pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalį skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Kreditoriaus pasikeitimas neriboja atsakovų teisių reikšti atsikirtimus ieškovei, kuriuos jie galėtų reikšti UAB „Maneo“. Taigi, teismo išvados, esą kreditoriaus asmuo atsakovams yra reikšmingas dėl galimybės reikšti prieštaravimus, neatitinka nustatyto teisinio reguliavimo. Kreditoriaus pasikeitimas atsakovų teisių niekaip nesuvaržė, o teismo sprendimo išvados dėl reikalavimo perleidimo sutartimi pablogintos atsakovų padėties yra pagrįstos deklaratyviais teiginiais, kurie nesuderinami su nustatytu teisiniu reguliavimu. Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas piniginio pobūdžio reikalavimas, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad kreditoriaus asmuo skolininkams turėjo esminę reikšmę.

37.       Remiantis CK 6.101 straipsnio nuostatomis, reikalavimo teisės perleidimu laikoma sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui – naujajam kreditoriui, o pats nustoja būti prievolės šalimi. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis).

38.       CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis).

39.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) patį reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 47 punktas).

40.       Nagrinėjamu atveju atsakovai reikalavimą pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia grindė CK 1.86 str. pagrindu ir teigė, kad sutartimi atsakovai perleido neegzistuojančią reikalavimo teisę, negavę išankstinio jų sutikimo.

41.       Vertinant, ar pradinio kreditoriaus teisė perleisti reikalavimą nebuvo apribota, t. y. ar reikalavimo teisės perleidimas atliktas nepažeidžiant pirmiau nurodytų CK 6.101 straipsnyje išvardytų perleidimo ribojimo sąlygų, reikšminga nustatyti ir įvertinti, be kita ko, faktines aplinkybes dėl pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo teisinio pagrindo, kadangi vienas iš esminių prievolės galiojimo reikalavimų yra įmanomumas ją įvykdyti.

42.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo negalima įgyvendinti. Tai reiškia, kad susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019; 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008).

43.       Teisėjų kolegija nustatė, kad ginčijama sutartimi UAB ,,Maneo“ perleido reikalavimo teisę į R. B. 13 498,33 Eur skolą, atsiradusią 2019 m. birželio 17 d. statybos rangos sutarties Nr. 20190617-01 ir 2019 m. rugsėjo 6 d. atliktų darbų akto pagrindu.

44.       Byloje neįrodyta, kad ginčijama sutartimi buvo perleista visiškai neegzistuojanti reikalavimo teisė.

45.       CK 6.101 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 6.101 straipsnio 5 dalis taikoma tada, kai reikalavimo perleidimas negali būti pateisinamas, nes kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę, todėl reikalavimo perleidimas kitam kreditoriui pažeistų skolininko teises. Įstatyme neapibrėžta atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2013).

46.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai, siekdami reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia dėl CK 6.101 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimo, faktų ir aplinkybių, kurie pagrįstų jų teiginius dėl naujojo kreditoriaus asmens reikšmingumo, nepagrindė ir savo reikalavimų neįrodė (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi skolininkų ir kreditoriaus teisinį statusą, juos siejančios prievolės pobūdį (naujasis kreditorius reikalavimo teisę į skolininkę turi sutarties ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pagrindu, atkreiptinas dėmesys, kad ir atsakovė 2020 m. balandžio 20 d. sudarė iš esmės panašų atliktų darbų priėmimo–pardavimo aktą), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje atsakovams naujojo kreditoriaus asmuo turėjo esminę reikšmę.

47.        Byloje nenustatyta, kad apeliantei naujojo kreditoriaus asmuo turėjo esminę reikšmę ar kad reikalavimo perleidimas naujajam kreditoriui suvaržė ar išplėtė atsakovų prievolę naujajam kreditoriui labiau negu pradiniam kreditoriui, todėl UAB ,,Orgtechnika“ ir UAB ,,Maneo“, sudarydamos reikalavimo perleidimo sutartį, neturėjo pareigos gauti atsakovų sutikimą (CK 6.101 straipsnio 5 dalis), todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis panaikintina ir priešieškinis atmestinas.

Dėl atsakovės atsiskaitymo su UAB ,,Maneo“

48.       Bylos dalies esmė pagal UAB ,,Orgtechnika“ ieškinį yra ta, kad dėl 13 498,33 Eur buvo sudaryta  2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartis, UAB „Maneo“ reikalavimo teisę į atsakovus perėmė ieškovė.

49.       Byloje yra du atliktų darbų aktai, t. y. 2020 m. balandžio 20 d. atsakovė R. B. pasirašė atliktų darbų aktą, nurodydama faktiškai atliktų darbų kainą – 10 978,75 Eur. UAB „Maneo“ 2019 m. rugsėjo 6 d. surašė atliktų darbų aktą Nr. MAN-2019-09-06 ir 16 332,98 Eur sumos sąskaitą už atliktus darbus. Šiame akte nurodyta, jog jį perdavė E. K..

50.       R. B. 2020 m. balandžio 21 d. pavedimu sumokėjo UAB „Maneo“ 3 978,75 Eur. Atsakovai R. B. ir A. B. įrodinėja, kad UAB ,,Maneo“ 7 000 Eur avansą jie sumokėjo grynaisiais pinigais: E. K. – 5 000 Eur ir T. K. –2 000 Eur, negaudami rašytinio pakvitavimo apie pinigų gavimą, t. y. atsiskaitė pagal R. B. pasirašytą 2020 m. balandžio 20 d. atliktų darbų aktą – sumokėjo 10 978,75 Eur.

51.       Šioje byloje atsakovai priešieškinyje nurodo, kad 2019 m. lapkričio 25 d. statybos rangos sutartis su UAB ,,Maneo“ buvo nutraukta ir toliau jokie statybos darbai nebuvo vykdomi. 2019 m. lapkričio 27 d. R. B. UAB „Maneo“ direktorius E. K. atvežė kitą statybos rangos sutartį, todėl sutarties su UAB ,,Maneo“ vykdymo momentas pagrįstas ir ieškovės pozicija, taigi darytina išvada, jog UAB ,,Maneo“ darbus atsakovų objekte baigė 2019 m. lapkričio 25 d. Ši aplinkybė patvirtinta ir UAB „Maneo“ 2019 m. rugsėjo 6 d. surašytu atliktų darbų aktu Nr. MAN-2019-09-06, tačiau byloje nėra įrodymų, jog UAB ,,Maneo“ atstovas E. K. pažymėjo šiame akte atsisakymo pasirašyti faktą ir pasirašė jį vienašališkai, kreipėsi į teismą ir reikalavo priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo.

52.       Aiškindamas atliktų statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuojančias CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 5, 6 dalys). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).

53.        Atsakydama į apeliacinio skundo motyvą, jog UAB „Maneo“ reikalavimo teisės į atsakovus apimtis ir jos egzistavimo klausimas buvo šios bylos dalykas, nes teismas turėjo pareigą nustatyti, koks yra UAB „Maneo“ reikalavimo teisės į atsakovus dydis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nesant UAB ,,Maneo“ suformuluoto savarankiško reikalavimo atsakovams, UAB „Maneo“ reikalavimo teisės į atsakovus apimtis šioje byloje yra nustatyta ginčo reikalavimo perleidimo sutartyje.

54.       Šia sutartimi apeliantė UAB „Orgtechnika“ įgijo reikalavimo teisę tik į R. B. 13 498,33 Eur skolą, atsiradusią 2019 m. birželio 17 d. statybos rangos sutarties Nr. 20190617-01 ir 2019 m. rugsėjo 6 d. atliktų darbų akto pagrindu, todėl 13 498,33 Eur ieškovės nurodoma skola šioje byloje sudaro jos ginčo reikalavimo dalį.

55.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, BUAB „Maneo“ apeliaciniame skunde nurodo, jog UAB „Maneo“ reikalavimas atsakovams yra visiškai aiškus: darbų priėmimo–perdavimo akte (kuris nėra nuginčytas ir yra galiojantis) nurodyta suma (16 332,98 Eur) išminusavus atliktą mokėjimą bankiniu pavedimu (3 978,75 Eur), galutinė atsakovų skolos suma UAB „Maneo“ sudaro 12 354,23 Eur, nors ginčo reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta dėl 13 498,33 Eur.

56.       R. B. 2020 m. balandžio 21 d. pavedimu sumokėjo UAB „Maneo“ tik 3 978,75 Eur, t. y. po ginčo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo sumokėjo UAB ,,Maneo“ dalį sumos, todėl darytina išvada, jog byloje įrodyta, kad šia dalimi atsiskaitė su rangove UAB ,,Maneo“.

57.       Atsakydama į apeliacinio skundo motyvus dėl 5 000 Eur ir 2 000 Eur perdavimo UAB ,,Maneo“ ir T. K., teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas dėl šių pinigų perdavimo padarė teisingą labiau tikėtiną išvadą, remdamasis avanso sumokėjimo faktu pagal 2019-07-01 sutarties 4.2 punktą. Byloje nėra ginčo, jog UAB ,,Maneo“ vykdė darbus atsakovų objekte, šalių 2019 m. birželio 17 d. sutarties 2 p. ir 4.2 p. buvo nustatyta, kad avanso sumokėjimo terminas sutampa su darbų pradžia. Šalių sutarties 4.5 p. buvo numatyta atsiskaitymo grynaisiais pinigais galimybė, o pareigą įforminti atsiskaitymo grynaisiais pinigais faktą turėjo UAB ,,Maneo“ kaip juridinis asmuo.  Pinigų įnešimas į įmonės kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punktas (2007 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1360 redakcija) nustato, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai“. Paminėtos nuostatos taikytinos rangos sutarties šaliai – juridiniam asmeniui UAB ,,Maneo“.

58.       8Nagrinėjamu atveju pinigų perdavimo faktą turi įrodyti atsakovai, kurie grįsdami aplinkybes dėl grynųjų pinigų perdavimo rėmėsi su tripliku pateiktais 2019 m. liepos 1 d.–liepos 9 d. banko sąskaitų išrašais dėl pinigų išgryninimo bei atsakovės susirašinėjimu SMS žinutėmis su E. K., kuris po atsakovės pranešimo apie 2 000 Eur perdavimą T. K. padėkojo atsakovei.

59.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, remdamasi įrodymų visuma, nusprendžia, kad, remiantis nurodytomis civilinio proceso įrodinėjimo taisyklėmis, labiau tikėtina, jog piniginės lėšos – 7 000 Eur buvo perduotos UAB ,,Maneo“. Tokia išvada darytina atsižvelgus ne tik į byloje esančių įrodymų – rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų pirmosios instancijos teisme – pusiausvyrą, bet ir į šalių elgesį rangos sutarties, sudarytos su UAB ,,Maneo“, vykdymo metu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad visą sutarties vykdymo laikotarpį UAB ,,Maneo“ turėjo galimybę kontroliuoti gaunamų iš užsakovo lėšų dydį, pagal sutarties 5.1 p. už laiku nesumokėtas sumas, įskaitant ir avansą, buvo numatytas delspinigių skaičiavimas. Byloje nėra duomenų dėl paminėto sutarties punkto vykdymo.

60.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog UAB „Maneo“ paruoštame 2019 m. rugsėjo 6 d. atliktų darbų akte Nr. MAN-2019-09-06 ir 16 332,98 Eur sumos sąskaitoje už atliktus darbus nėra jokių pastabų dėl negauto avanso, delspinigių skaičiavimo, todėl įvertinus bylos įrodymus bei aplinkybę, kad UAB ,,Maneo“ kaip juridiniam asmeniui keliami aukštesni teisinio išprusimo reikalavimai, darytina labiau tikėtina išvada, jog atsakovai 7 000 Eur sumokėjo UAB ,,Maneo“.

61.       Jau minėta, kad ginčo reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta dėl 13 498,33 Eur, R. B. 2020 m. balandžio 21 d. pavedimu sumokėjo UAB „Maneo“ tik 3 978,75 Eur, byloje įrodyta, jog atsakovai sumokėjo UAB ,,Maneo“ grynaisiais pinigais 7 000 Eur, todėl darytina išvada, jog analizuotina 2 519,58 Eur suma kaip atsakovų skola UAB ,,Maneo“ apeliantės yra įgyta pagal jos nurodomą reikalavimo perleidimo sutartį, kurią pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino negaliojančia.

62.       Byloje įrodyta, kad UAB „Maneo“ 2019 m. rugsėjo 6 d. surašė atliktų darbų aktą Nr. MAN-2019-09-06 ir 16 332,98 Eur sumos sąskaitą už atliktus darbus, šiame akte nurodytus 18 p., atsakovė 2020 m. balandžio 20 d. teikia savo atliktų darbų aktą, kuriame nurodomi tie patys 18 punktų, tačiau 1 punktas – stogo dangos demontavimo darbai  – nurodomi kaip padaryti 20 procentų, stogo medinės konstrukcijos montavimas – 20 procentų, stogo dangos montavimas – 80 procentų, su visais kitais darbais atsakovė sutinka, nurodydama, jog jie padaryti 100 procentų. Atsakovė su tripliku pateikė ir namo fotonuotraukas, kuriose užfiksuota namo stogo būklė, iš jų matyti, kad yra demontuota visa sena stogo danga, demontuoti seni grebėstai, nes matyti sumontuoti nauji mediniai tašeliai iš po naujos stogo dangos. Analizuojant atsakovės 2020 m. balandžio 20 d. paruošto akto 3 punktą nustatyta, kad atsakovė sutinka, jog difuzinės plėvelės montavimo darbai atlikti 100 procentų, iš nuotraukų matyti, kad sumontuota nauja stogo danga ant naujų grebėstų, todėl įrodyta, kad stogo danga yra pakeista. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB ,,Maneo“ 2019 m. rugsėjo 6 d. surašytame akte nėra nurodytas pakalimų įrengimas, todėl atsakovė savo akte nepagrįstai nurodo pakalimus kaip neatliktą darbą.

63.       Atsakydama į trečiojo asmens T. K. apeliacinio skundo motyvą, kad atsakovų surašytas 2020 m. balandžio 20 d. atliktų darbų ir jų įkainojimo aktas neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes šį dokumentą surašė atsakovai, kurie neturi jokių žinių dėl tokio pobūdžio aktų surašymo, be to, pripažino, jog surašydami aktą nevertino medžiagų kainų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis aktas nuo UAB „Maneo“ 2019 m. rugsėjo 6 d. akto skiriasi tik 3 pozicijomis, kainos ir darbų baigtumo procentai iš esmės sutampa. Teismas pagrįstai pripažino atsakovų parengtą dokumentą kaip darbų priėmimo–perdavimo aktą, nes  UAB „Maneo“ 2019 m. rugsėjo 6 d. akto atsakovai nepasirašė.

64.       Išanalizavus atsakovės pateiktus dokumentus ir juos sugretinus su UAB „Maneo“ 2019 m. rugsėjo 6 d. surašytu atliktų darbų aktu Nr. MAN-2019-09-06, pagal kurį apeliantė įgijo reikalavimo teisę į atsakovus, darytina išvada, jog atsakovė nepagrįstai sutinka sumokėti tik 87 Eur vietoje 485 Eur (2020 m. balandžio 20 d. akto 1 p.) ir 513,50 vietoje 1 259,70 Eur (2020 m. balandžio 20 d. akto 2 p.). Atsakovei pripažinus, kad difuzinės plėvelės dengimas atliktas 100 procentų, nėra pagrindo nepriteisti iš atsakovų apeliantei nurodytų sumų, kurias kaip už atliktus darbus nurodė ir UAB ,,Maneo“ 2019 m. rugsėjo 6 d. atliktų darbų akte, baigusi darbą atsakovų objekte, todėl iš atsakovų priteistina 1 144,20 Eur.

65.       CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o 2 d. numato, kad kai abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl jos priteistinos. Kitos ieškinyje nurodytos palūkanos nesudarė reikalavimo sutarties perleidimo dalyko, todėl jos nepriteistinos.

66.       Atsakovė pagrįstai 2020 m. balandžio 20 d. pranešimo 4 p. nurodo, kad stogo danga sumontuota 80 procentų, nes pateiktoje nuotraukoje matyti, kad nebaigtas stogo dangos montavimas.

Dėl atsakovų ir UAB ,,Orgtechnika“ rangos sutarties sudarymo ir sumokėjimo už pagal ją atliktus darbus

67.       Ieškovė 2020 m. sausio 6 d. parengė ir pateikė atsakovei atliktų darbų aktą-sąskaitą Nr. ORG-20200106-1. atsiskaityti už atliktus rangos darbus, t. y. sumokėti 31 801,45 Eur + PVM (iš viso 38 479,75 Eur) sumą. 

68.       Teismas ieškinio netenkino, kadangi nusprendė, jog ieškovė neįrodė, kad ji su atsakovais buvo sudariusi statybos rangos sutartį, t. y. kad ieškovė buvo susitarusi su atsakove dėl darbų kainos ir apimties.

69.       Esminis ginčas kyla dėl to, buvo ar nebuvo tarp ieškovės UAB ,,Orgtechnika“ ir atsakovų sudaryta statybos rangos sutartis. Taigi šioje byloje nagrinėjamas ginčas tarp šalių kilo dėl sutarties sudarymo fakto ir sutartinių santykių egzistavimo. Ši ieškovė teigė, kad ji su atsakovais žodžiu susitarė dėl statybos darbų atlikimo, ji darbus atliko, tačiau atsakovai atsisakė juos priimti ir sumokėti. Atsakovai teigia, kad jokios statybos rangos sutarties tarp šalių nebuvo sudaryta, o tokia sutartis buvo sudaryta su trečiuoju asmeniu UAB „Maneo“, iš kurios jie priėmė atliktus darbus ir kuriai už tai sumokėjo 2020 m. balandžio 20 d. sąmatoje nurodytą sumą – 10 978,75 Eur.

70.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ieškovė UAB ,,Orgtechnika“ neįrodė, kad ji su atsakovais buvo sudariusi statybos rangos sutartį, t. y. kad ieškovė buvo susitarusi su atsakove dėl darbų kainos ir apimties. Su tuo nesutinka ieškovė, nurodydama, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog tarp šalių buvo susiformavę sutartiniai žodiniai rangos santykiai, todėl atsakovams kilo pareiga už juos atsiskaityti. Be to, šios ieškovės ieškinio dalis yra ir ieškovės reikalavimas atsakovams pagal byloje atsakovų ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB ,,Orgtechnika“  ir UAB ,,Maneo“ iki bankroto bylos jai iškėlimo.

71.       Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė UAB ,,Orgtechnika“ ieškiniu, pareikštu panaikinus teismo įsakymą, prašė iš atsakovų priteisti 38 479,75 Eur sumą, kaip nesumokėtą už rangos darbus, vėliau byloje pateikė 2019 m. rugsėjo 25 d sudarytą su UAB ,,Maneo“ reikalavimo perleidimo sutartį, nurodydama, jog perima reikalavimo teisę į atsakovę dėl 13 498,33 Eur atsakovės nesumokėtos sumos, kuri susidarė pagal 2019 m. birželio 17 d. statybos rangos sutartį Nr.20190617-01 ir 2019 m. rugsėjo 6d. atliktų darbų aktą Nr. MAN-2019-09-06.

Taigi apeliacijos dalykas faktiškai yra įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi, teismui padarant išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad šalys buvo susitariusios dėl darbų apimties ir kainos, patikrinimas.

72.       Civiliniame procese galioja rungtyniškumo principas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

73.       Taigi, ieškovė UAB ,,Orgtechnika“, teigdama, kad su atsakove žodžiu buvo susitarta dėl statybos darbų atlikimo, privalėjo įrodyti, kad tokio susitarimo aplinkybės egzistavo, o atsakovai, jas neigdami, privalėjo įrodyti aplinkybes, kurias jie teigia egzistavus ir kurios, jų nuomone, paneigia statybos rangos santykių tarp šalių buvimą.

74.       Kasacinio teismo praktika, aiškinant proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

75.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).

76.       Siekiant nustatyti, ar tarp šalių susiklostė statybos rangos santykiai, būtina atsižvelgti į teisės normas, reglamentuojančias sutarties sudarymą, nes tik tokiu būdu gali būti nustatytos aplinkybės, kurios turėtų būti įrodytos sutarties sudarymo faktui patvirtinti.

77.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 11 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

78.       Sutarties sudarymo procedūra reglamentuota CK 6.162–6.187 straipsniuose. Sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, be jau minėtų teisės normų, yra reikšmingi ir CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 straipsniai, taip pat svarbu atsižvelgti į sutarties sudarymo būdą. Iš CK 6.154, 6.159 straipsnių nuostatų darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008).

79.       Rangos sutarties sampratą nustato CK 6.644 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).

80.       Siekiant objektyviai nustatyti, buvo sudaryta statybos rangos sutartis ar ne, būtina įvertinti, ar šalys susitarė dėl visų esminių (būtinųjų) tokios sutarties sąlygų: dėl konkrečių darbų atlikimo, tų darbų atlikimo terminų ir kainos (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).

81.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje nustatyta, jog darbus atsakovų name pagal 2019 m. birželio 17 d. rašytinę rangos sutartį atliko UAB ,,Maneo“, tą nustatė ir pirmosios instancijos teismas, ir ši teismo išvada nėra ginčijama. Prie šios sutarties buvo pridėta numatytų atlikti būsimų darbų sąmata,  sutarties kaina numatyta 31 307 Eur be PVM. Šiai įmonei atstovavo E. K., 2019 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaita faktūra ir atliktų darbų aktas įrodo, jog UAB ,,Maneo“ pateikė atsakovams 16 332,98 Eur su PVM ir 13 498,33 Eur be PVM atliktų darbų aktą. Tai reiškia, kad statybos rangos sutarties darbus vykdė UAB ,,Maneo“.

82.       Tačiau pažymėtina, kad teismui nustačius, jog faktiškai darbus atliko UAB ,,Maneo“, apeliacinio skundo motyvas, jog sutartiniai santykiai siejo atsakovus ir UAB ,,Orgtechnika“, yra nepagrįstas, nes byloje nėra jokių įrodymų apie UAB „Orgtechnika“ darbuotojų kokius nors atliktus statybos rangos darbus statybos objekte. Darbų priėmimo–perdavimo aktas patvirtina tik darbų perdavimo faktą, bet ne faktinį darbų atlikimą.

83.       Atsakant į UAB ,,Orgtechnika“ apeliacinio skundo motyvą, jog rangos sutartis su atsakovais buvo sudaryta žodžiu, tiek sudarytos rangos sutarties kainą, tiek šalių sutartą atsiskaitymo už atliktus darbus tvarką galima nustatyti iš šalių elgesio po rangos sutarties sudarymo, kas atitinka sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Apeliantei nurodant, kad šalys buvo sudariusios žodinę sutartį, šalių sutartiniai santykiai turėjo būti patvirtinti sutarties sudarymo bei vykdymo veiksmų įrodymais. Tačiau faktas, kad ginčo darbus atliko ieškovės UAB ,,Orgtechnika“ darbuotojai, yra neįrodytas ir todėl nepatvirtintas sutarties vykdymas atsakovų objekte.

84.       Be to, viena esminių statybos rangos sutarties sąlygų – šalių susitarimas dėl darbų kainos. Statybos rangą reglamentuojančiose CK normose nėra nuostatų dėl statybos rangos darbų kainos apskaičiavimo būdų ar kriterijų, todėl tokiu atveju yra taikomi CK 6.653 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kuriais įtvirtinta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles.

85.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad rangos sutarties šalys pagal sutarčių laisvės principą yra laisvos pačios nustatyti individualią kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarką ar kitus su kaina susijusius klausimus (CK 6.156 straipsnis). Jos šiuos klausimus gali aptarti sudarydamos sutartį ar ją vykdydamos. Esminė tokių susitarimų sąlyga – šalių valios tikrumas ir aiškumas. Jei šalys aiškiai ir konkrečiai susitaria dėl visų svarbių statybos rangos sutarties kainos nustatymo ir apskaičiavimo klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos, reglamentuojančios šiuos klausimus, netaikytinos. Jei šalys susitaria tik dėl kai kurių klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek šalys konkretaus klausimo atskirai neaptarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: arba sutartyje nurodant konkrečią kainą, arba sudarant sąmatą, arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys nustato galimybę šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-161/2012).

86.       Nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai įrodymų, dėl kokios konkrečios darbų atlikimo kainos šalys buvo susitarusios. Ieškovės teigimu, šalys žodžiu buvo susitarusios pagal vienašališkai UAB ,,Orgtechnika“ pasirašytą 2020 m. sausio 6 d. atliktų darbų aktą. Šis įrodymas, atsakovams ginčijant šį darbų priėmimo–perdavimo aktą, negali pagrįsti šalių suderintos valios dėl darbų kainos, taip pat nėra jokių įrodymų apie šalių suderintą valią dėl kokių nors apibrėžtų darbų kainos nustatymo kriterijų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB ,,Orgtechnika“ apeliaciniame skunde nenurodo motyvų dėl susitarimo su atsakovais dėl kainų dydžio, atliktų darbų apimties. Apeliacinio skundo 26 p. nurodomas motyvas, jog atsakovai savo teisininkui pripažįsta 27 000 Eur prievolę ieškovei, nėra pakankamas įrodymas dėl konkrečios rangos darbų kainos ir rangos darbų apimties nustatymo.

87.       Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad našta įrodyti rangos sutartinių santykių egzistavimą nagrinėjamu atveju teko ieškovei UAB ,,Orgtechnika“. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė šios savo pareigos neįvykdė ir jokių konkrečių įrodymų dėl sutarties sudarymo bei rangos kainos neteikė. Apeliaciniame skunde ieškovė šiuo aspektu iš esmės remiasi atsakovės direktoriaus ir E. K. pokalbio garso įrašu, pateiktu su dubliku. Tačiau minėtame garso įraše nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti statybos rangos kainą bei ieškovės įrodinėjamų darbų apimtį, todėl šis įrodymas yra nepakankamas ieškovės įrodinėjamai aplinkybei nustatyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje įrodyta, kad ieškovės įrodinėjamu laikotarpiu E. K. nedirbo UAB ,,Orgtechnika“.

88.       Išanalizavus įrodymų visumą, darytina labiau tikėtina išvada, kad tarp UAB ,,Orgtechnika“ ir atsakovų nebuvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, todėl atsakovams nekyla prievolė sumokėti ieškovei už atliktus darbus. Nenustačius konkrečių atsakovų ir UAB ,,Orgtechnika“   sutarties vykdymo aplinkybių ir nesant įrodymų apie subrangos santykių tarp ieškovės UAB ,,Orgtechnika“  ir UAB ,,Maneo“ egzistavimą, nėra pagrindo teigti, kad egzistavo ieškovės UAB ,,Orgtechnika“ ir atsakovų susitarimas dėl darbų vykdymo.

89.       Byloje konstatavus, jog apeliantė UAB ,,Orgtechnika“ neįrodė sutartinių santykių su atsakovais, ji savo teises gali ginti kitoje byloje per nepagrįsto praturtėjimo institutą CK 6.237 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, T. K. (BUAB „Maneo“) apeliacinio skundo

90.       Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, BUAB „Maneo“ apeliaciniu skundu prašo Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – tenkinti UAB „Orgtechnika“ ieškinį atsakovams R. B. ir A. B., tenkinti UAB „Maneo“ patikslintą ieškinį UAB „Orgtechnika“, atmesti R. B. ir A. B. patikslintą priešieškinį UAB „Orgtechnika“ ir UAB „Maneo“, priteisti bylinėjimosi išlaidas.