Administracinė byla Nr. I-3611-189/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01548-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija 37.3., 20.2.3.2., 55.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės,
dalyvaujant pareiškėjui V. K. (V. K.),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašant prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo; 2) panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. raštą Nr. 96-798; 3)panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. raštą Nr. 96-787; 4) panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. raštą Nr. 96-783; 5) panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 7 d. raštą Nr. 96-899; 6) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2017 m. balandžio 19 d. raštą Nr. 2S-2697; 7) įpareigoti Lukiškių TI-K sudaryti pareiškėjui sąlygas dirbti Lukiškių TI-K ar UAB „Pontem“, atitinkamus prašyme nurodytus darbus (išskyrus valstybės įmonėje „Mūsų amatai“); sudaryti sąlygas išeiti iš kameros į virtuvę (valgyklą) nustatytu dienotvarkėje metu bei laisvalaikio metu – pasivaikščioti ar užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla; sudaryti sąlygas gauti ir kitokiu būdu įgyti maisto produktų, kurių nėra įstaigos parduotuvėje, tačiau šias galima įsigyti ir turėti; išduoti šiukšliadėžę ir aprūpinti nuolat šiukšlių maišais; užtikrinti lygiateisiškumą išduodant baltą duoną ir šios nepjaustyti; suteikti dietinį maitinimą pagal aktualios redakcijos patvirtintą valgiaraštį; užtikrinti privatumą nesinaudojant sanitariniu mazgu, kad šiuo besinaudojant nebūtų matomas iš esmės ir nebūtų galimybės tokiems veiksmas atsirasti; įrengti kameroje televizijos laikiklį; 8) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–9).
Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad 2013 m. balandžio 11 d. jam išdavė leidimą dirbti Lukiškių TI-K teritorijoje. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją tiek žodžiu, tiek raštu, prašydamas suteikti jam darbą, tačiau administracija jo prašymo netenkindavo ir darbo nesuteikdavo, nurodydama, kad neturi tokių galimybių, nors laisvų darbo vietų yra nuolat. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K tyčia nenori suteikti jam darbo nuo 2013 m. iki dabar.
Pareiškėjas skunde nesutinka su Lukiškių TI-K argumentais dėl išėjimo iš kameros į valgyklą, dėl nesamos galimybės pačiam pasigaminti maistą bei dėl laisvalaikio pasivaikščiojimų laiko ar galimybės užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla, nes atsakovo nurodyti argumentai nepagrįsti ir pareiškėjas juos vertina kritiškai. Savo poziciją grindžia teisingumo ministro ir Lukiškių TI-K direktoriaus nustatyta tvarka, kurioje pasivaikščiojimas numatytas ne laisvalaikio metu ir šiuo metu nėra numatyta galimybė išeiti iš kameros ir užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla, dalyvauti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose už kameros ribų.
Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K nesudaro sąlygų įsigyti pareiškėjo norimų prekių, nes jis užsisako konkrečias prekes, o atneša kitas. Dėl kameroje netinkamo lango užsidarymo, kameroje šalta, todėl pareiškėjui 2017 m. vasario 6 d. dėl sveikatos teko kreiptis į medikus. Pažymėjo, kad pakabinta užuolaida virš sanitarinio mazgo pilnai neužsitraukia, todėl pro duryse esantį langelį akivaizdžiai matosi kaip atlieka savo gamtinius reikalus ar tenkina savo lytinę aistrą.
Taip pat pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl to, kad balta duona pjaustoma itin plonai, kad negalima užsitepti sviesto ir kamerose vietoj šiukšliadėžių yra pastatyti kibirai nuo pomidoro padažo ir juose nėra įdėti šiukšlių maišai. Be to, pareiškėjo teigimu, jam skirtas dietinis maitinimas, kuris turi būti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau duodamas maistas pagal negaliojantį valgiaraštį, o tai sukelia pasekmes sveikatai ir neužtikrina pilnavertės priklausančios mitybos. Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovo argumentais dėl televizoriaus laikiklio neįrengimo, „dekio“, kuris anot pareiškėjo nėra antklodė, neišdavimo.
Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K dėl šių pažeidimų teikia formalius atsakymus ir problemų iš esmės nesprendžia. Dėl šių pažeidimų kreipėsi į Kalėjimų departamentą, tačiau ir jis išnagrinėjo pareiškėjo skundą formaliai, iš esmės nepasisakė ir nepanaikino skundžiamų Lukiškių TI-K raštų.
Pareiškėjo teigimu, dėl šių pažeidimų, jis patyrė didelius nepatogumus, dvasines, emocines ir fizines kančias, orumo pažeminimą ir kitokį nežmonišką elgesį, baudimą ir nelygiateisiškumą, kankinimą, emocinę depresiją ir nepilnavertiškumo jausmą, kurio intensyvumas ir suvokimas viršija kankinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir nėra suderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Be to, dėl minėtų pažeidimų buvo trikdoma jo psichinė būsena dėl ko nuolat ir nepertraukiamai gydosi ambulatoriškai.
Pareiškėjas pažymi, kad dėl skunde išdėstytų atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė moralinę žalą, t. y. psichologinį sukrėtimą, nepatogumus, diskomfortą, depresiją, pablogėjo sveikata.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti, papildomų paaiškinimų iš esmės nepateikė (2017 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Atsakovai Lietuvos valstybę, atstovaujantis Lukiškių TI-K, ir Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 28–32).
Nurodo, kad galiojantys teisės aktų reikalavimai nenumato galimybės laisvės atėmimo bausmę kalėjime, rakinamose kamerose atliekantiems asmenims, savarankiškai laisvai vaikščioti po įstaigą ar patiems virtuvėje gaminti maistą, taip pat nenumato galimybės laisvai ir nekontroliuojamai suimtiesiems ir nuteistiesiems vaikščioti Lukiškių TI-K teritorijoje.
Dėl galimybės užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla nurodė, kad pareiškėjui pageidaujant dalyvauti vienoje iš socialinės reabilitacijos programų, jis turi rodyti iniciatyvą ir kreiptis į Socialinės reabilitacijos (toliau - SRS) būrio viršininką, o kitokia asmeninio pobūdžio veikla jis netrukdomai gali užsiimti kameroje dienotvarkėje numatytu metu.
Dėl maitinimo Lukiškių TI-K nurodė, kad dietinis maitinimas gali būti skiriamas ligoniams, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose pagal gydančių gydytojų rekomendacijas. Tokios rekomendacijos pareiškėjui išduotos nebuvo, todėl skirti jam dietinį maitinimą teisinio pagrindo nėra. Be to, pažymėjo, kad be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą yra draudžiama. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį, nes visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Atsakingi Lukiškių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę. Pagamintas maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų.
Dėl pareiškėjo norimų įsigyti prekių nurodė, kad pareiškėjo pageidaujamos įsigyti prekės nėra įtrauktos į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 18 priedo nuteistiesiems leidžiamų turėti ir įsigyti maisto produktų sąrašą.
Dėl reikalavimo pastatyti kameroje šiukšliadėžę pažymėjo, kad 2017 m. vasario 13 d. pareiškėjas buvo susitikęs su Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus vedėju ir pareiškėjui buvo išduotas šiukšlių kibiras. Be to, 2017 m. sausio 16 d. bei 2017 m. sausio 30 d. pareiškėjas buvo susitikęs su Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus vedėju dėl langų pareiškėjo kameroje būklės bei kameros Nr. 222 atitikimą Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), reikalavimams.
Atsakovo teigimu, skundžiami raštai yra parengti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų šiuo atveju nepažeidė.
Dėl pareiškėjo prašomos žalos nurodo, kad nenustačius Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netinkintinas.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų, išdėstytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 79 straipsnyje nenustatyta.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 47–50).
Nurodo, kad pareiškėjo skunde nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti minėtų Lukiškių TI-K sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą. Pateikta dokumentinė medžiaga leido nustatyti, kad Lukiškių TI-K administracijos pateikti atsakymai, teisingi, pateikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Pažymėjo, kad tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Nenustačius bent vienos iš 3 (trijų) viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nenustatyta, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.
Be to, Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Nurodo, kad šis atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų, išdėstytų ABTĮ 79 straipsnyje nenustatyta.
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. rašto Nr. 96-798, 2017 m. kovo 1 d. rašto Nr. 96-787, 2017 m. kovo 1 d. rašto Nr. 96-783, 2017 m. kovo 7 d. rašto Nr. 96-899 ir Kalėjimų departamento 2017 m. balandžio 19 d. rašto Nr. 2S-2697 teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, atlyginimo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją 2017 m. vasario 13 d. prašymu, kuriame prašoma išleisti jį iš kameros nueiti į valgyklą pietauti ar gamintis maistą pačiam, taip pat laisvalaikio metu išleisti jį pasivaikščioti, pabendrauti su kitais kaliniais bei leisti užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla (b. l. 69–70). Lukiškių TI-K, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2017 m. kovo 1 d. raštu Nr. 96-798 „Dėl galimybės pietų ar laisvalaikio metu išeiti iš kameros“ pareiškėjui atsakė, kad galiojantys teisės aktai nenumato galimybės laisvai ir nekontroliuojamai suimtiesiems ar nuteistiesiems vaikščioti Lukiškių TI-K teritorijoje, be to, dėl pageidavimo dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje turi kreiptis į Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininką, o kitokia asmeninio pobūdžio veikla gali pareiškėjas netrukdomai užsiimti kameroje dienotvarkėje numatytu metu (b. l. 67–68).
Pareiškėjas 2017 m. vasario 6 d. prašyme Lukiškių TI-K (b. l. 108–109) reiškia pretenzija dėl galimybės tinkamai apsipirkti, t. y. pareiškėjo teigimu, jis š. m. sausio 9 d. užsakė iš Lukiškių TI-K kūno aliejų „Jonnson&baby“, pyragą, „Daumantų“ majonezą, papriką ir kinišką kopūstą. Tačiau gavo tik papriką ir kinišką kopūstą, bet negavo iki šiol kūno aliejaus, pyrago ir „Daumantų“ majonezo. Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. rašte Nr. 96-787 nurodė, kad pareiškėjo 2017 m. sausio 9 d. prašyme nurodytos prekės (kūno aliejus „Jonnson&baby“, pyragas, „Daumantų“ majonezas) nėra įtrauktos į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo nuteistiesiems leidžiamų turėti įsigyti maisto produktų sąrašą (b. l. 17, 101–102).
Pareiškėjas 2017 m. vasario 6 d. prašyme Lukiškių TI-K nurodė, kad 2013 m. balandžio 15 d. Lukiškių TI-K gavo leidimą dirbti Lukiškių TI-K teritorijoje, tačiau iki šiol prašymai dėl įdarbinimo nebuvo tenkinami, todėl pareiškėjas prašė suteikti jam galimybę įsidarbinti Lukiškių TI-K valgykloje arba ryšininko, radisto, kirpėjo, bibliotekininkės padėjėjo, operatoriaus pareigose ar aprūpinti darbu, kuriam turėtų atitinkamų žinių bei atitiktų atitinkamus jo savybių kriterijus (b. l. 64–65). Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. rašte Nr. 96-783 nurodė, kad pareiškėjo prašymo tenkinti negali, nes nėra laisvų darbo vietų (b. l. 19–20, 62–63).
Pareiškėjas 2017 m. vasario 23 d. prašymu Lukiškių TI-K prašė išduoti „dekį“ (tamsaus atspalvio), šiukšlių dėžę ir įrengti kameroje televizijos stovą (b. l. 103). Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 7 d. rašte Nr. 96-899 nurodė, kad tiek antklodės, tiek šiukšlių kibiro neišduos, nes šie daiktai jau yra išduoti, o televizijos laikiklių įrengimo nenumato teisės aktai (b. l. 17, 101–102).
Pareiškėjas 2017 m. kovo 16 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl įdarbinimo, maisto gaminimo valgykloje, asmeninio pobūdžio veiklos, dėl parduotuvėje užsakomų prekių ir jų pristatymo, šiukšlių dėžės, „dekio“ neišdavimo, televizoriaus laikiklio įrengimo kameroje ir kt. (b. l. 52–60). Kalėjimų departamentas 2017 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-2697 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriame nustatė, kad Lukiškių TI-K administracijos pateikti atsakymai teisingi, pateikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (b. l. 12–14, 98–100).
Dėl reikalavimo panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. raštą Nr. 96-798.
Pareiškėjo 2017 m. vasario 13 d. prašyme keliami šie klausimai: dėl išleidimo iš kameros nueiti į valgyklą pietauti ar gamintis maistą pačiam, taip pat laisvalaikio metu išeiti pasivaikščioti, pabendrauti su kitais kaliniais bei leisti užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla (b. l. 69–70). Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. raštu Nr. 96-798 „Dėl galimybės pietų ar laisvalaikio metu išeiti iš kameros“ pareiškėjui atsakė, kad galiojantys teisės aktai nenumato galimybės laisvai ir nekontroliuojamai suimtiesiems ar nuteistiesiems vaikščioti Lukiškių TI-K teritorijoje, be to, dėl pageidavimo dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje turi kreiptis į Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininką, o kitokia asmeninio pobūdžio veikla gali pareiškėjas netrukdomai užsiimti kameroje dienotvarkėje numatytu metu (b. l. 67–68).
Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiek Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau - ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, kalėjime atskiros valgyklos įrengimas nuteistiesiems nenumatytas. Pareiškėjo argumentas, kad Lukiškių TI-K taikomos tos pačios teisės normos kaip ir pataisos namams, laikytinas kaip nepagrįstas, nes pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 62 straipsnio 1 dalies nuostatas Laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės. Šiose laisvės atėmimo bausmę vykdančiose įstaigose nustatytas skirtingas kalinimo režimas, todėl tai kas numatoma pataisos namuose, kalėjime tos pačios nuostatos gali būti taikomos griežtesniu kalinimo režimu.
Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ 24 punkte nustatyta, kad kamerose laikomiems suimtiesiems ar nuteistiesiems maistas į kameras arba specialias gamybines patalpas pristatomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose. Dalijant maistą suimtiesiems ar nuteistiesiems, prie kamerų privalo būti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas arba kitas šios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigūnas ir prižiūrėtojai.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ir į tai, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškintos minėtos aplinkybės bei apie tai buvo informuotas, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K negalėjo tenkinti pareiškėjo prašymo, kadangi Lukiškių TI-K valgyklos, skirtos nuteistiesiems atliekantiems bausmę kalėjime, nėra, nes minėti teisės aktai to nereglamentuoja. Pareiškėjui buvo tinkamai išaiškintos minėtos aplinkybės, atsakyta į keliamą klausimą, nurodytas teisinis pagrindas, todėl Lukiškių TI-K atsakymas šioje dalyje teisėtas ir pagrįstas.
Be to, pareiškėjas 2017 m. vasario 13 d. prašyme (b. l. 69-70), taip pat prašė laisvalaikio metu išleisti jį pasivaikščioti, pabendrauti su kitais kaliniais bei leisti užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla.
Pažymėti, kad pasivaikščiojimas ir leisti užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla organizuojami, vadovaujantis Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarke, patvirtinta Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-213, kuri griežtai reglamentuoja suimtųjų ir nuteistųjų elgesį (b. l. 43–44). Dienotvarkėje yra numatyta galimybė pasivaikščioti gryname ore Lukiškių TI-K įrengtame pasivaikščiojimo kiemelyje. Galimybės laisvai ir nekontroliuojamai suimtiesiems ir nuteistiesiems vaikščioti Lukiškių TI-K teritorijoje, teisės aktai nenumato. Todėl Lukiškių TI-K pagrįstai nurodė, kad pasivaikščiojimas ir galimybė užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla, organizuojama Dienotvarkės nustatytu metu. Teismas sutinka su Lukiškių TI-K argumentu, kad pareiškėjas netrukdomai gali užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla kameroje Dienotvarkėje numatytu metu. Be to, skundžiame Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. rašte Nr. 96-798 yra pareiškėjui tinkamai išaiškinta galimybė pareiškėjui dalyvauti Lukiškių TI-K vykdomose įvairaus pobūdžio socialinės reabilitacijos programose.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. rašto Nr. 96-798 nepagrįstumo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl reikalavimo panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. raštą Nr. 96-787.
Pareiškėjas 2017 m. vasario 6 d. prašyme (b. l. 108–109) reiškia pretenzija dėl galimybės tinkamai apsipirkti, t. y. pareiškėjo teigimu, jis š. m. sausio 9 d. užsakė iš Lukiškių TI-K kūno aliejų „Jonnson&baby“, pyragą, „Daumantų“ majonezą, papriką ir kinišką kopūstą. Tačiau gavo tik papriką ir kinišką kopūstą, bet negavo iki šiol kūno aliejaus, pyrago ir „Daumantų“ majonezo. Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. rašte Nr. 96-787 nurodė, kad pareiškėjo 2017 m. sausio 9 d. prašyme nurodytos prekės (kūno aliejus „Jonnson&baby“, pyragas, „Daumantų“ majonezas) nėra įtrauktos į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo nuteistiesiems leidžiamų turėti įsigyti maisto produktų sąrašą (b. l. 17, 101–102).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 79 punkte nustatyta, kad nuteistuosius, bausmę atliekančius kalėjimų kamerose, pataisos namų ir laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo patalpose, maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais gali aprūpinti ir pataisos įstaigos personalas. Šiuo tikslu kiekvienam nuteistajam, turinčiam teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 20 priedas), kurį nuteistasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina pataisos įstaigos buhalterijoje nuteistojo asmeninės sąskaitos likutį, taip pat nustato, ar įvykdžius nuteistojo prašymą nebus viršyta pinigų suma, už kurią nuteistajam leidžiama per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Nupirktos prekės įteikiamos nuteistajam. Šis pasirašo prašyme, kuris įsiuvamas į nuteistojo asmens bylą.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede, nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, nurodytos konkrečios galimų įsigyti prekių grupės, pvz., 1.13 p. nurodyta „Kečupas, pomidorų padažas, sojų padažas, majonezas, garstyčios, krienai“, 3.1. p. „Muilai, šampūnai, plaukų kondicionieriai, kūno dezodorantai arba antiperspirantai ir kitos kūno priežiūros priemonės, burnos skalavimo skystis, skutimosi kremai arba putos“, konkrečiai nenurodant gamintojo.
Iš byloje esančio pareiškėjo 2017 m. sausio 9 d. prašymo apsipirkti parduotuvėje matyti, kad kūno aliejus „Jonnson&baby“, „Daumantų“ majonezas nėra įtrauktas į pirkinių sąrašą (b. l. 80). 2017 m. sausio 9 d. prašyme apsipirkti parduotuvėje pareiškėjas nurodė, tik „keksą su kakava“. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas tik 2017 m. sausio 23 d. prašyme apsipirkti parduotuvėje nurodė pageidaujamą įsigyti kūno aliejų „Jonnson&baby“ ir pyragą „Napaleon“, „Daumantų“ majonezas taip pat nėra įtrauktas į šį pirkinių sąrašą (b. l. 84). Pareiškėjas tik 2017 m. vasario 20 d. prašyme apsipirkti parduotuvėje nurodė, kad norėtų įsigyti „Daumantų“ majonezą (b. l. 89).
Pažymėtina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede, nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, nurodytos tik konkrečios galimų įsigyti prekių grupės, todėl jei asmens pageidaujamos konkrečios prekės tuo metu Lukiškių TI-K parduotuvėje nėra, jis gali įsigyti kito gamintojo prekę iš parduotuvėje nurodyto sąrašo. Teismui nepateikti įrodymai, kad pareiškėjas būtų pageidavęs kito gamintojo analogiškos prekės, o Lukiškių TI-K atsisakė jas pristatyti. Lukiškių TI-K pagrįstai nustatė, kad prekės (kūno aliejus „Jonnson&baby“, pyragas, „Daumantų“ majonezas) nėra konkrečiai įtrauktos į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo nuteistiesiems leidžiamų turėti įsigyti maisto produktų sąrašą, todėl pareiškėjo argumentai, kad tokie Lukiškių TI-K veiksmai nepateisinami ir pažeidžia pareiškėjo kaip vartotojo teises, garbę ir orumą atmestini kaip nepagrįsti.
Be to, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų įsigijimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-357, 13 punkte nustatyta, kad asmeniui pagrįstai (kai atnešama ne ta prekė, kuri užsakyta, pažeista pakuotė, produktų galiojimo terminas baigiasi pirkimo dieną) atsisakius paimti prekę ar visą užsakymą suderinus su pareigūnais, galimas prekių grąžinimas.
Taip pat pažymėtina, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1-53 yra patvirtinta komisija dėl prekių kainų kontrolės, kuri tikrina, kad kainos UAB „Lobby Baltic“ neviršytų šalia esančių parduotuvių kainų. Iš teismui pateiktų parduotuvės patikros aktų matyti, kad tikrinamos ne tik kainos, bet ir parduotuvėje esančių prekių asortimentas, parduodamų maisto produktų tinkamumo naudoti terminai, parduodamų vaisių ir daržovių kokybė (b. l. 77, 79, 111-113, 116, 118, 120, 122, 124). Lukiškių TI-K po parduotuvės patikrinimo informuoja UAB „Lobby Baltic“ apie patikrinimo rezultatus, esant nustatytoms didesnėms kainoms nei aplinkinėse parduotuvėse, įpareigoja sumažinti kainas (b. l. 78, 115, 121, 125) bei įpareigoja minėtą įmonę užtikrinti, kad visas kainoraštyje nurodytas asortimentas nuolat būtų parduotuvėje arba išbraukti prekes iš kainoraščio (b. l. 110, 112, 114, 117, 119, 121, 123). Teismo vertinimu, iš pateiktų Lukiškių TI-K patikrinimo aktų darytina išvada, kad Lukiškių TI-K esančios parduotuvės kainos nuolat tikrinamos ir palyginamos su parduotuvėmis, esančiomis netoli įstaigos, tikrinamas ir parduotuvėje esančių prekių asortimentas, parduodamų maisto produktų tinkamumo naudoti terminai, parduodamų vaisių ir daržovių kokybė. Be to, 2017 m. kovo 31 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorius atlikęs Lukiškių TI-K parduotuvės patikrinimą, pažeidimų taip pat nenustatė (b. l. 86–88).
Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. raštu Nr. 96-787 pareiškėjui atsakoma ir į pareiškėjo 2017 m. vasario 7 d. skundą, kuriame pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl kameroje netinkamo lango užsidarymo, šiukšlių dėžės ir šiukšlių maišų neišdavimo, arbatinuko, netinkamai izoliuoto sanitarinio mazgo, duše nesančio veidrodžio, plonai pjaustomos duonos.
Dėl šių klausimų Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. rašte Nr. 96-787 nurodė, kad Lukiškių TI-K pagal Suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnalo duomenis Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus vedėjas J. K. buvo su pareiškėju susitikęs 2017 m. sausio 16 d. ir 2017 m. sausio 30 d., susitikimų metu buvo konstatuota, kad kamera Nr. 222 atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles. 2017 m. vasario 13 d. pareiškėjas buvo susitikęs su Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus vedėju materialinio aprūpinimo klausimais, susitikimo metu buvo konstatuota, kad Lukiškių TI-K šiukšlėms sudėti išduodamas šiukšlių kibiras (b. l. 17, 101–102).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatyta, kad asmeniniais klausimais nuteistuosius priima pataisos įstaigų vadovybė ir tarnybų vadovai pagal savo kompetenciją (187 punktas), o įrašus apie nuteistųjų priėmimą asmeniniais klausimais darbuotojai daro Nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale (188 punktas).
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale esantys įrašai, patvirtina, kad Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus vedėjas J. K. 2017 m. sausio 16 d. įrašu patvirtino, kad langai yra tvarkingi, 2017 m. sausio 30 d. įrašu, konstatuota, kad kamera Nr. 222 atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles (b. l. 92–96). Pažymėtina kad Lukiškių TI-K teigimu pareiškėjui šiukšlių kibiras išduotas. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovo teiginiais, be to, pareiškėjas ir pats neneigia, kad kameroje yra kibiras, vadinasi pareiškėjui yra sudaryta galimybė kur išmesti šiukšles. Apie pareiškėjui išduotus daiktus, tarp kurių yra ir kibiras, patvirtina Kameros kortelėje esantys įrašai (b. l. 96). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V- 908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ 37 punkto nuostatas, kad turi būti išduodamas kibiras, o ne šiukšliadėžė su dangčiu. Todėl pareiškėjo argumentai dėl šiukšlių dėžės, netinkamai užsidaromo lango ir kitų materialinio aprūpinimo aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat teismui reiškia pretenzijas dėl būtent pareiškėjui itin plonai pjaustomos duonos.
Išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama (Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, 20 punktas). Valgiaraštyje nurodytas duonos kiekis kiekvienam maitinimui išduodamas atskirai (Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 21 punktas). Atsakovo Lukiškių TI-K teigimu, pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį, visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Atsakingi Lukiškių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę, pagamintas maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovo teiginiais, be to, pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad yra atsakovo darbuotojų prieš jį asmeniškumas ar kitoks neigiamas nusistatymas, kad būtent tik pareiškėjo atžvilgiu pateikia duona supjaustyta itin plonai. Todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Be to, pareiškėjo teigimu, pakabinta užuolaida virš sanitarinio mazgo pilnai neužsitraukia, todėl pro duryse esantį langelį akivaizdžiai matosi kaip atlieka savo gamtinius reikalus ar tenkina savo lytinę aistrą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ginčo tarp šalių nėra dėl sanitarinio mazgo uždengimo užuolaida. Aplinkybių, kodėl ši užuolaida neužsitraukia pilnai, pareiškėjas nedetalizuoja, papildomų paaiškinimų nepateikia, todėl pareiškėjo argumentai vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio, nes iš esmės pareiškėjo teisė į privatumą užtikrinama.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. rašto Nr. 96-787 nepagrįstumo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl reikalavimo panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. raštą Nr. 96-783.
Pareiškėjas 2017 m. vasario 6 d. prašyme nurodė, kad 2013 m. balandžio 15 d. Lukiškių TI-K gavo leidimą dirbti Lukiškių TI-K teritorijoje, tačiau iki šiol prašymai dėl įdarbinimo nebuvo tenkinami, todėl pareiškėjas prašė suteikti jam galimybę įsidarbinti Lukiškių TI-K valgykloje arba ryšininko, radisto, kirpėjo, bibliotekininkės padėjėjo, operatoriaus pareigose ar aprūpinti darbu, kuriam turėtų atitinkamų žinių bei atitiktų atitinkamus jo savybių kriterijus (b. l. 64–65). Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. rašte Nr. 96-783 nurodė, kad pareiškėjo prašymo tenkinti negali, nes nėra laisvų darbo vietų (b. l. 19–20, 62–63).
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriuje, jei yra galimybė dirbti, suimtieji gali dirbti tik jų rašytiniu prašymu ir šių suimtųjų ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurioje žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu.
Iš byloje esančio medžiagos matyti, kad 2013 m. balandžio 15 d. Vilniaus apygardos teismas pareiškėjui suteikė leidimą dirbti Lukiškių TI-K (b. l. 66). Pažymėtina, kad ginčo tarp šalių dėl šios aplinkybės nėra.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatyta, kad darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių. Šios pataisos priemonės pagrindinis tikslas yra paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese.
BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administraciją. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Šios pareigos įgyvendinimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja BVK XI skyriaus antrasis skirsnis. Iš BVK antrojo skirsnio normų visumos matyti, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų dabas yra skirstomas į mokamą darbą, taikant BVK 131 str. nuostatas dėl jų apmokėjimo ir nemokamą darbą, kurį reglamentuoja BVK 134 str.
Vadovaujantis Nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime įtraukimo (priėmimo) į darbą valstybinės įmonės „Mūsų amatai“ ir atleidimo iš darbo joje tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1-16 ir Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ direktoriaus 2016 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1/05-9 „Dėl nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime įtraukimo (priėmimo) į darbą valstybinės įmonės „Mūsų amatai“ ir atleidimo iš darbo joje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (b. l. 34–40), gavus valstybinės įmonės (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“ prašymą dėl laisvų darbo vietų, nuteistieji, pageidaujantys dirbti VĮ „Mūsų amatai“ užpildo nustatytos formos prašymą dėl priėmimo į darbą, kurį įteikia kuruojančiam SRS būrio viršininkui. SRS būrio viršininkas gautą nuteistojo prašymą užregistruoja Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) peticijų ir skundų registracijos žurnale ir pateikia VĮ „Mūsų amatai“ gamybos cecho viršininkui dėl tarpininkavimo priimti nuteistąjį į darbą. Gamybos cecho viršininkas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos privalo išnagrinėti gauto prašymo pagrįstumą. Gamybos cecho viršininkas, nepritariantis prašyme nurodyto nuteistojo priėmimui į darbą tai pažymi gautame prašyme, nurodydamas tokio nepritarimo išsamius motyvais. Gavus teigiamąjį gamybos cecho viršininko tarpininkavimą, nuteistojo prašymas ne vėliau, kaip per 2 darbo dienas nuo pritarimo užfiksavimo dienos grąžinamas nuteistąjį kuruojančiam SRS būrio viršininkui, kuris gautą prašymą, suderinus su Sveikatos priežiūros tarnybos specialistais, pateikia Nuteistųjų įdarbinimo komisijai. Šios komisijos posėdžiai organizuojami, atsižvelgiant į iš VĮ „Mūsų amatai“ gautą rašytinę informaciją apie laisvas ar numatomas atsirasti darbo vietas, pretendentams keliamus reikalavimus bei į Lukiškių TI-K 2017 m. sausio 17 d. direktoriaus įsakymu Nr. 1-14 „Dėl nuteistųjų įdarbinimo komisijos sudarymo“ (b. l. 41–42) patvirtintus nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus.
Kaip matyti Lukiškių TI-K administracija 2017 m. kovo 1 d. rašte Nr. 96-783 pareiškėją informavo apie įdarbinimo galimybes ir priėmimo į darbą tvarką valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, esančios Lukiškių TI-K teritorijoje. Taip pat informavo, kad tiek Lukiškių TI-K, tiek valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ tuo metu laisvų darbo vietų nebuvo. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti, kad atsakovas turėjo pareiškėjo prašymo pateikimo metu laisvų darbo vietų, tačiau tyčiniais veiksmais atsisakė pareiškėją įdarbinti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. rašto Nr. 96-783 nepagrįstumo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl reikalavimo panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 7 d. raštą Nr. 96-899.
Pareiškėjas 2017 m. vasario 23 d. prašymu prašė išduoti „dekį“ (tamsaus atspalvio), šiukšlių dėžę ir įrengti kameroje televizijos stovą (b. l. 103). Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 7 d. rašte Nr. 96-899 nurodė, kad tiek antklodės, tiek šiukšlių kibiro neišduos, nes šie daiktai jau yra išduoti, o televizijos laikiklių įrengimo nenumato teisės aktai (b. l. 17, 101–102).
Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132, 1 priedo matyti, kad asmeniui, esančiam laisvės atėmimo vietoje, priklauso antklodė - 1 vnt. Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui yra išduota antklodė ir 2 kibirai (Kameros kortelė, b. l. 96). Teisės aktai nenumato prievolės įstaigai išduoti tuos pačius daiktus kelis kartus, be to, nėra reglamentuota, kokios spalvos turi būti antklodė bei nenumatyta galimybė asmeniu pasirinkti antklodės spalvą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl antklodės ir šiukšlių dėžės išdavimo, nes šie daiktai pareiškėjui jau yra išduoti.
Dėl pareiškėjo prašymo dalies įrengti kameroje televizijos stovą pažymėtina, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, skirsnyje „Kamerų įrengimo reikalavimai“ nėra numatytas imperatyvas kamerose įrengti televizorių laikiklius, tai gali padaryti tik pati įstaiga pagal savo finansines galimybes. Atsižvelgiant į tai, atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl televizoriaus stovo įrengimo kameroje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 7 d. rašto Nr. 96-899 nepagrįstumo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 2S-2697.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 16 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl įdarbinimo, maisto gaminimo valgykloje, asmeninio pobūdžio veiklos, dėl parduotuvėje užsakomų prekių ir jų pristatymo, šiukšlių dėžės, „dekio“ neišdavimo, televizoriaus laikiklio įrengimo kameroje ir kt. (b. l. 52–60). Kalėjimų departamentas 2017 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-2697 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriame nustatė, kad Lukiškių TI-K administracijos pateikti atsakymai teisingi, pateikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (b. l. 12–14, 98–100).
Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K dėl šių pažeidimų teikia formalius atsakymus ir problemų iš esmės nesprendžia. Pažymėtina, kad teismas nesutinka su šiuo pareiškėjo argumentu, nes kaip matyti iš aptartų raštų tiek atsakovas Lukiškių TI-K, tiek Kalėjimų departamentas pareiškėjo prašymus išnagrinėjo išsamiai, nurodė teisinį pagrindą ir objektyviai įvertino visas faktines ir teisines aplinkybes.
Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, jog Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 1 d. raštas Nr. 96-798, 2017 m. kovo 1 d. raštas Nr. 96-787, 2017 m. kovo 1 d. raštas Nr. 96-783 ir 2017 m. kovo 7 d. raštas Nr. 96-899 yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo, darytina išvada, kad Kalėjimų departamento 2017 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 2S-2697 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl reikalavimo įpareigoti Lukiškių TI-K atlikti veiksmus.
Pareiškėjas teismo prašo įpareigoti Lukiškių TI-K sudaryti pareiškėjui sąlygas dirbti Lukiškių TI-K ar UAB „Pontem“, atitinkamus prašyme nurodytus darbus (išskyrus valstybės įmonėje „Mūsų amatai“); sudaryti sąlygas išeiti iš kameros į virtuvę (valgyklą) nustatytu dienotvarkėje metu bei laisvalaikio metu – pasivaikščioti ar užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla; sudaryti sąlygas gauti ir kitokiu būdu įgyti maisto produktų, kurių nėra įstaigos parduotuvėje, tačiau šias galima įsigyti ir turėti; išduoti šiukšliadėžę ir aprūpinti nuolat šiukšlių maišais; užtikrinti lygiateisiškumą išduodant baltą duoną ir šios nepjaustyti; suteikti dietinį maitinimą pagal aktualios redakcijos patvirtintą valgiaraštį; užtikrinti privatumą nesinaudojant sanitariniu mazgu, kad šiuo besinaudojant nebūtų matomas iš esmės ir nebūtų galimybės tokiems veiksmas atsirasti; įrengti kameroje televizijos laikiklį. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio reikalavimas laikytinas išvestiniu reikalavimu iš skundžiamų Lukiškių TI-K raštų ir Kalėjimo departamento sprendimo. Teismui nustačius Lukiškių TI-K raštų ir Kalėjimų departamento sprendimo teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Dėl pareiškėjo reikalavimo kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašant prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Taigi, iš įstatyminio reguliavimo matyti, kad teisė kreiptis į Europos Sąjungos teisminę instituciją suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Teismas, atsižvelgdamas į šios bylos aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo kreiptis į ESTT, kadangi teismui nekyla abejonių dėl šioje byloje taikytinų Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo.
Dėl kitų pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Dėl pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant 3 sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.). Taigi tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. tiek neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tiek pareiškėjui padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų 3 viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovas veikė nepagrįstai ir neteisėtai. Nenustačius Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip conditio sine qua non (lot. - būtina, privaloma sąlyga) turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl žalos atlyginimo netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 83-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįsta.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai Tomas Blinstrubis
Bronius Januška
Irena Paulauskienė