Civilinė byla Nr. e2A-1225-180/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01573-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.11.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5537-345/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Kauno keliai“, uždarajai akcinei bendrovei „Eurovia Lietuva“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Šiaulių plentas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos 2016 m. liepos 20 d. sprendimą atmesti pretenziją ir įpareigoti atsakovę leisti susipažinti su kitų viešojo pirkimo dalyvių – UAB „Kauno keliai“ ir AB „Eurovia Lietuva“, pasiūlymais (įskaitant duomenis apie subtiekėjus, pasitelktinus specialistus ir ekspertus), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Perkančioji organizacija vykdė pirkimą, kuriuo siekė įsigyti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3505 Nemakščiai – Kražiai – Junkilai ruožo nuo 11,035 iki 16,856 km rekonstravimo darbus (toliau – pirkimas, konkursas). Ieškovė pateikė pasiūlymą. 2016 m. liepos 4 d. perkančiosios organizacijos buvo informuota apie sudarytą tiekėjų pasiūlymų eilę, kurioje pirmą vietą užėmė UAB „Kauno keliai“ pasiūlymas, antrą – AB „Eurovia Lietuva“ pasiūlymas, trečią – jos (ieškovės) pasiūlymas. 2016 m. liepos 14 d. ieškovė paprašė perkančiosios organizacijos leisti susipažinti su pirkimą laimėjusio bei antroje vietoje likusio tiekėjų pasiūlymų duomenimis, tačiau jai buvo leista susipažinti tik su ta informacija, kurios nurodyti tiekėjai nepripažino konfidencialia. Ieškovei nebuvo leista susipažinti su tiekėjų pasiūlymų formomis (pirkimo sąlygų 2 priedas), nors atitinkamos šių formų dalys, kuriose nurodyta informacija apie subtiekėjus, specialistus ir ekspertus bei kitus pasitelkiamus asmenis, neatitinka konfidencialumo kriterijų bei atitinkamos informacijos prilyginimo konfidencialiai tvarkos pagal konkurso sąlygas, dokumentuose nurodyta informacija neturi unikalių, komercinę paslaptį sudarančių savybių.
3. Pagal pirkimo sąlygų 34 punktą konfidencialia galėjo būti nurodoma tik kartu su pasiūlymo forma teikiama papildoma informacija atskirais failais (bylomis), tačiau ne pati pasiūlymo forma ar atskira jos dalis.
4. Nepatikrinusi kitų dalyvių pasiūlymų formose esančios informacijos konfidencialumo ir nurodydama, kad remiasi vien tik pastarųjų įrašais dėl atitinkamų duomenų konfidencialumo, perkančioji organizacija nepagrįstai apribojo ieškovės teisę susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais, pažeidė VPĮ 6 straipsnio 1 dalį bei šiame įstatyme įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo principus.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui AB „Eurovia Lietuva“ 726 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Spręsdamas ginčą teismas rėmėsi VPĮ 6 straipsnio 1 dalimi ir kitomis šio įstatymo nuostatomis bei CK 1.116 straipsniu, kuriame nustatyta komercinės paslapties samprata.
7. Teismas nustatė, kad tretieji asmenys UAB „Kauno keliai“ ir AB „Eurovia Lietuva“, teikdami pasiūlymus, išreiškė valią jų pasiūlymuose esančią informaciją apie subtiekėjus, specialistus, ekspertus ar kitus asmenis, laikyti konfidencialia. Trečiojo asmens UAB „Kauno keliai“ 2016 m. lapkričio 15 d. valdybos sprendimu buvo nustatyta, kad įmonės konfidencialią informaciją sudaro duomenys apie bendrovės sudarytas ar sudaromas sutartis su verslo partneriais, bendrovės teikiamų paslaugų įkainius, visa kita informacija, susijusi su bendrove ir pan. Pirkimo sąlygų 2 priede „Pasiūlymo forma“ nustatyta, kad darbus atliekant pasitelkiant subtiekėjus ar kitus asmenis, dalyvis privalo nurodyti subtiekėjo ir kito pasitelkiamo asmens pavadinimą, kodą, adresą, numatomus atlikti darbus, pirkimo sutarties dalį, kuriai ketinama pasitelkti subtiekėjus ir kitus asmenis; jei dalyvis pasiūlyme nurodytiems darbams atlikti pasitelkia specialistus ir ekspertus, privalo nurodyti jų duomenis, įskaitant jų darbo vietą.
8. Įvertinęs nustatytus duomenis, teismas sprendė, kad trečiųjų asmenų pasiūlymuose nurodyta informacija apie subtiekėjus, specialistus, ekspertus ir kitus asmenis, kuriais naudodamiesi tretieji asmenys ketina atlikti pirkimo objektą sudarančius darbus, nėra objektyviai žinoma ir trečiosioms šalims laisvai prieinama informacija. Nurodyto pobūdžio informacija turi slaptumą kvalifikuojančių požymių, nes joje nurodyta informacija dėl finansinės naudos (subtiekėjų darbų kainos suformavimo ar skaidymo), gamybinio pranašumo (konkrečių subtiekėjų pasirinkimas ir jų atliekama darbų dalis, dalies darbų kaina, taip pat pasitelkiami ekspertai, specialistai ir kiti asmenys), be to, yra subtiekėjus, ekspertus ir specialistus identifikuojantys požymiai. Tokios medžiagos atskleidimas gali sumažinti trečiųjų asmenų konkuravimo galimybes, nes kiti tiekėjai sužinotų jos turimus tiekėjus, subtiekėjų siūlomas kainas už atliekamų darbų dalį, ekspertus, specialistus ir kitus pasitelkiamus asmenis. Nurodyti tam tikros srities specialistai ir kiti pasitelkiami asmenys gali būti vertingi konkuruojančioms įmonėms.
9. Perkančioji organizacija, nors turėdama plačius įgaliojimus bendradarbiauti su tiekėjais, nėra priežiūrą vykdanti institucija. Tretieji asmenys konfidencialia informacija įvardijo ne absoliučiai visą pasiūlymų medžiagą, o tik jos dalį, todėl perkančiajai organizacijai neatsirado pareiga kreiptis į tiekėjus paaiškinimo (pagrindimo), kokie jų pasiūlymų duomenys laikytini konfidencialiais.
10. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad pati pasiūlymo forma negalėjo būti pripažinta konfidencialia informacija. Pirkimo sąlygų 2 priede „Pasiūlymo forma“ nustatyta galimybė tiekėjui nurodyti kuri pasiūlymo informacija yra konfidenciali arba ją pateikti atskirais failais (bylomis) (pirkimo sąlygų 34.1 p.).
11. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad informacija apie tiekėjų pasitelktinų subtiekėjų ar kitus asmenų pavadinimus nelaikytina konfidencialia, nes tokia informacija teikiama viešajam registrui – VPĮ 18 straipsnio 11 dalies pagrindu skelbiama centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS). Paminėta teisės norma nustato, kad ieškovės nurodyta informacija gali būti neskelbiama, jeigu jos atskleidimas prieštarautų teisės aktams arba teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdytų laisvai konkuruoti tarpusavyje. Be to, perkančioji organizacija skelbia tik su pirkimo laimėtoju sudarytą pirkimo sutartį ir tik pirkimo laimėtojo, o ne visų pirkimo dalyvių, pasiūlymus.
12. Pirkimo sąlygų 55 punkte nustatyta, kad neatmesti tiekėjų pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų. Vertinant tiekėjų pasiūlymus pagal nurodytą kriterijų, ieškovės pasiūlymas užėmė trečią vietą. Reikalaudama įpareigoti atsakovę leisti susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais, ieškovė ieškinyje neginčija perkančiosios organizacijos sprendimo nustatyti pasiūlymų eilę ir laimėtoju pripažinti UAB „Kauno keliai“ pasiūlymą, su nurodytu tiekėju sudarytos pirkimo sutarties, nenurodo, kokias materialias pasekmes sukeltų jai palankaus teismo sprendimo priėmimas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad susipažinimas su kitų tiekėjų pasiūlymuose esančia informacija ieškovei nebesukeltų pasekmių.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Ieškovė UAB „Šiaulių plentas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovės prašyta susipažinti informacija (pasiūlymo forma ir kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai) nepatenka į konfidencialios informacijos sampratą. Remiantis kasacinio teismo praktika tiekėjo kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai negali būti konfidenciali informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013). Tai reiškia, kad ieškovei turi būti sudaryta galimybė susipažinti su trečiųjų asmenų pasiūlymų dalimis, kuriose yra pateikta informacija apie jų kvalifikaciją.
2. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje suformuotas taisykles, kad darbų paskirstymo subrangovams lentelė yra tiekėjų kvalifikacijos dalis, kad duomenys apie tiekėjų kvalifikaciją (įskaitant duomenis apie pasitelkiamus subrangovus) negali būti konfidenciali informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).
3. Informacija apie subrangovus nepatenka į CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą komercinės paslapties sampratą. Absoliučiai visi Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys yra skelbiami Juridinių asmenų registre. Be to, naudojantis viešais ir neatlygintinais Lietuvos įmonių katalogais, galima lengvai ir greitai rasti bet kurią įmonę pagal pasirinktus kriterijus, taip pat galima rasti įmonę ar specialistą, kuriam yra išduotas konkretus kvalifikacijos atestatas, reikalingas įvykdyti pirkimo sutartį. Dėl šių priežasčių informacija apie subrangovus negali būti slapta.
4. Tretieji asmenys nepateikė tinkamų duomenų (įrodymų), kad informacijos apie jų pasitelktus subrangovus atskleidimas padarys žalą jų komerciniams interesams. Tretieji asmenys apsiribojo tik subjektyviomis deklaracijomis. Panašioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad sutartys su trečiaisiais asmenims nėra konfidenciali informacija (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-745-180/2015).
5. Informacija, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus turi būti vieša, negali būti laikoma konfidencialia. Nagrinėjamu atveju dalis ieškovės prašytos informacijos pagal VPĮ 18, 19 straipsnių nuostatas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. įsakymu patvirtintą Viešųjų pirkimų ataskaitų rengimo ir teikimo tvarkos aprašą (toliau – aprašas) yra laikoma vieša informacija.
6. Perkančioji organizacija, neleisdama susipažinti su beveik visais trečiųjų asmenų pasiūlymais, visiškai suvaržė ieškovės teisę į veiksmingą gynybą ir tokiu būdu ieškovė prarado galimybę tiek įsitikinti pirkimo procedūrų teisėtumui, tiek apsispręsti dėl tolimesnių savo teisių gynimo.
7. Atsisakiusi leisti ieškovei susipažinti su trečiųjų asmenų pasiūlymų dalimis, kurios negali būti laikomos konfidencialiomis, perkančioji organizacija pažeidė skaidrumo principą. Tokiu būdu ginčo pirkimas tapo iš esmės slaptu, užkertant kelia sužinoti esminę ir su viešojo pirkimo procedūromis susijusią informaciją.

14. Atsakovė – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Priešingai nei nurodo ieškovė, kitų pirkimo dalyvių pasiūlymuose konfidencialia nurodyta informacija apie subtiekėjus nėra viešai žinoma ir trečiosioms šalims prieinama informacija. Be to, ir pati ieškovė nurodė, kad jos pasiūlymo duomenys apie subtiekėjus yra konfidenciali informacija. Atsižvelgiant į tai, kad analogiškus duomenis tiek ieškovė, tiek kiti pirkimo dalyviai laiko konfidencialia informacija, laikytina, kad leidimas susipažinti su šiais duomenimis galėtų pažeisti sąžiningą konkurenciją, suteikiant vienam tiekėjui daugiau teisių negu kitiems. Taigi perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą neleisti ieškovei susipažinti su nurodyta informacija, kurios konfidencialumą nustatė tiekėjai, nepažeidė VPĮ 6 straipsnio 1 dalies.
2. Nors ieškovė nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką tiekėjo kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai negali būti konfidenciali informacija, pažymėtina, kad ieškovės cituojamoje kasacinio teismo išvadoje vartojamas žodis „paprastai“ (kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai paprastai neturi slaptumą kvalifikuojančių požymių), o tai reiškia, kad gali būti ir kitaip. Todėl ieškovė netinkamai remiasi nurodyta teismo praktika.
3. Ieškovė neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, nes net ir tuo atveju, jeigu teismas priimtų palankų jai sprendimą, ji nebūtų pripažinta pirkimo laimėtoja – ieškovės pasiūlymas, vertinant pagal mažiausios kainos kriterijų, užėmė trečią vietą, t. y. ieškovė pateikė brangiausią pasiūlymą.

15. Trečiasis asmuo – AB „Eurovia Lietuva“, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundo reikalavimas visiškai patenkinti ieškinį yra nepagrįstas. Tiek ieškinio, tiek skundo argumentai (pagrindai) tik iš dalies sutampa su materialiuoju ieškinio reikalavimu (dalyku). Ieškinyje suformuluotas materialusis reikalavimas įpareigoti perkančiąją organizaciją, kad ši supažindintų ieškovę su kitų tiekėjų pasiūlymais (įskaitant lenteles apie subtiekėjus ir kitus pasitelkiamus asmenis, informaciją apie specialistus ir ekspertus), tačiau ieškinys, dublikas ir apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas argumentais, susijusiais su informacijos apie subtiekėjus atskleidimu. Ieškovė nenurodo konkrečių argumentų, kuo remiantis pirkime turėtų būti tenkinamas reikalavimas dėl susipažinimo ne tik su subtiekėjais, bet ir kitais pirkimo dalyvių pasitelkiamais asmenimis, specialistais ir ekspertais.
2. Teismas teisingai šioje byloje aiškino ir taikė VPĮ 6 straipsnį ir CK 1.116 straipsnio 1 dalį, pagrįstai konstatuodamas, kad tiekėjų informacija apie subrangovus, specialistus, ekspertus ir kitus asmenis, kuriais naudodamiesi tretieji asmenys ketina atlikti perkamus darbus, nėra objektyviai žinoma ir trečiosioms šalims laisvai prieinama informacija. Jos atskleidimas konkurentams sumažina trečiųjų asmenų konkuravimo galimybes, nes kiti tiekėjai sužinotų trečiųjų asmenų subtiekėjus, jų siūlomas kainas, ekspertus, specialistus ir kitus pasitelkiamus asmenis.
3. Ieškovė nepagrindė prašymo susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo informacija tikslingumo, kokiu būdu šią informaciją naudos ir kokiems konkretiems tikslams. Pažymėtina, kad AB „Eurovia Lietuva“ nėra naujokė viešųjų pirkimų srityje, yra žinoma ir daugelį metų kelių statybos darbų rinkoje veikianti įmonė, pagal viešai skelbiamus duomenis nuo 2012 m. yra laimėjusi virš 200 viešųjų pirkimų, tačiau ieškovė nepagrindė, kokiu pagrindu abejoja AB „Eurovia Lietuva“ kvalifikacija būtent ginčo pirkime, prašydama susipažinti su pasitelkiamų asmenų duomenimis, vien deklaratyviai teigdama, kad tariamai neužtikrinta jos teisės į veiksmingą teisių gynybą.
4. Skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-745-180/2015. Skunde cituojamos nurodytoje byloje padarytos išvados yra ištrauktos iš konteksto, neatsižvelgiant į bylų ypatumus ir faktines aplinkybes.
5. Ieškovės pateiktos nuorodos į viešųjų pirkimų ataskaitų turinį nepagrindžia ieškinio reikalavimo susipažinti su AB „Eurovia Lietuva“ pasiūlymo duomenimis, nes atitinkami ieškovės argumentai ir faktinės aplinkybės dėl viešųjų pirkimų ataskaitų turinio nebuvo pateiktos pirmosios instancijos teismui. Be to, viešųjų pirkimų ataskaitose negali būti nurodomi duomenys apie visų pirkimo dalyvių subtiekėjus, o tik laimėtojo. Ieškovė neįrodė, kad viešųjų pirkimų ataskaitose privalomai viešinama informacija apie subtiekėjus, nes pagal VPĮ 41 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas perkančioji organizacija negali atskleisti laimėjusio pasiūlymo charakteristikų, kurių atskleidimas inter alia kenkia teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją, t. y. informacija apie subtiekėjus ne visais atvejais atskleidžiama. Galiausiai, viešųjų pirkimų ataskaitose gali būti nurodomi duomenys tik apie subtiekėjus, bet ne apie visus kitus pasitelkiamus asmenis, ekspertus ir specialistus, su kuriais visais nepagrįstai siekia susipažinti ieškovė.

16. Trečiasis asmuo – UAB „Kauno keliai“, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ginčo atveju ieškovė norėjo susipažinti su trečiųjų asmenų pasiūlymų forma (pirkimo sąlygų 2 priedas), o ne su trečiojo asmens kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais, t. y. turimais atestatais, leidimais ir pan. Tik apeliaciniame skunde ieškovė pradėjo reikšti reikalavimą susipažinti tiek su tiekėjo, tiek su jo subtiekėjų kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais. Pažymėtina, kad ieškovė neginčija perkančiosios organizacijos sprendimų, kuriais tretieji asmenys yra pripažinti atitinkančiais pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, todėl skunde nepagrįstai nurodo, kad neva perkančioji organizacija nesudarė jai galimybės susipažinti su trečiųjų asmenų kvalifikaciją įrodančiais dokumentais, nors jų pateikti nebuvo prašoma.
2. Pasiūlymo formoje yra nurodomi subtiekėjų, atestuotų specialistų pavadinimai, vardai, pavardės, asmens duomenys, atliekamų darbų vertė, pobūdis, dalis. Vien šie duomenys nepatvirtina nei subtiekėjų, nei atestuotų specialistų kvalifikacijos atitikimo pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams.
3. Nors ieškovė ir teigia, kad pasiūlymo formoje negalėjo būti nurodyta jokia konfidenciali informacija, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytos informacijos viešumą. Priešingai nei teigia ieškovė, ši informacija nėra viešai žinoma ir laisvai prieinama tretiesiems asmenims.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 4238 str. 2 d.).
18. Byloje kilo ginčas dėl pirkimo dalyvių pasiūlymų duomenų konfidencialumo.
19. Ieškovės pasiūlymas 2016 m. liepos 4 d. atsakovo sudarytoje tiekėjų pasiūlymų eilėje buvo trečioje vietoje. Pirma vieta ir teisė sudaryti pirkimo sutartį suteikta UAB „Kauno keliai“. Antroje vietoje liko AB „Eurovia Lietuva“. 2016 m. liepos 14 d. ieškovė prašė atsakovę susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymų dokumentais, įskaitant visus pasiūlymų dokumentų papildymus/patikslinimus/paaiškinimus. Perkančioji organizacija ieškovei leido susipažinti tik su tomis tiekėjų pasiūlymų dalimis, kurios pastarųjų nebuvo pripažintos konfidencialiomis. Dėl nurodytos priežasties ieškovei nebuvo suteikta informacija, kurią UAB „Kauno keliai“ ir AB „Eurovia Lietuva“ pateikė savo pasiūlymų formose (pirkimo sąlygų 2 priedas) – duomenys apie pirkimui pasitelktinus subtiekėjus, kitus asmenis, specialistus bei ekspertus. 2016 m. liepos 19 d. pretenzija ieškovė pareikalavo atsakovės supažindinti ją su nurodytų pirkimo dalyvių pasiūlymais, nes jų pasiūlymų formose esanti informacija nėra ir negali būti laikoma konfidencialia. Perkančiajai organizacijai atmetus ieškovės pretenziją, analogišką reikalavimą UAB „Šiaulių plentas“ pareiškė ieškinyje.

20. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, įvertinęs tai, kad UAB „Kauno keliai“, AB „Eurovia Lietuva“, teikdami pasiūlymus pirkime, išreiškė valią jų pasiūlymuose esančią informaciją apie subtiekėjus, specialistus ir ekspertus, laikyti konfidencialia informacija, kad kartu su pirkimo sąlygomis pateiktoje pasiūlymo formoje nurodyta tiekėjui atskleisti subtiekėjus ar kitus pasitelkiamus asmenis, nurodant jų pavadinimą, kodą, adresą, numatomus atlikti darbus, pirkimo sutarties dalį, kuriai ketinama pasitelkti subtiekėjus ir kitus asmenis, o jei dalyvis pasitelkia atitinkamus specialistus, ekspertus – taip pat ir pastarųjų duomenis, įskaitant ir jų darbo vietą, teismas sprendė, kad nurodyta informacija nėra objektyviai žinoma tretiesiems asmenims ir viešai prieinama, todėl turi slaptumą kvalifikuojančių požymių – joje nurodyta informacija, susijusi su finansine nauda, gamybiniu pranašumu, be to, nurodyti subtiekėjus, specialistus ir ekspertus identifikuojantys požymiai. Tokios informacijos atskleidimas gali sumažinti trečiųjų asmenų konkuravimo galimybes, nurodyta informacija taip pat gali turėti komercinę vertę. Teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija ieškovės pretenziją atmetė teisėtai ir pagrįstai.
21. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka iš dalies, tačiau pirmiausiai pasisakytina dėl procesinių šios bylos nagrinėjimo aspektų – ieškovės teisinio suinteresuotumo ir ginčo nagrinėjimo ribų.

Dėl procesinių ginčo nagrinėjimo aspektų

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė teigia, kad apeliantė neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes net ir tuo atveju, jeigu teismas priimtų jai palankų sprendimą, ji nebūtų pripažinta pirkimo laimėtoja, nes jos pasiūlymas pagal mažiausios kainos kriterijų užėmė paskutinę – trečią, vietą. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad susipažinimas su kitų tiekėjų pasiūlymuose esančia informacija, ieškovei, kuri byloje neginčijo perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pasiūlymų eilės nustatymo bei sudarytos pirkimo sutarties, teisinių pasekmių nebesukeltų. Kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nepaneigia apeliantės teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus.
23. Viešųjų pirkimų teisinių santykių kontekste dėl tiekėjų teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus, kasacinis teismas, inter alia remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, yra nurodęs, kad tiekėjams pripažinta plati teisė ginti interesus teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2015 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015). Kasacinis teismas neneigia tiekėjo teisinio suinteresuotumo net ir tuo atveju, kai tiekėjas galutinai praranda galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį, nes pagal galiojantį peržiūros procedūrų reguliavimą tiekėjai gali rinktis, kokiame procese (dėl sprendimų panaikinimo ar žalos atlyginimo) įrodinėti neteisėtus perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014).
24. Aplinkybė, kad apeliantės pasiūlymo kaina nėra mažiausia, o procese ji neginčijo trečiųjų asmenų kvalifikacijos tinkamumo, perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pasiūlymų eilės nustatymo, pirkimo sutarties, kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos atsisakymą suteikti jai prašomą informaciją (VPĮ 6 str.). Tuo labiau, kad nesupažindintas su atitinkama informacija, tiekėjas negali konkrečiai nurodyti kitų tiekėjų kvalifikacijos trūkumų. VPĮ suteikia teisę tiekėjui ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus, jeigu jis mano, kad jie pažeidžia šio įstatymo reikalavimus bei jo teisėtus interesus (VPĮ 93 str.).
25. Tokią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad tais atvejais, kai tiekėjui pripažintinas teisinis suinteresuotumas, tačiau dėl jo keliamų reikalavimų nėra pagrindo naikinti perkančiosios organizacijos sprendimų dėl pasiūlymų eilės sudarymo, o sudarytą viešojo pirkimo sutartį pripažinti negaliojančia, peržiūros institucija (teismas) vis tiek privalo užtikrinti veiksmingą pažeistų teisių gynybą (nepaneigiant šalių galimybės kvestionuoti VPĮ 6 straipsnio taikymo dėl prašymo supažindinti su kitų tiekėjų pasiūlymais pateikimo momento (savalaikiškumo) ir atskleistinos informacijos apimties, o teismams tai vertinti), inter alia, įpareigojant perkančiąją organizaciją supažindinti su ieškovo prašyta informacija, reikalinga naujai peržiūros procedūrai inicijuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013).
26. Pretenzijoje ir ieškinyje apeliantė suformulavo iš esmės analogišką reikalavimą (CPK 423³ str. 2 d.) – įpareigoti perkančiąją organizaciją supažindinti ją (ieškovę) su kitų pirkimo dalyvių pasiūlymais (įskaitant lenteles apie subtiekėjus ir kitus pasitelkiamus asmenis, specialistus ir ekspertus), kadangi pasiūlymų formose (pirkimo sąlygų 2 priedas) esanti informacija nėra ir negali būti laikoma konfidencialia. Nors tokia reikalavimo formuluotė nėra visiškai aiški, nes tiekėjų pasiūlymus sudaro ne tik pirkimo sąlygų 2 priede pateikta pasiūlymo forma, apeliantės procesinių dokumentų – pretenzijos, ieškinio, dubliko, faktinis pagrindas sudaro pagrindą prieiti prie išvados, kad ieškovės siekis sužinoti kitų tiekėjų pasiūlymų formas ir juose pateiktą informaciją apie subtiekėjus ir kitus pasitelkiamus asmenims, taip pat apie specialistus, ekspertus. Tokios pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas, kuris pripažino, kad nurodyta trečiųjų asmenų pasiūlymų informacija apeliantei neatskleista teisėtai ir pagrįstai. Apeliaciniame skunde iš esmės apeliuojama tik į neteisėtą duomenų apie tiekėjų pasitelktinus subtiekėjus neatskleidimą, nepateikiant argumentų, susijusių su tiekėjų pasitelktinų specialistų, ekspertų, jų darboviečių duomenimis neatskleidimu. Kadangi byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų, teismo sprendimo išvadų dėl apeliantei pagrįstai neatskleistos kitos, nei duomenys apie subtiekėjus, pasiūlymų formų informacijos teisėtumas ir pagrįstumas nenagrinėjamas. Peržengti apeliacinio skundo ribų nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Dėl skundo argumentų

27. Nesutikimą su skundžiamu sprendimu apeliantė grindžia tuo, kad tiekėjų pasitelktini subrangovai yra jų kvalifikaciją patvirtinančių duomenų dalis, su kuria teisę susipažinti patvirtina kasacinio teismo išaiškinimai, kad tiekėjo kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai paprastai neturi slaptumą kvalifikuojančių požymių, jų turinio išviešinimas, be teisių peržiūros procedūroje, tiekėjui nesuteikia jokio neteisėto konkurencinio pranašumo, šią informaciją galima sužinoti ir kitais būdais, pavyzdžiui su atitinkamu tiekėju kartu dalyvaujant kitame pirkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013).
28. Perkančiosios organizacijos ir kitų pirkime su konfidencialia informacija susipažinusių asmenų pareiga tretiesiems asmenims, įskaitant kitus pirkimo dalyvius, neatskleisti tiekėjo pateiktos informacijos, kurią jis nurodė kaip konfidencialią (VPĮ 6 str. 1 d.), reiškią pareigą neatskleisti ne besąlygiškai visos tiekėjo pateiktos kaip konfidencialia informacijos, o būtent komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialiųjų pasiūlymų aspektų. VPĮ įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai įpareigoja perkančiąją organizaciją kiekvienu konkrečiu atveju atsakingai spręsti dėl tiekėjo pasiūlymo medžiagos dalies pripažinimo konfidencialia, taigi ir kitiems tiekėjams neatskleistina, informacija, kad nebūtų nepagrįstai daroma išimtis iš skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, kad pirkimo dalyviams be pateisinamo pagrindo nebūtų ribojama teisė susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais ir jų analizės pagrindu įvertinti perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumą. Konfidencialios informacijos apsaugos tikslas – teisėtai riboti viešumą tos informacijos, kurios atskleidimas galėtų sudaryti prielaidas nesąžiningai tiekėjų konkurencijai, dėl to ir ši teisėta viešumo ribojimo priemonė turi būti aiškinama siaurai (informacijos slaptumas turi būti daugiau išimtine nei bendro pobūdžio situacija), taikoma nepiktnaudžiaujant, pvz., nenurodant viso pasiūlymo konfidencialiu. Atitinkamai tiekėjams, jų prašymu, turi būti teikiama ta kitų tiekėjų pasiūlymo turinį sudaranti informacija (pasiūlymo dalis), kuri nėra pripažinta konfidencialia.
29. VPĮ atskirai neįtvirtina konfidencialios informacijos sampratos, tik nustato, kad konfidencialią informaciją sudaro visų pirma komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina, išskyrus jos sudedamąsias dalis, nėra laikoma konfidencialia informacija (VPĮ 6 str. 2 d.). VPĮ 41 straipsnio 3 dalyje numatytas draudimas teikti informaciją, kurios atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia visuomenės interesams, teisėtiems teikėjų komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Konfidencialios informacijos samprata atskleista CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.
30. Byloje nėra ginčo, kad duomenys apie tiekėjo pasitelktinus subtiekėjus pirkimo sutarčiai įvykdyti – tiekėjo kvalifikaciją patvirtinantys duomenys. Kaip teisingai pažymi apeliantė, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dokumentai, susiję su tiekėjo kvalifikacija, paprastai neturi slaptumą kvalifikuojančių požymių ir jų turinio išviešinimas tiekėjui nesuteikia neteisėto konkurencinio pranašumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18  d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013). Lingvistikai vertinant nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, prieinama prie išvados, kad tiekėjo kvalifikacijos duomenų viešumas nėra besąlyginis. Tiekėjo kvalifikacijos duomenys gali būti ir konfidencialūs, jei tiekėjas įrodo, kad jų atskleidimas kitiems viešojo pirkimo dalyviams pakenktų jo teisėtiems komerciniams interesams (CPK 178 str.).
31. Iš ginčo pirkimo sąlygų 2 priede pateiktos pasiūlymo formos matyti, kad tiekėjas pasiūlyme, be kita ko, turėjo nurodyti subtiekėjo ar kito pasitelkiamo asmens pavadinimą, kodą ir adresą, numatomus atlikti darbus, pirkimo sutarties dalį (apimtį eurais su PVM, dalį procentais), kuriai ketinama pasitelkti subtiekėjus ir kitus asmenims. Apeliantei su nurodytais duomenimis nebuvo leista susipažinti, kadangi tretieji asmenys UAB „Kauno keliai“ ir AB „Eurovia Lietuva“ prašė perkančiosios organizacijos laikyti juos konfidencialiais (pirkimo sąlygų 34 p.). Tokį prašymą tretieji asmenys motyvavo tuo, kad šios informacijos atskleidimas gali sumažinti jų konkuravimo galimybes – kiti tiekėjai sužinotų jų prekių, medžiagų, darbų tiekėjus, siūlomas kainas už atliekamų darbų dalį, o nurodytos informacijos atskleidimas gali būti naudingas konkuruojančioms įmonėms.
32. Teisėjų kolegija sutinka, kad duomenys apie tiekėjo pasitelktino subtiekėjo ar kito asmens atliktinų darbų kainą gali sudaryti prielaidas kitų pirkimo dalyvių nesąžiningai konkurencijai. Kaina, kurią tiekėjui pavyksta suderinti su atitinkamu subtiekėju dėl pirkimo sutarties įvykdymui reikalingų darbų atlikimo/prekių suteikimo, gali priklausyti nuo daugelio aplinkybių (tiekėjo ir subtiekėjo bendradarbiavimo pobūdžio, derybų intensyvumo, sudaromos sutarties sąlygų etc.) ir ji gali suteikti tiekėjui konkurencinį pranašumą teikiant pasiūlymą, pvz., leisti sumažinti pasiūlymo kainą. Kadangi tiekėjai nuolatos dalyvauja jų veiklos pobūdį atitinkančiuose viešuosiuose pirkimuose, siekdami juos laimėti, sužinoję nurodytą informaciją, tretieji asmenys (tiekėjai) gali ketinti ją panaudoti prieš tokią informaciją atskleidusį tiekėją, pvz., kreiptis į subtiekėją ir reikalauti atlikti analogiškus darbus/suteikti prekių kainą, koreguoti savo pasiūlymų kainas etc. Dėl to pastarasis gali prarasti savo konkurencinį pranašumą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad perkančioji organizacija pagrįstai neatskleidė trečiųjų asmenų pasiūlymų duomenų apie pirkimo sutarties dalis (apimtį eurais su PVM, dalį procentais), kurioms pastarieji ketino pasitelkti subtiekėjus ar kitus asmenis.
33. Kita vertus, daryti išvadą, kad apeliantei pagrįstai nebuvo atskleisti ir trečiųjų asmenų pasitelktinų subtiekėjų ar kitų asmenų pavadinimai, taip pat ir jų kodai bei adresai, numatomi atlikti darbai, nėra pagrindo. Subtiekėjo ar kito pirkimo sutarties vykdymui pasitelktino asmens pavadinimas bei darbai, kuriems toks asmuo pasitelkiamas, yra tiesioginiai tiekėjo kvalifikacijos duomenys, kurių atskleidimas yra būtinas, siekiant patikrinti, ar tiekėjo kvalifikacija atitinka pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus. Nurodytų duomenų pripažinimas konfidencialiais, apribotų tiekėjo teisę kvestionuoti konkurentų kvalifikacijos teisėtumą, kurią jam suteikia VPĮ 93 straipsnio nuostatos. Ši įstatyme nustatyta teisė negali būti paneigta atitinkamo tiekėjo siekio gauti didesnį gamybinį pranašumą, nenurodant kitiems pirkimo dalyviams, kokie subtiekėjai pasitelktini pirkimo sutarties vykdymui bei pastarųjų atliktinų darbų. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad aptariamų duomenų atskleidimas apeliantei buvo apribotas teisėtai ir pagrįstai.
34. Tai, kad subrangovai, jų atliktini darbai viešajame pirkime nelaikytini konfidencialia informacija, patvirtina ir VPĮ bei Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. įsakymu patvirtinto Viešųjų pirkimų ataskaitų rengimo ir teikimo tvarko aprašo (toliau – aprašas) nuostatos. Subrangovai, subtiekėjai ar subteikėjai, jeigu vykdant sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka turi būti nustatyti pirkimo sutartyje (VPĮ 18 str. 6 d. 11 p.). Perkančioji organizacija laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį ir pirkimo sutarties sąlygų pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų teisės aktams arba teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdytų laisvai konkuruoti tarpusavyje, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkimo sutarties sudarymo ar jos sąlygų pakeitimo turi paskelbti CVP IS (VPĮ 18 str. 11 d.). Aprašo 6 punktas nustato, kad klasikinio sektoriaus perkančioji organizacija rengia pirkimo procedūrų ataskaitą pagal tipinę At-1 formą. Pagal aprašo 15 punktą perkančioji organizacija CVP IS ir savo tinklapyje, jei toks yra, skelbia užpildytą pirkimo procedūrų ataskaitą nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, pasibaigus pirkimui. Atskaitos tipinė At-1 forma yra aprašo priedas; pagal At-1 formos XI dalį „Sutartys“ 1.4 punktą turi būti nurodyta informacija apie subrangovus: kodas, pavadinimas, adresas, apimtis (eurais arba procentais).
35. Atsiliepime į skundą trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“ teisingai teigia, kad anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatų pagrindu skelbiami tik pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo duomenys. Kita vertus, tai nereiškia, kad pasiūlymą pirkime pateikusio tiekėjo, siekiančio laimėti pirkimą ir žinančio, kad pirkimo laimėjimo atveju atitinkami pasiūlymo duomenys turės būti paviešinti VPĮ, aprašo nustatyta tvarka, pasiūlymo duomenys – informacija apie subtiekėjus, pirkimo nelaimėjus, tampa konfidencialūs.
36. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu sprendimu visiškai atmesdamas ieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių konfidencialumą viešuosiuose pirkimuose, viešųjų pirkimų principus, nuo kasacinio teismo praktikos dėl tiekėjo kvalifikacijos duomenų konfidencialumo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – ieškinys tenkintinas iš dalies, įpareigojant perkančiąją organizaciją leisti ieškovei UAB „Šiaulių plentas“ susipažinti su trečiųjų asmenų UAB „Kauno keliai“ ir AB „Eurovia Lietuva“ pasiūlymų formose pateiktais duomenimis apie pastarųjų pirkimui pasitelktinus subtiekėjus ir kitus asmenis, t. y. jų pavadinimus, kodus, adresus bei numatomus atlikti darbus.

Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų

37. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Kadangi ieškiniu UAB „Šiaulių plentas“ iš esmės siekė susipažinti su trečiųjų asmenų pasiūlymų formų duomenimis apie subtiekėjus, kitus pasitelktinus asmenims, specialistus ir ekspertus, pripažinus, kad dalies informacijos apie subtiekėjus ir kitus pasitelktinus asmenis (jų pavadinimų, numatomų atlikti darbų) atskleidimo ieškovė reikalavo pagrįstai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi proporcingumo bei bendraisiais teisės principais, sprendžia, kad ieškovei atlygintina ¼ jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis.
38. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 217 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporciją, ieškovei iš atsakovės priteistina 54,25 Eur žyminio mokesčio išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).
39. Dėl nustatytos šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos, atitinkamai pakeistina trečiajam asmeniui AB „Eurovia Lietuva“ pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista 726 Eur suma, ją sumažinant iki 544,50 Eur.

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

40. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde ieškovė reikalavimo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporcija apeliacinės instancijos teisme patirtų tokių išlaidų atžvilgiu nekeistina.
41. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 217 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 1 815 Eur atstovavimo išlaidų. Pastaroji išlaidų suma neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – rekomendacijos) nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių. Tačiau rekomendacijų 2 punktas numato, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, ankstesnį dalyvavimą byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą etc. Atsižvelgiant į nesudėtingą šio ginčo pobūdį, nedidelę skundo apimtį bei tai, kad skunde nurodyti argumentai iš esmės panašūs ieškinio bei dubliko argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad suma, nuo kurios pagal anksčiau nurodytą proporciją paskaičiuotina ieškovei atlygintinos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos, mažintina iki 1 000 Eur ir ieškovei priteistina 250 Eur atstovavimo bei 54,25 Eur žyminio mokesčio išlaidų, iš viso 304,25 Eur. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės.
42. Į bylą pateikti duomenys (PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymai) patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Kauno keliai“ patyrė 665,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“ – 1 016, 40 Eur tokių išlaidų. Atsižvelgiant į šios nutarties 43 punkte išdėstytus motyvus, nurodytos išlaidos mažintinos iki 500 Eur, nuo kurios pagal nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporciją tretiesiems asmenims iš ieškovės priteistina po 375 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ ieškinį patenkinti iš dalies – įpareigoti atsakovę Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos leisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“ susipažinti su trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ ir akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ pasiūlymų, pateiktų viešajame pirkime „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3505 Nemakščiai – Kražiai – Junkilai ruožo nuo 11,035 iki 16,856 km rekonstravimas“, duomenimis apie jų pasitelktinus subtiekėjus ar kitus pasitelktinus asmenis – pastarųjų pavadinimais, kodais, adresais, numatomais atlikti darbais.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“ (j. a. k. 244693070) iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (j. a. k. 188710638) 54,25 Eur (penkiasdešimt keturis eurus ir dvidešimt penkis centus) žyminio mokesčio išlaidų.

Sumažinti trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Eurovia Lietuva“ (j. a. k. 121949798) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ (j. a. k. 244693070) priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 544,50 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir penkiasdešimt centų).

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“ (j. a. k. 244693070) iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (j. a. k. 188710638) 304,25 Eur (tris šimtus keturis eurus ir dvidešimt penkis centus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Kauno keliai“ (j. a. k. 135640993) ir akcinei bendrovei „Eurovia Lietuva“ (j. a. k. 121949798) iš ieškovės – uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ (j. a. k. 244693070), po 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai                                                                                                                              Nijolė Piškinaitė

                                                                                                                                            Egidija Tamošiūnienė

                                                                                                                                            Egidijus Žironas