Civilinė byla Nr. e2A-97-555/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01369-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.16.8; 3.3.1.18.3; 3.3.1.14
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5590-921/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaistai“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo ir administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Nefertėja“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Vaistai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atnaujinti terminą teismine tvarka skųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos A. M. 2018 m. rugsėjo 6 d. įsakymą „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos A. M. 2018 m. rugsėjo 6 d. įsakymą „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“, įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių 0,3318 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo klausimą išnagrinėti iš naujo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog jai nuosavybės teise priklauso 589,59 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa-sandėlis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Negyvenamoji patalpa yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame pastate yra kita 1 852,44 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa-sandėliavimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ši negyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui UAB „Nefertėja“. Negyvenamosios patalpos yra 0,3318 ha bendro ploto valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė, norėdama sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos jai nuosavybės teise priklausančiai negyvenamajai patalpai eksploatuoti, nuomos sutartį, su prašymu kreipėsi į atsakovę. Atsakovė Kauno miesto skyriaus vedėja 2018 m. rugsėjo 6 d. priėmė įsakymą „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“, kuriuo nustatė žemės sklypo dalis abiejų pastate esančių nekilnojamojo turto objektų savininkėms, t. y. ieškovei – 0,0601 ha, o trečiajam asmeniui – 0,2517 ha. Ieškovė dėl priimto įsakymo pateikė skundą. Atsakovė 2018 m. gruodžio 10 d. ieškovės skundo netenkino. Ieškovė teigė, kad atsakovės Kauno miesto skyriaus vedėjos priimtas įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas, o klausimas dėl žemės sklypo dalių nustatymo turi būti išspręstas iš naujo. Ieškovės įrodinėjo, kad ji ir trečiasis asmuo yra dviejų savarankiškai funkcionuojančių nekilnojamojo turto objektų savininkai, todėl, nustatant išnuomojamas žemės sklypo dalis, turi būti parengtas žemės sklypo planas, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Atsakovė, priimdama ginčijamą įsakymą, ieškovei ir trečiajam asmeniui išnuomojamo žemės sklypo dalis nustatė pagal nuosavybės teise valdomų statinių (negyvenamųjų patalpų), esančių žemės sklype, plotą. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji į teismą kreipėsi įstatymų nustatyta tvarka, tačiau skundą dėl suklydimo pateikė ne bendrosios kompetencijos teismui, o administraciniam teismui. Administracinis teismas 2019 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovės skundą atsisakė priimti ir nurodė, kad dėl pažeistų teisių gynimo ieškovė turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Ieškinys teismui pateiktas iš karto po minėtos nutarties gavimo.
3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymu „Dėl žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Pagal minėtą detalųjį planą, buvo suformuotas ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Detaliajame plane žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pažymėtas vienas nekilnojamojo turto objektas pastatas-sandėlis. Atsakovės Kauno miesto skyrius 2014 m. vasario 18 d. sprendimu suformavo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir patvirtino minėto žemės sklypo kadastro duomenis. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane taip pat buvo pažymėtas vienas mūrinis pastatas-sandėlis. Duomenys iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo patvirtina, kad minėtą pastatą-sandėlį, esantį žemės sklype, esantį (duomenys neskelbtini), sudaro dvi negyvenamosios paskirties patalpos, t. y. patalpa, kurią nuosavybės teise valdo trečiasis asmuo, ir patalpa, kurią nuosavybės teise valdo ieškovė. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsakovės Kauno miesto skyriui pateikė prašymą dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomos sutarties sudarymo. Atsakovės Kauno miesto skyrius 2018 m. rugsėjo 6 d. įsakymu „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“ nustatė žemės sklypo dalis abiejų pastate esančių nekilnojamojo turto objektų savininkėms. Ieškovė priimtą įsakymą apskundė. Atsakovė ieškovės skundo netenkino. Atsakovė teigė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra ne du savarankiškai funkcionuojantys statiniai, kaip teigia ieškovė, o vienas, t. y. pastatas-sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro dvi negyvenamosios patalpos. Dėl šių priežasčių, atsakovės Kauno miesto skyriaus vadovė, priimdama ginčijamą 2018 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi teisės aktuose įtvirtintu proporcingumo principu ir žemės sklypo dalis nustatė pagal nuosavybės teise valdomų statinių (negyvenamųjų patalpų), esančių žemės sklype, plotą.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Nefertėja“ nurodė, kad su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus sprendimu sutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino: atnaujino ieškovei praleistą terminą kreiptis į teismą dėl atsakovės priimto sprendimo ir administracinio akto panaikinimo; panaikino atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos A. M. 2018 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“; įpareigojo atsakovę 0,3318 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo klausimą išnagrinėti iš naujo; priteisė iš atsakovo ieškovei 1 447,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas sprendė, kad tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl atsakovės Kauno miesto skyriaus vedėjos A. M. 2018 m. rugsėjo 6 d. įsakymo „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“ teisėtumo.
7. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą, kuris iš Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypo pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės) nurodytų principų taikytinas (Taisyklių 7 ir 32 punktuose ar 8 ir 33 punktuose reglamentuojama žemės sklypo dalių nustatymo tvarka), nustatant valstybinės žemės sklypo dydį, reikia išsiaiškinti, ar ieškovės ir trečiojo asmens turimos nuosavybės teise patalpos yra savarankiškai funkcionuojantys nekilnojamojo turto objektai ir ar ieškovė ir trečiasis asmuo yra bendraturčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2008, yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl nekilnojamojo daikto savarankiško funkcionavimo esminę reikšmę turi ne jo fizinis atskirumas nuo kito objekto, bet funkcinis, techninis, be to, teisinis savarankiškumas.
8. Teismas vertino, kad ieškovės ir trečiojo asmens turimos nuosavybės teise patalpos yra savarankiškai funkcionuojantys statiniai dėl šių priežasčių: ieškovei nuosavybės teise priklauso 589,59 kv. m. bendro ploto negyvenamoji patalpa-sandėlis, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui priklauso negyvenamoji patalpa-sandėliavimo patalpos, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad minėtos negyvenamosios patalpos yra registruotos kaip atskiri savarankiški nekilnojamojo turto objektai, jiems suteiktas atskiras unikalus numeris, atskiras adresas.
9. Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog valstybinės žemės sklype esantys objektai įstatymų nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, reiškia ne tik tai, jog jie yra savarankiški ir nepriklausomi vienas nuo kito teisiškai, bet ir neabejotinai patvirtina, kad gali funkcionuoti savarankiškai, nes priešingu atveju nebūtų suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatytu būdu. Be to, pateikti rašytiniai įrodymai (nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, 2001 m. gegužės 2 d. pirkimo–pardavimo sutartis) nepatvirtina, kad ieškovės ir trečiojo asmens valdomi nuosavybės teise objektai turėtų bendro naudojamo patalpų, bendro naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šalys yra bendraturčiai Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio prasme.
10. Teismas taip pat sprendė, kad byloje nustatyti faktai yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovė ir trečiasis asmuo yra ne vieno nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto) bendraturčiai, o atskirų savarankiškai funkcionuojančių objektų (pagrindinių daiktų) savininkai. Tuo atveju, kai viename valstybinės žemės sklype yra du savarankiškai funkcionuojantys nekilnojamojo turto objektai (pagrindiniai daiktai), sprendžiant dėl šių objektų savininkų teisių į žemės sklypą apimties, turi būti vadovaujamasi Taisyklių 8 ir 33 punktais, o ne Taisyklių 7 ir 32 punktais, ką atsakovė padarė, priimdama ginčijamą įsakymą.
11. Dėl praleisto termino kreiptis į teismą dėl skundžiamo sprendimo ir administracinio akto panaikinimo teismas nustatė, kad ieškovė, susipažinusi su prašomu panaikinti spendimu, 2019 m. sausio 10 d. pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Teismas pažymėjo, kad minėtam teismui atsisakius priimti skundą, ieškovė nedelsdama, t. y. praėjus vos dviem dienoms po nutarties priėmimo, pateikė ieškinį bendrosios kompetencijos teismui dėl pažeistų teisių gynimo. Byloje nenustatyta, kad ieškovė buvo neatidi, nerūpestinga ar nesąžiningai ir specialiai siekė vilkinti ginčo išsprendimą. Terminas praleistas nežymiai. Teismas, įvertinęs ieškovės elgesį paaiškėjus galimiems teisės aktų pažeidimams, termino kreiptis į teismą praleidimo trukmę, nenustatęs ieškovės veiksmuose nesąžiningo delsimo kreiptis į teismą požymių, vadovaudamasis bendraisiais protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, sprendė, kad yra pakankamas pagrindas atnaujinti praleistą terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ginčo dėl žemės sklypo suformavimo pagrindo bei jo suformavimo ir įregistravimo nėra. Ginčo žemės sklypas detaliuoju planu buvo suplanuotas prie pastato-sandėlio, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini). Planuojant ir vėliau suformavus žemės sklypą, jokių kitų savarankiškai funkcionuojančių pastatų žemės sklype nebuvo. Nei ieškovė, nei atsakovė negali nepaisyti teritorijų planavimo dokumentų. Ginčo dėl žemės sklypo nėra. Žemės sklypas buvo projektuojamas vieninteliam jame buvusiam pastatui eksploatuoti, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, vertindamas patalpas ne kaip pastato sudedamąsias dalis, o kaip savarankiškus objektus, visiškai nepasisakė dėl žemės sklypo (kuriame stovi ginčo pastatas) suformavimo pagrindo. Akivaizdu, kad teismui dėl to nepasisakius, nebuvo atskleista bylos esmė ir buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas.
1.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo patalpos yra suformuotos atskirais turtiniais vienetais, nes joms suteikti atskiri unikalūs numeriai, atskiri adresai, niekaip neįtakoja patalpų, kaip pastato sulyginimui (pvz. visiems daugiabučių butams suteikti atskiri unikalūs numeriai ir adresai). Šiuo atveju ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančios patalpos yra nurodytos kaip pastato sudedamosios dalys, ginčo dėl Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų teisingumo nėra.
1.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančios patalpos bendro naudojimo patalpos nepriskiriamos, bendro naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos nėra, ko pasėkoje nėra pagrindo konstatuoti, kad šalys yra bendraturčiai CK 4.82 straipsnio prasme, o taip pat, kad, esant įregistruotiems atskiriems nekilnojamojo turto objektams, ieškovė ir trečiasis asmuo neturi bendro stogo ir bendro pamato prieštarauja teisės aktams. Teismo išvada dėl bendraturčių neturi jokio ryšio su teismo sprendimu patalpų priskyrimui pastatui. Remiantis teisiniu reglamentavimu, pastatas privalo turėti pamatus, laikančiąsias konstrukcijas, stogą, jį gali sudaryti patalpos, kurios taip pat turi sienas, dalį laikančiųjų konstrukcijų, jas gali dengti dalis viso pastato stogo.
1.4. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausantys nekilnojamojo turto objektai bendrosios dalinės nuosavybės teise nėra įregistruoti viešajame registre. Ne visais atvejais Nekilnojamojo turto registre yra išviešinami bendrosios dalinės nuosavybės objektai. Be to, teismas taip pat nenurodė, kuo atskiro įėjimo buvimas į patalpą yra siejamas su patalpos sutapatinimu su pastatu. Atkreipia dėmesį į tai, kad dideli pastatai paprastai turi ne po vieną įėjimą, būna atvejų, kai būna suprojektuoti net keli įėjimai į tą pačią patalpą, todėl atskiro įėjimo buvimas nelemia patalpos sutapatinimo su pastatu galimybės.
1.5. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo su patalpų vertinimu, kaip galinčių savarankiškai funkcionuoti, tačiau visiškai nieko nepasisakė ir nenagrinėjo, ar ginčo patalpos yra suprantamos kaip savarankiškai funkcionuojantys pastatai, kuriems turėtų būti taikomos Taisyklių 8 punktas.
1.6. Iš atsakovės ieškovės naudai priteista 1 447,10 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra per didėlė, todėl turėtų būti mažinama. Skundžiamu sprendimu yra priteista visa ieškovės prašoma bylinėjimosi išlaidų suma, nepagrindžiant jų realumo, kodėl tokio dydžio suma turėtų būti priteisiama. Šiuo atveju byla nėra sudėtinga, nereikalauja ypatingų specialių žinių, taip pat nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, todėl bylinėjimosi išlaidų suma šiuo atveju turėtų būti ženkliai mažinama, jeigu būtų nuspręsta tokias išlaidas priteisti iš atsakovės.
13. Ieškovė UAB „Vaistai“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi argumentai:
2.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas savo faktinėmis aplinkybėmis itin panašią civilinę bylą, aiškindamas ir taikydamas Taisyklių 7-8 punktų nuostatas, yra suformulavęs kelis ir šiai bylai aktualius išaiškinimus, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2008.
2.2. Tiek bylos proceso pirmosios instancijos teismo metu, tiek apeliaciniame skunde atsakovė visiškai ignoruoja ir užsispyrėliškai stengiasi paneigti nurodytą kasacinio teismo suformuluotą praktiką. Su atsakovės pozicija ieškovė kategoriškai nesutinka, pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ir taikydamas Taisyklių 7-8 punktų nuostatas, vadovavosi nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais ir padarė pagrįstą išvadą, kad negyvenamosios ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančios patalpos, nepaisant tos aplinkybės, kad yra viename pastate, yra du atskiri / savarankiškai funkcionuojantys nekilnojamojo turto objektai, todėl, nustatant ginčo žemės sklypo dalis, yra taikytinas ne Taisyklių 7 punktas, o Taisyklių 8 punktas.
2.3. Kaip patvirtina kasacinio teismo praktika, sprendžiant dėl to, ar statiniai gali būti laikomi savarankiškai funkcionuojančiais, ta aplinkybė, kad jie nėra vienas nuo kito fiziškai atskiri, visiškai nėra esminė. Sprendžiant dėl nekilnojamojo daikto savarankiško funkcionavimo esminę reikšmę turi ne jo fizinis atskirumas nuo kito objekto, bet funkcinis, techninis, be to, teisinis savarankiškumas. Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina tai, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančios patalpos, nors nėra fiziškai viena nuo kitos atskiros (t. y. abi yra viename pastate), tačiau yra tiek funkciškai, tiek techniškai, tiek teisiškai atskiros viena nuo kitos, t. y. gali funkcionuoti ir funkcionuoja visiškai savarankiškai.
2.4. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintas teisinis reglamentavimas suponuoja pagrįstą išvadą, kad asmeniui, išnuomojant valstybinę žemę, skirtą jam nuosavybės teise priklausantiems nuosavybės objektams eksploatuoti bei nustatant konkrečią išnuomojamą žemės sklypo dalį (tame tarpe jos dydį), turi būti atsižvelgiama į tai, ar tam asmeniui tokiu būdu bus sudarytos sąlygos naudoti tame žemės sklype esančius nuosavybės objektus pagal jų tiesioginę paskirtį. Šiuo atveju atsakovė, priimdama ginčijamą sakymą, t. y. juo nustatydama ginčo žemės sklypo dalis, visiškai neatsižvelgė į tai, ar, nustačius tokias jo dalis, ieškovei bus sudarytos sąlygos naudoti jai priklausančia patalpa, pagal jos tiesioginę paskirtį. Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad ginčijamas įsakymas ieškovei tokios galimybės neužtikrina.
2.5. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė bei nevertino tam tikrų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, nėra pagrindas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Toks pagrindas yra tik tuomet, kai kartu yra nustatoma, jog apeliacinės instancijos teismas tų aplinkybių negali nustatyti ir įvertinti nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, kadangi, pvz., tam yra reikalinga surinkti didelės apimties naujus įrodymus. Šiuo atveju iš vis nesutiktina, kad bylos esmė yra kaip nors susijusi su ginčo žemės sklypo detaliuoju planu. Kita vertus, net ir darant hipotetinę prielaidą, kad ginčo žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai turi kokios nors reikšmės teisingam bylos išsprendimui ir teismas nepagrįstai jų neįvertino ir dėl jų nepasisakė, tai savaime nėra pagrindas panaikinti sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
2.6. Ieškovė teigia, kad svarbu pažymėti ir tai, jog naudojimosi tvarkos plane nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka nėra nauja, o yra susiformavusi dar 2001 m. Faktinė naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka pirmą kartą buvo įforminta dar 2012 m. kovo 6 d. Be to, ieškovė nuo pat jai priklausančios patalpos 2001 m. įsigijimo už 0,1276 ha žemės sklypo dalį moka nuomos mokestį.
2.7. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė. Priteista 1 447,10 Eur bylinėjimosi išlaidų suma gali atrodyti didelė tik visiškai nevertinant procesinių ir visų kitų veiksmų, kuriuos atliekant, patirtos visos nurodytos išlaidos bei byloje vykusių teismo posėdžių skaičiaus. Pinigų sumos už kiekvieną atliktą atstovavimo veiksmą nėra didelės. Iš esmės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad byloje turėjo būti atliekama nemažai procesinių veiksmų. Šiuo atveju atsakovė nepagrindė, kad ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir turėtų būti mažinamos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skirtingų savininkų valdomų pastato dalių kvalifikavimo nustatant jiems priskirtinų valstybinės žemės sklypų dalis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (toliau – Taisyklės).
16. Ieškovė UAB „Vaistai“ ir trečiasis asmuo UAB „Nefertėja“ yra nekilnojamųjų daiktų, esančių 0,3318 ha ploto valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) savininkės: ieškovė nuosavybės teise valdo 589,59 kv. m. bendro ploto negyvenamąją patalpą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui UAB „Nefertėja“ nuosavybės teise priklauso 1 852,44 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – sandėliavimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė, siekdama įgyvendinti teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, kuriame yra jai nuosavybės teise valdomos sandėliavimo paskirties patalpos, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių, kad būtų suformuota jai tenkanti žemės sklypo dalis.
17. Pažymėtina, kad ne žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypai nuomojami ir parduodami pagal Taisykles. Byloje kilo ginčas, pagal kokias Taisyklių nuostatas turi būti nustatytos nekilnojamųjų daiktų savininkams teksiančios valstybinės žemės sklypo dalys: ieškovė teigia, žemės sklype esančios ir nuosavybės teise valdomos patalpos yra savarankiškai funkcionuojantys nekilnojamieji daiktai, todėl žemės sklypo dalys turi būti nustatytos pagal tai, kiek reikia kiekvienam atskiram daiktui eksploatuoti, t. y. pagal Taisyklių 8 ir 33 punktus; atsakovė (apeliantė) tvirtina, kad žemės sklype esančios patalpos yra viename pastate, taigi nėra savarankiškai funkcionuojantys statiniai, todėl nekilnojamųjų daiktų savininkams šalių teisių į valstybinės žemės sklypą apimtis turi būti nustatyta atsižvelgiant į jų turimų patalpų plotą, t. y. pagal Taisyklių 7 ir 32 punktų nuostatas.
18. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nors ieškovės ir trečiojo asmens patalpos yra viename pastate, sprendė, kad tai yra savarankiškai funkcionuojantys objektai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad savarankiškai funkcionuojančiais gali būti laikomi tik fizine prasme atskiri vienas nuo kito statiniai. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl nekilnojamojo daikto savarankiško funkcionavimo esminę reikšmę turi ne jo fizinis atskirumas nuo kito objekto, bet funkcinis, techninis, be to, teisinis savarankiškumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2008).
19. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teises į sandėliavimo patalpas įgijo 2001 m. gegužės 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties (t. 1, b. l. 15–16) pagrindu. Nekilnojamojo turto registre tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos yra registruotos kaip atskiri savarankiški nekilnojamojo turto objektai, jiems suteiktas atskiras unikalus numeris, atskiras adresas. Kadangi visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis; Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis); šie duomenys yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo įsigijo nuosavybės teise patalpas, kurios buvo suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta aplinkybė, kad statinyje esančių savininkų turimi nuosavybės teise objektai įstatymų nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, reiškia ne tik tai, jog jie yra savarankiški ir nepriklausomi vienas nuo kito teisiškai, bet ir patvirtina, kad jie gali funkcionuoti savarankiškai, nes priešingu atveju nebūtų suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai Nekilnojamojo turto kadastro 7 straipsnyje nustatytu būdu. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovės ir trečiojo asmens valdomi nuosavybės teise objektai neturi bendro naudojimo patalpų, bendro naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės–techninės ir kitokios įrangos. Dėl nurodytų motyvų apeliantės argumentai, kad bylos šalių turimos patalpos nėra savarankiškai funkcionuojantys nekilnojamojo turto objektai, kad ieškovė ir trečiais asmuo yra bendraturčiai CK 4.82 straipsnio 1 dalies prasme, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
21. Taisyklių 8 ir 33 punktuose nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą daryti išvadą, jog ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Nefertėja“ yra ne vieno nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto) bendraturčiai, o atskirų savarankiškai funkcionuojančių objektų (pagrindinių daiktų), kuriems eksploatuoti buvo suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, savininkai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės teisių į valstybinės žemės sklypą apimties teisėtai ir pagrįstai sprendė remdamasis Taisyklių 8 punktu, nes yra šios teisės normos taikymo sąlygos: pirma, ieškovės ir trečiojo asmens turimi nuosavybės teise objektai yra savarankiškai funkcionuojantys ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri pagrindiniai daiktai; antra, šiems objektams eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas.
23. Dėl apeliantės apeliacinio skundo argumentų, kad ginčo žemės sklypas detaliuoju planu buvo suplanuotas prie pastato-sandėlio, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog (duomenys neskelbtini) yra suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas. Ieškovė byloje nekelia reikalavimo formuoti atskirus žemės sklypus prie atskirų nekilnojamojo turto objektų. Pareikštais byloje reikalavimais ieškovė siekia, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui būtų išnuomota šio suformuoto žemės sklypo dalis, reikalinga atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) eksploatuoti.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Taisyklių 7 ir 32 punktuose reglamentuojama valstybinės žemės sklypo dalių nustatymo tvarka, kai tam tikras statinys ar įrenginys, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas (pagrindinis daiktas), kuriam eksploatuoti suformuotas atskiras valstybinės žemės sklypas, priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. kai tam tikro objekto (pagrindinio daikto) savininkai yra bendraturčiai; tokiu atveju kiekvieno bendraturčio dalis žemės sklype nustatoma atsižvelgiant į jam priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio (pagrindinio daikto) dalį. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą viename valstybinės žemės sklype yra du savarankiškai funkcionuojantys ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai (pagrindiniai daiktai), sprendžiant dėl šių objektų savininkų teisių į žemės sklypą apimties, nustatoma, kokia sklypo dalis reikalinga kiekvienam atskiram objektui eksploatuoti (Taisyklių 8, 33 punktai), o ne pagal šių objektų ploto proporcingumo principą, nurodytą Taisyklių 7 ir 32 punktuose.
25. Remdamasi byloje nustatytomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis ir teisinėmis išvadomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamų valstybinio žemės sklypo dalių, reikalingų kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, nustatymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti arba pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo dalis dėl atsakovei pareikštų materialinių reikalavimų paliekama nepakeista, o atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas dėl šios dalies atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, pagrįstumo
26. Apeliaciniu skundu apeliantė taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos ieškovės naudai priteista 1 447,10 Eur bylinėjimosi išlaidos išlaidų. Apeliantė teigia, kad šios išlaidos yra per didelės ir nėra pagrįstas jų realumas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Vaistai“ byloje turėjo 1 447,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 221,10 Eur atstovavimo išlaidos (t. 1, b. l. 190–196; t. 2, b. l. 9–12) ir 225,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (t. 1, b. l. 37).
27. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
28. Ieškovės UAB „Vaistai“ turėtas 1 088,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas sudaro ieškinio parengimas – 242,00 Eur (su PVM), prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo parengimas – 121,00 Eur (su PVM), pasirengimas ir atstovavimas 2019 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje (2 val.) – 242,00 Eur (su PVM), 2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje (2 val.) ir 2019 m. liepos 1 d. teismo posėdyje (2 val.) – 484,00 Eur (su PVM). Be to, ieškovė turėjo ir 133,10 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų. Suteiktos paslaugos pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. PVM sąskaitomis faktūromis ir prie jų pridėtais mokėjimo nurodymais. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ar nėra realios.
29. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 2, 7, 8.2, 8.17 ir 8.19 punktais (toliau – Rekomendacijos), teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtos 1 088,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Vadovaujantis Rekomendacijose nustatytais dydžiais, išlaidos už ieškinio parengimą sudarytų 2 425,75 Eur (2,5x970,30(2018 IV ketvirtis)) (8.2 p.), išlaidos už prašymo dėl rašytinių įrodymų prijungimo – 97,03 Eur (0,1x970,30(2018 IV ketvirtis)) (8.17 p.), išlaidos už pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdyje vieną valandą sudarytų 97,03 Eur (0,1x1x970,30(2018 IV ketvirtis)) (8.19 p.), todėl už šešias atstovavimo valandas – 582,18 Eur. Taigi, nurodytas apskaičiavimas patvirtina, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtos teisinės pagalbos išlaidos už prašymo parengimą ir pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius. Remiantis nurodytu, ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtos 1 088,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos mažinamos iki 921,21 Eur (582,18 (atstovavimas) +97,03 (prašymo parengimas) +242,00 (ieškinio parengimas)) sumos. Apibendrinant, iš atsakovės ieškovės naudai skundžiamu sprendimu priteista 1 447,10 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 1 279,31 Eur sumos (921,21+225,00+133,10).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
30. Apeliacinės instancijos teisme atmetus apeliantės apeliacinio skundo argumentus dėl sprendimo ir administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tačiau patenkinus procesinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, pagrįstumo, ir sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo, taikoma CPK 93 straipsnio 1 dalis, kadangi materialinis teisinis reikalavimas išspręstas ieškovės naudai, o apeliacinis skundas šioje dalyje atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į tai, tik ieškovė UAB „Vaistai“, įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Ieškovė UAB „Vaistai“ pateikė į bylą įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme turėjo 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (t. 2, b. l. 89-92). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Rekomendacijų 7, 8.11 punktu, sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (2019 II ketvirtis 1 289x1,3), todėl yra priteisiamos iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
32. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 Eur sumą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimą iš dalies pakeisti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimu iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaistai“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteistas 1 447,10 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1 279,31 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt devynių eurų 31 ct) sumos.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaistai“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 847,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Diana Labokaitė
Mindaugas Šimonis
Egidijus Tamašauskas