Civilinė byla Nr. e2-407-1145/2024

Teisminio proceso Nr. 2-16-3-01399-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.2.9; 1.3.6.4.1.3; 3.2.3.1; 3.4.1.7; 3.2.6.1

 (S)

UTENOS  APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 24 d.

Ignalina

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Asta Kurauskaitė,

sekretoriaujant Linai Lukošiūnaitei, Valei Zabulevičienei,

dalyvaujant ieškovės biudžetinės įstaigos „Ignalinos rajono kultūros centras“ direktorei A. S. ir atstovei advokato padėjėjai Gabrielei Borisei,

atsakovei M. L. ir jos atstovui advokatui Juozui Rėksniui,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos „Ignalinos rajono kultūros centras“ ieškinį atsakovei M. L. dėl darbo ginčų komisijos 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimo panaikinimo darbo byloje Nr. APS-118-19896/2023 ir atsakovės M. L. priešieškinį pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą ir neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos (toliau –Darbo ginčų komisija) 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-118-19896/2023, kuriuo pripažinta, kad atsakovės M. L. atleidimas iš darbo neteisėtas, panaikintas biudžetinės įstaigos „Ignalinos rajono kultūros centras“ 2023 m. rugsėjo 7 d. direktorės įsakymas Nr. P-52 (duomenys neskelbtini) M. L. darbo sutarties nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą ir 3 dalies 1 punktą ir M. L. grąžinta į darbą, t. y. iki atleidimo iš darbo eitas (duomenys neskelbtini) pareigas biudžetinėje įstaigoje „Ignalinos rajono kultūros centras“ nė vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo dėl grąžinimo į darbą įsiteisėjimo dienos; atsakovei iš ieškovės nuspręsta išieškoti 2 422,56 Eur už priverstinę pravaikštą nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 16 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (2023 m. lapkričio 16 d.) ir po 115,36 Eur už kiekvieną darbo dieną, taikant penkių dienų per savaitę grafiką, nuo 2023 m. lapkričio 17 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, taip pat 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; atsakovė įpareigota pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui informaciją apie panaikintas pravaikštas atsakovei M. L. ir žymėti jos neatvykimą į darbą 2023 m. rugpjūčio 7-8 dienomis administracijai leidus.

Patikslintame ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 1992 m. spalio 1 d. buvo sudaryta darbo sutartis, atleidimo, kurio pagrįstumas yra ginčijamas, metu atsakovė užėmė biudžetinės įstaigos „Ignalinos rajono kultūros centras“ (duomenys neskelbtini) pareigas. Atsakovė, dirbdama minėtose pareigose pas ieškovę, buvo (duomenys neskelbtini). Savo darbovietėje biudžetinėje įstaigoje „Ignalinos rajono kultūros centras“ atsakovė nuo 2023 m. liepos 24 d. (pirmadienio) iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. (penktadienio) atostogavo. Po atostogų 2023 m. rugpjūčio 7-8 dienomis (pirmadienį ir antradienį) atsakovė į darbą neatvyko. Tai paaiškėjo iš viešojoje erdvėje 2023 m. rugpjūčio 25 d. socialiniame tinkle „Facebook“ Ignalinos rajono veiklos grupėje paskelbto įrašo su nuotraukomis iš 2023 m. rugpjūčio 7-8 dienomis Anykščių rajono savivaldybėje vykusio renginio – mokymų, susijusių su agroturizmu ir bitininkyste. 2023 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo žymima, kad atsakovė tomis dienomis dirbo savo darbovietėje biudžetinėje įstaigoje „Ignalinos rajono kultūros centras“. Paaiškėjus minėtam faktui dėl atsakovės neatvykimo į darbą 2023 m. rugpjūčio 7-8 dienomis, 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo įformintas rašytinis darbo pareigų pažeidimo aktas, kuris tą pačią dieną pateiktas atsakovei su reikalavimu pasiaiškinti. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 5 d. pateiktame pasiaiškinime nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 7-8 dienomis buvo mokymuose, kadangi dalyvavimą juose buvo žodžiu suderinusi su direktore. Visi darbuotojų prašymai (dėl atostogų suteikimo, dėl dalyvavimo mokymuose ir kt.) ir vadovo sprendimai dėl tokių prašymų darbovietėje pagal vidaus tvarką yra įforminami raštu. Nesant atsakovės raštiško prašymo dėl leidimo vykti į komandiruotę ir ieškovės direktorės įsakymo leisti vykti atsakovei į komandiruotę (mokymus), atsakovės neatvykimas į darbą visą darbo dieną buvo pripažintas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir 2023 m. rugsėjo 7 d. ieškovė priėmė sprendimą nutraukti su atsakove darbo sutartį dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą ir 3 dalies 1 punktą. Ieškovė mano, kad sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo šiuo atveju buvo proporcinga priemonė, kadangi atsakovė darbe nebuvo dvi darbo dienas, atsakovė žinojo apie tai, kad nebuvimas darbe yra įforminamas rašytiniu darbuotojo prašymu ir rašytiniu darbdavio sprendimu, juo labiau jog dirbo daugiau kaip 30 metų, iš kurių didžiąją dalį užėmė vadovaujamas pareigas. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės užimamos pareigos kituose juridiniuose subjektuose sudarė sąlygas tinkamai nebevykdyti funkcijų darbovietėje. Ieškovės manymu, Darbo ginčų komisijoje nebuvo tinkamai įvertintos visos faktinės aplinkybės, todėl buvo priimtas nepagrįstas sprendimas tiek dėl atsakovės atleidimo iš darbo, tiek dėl neturtinės žalos atsakovei priteisimo. Prašo darbuotojos reikalavimus atmesti.

Atsakovė pateiktame priešieškinyje, kurį prašo laikyti ir jos atsiliepimu į ieškinį, nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl prašo ieškinį atmesti. Priešieškiniu prašo pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, grąžinti ją į darbą arba taikyti kitus jos pažeistų teisių gynimo būdus, įpareigoti darbdavį jos nebuvimą darbe 2023 m. rugpjūčio 7-8 dienomis įforminti ne kaip pravaikštą, bet kaip neatvykimą į darbą darbdavio leidimu, priteisti iš darbdavio darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą ir 2 000 Eur neturtinę žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad biudžetinėje įstaigoje „Ignalinos rajono kultūros centras“ yra išdirbusi virš 30 metų, per visą darbo laiką drausminių nuobaudų neturėjo, jos darbas buvo vertinamas gerai ir labai gerai. Atleidimo iš darbo metu ėjo biudžetinės įstaigos „Ignalinos rajono kultūros centras“ (duomenys neskelbtini) pareigas (darbo vieta (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) pareigas (darbo vieta (duomenys neskelbtini) padalinyje). 2023 m. rugsėjo 7 d. biudžetinės įstaigos „Ignalinos rajono kultūros centras“ laikinai ėjusios direktorės pareigas L. A. įsakymu Nr. P-52 buvo atleista iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies 1 punkto nuostatas dėl tariamų pravaikštų 2023 m. rugpjūčio 7-8 dienomis. Atsakovė su tuo nesutinka, nes jos neatvykimas į darbą 2023 m. rugpjūčio 7-8 dienomis žodžiu buvo suderintas su tuo metu direktorės pareigas ėjusia L. A.. Pagal darbovietėje susiklosčiusią ilgametę praktiką direktorės leidimai nebūti darbovietės adresu, dirbti nuotoliu ar darbo pareigas vykdyti ne darbo kabinete, o kitoje vietoje, būdavo gaunami ir žodžiu, t. y. ne tik raštiškais sprendimais. Žodinį tuo metu laikinai direktorės pareigas ėjusios L. A. leidimą vykti į mokymus 2023 m. rugpjūčio 7-8 dienomis ji buvo gavusi dar savo atostogų metu 2023 m. liepos mėnesį, nes liepos 25 ir 27 dienomis buvo darbo vietoje (duomenys neskelbtini), kadangi dirbo prie projekto ir turėjo jį pabaigti, nors tuo metu atostogavo. Leidimą vykti į mokymus L. A. jai dar kartą patvirtino 2023 m. rugpjūčio 7 d. tarp jų vykusio telefoninio pokalbio metu. Dėl atliekamų pareigų darbovietėje, darbovietės veiklos specifikos ne tik jai pačiai, bet ir kitiems darbuotojams tekdavo dirbti ne tik nustatytomis darbo valandomis ir dienomis, bet ir po darbo, poilsio dienomis, pavyzdžiui, savaitgaliais vykstant šventėms, renginiams, ir šis faktiškai dirbtas laikas nebuvo apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Taip pat jai teko dirbti 2023 m. liepos 15 d. Ignalinoje vykusios miesto šventės metu iki 2 val. nakties, atostogų metu telefonu taip pat teko bendrauti su kitais darbuotojais įvairiais klausimais, tarp jų ir dėl ateityje planuojamų kultūrinių renginių, pasirūpinti artėjančių renginių sukėlimu į informacinę sistemą ir paskelbimu lauko ekrane Ignalinoje. Už darbą poilsio dienomis, viršvalandinį darbą ar darbą atostogų metu žodiniu darbuotojo ir darbdavio administracijos sutarimu kartais būdavo suteikiamas leidimas neatvykti į darbą įprastą darbo dieną. Tokia praktika darbovietėje buvo susiklosčiusi seniai, ne tik laikinai vadovaujant L. A., kuri šios praktikos nekeitė. Todėl už darbą atostogų metu, gavusi L. A. žodinį sutikimą, 2023 m. rugpjūčio 7-8 dienomis ji vyko į mokymus Anykščių rajone. Tačiau net ir būdama mokymuose telefonu darbo klausimais bendravo su kolegomis, o rugpjūčio 8 d. po pietų grįžusi iš mokymų dirbo savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini) padalinyje. Buvo šokiruota ir pažeminta, kai vos ne po mėnesio nuo mokymų į jos kabinetą kartu su Ignalinos rajono savivaldybės vicemeru I. U. atėjusi direktorė L. A. įteikė reikalavimą pasiaiškinti dėl pravaikštų 2023 m. rugpjūčio 7-8 dienomis. Dėl to, kad į jos atleidimo iš darbo procesą buvo įtrauktas vicemeras, įžvelgia politinius atleidimo iš darbo motyvus, o dėl to, kad jai darbdavio skiriama nuobauda – atleidimas iš darbo buvo skirta nesuderinus to su darbovietėje veikusia Darbo taryba, rodo sprendimo atleisti ją iš darbo skubotumą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 1992 m. spalio 1 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 22. Atleidimo, kurio pagrįstumas yra ginčijamas, metu atsakovė ėjo biudžetinės įstaigos „Ignalinos rajono kultūros centras“ (duomenys neskelbtini) pareigas. 2023 m. rugsėjo 7 d. biudžetinės įstaigos „Ignalinos rajono kultūros centras“ laikinai ėjusios direktorės pareigas L. A. įsakymu Nr. P-52 atsakovė buvo atleista iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą ir 3 dalies 1 punktą.

Nesutikdama su darbo sutarties nutraukimo teisėtumu, atsakovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-118-19896/2023 pripažino, kad atsakovės atleidimas iš darbo buvo neteisėtas.

Ieškovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, pateikė ieškinį, nes mano, kad turėjo pagrindą atleisti atsakovę iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nes atsakovė prarado ieškovės pasitikėjimą ja.

Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu (neteisėtu)

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (5 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (6 dalis).

Byloje kilo ginčas, ar atsakovė padarė 2023 m. rugsėjo 7 d. ieškovės įsakyme nurodytus darbo drausmės pažeidimus – pravaikštas 2023 m. rugpjūčio 7-8 dienomis ir, ar šis darbdavio įsakymas dėl atsakovės atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą yra proporcinga priemonė padarytiems pažeidimams.

DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė 2023 m. rugpjūčio 7-8 dienomis dalyvavo tarpteritorinio bendradarbiavimo projekto „Turistauk kaime“ mokymuose, vykusiuose Anykščiuose. Taip pat nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad atsakovė rugpjūčio 7-8 dienomis dirbo po 8 valandas. Darbdavio įsakymų dėl atsakovės komandiravimo į 2023 m. rugpjūčio 7-8 dienomis vykusius mokymus Anykščių rajone nebuvo priimta.

Byloje iš atsakovės pateikto priešieškinio, jos paaiškinimų nustatyta, kad į mokymus rugpjūčio 7-8 dienomis ji vyko su darbdavio leidimu, vykimo į mokymus klausimą žodžiu suderinusi su tuo metu direktorės pareigas ėjusia L. A.. Tokios nuoseklios pozicijos atsakovė laikėsi viso bylos nagrinėjimo teisme metu, tokia atsakovės pozicija užfiksuota ir darbdaviui pareikalavus 2023 m. rugsėjo 5 d. pateiktuose pasiaiškinimuose ir ginčo nagrinėjime Darbo ginčų komisijoje. Iš esmės to nepaneigė ir liudytoja apklausta L. A., patvirtinusi, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. ryte telefonu atsakovė jai pasakė, kad trumpai išlekia į mokymus, kokie tai mokymai, kur jie vyks ir kiek truks, to pokalbio metu liudytoja nurodė nesidomėjusi, bet žodinį sutikimą atsakovei vykti į mokymus davusi. Kad anksčiau atsakovė jai buvo minėjusi apie tai, jog vyks tomis dienomis į mokymus, liudytoja teigė neprisimenanti. Priekaištų dėl kažkokių neatliktų atsakovės darbų tomis dienomis, kai atsakovė dalyvavo mokymuose, neturėjo. Liudytoja J. G. patvirtino, kad atsakovė 2023 m. rugpjūčio 8 d. po pietų (į pavakarę) buvo savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini) padalinyje.

Įvertinus atsakovės ir liudytojos paaiškinimus, matyti, kad atsakovė nebuvo darbe dėl pateisinamos priežasties (dalyvavimo mokymuose) ir su darbdavio žinia bei leidimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog faktas, kad mokymų tema yra ne visai susijusi su atsakovės vykdyta darbine veikla pagrindinėje darbovietėje, ką netiesiogiai patvirtino ir liudytoja L. S., nurodydama, kad atsakovė mokymuose dalyvavo ne kaip biudžetinės įstaigos „Ignalinos rajono kultūros centras“ atstovė, galėjo būti vertinamas kaip viešųjų ir privačių interesų nesuderinimas, sprendžiant, kokią drausminę nuobaudą skirti atsakovei, tačiau tokiu aspektu padarytas pažeidimas nebuvo vertinamas.

Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas).

Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018).

Vadovaujantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius dvylika mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 punktas).

Pažymėta, kad parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nenurodė, kokius neigiamus padarinius ieškovei sukėlė atsakovės neatvykimas į darbą 2023 m. rugpjūčio 7-8 dienomis, išskyrus tai, kad atsakovė prarado ieškovės pasitikėjimą. Duomenų apie tai, kad ieškovė turėjo priekaištų atsakovei dėl laiku neatliktų ar netinkamai atliktų darbų tomis dienomis, kai atsakovė dalyvavo mokymuose, nėra. Šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl atleidimo iš darbo proporcingumo padarytam darbo pareigų pažeidimui. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad darbovietėje buvo susiklosčiusi praktika, kad atvejai dėl darbuotojų nebuvimo darbe buvo sprendžiami ne tik rašytiniais sprendimais, bet ir žodžiu, nepaneigė liudytojais apklaustų buvusių ir esamų biudžetinės įstaigos „Ignalinos rajono kultūros centras“ darbuotojų paaiškinimai. Liudytoja apklausta D. K. ne tik patvirtino, kad atsakovė savo atostogų metu 2023 m. liepos mėnesį buvo atėjusi į darbą ir dirbo, bet ir nurodė, kad jai pačiai (D. K.) žodiniu susitarimu su tuo metu laikinai direktorės pareigas ėjusia L. A. buvo leista neatvykti į darbą darbo dieną, kuri faktiškai kaip dirbtas laikas buvo žymėta darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, po to, kai jai teko dirbti savaitgalį vykusiame renginyje. Kad nebuvimai darbe dėl tam tikrų priežasčių buvo derinami su darbdaviu žodžiu, patvirtino ir liudytojai G. K., Ž. A. B., N. G. ir kt.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo ginčų komisija priimtame sprendime konstatavo, kad darbo sutartis buvo nutraukta nederinus šio klausimo su Darbo taryba ir tai sudarė pagrindą pripažinti M. L. atleidimo procedūrą neteisėta. Šis procedūrinis pažeidimas, kurį Darbo ginčų komisija laikė esminiu, pripažįstant M. L. atleidimą iš darbo neteisėtu, buvo pašalintas 2023 m. gruodžio 18 d. biudžetinės įstaigos „Ignalinos rajono kultūros centras“ Darbo tarybai nutarus, kad M. L. atleidimas iš pareigų yra teisėtas. Šio retrospektyviai priimto nutarimo objektyvumas nevertinamas, esant manymui, kad bylos baigčiai jis įtakos neturi, juo labiau jog nei viena iš Darbo tarybos narių (N. G., N. K., E. S.) apklausiamos liudytojomis negalėjo nurodyti, kuri surašė Darbo tarybos posėdžio protokolą.

Kaip minėta, pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius šalių, jų atstovų paaiškinimų, liudytojų parodymų, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė padarė pažeidimą, kuris kvalifikuotinas kaip šiurkštus darbuotojo pareigų pažeidimas, todėl atsakovės atleidimas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą ir 3 dalies 1 punktą pripažįstamas neteisėtu.

Dėl kompensacijos

Pagal DK 218 straipsnio 2 dalį, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. DK 218 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 6 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nei ieškovė, nei atsakovė nepageidavo, kad darbuotoja būtų grąžinama į ankstesnį darbą, todėl pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, laikytina, kad darbo sutartis su atsakove nutraukiama šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalys).

Pagal byloje esančią pažymą atsakovės vidutinis darbo užmokestis sudaro (duomenys neskelbtini) Eur už dieną ir (duomenys neskelbtini) Eur už mėnesį.

Iš ieškovės atsakovės naudai priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2023 m. spalio 16 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. spalio 16 d.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės darbo stažas biudžetinėje įstaigoje „Ignalinos rajono kultūros centras“ skaičiuojamas nuo (duomenys neskelbtini), todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 14 466,12 Eur kompensacija (2 411,02 Eur×6).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas, priėmęs sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, turi teisę priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą (DK 217 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 218 straipsnio 2, 4 dalys).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis).

Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją neteisėto atleidimo iš darbo atveju neturtinė žala atlyginama, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017).

Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017).

Nagrinėjimu atveju teismas sprendžia, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kurį darbdavys taikė neproporcingai pažeidimo sunkumui, atsižvelgiant į tai, jog atsakovės nebuvimas darbe iš dalies yra pateisintas pačios ieškovės sutikimu ir susiklosčiusia praktika, kurios ydingumas byloje nebuvo vertinamas, pripažintina, kad atsakovė patyrė neigiamų išgyvenimų, kuriems kompensuoti nepakanka darbo sutarties nutraukimo neteisėtumo konstatavimo ir kompensacijų priteisimo. Šiuo atveju yra visos būtinos sąlygos priteisti atsakovei ir neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovė prašo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl atleidimo iš darbo patyrė sveikatos sutrikimų. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad ji patyrė neigiamų pasekmių praradusi darbą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad susiklosčiusią situaciją lėmė ir nerūpestingas jos pačios sprendimas išvykti į mokymus kitame rajone, dviem dienoms ir tikėtis gauti už tai atlyginimą, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimas mažinamas iki 700 Eur. Manytina, kad toks neturtinės žalos dydis yra pakankamas, vertinant, jog priteisiamos kompensacijos taip pat yra satisfakcija už neteisėtą atleidimą iš darbo.

Dėl kitų ieškinio ir priešieškinio (atsiliepimo) argumentų

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje V. de H. prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinyje ir priešieškinyje (atsiliepime), kituose dokumentuose išdėstyti bei posėdžių metu išsakyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimo išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteisiamos atsakovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovė patyrė 3 598 Eur išlaidų advokato pagalbai teisme ir 1 000 Eur ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, iš viso 4 598 Eur. Prašomos priteisti išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje (1 000 Eur) negali būti priteisiamos, nes DK 217 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 3 598 Eur išlaidų, susijusių su teisine pagalba.

Iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios byloje sudaro 26,40 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovės M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 16 d. atleidimą iš biudžetinės įstaigos „Ignalinos rajono kultūros centras“ (duomenys neskelbtini) pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą ir 3 dalies 1 punktą neteisėtu.

Atsakovės M. L. į darbą negrąžinti, pripažinti, kad atsakovės M. L. ir ieškovės biudžetinės įstaigos „Ignalinos rajono kultūros centras“ 1992 m. spalio 1 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 22 (su vėlesniais pakeitimais) yra nutraukta šiuo teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo datą laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti atsakovei M. L. iš ieškovės biudžetinės įstaigos „Ignalinos rajono kultūros centras“, juridinio asmens kodas 305616878, 115,36 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 36 ct) (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant už kiekvieną darbo dieną nuo 2023 m. spalio 16 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. spalio 16 d., 14 466,12 Eur (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 12 ct) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją, 700 Eur (septynis šimtų eurų) neturtinės žalos ir 3 598 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti ieškovę biudžetinę įstaigą „Ignalinos rajono kultūros centras“ pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui informaciją apie panaikintas pravaikštas atsakovei M. L. ir žymėti jos neatvykimą į darbą 2023 m. rugpjūčio 7-8 dienomis administracijai leidus.

Priteisti iš ieškovės biudžetinės įstaigos „Ignalinos rajono kultūros centras“, juridinio asmens kodas 305616878, 26,40 Eur (dvidešimt šešis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662).

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.

Teisėja                Asta Kurauskaitė