Civilinė byla Nr. 2-45-729/2017

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02281-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos 2.5.10.2.4.1; 3.2.6

(S)

                                KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 9 d.

                                                                    Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Grigonienė, 

sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Transadria“ atstovams - direktoriui J. D. ir advokatui Mindaugui Martinaičiui,

atsakovams R. P. ir R. M., jų atstovei advokatei R. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Transadria“ ieškinį atsakovams R. P. ir R. M., trečiasis asmuo Jurgis A. D. dėl nuostolių atlyginimo, ir

n u s t a t ė:

patikslintu ieškiniu ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo R. P. 39.631,82 Eur žalos atlyginimą, o iš atsakovo R. M. be pagrindo įgytus 3.500,00 Eur bei iš abiejų visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad 2015-10-05 tarp trečiojo asmens J. A. D. ir atsakovo R. P. bei R. P. buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu A. J. D. įsigijo 100 vnt. (tai yra 100 proc. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Transadria“) akcijų. Prieš pirkdamas bendrovės akcijas, pirkėjas J. A. D. buvo supažindintas su bendrovės finansine padėtimi, turimu ilgalaikiu turtu - šiam tikslui pirkėjui buvo pateiktas 2015 m. materialaus ilgalaikio turto apskaitos žiniaraštis, balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita, sudaryti 2015-09-30 dienai. Materialaus ilgalaikio turto apskaitos žiniaraštyje prie automobilių buvo nurodytas 31 vienetas turto, tarp jų ir autovežis bei priekaba. Pirkėjas J. A. D. visą šį bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą buvo apžiūrėjęs fiziškai, matė šio turto būklę. Pirkėjui pateikto balanso duomenimis, 2015-09-30 bendrovė turėjo ilgalaikio turto už 102.150 Eur, trumpalaikio turto už 261.435 Eur, nuosavo kapitalo už 188.047 Eur, o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų už 175.538 Eur. Vadovaujantis pirkėjui pateikta pelno (nuostolių) ataskaita, bendrovės pelnas 2015-09-30 dienai sudarė 20.478 Eur. Pirkėjui J. A. D. perėmus bendrovės akcijas ir nauju bendrovės vadovu paskyrus J. D., šiam susipažinus su bendrovėje esančiu turtu bei dokumentais paaiškėjo, jog likus trims dienoms (iš kurių dvi ne darbo dienos) iki akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tai yra 2015-10-02 tarp ieškovo UAB „Transadria” ir trečiojo asmens UAB „Raivina” buvo sudarytos dvi transporto priemonių pirkimo pardavimo sutartys: transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Transadria“ pardavė UAB „Raivina“ autovežį už 7.260 Eur ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Transadria“ pardavė UAB „Raivina“ priekabą už 4.235 Eur. Šias sutartis iš pardavėjo - UAB „Transadria“ pusės pasirašė vadybininkas - kasininkas R. M., o iš pirkėjo - UAB „Raivina“ pusės direktorius R. P.. Nurodė, jog transporto priemonių pirkėjo UAB „Raivina“ steigėjas (akcininkas) ir vadovas yra atsakovas R. P., tai yra buvęs pardavėjo UAB „Transadria“ akcininkas ir vadovas. R. M. 2015-10-02 (sutarčių pasirašymo dieną) pateikė buvusiam UAB „Transadria“ direktoriui R. P. prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2015-10-05 (Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos). Nurodė, jog autovežio reali vidutinė rinkos kaina yra apie 13.431 Eur (kaina su PVM), todėl ji buvo parduota vos daugiau nei už puse realios jos rinkos kainos, tokiu būdu bendrovei padarant 6.171 Eur žalą. Susipažinus su visais bendrovėje esančiais buhalterinės apskaitos dokumentais paaiškėjo, jog buvęs bendrovės vadovas atsakovas R. P. išeidamas iš bendrovės vadovo pareigų, kaip atskaitingas asmuo liko skolingas bendrovei 33.460,82 Eur. Be to, buvo nustatyta, jog atsakovas R. M. už parduodamą priekabą pagal 2015-10-02 pinigų priėmimo kvitą BUH Nr. 9402039 iš UAB „Raivina” priėmė 3.500 Eur, tačiau šie pinigai į bendrovės (ieškovo) kasą nebuvo įnešti. Nurodė, jog R. P. bendrovės vadovu buvo nuo 2009-09-01 iki 2015-10-05, tarp bendrovės ir jo nuolat vyko piniginės operacijos, todėl pagal pateiktus bendrovės dokumentus nustatyta, kad jis kaip atskaitingas asmuo negrąžino ieškovui iš jo gautų 33.460,82 Eur, nes bendrovei nepateikė pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentų, kurie turėtų būti surašomi į avanso ataskaitą. Atsakovas R. P. atsistatydinęs iš bendrovės vadovo pareigų negrąžino bendrovei gautų piniginių lėšų, taip padarydamas žalą bendrovei. Nurodė, jog sudarant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, autovežis buvo įtrauktas į ilgalaikio turto sąrašą ir pirkėjas J.A. D. nebuvo informuotas apie ketinimą parduoti autovežį. Reali bendrovės finansinė padėtis autovežio pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu nebuvo gera, tuo metu bendrovės nuostolis sudarė 11.869 Eur, 2015- 10-05 dienai ieškovas buvo skolingas kreditoriams net 127.742,32 Eur, todėl šios aplinkybės turi būti vertinamos kaip pagrindžiančios autovežio pirkimo-pardavimo sandorio nesąžiningumą atsakovo R. P. interesų konfliktą sudarant sandorį ir netinkamą jo, kaip buvusio ieškovo vadovo pareigų bendrovei vykdymą kitaip tariant - atsakovo neteisėtus veiksmus, todėl R. P. atlikus nurodytus neteisėtus veiksmus, ieškovas patyrė 39.631,82 Eur dydžio turtinę žalą. Nurodė, jog atsakovas, kaip buvęs ieškovo vienintelis akcininkas ir vadovas, puikiai žinodamas, tuo pačiu metu įkūręs kitą tuo pačiu verslu užsiimančią bendrovę UAB „Raivina“ ir pasiskyręs save jos vadovu, objektyviai turėjo numatyti, galimybę, jog negražinus ieškovui jam, kaip atskaitingam asmeniui išduotų pinigų bei naujai įkurtai savo įmonei UAB „Raivina“ pardavus transporto priemonę už ženkliai mažesnę kainą negu reali vidutinė jos rinkos vertė, gali atsirasti žala, todėl jie mano, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo prašoma priteisti žala. Be to, atsakovas R. P. vadovavo bendrovei ir buvo vienintelis jos akcininkas, todėl jis laikytinas kaltu dėl ieškovo patirtų nuostolių. Nurodė, jog atsakovas R. M. bendrovėje dirbo vadybininku - kasininku ir buvo atskaitingas ieškovo darbuotojas, todėl 2015-10-02 pinigų priėmimo kvitu gavęs už parduotą priekabą (3.500 Eur), jis šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė. Darytina išvada, kad jis be teisinio pagrindo tyčia įgijo tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, todėl turi pareigą šias pinigines lėšas grąžinti ieškovui.

Atsakovas R. M. atsiliepime į patikslintą ieškinį (I t., 160-162 b.l.) nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, nes jokios žalos ieškovui nepadarė. Nurodė, jog ieškovas teikia teismui žinomai melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Reikalavimą jam ieškovas kildina iš neva jo pasisavintų, be pagrindo įgytų lėšų - 3500 Eur, gautų pagal 2015-10-02 pinigų priėmimo kvitą BUH Nr. 9402030, tačiau ieškovo nurodomas pinigų priėmimo kvitas Nr. BUH 9402030 ieškovo nėra pateikiamas, nes tokio pinigų priėmimo kvito jis nėra pasirašęs ir lėšų pagal jį nėra priėmęs. Nurodė, jog pagal nurodytą 2015-10-02 pinigų priėmimo kvitą BUH Nr. 9402039 iš UAB „Raivina“ priimtas pinigines lėšas 3.500 Eur jis įnešė į bendrovės kasą, kurią tvarkė šio juridinio asmens vadovas R. P.. Jo žiniomis, bendrovės vadovas šias lėšas atitinkamai įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą. Nurodė, jog jis neturėjo jokių pareigų, susijusių su bendrovės buhalterinės apskaitos žiniaraščių ar kitokių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų pildymu. Jis tinkamai įvykdė savo pareigas - priėmė grynuosius pinigus pagal nurodytą pinigų priėmimo kvitą ir perdavė juos į bendrovės kasą. Bendrovės vadovas R. P. jokių reikalavimų dėl bendrovei neva neperduotų piniginių lėšų, jo gautų pagal 2015-10-02 pinigų priėmimo kvitą Nr. 9402039 nereiškė, jokių bendrovės piniginių lėšų jis nepasisavino ar nesutaupė. Be to, ieškovas elgiasi nesąžiningai, tos pačios 3.500 Eur skolos reikalauja ir iš jo, ir iš atsakovo R. P..

        Atsakovas R. P. atsiliepime į patikslintą ieškinį (I t.,168-172 b.l.) nurodė, jog ieškovo reikalavimai ir argumentai dėl bendrovei padarytos 6 171,00 Eur žalos yra visiškai nepagrįsti, nes ieškovo pateikta autovežio rinkos kaina neatitinka realios vertės. Ieškovas nurodo maksimalią kainą, už kurią kiti pardavėjai siūlo parduoti analogiškos markės automobilius, tačiau tai nereiškia, jog konkretus bendrovės parduotas UAB „Raivinai“ autovežis pagal savo faktinę būklę būtų galėjęs būti parduotas už tokią ar artimą tokiai, kainą. Nurodė, jog faktinė autovežio būklė pardavimo momentu buvo gana prasta, įsigijusi autovežį UAB „Raivina“ patyrė dideles išlaidas jo remontui, vien 2015 metų lapkričio mėn. autovežio remontui išleido apie 2.247,00 Eur. Nurodė, jog jam elgiantis taip „nesąžiningai“, kaip teigia ieškovas, ir tyčia bei nepagrįstai neva bandant pasipelnyti parduodamos bendrovės sąskaita, jis būtų galėjęs kitai savo įmonei parduoti gerokai geresnės kokybės automobilį, arba autovežį susiremontuoti parduodamos bendrovės sąskaita iki bendrovės akcijų pardavimo. Kad pardavimo metu bendrovei priklausęs autovežis buvo parduotas už realią ir pagrįstą 7.260,00 Eur kainą bei jokia žala bendrovei nebuvo ir negalėjo būti padaryta, patvirtina ir ta aplinkybė, jog po jau nurodytų į autovežį papildomai investuotų kone dviejų su puse tūkstančio eurų, nepriklausomų UAB „Marleksa“ turto vertintojų vertinimu šio turto vertė 2016-02-29 dienai buvo 9.900,00 Eur. Nurodė, jog pagal „Atsiskaitymų su Debitoriais apskaitos žurnalą“, sudarytą bendrovės pardavimo momentui (2015-10-­05), kuris buvo sudarytas už bendrovės buhalterinę apskaitą atsakingo asmens, buhalterės R. J., ir pagrįstas pradiniais bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, jis nebebuvo nieko skolingas bendrovei. O ieškovo su patikslintu ieškiniu pateikiamame „Atsiskaitymų su Debitoriais apskaitos žiniaraštyje“, sudarytame 2016-01-06 ir pasirašytame bendrovės vadovo J. D., nurodomi skirtingi duomenys, nei buvo fiksuoti bendrovės akcijų pardavimo ir jo atsistatydinimo momentui, ir ieškovas jokiais pradiniais buhalteriniais dokumentais nepagrindžia tokio buhalterinių suvestinių duomenų pakitimo. Nurodė, jog jis buvo ne tik bendrovės valdymo organas, bet ir vienintelis jos akcininkas, todėl juos siejo ne tik valdymo santykiai, bet ir turtiniai. Jis į bendrovę investavo asmenines savo lėšas, todėl grynųjų pinigų lėšų, kuriomis disponavo jis, kaip bendrovės vadovas, judėjimas buvo susijęs ir su bendrovės savininko, t.y. akcininko į bendrovę investuotų lėšų judėjimu. Akcijų pardavimo momentu bendrovė liko skolinga atsakovui, o ne jis bendrovei, šį faktą patvirtina „Atsiskaitymų su kreditoriais žiniaraštis“, kuriame fiksuota egzistuojanti bendrovės skola „Kreditoriams“ 2015-10-05 dienai, įvardinta kaip „ES valstybės prekės“, nes iš tiesų jokių skolų kreditoriams už „ES valstybės prekes “ bendrovė neturi. Nurodė, jog šių skolų tuometiniam bendrovės akcininkui, t.y. jam, grąžinimo klausimai iš esmės buvo vieni iš sąlygų jam derantis dėl bendrovės akcijų pardavimo trečiajam asmeniui J. A. D. bei buvo viena iš realių šio sandorio (bendrovės akcijų pardavimo) sąlygų, nes bendrovės akcijų pardavimas už 2.896,00 Eur neatspindi tikrųjų šio sandorio šalių susitarimų. Be to, nurodė, jog atsakovo R. P. parduota bendrovė niekada, o tuo labiau jos akcijų pardavimo metu, nebuvo nuostolinga, gaudavo pelną ir mokėdavo atitinkamus pelno mokesčius, todėl ieškovas šiai aplinkybei pagrįsti galimai pateikia suklastotus dokumentus, kaip pavyzdžiui UAB „Transadria“ balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitas, kaip sudarytas 2015-09-30 ir pasirašytas bendrovės direktoriaus J. D., kai tuo tarpu UAB „Transadria“ akcijos J. D. tėvui, trečiajam asmeniui J.A. D. jo buvo parduotos tik 2015-10-05, o ieškovo vadovu J. D. buvo išrinktas tik 2015­-10-06.

           Teismo posėdžių metu ieškovo atstovas direktorius J. D. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jam 2015-10-05 tapus UAB „Transadria“ direktoriumi iš buhalterinių dokumentų buvo nustatyta neatitikimai, t. y. buvo suklastoti žiniaraščiai. 2015 m. spalio mėn., parduotas autovežis M. B. ir priekaba be pagrindo UAB „Raivina“ už kainą neatitinkančią rinkos kainą. Po mėnesio laiko rasta, kad trūksta 33.460,00 Eur lėšų, įrašas padarytas, kad pinigai paimti, tačiau jie nerado jokio įrašo, kad tie pinigai už kažką sumokėti. Iš dokumentų matosi, kad tie pinigai buvo nuimti iš įmonės sąskaitos esančios DNB banke. Paaiškino, kad jis UAB „Transadria“ tik teikdavo paslaugas įsigyjant automobilius Vokietijoje, tačiau šioje įmonėje nedirbo ir apie jos finansinę būklę nieko nežinojo, aiškinosi ją tik prieš tėvui (trečiajam asmeniui) perkant akcijas. Žalos dydį dėl automobilio pardavimo paskaičiavo nepriklausomas turto vertintojas. UAB „Raivina“ vertinimas neatitiko realios kainos, todėl jie 2016-03-09 atliko savo vertinimą, autovežio vertė buvo paskaičiuota 11.603,00 Eur be PVM. Prašo iš įmonės buvusio vadovo R. P. kaip atskaitingo asmens priteisti 39.631,00 Eur, kurių trūksta pagal buhalterinius dokumentus. Paaiškino, kad šį trūkumą dabartinė įmonės buhalterė nustatė iš esamų buhalterinių dokumentų, sudariusi balansą. Jokių pirminių dokumentų, įrodančių tinkamą šių pinigų panaudojimą, įmonėje nėra. Paaiškino, kad 2015-10-02 tarp atsakovų R. M. ir R. P. yra pasirašytas pinigų priėmimo perdavimo kvitas, bet kasos knygoje duomenų, kad tie pinigai (3.500,00 Eur) būtų įnešti į kasą, nėra, todėl įmonė reiškia reikalavimą abiems atsakovams ir jai nesvarbu, iš kurio bus priteista. Jam grynųjų pinigų UAB „Transadria“ jokiems pirkiniams niekada nedavė, paskolų jam atsakovas R. P. ar UAB „Transadria“ niekada nesuteikė. Eilutėje „ES prekės“ yra žymimi atsiskaitymai už nupirktus automobilius iš ES, dar iki įmonės perėjimo jam, o kaip įmonė tada vedė apskaitą jis nežino. Jis UAB “Transadria“ įsigijimui surasdavo automobilius Vokietijoje, už juos būdavo atsiskaitoma grynaisiais, todėl jis elektroniniais laiškais prašydavo pervesti jam pinigus. Paaiškino, kad patys atsakovai pateikė 2015-10-30 atsiskaitymo žiniaraštį su buhalterės R. J. parašais, tačiau jis abejoja jo tikrumu. Paaiškino, kad AB DNB banko išrašai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2015-10-01 buvo nuimti ir išgryninti pinigai, jie turėjo būti įnešti į kasą ir išmokėti per ją, o to padaryta nebuvo, todėl nėra įrodymų, kad tie pinigai būtų panaudoti bendrovės reikmėms. Detalizuotame žiniaraštyje nenurodyti konkretūs kreditoriai, o tik išvardintos transporto priemonės. Įsiskolinimas yra likęs kai kuriems pardavėjams už tas transporto priemones. Pagal 2015 m. rugsėjo mėn. duomenis yra įsigyta transporto priemonių už 65.000,00 Eur, jos sutrauktos į ES prekių apskaitos žiniaraštį. Paaiškino, kad po įmonės įsigijimo ji yra sumokėjusi pardavėjams už nupirktas transporto priemones, tačiau buhalterinių dokumentų neteiks, nes neprivalo to daryti. Atnaujinus įrodymų tyrimą papildomai nurodė, kad atsakovo R. P. į atsiskaitymų su debitoriais žiniaraštį neįtraukė, nes jis buvo atskaitingas įmonėje asmuo ir todėl debitorium nelaikomas. Su ES prekės sąrašo kreditoriais, kuriuos J. D. žinojo, jam pradėjus vadovauti įmonei buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, yra tai patvirtinantys dokumentai, tik šiuo metu  paimti ikiteisminiam tyrimui. Tvirtina, kad perimdamas įmonę 2015-10-05, neperėmė buhalterinės apskaitos, nes ji jam nebuvo perduota, surašant aktą, o su įmonės veikla, skolomis ir kt. buvo supažindintas žodžiu. Pripažįsta, kad automobilis „M. B.“ 2011 m. buvo įsigytas už 13 000 Eur ir per keturis metus iki pardavimo jo vertė turėjo sumažėti, bet kiek – pasakyti negali.

                Ieškovo atstovas palaikė ieškovo poziciją ir prašė ieškinį tenkinti, nes atsakovai padarė įmonei žalą, kuri yra įrodyta buhalteriniais dokumentais, ir nepateikė priešingų įrodymų, apklausta teismo posėdyje buhalterė patvirtino, kad grynųjų pinigų judėjimas nesutapo su buhalterinės apskaitos duomenimis. Nustatant perleistų transporto priemonių rinkos vertę, prašė vadovautis ieškovo pateiktu įvertinimu kaip objektyvesniu ir labiau atitinkančiu vertinto automobilio rinkos vertę. Iš R. M. prašo priteisti pinigus, gautus už priekabą „Weekend“, kadangi jis neįnešė šių pinigų į kasą, neįrodė, kad perdavė juos direktoriui, o taip pat nėra pateikta įrodymų, kad direktorius panaudojo juos įmonės veikloje ar kad joje būtų naudojami iš direktoriaus R. P. paskolinti pinigai. Nuo 2015-09-01 iki 2015-10-15 iš ieškovės sąskaitos DNB banke buvo išgryninta 33.460,82 Eur, o atsakovas R. P. nesugebėjo įrodyti, kokiems įmonės poreikiams buvo panaudoti šie pinigai, ir tai sudaro ieškovo reikalavimo pagrindą.

              Atsakovas R. P. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais pagrindais. Paaiškino, kad autovežis M. B. buvo parduotas UAB „Raivina“ tą dieną, kai ieškovas ir atsakovas tarėsi dėl įmonės perleidimo ir kitų su tuo susijusių dalykų. Buvo susitarta, kad autovežis bus perduotas UAB „Ravina“ tolesnės veiklos vykdymui. Šio autovežio kainą Vilniaus ekspertai, su kuriais nei atsakovas, nei ieškovas neturi ilgalaikių ryšių, nurodė nešališkai, įvertinę nuvažiuotą atstumą ir kt., o UAB „Pajūrio autorika“, atlikusi tokio autovežio rinkos vertės nustatymą ieškovo atstovo prašymu, yra šališka, nes jos vadovas yra J. D. draugas, jis visada atlikinėjo jam visų transporto priemonių vertinimus ir todėl kaina gali būti iškreipta, siekiant konkretaus tikslo. Paaiškino, kad reikalauti 3.500,00 Eur iš R. M. nėra pagrindo, nes ta suma yra įtraukta į R. P. įsiskolinimą įmonei, o R. M. dirbo joje kasininku ir vykdė savo darbines pareigas taip, kaip buvo sutarta ir jo visiškai atsakomybei pagrindo nėra. Paaiškino, kad 33.460,00 Eur buvo nuimti per 2015 m. rugsėjo mėn., 8 d. - 10.000,00 Eur; 25 d.-9.000,00 Eur, 27 d.- 7.000,00 Eur ir kt., įvairiems įmonės tikslams, tame tarpe transporto priemonių pirkimui grynais pinigais, kadangi jos buvo perkamos Vokietijoje ir kitokio pobūdžio atsiskaitymo nepageidavo pardavėjai. Paaiškino, kad pirminiai dokumentai, patvirtinantys atliktų operacijų teisėtumą, yra likę įmonėje, ji jokių skolų neturėjo, kadangi už tą sumą įmonei buvo įgyta turto (automobilių), kurių tam tikro laikotarpio sąrašą atsakovui pavyko pateikti teismui. R. P. pripažįsta savo klaida, kad iš banko nuimti pinigai buvo neatžymėti kasos knygoje. A. M. Benz įmonės balanse vertės nebeturėjo, įmonė turėjo ir vertingesnių automobilių, tačiau  UAB „Raivina“ jį nupirko iš UAB „Transadria“ už 6.000,00 Eur +PVM, taigi neatliko įmonei nenaudingų sandorių. Paaiškino, kad  3.500,00 Eur R. M. jam perdavė pagal žiniaraštį, byloje yra 2015-10-02 kasos priėmimo kvitas. Už įsigytą autovežį ieškovui buvo apmokėta mokėjimo pavedimais. Buhalterinėje apskaitoje yra fiksuojamas lėšų judėjimas atsiskaitomojoje sąskaitoje, buhalterė apskaitą vedė tam tikrais ataskaitiniais laikotarpiais, jokių pretenzijų dėl to nei jis, nei valstybinės institucijos jai neturėjo, o ieškovas, įsigydamas įmonę, taip pat galėjo gilintis į jos veiklą tiek, kiek jam tai atrodė reikalinga, tačiau jam kaip senam verslo partneriui, pačiam ir pirkusiam įmonei tuos automobilius Vokietijoje, viskas buvo aišku ir jis nekėlė jokių pretenzijų nei dėl buhalterinės apskaitos, nei dėl transporto priemonių perleidimo fakto ar kainų. Akcijų pirkimo-pardavimo metu atsakovas nebuvo skolingas įmonei, priešingai – pats yra daug į ją investavęs.

                   Atsakovas R. M. teismo posėdžio metu su jam pareikštu ieškinio reikalavimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais pagrindais. Papildomai akcentavo, kad 3.500,00 Eur nepasisavino, atidavė R. P. kaip UAB „Transadria“ vadovui, o jokio kasos dokumento nepildė, nes kasininko pareigas ėjo tik formaliai ir jokių kasos dokumentų niekada nepildė. Asmenims, vykstantiems pirkti automobilių, jis grynųjų pinigų neišduodavo, tik išrašydavo sąskaitas perkant automobilius, nurodydamas direktoriaus nurodytas sumas. Dėl autovežio „Mercedes B. A.“ įkainojimo nurodė, kad UAB „Pajūrio autorika“ darbuotojai, laikydami jį ieškovo darbuotoju, jo klausė, kokią šio automobilio vertę užsakovas pageidauja nurodyti.

                Atsakovų atstovė prašė atmesti ieškinį, kadangi ieškovas leistinais įrodymais neįrodė įmonei padarytos žalos bei priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Akcentavo, kad ieškovas per visą bylos nagrinėjimo laiką nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo reikalavimų pagrįstumą, nes tokių dokumentų nėra. Dabartinis ieškovo direktorius ir atsakovas R. P. ilgą laiką bendradarbiavo tokiu būdu, kad už R. P. duotus grynuosius pinigus J. D. pirko automobilius užsienyje, kurie ieškovo buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti žiniaraštyje „ES prekės“. Atnaujinus įrodymų tyrimą po 2016 m. balansinių metų pabaigos, paaiškėjo, kad su visais kreditoriais pagal šį žinaraštį yra atsiskaityta, tačiau ieškovas nepateikė jokių pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų, taigi lieka nenuginčyta atsakovo versija, kad šiame žiniaraštyje buvo fiksuojami R. P. įmonės veiklai perduoti pinigai ir jis, persivesdamas 33.460,00 Eur, tik susigrąžino savo lėšas iš įmonės. Tai patvirtina ir 2016 m. debitorių  sąrašas, kuriame R. P. nėra. Pripažino, kad įmonės buhalterinė apskaita turėjo trūkumų, tačiau R. P. buvo jos ir akcininkas, ir vadovas, jį tokia tvarka tenkino, įmonė nebuvo privesta prie bankroto ir nesudarė jai akivaizdžiai nenaudingų sandorių. Tas pasakytina ir apie autovežio M. B. perleidimą: ieškovas net neįrodinėjo, kad įmonė tuo metu būtų turėjusi skolų ir tas sandoris būtų pažeidęs kieno nors teises ar kad būtų buvę pirkėjų, siūliusių mokėti ieškovo nurodytą sumą. R. P. sprendimą jį parduoti priėmė kaip įmonės vadovas ir akcininkas, kaina atitiko automobilio būklę, taigi sandoris nebuvo nenaudingas juridiniam asmeniui ir negali būti pagrindu ieškovui pasipelnyti.  3500 Eur negautų pagal sandorį pajamų ieškovas yra įtraukęs į atsiskaitymų su R. P. žiniaraštį, tokiu būdu perkeldamas šiam atsakovui pareigą atsiskaityti, ir nebėra jokio pagrindo reikalauti šios sumos iš R. P. nurodymus vykdžiusio R. M..

                 Liudytoja R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji nuo 2010 m. iki 2015 m. lapkričio mėn. dirbo UAB „Transadria“ vyr. buhaltere, kitų buhalterių nebuvo. Paaiškino, kad ji tvarkė tik buhalterinės apskaitos dokumentus, kasos nevedė, su grynaisiais pinigais nedirbo, jų nepriėmė ir neišmokėjo. Atskaitingas asmuo už juos buvo direktorius, tik jis ir galėjo jais disponuoti. R. M. irgi to nedarė, tik įstatymiškai buvo kasininku paskirtas. Paaiškino, kad įmonė pirkdavo labai daug automobilių grynaisiais pinigais, net neturėjo tiek grynųjų pinigų, už kiek pirkdavo, todėl įmonės kasos apyskaita nuolat buvo neigiama. Ji tokios laikyti kasos negalėjo dėl VMI patikrinimų, todėl perkėlė tuos duomenis į  ES prekių tiekėjų apskaitą. Paaiškino, kad ji buvo įspėjusi direktorių R. P., kad taip kasos apskaita negali būti tvarkoma, tačiau niekas nepasikeitė. Todėl ji kiekvieno mėnesio gale, kiek įmonės apskaita leido, iš likusių balanse pinigų dengdavo tą sumą, nurodytą tiekėjų apskaitoje.  Spalio 5 d., direktoriui R. P. išeinant, viską sudengė, o R. P. skolos įmonei niekada neturėjo. Ji visada turėjo duomenis (pagal pirminius dokumentus), kiek įmonė turi neparduotų automobilių, vedė jų apskaitą, kurioje buvo fiksuojama įsigijimo data, kaina ir kt. Dalis automobilių buvo perkama ir mokant  pavedimais, tai buvo nurodoma ir šioje apskaitoje, o jei nenurodyta - aišku, kad už automobilį sumokėta grynaisiais. Automobilių pirkimui pinigus išduodavo įmonės direktorius, kaip atskaitingas asmuo. Ji paskui matydavo pagal jo grąžinimo dokumentus ką jis pirko. Kasos žurnalą vedė taip, kad pasiimdavo atlyginimams pagal kasos išlaidų orderį ir sąrašą, kiek kam sumokėta, ir išduodavo pinigus išlaidų orderiu atskaitingam asmeniui (direktoriui), kuris pats turi pildyti apskaitos žurnalą. Kasos pajamų išlaidų orderių ji nerašydavo, nes tai nebuvo reikalaujama. 2015-10-05 atsiskaitymo su debitoriais apskaitos žiniaraštyje nurodyta 33 tūkst. su viršum, ji ta suma dengė tą tiekėjų ES valstybės prekės eilutę. Paaiškino, jog 28.000,00 Eur R. P. buvo nusiėmęs rugsėjo mėn., bet matyt mašinos nenupirko, todėl grąžino tą pačią sumą ir ji ja padengė tą minusinę ES prekių eilutę. Visus dokumentus, pateisinančius grynųjų pinigų naudojimą, R. P. jai pateikdavo. Pradėdamas dirbti, J. D. su įmonės buhalterine apskaita išsamiai nesusipažino, o ją iš buhalterės pareigų atleido lapkričio pradžioje, sakė, kad jai jokių pretenzijų neturi, tik pasamdė kitą buhalterę. Ji jai paaiškino visą tą tvarką ir ji nė kiek nenustebo dėl tokios ES prekių žiniaraščio tvarkos. Jai išeinant iš darbo, dokumentų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo sudarytas. Ji tik buvo viską aprašiusi ir perdavusi, su naująją buhaltere viską gerai aptarė. Pati liudytoja suprato, kad  kasoje buvo naudojami ir direktoriaus asmeniniai pinigai. J. D. UAB „Transadria“ veikloje oficialiai nedalyvavo, galbūt pirko ir pardavė dalį automobilių.  Gautus iš UAB „Raivina“ pinigus R. M. turėjo atiduoti direktoriui, o jis iš jų mokėjo atlyginimus, kitus mokesčius ir ji tai matydavo pagal pateikiamus dokumentus.

Iš rašytinių bylos įrodymų nustatytos šios aplinkybės: iš 2015-10-05 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos Klaipėdos rajono 3-ajame notarų biure, notarinio registro Nr.LM-3609 nustatyta, kad sutuoktiniai R. P. ir R. P. pardavė J. A. D. 100 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Transadria“, įmonės kodas 302430174, adresas Gargždės g.14, Gargždai, akcijas, kurių bendra kaina 2.896,00 Eur. 2015-10-05 akcijų priėmimo-perdavimo aktu R. P. perdavė J. A. D. 100 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Transadria“ akcijų, o J.A. D. pareiškė, jog prieš sudarant UAB „Transadria“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį jam buvo sudarytos sąlygos susipažinti su įmonės finansine situacija, t. y. įmonės turtine padėtimi. Jis pilnai suprato įmonės finansinę situaciją, pretenzijų dėl įmonės finansinės situacijos nereiškė ir nereikš (I t.9-10, 11 b.l.). Iš 2015 metais sudaryto materialaus ilgalaikio turto apskaitos žurnalo matyti, kad įmonėje buvo apskaitytos šios transporto priemonės: „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytas 2011-11-10, likutinė vertė 00,00 Eur ir priekaba „WEEKEND“, įsigyta 2015-01-20, likutinė vertė 00,00 Eur (I t.6-7 b.l.). Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2015-10-02 patvirtina, kad UAB „Transadria“ pardavė UAB „Raivina“ transporto priemonę M. B. (duomenys neskelbtini), už 7260,00 Eur (su PVM), išrašyta PVM sąskaita-faktūra TRA Nr.101128 (I t. 16-18 b.l.). Iš pateiktų internetinio puslapio autoplius.lt skelbimų apie parduodamas transporto priemones nustatyta, kad Mercedes B. A. tipo automobilių kaina Lietuvos rinkoje tuo metu buvo apie 13.431,00 Eur (I t.23 b.l.).  Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta 2015-10-02 patvirtina, kad UAB „Transadria“ pardavė UAB „Raivina“ priekabą WEEKEND W350A už 4235,00 Eur (su PVM), išrašyta PVM sąskaita TRA Nr.101129 (I t. 24-26 b.l.). Iš 2015-10-02 pinigų priėmimo kvito BUH Nr.9402039 nustatyta, kad vadybininkas-kasininkas R. M. paėmė iš UAB „Raivina“ direktoriaus R. P. 3.500,00 Eur už parduotą priekabą WEEKEND W350A( I t. 27 b.l.). Iš UAB „Transadria“ atsiskaitymų su debitoriais apskaitos žiniaraščių, sudarytų 2015-10-08 ir 2015-10-30, nustatyta, kad į juos įtraukti įmonės pirkti automobiliai ir kitos išlaidos (I t., 28-54 b.l., 89-92 b.l.).  Nustatyta, kad 2015-10-02 R. M. pateikė UAB „Transadria“ direktoriui prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2015-10-05. Jis iš darbo atleistas 2015-10-05. (I t.55-56 b.l.). Iš VĮ Registrų centras apie juridinių asmenų registrą nustatyta, kad atsakovas R. P. yra UAB „Raivina“ vadovas, o J. D. nuo 2015-10-06 yra UAB „Transadria“ direktorius (I t. 57, 65-67 b.l.). Iš VĮ Regitra duomenų išrašo nustatyta, kad priekaba WEEKEND ir autovežis M. B. (duomenys neskelbtini), nuo 2015-10-02 yra įregistruoti UAB „Raivina“ vardu ( I t. 69-70 b.l.).  Nustatyta, kad 2015-10-14 UAB „Raivina“ vietinio mokėjimo nurodymu Nr.448, pravedė UAB „Transadria“ 3.995,00 Eur pagal sąskaitas Nr.101128 ir 101129 (I t.86 b.l.). Iš UAB „Transadria“ įsakymų Nr.050 ir 051 nustatyta, kad įmonė suteikė teisę gauti grynus pinigus iš įmonės kasos ir griežtos atskaitomybės blankus direktoriui R. P., vyr. buhalterei R. J. ir vadybininkui - kasininkui R. M. (I t.87-88 b. l.). Nustatyta, kad UAB „Raivina“ akcininkas yra atsakovas R. P., akcijų įsigijimo data 2012-09-19 (I t.121 b.l.). Iš UAB „Transadria“ atsiskaitymų su debitoriais apskaitos žiniaraščio sudaryto 2016-01-06  už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2015-12-31 nustatyta, kad likutis debete (skola) yra 33.460,82 Eur (I t. 122-124 b.l.). 2015-10-05 R. P. pateikė UAB „Taransadria“ direktoriui prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2015-10-05 (I t.125 b. l.). UAB „Transadria“ balanse sudarytame 2015-09-30 (mokestiniai metai 2015) ir pelno (nuostolio) ataskaitos ir atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštyje užfiksuoti įmonės turtas ir įsipareigojimai.( I t.128-132). Iš UAB „Raivina“ pateiktų sąskaitų - faktūrų nustatyta, kad įmonė įsigijusi transporto priemonę M. B. (duomenys neskelbtini), už jo remontą sumokėjo 2247,44 Eur (I t.173-185 b. l.). Atsakovo prašymu UAB „Marleksa“ atlikta transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr.16-202-59 patvirtina, jog automobilio M. B. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2016-02-29 dienai yra 9900 Eur (I t. 183-194 b. l.). Iš UAB „Transadria“ pelno (nuostolių) ataskaitos sudarytos 2015-04-23 nustatyta, kad įmonės bendrosios ir administracinės sąnaudos sudarė 18.310,00 Eur (I t.195 b. l.). Iš UAB „Transadria“ pelno (nuostolių) ataskaitų už 2011-2014 metus nustatyta, kad įmonė dirbo pelningai (I t.196-199 b. l.).UAB „Transadria“ balanse, sudarytame 2016-03-25, nenurodyta  jokių R. P. mokėtinų sumų  ar skolų tiekėjams ( II t.44-46 b.l.), pateiktoje pelno (nuostolių) ataskaitoje įvardinti tipinės (įprastinės) veiklos nuostoliai ( II t. 47 b.l.). Ieškovo prašymu UAB „Pajūrio autorika“ 2016-06-20 atlikta automobilio M. B. (duomenys neskelbtini) ataskaita Nr.201603-09-1 patvirtina, kad šio automobilio rinkos vertė 2016-03-09 sudaro 11.633,00 Eur (II t.58-70 b.l.). Iš 2015 metų pinigų priėmimo kvitų nustatyta, kad UAB „Transadria“ direktorius R. P. išduodavo vairuotojams ir kitiems darbuotojams grynuosius pinigus sumokėti už transporto paslaugas ir perkamus automobilius ( II t.7180 b.l.). Iš UAB „Transadria“ pateiktos AB DNB atsiskaitomosios sąskaitos išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2015-10-02 iš sąskaitos grynaisiais pinigais buvo paimta 33.991,99 Eur (II t.81-92 b.l.). Iš atsiskaitymų su debitoriais apskaitos apyvartos žiniaraščių nustatyta, kad juose užfiksuoti mokėjimai įmonės vairuotojams, vienu iš debitorių yra R. P., likęs skolingas įmonei 17 335,94 Eur ( II t.93-98 b.l.).  Iš UAB „Transadria“ kasos knygos laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-09-30 nustatyta, kad kasos knygoje per šį laikotarpį yra atlikta 11 įrašų, kasos likutis 4,22 Eur, R. P. yra išduota 23.372,00 Eur ( II t.99 b.l.). Iš VĮ Regitra 2016-07-08 pažymos apie registruotas transporto priemones matyti, kokios transporto priemonės buvo registruotos UAB „Transadria“ vardu nuo 2013-01-01 iki 2015-10-05 (II t., 123-163 b.l.). 2016-07-29 UAB „Transadria“ pranešė teismui, kad neturi galimybės pateikti kreditorinio reikalavimo (2015-10-01-2015-10-05 „ES prekės“ – 127 742,32 Eur) sąrašo ir pirminį kreditorinį reikalavimą patvirtinančių dokumentų, kadangi iki 2005-10-05 atsiskaitymai su kreditorium „ES valstybės prekės“ buvo vedami suminiu būdu ir atskirų žiniaraščių, pagal kuriuos  būtų galima matyti, už kurias prekes atsiskaitoma, nėra, visos prekių pirkimo ir apmokėjimo operacijos matomos atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos apyvartos žiniaraštyje ( II t., 175, 177-178 b.l.).  UAB „Transadria“ verslo vertinimo ekspertizės akte nurodyta, kad šios įmonės verslo rinkos vertė 2015-10-05 buvo 275 000 Eur ( III T., 102 b.l;). 2015-01-01 -2015-12-31 UAB ‚Transadria“ atsiskaitymų su debitoriais apskaitos žiniaraštyje R. p. kaip debitorius nenurodytas ( III t., 105-106 b.l.). To paties laikotarpio atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštyje  nurodyta, kad kreditoriui ES valstybės prekės UAB „Transadria“ buvo skolinga 200 442,32 Eur, apmokėjo 122 192,32 Eur dalį ir liko skolinga 78 250 Eur dalį (III t., 107-109 b.l.).

Ieškinys atmetamas visiškai.

Sprendimą civilinėje byloje teismas priima savo vidiniu įsitikinimu, kuris grindžiamas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Taigi faktas gali būti vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu ir esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.). Šiam teismo įsitikinimui suformuoti civiliniame procese, kuriame galioja rungtyniškumo principas, šalys turi pačios įvykdyti CPK 178 str, įtvirtintą įrodinėjimo pareigą ir prisiima atsakomybę už netinkamo šios pareigos vykdymo sukeltas pasekmes.

Dėl transporto priemonių perleidimu padarytos žalos atlyginimo

Ieškovas pareiškė reikalavimą  priteisti jam iš atsakovo R. P. 6.171 Eur žalą, kurią šis padarė ieškovo įmonei, už nepagrįstai mažą kainą pardavęs savo vadovaujamai UAB ‚Raivina“  transporto priemonę - „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovo pateiktu specialisto įvertinimu jos rinkos vertė 2016-03-09 nurodyta 13 431,00 Eur, tuo tarpu pirkimo-pardavimo sutartyje ji įkainota 7 260,00 Eur; šių kainų skirtumą ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo R. P., šio perleidimo metu ėjusio ieškovo direktoriaus pareigas ir sudariusio šį nuostolingą bendrovei sandorį. Tuo tarpu atsakovas įrodinėjo, kad perleisdamas šią transporto priemonę kitai savo įkurtai įmonei jis žalos ieškovui nepadarė: parduoto autovežio vertė įmonės balanse buvo nulinė, jis buvo parduotas už realią kainą, kadangi jo nuvažiuotas atstumas buvo labai didelis, techninė būklė prasta ir jai atkurti iškart po įsigijimo UAB „Raivina“ teko išleisti 2 247,44 Eur.

Šalys pateikė skirtingus skirtingų įmonių nustatytus tokio tipo transporto priemonės įvertinimus – ieškovo pasitelkta UAB „Pajūrio autorika“  nurodo, kad jo rinkos vertė buvo 11 633,00 Eur, atsakovo teikiamoje  UAB „Marleksa“ ataskaitoje nurodoma 9 900 Eur suma. Be to, atsakovas akcentavo, kad ieškovo įmonė ilgą laiką bendradarbiavo su UAB „Pajūrio autorika“, taigi yra jungiamos bendrų verslo interesų ir šio vertintojo nurodyta kaina stokoja objektyvumo, o atsakovas R. M. parodė, kad jo kaip ieškovo darbuotojo tiesiogiai buvo klausiama, kokią ginčo objektu tapusio autovežio vertę ieškovas pageidauja nusistatyti. Tuo tarpu UAB „Marleksa“, veikianti kitoje Lietuvos Respublikos vietovėje, jokių sąsajų nei su ieškovu, nei su atsakovais neturi, vertino lygindama panašių modelių ir panašaus nusidėvėjimo autovežius, todėl jos vertinimas objektyvesnis.

Įvertinęs visą byloje šiuo klausimu surinktą įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, kadangi: 1)UAB „Transadria“ balanse nurodyta šios transporto priemonės vertė – 0,00 Lt, vadinasi, jos pardavimas kitam juridiniam asmeniui už 7 260,00 Eur įmonės turto vertės nesumažino; 2) šalių teikiami duomenys apie šio automobilio rinkos vertę yra skirtingi, specialisto ar eksperto išvada šiuo klausimu nebuvo teikiama, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad ieškovas įrodė savo poziciją,; beje, ieškinyje jo nurodyta rinkos vertė yra didesnė už jo pateiktą UAB „Pajūrio autorika“ įkainojimą, taigi išvis nepagrįsta jokiais byloje surinktais duomenimis; 3) atsakovas yra pakankamai įtikinamai įrodęs, kad ši transporto priemonė po įsigijimo buvo remontuojama ir tik po remonto pasiekė jo pateikto UAB „Marleksa“ parengto įkainojimo dydį; 4) byloje nebuvo nustatyta, kad jos perleidimo metu ieškovo įmonė būtų turėjusi kreditorių ir atsakovas – tuometinis vienintelis įmonės savininkas ir vadovas, turėjęs teisę priiminėti tokius sprendimus savo nuožiūra - būtų pažeidęs kieno nors interesus, sudarydamas šį sandorį.  Visa tai suformuoja teismo išvadą, kad šio savo reikalavimo ieškovas liko neįrodęs ir jis netenkinamas.

Dėl kitos transporto priemonės – priekabos „Weekend W350A“ perleidimo už dokumentuose nurodytą 4235,00 Eur sumą ieškovas pretenzijų nekėlė, byloje buvo ginčijamasi tik dėl dalinio apmokėjimo už šią priekabą – 3500,00 Eur sumos – patekimo į ieškovo įmonės pajamas fakto. Neradęs tai patvirtinančių dokumentų ir pačių pinigų įmonėje, ieškovas pareiškė reikalavimą dėl šios sumos kaip be pagrindo pasisavintos atsakovui R. M., įvardindamas tai praturtėjimu be teisėto pagrindo (CK 6.237 str.).

Byloje šiuo klausimu nustatyta, kad atsakovas R. M. kasos pajamų orderyje parašu yra patvirtinęs, kad gavo šią sumą iš UAB „Raivina“ direktoriaus R. P. kaip UAB „Transadria“ kasininkas. Kad jis tokiu asmeniu ieškovo įmonėje buvo paskirtas, patvirtina šios įmonės vadovo įsakymai 050 ir 051 (1 t., 87-88 b.l.), o kad šių pinigų jis nepasisavino, o perdavė tuometiniam ieškovo įmonės direktoriui R. P., taip pat turinčiam teisę valdyti grynus pinigus, patvirtina abiejų atsakovų parodymai, kuriuose R. P. patvirtino R. M. šių pinigų nepasisavinus. Dėl to, kad ieškovas atsisakė pateikti teismui visus su byla susijusius buhalterinės apskaitos (tame tarpe ir kasos) dokumentus ir pateikė tik  kasos knygos išrašą 2015-06-01-2015-09.30 laikotarpiu (2t., 99 b.l.), o atsakovai, jau nebedirbdami šioje įmonėje, neturi priėjimo prie jos dokumentų, teismui nėra galimybės įrodymų visumos pagrindu konstatuoti, ar šie pinigai buvo ar nebuvo perduoti įmonei, todėl ieškovo reikalavimas atsakovui R. M. dėl 3500,00 Eur nuostolių atlyginimo netenkintinas.  

Dėl 33 460,82 Eurų žalos priteisimo iš atsakovo R. P.

Reikalaudamas iš atsakovo žalos atlyginimo, ieškovas turėjo įrodyti jo teisę į tokį atlyginimą sukuriančius faktus; atsakovo įrodinėjimo sritis - tą teisę paneigiantys faktai. Vertindamas bylos įrodymų visumą, teismas vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, pagrįsta tikimybių pusiausvyros principu, ir vertina ne paskirus įrodymus, o jų visumą ir atsižvelgia į šalių galimybes surinkti ir pateikti atitinkamus įrodymus bei kiekvienos jų sąžiningumą naudojantis savo procesinėmis teisėmis bei vykdant pareigą kooperuotis teisingo bylos išnagrinėjimo vardan.

Ieškovas savo reikalavimą dėl 33 460,82 Eur žalos priteisimo grindė suvestiniu įmonės buhalterinės apskaitos dokumentu – atsiskaitymų su debitoriais apskaitos žiniaraščiu 2015-01-01-10-31 laikotarpiu ir banko sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad 2015-09-01- 2015-10-05 laikotarpiu grynais nuo ieškovo įmonės banko sąskaitos nuimta 32 710 Eur ( dar 136,84 Eur sumokėta už pinigų išgryninimo paslaugas), nurodydamas, kad atsakovas negrąžino šių pagal avansines apyskaitas jam išmokėtų įmonės lėšų. Nors ir atsakovas, ir teismas reikalavo, ieškovas per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nepateikė nei paties minimų avansinių apyskaitų, nei pirminių buhalterinių dokumentų, įrodančių, kad atsakovas iš tiesų būtų skolingas ieškovui – padaręs jam žalą, pasisavindamas šio juridinio asmens pinigus. Ieškovo, kaip uždarosios akcinės bendrovės, lėšų apskaita turi būti vedama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymu, pagal kurio 6 str. 2p., 12 str., 16 str. nuostatas visos ūkinės operacijos fiksuojamos pirminiuose apskaitos dokumentuose, o jų duomenys suvedami į suvestinius apskaitos dokumentus (registrus). Teikdamas teismui tik dalį šių registrų ir atsisakydamas pateikti visumą pirminių dokumentų, ieškovas ne tik užkirto kelią pradinėje bylos stadijoje paties prašytos buhalterinės ekspertizės skyrimui, bet ir paliko byloje tokią įrodymų visumos spragą, kuri neleidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovui buvo padaryta jo nurodoma žala, kad ją padarė atsakovas R. P. ir kad jis yra dėl to kaltas ( CK 6.245-6.249 str. nustatyti žalos atlyginimo pagrindai). Dėl pinigų išgryninimo pasakytina, kad abi šalys nurodė ir pripažino, kad atsiskaitymai už perkamus automobilius ieškovo įmonėje buvo atliekami grynais – tiek atsakovo vadovavimo šiai įmonei metu, tiek perėmus šią funkciją ieškovo atstovui J. D.. Ši aplinkybė paaiškina grynųjų pinigų nuėmimo nuo įmonės sąskaitos poreikį.  Tikslių ir išsamių duomenų, už kokią sumą tuo laikotarpiu buvo nupirkta ir parduota naudotų automobilių, iš ieškovo išsireikalauti nepavyko, taip pat ir pirminių buhalterinių dokumentų, pagrindžiančių žiniaraščio „ES valstybės prekės“ įrašus. Nesutiko ieškovas ir kad būtų paskirta buhalterinė ekspertizė, kuri būtų galėjusi nustatyti, ar yra atsakovo skolą patvirtinantys pirminiai dokumentai, kaip buvo panaudoti išgryninti pinigai iš įmonės sąskaitos ir į kitus svarbius šiai bylai klausimus. Tuo tarpu atsakovas, jau nebevadovaujantis ieškovo įmonei ir su ja nebesusijęs, netikėtai susiklosčius itin priešiškiems santykiams tarp jo ir ieškovo atstovo, buvusio ilgamečio draugo ir patikėtinio, nepavykus net su teismo įsikišimu išreikalauti aktualius jo pozicijai įrodyti dokumentus iš ieškovo įmonės buhalterinės apskaitos, ne dėl savo kaltės neturėjo realios galimybės pats juos pateikti ir įrodyti savo teisumą  ieškinio atžvilgiu. Pažymėtina, kad atsakovo ir jo atstovės iniciatyva į bylą buvo surinkti įvairūs papildomi įrodymai, iš dalies pagrindžiantys atsakovo poziciją ir parodantys ieškovo nenuoseklumą bei galimą svarbių bylai aplinkybių slėpimą – didelio kiekio automobilių, įvežtų iš Europos valstybių, įregistravimą UAB „Transadria“ vardu patvirtinantys dokumentai ( 133-163 b.l.), įrodymai, patvirtinantys  kelto Klaipėda- Kylis bilietų pirkimą J. A. D., tuo metu dar nebuvusio ieškovo akcininku, vardu (3 t., 2-8 b.l.), UAB „Transadria“ įgaliojimai J. D. priregistruoti įmonės vardu nupirktas transporto priemones, šio asmens ir atsakovo susirašinėjimas dėl šių automobilių įregistravimo ir pergabenimo detalių, J. D. paskirtų administracinių nuobaudų vairuojant UAB „Transadria“ automobilius duomenys ir kt.( 3 t., 9-20 b.l.). Ieškovo atstovas nesugebėjo paaiškinti ir jokiais dokumentais nepagrindė, kokiu pagrindu bylos sustabdymo laikotarpiu jo įmonės debitorių sąraše neliko atsakovo, nors jis jokios reikalaujamos skolos dalies per tą laikotarpį nepadengė ( 3 t., 105 b.l.), nepaaiškino ir nepagrindė ir žiniaraščio „ES valstybės prekės“ sudarymo bei apmokėjimo jame nurodytiems kreditoriams, atsisakydamas juos nurodyti ir pareikšdamas, kad su jais buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais. Tai, kad ieškovo įmonėje vyko didelė neaiškios kilmės grynųjų pinigų apyvarta, byloje buvo nustatyta ir teismo sureaguota, kreipiantis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau, kaip nurodė neleidęs tuo pagrindu sustabdyti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas, šio tyrimo dalyku esantys įmonės buhalterinės apskaitos reikalavimų pažeidimai jame ir bus įvertinti, o civilinėje byloje būtina įvertinti jos dalyku esančių reikalavimų pagrįstumą pagal tokius ir tiek įrodymų, kiek kelis kartus paragintos šalys teismui pateikė. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas nėra leistinų, vienas kitą papildančių ir patvirtinančių bei išsamių įrodymų visuma įrodęs šio savo reikalavimo pagrindo, t.y., kad būtent R. P. padarė ieškovui būtent 33 460,82 Eur dydžio žalą, todėl nepagrįstas ir jo reikalavimas tokią žalą atlyginti ir ieškinys šioje dalyje atmetamas kaip neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). A. R. P. teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad turėjo 1230 Eur advokato pagalbos išlaidų, atsakovas R. M. byloje pateiktais dokumentais yra įrodęs 840 Eur advokato pagalbos išlaidų patyrimą . Taip pat 560 Eur advokato pagalbos išlaidų šioje byloje patyrė pradinis atsakovas – UAB „Raivina“, vėliau pašalintas iš proceso, ieškovui atsisakius reikalavimų jo atžvilgiu. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas buvo atidėtas sprendimo priėmimo stadijai. Kadangi ieškinys visiškai atmestas, iš ieškovo atsakovų ir buvusio atsakovo – UAB „Raivina“ naudai priteisiamos visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios yra pagrįstos ir protingo, atitinkančio advokatės darbo ir laiko sąnaudas byloje, dydžio (Lietuvos Respublikos CPK 83 str., 96 str  5 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Transadria“, j.a.k. 302430174, atsakovui  R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1230 Eur advokato pagalbai apmokėti.

              Priteisti iš ieškovo UAB „Transadria“, j.a.k. 302430174, atsakovui R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 840 Eur advokato pagalbai apmokėti.

              Priteisti iš ieškovo UAB „Transadria“, į.k. 302430174, buvusiam atsakovui UAB „Raivina“ 560 Eur patirtoms advokato pagalbos išlaidoms apmokėti.

              2016-02-09 Klaipėdos rajono apylinkės nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones –atsakovų R. P. ir R. M. turto areštą (turto arešto akto identifikavimo kodas 2016006316) panaikinti, sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                Jurgita  Grigonienė