Civilinė byla Nr. e2A-556-803/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23133-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovams V. B., R. V., O. T., R. M., A. T. dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais asmens garbę ir orumą, įpareigojimo tokius duomenis paneigti bei žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas:
1.1. pripažinti, kad atsakovų paruoštame, pasirašytame ir paskleistame 2018 m. balandžio 26 d. pranešime nurodyti teiginiai: 1) „<...> asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> nuolat kuria dirbtines kliūtis minimoms problemoms spręsti bei trukdo kryptingam ir rezultatyviam darbui vežėjų labui“; 2) „<...> asociacijos „L.“ prezidentas E. M. prioritetą teikia asmeniniams, be ne vežėjų interesams.“; 3) „Jau yra žinomi ir aiškėja nauji faktai, kurie <...> kelia nepasitikėjimą asociacijos „L.“ prezidentu E. M. ir, kaip minėta, trukdo rezultatyviam darbui vežėjų labui.“; 4) „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> negeba vadovauti komandai, trukdo prezidiumo darbui, nesilaiko darbo reglamento, nevykdo įstatuose nurodytų prezidento pareigų, įskaitant pareigos tinkamai organizuoti prezidiumo darbą“; 5) „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> painioja savo ir asociacijos „L.“ interesus“; 6) „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> manipuliuoja informacija ir <...> sąmoningai klaidina bei priešina asociacijos narius ir valdymo organus. Per suklaidintus asmenis šmeižiami asociacijos „L.“ prezidiumo nariai ir visi kiti asmenys kurie <...> neįtinka prezidentui ir negina jo asmeninių interesų“; 7) „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> manipuliuoja arba klastoja prezidiumo posėdžių protokolus <...>“; 8) „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> daro didžiulį spaudimą sekretoriato darbuotojams, siekiant priversti vykdyti tik prezidento nurodymus ir paklusti vienintelei „teisingai“ prezidento nuomonei, ignoruojant kolektyvinio valdymo organo – prezidiumo ir vienasmenio valdymo organo generalinio sekretoriaus funkcijas ir įgaliojimus“; 9) „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> vilkina draudimo bendrovės kūrimo procesus, kadangi pats pasyviai dalyvaudamas darbo grupės darbe, vėliau pradeda kaltinti visą darbo grupę <...> apie neva padarytas darbo grupės klaidas ir blogą darbo grupės darbą“; 10) „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> ėmė šmeižti paslaugas teikiančią ir šias rizikas įvardinusią advokatų kontorą, kaip neva nekompetentingą“; 11) „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> vežėjams pateikia pavėluotą ar klaidingą informaciją apie lėšas gautas iš IRU ir neva darbo grupės nesugebėjimą suskaičiuoti piniginių lėšų draudimo kompanijos steigimui. Vežėjai klaidinami, jog asociacija „L.“ neturi pakankamai lėšų draudimo bendrovei steigti <...>“. 12) „Asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> dangsto buvusį generalinį sekretorių V. M.“ (toliau – ir teiginiai) – neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo E. M. garbę ir orumą;
1.2. įpareigoti atsakovus savo sąskaita per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančią, ieškovo E. M. garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją adekvačiu 2018 m. balandžio 26 d. pranešimui ir visų atsakovų bendrai pasirašytu pranešimu Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „L.“ nariams, jį įteikiant Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „L.“ ir jame paskelbiant tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS: 2018-04-26 mes, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „L.“ (toliau – L.) prezidiumo nariai V. B., R. V., O. T., R. M. ir A. T., įteikėme 2018-04-25 datuotą pranešimą, adresuotą L. nariams. Šiame pranešime buvo nurodyti tokie mūsų suformuluoti ir paskleisti tikrovės neatitinkantys ir L. prezidento E. M. garbę ir orumą pažeidžiantys teiginiai: „<...> asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> nuolat kuria dirbtines kliūtis minimoms problemoms spręsti bei trukdo kryptingam ir rezultatyviam darbui vežėjų labui“; „<...> asociacijos „L.“ prezidentas E. M. prioritetą teikia asmeniniams, be ne vežėjų interesams.“; „Jau yra žinomi ir aiškėja nauji faktai, kurie <...> kelia nepasitikėjimą asociacijos „L.“ prezidentu E. M. ir, kaip minėta, trukdo rezultatyviam darbui vežėjų labui.“; „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> negeba vadovauti komandai, trukdo prezidiumo darbui, nesilaiko darbo reglamento, nevykdo įstatuose nurodytų prezidento pareigų, įskaitant pareigos tinkamai organizuoti prezidiumo darbą“; „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> painioja savo ir asociacijos „L.“ interesus“; „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> manipuliuoja informacija ir <...> sąmoningai klaidina bei priešina asociacijos narius ir valdymo organus. Per suklaidintus asmenis šmeižiami asociacijos „L.“ prezidiumo nariai ir visi kiti asmenys kurie <...> neįtinka prezidentui ir negina jo asmeninių interesų“; „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> manipuliuoja arba klastoja prezidiumo posėdžių protokolus <...>“; „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> daro didžiulį spaudimą sekretoriato darbuotojams, siekiant priversti vykdyti tik prezidento nurodymus ir paklusti vienintelei „teisingai“ prezidento nuomonei, ignoruojant kolektyvinio valdymo organo – prezidiumo ir vienasmenio valdymo organo generalinio sekretoriaus funkcijas ir įgaliojimus“; „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> vilkina draudimo bendrovės kūrimo procesus, kadangi pats pasyviai dalyvaudamas darbo grupės darbe, vėliau pradeda kaltinti visą darbo grupę <...> apie neva padarytas darbo grupės klaidas ir blogą darbo grupės darbą“; „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> ėmė šmeižti paslaugas teikiančią ir šias rizikas įvardinusią advokatų kontorą, kaip neva nekompetentingą“; „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> vežėjams pateikia pavėluotą ar klaidingą informaciją apie lėšas gautas iš IRU ir neva darbo grupės nesugebėjimą suskaičiuoti piniginių lėšų draudimo kompanijos steigimui. Vežėjai klaidinami, jog asociacija „L.“ neturi pakankamai lėšų draudimo bendrovei steigti <...>“. „Asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> dangsto buvusį generalinį sekretorių V. M..“;
1.3. priteisti ieškovui E. M. iš atsakovų solidariai 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;
1.4. priteisti ieškovui iš atsakovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovai, būdami Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „L.“ (toliau – ir L., Asociacija) prezidiumo nariais, 2018 m. balandžio 26 d. pateikė L.i pranešimą, adresuotą L. nariams (toliau – ir Pranešimas). Šis Pranešimas buvo paskelbtas L. interneto svetainėje www.L..lt, tokiu būdu jį išviešinant L. nariams. Pranešimu buvo paskelbti ieškovo garbę ir orumą žeminantys, tikrovės neatitinkantys teiginiai. Ieškovas pateikė atsakovams 2018 m. birželio 1 d. reikalavimą per 14 dienų paneigti tikrovės neatitinkančią ir asmens garbę bei orumą pažeidžiančią informaciją. Tačiau nė vienas iš atsakovų nurodytu terminu nepateikė jokio atsakymo į ieškovo pretenziją bei neįvykdė pranešime nurodyto reikalavimo paneigti tikrovės neatitinkančius, ieškovo garbę ir orumą pažeidžiančius duomenis. Pranešimu paskelbti teiginiai akivaizdžiai formuoja neigiamą L. narių ir visuomenės nuomonę apie ieškovą, kas daro jam, kaip vienam iš renkamų L. organų – Prezidiumo prezidentui – ypač didelę žalą; teiginiai neatitinka tikrovės, pažeidžia ieškovo garbę ir orumą. Atsakovai apie ieškovą viešai paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias turėdami tikslą pažeminti ieškovą visuomenės, ieškovo socialinės aplinkos ir, kas yra ypač svarbu, L. bendruomenės akyse, todėl iš atsakovų yra priteistinas 12 000 Eur dydžio neturtinis žalos atlyginimas. Ieškovas paaiškino, kad ieškinyje aptariamų tikrovės neatitinkančių teiginių paskleidimas sukėlė ne tik ieškovo reputacijos pablogėjimą, bet ir didžiulį stresą bei dėl to žymiai suprastėjusią ieškovo savijautą. Ieškovas beveik aštuonerius metus dėjo visas pastangas pagerinti ne tik L. organizacinę struktūrą ir veiklos pelningumą bei skaidrumą, bet ir L. įvaizdį visuomenėje, skyrė tam ne tik darbo, bet ir asmeninį laiką. Todėl toks visiškai priešingų realiai situacijai teiginių paviešinimas, deklaratyviai neigiantis visą ieškovo padarytą darbą ir pasiektus rezultatus, stipriai sukrėtė ieškovą ir sukėlė jam emocinius išgyvenimus. Dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo sumažėjo L. narių pasitikėjimas ieškovu, kaip asociacijos prezidentu, ir pablogino jo reputaciją narių tarpe. Atsakovų paskleisti teiginiai buvo išviešinti visiems L. nariams. Be to, jie buvo išdėstyti prezidiumo narių – atsakovų – kurie dirbo prezidiume kartu su ieškovu. Dėl tokio teiginių paskleidimo masto, jų autorystės ir aukščiau aprašyto neigiamo jų pobūdžio ieškovas patyrė neigiamų emocinių ir dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą, panieką, jautėsi diskredituotas ir sukompromituotas – juk ieškovas yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, be to, veikiantis ne L. narių, o asmeniniais interesais. Tokiu būdu buvo paminta, pažeminta ieškovo garbė ir orumas, pakirstas pasitikėjimas juo, neigiamai apibūdintos jo asmeninės savybės, pažemintas prestižas L. bendruomenės ir visuomenės akyse, viešai sukeliant neigiamą nuomonę apie ieškovą, užgauliai, paniekinančiai, žeminančiai, menkinančiai, melagingai, įžeidžiančiai ir šmeižikiškai apie ieškovą skleidžiant informaciją. Tokios aplinkybės neabejotinai atsilieps ieškovo galimybei būti perrinktu L. prezidentu ar kitu organu ateityje, kadangi bet kokiu atveju teiginiai yra paskleisti ir jie jau pasiekė L. narius tokiu būdu formuodami apie ieškovą neigiamą požiūrį. Tuo tarpu tokiose renkamose pareigose, kurias užima ieškovas, yra ypač svarbi gera reputacija, trečiųjų asmenų atsiliepimai ir požiūris į asmenis, kurie eina ar siekia eiti tokias pareigas. Atitinkamai, teiginių paskleidimas, kad ir nepagrįstas objektyviais duomenimis, vis tiek įsimins L. bendruomenės sąmonėje ir bet kokiu atveju įtakos ne tokį palankų požiūrį į ieškovą, koks būtų buvęs nesant teiginių paskleidimo. Įvertinus paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje bei L. bendruomenėje, atsakovų nesąžiningus tikslus paskleisti teiginius, kaltės laipsnį ir nesąžiningą elgesį (kad ir atsiliepimo į ieškovo pretenziją nepateikimas), ieškovo neturtinė žala yra vertintina 12 000 Eur. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta esant pagrįsta už teiginį, pažeidžiantį garbę ir orumą, nukentėjusiam asmeniui priteisti 1 000 Eur. Kadangi atsakovai iš viso paskleidė 12 tikrovės neatitinkančių ir ieškovo garbę ir orumą žeminančių teiginių, ieškovas prašo solidariai priteisti iš atsakovų 12 000 Eur jo neturtinės žalos atlyginimui.
3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad yra Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „L.“ prezidiumo nariai. Atsižvelgdami į tai, jog ieškovo veikla, elgesys ir (ar) reputacija galimai neatitinka tų, kurių yra pagrįstai tikimasi iš Asociacijos prezidento, atsakovai nusprendė Asociacijos nariams paskelbti savo nuomonę (poziciją) šiuo klausimu ir pareikšti savo nepasitikėjimą ieškovu. Šį savo pareiškimą atsakovai paskelbė 2018 m. balandžio 25 d. Asociacijos XXXIII kongreso metu. Pareiškimu aiškiai nebuvo siekiama pažeminti ar įžeisti ieškovą, o tik prisidėti prie skaidresnės, efektyvesnės Asociacijos bei paties prezidiumo veiklos.
4. Atsakovų nuomone ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, priešingai nei teigia ieškovas, pareiškimu nebuvo paskelbta jokia ieškovo garbę ir orumą pažeidžianti bei tikrovės neatitinkanti informacija. Ieškinyje nebuvo įrodyti ir šiuo atveju neegzistuoja pagrindai neva pažeistai ieškovo garbei ir orumui ginti. Pažymėjo, kad suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju šių sąlygų visuma neegzistuoja ir CK 2.24 straipsnio 1 dalis negali būti taikoma, kadangi: pirma, atsakovų pareiškime jokios žinios apie ieškovą nebuvo paskelbtos, o tik išdėstyta atsakovų nuomonė bei subjektyvus, faktų ir duomenų vertinimas; antra, ši atsakovų nuomonė pareikšta sąžiningai, sąmoningai nenuslepiant bei neiškreipiant jokių reikšmingų faktų ir duomenų; trečia, ieškovas yra viešasis asmuo ir atsakovų išsakyta konstruktyvi kritika jo veiklos atžvilgiu turi būti toleruojama; ketvirta, ieškinio reikalavimų tenkinimas neabejotinai reikštų nepagrįstą bei neteisėtą atsakovų žodžio (saviraiškos) laisvės suvaržymą (t. y. šios teisės pažeidimą).
5. Atsakovų teigimu pareiškimas laikytinas subjektyvia atsakovų nuomone ne tik atsižvelgiant į jo paskelbimo aplinkybes, bet ir įvertinus jį lingvistiškai. Visų pirma, tai aiškiai rodo pareiškimo konstrukcija, struktūra. Jau pirmosiose (įžanginėse) teksto pastraipose autoriai expressis verbis pažymi, kad pareiškime yra pateikiama jų nuomonė: „Tačiau, mūsų giliu įsitikinimu, asociacijos „L.“ prezidentas E. M., ar dėl nepakankamos kompetencijos ar dėl kitų mums nežinomų priežasčių, nuolatos kuria dirbtines kliūtis minimoms problemos spręsti bei trukdo kryptingam ir rezultatyviam darbui vežėjų labui. Mūsų įsitikinimu, asociacijos „L.“ prezidentas E. M. prioritetą teikia asmeniniams, bet ne vežėjų interesams. Jau yra žinomi ir aiškėja vis nauji faktai, kurie, mūsų įsitikinimu, kelia nepasitikėjimą asociacijos „L.“ prezidentu E. M. ir, kaip minėta, trukdo rezultatyviam darbui vežėjų labui. Mūsų įsitikinimu, paaiškėjusios aplinkybės leidžia manyti, kad asociacijos „L.“ prezidentas E. M. galimai:1. <...>.“. Visi tolesni teiginiai (kuriuos ieškovas ir laiko neva pažeidžiančiais jo garbę bei orumą) yra pateikiami kaip pastarojo sakinio tęsinys – t. y. dėstomi punktais po dvitaškio ir asmeninę nuomonę, vertinimą, svarstymą, abejones akivaizdžiai rodančių žodžių „mūsų įsitikinimu“ bei „galimai“. Ieškinyje tokia pareiškimo struktūra, konstrukcija, nuomonės ir abejonių reiškimą rodantys žodžiai yra visiškai ignoruojami, nors tai aiškiai nesuderinama su vieninga bei nuoseklia Lietuvos Respublikos teismų praktika šiuo klausimu. Antra, atskiri žodžiai, jų junginiai, sakinių konstrukcijos taip pat patvirtina, jog šiuo atveju jokios žinios apie ieškovą nebuvo paskleistos: „galimai sąmoningai klaidina bei priešina <...>.“; „Manipuliuoja arba klastoja prezidiumo posėdžių protokolus <...>.“; „tai mes traktuojame kaip norą galimai pakenkti draudimo bendrovės steigimo procesui.“; „taip pat kelia daug klausimų dėl prezidento nepriekaištingos reputacijos.“ Ieškinyje nesąžiningai bei selektyviai vertinami tik paskiri žodžiai ar jų junginiai be jokio konteksto; kai kuriems įprastai kalboje vartojamiems žodžiams ar junginiams (savaime neturintiems jokio negatyvaus, žeminančio pobūdžio) suteikiama aiškiai pernelyg didelė reikšmė.
6. Atsakovai atkreipė dėmesį į tai, kad tiek pareiškimo adresatų (Asociacijos narių), tiek paties ieškovo reakcijos į šio pareiškimo paskelbimą patvirtina, kad jis buvo laikomas subjektyvia atsakovų nuomone ir jau vien todėl šioje byloje negali būti pripažintas žinių apie ieškovą paskelbimu.
7. Atsakovai pažymėjo, kad pareiškimo tekstu etiškai bei sąžiningai buvo išreikšta atsakovų nuomonė – pateikta kritika ieškovo elgesio atžvilgiu, siekiant užtikrinti skaidresnį bei efektyvesnį prezidiumo darbą ir visos Asociacijos veiklą. Faktinės aplinkybės atsakovams leidžia (leido) pagrįstai bei sąžiningai manyti, kad ieškovas galimai netinkamai organizuoja prezidiumo darbą, posėdžius ir (ar) vykdo savo, kaip prezidento pareigas. Atitinkami faktai leido manyti, kad prezidiumo posėdžių protokoluose nefiksuojama dalis informacijos (t. y. ji nutylima), o garso įrašus nepagrįstai nuspręsta naikinti. Faktinės aplinkybės atsakovams leidžia (leido) pagrįstai bei sąžiningai manyti, kad ieškovas galimai painioja (painiojo) savo asmeninius bei Asociacijos interesus. Tos pačios advokatų kontoros (konkretūs advokatai) atstovauja (atstovavo) tiek pačią Asociaciją, tiek ieškovą ar (ir) su juo susijusią bendrovę. Taip pat įtarimų prezidiumo nariams sukėlė ir sutarčių dėl dviejų lengvųjų automobilių BMW (kuriais naudojosi ir (ar) naudojasi prezidentas) nuomos sudarymo aplinkybės. Tiksliau, sutartys dėl šių automobilių nuomos buvo sudarytos anksčiau, nei buvo gautas prezidiumo pritarimas. Prezidentas galimai nepagrįstai skirdavo sau papildomą atlyginimą (priedus) už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Tokių abejonių atsakovams kilo susipažinus su ieškovo atsiskaitymo lapeliais. Faktinės aplinkybės bei viešai prieinama informacija atsakovams leidžia (leido) pagrįstai bei sąžiningai abejoti Asociacijos prezidento (ieškovo) nepriekaištinga reputacija. Faktinės aplinkybės atsakovams leidžia (leido) pagrįstai bei sąžiningai manyti, kad galimai egzistuoja ir kiti pareiškime nurodyti ieškovo (kaip Asociacijos prezidento) veiklos trūkumai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui R. V. 1 750,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, į valstybės biudžetą 24,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
9. Teismas nustatė, kad atsakovų, veikusių kaip Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „L.“ prezidiumo narių, 2018 m. balandžio 25 d. paskelbtame pranešime www.L..lt yra paskelbti tokie teiginiai: 1) „<...> asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> nuolat kuria dirbtines kliūtis minimoms problemoms spręsti bei trukdo kryptingam ir rezultatyviam darbui vežėjų? labui“; 2) „<...> asociacijos „L.“ prezidentas E. M. prioriteta? teikia asmeniniams, be ne vez?e?ju? interesams.“; 3) „Jau yra z?inomi ir ais?ke?ja nauji faktai, kurie <...> kelia nepasitike?jima? asociacijos „L.“ prezidentu E. M. ir, kaip mine?ta, trukdo rezultatyviam darbui vez?e?ju? labui.“; 4) „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> negeba vadovauti komandai, trukdo prezidiumo darbui, nesilaiko darbo reglamento, nevykdo i?statuose nurodytu? prezidento pareigu?, i?skaitant pareigos tinkamai organizuoti prezidiumo darba?“; 5) „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> painioja savo ir asociacijos „L.“ interesus“; 6) „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> manipuliuoja informacija ir <...> sa?moningai klaidina bei pries?ina asociacijos narius ir valdymo organus. Per suklaidintus asmenis s?meiz?iami asociacijos „L.“ prezidiumo nariai ir visi kiti asmenys, kurie <...> nei?tinka prezidentui ir negina jo asmeniniu? interesu?“; 7) „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> manipuliuoja arba klastoja prezidiumo pose?dz?iu? protokolus <...>“; 8) „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> daro didz?iuli? spaudima? sekretoriato darbuotojams, siekiant priversti vykdyti tik prezidento nurodymus ir paklusti vienintelei „teisingai“ prezidento nuomonei, ignoruojant kolektyvinio valdymo organo – prezidiumo ir vienasmenio valdymo organo generalinio sekretoriaus funkcijas ir i?galiojimus“; 9) „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> vilkina draudimo bendrove?s ku?rimo procesus, kadangi pats pasyviai dalyvaudamas darbo grupe?s darbe, ve?liau pradeda kaltinti visa? darbo grupe? <...> apie neva padarytas darbo grupe?s klaidas ir bloga? darbo grupe?s darba?“; 10) „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> e?me? s?meiz?ti paslaugas teikianc?ia? ir s?ias rizikas i?vardinusia? advokatu? kontora?, kaip neva nekompetentinga?“; 11) „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> vez?e?jams pateikia pave?luota? ar klaidinga? informacija? apie le?s?as, gautas is? IRU ir neva darbo grupe?s nesugebe?jima? suskaic?iuoti piniginiu? le?s?u? draudimo kompanijos steigimui. Vez?e?jai klaidinami, jog asociacija „L.“ neturi pakankamai le?s?u? draudimo bendrovei steigti <...>“. 12) „Asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> dangsto buvusi? generalini? sekretoriu? V. M.“.
10. Teismo vertinimu byloje ginčas kilo dėl ieškovo asmens garbę ir orumą žeminančių tikrovės neatitinkančių duomenų, jų paskleidimo fakto bei ieškovo teisės reikalauti atlyginti neturtinę žalą, padarytą paskleidus šiuos duomenis bei gauti šios žalos atlyginimą.
11. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, įvertinęs atsakovų pareiškimo paskelbimo aplinkybes, tikslą bei kontekstą, taip pat jo turinį, konkrečias formuluotes bei konstrukciją, sprendė, kad jame buvo pateikta autorių subjektyvi nuomonė, faktų ir duomenų vidinis vertinimas, bet ne žinios apie ieškovą. Teismo vertintu pareiškimu nebuvo siekiama sumenkinti ar pažeminti ieškovą kaip asmenį, bet pateikti kritiką jo, kaip viešojo juridinio asmens valdymo organo nario, veiksmų atžvilgiu.
12. Teismas, įvertinęs 2018 m. balandžio mėn. www.cargonews.lt duotame interviu ieškovo atsakymus į redakcijos klausimą, ieškovo 2018 m. balandžio 27 d. kreipimąsi į vežėjus, sutiko su atsakovais, kad pareiškimas tiek Asociacijos narių, tiek paties ieškovo buvo laikomas atsakovų nuomone. Teismo vertinimu, šią aplinkybę patvirtino ir 2018 m. birželio 13 d. įvykusio pakartotinio XXXIII Asociacijos kongreso metu priimtos rezoliucijos (parengtos bei pasiūlytos paties prezidento, ieškovo tekstas): „Gerbiame prezidiume esančias skirtingas nuomones, tačiau jos neturi tapti vidinių asociacijos nesutarimų, kurie kenkia vežėjams, priežastimi. Raginame asociacijos „L.“ prezidiumą atsižvelgti į išsakytas pastabas ir kuo greičiau imtis veiksmų siekiant išspręsti susidariusią situaciją, ieškoti dialogo tarp oponuojančių prezidiumo narių ir užtikrinti pilnavertį prezidiumo darbą, kuris būtų naudingas asociacijos nariams.“
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu, todėl jo teisės į garbės ir orumo gynimą yra siauresnės.
14. Teismas konstatavo, jog nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ginčo pareiškime išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą ir nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovus paneigti ginčo 2018 m. balandžio 26 d. pranešimą.
15. Teismo vertinimu ieškovo teiginiai, kad jis patyrė 12 000 Eur neturtinę žalą dėl atsakovų neteisėtų veiksmų yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismo nuomone, konstatavus, kad ieškovo garbė ir orumas nebuvo pažeisti, negalima spręsti, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovas patyrė žalą. Teismas sutiko su atsakovų pozicija, jog ieškovo reikalavimas atlyginti ir neturtinę žalą yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
16. Teismas sprendė, kad nenustačius atsakovų neteisėtos veikos, negali būti ir priežastinio ryšio su atsiradusia žala, bei juo labiau negali būti nustatyta ir atsakovų kaltė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
17. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
17.1. atsakovai, tvirtindami, kad išsakė nuomonę, privalėjo įrodyti, kad jų paskleista nuomonė yra pagrįsta tikrais faktais. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas privalėjo ištirti ar tokie faktai iš viso egzistuoja, išnagrinėti šiuos tikrus faktus, įsitikinti jų realumu. Tik nustatęs, kad tokie faktai egzistuoja ir yra įrodyti, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę spręsti, kad atsakovai paskleidė nuomonę, t. y. šių faktų vertinimą;
17.2. ieškovas, remdamasis EŽTT ir kasacinio teismo praktika, laikėsi pozicijos, kad atsakovai paskleidė žinią, o ne nuomonę, ir kad visus teiginius galima patikrinti CPK įtvirtintų įrodymų tyrimo institutų pagalba;
17.3. atsakovai laikė, kad jų nuomonė yra pagrįsta objektyviais faktais, kuriuos jie įrodė bylos nagrinėjimo metu. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis EŽTT ir kasacinio teismo praktikos, visus šiuos teiginius privalėjo nagrinėti ir vertinti objektyvumo ir tiesos kriterijais. Pirmosios instancijos teismas sprendimu to nepadarė. Teismas apsiribojo tik lingvistine pranešimo analize, spręsdamas, kad pranešimu yra paskleista nuomonė. Tačiau sprendime visiškai neanalizavo teiginių turinio, jų faktinio pagrindimo, nevertino ar juos galima patikrinti objektyviomis įrodinėjimo priemonėmis. Sprendime nėra analizuotas ir vertintas nė vienas atsakovų į bylą pateiktas įrodymas, kuriuo jie įrodinėjo teiginių turinį;
17.4. teismas nevertino ir neanalizavo paskleistų faktų ir duomenų, jų turinio ir atitikimo tiesos kriterijui, todėl teismas neturėjo teisės spręsti, kad atsakovai nuomonę išreiškė „neiškraipydami jokių faktų ar duomenų“;
17.5. teismas neišnagrinėjo ieškovo reikalavimų, nenustatė teisinių bei faktinių bylos aplinkybių, teismo sprendimas yra nemotyvuotas, o bylos esmė neatskleista. Tokie procesiniai pirmosios instancijos teismo pažeidimai yra pripažintini esminiais;
17.6. ginčo objektu yra 12 teiginių. Teiginius galima patikrinti objektyviomis įrodinėjimo priemonės, tačiau atsakovai neįrodė teiginių turinio. Remiantis CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtina prezumpcija, visais atvejais pareiga įrodyti teiginių turinį tenka atsakovams, o ne ieškovui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 2.24 straipsnio nuostatas ir tuo padarė šiurkščią teisės taikymo klaidą, sąlygojančią sprendimo neteisėtumą;
17.7. dėl teiginio Nr. 1: „<...>asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> nuolat kuria dirbtines kliūtis minimoms problemoms spręsti bei trukdo kryptingam ir rezultatyviam darbui vežėjų labui“, tai šį teiginį yra įmanoma patikrinti objektyviomis įrodinėjimo priemonėmis, o atsakovai nepateikė absoliučiai jokių teiginio Nr. 1 turinį pagrindžiančių įrodymų, todėl pripažintina, kad atsakovai paskelbė žinią, kuri žeidžia apelianto garbę ir orumą, taipogi yra nepagrįsta jokiais faktais;
17.8. dėl teiginio Nr. 2: „<...> asociacijos „L.“ prezidentas E. M. prioritetą teikia asmeniniams, be ne vežėjų interesams“, tai atsakovai privalėjo įrodyti šio teiginio turinį, t. y. kad apeliantas prioritetą teikė asmeniniams, be ne vežėjų interesams. Faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, kad pranešimo paskelbimo metu apeliantas buvo ne tik L. prezidiumo prezidentu, tačiau ir UAB „Vedautos autotransportas“ akcininku. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad apeliantas užsiėmė kokia nors kita, įskaitant asmeninę, veikla, į bylą nebuvo pateikta;
17.9. dėl teiginio Nr. 3: „Jau yra žinomi ir aiškėja nauji faktai, kurie <...> kelia nepasitikėjimą asociacijos „L.“ prezidentu E. M. ir, kaip minėta, trukdo rezultatyviam darbui vežėjų labui“. Šis teiginys Nr. 3 vertintinas kartu su teiginiais Nr. 4 – 12; ir tokiu atveju pirmosios instancijos teismas jau vien remdamasis teiginio Nr. 3 turiniu, t. y. tuo, kad jame yra nurodyta konstrukcija „Jau yra žinomi ir aiškėja nauji faktai“, privalėjo tirti visų teiginių turinį galimumo įrodyti kontekste. Patys atsakovai aiškiai nurodė, kad jų tariama nuomonė yra pagrįsta paaiškėjusiais faktais, o ne spėlionėmis ir tariamais dalykais. Atsakovai neįrodė „jau žinomų ir naujai aiškėjančių faktų“ objektyvumo, t. y. neįrodė juos įvykus. Teiginio Nr. 3 dalis, kurioje yra nurodyta „ir, kaip minėta, trukdo rezultatyviam darbui vežėjų labui“ yra nuoroda į teiginį Nr. 1. Atsakovai neįrodė egzistuojant aplinkybes, kuriomis gali būti grindžiamas teiginys Nr. 1.;
17.10. dėl teiginio Nr. 4: „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> negeba vadovauti komandai, trukdo prezidiumo darbui, nesilaiko darbo reglamento, nevykdo įstatuose nurodytų prezidento pareigų, įskaitant pareigos tinkamai organizuoti prezidiumo darbą“, tai atsakovų šaukti liudytojai nepaliudijo tokių aplinkybių. Atsakovų šaukti liudytojai tik aptarinėjo jiems tariamai žinomas aplinkybes apie apelianto ir kitų L. sekretoriato darbuotojų santykius. Atsakovai yra nurodę aplinkybes apie apeliantą, nepagarbiai elgusis su L. darbuotojais J. J. ir R. Ž.. Šių nurodytų aplinkybių atsakovai neįrodė jokiais įrodymais – jie buvo išsakyti tik pačių atsakovų žodžiais, tačiau nebuvo paliudyti nei J. J., nei R. Ž.. Vienintelis įrodymas, kuriuo atsakovai įrodinėjo šias aplinkybes, yra 2018 m. vasario 14 d. prezidiumo posėdžio protokolas Nr. 1(319) bei 2018 m. sausio 24 d. prezidiumo posėdžio protokolas 33(318). Atsakovai įrodinėjo, kad teiginį Nr. 4 pagrindžia 2018 m. vasario 14 d. protokole užfiksuotos aplinkybės 2 ir 6 darbotvarkės klausimais. Visgi protokole nėra užfiksuota jokių aplinkybių apie teiginio Nr. 4 turinį, t. y. aplinkybės apie apelianto negebėjimą organizuoti darbą ir dirbti su komanda, apeliantą pažeidžiant įstatus ir/ar darbo reglamentą arba trukdant prezidiumo darbui. Teiginio Nr. 4 turinys gali būti įrodytinas įrodinėjimo priemonėmis, o atsakovai šio turinio neįrodė. Nurodymas asmenį pažeidus įstatus ir/ar darbo reglamentą yra pripažintinas labai tikslių ir konkrečių aplinkybių nurodymu; ypač, kuomet tokias aplinkybes nurodo L. prezidiumo nariai, kuriems tiek įstatai, tiek darbo reglamentas yra puikiai žinomi. Todėl tai, kad atsakovai netgi nenurodė ir neįrodė, kokius įstatų ir darbo reglamento punktus, kada ir kaip iki pranešimo paskelbimo pažeidė ieškovas, yra pripažintina apelianto garbės ir orumo pažeidimu bei tikrovės neatitinkančių faktų paskelbimu;
17.11. dėl teiginio Nr. 5: „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> painioja savo ir asociacijos „L.“ interesus“, tai atsakovai interesų painiojimą siejo su tuo, jog L. ir UAB „Vedautos autotransportas“ (kurios steigėju (bet ne vadovu) buvo apeliantas, atstovavo ta pati advokatų kontora Magnusson. Šiame kontekste atsakovai privalėjo įrodyti, kad apeliantas dėl to, kad jog L. ir UAB „Vedautos autotransportas“ atstovavo ta pati advokatų kontora, turėjo asmeninės naudos. Visgi nė vieno tokio įrodymo atsakovai į bylą nepateikė. Nurodymas, kad tokia situacija sąlygojo apelianto interesų painiojimą, nesudaro pagrindo priešingai išvadai;
17.12. dėl teiginio Nr. 6: „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> manipuliuoja informacija ir <...> sąmoningai klaidina bei priešina asociacijos narius ir valdymo organus. Per suklaidintus asmenis šmeižiami asociacijos „L.“ prezidiumo nariai ir visi kiti asmenys, kurie <...> neįtinka prezidentui ir negina jo asmeninių interesų “, tai dėl šios aplinkybės byloje nėra nei vieno įrodymo ir netgi informacijos, kad buvo sumanipuliuota ir klaidinta. Vienintelis įrodymas, kurį pateikė atsakovai įrodinėdami teiginį Nr. 6, yra 2018 m. kovo 21 d. prezidiumo posėdžio protokolas Nr. 3(321). Atsakovai įrodinėjo, kad šis protokolas yra dublikatas, o ne originalas, o dublikato buvimas pagrindžia manipuliavimą informacija ir klaidingos informacijos pateikimą iš apelianto pusės. Tačiau L. prezidiumo posėdžių protokolus ruošia ir juos saugo ne apeliantas, o sekretoriatas. Į bylą nėra pateiktas įrodymas, kuris pagrįstų esant priešingai. Atsižvelgiant į tai yra pripažintina, kad atsakovų įrodinėtas teiginio Nr. 6 turinys yra objektyviai nepagrįstas. Atsakovai privalėjo įrodyti šmeižimo faktą, o pirmosios instancijos teismas vertinti šias aplinkybes;
17.13. dėl teiginio Nr. 7: „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> manipuliuoja arba klastoja prezidiumo posėdžių protokolus <...>“, tai atsakovai neįrodė teiginio Nr. 7 turinio, nepateikė įrodymų. Vadinasi, nė vienas iš L. narių ir L. organų narių nelaikė apeliantą suklastojus prezidiumo posėdžių protokolus. Vienintelis atsakovų pateiktas įrodymas - tai 2018 m. kovo 21 d. prezidiumo posėdžio protokolo Nr. 3(321) dublikatas. Pats dublikatas per se nepagrindžia apeliantą jį suklastojus arba juo manipuliavus. Už posėdžių protokolų sudarymą ir saugojimą yra atsakingi sekretoriato darbuotojai, o ne apeliantas. Atsakovai nepaaiškino, kaip, kada ir kieno padedamas apeliantas galėjo sumanipuliuoti protokolu arba jį suklastoti;
17.14. dėl teiginio Nr. 8: „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> daro didžiulį spaudimą sekretoriato darbuotojams, siekiant priversti vykdyti tik prezidento nurodymus ir paklusti vienintelei „teisingai“ prezidento nuomonei, ignoruojant kolektyvinio valdymo organo – prezidiumo ir vienašmenio valdymo organo generalinio sekretoriaus funkcijas ir įgaliojimus“, tai jo turinį atsakovai įrodinėjo paaiškinimais apie tariamą apelianto darytą spaudimą sekretoriato darbuotojams J. J. ir R. Ž.. Šias aplinkybes atsakovai įrodinėjo tik jų paaiškinimais ir 2018 m. gegužės 2 d. prezidiumo posėdžio protokolu Nr. 6(324), kuriame yra užfiksuotas J. J. paaiškinimas, kad „asmeniškai jis nejaučiąs spaudimo“ iš apelianto, tačiau neva „sekretoriato darbuotojams kartais tenka dirbti padidintos įtampos sąlygomis“. Apeliantui paprašius teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio metu šaukti R. Ž. liudytoja į bylą, atsakovai tam prieštaravo, o teismas netenkino šio prašymo. Atsakovai nepagrindė objektyviai egzistuojant aplinkybes, galinčias pagrįsti šio teiginio turinį;
17.15. dėl teiginio Nr. 9: „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> vilkina draudimo bendrovės kūrimo procesus, kadangi pats pasyviai dalyvaudamas darbo grupės darbe, vėliau pradeda kaltinti visą darbo grupę <...> apie neva padarytas darbo grupės klaidas ir blogą darbo grupės darbą“, tai jį atsakovai įrodinėjo: 2017-06-28 prezidiumo posėdžio protokolu Nr. 19(304), kurio darbotvarkės 9 klausimu yra užfiksuota, jog yra sudaryta draudimo bendrovės steigimo darbo grupė, į kurios sudėtį taip pat įėjo apeliantas; 2018-01-24 prezidiumo posėdžio protokolu Nr. 33(318), kurio darbotvarkės 1 klausimu protokole yra užfiksuotos aplinkybės apie draudimo bendrovės valdybos formavimą ir kad vienu iš narių yra paskirtas apeliantas; 2018-03-21 prezidiumo posėdžio protokolu Nr. 3(321), kurio darbotvarkės 5 klausimu protokole yra užfiksuota prezidiumo narių diskusija dėl steigiamos draudimo bendrovės valdybos narių reputacijos; 2018-03-08 prezidiumo posėdžio protokolas Nr. 2(320), kurio darbotvarkės 6 klausimu yra užfiksuotas prezidiumo sprendimas išformuoti draudimo bendrovės steigimo darbo grupę; 2018-04-04 prezidiumo posėdžio protokolas Nr. 4(322), kurio darbotvarkės 5 klausimu protokole yra užfiksuotas apelianto sprendimas pasitraukti iš būsimos draudimo bendrovės valdybos narių. Nė vienas iš pateiktų įrodymų nepagrindžia teiginio Nr. 9 turinio. Iš šių protokolų yra matyti, kad apeliantas aktyviai dalyvavo draudimo bendrovės kūrime; inicijavo darbo grupės kūrimą, kuriam pritarė prezidiumas. Be to, visi aukščiau nurodyti darbotvarkių klausimai buvo sprendžiami prezidiumo narių balsų dauguma;
17.16. dėl teiginio Nr. 10: „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> ėmė šmeižti paslaugas teikiančią ir šias rizikas įvardinusią advokatų kontorą, kaip neva nekompetentingą“ atsakovai nepateikė į bylą nė vieno įrodymo, kuris pagrindžia teiginio Nr. 10 turinį. Apeliantas nėra šmeižęs advokatų kontoros Motieka ir Audzevičius. Priešingai, apeliantas yra tik išreiškęs nuomonę, kad jos advokatai, deleguoti atstovauti L. draudimo bendrovės steigimo procese, gali neturėti patirties steigiant draudimo įmonę ir vertinant galimų būsimų draudimo kompanijos valdybos narių nepriekaištingą reputaciją ir valdybos narių anketas, teiktinas Lietuvos bankui;
17.17. dėl teiginio Nr. 11: „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> vežėjams pateikia pavėluotą ar klaidingą informaciją apie lėšas gautas iš IRU ir neva darbo grupės nesugebėjimą suskaičiuoti piniginių lėšų draudimo kompanijos steigimui. Vežėjai klaidinami, jog asociacija „L.“ neturi pakankamai lėšų draudimo bendrovei steigti <...>“; juo atsakovai paskleidė kelias žinias, t. y. kad: L. gavo iš Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) pinigines lėšas ir kad apeliantas pateikė pavėluotą ar klaidingą informaciją L. nariams apie šių lėšų gavimo faktą ir šias lėšas; L. draudimo kompanijos steigimo darbo grupė nesugeba suskaičiuoti piniginių lėšų draudimo kompanijos steigimui ir skleidė informaciją apie tai L. vežėjams; apeliantas klaidino vežėjus, jog L. neturi pakankamai lėšų draudimo bendrovei steigti. Teiginio Nr. 11 turinys neatitinka realybės, o atsakovai neįrodė esant priešingai;
17.18. dėl teiginio Nr. 12: „Asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> dangsto buvusį generalinį sekretorių V. M.“, tai šio teiginio turinį atsakovai aiškino tuo, kad prezidiumas sudarė darbo grupę, kuri tyrė buvusio generalinio sekretoriaus V. M. sudarytus sandorius. Šios darbo grupės pirmininku buvo paskirtas atsakovas R. V.. Būtent šis atsakovas 2019-08-05 teismo posėdžio metu paaiškino šią darbo grupę nustačius netgi 15 neva neteisėtų ir L. interesus pažeidžiančių sandorių, kuriuos sudarė V. M.. Atsakovai tvirtino, kad apeliantas ėmėsi tariamų veiksmų, kad prieš V. M. nebūtų imamasi veiksmų atlyginti žalą dėl šių sandorių sudarymo. Pasak atsakovų, būtent tuo pasireiškė V. M. dangstymas. Be to, atsakovai tvirtino, kad apeliantas neteisėtai išsimokėjo sau didesnį nei priklauso darbo užmokestį. Nė vienas iš atsakovų pateiktų įrodymų ir jų turinys nepagrindžia atsakovų nurodomų aplinkybių. Teiginiu Nr. 12 atsakovai paskelbė ne nuomonę, o būtent faktus, kuriuos atsakovai neva buvo labai detaliai išnagrinėję. Todėl atsakovų tvirtinimas juos paskelbus nuomonę, o ne faktus, yra visiškai nepagrįstas;
17.19. teiginių turinys gali būti įrodytas CPK įtvirtintoms įrodinėjimo priemonės. Atsakovai teiginių turinio neįrodė. Šios aplinkybės pagrindžia apelianto poziciją, kad atsakovai paskelbė ne nuomonę, o būtent faktus, kurie žemina apelianto garbę ir orumą bei neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į tai sprendimas yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas;
17.20. teiginiais apeliantui yra labai aiškiai ir nedviprasmiškai priskiriamas ypač neigiamas, neteisėtas ir net nusikalstamas elgesys, kuris visuomenėje yra vertinamas ypač neigiamai. Apeliantas yra renkamas ir aukštas pareigas L. užimantis asmuo, teiginiais apie jį yra skelbiama žinia, kuria yra nurodoma, kad apeliantas yra interesų konflikte ir kad visais atvejais pirmenybę teikia ne L., kurios prezidentu buvo, o būtent savo interesams. Tokios žinios L. narystės kontekste ypač neigiamai įtakoja apeliantą ir požiūrį į jį - juk tokiais teiginiais yra nurodoma, kad apeliantas negina L. narių interesų, juos pamina ir visiškai jų nepaiso. Atsakovų paskleisti teiginiai apie apelianto tariamai padarytas neteisėtas ir net nusikalstamas veikas bei apie tariamą L. narių interesų pažeidimą itin neigiamai charakterizuoja apeliantą, dėl ko teiginiai per se laikytini žeminančiais ir pažeidžiančiais apelianto garbę ir orumą. Be to, teiginiai yra pateikti kaip realiai įvykę visuomenėje ypač neigiamai vertinami faktai, kai tuo tarpu tokie faktai neegzistuoja, t. y. paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Atsakovai, pateikdami tokius tikrovės neatitinkančius teiginius, neabejotinai žinojo, jog jų nurodomos aplinkybės ir duomenys faktiškai neegzistuoja, tačiau vis tiek siekė tokiu būdu sudaryti itin neigiamą L. narių įspūdį apie apeliantą. Toks atsakovų elgesys negali būti pripažintas esantis sąžiningu;
17.21. teiginiai buvo paskleisti nesąžiningai, siekiant pakenkti apeliantui, todėl neva apelianto, kaip viešojo asmens, statusas negali paneigti atsakovų civilinės atsakomybės už teiginių paskleidimą;
17.22. apelianto nuomone, nurodymas, kad dėl atsakovų nurodytų teiginių jie smerkia apeliantą ir atsiriboja nuo jo, aiškiai atskleidžia, kad atsakovų išsakyti teiginiai yra tikrų tikriausia žinia, t. y. faktas, kuriuo remdamiesi atsakovai priėmė tokį rimtą sprendimą, kaip pasmerkti apeliantą, nesutikti su jo vykdoma veikla ir dėl to nuo jo atsiriboti; ir netgi imtis veiksmų paskelbti apie tokį sprendimą viešai visiems L. nariams ir netgi visuomenei;
17.23. teiginių konstrukcijos ir pasirinkti žodžių teiginiai patvirtina, kad teiginiais buvo paskelbta ne atsakovų nuomonė, bet akivaizdžiai neigiama žinia L. nariams ir visuomenei. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, tai, kad pranešime yra naudojami modalumą rodantys žodžiai „galimai“, „mūsų įsitikinimu“, „ir tai mes traktuojame, kaip“, „mūsų giliu įsitikinimu“, „paaiškėjusios aplinkybės leidžia manyti“, nepatvirtina pranešime esant išdėstytą nuomonę;
17.24. apeliantas atstovavo L. ir jos narius, todėl negalėjo leisti sau spaudoje eskaluoti įvykių ir kalbėti apie tai, kad pranešimas pažeidžia jo garbę ir orumą. Todėl apeliantas, siekdamas apsaugoti L. reputaciją, susilaikė nuo pozicijos reiškimo spaudoje ir pasisakymuose rinkosi aptakius paaiškinimus;
17.25. tikrovės neatitinkančių teiginių paskleidimas sukėlė ne tik apelianto reputacijos pablogėjimą, bet ir didžiulį stresą bei dėl to žymiai suprastėjusią apelianto savijautą, ką pagrindžia į bylą pateikta UAB „Baltijos Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“ medicininė pažyma. Pastaroji patvirtina, jog apelianto sveikatos pablogėjimas sutapo su laikotarpiu, prasidėjusiu po pranešimo paskelbimo;
17.26. teiginių paskleidimas, kad ir nepagrįstas objektyviais duomenimis, įsiminė L. bendruomenės sąmonėje ir bet kokiu atveju įtakojo ir įtakos ne tokį palankų požiūrį į apeliantą, koks būtų buvęs nesant teiginių paskleidimo. Apelianto įsitikinimu teiginių paskleidimas prisidėjo prie fakto, kad apeliantas tik 6 (šešių) balsų persvara nebuvo perrinktas kitai kadencijai į L. prezidiumo prezidentus. Todėl pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad teiginių paskleidimas niekaip nepažeidė apelianto teisių ir nesukėlė jam neturtinės žalos, yra visiškai nepagrįstas.
2. Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
18.1. ieškovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais ir motyvais, kuriais buvo grindžiamas ir ieškinys, papildant motyvaciją tuo, jog arba teismas kažko nenagrinėjo, arba ne taip vertino, kaip nori ieškovas, arba ieškovas iš esmės keičia argumentaciją ir kalba apie dalykus (keičiamas ieškinio pagrindas), kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Vien tai, kad teismas byloje surinktus įrodymus vertino ne taip, kaip nori ieškovas, nereiškia, jog teismas priėmė neišsamų ir nepagrįstą sprendimą. Niekas neturi teisės nurodyti teisėjui, kaip įvertinti vieną ar kitą įrodymą ir jų visetą. Jokie įrodymai teisėjui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas sprendime išsamiai ir kruopščiai aptarė tiek šalių paaiškinimus, tiek liudytojų parodymus, juos konkrečiai ir visapusiškai susiedamas su rašytiniais civilinės bylos dokumentais, kurie patvirtina tai, kad ieškovo įsivaizdavimu jo ginamos teisės nebuvo pažeisto atsakovų veiksmais;
18.2. ieškovo apeliacinio skundo dalis „2.1.Pirmosios instancijos teismas padare? s?iurks?tu? procesine?s teise?s paz?eidima? neatskleisdamas bylos esme?s” grindžiama iš esmės klaidingu teisės taikymu ir aiškinimu, bei subjektyvia teismų praktikos interpretacija. Ieškovo teiginys: „<…> visais atvejais nuomone? turi bu?ti pagri?sta tikrais faktais, kadangi ji yra ju? vertinimas.“, yra ydingas. Priešingai – nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, kuri turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Ieškovas grindžia visą apeliacinį skundą klaidingu teiginiu, jog nuomonė turi bu?ti pagrįsta tikrais faktais. Ši grubi ieškovo dėstoma teisės taikymo klaida yra esminė, daranti visą jo apeliacinį skundą nepagrįstu;
18.3. atsakovai apie ieškovą neskleidė jokios žinios, o išreiškė nuomonę apie jo viešai einamas pareigas, su kuo sutiko ir teismas;
18.4. atsakovai, būdami asociacijos prezidiumo nariais ir suinteresuoti sklandžia bei skaidria šio viešojo juridinio asmens organo bei visos asociacijos veikla, tinkamu jos narių (vežėjų) interesų atstovavimu, visiškai pagrįstai bei sąžiningai nusprendė išreikšti savo susirūpinimą (nuogąstavimus) dėl ieškovo veiklos kitiems asociacijos nariams, savo pareiškimu atsakovai siekė atkreipti dėmesį į tam tikras problemas, išryškinti galimai esamus asociacijos prezidento veiklos trūkumus. Visa kritika ir atsakovų pastebėjimai buvo išsakyti išimtinai tik dėl ieškovo, kaip asociacijos prezidento, veiklos. Nė vienas pareiškimo teiginys nebuvo (nėra) nukreiptas į patį ieškovo asmenį, nė vienu iš jų nebuvo siekiama patį ieškovą pažeminti ar įžeisti. Dauguma šių teiginių netgi apskritai nėra nei per se, nei šiomis konkrečiomis aplinkybėmis asmenį žeminančio ar įžeidžiančio pobūdžio. Visą tai konstatavo ir teismas;
18.5. ieškovas iš esmės nesutinka su teismo sprendime padarytomis įrodymu vertinimo išvadomis, kurios jam yra nepalankios, tačiau konkrečių ir įtikinamų argumentų nepateikia, o remiasi tik subjektyviu vertinimu;
18.6. pareiškimas laikytinas subjektyvia atsakovų nuomone ne tik atsižvelgiant į jo paskelbimo aplinkybes, bet ir įvertinus jį lingvistiškai, o tai aiškiai rodo pareiškimo konstrukcija, struktūra. Ieškovas ignoruoja visą teksto struktūrą, o analizuoja tik selektyvias dalis;
18.7. nei asociacijos nariai, nei kiti tretieji asmenys, nei pats ieškovas pareiškimo tikrai nevertino ir nelaikė žinių, objektyvių faktų bei duomenų apie ieškovą paskleidimu. Tai sudarė pakankamą ir savarankišką pagrindą pareiškimui pripažinti nuomone ir ieškiniui atmesti, ką pagrįstai teismas ir padarė;
18.8. ieškovas, po bylos iškėlimo pateikė teismui prašymą, kuriuo informavo, jog atsisako reikalavimo B. G.. Jei, ieškovo manymu, B. G. veiksmuose, pasirašant pareiškimo tekstą, nėra ieškovo garbę ir orumą žeminančių veiksmų, kodėl tuomet kitų atsakovų veiksmuose tokie veiksmai įžvelgiami;
18.9. nors ieškovas nurodo, jog jo sveikatos būklė pablogėjo dėl tariamai neteisėtų atsakovų veiksmų, atsakovų įsitikinimu, jog jei ir pablogėjo ieškovo sveikata, ji pablogėjo dėl jo paties galimai nusikalstamų veikų klastojant dokumentus. 2018 m. vasario 18 d. internetiniame puslapyje www.L..lt patalpinta informacija jog: „Vilniaus apygardos teismas galutiniu ir neskundžiamu sprendimu paliko galioti 2019 m. sausio 18 d. nutartį, kuria teisėjas konstatuoja, kad E. M. ir grupės asmenų veiksmuose yra akivaizdūs nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 300 straipsnio 1 dalyje, todėl dėl šios veikos turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas.“ Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „L.“ 2018 m. gruodžio mėn. yra pateikusi ieškinį Kauno apygardos teismui, atsakovui E. M. (civilinė byla Nr. e2-2539-896/2018). Šiuo ieškiniu Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „L.“ iš E. M. siekia prisiteisti 68546,40 Eur žalą, kuri yra kilusi iš darbo santykių (dėl nepagrįsto darbo užmokesčio priskaičiavimo, nepagrįstai išsirašytų komandiruočių į Vilnių, kuomet prezidento E. M. darbo vieta buvo Vilniuje). Šios aptartos aplinkybės ne tik papildomai patvirtina, jog atsakovų pareiškime išdėstyta nuomonė, samprotavimai turi objektyvų faktinį pagrindą, bet ir tai, kad ieškovas savo darbo metu L. iš esmės tik kenkė L., siekė asmeninės naudos, o ne kaip teigiama, siekė ją skaidrinti. Atsakovai niekaip nepažemino ieškovo nei garbės nei orumo, ko pasekmėje, nekyla ir turtinė ar neturtinė žala;
18.10. nagrinėjamu atveju egzistavo itin daug faktų bei duomenų, kurie lėmė atitinkamos atsakovų nuomonės susiformavimą ir poreikį (būtinybę) išsakyti savo susirūpinimą bei kritiką dėl galimai netinkamos, įtarimus keliančios asociacijos prezidento veiklos. Pareiškimą paskelbę prezidiumo nariai šiuo atveju sąžiningai siekė atkreipti asociacijos narių dėmesį į galimai esamas problemas ir užtikrinti efektyvų vežėjų interesų atstovavimą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindų neva pažeistiems ieškovo garbei ir orumui ginti;
18.11. iš teismo sprendimo matyti, kad byla išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai. Teismas nustatė, kad atsakovai išreiškė ne žinią, o nuomonę. Nuomonei netaikomos tiesos kriterijus, todėl tikrinti faktinio pagrindo kaip ir nebuvo poreikio.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje apeliantas įrodinėjo, kad atsakovų R. V., O. T., R. M. ir A. T., kurie veikė kaip Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „L.“ prezidiumo nariai, teiginiai, 2018 m. balandžio 25 d. paskelbti pranešime www.L..lt, žemina jo garbe? ir oruma?.
4. CK 2.24 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą; preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovų paskelbti teiginiai yra subjektyvi jų nuomonė. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs šių teiginių turinį.
7. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo tik lingvistine Pranešimo analize, spręsdamas, kad Pranešimu yra paskleista nuomonė. Be to, anot apelianto, kiekviena nuomonė turi kilti iš tam tikro fakto, kuris yra objektyviai pagrindžiamas, ir tiksliai atitikti fakto turinį.
8. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia argumentacija. Pirma, fakto suvokimas yra subjektyvus, o suvokimo procesas yra veikiamas tam tikros ideologijos, kuri atskleidžia įsivaizduojamą individo santykį su konkrečiomis fakto egzistavimo sąlygomis. Taigi fakto suvokimas priklauso nuo individo aplinkos pažinimo formos. Antra, apelianto argumentas dėl nuomonei taikomo tiesos standarto neatitinka kasacinio teismo praktikoje formuojamo teisės aiškinimo, kur nurodyta, kad „nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 24 punktas)“. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas daro teisinę klaidą, aiškindamas, kad nuomonė turi kilti iš tam tikro fakto, kuris yra objektyviai pagrindžiamas, ir tiksliai atitikti fakto turinį (CK 2.24 straipsnio 1 dalis, CPK 4 straipsnis).
9. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto įrodinėjamas reikalavimas pagrįsti nuomonę objektyvios tiesos kriterijumi prilygsta mokslinio pagrindimo standartui, kai visi teiginiai, kurie yra iškeliami, gali būti išvedami iš kitų pagal formalios logikos taisykles. Tačiau organizacijos vidiniame ir išoriniame administravime nuomonei išreikšti mokslinio argumentavimo reikalavimas negali būti keliamas. Apeliantas ir atsakovai nurodė, kad Pranešimas, kuriame, kaip įrodinėja apeliantas, buvo paskelbti teiginiai, žeminantys jo garbę ir orumą, buvo skirtas asociacijos „L.“ nariams. Vadinasi, Pranešimo turinys buvo nukreiptas tikslingai į konkrečius subjektus, kurie priklauso asociacijai. Tai patvirtina ir Pranešime įrašytas kreipinys: „Gerbiami kolegos, asociacijos „L.“ nariai“ (tomas I, b.l.17,18).
10. Pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį „asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus.
11. Kadangi Pranešimas buvo skirtas asociacijos „L.“ nariams, tai pagal aukščiau nurodytą įstatymo nuostatą, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai, kaip prezidiumo nariai, būtent asociacijos nariams išreiškė savo nuomonę apie apelianto gebėjimą atstovauti asociacijos narių interesus ir koordinuoti narių veiklą. Tai įrodo šie ginčo teiginiai: „nuolat kuria dirbtines kliu?tis minimoms problemoms spręsti bei trukdo kryptingam ir rezultatyviam darbui vez?e?ju? labui“, „prezidentas E. M. prioriteta? teikia asmeniniams, be ne vez?e?ju? interesams“, „negeba vadovauti komandai, trukdo prezidiumo darbui, nesilaiko darbo reglamento, nevykdo i?statuose nurodytu? prezidento pareigu?, i?skaitant pareigos tinkamai organizuoti prezidiumo darba?“, „manipuliuoja informacija ir <...> sa?moningai klaidina bei pries?ina asociacijos narius ir valdymo organus“, „prezidentas E. M. <...> manipuliuoja arba klastoja prezidiumo pose?dz?iu? protokolus“, „daro didz?iuli? spaudima? sekretoriato darbuotojams, siekiant priversti vykdyti tik prezidento nurodymus ir paklusti vienintelei „teisingai“ prezidento nuomonei, ignoruojant kolektyvinio valdymo organo – prezidiumo ir vienasmenio valdymo organo generalinio sekretoriaus funkcijas ir i?galiojimus“, „vilkina draudimo bendrove?s ku?rimo procesus, kadangi pats pasyviai dalyvaudamas darbo grupe?s darbe, ve?liau pradeda kaltinti visa? darbo grupe?“, „vilkina draudimo bendrove?s ku?rimo procesus“, „vez?e?jams pateikia pave?luota? ar klaidinga? informacija? apie le?s?as gautas is? IRU ir neva darbo grupe?s nesugebe?jima? suskaic?iuoti piniginiu? le?s?u? draudimo kompanijos steigimui“, „dangsto buvusi? generalini? sekretoriu? V. M.“. Iš esmės visi aukščiau nurodyti teiginiai yra siejami su kilusiu konfliktu dėl gebėjimo vykdyti prezidento pareigas, atsakovams pasakant apie tai savo nuomonę, o tai yra darbo teisės klausimai.
12. Asociacijos „L.“ prezidiumą, pagal Įstatų 9.2 punktą, sudaro 11 narių. 2018 m. balandžio 25 d. Pranešimą asociacijos „L.“ nariams pasirašė 6 prezidiumo nariai, tai yra dauguma šio valdymo narių. Prezidiumas, kurio nariais yra atsakovai, sprendžia pačius svarbiausius, aktualiausius klausimus, susijusius su asociacijos „L.“ veikla, tai yra tiesiogiai įgyvendina asociacijos „L.“ tikslus, uždavinius ir funkcijas (Įstatų 2 punktas).
13. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 25 straipsnio 1 dalį žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
14. Apelianto vertinimu, ginčo teiginiai yra žinia. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pats apeliantas nurodė, kad būtent tuo metu, kai apeliantas buvo asociacijos „L.“ valdymo organo – prezidiumo – prezidentu, pagal asociacijos „L.“ įstatų (tomas I, b.l. 58-73 l.) 10.3.1. punktą jis reprezentavo asociacijos nuomonę santykiuose su kitomis organizacijomis ar asmenimis. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina teisėjų kolegijos išvadą, kad atsakovai išreiškė savo nuomonę apie apelianto gebėjimą administruoti asociacijos narių veiklą pagal jiems prieinamą informaciją. Pagal apelianto šio teisinio santykio interpretaciją, bet koks bandymas pakeisti valdymo organus, atleisti iš darbo darbuotojus būtų vertinamas kaip garbės ir orumo pažeidimas.
15. Apeliantas apeliaciniame skunde įrodinėja, kad teiginio Nr. 1 tekste nurodomos „minimos problemos“, remiantis pirma Pranešimo pastraipa, tai „problemos, susijusios su sienos kirtimu ir didžiulėmis prastovomis pasienyje“ bei kita „minima problema“ – „Lietuvoje drastiškai pakilo privalomo civilinės atsakomybės draudimo kainos“, yra neįrodytos. Tuo tarpu, anot apelianto, nagrinėjamoje byloje atsakovai privalėjo įrodyti, kad jų tariamai paskleista nuomonė yra pagrįsta tikrais faktais.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantas įrodinėja, kad teiginį Nr. 1 („<...> asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> nuolat kuria dirbtines kliu?tis minimoms problemoms spre?sti bei trukdo kryptingam ir rezultatyviam darbui vez?e?ju? labui“) yra įmanoma patikrinti objektyviomis įrodinėjimo priemonėmis, nes „drastiškas“ civilinės atsakomybės draudimo kainų kilimas“ ir laiko tarpas, kuris yra sugaištamas L. nariams kertant kitų valstybių pasienius, yra statistinio pobūdžio informacija, tačiau pripažinus šį teiginį nuomone, jai tiesos ir tikslumo kriterijai nėra taikomi. Minėta ir tai, kad pagal Konstitucijos laiduojamą teisę į nuomonę, atsakovai yra laisvi pasakyti savo nuomonę, kad jų, kaip prezidiumo narių, netenkina apelianto vadovavimo stilius, sprendimų priėmimų sparta, sprendžiant probleminius klausimus.
17. Apeliantas kaip raktiniu žodžiu „problema“ naudojasi siekdamas įrodyti, kad atsakovai paskleidė žinią, o ne išsakė nuomonę. Teisėjų kolegija su tokia teiginio interpretacija nesutinka. Vertinimas, kas yra problema, yra subjektyvus. Tik nuo požiūrio priklauso, ar laukti pasienyje yra problema, ar ne. Vienam laukti valandą yra problema, kitam ne. Lygiai kaip ir civilinės atsakomybės draudimo kainų pakilimas. Kainos pokyčio vertinimas priklauso nuo turtinės padėties, nes vienam 10 Eur kainų pakilimas yra „drastiškas“, o kitam – 100 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pripažinto ir visiems žinomo susitarimo, nuo kokio dydžio kainų kilimas yra „drastiškas“ ir koks laiko terminas laukti kertant kitų valstybių pasienius, yra protingas, apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo netinkamai atliko teiginio turinio pagal lingvistinę jo išraišką vertinimą, atmetamas (CPK 185 straipsnis).
18. Apeliantas nurodė, kad Pranešimo paskelbimo metu apeliantas buvo ne tik L. prezidiumo prezidentu, tačiau ir UAB „Vedautos autotransportas“ akcininku. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad apeliantas užsiėmė kokia nors kita, įskaitant asmeninę, veikla, į bylą nebuvo pateikta, todėl teiginys, kad „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. prioritetą teikia asmeniniams, be ne vežėjų interesams“, kaip žeminantis jo garbę ir orumą, yra neįrodytas.
19. Atsakovai atsikirsdami į šį apelianto argumentą nurodė, kad apeliantas yra laikytinas viešuoju asmeniu, kurio veikla yra tiesiogiai susijusi su tinkamu asociacijos narių – vežėjų – interesų atstovavimu. Jų nuomone, apeliantas tiesiog nepakankamai skyrė dėmesio vežėjų interesams, be to, UAB „Vedautos autotransportas“ liko skolinga asociacijai, o tai pagrindžia apelianto didesnį susikoncentravimą į savo interesus.
20. Teisėjų kolegija nurodo, kad teiginys: „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. prioritetą teikia asmeniniams, be ne vežėjų interesams“, nėra asmenį žeminančio ar įžeidžiančio pobūdžio. Apeliantas nenurodė, ar dėl tokio teiginio sumenko jo reputacija, pablogėjo, jo kaip asmens, vertinimas. Pažymėtina, kad atsakovų teiginys yra susietas su apelianto darbo kritika, bet ne su siekiu apeliantą pažeminti prieš asociacijos „L.“ narius.
21. Tai, kad minėtas teiginys dėl prioritetų paskirstymo yra nuomonė, patvirtina Pareiškimo turinys: „Tačiau, mūsų giliu įsitikinimu, asociacijos „L.“ prezidentas E. M., ar dėl nepakankamos kompetencijos ar dėl kitų mums nežinomų priežasčių, nuolatos kuria dirbtines kliūtis minimoms problemos spręsti bei trukdo kryptingam ir rezultatyviam darbui vežėjų labui. Mūsų įsitikinimu, asociacijos „L.“ prezidentas E. M. prioritetą teikia asmeniniams, bet ne vežėjų interesams. Jau yra žinomi ir aiškėja vis nauji faktai, kurie, mūsų įsitikinimu, kelia nepasitikėjimą asociacijos „L.“ prezidentu E. M. ir, kaip minėta, trukdo rezultatyviam darbui vežėjų labui. Mūsų įsitikinimu, paaiškėjusios aplinkybės leidžia manyti, kad asociacijos „L.“ prezidentas E. M. galimai“. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovais, kad žodis „galimai“ nėra tvirtinimas, o tik prielaida, kuria grindžiamas apelianto neigiamas darbo rezultato vertinimas.
22. Ieškovas nurodė, kad Pranes?ime naudojami modaliniai žodžiai: „galimai“, „mu?su? i?sitikinimu“, „ir tai mes traktuojame, kaip“, „mu?su? giliu i?sitikinimu“, „paais?ke?jusios aplinkybe?s leidz?ia manyti“, nepatvirtina Pranes?ime esant is?de?styta? nuomone?. Tai, anot apelianto, reis?kia, kad nurodyti z?odz?iai ir z?odz?iu? junginiai yra naudojami kaip fiktyvu?s intarpai sa?moningai, siekiant is?vengti atsakomybe?s uz? apelianto garbe?s ir orumo paz?eidima?.
23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apelianto formuluojamas ginčo objektas yra per išrinktus iš konteksto teiginius, taip siekiant sustiprinti įspūdį dėl jų neigiamo pobūdžio ir performuluoti į žinios kontekstą. Tai prieštarauja CK 1.137 straipsnio 3 dalyje numatytam reikalavimui nepiktnaudžiauti subjektine teise.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra dėl subjektyvių požiūrių sankirtos į vadovavimą asociacijos veiklai, kuris turėtų būti sprendžiamas pagal Asociacijų įstatymą ir asociacijos „L.“ Įstatus.
26. Apeliantas nurodė, kad teiginys Nr. 3 „Jau yra žinomi ir aiškėja nauji faktai, kurie <...> kelia nepasitikėjimą asociacijos „L.“ prezidentu E. M. ir, kaip minėta, trukdo rezultatyviam darbui vežėjų labui“ turėjo būti vertinamas su teiginiais Nr. 4 – 12. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas teiginių turinį įvertino atsietai nuo teiginio „Jau yra žinomi ir aiškėja nauji faktai“, todėl nepagrįstai žinią vertino kaip nuomonę.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Pranešimo teksto teiginys Nr. 3 kontekstu nėra betarpiškai susietas su teiginiais Nr. 4 – 12. Be to, apeliantas praleidžia aplinkybę, kad šalia teiginio „Jau yra žinomi ir aiškėja nauji faktai“ po kablelio yra įterpinys „mūsų įsitikinimu“. Taigi apeliantas manipuliuota tekstu, pažeisdamas atsakovams Konstitucijos laiduojamą teisę į nuomonę.
28. Pastebėtina ir tai, kad, pavyzdžiui, teiginys Nr. 4 „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> negeba vadovauti komandai, trukdo prezidiumo darbui, nesilaiko darbo reglamento, nevykdo įstatuose nurodytų prezidento pareigų, įskaitant pareigos tinkamai organizuoti prezidiumo darbą“ yra vertinamojo pobūdžio, jame nėra faktų. Atsakovai Pranešimo ginčo 4 teiginyje nenurodė, jokių konkrečių duomenų, dėl ko jį būtų galima vertinti kaip faktą. Tai yra teiginyje nėra nuorodų į asociacijos Įstatus, Darbo reglamento punktą, kuriais galėtų būti pagrįstas apelianto darbo vertinimas vadovaujant asociacijai. Teiginys yra bendras šnekėjimas, siekiant išreikšti nepasitenkinamą prezidento vykdoma veikla, paremtas abstrakčiais pasvarstymais, ir šio teiginio teisingumo negalima įrodyti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertinto teiginio Nr. 4 (CPK 12, 178 straipsniai).
29. Kaip atsakovai nurodė, jų vertinimas dėl netinkamo apelianto darbo organizavimo buvo paremtas kitų darbuotojų nuomonėmis. Pavyzdžiui, J. J., R. Ž.. Teisėjų kolegija pripažįsta kaip pagrįstą apelianto argumentą, kad R. Ž. nuomonė kaip pirminis informacijos šaltinis privalėjo būti ištirtas (CPK 178 straipsnis), ir teismas privalėjo šią aplinkybę patikrinti, tačiau jau nurodyta: vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Atsakovai savo nuomonę apie apelianto negebėjimą vadovauti komandai ir nepagarbų elgesį su darbuotojais grindė 2018 m. gegužės 2 d. prezidiumo posėdžio protokolu Nr. 6(324) (tomas II, b.l. 146). Protokole fiksuota, kad J. J. nurodė, kad sekretoriato darbuotojai dirba padidintos įtampos sąlygomis. Vadinasi, prielaidos neigiamai atsakovų nuomonei susiformuoti buvo, bet, kaip matyti iš bylos medžiagos, šios aplinkybės patys atsakovai nelaikė tinkamu faktu, nes nesiėmė teisinių priemonių įtampos šalinimui pagal darbo teisėje įtvirtintas nuostatas. Tai, kad protokole yra užfiksuotas prezidiumo posėdis, įvykęs po Pranešimo paskelbimo, nekeičia teisėjų kolegijos išvados dėl prielaidų buvimo apie neigiamą apelianto darbo vertinimą, nes įtampa darbo vietoje yra laike susiformuojantis reiškinys.
30. Apeliantas nurodė, kad atsakovai nepagrįstai rėmėsi 2018-02-14 protokole užfiksuotomis aplinkybėmis 2 (tomas II, b.l. 177) ir 6 (tomas II, b.l. 180) darbotvarkės klausimais, įrodinėdami savo neigiamos nuomonės susidarymą apie netinkamą apelianto darbą. Darbotvarkės 2 klausimu yra užfiksuota diskusija dėl būsimo kongreso vietos bei balsavimas šiuo klausimu, o 6 darbotvarkės klausimu yra užfiksuotas apelianto siūlymas balsuoti dėl laikinojo generalinio sekretoriaus rinkimo ir kolegialus prezidiumo sprendimas išrinkti laikinąjį generalinį sekretorių. Šis klausimas buvo išspręstas „už“ vienbalsiai ir už šį klausimą balsavo atsakovai.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusią diskusiją dėl būsimo kongreso vietos Klaipėdoje ar Vilniuje (2 klausimas), nurodo, kad tai visiškai subjektyvus ginčo šalių situacijos vertinimas dėl techninio – organizacinio pobūdžio klausimo sprendimo. Tai, kokią reikšmę tokiam ginčui teikia šalys, parodo, kad jų bendravimas darbo klausimais yra destruktyvus dėl jau peraugusių į atvirą konfliktą santykių. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai Pranešime išreiškė nuomonę, neparemtą patikrinamais faktais, o, kaip parodo bylos medžiaga, jausmais ir emocijomis, yra teisinga (CPK 185 straipsnis). Lygiai toks pats teisėjų kolegijos vertinimas yra dėl 6 darbotvarkės klausimo, kai buvo sprendžiama dėl generalinio sekretoriaus skyrimo (tomas II, b.l. 180) ar techninio – organizacinio pobūdžio klausimas dėl neužfiksuoto sprendimo pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su asociacija TLP.
32. Nors apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad Sekretoriato darbuotojai (teismo posėdžio garso įrašo 2:47:20 – 2:47:21; tomas II, b.l.172) yra atsakingi už prezidiumo posėdžių protokolų paruošimą, todėl tai, kad buvo neįtrauktas sprendimas dėl bendradarbiavimo sutarties su asociacija TLP yra jų darbo brokas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad būtent apelianto pareiga yra koordinuoti sekretoriato darbą taip, kad jis būtų atliktas tinkamai.
33. Apeliaciniame skunde apeliantas įrodinėja, kad teiginys Nr. 5: „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> painioja savo ir asociacijos „L.“ interesus“ taip pat yra žeminantis jo garbę ir orumą; ir tai yra žinia. Atsakovai įrodinėja, kad tai yra nuomonę nusakantis teiginys, kurios prielaida buvo aplinkybė, kad asociaciją „L.“ ir UAB „Vedautos autotransportas“, kurios steigėju yra apeliantas, atstovavo ta pati advokatų kontora Magnusson.
34. Teisėjų kolegija nurodo, kad pats savaime šis teiginys nėra įžeidžiančio turinio, o visa teiginio formuluotė yra reiškiama per modalinį veiksmažodį „galimai“. Jame nėra jokio duomens, dėl kurio būtų galima šį teiginį vertinti per žinios sampratą, suformuluotą kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
35. 2018 m. gegužės 2 d. Prezidiumo posėdžio protokolo 6 klausimu yra nurodyta, kad B. G. pažymėjo, jog tik atėjęs į prezidiumą, prašė prezidiumo narių nutraukti ryšius su kompanijomis, kurios turi sąsajų su asociacija (tomas II, b.l.151). Kaip galima spręsti iš kilusių diskusijų turinio, apelianto įsteigta UAB „Vedautos autotransportas“ nenutraukė bendradarbiavimo su advokatų kontora Magnusson. Tai galėjo būti prielaida atsakovams pamanyti, kad asociacijos „L.“ prezidentas E. M. „painioja“ savo ir asociacijos „L.“ interesus.
36. Apeliantas, be kita ko, apeliaciniame skunde ne kartą nurodė, kad atsakovai nepagrįstai remiasi 2018 m. gegužės 2 d. Prezidiumo posėdžio protokolu (tomas II, b.l.144), 2018 m. gegužės 9 d. (tomas II, b.l.157) protokolu, siekdami paneigti ieškovo argumentus, nes jį žeminantys teiginiai buvo paskelbti anksčiau, t. y. 2018 m. balandžio 25 d. pranešime www.L..lt.
37. Teisėjų kolegija tokį argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes minėtame 2018 m. gegužės 2 d. Prezidiumo posėdžio protokole yra fiksuoti prieš tai vykusių klausimų sprendimo aplinkybės, todėl šio ginčo nagrinėjimui 2018 m. gegužės 2 d. protokole įrašyta informacija yra aktuali. Lygiai kaip ir 2018 m. gegužės 9 d. protokole yra nurodyta pakartotinio kongreso organizavimo aplinkybė – tas pats klausimas keliamas kelis kartus, taip pat priekaištai dėl bendrovės steigimo procesų vilkinimo (2 klausimas), išreikštas nepasitenkinimas dėl to, kad prezidentas nederino savo pozicijos su prezidiumo nariais, išsakant savo nuomonę viešame pareiškime (4.2 klausimas protokole), taip pat išsakyta kritika ir abejonės dėl išskirtinio Kauno regiono vežėjų intereso atstovavimo (tomas II, b.l.159, 160, 161).
38. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo būti prielaidomis atsakovams susiformuoti neigiamą nuomonę apie apelianto veiklą, atstovaujant vežėjų interesus, tačiau ginčo 5 teiginys nėra žinia, o nuomonė, kuri buvo vėliau pakartotinai fiksuota posėdžių protokoluose, išsiskyrus prezidiumo narių ir prezidento nuomonėms dėl veiklos krypčių, įgyvendinimo priemonių, požiūrių į prioritetines sritis, nesilaikant susitarimo nutraukti sutartis su kompanijomis, kurios turi sąsajų su asociacija. Minėta, paaiškėjus, kad apeliantas nesilaikė susitarimo dėl sutartinių santykių nutraukimo su advokatų kontora Magnusson, atsakovams galėjo kilti abejonių, ar apeliantas „nepainioja“ savo ir asociacijos „L.“ interesų.
39. Apeliantas nurodė, kad teiginys Nr. 6: „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> manipuliuoja informacija ir <...> sąmoningai klaidina bei priešina asociacijos narius ir valdymo organus. Per suklaidintus asmenis šmeižiami asociacijos „L.“ prezidiumo nariai ir visi kiti asmenys, kurie <...> neįtinka prezidentui ir negina jo asmeninių interesų“ yra žinia, žeminanti jo garbę ir orumą. Kaip ir teiginys Nr. 7 asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> manipuliuoja arba klastoja prezidiumo posėdžių protokolus <...>“
40. Teisėjų kolegija nurodo, kad pats apeliantas, nurodydamas skunde (57 argumentas), jog „manipuliavimas informacija bei sąmoningas klaidinimas yra netinkamos, tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimas, informacijos keitimas, koregavimas ir pan.“, paneigia savo argumentą, kad teiginiai Nr. 6 ir Nr. 7, yra žinia. Subjektyvus tam tikros aplinkybės suvokimas yra jos išsakymas yra pasidalinimas nuomone. Jau nurodyta, kad skirtingas faktų suvokimas priklauso nuo kognityvinių įgūdžių. Taigi informacijos interpretavimas ir pritaikymas, reaguojant į kilusio konflikto tarp prezidento ir prezidiumo narių aplinkybes, o po to jos išsakymas Pranešimo forma, atskleidžia atsakovų nuomonę į susiklosčiusią situaciją.
41. Atsakovai įrodinėjo, kad 2018-03-21 prezidiumo posėdžio protokolas Nr. 3(321) (tomas II, b.l. 184-193) yra dublikatas, o ne originalas. Atsakovai tvirtino, kad dublikato buvimas pagrindžia manipuliavimą.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę dėl nepateikto protokolo originalo kilusio konflikto kontekste, sprendžia, jog tai galėjo būti prielaida ginčijamų 6 ir 7 teiginių susiformavimui. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ginčo teiginyje, įskaitant ir pasisakymą dėl prezidiumo narių šmeižimo, atsakovai išsakė nuomonę, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apelianto argumentų, kad atsakovai turėjo įrodyti aplinkybes, jog apelianto veika atitiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį (šmeižimas), 300 straipsnį (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu).
43. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje 2018 m. lapkričio 29 d. buvo gautas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „L.“ įgalioto atstovo advokato V. M. pareiškimas dėl ikiteisminio tylimo pradėjimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Pareiškėjas nurodė, kad pateikus suklastotus dokumentus buvo siekiama pakeisti Juridinių asmenų registro duomenis, darant psichologinį spaudimą M. A., buvo reikalaujama perduoti vadovo įgaliojimus. Į 2018-11-21 prezidiumo posėdžio protokolą įrašius žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, buvo pagamintas netikras dokumentas, kuris buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ su prašymu pakeisti Juridinių asmenų registro duomenis, t.y. informaciją apie vadovo pareigas einantį asmenį. Šiuo dokumentu buvo nuspręsta generalinį sekretorių M. A. pakeisti kitu, perduodant įgaliojimus G. R. (tomas III. b.l. l80).
44. Ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, pareiškėjas tokį sprendimą apskundė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „L.“ atstovo advokato V. M. skundą tenkino. Teismas konstatavo, kad E. M., A. A., A. P., M. S., R. V. ir M. R. veiksmuose yra akivaizdu?s nusikalstamos veikos poz?ymiai, numatyti BK 300 straipsnio 1 dalyje (tomas III, b.l. 184), tode?l de?l s?ios veikos turi bu?ti prade?tas ikiteisminis tyrimas.
45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovai pagal aukščiau išdėstytas aplinkybes pagrįstai galėjo susidaryti neigiamą nuomonę apie apelianto vykdomą veiklą ir ją išsakyti Pranešime (Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis).
46. Apeliantas taip pat nurodė, kad teiginys Nr. 8 „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> daro didžiulį spaudimą sekretoriato darbuotojams, siekiant priversti vykdyti tik prezidento nurodymus ir paklusti vienintelei „teisingai“ prezidento nuomonei, ignoruojant kolektyvinio valdymo organo – prezidiumo ir vienasmenio valdymo organo generalinio sekretoriaus funkcijas ir įgaliojimus“ yra žinia, kurios atsakovai tikrumo neįrodė. Apeliantas šią aplinkybę motyvuoja tuo, kad <...> „atsakovai įrodinėjo paaiškinimais apie tariamą apelianto darytą spaudimą sekretoriato darbuotojams J. J. ir R. Ž.“ <...> (apeliacinio skundo 73 punktas).
47. Pasisakydama dėl šio teiginio, teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad pačiame teiginyje nėra jokių nuorodų apie tai, kad J. J. ir R. Ž. būtų buvęs darytas spaudimas. Be to, apelianto argumentacija yra neatitinkanti bylos medžiagos ir tai parodo jo subjektyvų faktinių aplinkybių vertinimą, atsietą nuo byloje esančių įrodymų. Teisėjų kolegija jau citavo protokolą, kur nurodyta, jog J. J. nejaučia spaudimo, tačiau, jo žiniomis, spaudimą jaučia sekretoriato darbuotojai. Be to, pats apeliantas pripažįsta, kad liudytoju apklaustas T. G. parodė, kad apeliantas yra inicijavęs T. G. atleidimą iš generalinio sekretoriaus pareigų. Apeliantas patvirtina nesantaikos faktą, kartu prašydamas nesiremti šio liudytojo parodymais. Lygiai tokia pati situacija yra dėl ir kito liudytojo Z. B.. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime patvirtina įtampos sekretoriato darbuotojams buvimo aplinkybę (CPK 185 straipsnis). Apeliantas nepateikė įrodymų, kad T. G. atleidimui iš pareigų būtų egzistavęs objektyvus pagrindas (CPK 12, 178 straipsniai).
48. Apeliantas prašė pripažinti žinia ginčo teiginį Nr.9 „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> vilkina draudimo bendrovės kūrimo procesus, kadangi pats pasyviai dalyvaudamas darbo grupės darbe, vėliau pradeda kaltinti visą darbo grupę <...> apie neva padarytas darbo grupės klaidas ir blogą darbo grupės darbą“, ir šią žinią įpareigoti paneigti, nes ji žemina apelianto garbę ir orumą.
49. Byloje nustatyta, kad Prezidiumo posėdžio 2017-06-28 protokolu Nr. 19(304) buvo nuspręsta sudaryti draudimo bendrovės steigimo darbo grupę, kurioje turėjo dalyvauti ir apeliantas (darbotvarkės 9 klausimas (tomas II, b.l. 63). Prezidiumo posėdžio 2018-01-24 protokolo Nr. 33(318) darbotvarkės 1 klausimo turinys (tomas II, b.l. 170) įrodo, kad buvo nuspręsta suformuoti draudimo bendrovės valdybą ir kad vienu iš narių yra paskirtas apeliantas. Prezidiumo posėdžio 2018-03-21 protokolo Nr. 3(321) darbotvarkės 5 punkte nurodyti kaip svarstyti klausimai atskleidžia, kad dar nėra konkrečių sprendinių dėl draudimo bendrovės steigimo, todėl yra prasidėjusi prezidiumo narių diskusija dėl steigiamos draudimo bendrovės valdybos narių reputacijos (tomas II, b.l. 188). Prezidiumo posėdžio protokolo 2018-03-08 Nr. 2(320) darbotvarkės 6 klausimas (tomas II, b.l. 200) įrodo, kad priimtas prezidiumo sprendimas išformuoti draudimo bendrovės steigimo darbo grupę.
50. Apeliantas teigia, kad nei vienas iš šių dokumentų neįrodo atsakovų teiginio teisingumo, jog apeliantas vilkino draudimo bendrovės kūrimo procesus, pasyviai dalyvavo darbo grupės darbe, vėliau pradėjo kaltinti visą darbo grupę apie darytas darbo grupės klaidas ir blogą darbo grupės darbą. Atsakovai mano kitaip. Anot jų, aplinkybė, kad nuo Prezidiumo posėdžio 2017-06-28 protokole Nr. 19(304) priimto sprendimo įsteigti draudimo bendrovę, bendrovė dar nėra įsteigta, įrodo sprendimo vilkinimą.
51. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo teiginyje Nr. 9 yra nurodyta atsakovų nuomonė, susiformavusi dėl skirtingo požiūrio į draudimo bendrovės steigimo procesą. Prezidiumo posėdžio 2017-06-28 protokole Nr. 19(304) nėra nustatyto termino, per kurį reikia įsteigti draudimo bendrovę. Tokiu atveju, apelianto įrodinėjama aplinkybė, kad vilkinimo faktas gali būti objektyviai patikrintas, atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).
52. Apeliantas prašė pripažinti žinia ginčo teiginį Nr. 10: „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> ėmė šmeižti paslaugas teikiančią ir šias rizikas įvardinusią advokatų kontorą, kaip neva nekompetentingą“. Anot apelianto, ši žinia šmeižia jį, nes apeliantas nėra šmeižęs advokatų kontoros Motieka ir Audzevičius. Apeliantas yra tik išreiškęs nuomonę, kad jos advokatai, deleguoti atstovauti „L.“ draudimo bendrovės steigimo procese, gali neturėti patirties steigiant draudimo įmonę ir vertinant galimų būsimų draudimo kompanijos valdybos narių nepriekaištingą reputaciją ir valdybos narių anketas, teiktinas Lietuvos bankui.
53. Teisėjų kolegija nurodo, kad tiek apeliantas išsakė savo nuomonę apie advokatų kontoros Motieka ir Audzevičius teisininkų kompetenciją, kurią atsakovai traktavo kaip šmeižikišką, tiek atsakovai išreiškė savo nuomonę apie apelianto nuomonę. Taigi dogmatiškai vertinant šią situaciją, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad atsakovai turėjo objektyviai pagrįsti 10 teiginį, nes jis patikrinamas objektyviai, kaip neįrodytą (CPK 185 straipsnis).
54. Be kita ko, pastebėtina, kad apeliantas naudoja tokią pačią sakinio konstrukciją, įrodinėdamas, kad taip išreiškė savo nuomonę, pasisakydamas dėl advokatų kontoros kompetencijos, kokią naudojo atsakovai Pranešime. Pavyzdžiui, apeliantas apeliacinio skundo 92 punkte nurodė, kad būtent tokia apelianto nuomonė yra užfiksuota 2018-03-32 prezidiumo posėdžio protokole Nr. 3(321) (tomas II, b.l.188): „Tęsiant DB steigimo darbą ir mažinant riziką, E. M. siūlė pasitelkti papildomas advokatų paslaugas“, „E. M. nuomone, anketos paruoštos netinkamai, kai kuriems anketos punktams tiesiog reikalingi tam tikri paaiškinimai, kurie leistų išvengti problemų“, E. M. nuomone, reikia pakeisti advokatų kontorą, nes advokatas V. M., kuris ruošė anketas, neturi pakankamai patirties, todėl reikėtų samdyti kitus advokatus, turinčius daugiau patirties“.
55. Vadinasi, apelianto teiginiai lygiai tokie patys teisingi kaip ir atsakovų, kuriais jie siekia atsikirsti į ieškovo ieškinį (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Taip pat apeliantas siekdamas pagrįsti ieškinį naudojo dokumentus, kurie sudaryti po Pranešimo, siekdamas pagrįsti Pranešimo teiginių traktavimą kaip žinią. Pavyzdžiui, apeliantas nurodo, kad atsakovai į bylą pateikė vėlesnį 2018-04-04 prezidiumo posėdžio protokolą Nr. 4(322), kurio darbotvarkės 5 klausimu (tomas II, b.l. 136) yra užfiksuotas apelianto paaiškinimas apie apelianto ir advokatų kontoros Motieka ir Audzevičius partnerio J. E. pokalbį, kurio metu šis partneris „pripažino kai kurias advokatų klaidas dėl DG-je [darbo grupėje] pateiktos informacijos apie jo ir A. M. anketas“.
56. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pakartoja savo išvadą, jog pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ginčo teiginiai yra nuomonė, kilusi iš išvestinių objektyviai nepatikrinamų pirminių informacijos šaltinių, kuriems negali būti taikomi tikslumo ir teisingumo kriterijai.
57. Apeliantas prašė pripažinti žinia ginčo teiginį Nr. 11 „asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> vežėjams pateikia pavėluotą ar klaidingą informaciją apie lėšas gautas iš IRU ir neva darbo grupės nesugebėjimą suskaičiuoti piniginių lėšų draudimo kompanijos steigimui. Vežėjai klaidinami, jog asociacija „L.“ neturi pakankamai lėšų draudimo bendrovei steigti <...>“. Tuomet atsakovai, anot apelianto, privalėjo įrodyti apeliantą atlikus šiuos aukščiau nurodytus veiksmus, t. y. (A) asociacijos „L.“ nariams pateikus klaidingą arba pavėluotą informaciją apie pinigų gavimo iš IRU faktą; (B) pranešus asociacijos „L.“ nariams, kad tariamai draudimo kompanijos steigimo darbo grupė nesugeba suskaičiuoti piniginių lėšų draudimo kompanijos steigimui; (C) pateikus informaciją vežėjams, kad asociacijos „L.“ neturi pakankamai lėšų draudimo bendrovei steigti. Be to, T. G., buvęs L. generalinis sekretorius, 2019-08-05 teismo posėdžio metu patvirtino, kad visą finansinę informaciją apie L. turimas, jos gautas lėšas valdė jis.
58. Pasisakydama dėl šių argumentų, teisėjų kolegija nurodo, kad būtent apeliantas, kaip tuometis prezidentas pagal asociacijos „L.“ įstatų (tomas I, b.l. 58-73 l.) 10.3.1. punktą reprezentavo asociacijos nuomonę santykiuose su kitomis organizacijomis ar asmenimis. Vadinasi, aplinkybė, jog T. G. valdė visą finansinę informaciją apie asociacijos „L.“ gautas lėšas ir jos turimas, nekeičia apelianto pareigos suteikti būtiną informaciją apie turimas lėšas ir galimybę steigti draudimo bendrovę visiems jos gavimu suinteresuotiems asmenims. Taip pat pažymėtina ir tai, kad ginčo teiginyje nėra duomenų, pagal kuriuos sprendžiant ginčą teisme, teismas galėtų įvertinti protingo termino standartu informacijos pateikimo savalaikiškumą. Šis ginčo teiginys tėra subjektyvus atsakovų pamąstymas ir pagal tai nuomonės išreiškimas, bandant paspartinti draudimo bendrovės steigimą. Pripažinus teiginį Nr. 11 nuomone, atsakovams nekilo pareiga pagrįsti duomenų tikrumo.
59. Apeliantas prašė paneigti ginčo teiginį Nr. 12 „Asociacijos „L.“ prezidentas E. M. <...> dangsto buvusį generalinį sekretorių V. M.“. Anot apelianto, atsakovai nepagrįstai tvirtino, kad apeliantas ėmėsi tariamų veiksmų, jog prieš V. M. nebūtų imamasi veiksmų atlyginti žalą dėl šių sandorių sudarymo.
60. Atsakovai ginčo teiginio Nr. 12 turinį grindė šiais dokumentais: a) Prezidiumo posėdžio 2017-10-11 protokole Nr. 25(310) darbotvarkės 1 klausimu (tomas II, b.l. 72) yra užfiksuota prezidiumo diskusija dėl asociacijos valdomų 2 aukšto patalpų remonto bei įsiskolinimo UAB „L. servisas“ bankroto administratoriui; b) Prezidiumo posėdžio 2017-12-20 protokole Nr. 31(316) 2 darbotvarkės klausimu (tomas II, b.l. 80) yra nurodyta prezidiumo diskusija dėl kalėdinių dovanų pirkimo, kurį įvykdė generalinis sekretorius V. M., c) Prezidiumo posėdžio 2016-06-08 protokole Nr. 2(287) 1 darbotvarkės klausimu yra įrašyta diskusija dėl V. M. sudarytų dviejų automobilių BMW nuomos sandorių (tomas II, b.l. 106). Atsakovai šiuos sandorius laikė neteisėtais, nors į bylą pateiktas Prezidiumo posėdžio 2016-06-29 protokolas pagrindžia, jog prezidiumas pritarė automobilių BMW nuomos sandoriams, o už tokį sprendimą balsavo ir atsakovai (tomas II, b.l. 74).
61. Tai, kad atsakovai, kaip prezidiumo nariai, dalyvavo priimant sprendimą ištirti generalinio sekretoriaus V. M. sudarytus sandorius, nereiškia, kad teiginyje yra išreikšta žinia, o ne nuomonė. Apeliantas galėtų šia aplinkybe remtis, jei po to, kai būtų buvęs patikrintas V. M. sudarytų sandorių teisėtumas teismine tvarka, ir teisme įrodžius jų teisėtumą atsakovai vis tiek būtų išplatinę pranešimą, tuomet tokį teiginį būtų galima pripažinti žinia.
Dėl teiginių, kaip žeminančių garbę ir orumą, turinio
62. Anot apelianto, teiginiais apeliantui yra labai aiškiai ir nedviprasmiškai priskiriamas ypač neigiamas, neteisėtas ir net nusikalstamas elgesys, kuris visuomenėje yra vertinamas ypač neigiamai.
63. Teisėjų kolegija nurodo, kad aplinkybė, jog apeliantui yra priskiriamas neigiamas, priešingas teisei elgesys, savaime nereiškia pažeistos apelianto garbės ir orumo. Byloje nėra įrodyta, kad dėl paskelbto Pranešimo apeliantas pradėtas vertinti kaip teisės pažeidėjas.
64. Tai, kad apeliantas nebuvo išrinktas prezidentu, nėra nustatyta priežastinio ryšio su Pranešimo turiniu (CK 6.247 straipsnis) ir apeliantas tokios aplinkybės neįrodė (CPK 178 straipsnis). Be to, byloje nėra įrodymų, kad apeliantas nebuvo perinktas prezidentu dėl padaryto poveikio jo orumui ir garbei (CPK 12, 178 straipsniai).
65. Kita vertus, jei Pranešimo turinys būtų susietas su faktais, tuomet prieš apeliantą būtų buvęs pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl visų Pranešimo teiginių, kurie, anot jo, yra siejami su nusikalstama veika ir tai turėjo realų poveikį.
66. Tai, kad pats apeliantas Pranešimo turinį vertina kaip santykinį, kuris gali daryti poveikį priklausomai nuo aplinkybių ir situacijos, tai yra visais atvejais nežemina jo garbės ir orumo, įrodo apeliacinio skundo 147 punktas. Jame apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apelianto pranešimo spaudai turinį, kadangi teikdamas komentarus spaudai apeliantas atstovavo asociaciją „L.“ ir jos narius, todėl negalėjo leisti sau eskaluoti įvykių ir kalbėti apie tai, kad Pranešimas pažeidžia jo garbę ir orumą.
67. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Pranešimo turinyje nėra teiginių, darančių žalą asociacijai, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo interviu yra nukreiptas į asociacijos „L.“ reputacijos apsaugą.
68. Pirmosios instancijos teismas argumentuotai nurodė, kodėl sprendė, kad ieškovo pozicija spaudai patvirtina, jog atsakovai Pranešime išsakė savo nuomonę. 2018 m. balandžio mėn. www.cargonews.lt duotame interviu ieškovas į redakcijos klausimą „Kaip manote, kodėl nemaža dalis prezidiumo narių pareiškė nepasitikėjimą Jumis, kodėl tai padarė dabar ir tokiu būdu, ir koks yra galutinis jų tikslas?“ atsakė: „Prezidiume yra nuomonių nesutapimų svarbiais klausimais. Dalis prezidiumo narių mato vienokį asociacijos veiklos tęsinį, kiti kitokį, ir tokiais būdais gali būti siekiama sau palankių sprendimų. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nuomonių išsiskyrimas negali būti tapatus garbės ir orumo pažeidimui kvalifikuojant atsakovų veiką neteisėta.
69. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad aplinkybė dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo prieš B. G., kuris pasirašė Pranešimą, patvirtina, kad ieškinys iš esmės pareikštas ne kiek dėl garbės ir orumo pažeidimo, kiek prieš tam tikrus asmenius, siekiant atkreipti dėmesį, kad apeliantas jų pasisakymus vertina neigiamai.
70. Be to, kaip nurodyta atsakovų atsiliepimuose, apie ieškovą kitų vežėjų yra viešai publikuojama daug neigiamos informacijos, nurodant, kad jo įsteigta įmonė neatsiskaito su asociacija (tomas III, b.l.60). Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad Pranešime esantys ginčo teiginiai turėjo poveikį viešam apelianto neigiamam vertinimui, apelianto argumentai, kad teismas netinkamai įvertino teiginių kaip žeminančių garbę ir orumą turinį, atmetamas (CPK 185 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
71. Apeliantas teigia, kad į bylą pateikta UAB „Baltijos Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“ medicininė pažyma (tomas IV, b.l. 4) įrodo, kad tikrovės neatitinkančių teiginių paskleidimas sukėlė ne tik apelianto reputacijos pablogėjimą, bet ir didžiulį stresą bei dėl to žymiai suprastėjusią apelianto savijautą. Priežastinį ryšį su Pranešimo išplatinimu patvirtina tai, jog apelianto sveikatos pablogėjimas sutapo būtent laikotarpiu, prasidėjusiu po Pranešimo paskelbimo.
72. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu aplinkybių interpretavimu, nes byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantas buvo asociacijos prezidentu, kai reikėjo priimti nemaža sudėtingų sprendimų. Pavyzdžiui, draudimo bendrovės steigimas, dėl ko išsiskyrė asociacijos narių nuomonės. Tai galėjo paveikti sveikatos pablogėjimą.
73. Byloje nustatyta ir tai, kad 2019 m. vasario 18 d. internetiniame puslapyje www.L..lt patalpinta informacija (tomas III, b.l. 179), jog: „Vilniaus apygardos teismas galutiniu ir neskundžiamu sprendimu paliko galioti 2019 m. sausio 18 d. nutartį (nutartis pridedama), kuria teisėjas konstatuoja, kad E. M. ir grupės asmenų veiksmuose yra akivaizdūs nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 300 straipsnio 1 dalyje, todėl dėl šios veikos turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas.“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartyje nurodyta: „Teise?jas konstatuoja, kad E. M., A. A., A. P., M. S., R. V. ir M. R. veiksmuose yra akivaizdu?s nusikalstamos veikos poz?ymiai, numatyti BK 300 straipsnio 1 dalyje (tomas III, b.l. 184), tode?l de?l s?ios veikos turi bu?ti pradėtas ikiteisminis tyrimas.“.
74. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės, patvirtina, kad asociacijos tuometinis prezidentas turėjo nemažai neigiamos patirties, kuri galėjo paveikti jo sveikatą.
75. Pažymėtina ir tai, kad byloje nustačius, jog atsakovai nepaskleidė žinių, kurios pažemintų ieškovo garbę ir orumą, tai yra neįrodyta atsakovų neteisėta veika (CK 6.246 straipsnis), apelianto reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negalėjo būti patenkintas, nes nenustatytos visos teisinės atsakomybės atsakovams kilimo sąlygos (CK 6.245-6.249 straipsniai).
Dėl bylos procesinės baigties
76. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio motyvams iš esmės pritaria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
77. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant exofficio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
78. Atsakovai šioje byloje (apeliacinės instancijos teisme) patyrė 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) rekomenduojamą dydį, todėl priteisiamos iš apelianto (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
79. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija
n u t a r i a :
apelianto (ieškovo) E. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Vaclovas Paulikas
Rūta Petkuvienė
Inga Staknienė