Baudžiamoji byla Nr. 2K-35/2014

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00130-2010-3

                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:

              1.2.4.6.8;

              2.1.15.3;

              2.1.14. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                     2014 m. liepos 1 d.

  Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,

nukentėjusiojo atstovui advokatui Benediktui Paulauskui,

nuteistajam J. S.,

nuteistojo gynėjui advokatui Arvydui Milučiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. D. (A. D.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Šiuo nuosprendžiu J. S. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val. ir per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtoji bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 70 MGL (8750 Lt) bauda ir paskirta galutinė bausmė – vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val. ir per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 70 MGL (8750 Lt) bauda.

Iš J. S. priteista A. D. 2000 Lt  neturtinei ir 200 Lt turtinei žalai atlyginti, M. Z. – 600 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis, kuria atmestas nukentėjusiojo A. D. apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą, nukentėjusiojo atstovo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistojo, prašiusio perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

J. S. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 22 d., apie 11 val., viešoje vietoje – Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. nenustatytu daiktu tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė A. D. į pakaušį, po to iš nugaros pastūmė A. D. šį pargriaudamas, taip padarydamas nukentėjusiajam muštines galvos pakaušinės srities bei dešinės plaštakos III piršto žaizdas – tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to J. S., palikęs gulintį A. D., bėgdamas laiptais žemyn, tyčia pastūmė priešais jį laiptais lipusią M. Z., sukeldamas jai dešinės rankos fizinį skausmą.

J. S. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą tuo, kad nesunkiai sužalojo kito žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, t. y. nenustatytu daiktu tyčia, dėl chuliganiškų paskatų sudavė A. D. į galvos pakaušinę sritį, po to iš nugaros pastūmė A. D. šį pargriaudamas, taip padarydamas nukentėjusiajam kompresinį 12 krūtininio stuburo slankstelio kaulo lūžimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam A. D. nebuvo tiesioginė kaltinamojo J. S. panaudoto fizinio smurto – smūgio į galvą pasekmė, todėl, nenustačius priežastinio ryšio tarp veikos ir sukeltų pasekmių, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, J. S. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisino.

Nukentėjusysis A. D. kasaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutarties dalį dėl jo apeliacinio skundo atmetimo panaikinti; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio dalį dėl J. S. išteisinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 2000 Lt neturtinei žalai bei 200 Lt turtinei žalai atlyginti priteisimo A. D. iš J. S. pakeisti; J. S. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, skiriant atitinkamą bausmę, bei priteisti iš jo A. D. 876,87 Lt turtinei ir 400 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kasatorius nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl J. S. išteisinimo, per mažos neturtinės ir turtinės žalos priteisimo ir Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalis dėl A. D. apeliacinio skundo atmetimo neteisėtos bei nepagrįstos. Teismai, išteisindami J. S. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nepagrįstai neįžvelgė priežastinio ryšio tarp jo padarytos veikos ir padarinių. Byloje nustatyta, kad J. S. sudavė A, D. smūgį ir stumtelėjo jį iš nugaros, o ekspertas nustatė, kad dėl to nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kasatoriaus manymu, jei nuteistasis nebūtų atlikęs šių veiksmų, nebūtų buvę jokio reikalo nukentėjusiajam pasilenkti į priekį ir taip patirti stuburo slankstelio lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad A. D. solidaus amžiaus ir jam nustatyta osteoporozė, nėra pagrindas išvadai, kad stuburo slankstelis lūžo dėl paties nukentėjusiojo veiksmų. Teismai neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp J. S. veiksmų ir atsiradusių padarinių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą išteisinti kaltininką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Kasaciniame skunde taip pat minimos BPK 113 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.250 straipsnio, 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatos ir nesutinkama su teismo priteistomis sumomis turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas iš J. S. priteisė A. D. 200 Lt turtinei žalai atlyginti, o apeliacinės instancijos teismas tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, motyvuodamas, kad nukentėjusysis pagrindė tik dalį (200 Lt) prašomos priteisti turtinės žalos dydžio, o dėl likusio žalos dydžio nepateikė duomenų. Kasatoriaus manymu, likusi turtinės žalos dalis, t. y. 676,87 Lt, nėra neproporcingai didelė, palyginti su padaryta veika, ir bylą nagrinėjusiems teismams neturėjo kilti abejonių dėl nukentėjusiojo nurodyto turtinės žalos dydžio. Be to, teismų priteista neturtinė žala neproporcinga prieš A. D. padarytai nusikalstamai veikai. Nukentėjusysis tvirtina tebejaučiantis skausmus, nepatogumus, dėl padarytos veikos gydytojai jam konstatavo neįgalumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įpareigoja nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens elgesį. Teismai nepagrįstai padarė išvadas, kad nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydis yra 2000 Lt, o prašomu priteisti neturtinės žalos dydžiu jo padėtis bus nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – nepagrįstai pabloginta.

Nukentėjusiojo A. D. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo

Kasaciniame skunde reiškiamas prašymas pripažinti J. S. kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą negali būti tenkinamas vien dėl tos priežasties, kad tokie įgaliojimai kasacinės instancijos teismui BPK nėra numatyti. Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal gautą kasacinę skundą, nuosprendžių nepriima, o gali priimti vieną iš BPK 382 straipsnyje numatytų nutarčių. Nustatęs, kad kasacine tvarka apskųsti sprendimai išteisinti asmenį priimti netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ar padarius esminių BPK pažeidimų, kasacinės instancijos teismas turėtų priimti nutartį perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nukentėjusiojo A. D. kasaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose būtų netinkamai taikytos BK nuostatos ar padaryti BPK pažeidimai, todėl pagrindo perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra.

Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas J. S. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, bei apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Teismų išvados dėl priežastinio ryšio tarp J. S. padarytos veikos ir padarinių – stuburo slankstelio lūžimo – padarytos tinkamai ištyrus byloje surinktus duomenis. Kasacinio skundo teiginiai, kad teismai neteisingai sprendė priežastinio ryšio klausimą, nepagrįsti teisiniais argumentais. Jokiais konkrečiais duomenimis nepagrįstas kasatoriaus manymas, kad būtent dėl J. S. veiksmų jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nėra pagrindas kasaciniam skundui tenkinti.

Dėl priteistos žalos dydžio

Kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose nustatant nukentėjusiajam A. D. priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį esminių BPK pažeidimų nebuvo padaryta, CK nuostatos, kuriomis vadovaujamasi nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamoje byloje, taikytos tinkamai. Turtinės žalos dydis nustatytas remiantis pateiktais dokumentais. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įstatymų nuostatų nepažeidė, kitais duomenimis nepagrįstus nukentėjusiojo teiginius apie patirtą didesnę turtinę žalą nei 200 Lt vertindami kaip nepakankamus daryti išvadą, kad turi būti priteista visa nukentėjusiojo nurodoma turtinė žala.

Priteisinat neturtinę žalą teismų sprendimuose vadovautasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Nukentėjusiajam priteista 2000 Lt dydžio neturtinė žala iš esmės atitinka teismų praktiką dėl priteistinų sumų neturtinei žalai atlyginti nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Nukentėjusio prašymas atlyginti dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka patirtas išlaidas netenkintinas, nes kasacinis procesas vyko vien tik pagal nukentėjusiojo kasacinį skundą, kuris yra atmetamas. Proceso išlaidų priteisimą reglamentuojančios BPK nuostatos nenumato, kad tokioje situacijoje nukentėjusiojo patirtos išlaidos galėtų būti priteisiamos iš nuteistojo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

              Nukentėjusiojo A. D. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                              Armanas Abramavičius  

                                                                                                                                   Vytautas Piesliakas

     Gintaras Goda