Civilinė byla Nr. e2S-3355-392/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14068-2025-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.7.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Credit Care“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal UAB „Credit Care“ ieškinį atsakovams J. V. ir K. U. dėl pripažinimo negaliojančia 2013 m. liepos 11 d. atsakovų sudarytos AB „Santra“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Credit Care“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. V. ir K. U. ir prašo pripažinti negaliojančia 2013 m. liepos 11 d. atsakovų sudarytą AB „Santra“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį dėl 28 635 vnt. paprastųjų vardinių AB „Santra“ akcijų perleidimo, taikyti restituciją natūra – grąžinti J. V. 28 635 vnt. paprastųjų vardinių AB „Santra“ akcijų, taip pat priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prie šios civilinės bylos prijungta civilinė byla Nr. e2-29643-1094/2025 pagal ieškovės UAB „Credit Care“ ieškinį atsakovei AB „Santra“, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiais atsakovės AB „Santra“ 2025 m. gegužės 20 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus (nutarimus).
2. Atsakovas K. U. pateikė prašymą įpareigoti ieškovę UAB „Credit Care“ į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 10 000 Eur užstatą galimoms atsakovo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi prašymą atmetė.
4. Nutartyje nurodė, kad remiantis prašyme pateiktais argumentais šioje proceso stadijoje spręstina, kad nėra akivaizdžių požymių, jog ieškovė, pateikdama ieškinį dėl akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, o vėliau ir ieškinį dėl AB „Santra“ 2025 m. gegužės 20 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų (nutarimų) pripažinimo negaliojančiais, piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis.
5. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė yra naujai įsteigtas juridinis asmuo, ieškinys byloje paduotas praėjus trumpam laiko tarpui nuo juridinio asmens įsiteigimo. Ieškovės steigėja ir vienintelė akcininkė yra A. K.. Būtent A. K. turėjo didelės vertės reikalavimo teisę į atsakovą J. V., kurią 2025 m. kovo 24 d. ir 2025 m. balandžio 4 d. perleido ieškovei reikalavimo teisių perleidimo sutartimis. Reikalavimo perleidimo sutartys nėra ginčijamos. Taigi, ieškovė yra atsakovo J. V. kreditorė, kurios naudai vykdomas priverstinis skolos išieškojimas. Šioje civilinėje byloje ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2013 m. liepos 11 d. atsakovų sudarytą AB „Santra“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį dėl 28 635 vnt. paprastųjų vardinių AB „Santra“ akcijų perleidimo. Ieškovė, pateikdama ieškinį, suformulavo tiek ieškinio faktinį pagrindą, tiek dalyką, pateikė, ieškovės nuomone, ieškinį pagrindžiančius įrodymus, dalį prašomų įrodymų paprašė išreikalauti. Dėl ieškinio (ne)pagrįstumo bus sprendžiama išnagrinėjus bylą iš esmės. Ta aplinkybė, kad ieškovė yra naujai įsteigtas juridinis asmuo, kurios steigėja ir vienintelė akcininkė yra iki reikalavimo perleidimo sutarčių atsakovo J. V. kreditore buvusi A. K., savaime nepatvirtina, kad ieškinio pareiškimu siekiama kitų tikslų nei ieškinio patenkinimo. To nepatvirtina ir procesinių prašymų teismui teikimas, ieškovės sprendimas ne tikslinti byloje dėl akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškinio reikalavimus, o pareikšti naują ieškinį (kurio pagrindu užvesta civilinė byla vėliau buvo prijungta prie šios bylos). Proceso įstatymas nedraudžia tokiais atvejais reikšti naują ieškinį, atitinkamai, kiti byloje dalyvaujantys asmenys, matydami tam pagrindą, turi teisę prašyti bylas sujungti.
6. Nors ieškovė yra naujai įsteigtas juridinis asmuo, tačiau iš prie atsiliepimo į prašymą pateikto AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 29 d. iki 2025 m. liepos 25 d. ieškovė gavo 7 401,27 Eur pajamų, kurių dalį (1 101,27 Eur) sudaro vykdymo proceso metu iš skolininko J. V. išieškota skolos dalis. Todėl nepagrįstu laikomas atsakovo K. U. prašymo argumentas, kad vienintelis ieškovės turimas turtas – reikalavimo teisė į nemokų skolininką. Tai, kad per pakankamai trumpą laiką buvo išieškota ir ieškovei antstolės pervesta 1 101,27 Eur suma, neleidžia sutikti, kad ieškinio atmetimo atveju ieškovė neturėtų galimybės atlyginti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Be to, ieškovei taip pat priklauso ir 114 vnt. AB „Santra“ paprastųjų vardinių akcijų.
7. Bet kuriuo atveju šioje proceso stadijoje pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo manyti, kad ieškovė galėtų vengti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, jei tokios būtų priteistos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas (apeliantas) K. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-08-08 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-24589-1110/2025 ir klausimą išspręsti iš esmės - patenkinti atsakovo K. U. prašymą įpareigoti ieškovę UAB „Credit care“ į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 10 000 Eur užstatą galimų K. U. bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Atskirojo skundo argumentai:
8.1. A. K. perleido savo reikalavimo teises į J. V. už simbolinę kainą savo pačios įsteigtam ribotos atsakomybės juridiniam asmeniui – AB „Credit care“, kuris įsteigtas su įstatymo leidžiamu minimaliu 1 000 eurų įstatiniu kapitalu ir kuris faktiškai nevykdo jokios ūkinės veiklos. A. K., per šį ribotos atsakomybės juridinį asmenį nedelsiant įgyvendino savo teisę į teisminę gynyba, siekdama perskirstyti verslo riziką ir išvengti galimų didesnių nuostolių (bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), susijusių su ieškinio pateikimu „žvejybos“ principu.
8.2. Teismas nusprendė, jog situacija, kai asmuo savo turimas reikalavimo teises perleidžia savo įsteigtam ribotos atsakomybės juridiniam asmeniui, kuris nevykdo jokios ūkinės veiklos ir kurio finansinė padėtis faktiškai priklauso nuo pirminio kreditoriaus (bendrovės steigėjo), o šio teisės ir interesai ginami per specialiai teisminiams ginčams inicijuotą juridinį asmenį, yra laikytina normalia ir toleruotina praktika, todėl nelaikoma procesiniu piktnaudžiavimu. Be to, teismas taip pat vertino, kad dirbtinai sudaryta veiklos regimybė, pateikiant banko išrašą apie pajamų įplaukas, yra pakankamas pagrindas laikyti, jog bendrovė pajėgi atlyginti bylinėjimosi išlaidas, net neanalizuojant jos realių finansinių galimybių (pajamų ir išlaidų santykio) ir “įplaukų“ atsiradimo laiko, kuris seka po ieškinio pateikimo ir žinant apie AB „Santra“ kitoje byloje pareikštą prašymą dėl įpareigojimo įmokėti užstatą.
8.3. Tačiau Ieškovės motyvas perleisti reikalavimo teises yra siekis išvengti asmeninės turtinės atsakomybės dėl galimų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o tikslas teisminį ginčą vesti naujai įsteigto juridinio asmens vardu, atribojant A. K. asmeninę atsakomybę.
8.4. A. K., įsteigdama UAB „Credit care“, siekė „optimizuoti“ J. V. skolos išieškojimo procesą neturėdama jokių kitų reikalavimo teisių; A. K. įsteigto ribotos atsakomybės juridinio asmens vadove yra paskirta A. K. motina D. K., kuri neturi nei teisinio išsilavinimo, nei patirties skolų išieškojimo srityje, o A. K.. Taigi, nagrinėjamu atveju, šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad UAB „Credit care“ neturėdama jokių kitų darbuotojų, išskyrus D. K., kuri neturi nei patirties, nei teisinio išsilavinimo, faktiškai nevykdo jokios realios veiklos. Pateiktas banko išrašas ir jame nurodomos įplaukos nepatvirtina realios veiklos vykdymo, o tėra įvaizdžio kūrimo įrankis, kuriuo bandoma sudaryti klaidingą įspūdį apie bendrovės veiklą, nors iš tikrųjų bendrovė jokios realios ūkinės veiklos nevykdo.
8.5. Teismas konstatavo, kad ieškovė gavo 7 401,27 Eur pajamų, todėl nepagrįstu laikė atsakovo K. U. prašymo argumentą, kad vienintelis ieškovės turimas turtas – reikalavimo teisė į nemokų skolininką. Tačiau pirmosios įplaukos į Ieškovės sąskaitą buvo gautos jau po to, kai AB „Santra“ pateikė prašymą įpareigoti Ieškovę įmokėti depozitą galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Ieškovė pateikė tik įplaukų išrašą, tačiau nepateikė jokių kitų dokumentų, galinčių pagrįsti, jog veikla yra reali ir ją vykdo UAB „Credit care“ darbuotoja.
8.6. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, jog priteisus bylinėjimosi išlaidas, Ieškovė neturėtų realių galimybių jų padengti ir taptų nemoki, o tai faktiškai reikštų jos bankrotą bei Atsakovo nuostolių atsiradimą. Todėl Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, esą ieškinio atmetimo atveju Ieškovė turėtų galimybę atlyginti Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti faktinėms aplinkybėmis.
9. Ieškovė UAB „Credit care“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti atsakovo K. U. 2025-08-18 atskirojo skundo dėl 2025-08-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
9.1. Atsakovas J. V. yra ieškovo UAB „Credit Care“ (toliau – Ieškovas) skolininkas, kuris visomis išgalėmis, neteisėtais ir nesąžiningais būdais, stengiasi išvengti skolų grąžinimo Ieškovui. Atsakovo J. V. skola Ieškovui šiuo metu sudaro daugiau nei 460 000 Eur. Šios civilinės bylos tikslas yra apginti Ieškovo teises ir teisėtus interesus nuo nesąžiningų skolininko J. V. veiksmų slepiant didelės vertės turtą nuo išieškojimo.
9.2. Teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad Ieškovas teisminės gynybos būtų kreipęsis turėdamas tikslą piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
9.3. Byloje nėra duomenų (Atsakovas tokių nepateikė nei su 2025-07-10 prašymu, nei su 2025-08-18 atskiruoju skundu), kad Ieškovas naudotųsi procesine teise ne pagal jos paskirtį, sąmoningai veiktų prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), ar naudotųsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Jau šioje byloje stadijoje, įvertinus su 2025-07-23 dubliku pateiktus rašytinius įrodymus, galima spręsti, kad Ieškovo ieškinys yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais.
9.4. A. K., kuri yra Ieškovo steigėja ir vienintelė akcininkė, neatliko jokių neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų, įsigydama reikalavimo teisę į skolininką J. V.. Tokią teisę suteikia įstatymas. Pasinaudodama ta pačia įstatymo teise A. K. perleido reikalavimo teisę į skolininką J. V. savo įsteigtai įmonei – Ieškovui, kas teisėtai konstatuota Teismo Nutartyje.
9.5. Jokie teisės aktai nei advokatų padėjėjams, nei advokatams nedraudžia steigti juridinio asmens ar investuoti į juridinį asmenį, kurio veikla – teisinių paslaugų teikimas. Kaip žinoma, teisines paslaugas, priklausomai nuo jų pobūdžio, gali teikti ne tik advokatai ar advokatų padėjėjai, o bet kurie asmenys turinys teisinę kvalifikaciją. Taigi, A. K., įsteigusi Ieškovą, taip pat neatliko jokių neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų. Ieškovo įsteigimo laikas nagrinėjamu atveju taip pat negali sudaryti prielaidų tikimybei, kad Ieškovas piktnaudžiaus procesu.
9.6. Reikalavimo teisės į skolininką J. V. įgijėja A. K. turi 20 metų teisinio darbo patirtį, tarp jų - skolų išieškojimo srityje. A. K. įsteigė Ieškovą turėdama investicinių planų teisinių paslaugų teikimo srityje, taip pat siekdama optimizuoti J. V. skolos ir kitų skolinių reikalavimų išieškojimo procesus, atitinkamai skolų išieškojimo procesą administruoti per juridinį asmenį, o ne asmeniškai (per savo asmenį). Kaip bus nurodoma toliau, šiuo metu įskaitant J. V. Ieškovas yra įsigijęs tris reikalavimo teises į skolininkus (žr. atsiliepimo 51 punktą) ir ketina ateityje ketina įsigyti vis daugiau reikalavimo teisių į skolininkus. Taigi, Atsakovo teiginiai neva Ieškovas neturi įsigijęs kitų reikalavimo teisių į skolininkus (žr. atskirojo skundo 16 punktą) neatitinka tikrovės.
9.7. Teismui papildomai teikiami nuasmeninti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2025-08-04 Ieškovas įsigijo reikalavimo teisę į fizinį asmenį, kurio skola sudaro daugiau nei 17 000 Eur (Priedas 1). 2025-08-19 Ieškovas su šiuo asmeniu sudarė taikos susitarimą dėl skolos grąžinimo (Priedas 2). Šio susitarimo pagrindu Ieškovas suteikė savo skolininkui nuolaidą ir susitarė dėl 12 900 Eur skolos grąžinimo dalimis. Šis skolininkas 2025-08-20 Ieškovui jau grąžino 3000,00 Eur, o 2025-09-01 dar 275,00 Eur (Priedas 3). Be to, 2025-08-12 Ieškovas įsigijo dar vieną reikalavimo teisę į fizinį asmenį, kurio skola sudaro daugiau nei 5000,00 Eur ir šiuo metu yra pradėjęs priverstinio išieškojimo veiksmus iš šio asmens turto (Priedas 4). Galiausiai, 2025-08-27 Ieškovas vėl gavo 1000,00 Eur pajamų už suteiktas juridines paslaugas (Priedas 3). Taigi, priešingai nei deklaratyviai bando teigti Atsakovas, Ieškovas vykdo veiklą, kuris generuoja realias pajamas ir neturi jokių intencijų nevykdyti teismų sprendimų, įskaitant ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
9.8. Kita vertus, jeigu Ieškovas turėtų ketinimą išvengti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylos pralaimėjmo atveju, tai Ieškovas savo vardu neįsigytų turto, iš kurio vėliau būtų galima išieškoti ir padengti bylinėjimosi išlaidas, t. y. reikalavimo teisių į skolininkus, iš kurių yra išieškomos realios piniginės lėšos, taip pat Santros akcijų.
9.9. Tai reiškia, kad Teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad byloje nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnio 3 dalies Ieškovo atžvilgiu, todėl Atsakovo atskirasis skundas netenkintas kaip nepagrįstas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas K. U. prašymas įpareigoti ieškovę UAB „Credit Care“ į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 10 000 Eur užstatą galimoms atsakovo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Šioje byloje ieškovė UAB „Credit Care“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. V. ir K. U. ir prašo pripažinti negaliojančia 2013 m. liepos 11 d. atsakovų sudarytą AB „Santra“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį dėl 28 635 vnt. paprastųjų vardinių AB „Santra“ akcijų perleidimo, taikyti restituciją natūra – grąžinti J. V. 28 635 vnt. paprastųjų vardinių AB „Santra“ akcijų.
13. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi atmesdamas atsakovo K. U. prašymą įpareigoti ieškovę UAB „Credit Care“ į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 10 000 Eur užstatą galimoms atsakovo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti nurodė, kad nors ieškovė yra naujai įsteigtas juridinis asmuo, tačiau iš prie atsiliepimo į prašymą pateikto AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 29 d. iki 2025 m. liepos 25 d. ieškovė gavo 7 401,27 Eur pajamų, kurių dalį (1 101,27 Eur) sudaro vykdymo proceso metu iš skolininko J. V. išieškota skolos dalis. Todėl nepagrįstu laikomas atsakovo K. U. prašymo argumentas, kad vienintelis ieškovės turimas turtas – reikalavimo teisė į nemokų skolininką. Tai, kad per pakankamai trumpą laiką buvo išieškota ir ieškovei antstolės pervesta 1 101,27 Eur suma, neleidžia sutikti, kad ieškinio atmetimo atveju ieškovė neturėtų galimybės atlyginti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Be to, ieškovei taip pat priklauso ir 114 vnt. AB „Santra“ paprastųjų vardinių akcijų. Bet kuriuo atveju šioje proceso stadijoje pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo manyti, kad ieškovė galėtų vengti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, jei tokios būtų priteistos.
14. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka.
15. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme taip pat nagrinėjama susijusi byla Nr. e2-1952-430/2025, pagal UAB „Credit Care“ ieškinį atsakovėms AB „Santra“, UAB „D korpusas“, UAB „M projektas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretysis asmuo J. V.. Toje byloje teismas 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarė: Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Credit Care“, juridinio asmens kodas 307112147, iki 2025 m. birželio 9 d. į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėti 15 000 Eur užstatą atsakovės akcinės bendrovės „Santra“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti bylos numerį ir byloje dalyvaujančius asmenis už kuriuos mokama.
16. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
17. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad pradinė kreditorė A. K. ir UAB „Credit Care“, kurios vienintelė akcininkė yra A. K. 2025 m. kovo 24 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurių pagrindu reikalavimo teisės į skolininką J. V. buvo perleistos ieškovei UAB „Credit Care“. Teismas pripažino reikšminga atsakovų nurodomą aplinkybę, kad ieškovė buvo įsteigta prieš pat ieškinio pareiškimą, o ieškovė pati pripažįsta, kad vienas iš šios įmonės įsteigimo tikslų yra siekis optimizuoti J. V. skolos ir kitų skolinių reikalavimų, kuriuos įsigys ateityje, išieškojimo procesus, atitinkamai skolų išieškojimo procesą administruoti per juridinį asmenį, o ne asmeniškai. Visgi lieka neaišku kodėl ir kaip ieškovės įsteigimas leidžia A. K. skolos išieškojimą optimizuoti ir kodėl ji negali to daryti asmeniškai, kaip pavyzdžiui, kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo UAB „Ferogama“ vardu bei inicijavo kitas bylas J. V.. Nors ieškovė atskirajame skunde teigia, kad kaina, už kurią perleido reikalavimą ieškovei A. K. yra neaktuali, sutikti su tuo teisinio pagrindo nėra. Ieškovė buvo įsteigta prieš pat ieškinio pareiškimą, turėdama tik įstatyme numatą minimalaus dydžio įstatinį kapitalą, bendrovė sugebėjo iš A. K. įsigyti beveik pusės milijono dydžio reikalavimą. Todėl kaina už kurią A. K. perleido reikalavimo teises į skolininką J. V., ne tik gali būti, tačiau ir yra aplinkybe, leidžiančia prieiti prie išvados dėl tikimybės piktnaudžiauti procesu egzistavimo.
18. Pažymėtina, kad A. K. 2025 m. kovo 4 d įsteigė juridinį asmenį (ieškovę UAB „Credit care“), kurios turtą sudarė įstatymo leidžiamas minimalus 1 000 Eur įstatinis kapitalas ir antstolės N. L. iš J. V. išieškotos sumos pagal priimtus teismų procesinius sprendimus. Pati ieškovė turimą vienintelį jos turtą įvardija reikalavimo teisę į J. V. bei nurodo, kad jis yra didelės vertės, tačiau vis tik nepateikia šios reikalavimo teisės vertę pagrįsti galinčius įrodymus. Todėl yra pagrindas vertinti, kad A. K. galėjo pasirinkti pareikšti ieškinį per juridinį asmenį, siekdama išvengti su bylos pralaimėjimu susijusios pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
19. Ieškovės prieš pat teismo posėdį pateikti įrodymai, kad ji nuo 2025-04-29 iki 2025-09-08 gavo 14 476,27 Eur pajamų, kaip ir tai, kad ji laikotarpiu nuo 2025-04-29 iki 2025-07-25 gavo 7 401,27 Eur pajamų nekeičia reikalo esmės, nes šios lėšos iki ginčų išsprendimo gali būti panaudotos kitoms reikmėms.
20. Iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas prašymo įpareigoti ieškovę UAB „Credit Care“ į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 10 000 Eur užstatą galimoms atsakovo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti netenkino nepagrįstai.
21. Kiti, teismo neaptarti, šalių argumentai nėra tiek reikšmingi, kad jiems pritarus galėtų būti priimtas kitoks sprendimas, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalies argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
3 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Credit Care“, juridinio asmens kodas 307112147, iki 2026 m. sausio 1 d. į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 10 000 Eur užstatą atsakovo K. U. bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.
Teisėjas Virginijus Kairevičius