Civilinė byla Nr. e2S-1121-945/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00331-2021-1

       Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.1.14.8.1; 3.1.14.8.2; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovėms M. G. P. ir Lietuvos Respublikai dėl kilnojamųjų daiktų sugrąžinimo natūra.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. F. (toliau – ieškovė) kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama išreikalauti iš G. B. ieškovės medžius, vartus, vartelius, trinkeles, plieninius su stiklu balkonus, kaltinius turėklus, raudonmedžio laiptus ir fontaną.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.

3.       Teismas nurodė, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą teisme. Teismas nustatė, kad byloje atsakovėmis nurodytos M. G. P. ir Lietuvos Respublika, tačiau ieškovė konkrečių reikalavimų šioms atsakovėms nereiškia, ji reiškia reikalavimą G. B., kuris nenurodytas kaip atsakovas. Teismas pažymėjo, kad, ieškinyje reiškiant turtinius reikalavimus, svarbu nurodyti daiktų vertę, t. y. įkainoti ieškinį. Ieškovė nurodė, kad daiktų vertė 150 000 Eur, tačiau nepateikė daiktų vertę pagrindžiančių įrodymų, nenurodė, kiek kuris daiktas vertas, taip pat neįvardijo, kuo remiantis apskaičiuota tokia vertė. Teismas konstatavo, kad pagal ieškovės nurodytą ieškinio sumą byla pagal civilinių bylų rūšinio teismingumo taisykles teisminga apygardos teismui. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prie ieškinio nepateikė visų dokumentų ir įrodymų, kuriais ji grindžia savo reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad ieškinio turinys neaiškus, jame nėra suformuluoti konkretūs reikalavimai atsakovams, neaiškus ieškovės reikalavimo faktinis pagrindas ir ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas.

III.        Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4.       Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad ieškinio pagrindas ir dalykas yra aiškūs, atsakovė M. G. P., kuri yra atsakinga dėl ieškovės daiktų pardavimo, gali suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama, G. B. buvo fiktyvus pirkėjas. Prie ieškinio yra prisegtos ieškovės vardu išrašytos sąskaitos faktūros, patvirtinančios, kad visa įranga yra supirkta ieškovės vardu. Byloje atsakovėmis nurodytos M. G. P. ir Lietuvos Respublika, nes tik jos gali patenkinti konkrečius ieškovės reikalavimus. Ieškovė nurodė, kad daiktų vertė – 150 000 Eur, pateikė daiktų vertę pagrindžiančius įrodymus, o rankų darbo raudonmedžio laiptų vertė negali būti tiksliai apskaičiuota, nes tai meno kūrinys. Pagal ieškovės nurodytą ieškinio sumą byla pagal civilinių bylų rūšinio teismingumo taisykles būtų teisminga apygardos teismui, jeigu ieškovė prašytų daiktų vertę atlyginti pinigais, tačiau ieškovė prašo atgauti visą savo įrangą natūra.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. 

6.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės pareikštą ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7.       Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės atsakovėms M. G. P. ir Lietuvos Respublikai pareikštą ieškinį dėl kilnojamųjų daiktų sugrąžinimo natūra, šį procesinį sprendimą motyvuodamas tuo, kad pagal ieškinio sumą ieškinys yra teismingas apygardos teismui, be to, nėra aiškus ieškinio turinys, jame nėra suformuluoti konkretūs reikalavimai atsakovams, neaiškus ieškovės reikalavimo faktinis pagrindas ir ginčo ribos. Pareiškėja nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, teigdama, kad jos pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas yra aiškūs, ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, ieškinio suma neįtakoja bylos teismingumo, nes ieškovė prašo atgauti savo įrangą natūra.

8.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, reiškia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą.

9.       Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio (pagal pareigas) įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui.

10.       CPK IV skyriaus normose numatyta taisyklių sistema, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. CPK 25 straipsnyje įtvirtinta, kad civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, CPK nustatyta tvarka. Remiantis CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šios išimtys įtvirtintos CPK 27–28 straipsniuose. CPK 27 straipsnio 1 punkte numatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas bei bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

11.       Sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą, esminę reikšmę turi ieškinio dalyko suformulavimas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas yra turtinis, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji pagerėja ar pablogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014). Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė nagrinėjamu atveju suformulavo reikalavimą išreikalauti iš G. B. ieškinyje nurodytą turtą (medžius, vartus, vartelius, trinkeles, plieninius su stiklu balkonus, kaltinius turėklus, raudonmedžio laiptus ir fontaną). Kai ieškinio dalykas yra reikalavimas dėl turto išreikalavimo, ieškinio suma nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, priešingai, nei atskirajame skunde teigia ieškovė, nepaisant to, kad ji prašo išreikalauti konkretų turtą natūra, o ne priteisti piniginį ekvivalentą, ieškinio suma yra vienas iš kriterijų civilinės bylos teismingumui nustatyti.

12.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad prašomo išreikalauti turto rinkos vertė sudaro 150 000 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad ieškovė nepateikė daiktų vertę pagrindžiančių įrodymų, nenurodė, kiek kuris daiktas vertas, taip pat neįvardijo, kuo remiantis apskaičiuota tokia vertė. Aplinkybę apie įrodymais nepagrįstą ieškinio sumą iš dalies pripažįsta ir ieškovė, teigdama, kad rankų darbo raudonmedžio laiptų vertė negali būti tiksliai apskaičiuota. Visgi pagal CPK 85 straipsnio 2 dalį ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios sumos, ją gali nustatyti ir teismas. Kilus abejonių dėl ieškovės nurodytos ieškinio sumos, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėta CPK norma, turėjo teisę nustatyti ieškinio sumą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė kitos ieškinio sumos, ieškovės nurodyta ieškinio suma viršija 40 000 Eur, ieškinio reikalavimas yra teismingas apygardos teismui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

13.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pastebėjo, kad ieškovė, siekianti teisminės savo pažeistų teisių gynybos, šią teisę realizuoja nesilaikydama ir kitų teisės aktuose nustatytos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Nors teismas tam tikrose bylų kategorijose veikia aktyviai, vis dėlto teismas turi būti nešališkas, todėl negali už ieškovę suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo. Pažymėtina, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu iš jo turinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad ieškinio dalykas ir jį pagrindžiančios aplinkybės yra aiškiai išdėstytos, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais ieškovės argumentais.

14.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šiuo atveju ieškinyje nurodomas ieškinio pagrindas yra dviprasmiškas, nėra aišku, kodėl ieškinyje atsakovėmis nurodytos M. G. P. ir Lietuvos Respublika, kadangi joms ieškovė nereiškia jokių reikalavimų. Ieškovė ir ieškinyje, ir atskirajame skunde akcentuoja, kad jos prašomi išreikalauti daiktai šiuo metu nuosavybės teise priklauso G. B., kuriam reiškiamas reikalavimas dėl konkrečių daiktų išreikalavimo, tačiau ieškovės teiginiai, kodėl šio asmens ji nenurodo atsakovu, nėra įtikinami, be to, jie nekeičia fakto, jog pagal teisinį reglamentavimą atsakovas yra asmuo, kuriam nukreipti materialiniai teisiniai reikalavimai. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pateiktame ieškinyje yra nurodomi iš esmės prieštaringi ieškinio dalyką apibūdinantys pagrindai, kadangi jie siejami tiek su valstybės pareiga užtikrinti ieškovės vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, tiek su G. B. neteisėtu, ieškovės teigimu, jai priklausančių daiktų valdymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė painiai, neaiškiai ir dviprasmiškai nurodo pažeistas teises ir/ar įstatymų saugomus interesus, ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, netinkamai nurodo atsakovus arba ieškinio reikalavimus, jeigu atsakovai nurodyti tinkamai, nors, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas turi būti suformuluoti aiškiai, kitaip atsakovui būtų sudėtinga gintis nuo pareikšto reikalavimo, o teismas rizikuotų pažeisti CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas, kurias peržengti leidžiama tik CPK išvardytais atvejais. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio trūkumų šalinimo institutas nagrinėjamu atveju nebūtų tikslingas ir neatitiktų savo paskirties, todėl pirmosios instancijos teismas vienu iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindu pagrįstai nurodė ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, taip pat turi sumokėti žyminį mokestį, apskaičiuotą pagal CPK 80 straipsnio reikalavimus.

15.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas        Marius Bartninkas