Administracinio nusižengimo byla
Nr. A8.-230-780/2017
Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00103-2017-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4;
1.4.8; 1.5.4; 9.38; 21.9.9;
21.9.10; 21.11.1; 21.11.3

LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2017 m. lapkričio 23 d.
Lazdijai
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka,
sekretoriaujant Joanai Kardokienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. J. ir jo atstovui advokatui Viliui Žilioniui,
Kauno teritorinės muitinės atstovei Redai Gervelytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Vilniaus m., A. Paškevič-Ciotkos g. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
P. J. 2017 m. rugsėjo 27 d. 16 val. 51 min. Lazdijų r. sav., kelio Nr. 135 9-ame km automobiliu „Iveco 35C17“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno prekes: 2 876 vienetus moteriškų ir vaikiškų kelnių, 1 188 poras moteriškų kojinių iki kelių, 20 vienetų moteriškų chalatų, 23 vienetus naktinių marškinių ir pižamų, 250 vienetų megztų moteriškų kepurių, 480 vienetų apatinių kelnaičių, neturėdamas jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Neteisėtai gabentų prekių vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, yra 9 998,34 Eur, t. y. 265 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 214 straipsnio 3 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. iš Lenkijos vežė protokole nurodytas prekes, bet jų įsigijimo ir gabenimo dokumentų su savimi neturėjo, nes juos vežėsi šių prekių savininkai, kurie važiavo jam iš paskos. Tačiau jiems sugedo automobilis ir jie liko Lenkijoje nieko jam nepasakę, o jis važiavo toliau. Kai muitinės pareigūnai jį sustabdė, jis neturėjo prekių įsigijimo dokumentų, o juos pateikė vėliau, kai jam šiuos dokumentus perdavė prekių savininkai. Gailisi padaręs nusižengimą, prašo paskirti mažesnę baudą nei minimali, nes žmona nedirba ir jie augina du mažamečius vaikus. Prekių prašo nekonfiskuoti, nes jos priklauso ne jam.
Daiktų paėmimo protokolas (b. l. 4), Kauno teritorinės muitinės pareigūnių Vaidos Bagdanavičienės ir Danutės Rūtelionienės tarnybiniai pranešimai (b. l. 6, 10), prekių sulaikymo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 11) patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. 16 val. 51 min. Lazdijų r. sav., kelio Nr. 135 9-ame km patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Iveco 35C17“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo P. J., kuris gabeno prekes: 2 876 vnt. moteriškų ir vaikiškų kelnių, 1 188 poras moteriškų kojinių iki kelių, 20 vnt. moteriškų chalatų, 23 vnt. naktinių marškinių ir pižamų, 250 vnt. megztų moteriškų kepurių, 480 vnt. apatinių kelnaičių, neturėdamas jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus viršininkės tarnybinis pranešimas dėl prekių vertės patvirtina, kad P. J. gabentų prekių muitinė vertė be privalomų sumokėti mokesčių yra 9 998,34 Eur, o vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 13 523,34 Eur (b. l. 8). Iš byloje esančių sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21, 22, 24, 25, 26, 27, 28, 29) ir Ž. M., A. M., H. T. D., A. D., K. T. paaiškinimų-liudijimų (b. l. 52-54) matyti, kad dalis gabentų prekių 2017 m. rugsėjo 27 d. pirkta Lenkijoje ir už jas sumokėta 34 783,79 zlotai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad P. J. Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno prekes, kurių vertė viršija trisdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, neturėdamas prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, todėl jo kaltė yra įrodyta ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, kuri numato atsakomybę už prekių, kurių vertė viršija trisdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų, kai nėra ANK 208 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyta aplinkybė, kad gabentų prekių įsigijimo ir gabenimo dokumentų neturėjo todėl, kad jų jam nedavė prekių pirkėjai, kurie dokumentus turėjo su savimi važiuodami paskui, ir aplinkybė, kad jis 2017 m. spalio 3 d. pateikė dalies gabentų prekių įsigijimo dokumentus (sąskaitas), nešalina jo administracinės atsakomybės ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 214 straipsnyje numatytame pažeidime pavojinga veika laikoma prekių gabenimas be dokumentų, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių prekių gabenimo ar įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti. Šis administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl veikos kvalifikavimui nėra svarbu, ar asmuo dokumentus pamiršo, ar pareigūnui jų nepateikė dėl susijaudinimo, sumišimo, ar jų nepaėmė tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N14-1220/2006, 2007 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-266/2007, 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2364/2010; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-178-332/2014; Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-534-319/2017). P. J. pripžino, kad žinojo, jog vežamoms prekėms reikia turėti atitinkamus dokumentus, todėl to nepadaręs veikė savo rizika ir padarė nusižengimą.
ANK 214 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prekių (krovinio) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Institucija, kvalifikuodama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, gabenamų prekių vertę nustatė pagal Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus išvadą, tačiau joje prekės vertintos kaip neturinčios Sąjungos prekės statuso ir kartu pažymėta, kad jeigu būtų nustatyta, jog prekės turi Sąjungos prekės statusą, tai šia vertė vadovautis nereikia (b. l. 8). Iš P. J. paaiškinimo, prekių pardavimo sąskaitų ir prekių savininkų paaiškinimų matyti, kad gabentos prekės nėra įvežtos iš trečiųjų šalių, o buvo įsigytos Lenkijoje, todėl remiantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 952/2013 tokios prekės priskirtinos Sąjungos prekei, kurioms išvadoje nurodyti mokesčiai nėra taikomi. Vadinasi gabentų prekių vertė, nurodyta Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus išvadoje, laikytina ne įskaitant privalomus sumokėti mokesčius paskaičiuota 13 523,34 Eur suma, o 9 998,34 Eur suma be privalomų sumokėti mokesčių. Nepaisant to, net ir 9 998,34 Eur suma gerokai viršija ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatytą trisdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ribą, nes sudaro 265 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, todėl veikos kvalifikacijos tai nekeičia.
Nors po to, kai administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas P. J. pateikė prekių įsigijimo dokumentus, tačiau pažymėtina, kad P. J. pateikta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 188 porų puskojinių įsigijimo yra išrašyta 2017 m. spalio 2 d. (b. l. 23), o jis prekes gabeno 2017 m. rugsėjo 27 d., todėl minėta sąskaita negali būti laikoma šio nusižengimo metu gabentų prekių (kojinių) įsigijimą patvirtinančiu dokumentu, nes prekių gabenimo metu (2017-09-27) ši sąskaita dar nebuvo surašyta. Taip pat pažymėtina ir tai, kad pateiktose sąskaitose (b. l. 22, 24, 25, 26) nurodytas pirktų kelnių kiekis (2 809 vnt.) nepateisina viso administracinio nusižengimo protokole nurodyto P. J. gabento kelnių kiekio (2 876 vnt.) įsigijimo. Todėl nustatyti visų prekių vertę pagal įsigijimo sandorio dokumentus nėra galimybės.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, muitinės pareigūnai prekių vertę galėjo nustatyti patys, remdamiesi antriniais muitinio įvertinimo metodais, įskaitant tapačių ar panašių prekių verte, tik neskaičiuojant mokėtinų mokesčių, taikomų prekėms įvežtoms iš trečiųjų šalių (Sąjungos muitinės kodekso, nustatyto 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, 74 straipsnis). Todėl nutarimu patikslintina gabentų prekių vertė nurodant ją - 9 998,34 Eur (265 baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai).
Pažymėtina, kad iš sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21, 22, 24, 25, 26, 27, 28, 29) matyti, kad dalis gabentų prekių 2017 m. rugsėjo 27 d. pirkta Lenkijoje ir už jas sumokėta 34 783,79 zlotai. Pagal oficialų Europos centrinio banko valiutų kursą 2017 m. rugsėjo 27 d. vieno zloto vertė buvo lygi 4,3027 eurų, todėl bendra šių prekių vertė pagal pateiktus jų įsigijimo dokumentus yra 8 084,18 eurų, kas sudaro 214,66 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tai yra žymiai viršija ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatytą trisdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ribą. Taigi, akivaizdu, kad net ir skaičiuojant gabentų prekių vertę pagal sandorio vertę, kurią patvirtina pateikti dokumentai, bet kuriuo atveju gabentų prekių vertė žymiai viršija trisdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ribą ir veikos kvalifikacijos nekeičia.
Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis.
P. J. yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau pirmą kartą padarė tokį administracinį nusižengimą (b. l. 30-33). Byloje yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jis yra vedęs ir turi du mažamečius vaikus, viena išlaiko šeimą, nes žmona nedirba. Taip pat, atsižvelgtina į tai, kad prekių savininkai pateikė diliąją dalį prekių įsigijimo dokumentų, todėl šiuo nusižengimu nesukeltos sunkios pasekmės, nepadaryta kokia nors reikšminga žala valstybės ekonomikai, nustatytai verslo, valdymo tvarkai.
Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, P. J. taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir jam skirtina švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje minimali bauda. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju galimas ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas, kadangi net ir minimalios 1 000 Eur baudos paskyrimas už pirmą kartą padarytą ANK 214 str. 3 d. numatytą administracinį nusižengimą, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, jo šeiminę ir turtinę padėtį, padarytos veikos pavojingumą, pažeidimo aplinkybes, nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas padarytam pažeidimui. Minimali sankcijoje numatyta bauda yra didelė, todėl už pirmą kartą padarytą tokio pobūdžio nusižengimą, kuris, atsižvelgiant į pateiktus prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus, neigiamų pasekmių valstybės ekonomikai ir konkurencinei verslo aplinkai nesukėlė, būtų akivaizdžiai per didėlė ir neatitiktų teisingumo principo. Todėl teismas daro išvadą, kad 500 Eur dydžio bauda nagrinėjamu atveju bus pakankama nuobauda ir pakankama prevencinė priemonė, o tokios baudos paskyrimas atitiks administracinei nuobaudai keliamus tikslus.
ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 214 straipsnio 3 dalies pažeidimas nepatenka į baigtinį ANK 29 straipsnio 4 dalies nusižengimų sąrašą, kai gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatytas prekių (krovinio) konfiskavimas galimas tik tada, kai nustatomas teisės pažeidimą padariusio asmens ir prekių (krovinio) savininko sutapimas.
Byloje nustatyta, kad dalis gabentų prekių priklauso ne jas gabenusiam P. J., o kitiems asmenims: 2 665 vnt. kelnių – Ž. M. (b. l. 22, 24, 25); 144 vnt. kelnių – A. M. (b. l. 26); 20 vnt. chalatų, 21 vnt. marškinėlių, 2 vnt. pižamų – K. T. (b. l. 21, 28); 480 vnt. kelnaičių – A. D. (b. l. 27); 250 vnt. kepurių – H. T. D. (b. l. 29). Todėl šios prekės nekonfiskuotinos ir grąžintinos savininkams ar jų įgaliotiems asmenims nutarimui įsiteisėjus.
Likusios prekės – 67 vnt. kelnių ir 1 188 poros kojinių, gabentos be jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, jos yra administracinio nusižengimo dalykas, kurį neteisėtai gabeno P. J.. Jokių duomenų, kad šie daiktai jų gabenimo metu teisėtai pagal įsigijimo dokumentus priklausė kam nors kitam nėra. P. J. pateikta sąskaita Nr. FV/0006/10/2017 dėl 1 188 porų puskojinių įsigijimo yra išrašyta 2017 m. spalio 2 d. (b. l. 23), o prekes buvo gabenamos 2017 m. rugsėjo 27 d., todėl minėta sąskaita negali būti laikoma šio nusižengimo metu gabentų prekių (kojinių) įsigijimą patvirtinančiu dokumentu. Pats P. J. patvirtino, kad visų jo gabentų prekių įsigijimo dokumentai buvo pas jų savininkus, kurie važiavo paskui jį, todėl akivaizdu, kad 2017-10-02 išrašyta sąskaita negalėjo būti tų prekių, kurios buvo gabenamos 2017-09-27. Todėl vien dėl to, kad 2017-10-02 sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sutampa puskojinių kiekis (1 188 porų) su tuo, kuris buvo gabenamas 2017-09-27, nėra pagrindo teigti, kad nusižengimo metu gabentos tos prekės, kurias P. J. ir Ž. M. prašo grąžinti remiantis 2017-10-02 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).
Byloje esanti 2017-09-27 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad A. M. įsigijo 216 vnt. getrų (b. l. 20), nepatvirtina jokių protokole gabentų prekių įsigijimo ir nesusijusi su šia byla, nes tarp P. J. gabentų prekių nėra getrų.
Taigi, nenustačius, kad 67 vnt. iš gabentų 2 876 vnt. kelnių ir 1 188 poros kojinių priklauso kitam savininkui, šios prekės konfiskuotinos (ANK 214 straipsnio 4 dalis.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
n u t a r i a :
P. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubausti 500 Eur (penkių šimtų eurų) bauda.
2017 m. spalio 19 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ((duomenys neskelbtini)), paimtas prekes - 67 vnt. kelnių ir 1 188 poras kojinių, saugomas III tipo atvirajame muitinės sandėlyje (Ramygalos g. 151, Panevėžys), nutarimui įsiteisėjus konfiskuoti.
Prekes, paimtas 2017 m. spalio 19 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ((duomenys neskelbtini)), saugomas III tipo atvirajame muitinės sandėlyje (Ramygalos g. 151, Panevėžys), nutarimui įsiteisėjus grąžinti savininkams ar jų įgaliotiems asmenims pagal jų pateiktus įsigijimo dokumentus:
- 2665 vnt. kelnių – Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
- 144 vnt. kelnių – A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
- 20 vnt. chalatų, 21 vnt. marškinėlių, 2 vnt. pižamų – K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
- 480 vnt. apatinių kelnaičių – A. D.;
- 250 vnt. kepurių – H. T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.
Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 „Luminor Bank“, AB, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK, esantis administracinio nusižengimo protokole (17073852232).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).
Teisėjas Ramūnas Šarka