Civilinė byla Nr. 2A-470-921/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16784-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3;
(S)
2.6.10.2.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.14
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. J. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. J. (toliau – ir ieškovė) 2021 m. lapkričio 9 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės (atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) (toliau – ir atsakovė) – 26 129,06 Eur turtinės žalos atlyginimą, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2011 m. birželio 25 d. jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-02697, kuriame ji buvo įtariama, nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje, įvykdymu. Ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-02697 buvo pradėtas 2011 m. birželio 25 d. mirties priežasčiai nustatyti po naujagimės, gimusios (duomenys neskelbtini), gimdymo namuose būdu, mirties. Nei ieškovei, nei kartu su ja įtartai ir teistai pribuvėja save vadinančiai moteriai nebuvo pateikti įtarimai ar kaltinimai dėl naujagimio mirties. Po 2012 m. vasario 1 d. kratos ieškovės namuose, ieškovei buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 301 straipsnio l dalį dėl gydytojo spaudo suklastojimo ir pagal BK 300 straipsnio l dalį dėl dokumento suklastojimo. Ieškovė nurodė, kad kratos metu nebuvo rasta jokių instrumentų, skirtų spaudo gamybai ar klastojimui, kadangi ieškovė niekada gydytojo spaudo neklasto. Nuo 2012 m. vasario 1 d. ieškovei buvo taikomos šios kardomosios priemonės: 1) rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš faktinės gyvenamosios vietos; 2) asmens dokumentų (asmens paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimas; 3) draudimas bendrauti su nurodytais asmenimis. Ieškovei taip pat buvo taikoma priemonė gauti informaciją iš telekomunikacijų operatoriaus ir paslaugų teikėjo apie ieškovei priklausančio mobilaus ryšio telefono pokalbių sujungimus, duomenis apie jų datas, pokalbių laiką ir jų turinį. Ši priemonė buvo taikyta ir ieškovės sūnui, ikiteisminio tyrimo metu buvusiam pilnamečiu. Ikiteisminis tyrimas buvo baigtas 2016 m. balandžio 8 d., nors ieškovės paskutinė apklausa vyko 2012 m. lapkričio mėnesį. Ieškovė nurodė, kad ikiteisminis tyrimas vyko 4 metus ir 11 mėnesių. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovei buvo sąmoningai trukdoma susipažinti su tyrimo medžiaga, vien iš apklausų vyko 10 valandų ir ieškovei buvo suteikta tik viena pertrauka pasinaudoti tualetu. Ikiteisminis tyrimas vyko neprofesionaliai, pažeidžiant jos teises. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme baigėsi 2016 m. gruodžio 23 d., ieškovę pripažinus kalta pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, jai skirta 6 mėnesių bausmė nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose. Ieškovės nuomone, bylą nagrinėjęs teisėjas buvo akivaizdžiai šališkas ieškovės atžvilgiu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 19 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 birželio 12 d. sprendimu buvo panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžių dalys, kuriomis ieškovė buvo nuteista pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, ir byla nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors ieškovė buvo išteisinta, ji jau buvo atlikusi visą jai skirtą bausmę. Ieškovė teigia, kad dėl nepateisinamai ilgai užtrukusio proceso ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovė teigia, kad net 7 metus, būdama įtariamąja ir kaltinamąja, ji išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso baigties būseną, ši procesinė padėtis neigiamai paveikė jos įprastinę savijautą ir sveikatą. Iki baudžiamojo proceso ieškovė neturėjo jokių ligų ar sveikatos problemų, tačiau procesui besibaigiant, ji pradėjo jausti sveikatos sutrikimus, kreipėsi į gydytojus ir ieškovei buvo diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija, trečio laipsnio, didelės rizikos, hipertenzinė kardiopatija ir širdies nepakankamumas B stadija. Užsitęsęs procesas neigiamai paveikė ieškovės profesinę reputaciją tiek ieškovės pacientų, tiek ieškovę pažįstančių žmonių akyse. Ieškovė nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas buvo nuolat eskaluojamas žiniasklaidoje. Ieškovė neturtinę žalą vertina 10 000 Eur suma. Ieškovė taip pat prašo priteisti 26 129,06 Eur turinę žalą, ją apskaičiuodama kaip negautą minimalų darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 25 d. iki 2012 m. liepos 31 d.
3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, atsiliepimu nesutiko su patikslinto ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad ieškinys teismui pateiktas praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo ir šiuo pagrindu prašė ieškinį atmesti. Atsakovės nuomone, ji elgėsi teisėtai – vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, todėl civilinei valstybės atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnį kilti nėra pagrindo. Nors kasacinis teismas baudžiamąją bylą nutraukė, jis nepanaikino baudžiamosios bylos nagrinėjimo teismuose metu nustatytų aplinkybių. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė tai, jog buvo tirta daugiau nei 400 namuose gimdymo faktų. Įtarimai taip pat buvo pareikšti ir kitiems asmenims, buvo atliekami įvairūs tyrimai, reikalaujantys specialių žinių. Informacinių technologijų tyrimai užtruko metus laiko, atliktos finansinių ataskaitų analizės, dviejų įmonių veiklos tyrimai, buvo apklausta apie 200 liudytojų. Bylos medžiaga yra didelės apimties – teismui perduoti 49 tomai. Todėl nelaikytina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokurorai veikė nerūpestingai ir aplaidžiai, dėl ko baudžiamosios bylos tyrimas užtruko pernelyg ilgai. Ieškovės teiginys dėl neproporcingo jos asmens teisių apribojimo laikomas deklaratyviu, nes jai buvo taikomos vienos iš švelniausių kardomųjų priemonių, mažiausiai ribojančių asmens laisves, be to, baudžiamoje byloje nėra duomenų, kad proceso metu jai buvo apribota teisė esant būtinumui išvykti, ar gauti reikiamam tikslui pasiekti (atstovaujant dukrą administracinėje byloje, priimant palikimą ar pan.) asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas. Ieškovės teiginys, kad jos teisės buvo pažeistos dėl negalėjimo susipažinti su baigto ikiteisminio tyrimo medžiaga neatitinka tikrovės. Teismai nustatė, kad ieškovė pažeidė teisės aktų nuostatas, o baigiantis turėtos licencijos verstis medicinos praktika galiojimo laikotarpiui, nesikreipė į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą dėl naujos licencijos gavimo; spaudas, kuriuo ji tvirtino pažymas apie naujagimių gimimą – nelegalus (neegzistavo), nes nebuvo suteiktas jokiam sveikatos priežiūros specialistui (specialisto išvada). Visa tai patvirtina, kad ieškovės veikla buvo neteisėta, kuri galimai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnio 1 dalyje, požymius. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad 7 metus, kol vyko ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teismuose, ji negalėjo dirbti. Duomenys patvirtina, kad ieškovė nuo 2010 m. iki 2018 m. negaudavo jokių pajamų ir nemokėjo mokesčių nei kaip fizinis asmuo, nei kaip įmonė, t. y. jau iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovė nedirbo ir negavo pajamų. Todėl teigti, kad dėl pareigūnų kaltės ikiteisminio tyrimo byloje ji neteko pragyvenimo pajamų, nėra pagrindo. Ieškovės nurodyti neigiami išgyvenimai – įtampa ir stresas – yra paprastai būdingi visiems procesams, kurie asmeniui turi didelę reikšmę, todėl negalima laikyti, jog ieškovė įgijo teisę į atlygintiną neturtinę žalą.
4. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko apie 3 mėn. Tokia baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmė, atsižvelgiant į bylos apimtį (49 tomai), apklaustų liudytojų skaičių (106), kaltinamųjų skaičių (2), negali būti laikoma ilga. Ieškovė nepateikė jokių konkrečių ir objektyvių faktų nei apie neteisėtus pareigūnų ir teismo veiksmus (neveikimą), nei apie žalą, nei apie priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl nėra pagrindo valstybei taikyti civilinę atsakomybę ir atlyginti ieškovei prašomą turtinę bei neturtinę žalą. Nagrinėdamas ieškovės kasacinį skundą teismas padarė išvadą, jog ieškovės neteisėta veikla atitinka pavojingumo laipsnį, kuris pakankamas ne baudžiamajai, o administracinei atsakomybei taikyti. Teisingumo ministerijos vertinimu, skirtingų instancijų teismų pateikiamas nevienodas nusikalstamos veikos sudėties požymių vertinimas, šiek tiek skirtingi baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijai, negali būti pagrindas daryti išvadą apie neteisėtus teismo veiksmus, nes priešingu atveju būtų paneigiama instancinės teismų sistemos esmė ir prasmė.
5. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Policijos departamentas ieškovės atžvilgiu neatliko šioje byloje aptariamo ikiteisminio tyrimo, jo pareigūnai nepriėmė jokių procesinių sprendimų ieškovės atžvilgiu, todėl objektyviai Policijos departamento pareigūnų veiksmai negalėjo ieškovei sukelti žalos, reikalaujamos atlyginti šioje civilinėje byloje. Įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nustatytas procesinių veiksmų neteisėtumas. Dėl šių aplinkybių negalima teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teisėjai ikiteisminio tyrimo metu pažeidė BPK normų reikalavimus ir atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas ar ikiteisminis tyrimas nutraukiamas dėl kaltinančių įrodymų stokos, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. Ieškovė neįrodė, kad iki baudžiamojo proceso jos atžvilgiu pradžios ji turėjo tam tikras darbines pajamas, kurių neteko būtent dėl baudžiamojo proceso metu jai taikytų ribojimų. Taip pat nepateikta jokių duomenų apie ieškovės pastangas dirbti ir turėti legalias pajamas baudžiamojo proceso metu. Todėl ieškovės nurodyta turtinė žala yra nepagrįsta. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos, nurodė, kad baudžiamojo proceso įtakos ieškovės savijautai, sveikatai negalima vertinti nežinant jos ankstesnės sveikatos būklės. Be to, būtina atsižvelgti, kad ieškovės amžius ir kiti veiksniai taip pat gali daryti įtaką ieškovės, sveikatos būklei. Todėl nurodomos medicininės diagnozės turėtų būti tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su neteisėtais pripažintais valstybės institucijų veiksmais. Dėl kardomųjų priemonių sukeltų nepatogumų ir suvaržymų, kuriuos ieškovė nurodo kaip sukėlusius jai neturtinę žalą (dokumento paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti), pažymėjo, kad vietoj paimto asmens dokumento asmeniui yra išduodama pažyma, leidžianti asmenį identifikuoti ir ja naudotis vietoje paimto asmens dokumento, o esant poreikiui – dokumentas asmeniui grąžinamas, tam tikram veiksmui atlikti. Todėl, ieškovei nepateikus byloje duomenų, pagrindžiančių jos teiginius (negalėjimas išreikšti valios rinkimuose, priimti palikimą ir pan.), laikytina, kad ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 16 d. sprendimu atmetė patikslintą ieškinį.
7. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad 2011 m. birželio 25 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 12-1-02697-11, kurioje 2012 m. vasario 1 d. ieškovei pareikšti įtarimai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį bei paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (paso ir asmens tapatybės kortelės). 2016 m. vasario 9 d. ieškovei buvo pareikštas naujas įtarimas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. 2016 m. gegužės 25 d. byloje buvo surašytas kaltinamasis aktas, o 2016 m. birželio 27 d. byla perduota teismui. 2016 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamoje byloje Nr. 1-1703-276/2016 ieškovę pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, ir nubaudė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu. 2017 m. liepos 19 d. Vilniaus apygardos teismas baudžiamoje byloje Nr. 1A-201-468/2017 ieškovės apeliacinį skundą atmetė, palikdamas galioti paskirtą bausmę. 2018 m. birželio 12 d. Lietuvos Aukščiausias Teismas baudžiamoje byloje Nr. 2K-7-102-222/2018, patenkinęs ieškovės kasacinį skundą, panaikino 2016 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2017 m. liepos 19 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžių dalis, kuria ieškovė buvo nuteista pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, ir bylą nutraukė, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
8. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo, ieškinio senaties pradžią skaičiavo nuo 2018 m. birželio 13 d., t. y. sekančios dienos po to kai Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi nutraukė baudžiamąją bylą ieškovės atžvilgiu. Teismas padarė išvadą, kad trijų metų terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo suėjo 2021 m. birželio 13 d. Ieškovė ieškinį pareiškė 2021 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui tuomet, kai ieškinio senaties terminas dar nebuvo pasibaigęs. Ieškinio padavimas teismui nutraukė ieškinio senatį. Todėl teismas atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį.
9. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikštų materialinių reikalavimų pagrįstumo, pažymėjo, kad ieškovė savo pareikštus materialinius reikalavimus įrodinėjo vienintele aplinkybe, t. y. kad 2018 m. birželio 12 d. Lietuvos Aukščiausias Teismas baudžiamoje byloje Nr. 2K-7-102-222/2018, patenkinęs ieškovės kasacinį skundą, panaikino 2016 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2017 m. liepos 19 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžių dalis, kuriomis ieškovė nuteista pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, ir bylą nutraukė, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ieškovė daugiau jokių įrodymų, savo materialiniams reikalavimams pagrįsti nepateikė. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai yra teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jame nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad vykdytas baudžiamojo tyrimo procesas baigėsi be realaus asmens nubaudimo.
10. Teismas sutiko su ieškovės teiginiu, kad ikiteisminis tyrimas buvo ilgas, tačiau pripažino, kad jo trukmę nulėmė bylos sudėtingumas. Teismas pažymėjo, kad tai, jog vykdytas ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas ir didelės apimties, patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendis. 2011 m. birželio 25 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 12-1-02697-11 dėl kūdikio mirties priežasties nustatymo. Tyrimas vėliau tęstas dėl galimo ieškovės ir dar vieno asmens veiklos neteisėtumo. Tirti daugiau nei 400 namuose gimdymo faktų. Įtarimai taip pat buvo pareikšti ir kitiems asmenims, buvo atliekami įvairūs tyrimai, reikalaujantys specialių žinių. Informacinių technologijų tyrimai užtruko metus laiko, atliktos finansinių ataskaitų analizės, juridinių asmenų veiklos tyrimai, buvo apklausta apie 200 liudytojų. Bylos medžiaga yra didelės apimties – teismui perduoti 49 tomai. Prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl pernelyg ilgai užsitęsusio proceso, kardomųjų priemonių taikymo pagrįstumo ir kt. klausimų buvo išnagrinėtas Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos, kuri 2016 m. gegužės 4 d. nutartyje konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas užsitęsė ne dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveikimo, o dėl objektyvių priežasčių – bylos sudėtingumo, apimties. Be to, kaip vėliau konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškovė neteisėta veikla vertėsi beveik septynerius metus (nuo 2004 m. lapkričio 6 d. iki 2011 m. liepos 2 d.), todėl natūralu, jog tokios veikos tyrimas taip pat užtrunka ilgiau. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas ar užtruko neproporcingai ilgai.
11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus patikslinto ieškinio teiginius dėl neproporcingo jos asmens teisių apribojimo, taikant kardomąsias priemones. Teismas pažymėjo, kad ieškovei buvo taikomos vienos iš švelniausių kardomųjų priemonių, mažiausiai ribojančių asmens laisves. Be to, nėra duomenų, kad proceso metu ieškovei buvo apribota teisė esant būtinumui išvykti, ar gauti reikiamam tikslui pasiekti (atstovaujant dukrą administracinėje byloje, balsuojant, įsidarbinant, priimant palikimą ar pan.,) asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas. Teismas nustatė, kad ieškovės teiginys, kad jos teisės buvo pažeistos dėl negalėjimo susipažinti su baigto ikiteisminio tyrimo medžiaga neatitinka tikrovės. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad bendras susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo nuo 2016 m. kovo 23 d. iki 2016 m. balandžio 8 d. Ieškovė, nurodydama procesinius veiksmus, kuriuos laiko neteisėtais ar pažeidžiančiais jos teises, šių veiksmų apskundimo tvarka proceso metu nesinaudojo.
12. Teismas atmetė kaip nepagrįstą patikslinto ieškinio argumentą, kad ieškovė baudžiamojo proceso metu (7 metus) negalėjo dirbti. Toks draudimas ieškovei nebuvo taikomas. Ieškovė nepateikė duomenų, kad būtent dėl vykusio baudžiamojo proceso ją buvo atsisakyta įdarbinti ar kitaip buvo apribotos jos galimybės dirbti. Teismas vertino, kad ieškovei taikytos kardomosios priemonės buvo objektyviai būtinos siekiant tinkamai atlikti ikiteisminį tyrimą. Teismas darė išvadą, kad vien fakto, kad 2018 m. birželio 12 d. Lietuvos Aukščiausias Teismas baudžiamoje byloje Nr. 2K-7-102-222/2018, patenkinęs ieškovės kasacinį skundą, panaikino 2016 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2017 m. liepos 19 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžių dalis, kuriomis ieškovė nuteista pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, ir bylą nutraukė, nepakanka ikiteisminio tyrimo pareigūnų (teismo) veiksmų neteisėtumui konstatuoti. Pagrįstai ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, ieškovės veiksmai atitinka BK draudžiamą veiką ir bylą perduota teismui. Šiuo atveju kasacinės instancijos teismas bylą nutraukė, nesant pakankamam pagrindui baudžiamajai atsakomybei pagal BK 202 straipsnio 1 dalį kilti, t. y. nenustačius neteisėtos veiklos versliškumo. Nors ieškovės atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta, kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės veiksmai buvo neteisėti ir galimai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 127 straipsnio 1 dalyje, požymius. Taigi, Lietuvos Aukščiausiajam teismui ieškovę išteisinus, ji buvo reabilituota tik baudžiamo baudžiamojo proceso prasme. Teismas pažymėjo, kad toks nuosprendis, nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Teismo vertinimu, būtent ieškovės neteisėti veiksmai buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, vėliau buvo pradėta baudžiamoji byla ir tik išsamiai ištyrus baudžiamosios bylos medžiagą buvo nustatyta, kad atsakovės veiksmų pavojingumas laipsnis nėra pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti, tačiau galimai yra pagrindas administracinei atsakomybei taikyti.
13. Teismas atmetė ieškovės teiginius dėl bylą nagrinėjusių teisėjų šališkumo jos atžvilgiu, ieškovei nepateikus jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
14. Nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė valstybės institucijų (ikiteisminio tyrimo pareigūnų (teismo)) neteisėtų veiksmų, kaip būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnį kilti. Teismas nepasisakė dėl kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (turtinės (neturtinės) žalos ir priežastinio ryšio), nes tai neturi jokios faktinės (teisinės) reikšmės. Todėl patikslintą ieškinį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovės 24 453,10 Eur turtinę žalą, 10 000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
15.1. Ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka ieškovė galėtų detaliau paaiškinti teismui aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas suklydo nustatydamas faktines bylos aplinkybes, todėl, norint išvengti klaidų ir neteisingo faktų interpretavimo, tikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
15.2. Teismas neįvertino, kad byla užsitęsė ne dėl ieškovės veiksmų. Nurodo, kad ieškovė visada laiku atvykdavo į apklausas ikiteisminio tyrimo metu, niekada per procesą nesirgo ir neėmė nedarbingumo, net jei sirgdavo vaikai. Visada dalyvavo visuose numatytuose posėdžiuose.
15.3. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė negali pretenduoti į turtinę žalą, išreikštą netektu minimaliu mėnesiniu atlyginimu, kadangi neturėjo darbinių pajamų iki 2011 birželio mėn. Ieškovė pažymi, kad (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų, o (duomenys neskelbtini) pagimdė kitą sūnų. Tuo metu ieškovė gyveno (duomenys neskelbtini), ir jokio darželio nebuvo 25 km spinduliu. Tokiu atveju leidžiama būti vaiko auginimo atostogose iki septynių metų, tuo ji ir pasinaudojo. Minėtas laikotarpis pasibaigė 2011 lapkričio 3 d., bet 2011 m. birželio 25 d. prasidėjo ikiteisminis tyrimas, apklausos, į kurias ieškovė eidavo du, tris kartus per savaitę, o vėliau pirmosios instancijos teisme posėdžiai vyko labai intensyviai. Be to, ieškovė pažymi, kad neturėjo savo dokumentų, individualios įmonės dokumentų, įmonės antspaudo, todėl įmonės veikla buvo neįmanoma. Visi dokumentai buvo grąžinti tik 2017 m. vasario mėn.
15.4. Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus ieškovė vertina kaip labai užtrukusį neteisėtą neveikimą, kurio negalima pateisinti bylos didele apimtimi. Byla buvo dirbtinai išplėsta, pridedant negyvus naujagimius iš sąvartynų ir panašių vietų, labai plačiai nagrinėjamos gimdyvių ligos istorijas apie visus buvusius nėštumus ir gimdymus. Šiuo atveju buvo aktualus konkretus gimdymas, vienas iš 64. Be to, buvo daroma daugiau nei 80 deontologinių tyrimų, apklausiant daugiau nei 400 žmonių, kai butų užtekę 64 naujagimių tėvų, t. y.128 tėvų, ir papildomai kažkiek liudytojų, bet 400.
15.5. Nepagrįstai teismas konstatavo, kad ieškovė savo materialinius, teisinius reikalavimus grindžia tik vienintele aplinkybe – ieškovės išteisinimu. Ieškovė pažymi, kad ji nurodė visą eilę kitų svarbių aplinkybių: ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis dėl neįteikto teismo sprendimo dėl kratos kopijos, tuo neleidžiant įgyvendinti teisės apskųsti teismo sprendimo; neleidimu susipažinti su naujagimės mirties priežastimi; suteikus tik 2 dienas susipažinti su 49 tomų ikiteisminio tyrimo medžiaga; ilgu dokumentų negrąžinimu, tuo atimant galimybę balsuoti, atstovauti nepilnametę dukrą administracinėje byloje; dokumentų negrąžinimu net tada, kai vyko bylos nagrinėjimas Panevėžio apylinkės teisme; teismo protokolų neteisingu rašymu; ilgai, 3 metus ir 2 mėnesius, nevykus jokiems procesiniams veiksmams; pirmosios instancijos teisėjo šališkumu; pareigūnų nekaltumo prezumpcijos ir Konstitucijos, BPK pažeidimais, viešinant ikiteisminio tyrimo medžiagą; teisėjo nekompetencija, atsisakymu kviesti kompetentingą ekspertą, kuris galėtų pirmosios instancijos teisėjui išaiškinti jam neaiškius klausimus.
15.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai yra teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, ir neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi įstatymų reikalavimų. Ieškovės nuomone, ydinga praktika nenagrinėti baudžiamojo proceso pažeidimų vien todėl, kad kaltinamasis yra išteisintas, nes tie pažeidimai vėl ir vėl kartojami kituose ikiteisminiuose tyrimuose bei teismo procesuose.
15.7. Teismas nurodė, kad baudžiamosios bylos procesas turi būti organizuojamas ir vykdomas uoliai ir stropiai, kad visų ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų atlikimas vyktų be nepagrįstų pertraukų ar nepateisinamo delsimo. Ieškovė pažymi, kad šiam ikiteisminiame tyrime buvo ir pertraukų, ir delsimo, ir nemotyvuoto, nepaaiškinus priežasčių ikiteisminio tyrimo perdavimo iš Vilniaus apygardos į Panevėžio apygardos prokuratūrą, kai visi liudytojai ir įtariamieji yra Vilniuje. Jiems nebuvo pranešta kur yra perduotas ikiteisminis tyrimas. Įtariamieji net nežino, kam siųsti prašymus, tuo sumažinant galimybes ginti savo teises ir teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą.
15.8. Pirmosios instancijos teismas neištyrė kai kurių bylai reikšmingų aplinkybių – nepasisakė dėl 2013 m. kovo 5 d. vykusios spaudos konferencijos; dėl leidimo viešinti ikiteisminio tyrimo medžiagą; dėl ieškovės dukters psichinės sveikatos; dėl ieškovės ir jos vaikų telefonų pasiklausymo; dėl to, kad ieškovė atliko visą bausmę. Nenagrinėdamas ir nepasisakydamas šiais klausimais, teismas neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių.
15.9. Pirmosios instancijos teismas suklydo nustatydamas faktines bylos aplinkybes, t. y.: 1) teismas nurodė, kad ieškovės paskutinė apklausa vyko 2012 lapkričio mėn., tačiau paskutinė apklausa vyko 2016 m. vasario 9 d.; 2) buvo ne virš 400 gimdymo faktų, o apklausta virš 400 liudytojų, o gimdymo faktai nagrinėti 64; 3) teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė per ilgą baudžiamąjį procesą pirmosios instancijos teisme, tačiau ieškovė akcentavo tik per ilgą ikiteisminį procesą; 4) teismas nurodė, kad ieškovė šališkumu kaltina ir pirmosios instancijos, ir apeliacinės instancijos teismą, tačiau ieškovė šališkumu kaltino tik pirmosios instancijos teisėją.
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
16.1. Priešingai nei teigia ieškovė, skundžiamas sprendimas visiškai pagrįstas ir teisėtas. Teismas išsamiai ir objektyviai įvertino visus įrodymus, bylos šalių argumentus bei paaiškinimus, savo išvadas grindė teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Teismas sprendime išsamiai išdėstė motyvus, kodėl laiko ieškovės ieškinį neįrodytu.
16.2. Ieškovė apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir ieškinį. Apeliaciniame skunde nepateikia jokių teisinių motyvų, kodėl nesutinkama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Deklaratyvus nesutikimas su priimtu teismo sprendimu savaime nepagrindžia tokio sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
16.3. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo įrodyti neteisėti veiksmai, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo vertinti ir pasisakyti dėl ieškovės nurodytų visų aplinkybių, kuriomis ji grindė žalos padarymo faktą.
16.4. Priešingai nei nurodo ieškovė, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik ieškovės išteisinimo faktą, tačiau ir kitus ieškovės nurodytus pareigūnų ir teismo veiksmus, kuriuos ji laiko neteisėtais. Teisingumo ministerija visiškai sutinka su skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo pagrįsti.
16. Ieškovė klaidina teismą, teigdama, jog jai baudžiamojo proceso metu buvo uždrausta dirbti, kad buvo pasiklausoma jos nepilnamečių vaikų telefonų, kad buvo apribota balsavimo teisė ir kt. Tokios priemonės baudžiamojo proceso metu nei prieš ieškovę, nei prieš kitus asmenis nebuvo taikomos, todėl ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės.
17. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
17.1. Priešingai nei teigia ieškovė, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas itin kruopščiai ir išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, proceso šalių argumentus ir paaiškinimus, teismo išvados yra pagrįstos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma ir atitinka nuosekliai šios kategorijos bylose formuojamą teismų praktiką. Todėl sprendimas yra pagrįstas, teisėtas, tinkamai motyvuotas.
17.2. Policijos departamento nuomone, pateiktas apeliacinis skundas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų. Skunde apeliantė nenurodo, kokios konkrečiai aplinkybės patvirtina jos skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais šios aplinkybės grindžiamos. Apeliaciniame skunde tiesiog atkartojami ieškinio argumentai, nenurodant ieškovės nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu teisinių motyvų.
2. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
18.1. Priešingai nei teigia ieškovė apeliaciniame skunde, teismas sprendimą priėmė objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs visus civilinėje byloje esančius įrodymus, šalių argumentus bei paaiškinimus, savo išvadas grindė teismo posėdžiuose ištirtų įrodymų visuma, išsamiai išdėstė motyvus ir vadovavosi teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai ir nurodomos aplinkybės yra tapatūs jau išnagrinėto ieškinio aplinkybėms ir argumentams. Vien dėl to, jog priimtas sprendimas nėra palankus ieškovei, dar nereiškia, jog sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
4. Ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad detaliau galėtų paaiškinti teismui aplinkybes, jei kiltų papildomų klausimų. Ieškovė nurodo ir tai, kad žodinio bylos nagrinėjimo nori tam, kad išvengti neteisingų faktų interpretavimo ir klaidų.
5. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos objektą, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Dėl ginčo esmės ir apeliacijos objekto
7. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš valstybės turtinę ir neturtinę žalą.
8. Ieškovę, prašydama priteisti iš valstybės turtinę ir neturtinę žalą, nurodė šiuos neteisėtus teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmus: nepagrįstą jos atžvilgiu ikiteisminio tyrimo vykdymą; nepagrįstai pritaikytas kardomąsias ir kitas priemones. Ieškovės vertinimu, prašomos priteisti žalos atsiradimą sąlygojo ir pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, kuri iš viso tęsėsi 7 m. Ieškovė ieškinyje akcentavo, kad ikiteisminis tyrimas truko pernelyg ilgai (virš 4 m.), nes buvo netinkamai organizuojamas, buvo laikotarpių, kai jos atžvilgiu nebuvo atliekami jokie veiksmai, be to, ikiteisminis tyrimas buvo pernelyg platus ir kt. Be to, ieškovė pažymėjo, kad ji buvo pripažinta kalta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, o išteisinta kasacinio teismo. Ieškovei pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės apribojimo bausmę, kurią ji atliko. Dėl minėtos priežasties, ji taip pat patyrė žalą. Ieškovė teigė, kad visas baudžiamasis procesas jos atžvilgiu buvo vykdomas be pagrindo, jos teisės baudžiamojo proceso metu buvo pažeidinėjamos (nesuteikta galimybė tinkamai susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, reikšti prašymus ir kt.). Be to, ikiteisminio tyrimo metu žiniasklaidoje pasirodžiusi informacijos metu buvo pažeista jos nekaltumo prezumpcija, nepagrįstai viešinami ikiteisminio tyrimo duomenys, pateikti melagingi faktai ir kt. Ieškovė prašomą priteisti turtinę žalą įvardija kaip negautas pajamas. Tuo tarpu ieškovė, prašydama priteisti iš valstybės neturtinę žalą, nurodė, kad ji patyrė įtampą, gyveno pastoviame strese, jos reputacija buvo sužlugdyta, šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje kaip bedarbė. Be to, ji dėl baudžiamojo proceso patyrė sveikatos sutrikimų, jos sveikatos būklė pablogėjo.
9. CK 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai.
10. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
11. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė nagrinėjamoje civilinėje byloje neįrodė valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, kaip būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnį kilti. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jos ieškinį patenkinti.
12. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų neteisėtų veiksmų, pradedant ikiteisminį tyrimą, jį atliekant ir renkant įrodymus, kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindo
13. Ieškovė nagrinėjamu atveju teigė, kad jos atžvilgiu nepagrįstai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 301 straipsnio 1 dalį. Vėliau nepagrįstai įtarimai pareikšti pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nes turėjo būti taikoma administracinė atsakomybė.
14. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 straipsnis).
15. Kasacinis teismas dėl tyrimo teisėtumo patikrinimo yra pasisakęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015 ir kt.).
16. Sprendžiant dėl tyrimo pradėjimo ir vykdymo pagrįstumo, kai jis atliekamas BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu – esant pareiškimui apie padarytą nusikalstamą veiką, civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo įvertinama, ar pareiškime nebuvo duomenų, kurie būtų akivaizdžiai neteisingi, ar buvo reikalingas jame nurodytų aplinkybių išsamus patikrinimas. Taip pat svarbu, ar buvo aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas. Jeigu tokių aplinkybių nebuvo, tai tyrimo atlikimas gali būti pripažintas kaip teisėtai pradėtas ir atliktas, kadangi tik jį pradėjus ir vykdant buvo galima patikrinti pirminius nurodytus faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Galutinis įvertinimas priklauso ir nuo to, kokiu pagrindu asmuo buvo išteisintas, t. y. ar nustačius, kad nebuvo nusikaltimo įvykio, ar nenustačius visų nusikaltimo sudėties elementų, ar esant nepakankamai įrodymų, ar kitais pagrindais.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo aplinkybių dėl ikiteisminio tyrimo ieškovės atžvilgiu pradėjimo (ne)pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas sprendime labai formaliai nurodė, kad „ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankami duomenų leidžiančių matyti, ieškovės veiksmai atitinka LR BK draudžiamą veiką ir byla perduota teismui.“, taip pat nurodė, kad „būtent ieškovės neteisėti veiksmai buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą“. Tačiau iš ginčijamo sprendimo visiškai nėra aišku, kokių duomenų pagrindu, pirmosios instancijos teismas padarė minėtą išvadą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aukščiau minėta kasacinio teismo praktika, nesiaiškino, ar ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisingų duomenų pagrindu, ar buvo aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo būti pradėtas. Juolab, kad nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pradėtas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 301 straipsnio 1 dalį, buvo nutrauktas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-102-222/2018, patenkinęs ieškovės kasacinį skundą, panaikino žemesnių instancijų teismų priimtų nuosprendžių dalis, kuria ieškovė buvo nuteista pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir bylą nutraukė. Tokiu atveju, be kita ko, turėjo būti įvertinta ir tai, ar ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas ir išteisinimo pagrindas (ne)paneigia tyrimo pradžioje buvusius įtarimus kaip teisėtą pagrindą pradėti ir vykdyti tyrimą. Taigi, nagrinėjamu atveju liko neatskleistos bylos aplinkybės, t. y. ar ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas teisėtai, ar ne.
Dėl kardomųjų ir kitų priemonių taikymo neteisėtumo kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos
18. Ieškovė nurodo, kad jai buvo taikytos tokios kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš faktinės gyvenamosios vietos ir asmens dokumentų paėmimas.
19. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso nustatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Vadinasi, tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme įtvirtintus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002; 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013).
20. Ar kardomoji priemonė buvo taikyta teisėtai, įvertinama pagal tai, ar buvo realus pagrindas ir poreikis asmeniui taikyti procesinius suvaržymus, ar parinkta kardomoji priemonė buvo nustatyta įstatymu ir ar atitiko jo sąlygas, ar konkrečioje situacijoje ji buvo proporcinga poreikiui kontroliuoti asmens elgesį. Tai sprendžiama iš tokių aplinkybių kaip susiklosčiusi procesinė situacija, kurioje buvo nuspręsta taikyti kardomąją priemonę (įtarimų pareiškimas, kaltinimų pasunkinimas, dėl ko asmuo gali vengti tyrimo ar galimos bausmės, vilkinti procesą ir kt.;); asmens atliktų įtariamų esant nusikalstamų veiksmų aplinkybės: pobūdis, mastas, trukmė, padariniai, ryšiai su tam tikrais asmenimis, kurie gali rodyti apie jo pavojingumą, galimybę tęsti įtariamą nusikalstamą veiklą ir todėl gali pagrįsti būtinumą taikyti jam apribojimus; asmenį apibūdinantys duomenys ir jo elgesys tyrimo ir proceso metu, galintys sudaryti pagrindą vertinti, kad asmeniui reikalinga tam tikra priežiūra, nes kitaip gali būti neužtikrintas jo dalyvavimas ikiteisminiame tyrime, teisminiame nagrinėjime ir nuosprendžio įvykdymas, ar rodantys jo pavojingumą, kad jis gali daryti kitus nusikaltimus; kardomosios priemonės teisėtumas, pobūdis, jos taikymo trukmė, padariniai ir reikšmė pareiškėjui, įvertinant, ar paskirti suvaržymai sukėlė jiems realias neigiamas pasekmes: apribojo laisvę, trukdė profesinei ar kitokiai teisėtai veiklai (pvz., bendravimui, mokymuisi, kelionėms, pomėgiams), sukėlė papildomas prievoles, vertė daryti išlaidas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).
21. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį dėl kardomosios priemonės taikymo, turi būti nustatytas neteisėtumas kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų; kiek tai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos protokolų taikymu, atsižvelgiant į atitinkamas jų nuostatas, aiškinamas EŽTT praktikoje.
22. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas tik nurodė, kad ieškovei buvo taikytos vienos iš švelniausių kardomųjų priemonių, mažiausiai ribojančios asmens laisves, kad nėra duomenų, jog proceso metu atsakovei buvo apribota teisė, esant būtinumui, išvykti, ar gauti reikiamam tikslui pasiekti asmens tapatybės dokumentų kopijas. Tačiau nagrinėjamu atveju visiškai liko neįvertintos aplinkybės, kada, kokiu pagrindu buvo taikytos kardomosios priemonės, ar parinktos kardomosios priemonės numatytos įstatyme, ar atitiko jo sąlygas, ar konkrečioje situacijoje buvo proporcinga poreikiui kontroliuoti asmens elgesį, kokiam terminui buvo taikytos kardomosios priemonės, ar buvo poreikis jas tęsti ir kt. (žr. šios nutarties 37 punktą).
23. Ieškovė nurodo ir tai, kad jos atžvilgiu buvo taikoma ir kitos procesinės prievartos priemonė, t. y. gauti informaciją iš telekomunikacijų operatoriaus ir paslaugų teikėjo apie jai priklausančio mobilaus ryšio telefono pokalbių sujungimus, duomenis apie jų datas, pakalbių laiką ir jų turinį. Tikėtina, kad ieškovė turi omenyje priemonę, kuri numatyta BPK 154 straipsnyje, t. y. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas. Nagrinėjamu atveju liko neįvertintos ir šios procesinės prievartos priemonės taikymo aplinkybės, jos (ne)teisėtumas ir(ar) (ne)pagrįstumas.
Dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos
24. Ieškovė teigia, kad dėl nepateisinamai ilgai užtrikusio baudžiamojo proceso ji patyrė tiek turtinę, tiek neturtine žalą. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymi, kad ji ieškinyje akcentavo tik per ilgą ikiteisminį procesą, o ne bylos nagrinėjimą teisme. Ieškovė teigimu, ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu truko pernelyg ilgai dėl netinkamo organizavimo ir kitų aplinkybių, nurodytų ieškinyje ir apeliaciniame skunde.
25. Civilinėje byloje dėl žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų, teismo ar teisėjo veiksmais, atlyginimo, jeigu ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės, kad baudžiamojo persekiojimo procesas buvo pernelyg ilgas, iš esmės įvertinama, ar institucijų ir pareigūnų veikla lėmė per ilgą proceso trukmę ir atitinkamai asmens teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimą.
26. Neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės pagrindas bendrąja prasme yra suprantamas kaip asmeniui nustatytos teisinės pareigos pažeidimas. Minėta, kad valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad asmeniui nebūtų padaryta žalos be teisinio pagrindo. Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas dėl per ilgos baudžiamojo persekiojimo trukmės gali būti institucijų, pareigūnų, teismo ar teisėjo neveikimas pagal teisės aktų reikalavimus taip, kad baudžiamojo persekiojimo procesas įvyktų per įstatymais reikalaujamą trukmę.
27. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Šios konstitucinės teisės įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami baudžiamojo proceso įstatyme. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Joje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kuo trumpiausią laiką.
28. Dėl aptariamos asmens teisės ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007; 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010; kt.).
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: 1) konkrečios bylos sudėtingumas; 2) asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; 3) valstybės institucijų elgesys organizuojant bylos procesą; 4) baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; kt.; taip pat žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Grauslys prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36743/97, par. 60; 2009 m. sausio 20 d. sprendimą byloje Norkūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 302/05).
30. Dėl bylos sudėtingumo kriterijaus kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sudėtingumas gali būti susijęs tiek su faktinėmis, tiek su teisinėmis bylos aplinkybėmis. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su inkriminuojama veika (pvz., epizodų skaičius, persekiotų baudžiamojo proceso tvarka asmenų skaičius ir pan.), tyrimo ypatybėmis (pvz., daug ar sudėtingų tyrimo veiksmų (apklausos, akistatos, parodymų patikrinimai vietoje, ekspertizės, įrodymų rinkimas užsienio valstybėse ir pan.), kitais konkrečios bylos aspektais (pvz., proceso eigai įtakos turėjo kelių bylų procesų tarpusavio ryšys, bylų sujungimas, įtariamųjų, kaltinamųjų veiksmai (slapstėsi, dažnai keitė parodymus), tokių asmenų ekstradicija ar perdavimas iš užsienio valstybės ir pan.). Dėl teisinių bylos aspektų reikšmingi gali būti teisės aktų pakeitimai, turintys reikšmės vertinamam procesui, iškilę sudėtingi teisės klausimai, lėmę pareigūnų darbo byloje apimtį (pvz., teismui kilo taikytinų teisės normų atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės klausimų, teko taikyti užsienio teisę ir pan.), kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, pagal konkretaus atvejo aplinkybes sprendžiama, ar bylos nagrinėjimas buvo sudėtingas ir ar tam reikėjo išskirtinių, ilgesnių negu paprastai laiko sąnaudų, kad vien bylos sudėtingumu būtų galima pagrįsti ir pateisinti proceso trukmę.
31. Nagrinėjamu atveju teismas nurodė, kad sutinka su ieškove, kad ikiteisminis tyrimas buvo ilgas, tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad jo trukmę nulėmė bylos sudėtingumas. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad vykdytas ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas ir didelėms apimties, vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju vien nuosprendyje nurodytų aplinkybių nepakanka padaryti išvadą apie bylos sudėtingumą (žr. šios nutarties 46 punktą).
32. Kitas iš kriterijų, vertinant baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumą, yra asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys, kiek jis siejamas su įtaka proceso spartai. Tai gali būti teisėti ar neteisėti šio asmens veiksmai, kurie daro įtaką baudžiamojo proceso trukmei. Civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo įvertinamos šio asmens veiksmų konkrečios aplinkybės – kaip asmuo dalyvavo tyrime ir teisme, ar visada ir laiku atvykdavo ar vengė atvykti pas tyrėjus, prokurorą ir į teismą, ar neatvykimai buvo pateisinami, ar asmuo slapstėsi, buvo ieškomas, ar laiku teikė reikalaujamus turinčius reikšmės bylai duomenis ar dokumentus, ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pavyzdžiui, teikdamas nuolatinius ir nepagrįstus prašymus, kurie galėjo uždelsti įvykio tyrimą ar kaltinimo nagrinėjimą, ir kita.
33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės veiksmų ikiteisminio tyrimo metu nevertino, visiškai dėl to sprendime nepasisakė, nors ieškovė ieškinyje ir buvo nurodžiusi, kad ji visuomet atvykdavo į ikiteisminio tyrimo apklausas, niekada nesirgo, neėmė nedarbingumo, todėl iš jos pusės nebuvo jokio ikiteisminio tyrimo vilkinimo.
34. Kasacinis teismas apie asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesį baudžiamajame procese yra pasisakęs, kad EŽTT praktikoje įtvirtinta principinė taisyklė, jog asmeniui negali būti priekaištaujama dėl to, kad šis naudojosi visomis prieinamomis procesinėmis priemonėmis savo interesams ginti (žr. EŽTT 1995 m. birželio 8 d. sprendimo Yağcı ir Sargın prieš Turkiją, par. 66; 2000 m. liepos 31 d. sprendimo Barfuss prieš Čekiją, peticijos Nr. 35848/97, par. 81). Kita vertus, nors ir neturėdami pareigos spartinti procesą, jo dalyviai turi rodyti reikiamą stropumą, atlikdami su jais susijusius proceso veiksmus ir susilaikyti nuo delsimo taktikos naudojimo (žr., pvz., EŽTT 1989 m. liepos 7 d. sprendimą Union A. S. SA prieš Ispaniją, peticijos Nr. 11681/85). Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad, remiantis EŽTT jurisprudencija, išvada, jog asmuo prisidėjo prie proceso užtęsimo, gali būti padaryta ir nekonstatuojant piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (žr., pvz., EŽTT 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimą S. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 35489/97) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009 ir kt.).
35. Valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą, yra dar vienas iš kriterijų, sprendžiant, ar trukmė nebuvo per ilga. Bylos procesas turi būti organizuotas ir vykdomas uoliai ir stropiai, kad procesinių veiksmų atlikimas ir teisminis atvejo nagrinėjimas vyktų be nepagrįstų pertraukų ar nepateisinamo delsimo.
36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015 ir kt.).
37. Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010; kt.).
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo (pvz., EŽTT sprendimas byloje Kravtas prieš Lietuvą, par. 35).
39. Ieškovės teigimu, kaip minėta anksčiau, ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu truko pernelyg ilgai dėl netinkamo organizavimo. Ieškovė ieškinyje, be kita ko, buvo nurodžiusi ir tai, kad jos paskutinė apklausa įvyko 2012 m. lapkričio mėn. ir toliau jokių procesinių veiksmų, apklausų su ja nebuvo atliekama iki 2016 m. vasario 9 d., kai įvyko jos apklausa Panevėžyje. Taigi, ieškovės teigimu, 3 metus ir 2 mėnesius jokių procesinių veiksmų jos atžvilgiu nebuvo atliekama. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant tokiai procesinei situacijai, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti visas aplinkybes ir nustatyti ar ieškovės nurodyti teiginiai yra pagrįsti, ar nurodytos aplinkybės (ne)turėjo įtakos pernelyg ilgam ikiteisminiai tyrimui.
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad priežasčių (veiksnių, motyvų), pateisinančių ilgą baudžiamojo proceso (ikiteisminio tyrimo) trukmę, buvimas gali būti konstatuojamas tik pakankamai išsamiai nustačius proceso eigą ir chronologiją, konkrečius proceso trukmę lėmusius veiksnius ir įvertinus, ar, esant konkrečių bylos aplinkybių visumai, šie veiksniai iš tiesų leidžia pagrįsti konkrečią proceso trukmę ir padaryti išvadą, kad atitinkamo asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą buvo užtikrinta (nepažeista). Bylos sudėtingumas – didelė apimtis, sudėtingumas, didelis įtariamųjų byloje skaičius – yra vertinamasis kriterijus. Tačiau šio kriterijaus (bylos sudėtingumo) turinio atskleidimas kiekvienu atveju turi būti pakankamai konkretus, kad leistų padaryti išvadą, ar konkrečios bylos sudėtingumas, atsižvelgiant į konkrečius valstybės institucijų veiksmus procese, pateisino jo trukmę. Šiuo aspektu reikalaujamas proceso eigos nustatymo ir vertinimo detalumo laipsnis skirtingose bylose gali varijuoti priklausomai nuo konkrečios situacijos, tačiau bet kuriuo atveju iš teismo sprendimo motyvų turi būti aiškios pagrindinės bylos sudėtingumo charakteristikos ir esminiai proceso eigos momentai, jame atlikti institucijų veiksmai, jiems atlikti panaudoto laiko pagrįstumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018, 41, 43 punktai).
41. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog proceso trukmės pagrįstumo vertinimui pateikti paprastai nepakanka bendrai išvardyti proceso metu atliktus procesinius veiksmus, jų skaičių, proceso dalyvių elgesio, pailginusio procesą, pavyzdžius. Siekiant nustatyti, ar konkreti proceso trukmė buvo pagrįsta, turi būti, kiek būtina ir pakanka išvadai šiuo klausimu padaryti, nustatyta, kiek laiko užtruko ir kiek, pagrįstai vertinant, laiko reikėtų konkretiems procesiniams veiksmams atlikti; kiek būtent užsitęsė procesas dėl konkretaus proceso dalyvių elgesio. Šiame kontekste ne visada įmanoma ar būtina pateikti visiškai tikslius laiko skaičiavimus, tačiau tokie skaičiavimai turi įgalinti teismą įvertinti realų valstybės institucijų ir asmens, kurio teisės į įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo klausimas sprendžiamas, prisidėjimą prie proceso trukmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).
42. Tuo atveju, kai prie proceso pailginimo prisidėjo ir valstybės institucijos, ir asmuo, dėl kurio vyksta procesas, vertinant įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo laikymąsi, reikšmingas kiekvienos šalies tokio prisidėjimo nustatymas ir palyginimas. Tai, kad kaltinamasis ir valstybės institucijos prie proceso trukmės pailginimo prisidėjo po lygiai, atsižvelgiant ir į kitas proceso trukmės vertinimui svarbias aplinkybes, gali būti pagrindas išvadai, kad procesas nebuvo pernelyg ilgas (pvz., EŽTT 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimas byloje W. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 52077/99; taip pat žr. 2010 m. birželio 17 d. sprendimą byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40616/02).
43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ikiteisminio tyrimo trukmę nulėmė bylos sudėtingumas, padaryta neįvykdžius pirmiau nurodytų reikalavimų, nėra tinkamai pagrįsta konkrečia baudžiamojo proceso chronologija. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo motyvų nėra aiškios pagrindinės bylos sudėtingumo charakteristikos ir esminiai proceso eigos momentai, jame atlikti institucijų veiksmai, jiems atlikti panaudoto laiko pagrįstumas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nustatyti baudžiamojo proceso eigą ir chronologiją neturi galimybių, nes, be kita ko, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, neišsireikalavęs baudžiamosios bylos. Tuo tarpu patikrinti pirmiau nurodytus kriterijus, kurie yra svarbūs, sprendžiant klausimą dėl valstybės civilinės atsakomybės (ne)buvimo, nesant išreikalautos baudžiamosios bylos, nėra įmanoma.
44. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame sprendime proceso trukmės vertinimas atliktas neišsamiai, šiuo aspektu daroma išvada nepakankamai pagrįsta konkrečių bylos aplinkybių analize, proceso trukmė liko neįvertinta pagal visus teismų praktikoje suformuotus kriterijus.
Dėl ieškovei paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir jos įtakos, sprendžiant klausimą dėl valstybės civilinės atsakomybės (ne)buvimo
45. Ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad ji buvo pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, ir jai buvo paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose. Ieškovė pažymėjo, kad jai paskirtą bausmę visiškai atliko. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės visiškai nepasisakė.
46. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami klausimą dėl žalo atlyginimo, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, turi atsižvelgti, be kita ko, ir į tai, kokia asmeniui bausmės rūšis buvo taikyta, kokius bausmės padarinius asmeniniam gyvenimui jis patyrė, nepagrįsto nuteisimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę, padarinius.
47. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesiaiškino ir netyrė aplinkybės, dėl jai paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo yra pagrįsti. Kita vertus, pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų nėra įmanoma patikrinti minėtų ieškovės teiginių (ne)pagrįstumo. Kaip minėta anksčiau, baudžiamoji byla nebuvo išreikalauta, be to, nebuvo pareikalauti duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti ieškovės teiginius, nurodytus ieškinyje ir apeliaciniame skunde, susijusius su bausmės (ne)atlikimu.
Dėl valstybės institucijų veiksmų, žiniasklaidoje paskelbiant informaciją, susijusią su ieškovės atžvilgiu vykdomu baudžiamuoju procesu
48. Ieškovė nagrinėjamu atveju tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu Generalinė prokuratūra rengė spaudos konferencijas, kurių metu buvo renkama ir viešinama informacija apie privatų šeimos gyvenimą, buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, paviešinti ikiteisminio tyrimo duomenys. Dėl pareigūnų žodžių ji patyrė daug patyčių, buvo užpulta visuomeniniame transporte. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl minėtų aplinkybių visiškai nepasisakė.
49. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad jos anksčiau nurodytos aplinkybės nepagrįstai neįvertintos pirmosios instancijos teismo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, turėjo įvertinti ir pasisakyti, ar ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia jos teiginius, kad baudžiamasis procesas jo atžvilgiu buvo neproporcingai viešinamas, ar pareigūnų pranešimai (pasisakymai) žiniasklaidoje prieštaravo teisės aktų nuostatoms ir(ar) gali būti sietini su atsakovės neteisėtais veiksmais.
Dėl kitų argumentų
50. Kiti apeliacinio skundo argumentai laikytini neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
67. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina priimtą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).
68. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės negali būti nustatytos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kadangi tokiu atveju būtų reikalinga atlikti daug procesinių veiksmų (surinkti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, išsireikalauti baudžiamąjį bylą ir pan.), padaryti išvadas dėl pirmosios instancijos teismo nenagrinėtų ginčo aspektų. Jeigu visas šias aplinkybes nustatytų ir teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliaciją – jie netektų galimybės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka ir negalėtų kvestionuoti teismo padarytų išvadų. Todėl šiuo atveju yra pagrindas panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą, ir, siekiant išsamiai įvertinti ieškovės nurodytas visas aplinkybes dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
69. Be to, iš naujo nagrinėdamas ieškovo ieškinį pirmosios instancijos teismas turi įvertinti ir pasisakyti ne tik ieškovo teisių apribojimų atitikties baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimams, jų teisėtumo, teisėto tikslo, būtinumo, proporcingumo ir bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Jeigu būtų nustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai (neteisėtas neveikimas), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos, teismas turi įvertinti bei pasisakyti ir dėl ieškovo reikalaujamo žalos dydžio pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
70. Bylą perdavus nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Edvardas Paliokas
Jurgita Sujetienė