Teismingumo byla Nr. T-57/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05054-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2017 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Audriaus Bakavecko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo S. S. patikslintą skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorės 2014 m. spalio 22 d. sprendimą, kuriuo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – ir Vilniaus miesto CMS) 2014 m. spalio 14 d. išvada;

2) įpareigoti Teisingumo ministeriją priimti sprendimą, kuriuo būtų atsisakoma patvirtinti Vilniaus miesto CMS 2014 m. spalio 14 d. išvadą;

3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas paaiškino, kad pateikė Vilniaus miesto CMS prašymą pakeisti jo asmenį identifikuojančius duomenis (vardą ir pavardę), kad jie atitiktų jo tikrąjį lytinį identitetą, t. y. iš vyriškų į moteriškus. Vilniaus miesto CMS 2014 m. spalio 14 d. surašė išvadą, kuria nusprendė netenkinti jo prašymo ir nekeisti vardo bei pavardės. Ši išvada Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorės 2014 m. spalio 22 d. sprendimu buvo patvirtinta. Pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra konstatavęs, jog valstybės atsisakymas teisiškai pripažinti lyties pakeitimą pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, o valstybės narės turi pozityvią pareigą pripažinti transseksualaus asmens tapatybę. Pareiškėjui diagnozavus transeksualizmą, t. y. jo gimimo lyties ir lytinės tapatybės neatitikimą, valstybei kyla pareiga sudaryti galimybes pasikeisti jo asmenį identifikuojančius duomenis taip, kad jie atitiktų lytinę tapatybę. Todėl ginčijamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimas diskriminuoja jį dėl lyties (lytinės tapatybės) bei pažeidžia teisę į privatų gyvenimą. Nurodė, kad Lietuvoje iki šiol neįgyvendintas EŽTT sprendimas ir nepriimtas lyties pakeitimo įstatymas, todėl pareiškėjui nėra užtikrintos tinkamos ir efektyvios procedūros, kuriomis vadovaujantis galima būtų įgyvendinti savo teisę pasikeisti lytį medicininiu būdu. Dėl netinkamo valstybės pozityviųjų pareigų vykdymo ir pareiškėjo teisės į lytinio identiteto pripažinimą neįgyvendinimo, jis patiria nuolatinius nepatogumus, kai kasdieniame gyvenime turi atskleisti savo gimimo lytį, kuri neatitinka lytinės tapatybės, ir taip susiduria su nepalankia aplinkinių reakcija, sunkiau įsidarbinti, keliauti ir pan., todėl dėl valstybės pozityviųjų pareigų vykdymo pažeidimo pareiškėjas patiria didelę neturtinę žalą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2017 m. kovo 28 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriuo taip pat suformulavo reikalavimą įpareigoti VĮ Registrų centrą pakeisti pareiškėjo asmens kodą, kad jis atitiktų pareiškėjo lytinę tapatybę (pirmasis asmens kodo skaičius nurodytų moterišką lytį). Sprendimo, kuriuo yra išsprendžiamas prašymas pakeisti asmens duomenis, priėmimo procedūra yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111 patvirtintų Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių 24 – 28 punktų nuostatose. Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių 24 punkte numatyta, kad surinkusi reikiamą informaciją, civilinės metrikacijos įstaiga surašo išvadą, siūlydama pakeisti vardą, pavardę, tautybę ar nekeisti jų. Ši išvada kartu su byla siunčiama Teisingumo ministerijai. Vadovaujantis Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių 25 punktu, teisingumo ministro įsakymu įgaliotas valstybės tarnautojas tvirtina arba atsisako tvirtinti išvadą. Išvados patvirtinimas ar atsisakymas patvirtinti išvadą gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas pažymi, kad Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklės nenustato, ar tokia išvada skundžiama bendrosios kompetencijos, ar administraciniam teismui. Pagal ginčo veiksmų atlikimo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 514 straipsnio 2 dalį, teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini. CPK 514 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pareiškimas dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Teismo vertinimu, pareiškėjo keliami reikalavimai dėl civilinės būklės akto teisėtumo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo – administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXXII skyriaus normos. CPK 514 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo paduodamas civilinės metrikacijos įstaigos, atsisakiusios registruoti civilinės būklės aktą, atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, buveinės apylinkės teismui. Taigi ginčai dėl civilinės būklės aktų registravimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams.

Aptariamu atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl atsisakymo pakeisti pareiškėjo vardą ir pavardę civilinės būklės akto įraše. Pareiškėjo ginčijamas Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento 2014 m. spalio 22 d. sprendimas patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2014 m. spalio 14 d. išvadą, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas pakeisti jo vardą ir pavardę, yra priimtas sprendžiant klausimą dėl civilinės būklės akto pakeitimo, o ne Teisingumo ministerijai vykdant viešąjį administravimą. Todėl keliamas ginčas dėl Teisingumo ministerijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo priimti sprendimą, kuriuo būtų atsisakoma patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2014 m. spalio 14 d. išvadą, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Reikalavimas, susijęs su žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimu (CK 6.271 straipsnis), taip pat reikalavimas įpareigoti pakeisti Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis yra teismingi administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis). Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju byloje pareikšti reikalavimai yra tarpusavyje susiję, taigi juos išskirti į atskiras bylas netikslinga. Byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, todėl visų pareikštų reikalavimų pagrįstumas turi būti sprendžiamas ginčą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo S. S. patikslintą skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.