LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2023 m. kovo 31 d. paduotu atsakovės E. Š. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė E. Š. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas, kuriuo paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo preliminarus sprendimas dėl 103,03 Eur skolos priteisimo iš atsakovės ieškovei UAB „Servico“. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normą (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.
Atsakovės paduotame kasaciniame skunde nurodomi šie argumentai: 1) teismai netinkamai taikė CPK 268 straipsnio 4 dalį, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes neatsakė į esminį klausimą – ar ieškovė apskritai turėjo teisę teikti administravimo paslaugas ir atitinkamai, ar turėjo reikalavimo teisę į atsakovę; tai yra absoliutus teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas; 2) teismai neteisingai kvalifikavo šalių ginčą, netinkamai aiškino ir taikė CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to nepagrįstai nepripažino atsakovės vartotoja ir netaikė vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės normų; 3) nepagrįstas ir prieštaraujantis kasacinio teismo praktikai apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad atsakovė, norėdama gauti atsakymą į klausimą, ar ieškovė turi reikalavimo teisę į ją, privalėjo pareikšti priešieškinį dėl ieškovės teikiamų administravimo paslaugų pripažinimo neteisėtomis. Atsakovei neaišku, koks galėtų būti tokio priešieškinio dalykas, kai byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovės įgaliojimai pasibaigė 2021 m. kovo 18 d., atsakovė sutinka, jog privalo mokėti administravimo mokesčius, tačiau ginčija vieną konkretų ieškovės atliktą darbą (vandentiekio stovo ir kolektorių perrinkimą), nes ieškovė neturėjo teisės jį atlikti be atsakovės ir kitų butų savininkų sprendimo.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti E. Š. (a. k. duomenys neskelbtini) 21 (dvidešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. kovo 31 d. Luminor Bank AS, mokėjimo dokumento Nr. 389.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Donatas Šernas
Jūratė Varanauskaitė