Pranešėja R. Z.                                 Civilinė byla Nr. 2S-862-112/2014

Teisėja S. Valinskytė                                  Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                                                116.10.3; 122.2; 122.4.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė., rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. R. atskirąjį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui R. R., kreditorės AB DNB bankas (buvęs AB DnB NORD bankas), UAB „Snoro lizingas“, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, bendro turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jam materialinio išlaikymo priteisimo, taip pat pagal R. R. ir R. R. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu,

n u s t a t ė:

trečiasis asmuo AB DNB bankas teismui pateikė prašymą išaiškinti sprendimo dalį, kuria patvirtintos pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos (2.3–2.4 p.) dėl kreditinių įsipareigojimų bankui vykdymo pagal 2007-09-24 Kreditavimo sutartį Nr. K-4700-2007-196 ir 2007-09-24 Kreditavimo sutartį Nr.4700-2007-27036. Nurodė, kad neaišku, ar Skuodo rajono apylinkės teismo 2008-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-250-646/2008 patvirtintos ir į šio sprendimo rezoliucinę dalį įtrauktos R. R. ir R. R. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 ir 2.4 punktų nuostatos, kad kreditą AB DnB NORD bankui pagal 2007 m. rugsėjo 24 d. Kreditavimo sutartį Nr. 4700-2007-27036 mokės R. R. sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, o kreditą pagal 2007 m. rugsėjo 24 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-4700-2007-196 mokės R. R. sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis, reiškia solidariųjų bendraskolių tarpusavio susitarimą dėl solidariųjų prievolių vykdymo nekeičiant sutartyse nustatytų jų sąlygų ir solidariosios atsakomybės prieš kreditorę AB DNB banką pagal 2007-09-24 Kreditavimo sutartį Nr. K-4700-2007-196 ir 2007-09-24 Kreditavimo sutartį Nr. 4700-2007-27036, ar tai reiškia, kad yra pakeistos kreditavimo sutarčių sąlygos, panaikinant solidariąją bendraskolių R. R. ir R. R. atsakomybę prieš kreditorę AB DNB banką, atleidžiant R. R. nuo atsakomybės prieš banką pagal 2007-09-24 Kreditavimo sutartį Nr. 4700-2007-27036, o R. R. atleidžiant nuo atsakomybės prieš banką pagal 2007-09-24 Kreditavimo sutartį Nr. K-4700-2007-196.

Skuodo rajono apylinkės teismas 2014-02-27 nutartimi prašymą tenkino. Išaiškino, kad Skuodo rajono apylinkės teismo 2008-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-250-646/2008 patvirtintos ir į šio sprendimo rezoliucinę dalį įtrauktos R. R. ir R. R. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 ir 2.4 punktų nuostatos, kad kreditą AB DnB NORD bankui pagal 2007 m. rugsėjo 24 d. Kreditavimo sutartį Nr. 4700-2007-27036 mokės  R. R. sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, o kreditą pagal 2007 m. rugsėjo 24 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-4700-2007-196 mokės R. R. sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis, reiškia solidariųjų bendraskolių tarpusavio susitarimą dėl solidariųjų prievolių vykdymo nekeičiant sutartyse nustatytų jų sąlygų ir solidariosios atsakomybės prieš kreditorę AB DNB banką pagal 2007-09-24 Kreditavimo sutartį Nr. K-4700-2007-196 ir 2007-09-24 Kreditavimo sutartį Nr. 4700-2007-27036. Nurodė, kad R. R. ir V. R., sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, žinojo, kad kreditavimo sutarčių sąlygos gali būti keičiamos suderinus tai su trečiuoju asmeniu, jiems taip pat buvo žinoma trečiojo asmens pozicija dėl kreditavimo sutarčių sąlygų keitimo – bankas nesutiko keisti kreditavimo sąlygų ir nuo skolinių įsipareigojimų atleisti bent vieną iš skolininkų.

Ieškovė R. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-02-27 nutartį ir trečiojo asmens prašymą atmesti. Teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 278 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, netinkamai išaiškino sprendimo turinį. Teigia, jog 2008-12-17 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo išreikšta šalių valia dėl prievolių pagal 2007-09-24 Kreditavimo sutartį pasidalijimo ir buvo sutarta, kad prievolė pagal Kreditavimo sutartį Nr. K-4700-2007-196 yra asmeninė R. R. prievolė (74 500 Lt kreditas), o R. R. yra asmeninė prievolė pagal Kreditavimo sutartį Nr. 4700-2007-27036 (7 695,29 Lt kreditas). Pažymėjo, jog bankas bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad neprieštarauja kredito sutarties sąlygų keitimui. Nurodė, jog R. R. savo asmeninę prievolę yra įvykdžiusi, todėl teismas neturėjo teisės aiškinti šios sprendimo dalies (sutarties 2.3 p.). Teigia, kad teismas, patvirtindamas šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nekonstatavo sutuoktinių ar kreditoriaus teisių pažeidimo, trečiasis asmuo neskundė teismo sprendimo, vadinasi, sutiko su visomis sutarties sąlygomis. Mano, kad teismas peržengė CPK 278 str. 1 d. ir 2 d. reglamentuotas sprendimo išaiškinimo ribas, tenkindamas trečiojo asmens prašymą iš esmės pakeitė teismo sprendimu patvirtintas santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas ir išsprendė byloje iki tol nebuvusį reikalavimą dėl sutuoktinių solidariųjų prievolių pagal kreditavimo sutartis su AB DNB banku.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Trečiasis asmuo nesutinka su apeliantės argumentu, jog teismas, išaiškindamas sprendimą, pakeitė jo turinį. Teigia, jog teismas sprendimą išaiškino pagal jo prasmę ir esmę. Nurodė, kad apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai savo prievolių pasidalijimą aiškina kaip solidariosios atsakomybės pagal kredito sutartis panaikinimą. Teigia, jog pareiškėjai, nutraukdami santuoką, susitarė dėl solidariųjų prievolių vykdymo, nekeičiant sutartyse nustatytų jų sąlygų. Pažymėjo, jog sprendimo neskundė todėl, kad manė, kad kreditavimo sutarčių sąlygos nėra pakeistos, ir su jų vykdymo pasidalijimu sutiko. Nei sprendime, nei sutartyje nėra nurodyta, jog panaikinama kreditavimo sutartyse nustatyta solidarioji atsakomybė. Be to, nėra ir jokių raštiškų sutikimų dėl sąlygų pakeitimo. Nurodė, jog bankas teiktuose procesiniuose dokumentuose aiškiai išdėstė poziciją, jog nesutinka keisti kreditavimo sąlygų. Taip pat nesutinka su apeliantės motyvu, jog nebuvo galima teikti prašymo, nes sprendimas yra įvykdytas, ir nurodė, jog sprendimas nėra įvykdytas ir nėra priverstine tvarka įgyvendintas.

Atskirasis skundas atmestinas.

CPK 278 str. numatyta, kad, jeigu sprendimas yra neaiškus, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Šis straispnis nurodo būdą, kaip teismas gali pašalinti šių reikalavimų neatitinkančio sprendimo trūkumus. Teismas negali keisti aiškinamo sprendimo esmės, o turi išdėstyti jį aiškesne ir tikslesne forma. Poreikis aiškinti teismo sprendimą atsiranda tada, kai jis yra neaiškus, o paprastai problemų dėl sprendimo neaiškumo kyla jį vykdant. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiu, jog teismas negalėjo išaiškinti sprendimo, nes jis yra įvykdytas. Iš bylos medžiagos matyti, kad sprendimas nėra įvykdytas – trečiasis asmuo 2013-10-07 kreipėsi į Vilniaus miesto 14-ąjį notarų biurą dėl vykdomojo įrašo atlikimo (b. l. 42). Vien tai, kad apeliantė įvykdė savo prievolę, dėl kurios susitarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, dar nereiškia, jog sprendimas yra įvykdytas. Be to, apeliantė šių savo teiginių nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.).

Atmestini apeliantės argumentais, jog teismas, išaiškindamas sprendimą, pakeitė jo esmę. Nustatyta, kad teismas 2008-12-17 sprendimu patvirtino šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje pareiškėjai susitarė dėl trečiajam asmeniui AB DNB bankui mokamų kreditų. Sutarties 2.3 punkte šalys susitarė, kad pagal 2007 m. rugsėjo 24 d. Kreditavimo sutartį Nr. 4700-2007-27036 mokės R. R. sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, o kreditą pagal 2007 m. rugsėjo 24 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-4700-2007-196 mokės R. R. sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad susitarimas, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių, reiškia tik solidariųjų bendraskolių tarpusavio susitarimą dėl solidariųjų prievolių vykdymo, nekeičiant sutartyse nustatytų jų sąlygų ir solidariosios atsakomybės prieš banką. Teismų praktikoje yra aiškiai nurodyta, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus  plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Iš bylos duomenų matyti, kad trečiasis asmuo niekada nesutiko, jog būtų keičiamos kredito sutarčių sąlygos ir nuo skolinių įsipareigojimų būtų atleistas bent vienas iš bendraskolių. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galią spręsti, kad buvo pakeistos kredito sutarties sąlygos. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog trečiasis asmuo neskundė sprendimo, negalima vertinti kaip sutikimo dėl kredito sąlygų pakeitimo. Be to, nurodytina, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nėra nurodyta, jog trečiasis asmuo sutinka, kad būtų pakeistos sutarties sąlygos ar kad vienas iš bendraskolių būtų atleistas nuo prievolės pagal kredito sutartis vykdymo. Šalys, sutartyje nustatydamos kreditų dengimo tvarką, tik apibrėžė galimų tarpusavio atsiskaitymų mastą, nekeisdamos kredito sutartyse nustatytų sąlygų ir tvarkos. Galimų tarpusavio atsikaitymų nusistatymas nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai žinojo, jog trečiasis asmuo nesutinka, kad būtų keičiamos sutarties sąlygos. Taigi pareiškėjai yra solidariai atsakingi už viso kredito grąžinimą kredito sutarties sąlygomis, solidarioji prievolė šiuo atveju nepadalyta ir nepaneigiama kreditoriaus teisė reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 6 d.). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išaiškindamas sprendimą, nepažeidė procesinės teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

              Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                           Rimvida Zubernienė