Civilinės bylos Nr. e2-2500-1077/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30834-2021-2

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.3.3; 3.1.7; 3.2.6.1 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva,

sekretoriaujant Anetai Jankovskai, 

dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai A. P.,

atsakovės atstovui advokato padėjėjui M. B.,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Paslaugų ratas“ ieškinį atsakovei Pastato, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl susirinkimo pripažinimo neįvykusiu, priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai: UAB „Chemaka“, V. P., G. K. J, G. J., T. B., A. B.-B., UAB „Gimtinė“, UAB „Starteksa“, G. B., UAB „Asia tasty“, R. S., S. M., N. M., P. S. (P. S.), S. V., S. V. individuali įmonė „Muvit“, UAB „Zeltika“, UAB „Mazgas“, V. S., K. P., R. M., L. S., V. P., D. J., G. J., M. P., E. G., P. Č. (P. Č.), B. Č., K. K., A. R., G. M., V. M., D. D., E. Š., A. M., K. M., M. D. S., Z. K., K. J., R. M., V. M., J. S., K. T. K, E. K. V, A. V., V. S., V. S., M. L., T. L., A. I., M. Ž., A. Ž., S. M., Š. M., E. J., V. J., I. G., E. B., E. A., K. A. (K. A.), N. S., J. S. (J. S.), R. B., E. B., A. Z., V. G., M. G., R. K., R. K., G. K., V. K., S. N., V. K., E. K., R. V., L. V., K. K., G. K., R. K.-M., A. M., M. Č., R. Z., R. T., I. T., E. P., D. S., S. D. B., E. S., P. A. S., L. S., UAB „Visanja“, UAB „Visalta“, Biblijos tikinčiųjų bendruomenė „Jo klausykite!“, Lietuvos Respublika, atstovaujama koncertinės įstaigos valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ (asmenys, įgalioti gauti tretiesiems asmenims skirtus procesinius dokumentus – R. M. ir E. Š.).

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė UAB ,,Paslaugų ratas“ patikslinusi ieškinio reikalavimus prašo teismo pripažinti visuotinį bendrijos (duomenys neskelbtini)  (toliau ir – Bendrija) narių susirinkimą, vykusį 2021 m. spalio 28 d., neįvykusiu; bendrijos narių balsavimo balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 10/28 pagrindu priimtus nutarimus/sprendimus negaliojančiais: 1) suteikti leidimą montuoti naujus ar keisti senus kondicionierius ant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo; 2) suteikti leidimą UAB „Algrima“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę rezervuoti 4 (keturias) mašinų stovėjimo aikštelės vietas darbo dienomis (pirmadienį - penktadienį) nuo 8 val. iki 17 val.; 3) leidimo suteikimas Bendrijos pirmininkui pildyti paraišką dėl naujos elektros įvado įvedimo, siekiant suteikti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams pasirinkti nepriklausomą tiekėją, sąžiningus bei skaidrius tarifus. Preliminarią (ar tikslią) elektros įvado įrengimo kainą pateiks Elektros skirstymo operatorius (ESO). Išlaidos už naują elektros įvado įvedimą bus paskirstomos visiems butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai; 4) įrengti naują telefonspynę pritaikytą daugiabučiams. Kaina iki 350 Eur. Išlaidos už naujos telefonspynės įrengimą bus paskirstomos visiems butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai; 5) pritarti patekimo ant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) stogo tvarkai: butų ir kitų patalpų savininkai, nuomininkai, norėdami patekti ant pastato stogo, prieš vieną dieną iki patekimo kreipiasi į pastato administratorių UAB „Mano Būstas“; 6) kreiptis į advokatų profesinę bendriją AVOCAD dėl teisinių paslaugų suteikimo, imantis teisinių veiksmų prieš galimai neteisėtus UAB „Paslaugų ratas“ ir UAB „Elpava“ veiksmus. Išlaidos už teisinių paslaugų suteikimą bus paskirstomas proporcingai visiems butų ir kitų patalpų savininkams; priteisti iš atsakovės visas turėtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio argumentai

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. spalio 14 d. elektroniniu paštu gavo atsakovės pranešimą apie organizuojamą visuotinį bendrijos narių (duomenys neskelbtini) susirinkimą, kuris turėtų vykti 2021 m. spalio 28 d. 19:00 val. Negalinčius dalyvauti susirinkime buvo kviečiama balsuoti raštu. Teigia, kad bendrijos narių balsavimo raštu biuletenyje buvo nurodyti svarstytini klausimai: 1) Bendrijos susirinkimo pirmininko (-ės) ir susirinkimo sekretorės (-iaus) kandidatūroms; 2) darbo sutarties su Bendrijos pirmininke R. M. nutraukimo nuo 2021 m. lapkričio 17 d.; 3) naujojo Bendrijos pirmininko išrinkimo; 4) leidimo montuoti naujus ar keisti senus kondicionierius ant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo, suteikimo; 5) leidimo UAB „Algrima“ kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę rezervuoti 4 mašinų stovėjimo aikštelės vietas darbo dienomis (pirmadienį - penktadienį) nuo 8 val. iki 17 val., suteikimo; 6) leidimo suteikimas Bendrijos pirmininkui pildyti paraišką dėl naujos elektros įvado įvedimo, siekiant suteikti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams pasirinkti nepriklausomą tiekėją, sąžiningus bei skaidrius tarifus. Preliminarią (ar tikslią) elektros įvado įrengimo kainą pateiks Elektros skirstymo operatorius (ESO). Išlaidos už naują elektros įvado įvedimą bus paskirstomos visiems butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai; 7) įrengti naują telefonspynę pritaikytą daugiabučiams. Kaina iki 350 Eur. Išlaidos už naujos telefonspynės įrengimą bus paskirstomos visiems butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai; 8) pritarti patekimo ant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo tvarkai: butų ir kitų patalpų savininkai, nuomininkai, norėdami patekti ant pastato stogo, prieš vieną dieną iki patekimo kreipiasi į pastato administratorių UAB „Mano Būstas“; 9) kreiptis į advokatų profesinę bendriją AVOCAD dėl teisinių paslaugų suteikimo, imantis teisinių veiksmų prieš galimai neteisėtus UAB „Paslaugų ratas“ ir UAB „Elpava“ veiksmus. Išlaidos už teisinių paslaugų suteikimą bus paskirstomas proporcingai visiems butų ir kitų patalpų savininkams;10) pritarti Bendrijos įstatų pakeitimui, išdėstant naują įstatų redakciją: IV. Bendrijos teisės ir pareigos 13.7. p. papildyti „sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Sudaryti sutartį su bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, kuris yra įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintų administratorių sąrašą“. VII Bendrijos organai 32 p. „Bendrijos organai yra visuotinis bendrijos narių susirinkimas, valdyba ir Bendrijos pirmininkas“. 33. p. „Valdyba yra kolegialus valdymo organas. Bendrijos valdyba sudaroma iš 3 (trijų) narių: Bendrijos pirmininkas ir 2 (du) bendrijos valdybos nariai)“. Valdyba renkama 3 (trejų) metų laikotarpiui.“ 11) kreipimasis į UAB „Paslaugų ratas“ dėl servituto nustatymo, siekiant užtikrinti tinkamą priėjimą prie bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų. 

3.       Teigia, kad 2021 m. lapkričio 5 d. pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte šalia įrengto lifto pastebėjo pakabintą Bendrijos narių balsavimo balsų skaičiavimo komisijos protokolą Nr. 10/28, tačiau pateiktas buvo ne 2021 m. spalio 28 d. 19 val. vykusio susirinkimo protokolas, bet balsų skaičiavimo raštu protokolas. Šiame protokole buvo nurodyta, kad įteikta biuletenių – 77, gauta biuletenių 41, iš jų vienas negaliojantis. Iš protokolo turinio nebuvo galimybės sužinoti, kokie konkrečiai sprendimai priimti (pritarta/nepritarta) balsavimo klausimais, kokiu balsavimo santykiu buvo priimti sprendimai. Akcentuoja, kad nors administracinės paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini), yra 77 registruotos valdos, kai kurias iš šių valdų nuosavybės teise valdo tas pats fizinis arba juridinis asmuo, pavyzdžiui, K. K., G. K., UAB „Paslaugų ratas“. Todėl mano, kad kai kurie asmenys užpildė kelis atskirus balsavimo biuletenius ir tokių balsavusių savininkų balsai buvo galimai įskaityti kelis kartus. Teigia, kad tokiu atveju tai yra esminis balsavimo procedūros pažeidimas, galintis turėti įtakos Bendrijos narių susirinkimo kvorumui bei balsų pasiskirstymui. Nurodo, kad nors susirinkimas vyko 2021 m. spalio 28 d. ir visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas turėjo būti parengtas, pasirašytas ir pateikti jį lydintys dokumentai iki 2021 m. lapkričio 3 d., ieškovei nėra žinomi priimti sprendimai bei susirinkimo protokolo turinys.

4.       Ieškovė atkreipia dėmesį, kad pranešimo ir balsavimo biuletenių turinys leidžia teigti, jog buvo organizuojamas Bendrijos narių susirinkimas, o ne pastato patalpų savininkų susirinkimas, kadangi bendrijos narių ir visuotinis butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimai yra visiškai skirtingos teisinės kategorijos susirinkimai, turintys skirtingas savarankiškas kompetencijas bei numatytas skirtingas savarankiškas sušaukimo tvarkas. Ieškovė yra patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, nėra pastato bendrijos narys ir organizuojamajame susirinkime nebalsavo. Taigi mano, kad organizuojant bendrijos narių susirinkimą/balsavimą, iš esmės buvo pažeistos procedūros, sudarančios pagrindą reikalauti pripažinti susirinkimą neįvykusiu, o priimtus sprendimus negaliojančiais. Ieškovė remiasi Bendrijos įstatų 37 punkte esančia nuostata, kad „Bendrijos narių susirinkimo kompetencija atitinka kompetenciją, nustatytą galiojančiuose teisės aktuose“. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymo, DNSBĮ) 10 straipsnyje numatyta visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencija. Įstatymo leidėjo numatyta bendrijos narių visuotinio susirinkimo kompetencija leidžia teigti, kad bendrijos nariai galėjo balsuoti/pasisakyti tik dėl bendrijos narių susirinkimui priskiriamų klausimų. Pažymi, kad atskirai Įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kokiais atvejais turi būti šaukiamas visuotinis pastato patalpų savininkų susirinkimas. Taigi bendrijos narių susirinkime Bendrijos narių balsavimo raštu biuletenyje numatyti klausimai nuo 4 iki 10 punkto negalėjo būti svarstomi, nes susiję su bendrojo naudojimo objektais, taip pat papildomomis išlaidomis, priemonių, nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais. Be to, nebuvo laikomasi Bendrijos Įstatų 40 punte numatytos tvarkos, t. y. sprendimų projektai nebuvo pateikti, nebuvo pasiūlyta, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su projektais. Ieškovės vertinimu, toks procedūrinis pažeidimas yra reikšmingas, įvertinus balsavimui pateiktus klausimus. Pažymi, kad Bendrijos narių susirinkimo, įskaitant ir balsavimą raštu, metu buvo sprendžiamas klausimas –„Leidimo montuoti naujus ar keisti senus kondicionierius ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini)stogo, suteikimo“. Stogas yra bendrojo naudojimo objektas, už kurio techninę būklę ir priežiūrą atsakingi visi pastato patalpų savininkai. Todėl tokio pobūdžio klausimas turi būti sprendžiamas ne bendrijos narių, o pastato patalpų savininkų susirinkime. Iš svarstomo klausimo nėra aišku: kam leidimas suteikiamas, kuriam laikotarpiui. Ieškovės vertinimu, nesant konkretumo, sprendimo projekto, balsavimas raštu nurodytu klausimu negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas ne vien dėl to, kad buvo svarstomas ne pagal kompetenciją priskirtame susirinkime, tačiau ir dėl to, jog nepateikta informacija/duomenys, turinti balsuojantiems padėti įvertinti svarstomo klausimo pagrįstumą. Bendrijos narių organizuotame susirinkime buvo sprendžiamas ir klausimas dėl „leidimo UAB „Algrima“ kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę rezervuoti keturias mašinų stovėjimo aikšteles darbo dienomis“. Iš teikiamo svarstyti klausimo nėra aišku, kur ketinama leisti UAB „Algrima“ prašyti rezervuoti stovėjimo vietas. Ieškovės duomenimis, atsakovė jokiais pagrindais (nuomos, panaudos ir etc.) nedisponuoja valstybiniu žemės sklypu, todėl toks svarstomas klausimas nėra bendrijos kompetencijos ribose. Bendrijos narių susirinkime buvo svarstomas ir klausimas, kuris susijęs su visais butų savininkais – leidimo Bendrijos pirmininkei suteikimo pildyti paraišką dėl naujo elektros įvado įvedimo, pasirinkti nepriklausomą tiekėją, siekiant suteikti sąžiningus bei skaidrius tarifus, kurie nebuvo pateikti ar viešai paskelbti organizuojamo Bendrijos narių susirinkimo metu. Kaip ir dėl aukščiau nurodytų klausimų, balsuojama buvo nekompetentingame šį klausimą spręsti susirinkime. Anot ieškovės, nėra galimybių objektyviai įvertinti svarstomą klausimą, neturint duomenų apie ESO preliminarią (ar tikslią) elektros įvado įrengimo kainą, tarifus, schemą ar projektą, kurioje vietoje konkrečiai bus įrengiamas naujas įvadas, nes visiškai neaišku, kokie konkrečiai bendrojo naudojimo objektai būtų naudojami. Į bendrijos narių susirinkimo darbotvarkę buvo įtrauktas ir telefonspynės įrengimo klausimas. Ieškovė mano, kad telefonspynės įrengimo klausimas yra susijęs su bendrojo naudojimo konstrukcijų (objektų) keitimu, todėl dėl tokio klausimo turi pasisakyti ne bendrijos nariai, o pastato patalpų savininkai. Tik pastato patalpų savininkai galėtų įvertinti svarstomą klausimą, kai kartu su pranešimu būtų pateiktas sprendimo projektas, numatantis, kokioje konkrečioje pastato vietoje bus įrenginėjama telefonspynė. Akcentuoja, kad Bendrijos narių balsavimo raštu biuletenyje esantys 8 klausimai – susiję ne tik su bendrijos narių teisėmis ir pareigomis, o su viso pastato patalpų savininkų teisėmis ir pareigomis, nes: (i) pastato stogas – bendrojo naudojimo objektas (Įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktas), todėl ir naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas priskirtinas pastato patalpų savininkų susirinkimo kompetencijai; (ii) kreipimosi į advokatų kontorą klausimas vertintinas kaip patalpų savininkų susirinkimo kompetencijos klausimas, kadangi patirtas išlaidas už teisines paslaugas siūloma paskirstyti proporcingai visiems savininkams pagal jų nuosavybės teisę pastate, adresu (duomenys neskelbtini)turimą plotą (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad šis klausimas suformuluotas taip, kad iš esmės Bendrijos nariai visų pastato savininkų vardu, Bendrijos pirmininko asmenyje, įgyja nei laike, nei apimtyje apibrėžtą teisę imtis teisinių priemonių prieš didžiausią plotą pastate nuosavybės teise valdantį patalpų savininką – ieškovę, o šių teisinių priemonių išlaidos būtų finansuojamos visų pastato savininkų, įskaitant ieškovės, lėšomis, tai yra kuriama situacija, kai ieškovė pati savo lėšomis turėtų finansuoti teisinius procesus pati prieš save. 

5.       Ieškovės nuomone, nurodytos faktinės aplinkybės, teisinis Bendrijos veiklos reguliavimas leidžia daryti šias išvadas: (i) buvo organizuojamas Bendrijos narių susirinkimas, kuriame buvo svarstomi visuotinio pastato patalpų savininkų susirinkimo kompetencijai priklausantys klausimai; (ii) bendrijos narių susirinkimas buvo organizuojamas nesilaikant Bendrijos įstatuose ir Įstatyme numatytos tvarkos; (iii) Bendrijos narių susirinkimo rezultatai nebuvo tinkamai ir laiku įforminti bei paskelbti; (iv) dėl netinkamai Balsavimo raštu biuletenyje nurodytų formuluočių ir sprendimų projektų nebuvimo/nepateikimo prieš balsavimą raštu abejotinai išreikšta balsavusiųjų valia; (v) organizuojant Bendrijos narių susirinkimą klaidinti pastato patalpų savininkai, kurie nėra Bendrijos nariai.

Atsiliepimo į ieškinį argumentai

6.       Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su ieškovės pozicija, jog įstatymo leidėjo numatytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad bendrijos narių susirinkime negalėjo būti svarstomi klausimai, numatyti Bendrijos narių balsavimo raštu biuletenyje nuo 4 iki 10 punkto. Bendrijos įstatų 9 punkte yra numatyta, jog bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Teismų praktikoje yra pabrėžiama, jog bendrijos vaidmuo yra iš esmės organizacinis, siekiant įgyvendinti nurodytus tikslus (šiuo atveju bendrijos įstatų 9 punktas). DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos. Taigi atsakovės nuomone, DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyti klausimai daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame yra įsteigta bendrija, sprendžiami savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos įstatymo DNSBĮ 11 straipsnio nuostatos. Pažymi, kad atsakovė kaip (duomenys neskelbtini) namo bendrija, organizavo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, kuriame buvo svarstomi mišrūs klausimai (i) priskirtini tik bendrijos narių kompetencijai bei (ii) klausimai, kurių sprendimų priėmimui yra būtinas visų namo savininkų dalyvavimas. Tokiais atvejais balsavime dalyvauja ne tik tie namo savininkai, kurie yra bendrijos nariai, tačiau ir likę savininkai, kurie nėra bendrijos nariai. DNBSĮ nėra įtvirtinta, jog kilus poreikiui organizuoti ne tik bendrijos, bet ir visų savininkų susirinkimą, bendrija turi rengti du atskirus susirinkimus. Be to, DNBSĮ 12 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog tiek bendrijos, tiek namų savininkų susirinkimas yra šaukiamas ta pačia tvarka, kuri yra įtvirtinta DNBSĮ 11 straipsnyje. 

7.       Akcentuoja, kad laikantis DNBSĮ 11 straipsnyje įtvirtintų procedūrų, ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos, atsakovė paskelbė visą būtiną informaciją apie susirinkimą, t. y. 2021 m. spalio 14 d. namo skelbimų lentoje bei savininkams elektroniniu paštu buvo išsiųsti pranešimai apie 2021 m. spalio 28 d. organizuojamą susirinkimą. Nurodo, kad 2021 m. spalio 28 d. buvo surašytas balsavimo skaičiavimo komisijos protokolas, kuris buvo pakabintas namo skelbimų lentoje, t. y. buvo suskaičiuoti namo savininkų balsavimo biuleteniai: išsiųsta 77, gauta 41, negaliojantis 1. Dėl iš priežasčių buvo laikoma, jog esant savininkų kvorumui susirinkimas įvyko teisėtai bei buvo priimti šiame protokole nurodyti sprendimai. Atsakovės paaiškinimais, name iš viso yra 77 butų ir kitų patalpų savininkai, iš kurių 52 yra namo bendrijos nariai. Balsavime dalyvavo daugiau nei pusė savininkų (41 iš 77), todėl klausimai, kurių sprendimų priėmimui yra būtinas visų namo savininkų dalyvavimas, yra laikytinas įvykusiu teisėtai. Namo bendrijos klausimais balsavime dalyvavo 36 iš 52 narių, todėl ir šiais klausimais susirinkimas laikytinas įvykęs teisėtai. 

8.       Teigia, jog nesutinka ir su ieškovės argumentais, kad pranešimo ir balsavimo biuletenių turinys leidžia teigti, jog buvo organizuojamas Bendrijos narių susirinkimas, o ne pastato patalpų savininkų susirinkimas. Teismų praktikoje yra nurodoma, jog vien formalūs teisės aktų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo tvarką, reikalavimų pažeidimai negali būti pagrindas pripažinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus negaliojančiais (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1256-431/2018). Atsakovės nuomone, siekiant nustatyti koks buvo organizuojamas susirinkimas, t. y. (i) bendrijos narių; (ii) namo ir kitų patalpų savininkų; (iii) ar mišrus, reikėtų vertinti ne pranešimo ar protokolo formą, tačiau jų turinį bei tikruosius ketinimus. Vien tai, jog pranešime dėl susirinkimo organizavimo yra nurodyta, jog tai yra bendrijos narių susirinkimas, savaime nereiškia, jog būtent tokia apimtimi ir buvo organizuojamas susirinkimas. Atsakovės teigimu, vyko miršus balsavimas, susijęs ir dėl bendrijos, ir dėl visų namo savininkų kompetencijai priskirstinų klausimų. Atsakovo vertinimu, argumentų teisingumą, jog vyko ir visų namo savininkų susirinkimas, pirmiausiai patvirtina aplinkybė, jog (a) balsavimo biuleteniai buvo išsiųsti visiems namo savininkams, tai reikštų, jog sprendimus priėmė ne tik bendrijos nariai, tačiau viso namo savininkai, įskaitant ir savininkus, kurie nėra bendrijos nariai; (b) dalis klausimų, dėl kurių buvo organizuojamas susirinkimas, itin aiškiai indikavo / patvirtino, jog klausimai yra priskirtini visų namo savininkų kompetencijai. Vien dėl to, jog pranešime ar balsų skaičiavimo protokole nėra formaliai įvardinta, jog buvo organizuojamas ne tik bendrijos narių, tačiau ir visų namo savininkų susirinkimas, tai nėra objektyvus pagrindas panaikinti sprendimus. Iš esmės tai tik formali rašymo/apsirikimo klaida, kuri nesudaro objektyvaus pagrindo panaikinti savininkų sprendimų. Mano, kad sprendimai yra naikintini tik tuo atveju, jeigu yra padaryti itin grubūs teisės aktų pažeidimai. Kita vertus, iš pateiktų byloje įrodymų yra akivaizdu, jog didžioji namo savininkų dalis pritarė sprendimams ir vien dėl minėtos formalios rašymo/apsirikimo klaidos, panaikinus sprendimus, namo savininkams tektų rengti pakartotinį balsavimą, kuriame būtų iš esmės sprendžiami ir priimami analogiški sprendimai. Tokia situacija akivaizdžiai pažeistų visų namo gyventojų teises ir teisėtus lūkesčius. Pažymi, kad vienas iš priimtų savininkų sprendimų – tai siekis nutraukti būtent pačios ieškovės galimai neteisėtus veiksmus, kuri veikia prieš visus namo gyventojus. Dėl šių priežasčių, ieškovės tikrasis galimas tikslas yra siekis bet kokiomis priemonėmis, galimai netgi nesąžiningomis, sustabdyti namo savininkų sprendimus.

9.       Akcentuoja, kad telefonspynės keitimas yra neatidėliotinas bei būtinas dėl tinkamo patekimo į namo patalpas, t. y. jog būtų užtikrinti elementarūs saugumo reikalavimai, būtų sudarytos galimybės patekti į bendrąsias patalpas (laiptinę) ir iš lauko pusės. Be to, nurodyta telefonspynė buvo įrengta būtent pačios ieškovės. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė turimo suinteresuotumo ginčyti namo savininkų priimtus sprendimus. Ieškiniu iš esmės yra įrodinėjama, jog ginčijami sprendimai turi būti panaikinti dėl procedūrinių pažeidimų, tačiau ieškinyje nors iš esmės ir yra įrodinėjama, jog balsų skaičiavimo protokolo 4-10 punktuose nurodyti sprendimai dėl procedūrinių pažeidimų yra neva negaliojantys, tačiau nepaaiškina, kodėl ir kokiu būdu namo savininkų susirinkime priimti sprendimai faktiškai pažeidžia ieškovės kaip suinteresuoto asmens teises. Atsakovė taip pat nesutinka ir su ieškovės pozicija, jog šioje civilinėje byloje tinkama atsakovė yra namo bendrija. Bendrija nėra ir negali būti atsakinga už susirinkime dalyvavusių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų išreikštą valią (priimtus sprendimus). Ieškinyje yra ginčijami ne bendrijos organų priimti sprendimai, o būtent bendrijos narių (kurie, be kita ko, yra ir namo savininkai) bei namo savininkų sprendimai, už kuriuos atsakovė kaip bendrija nėra ir negali būti atsakinga, nes sprendimus priima namo savininkai, o bendrijos vaidmuo yra organizacinis.

Dubliko argumentai

10.       Ieškovė pateikė teismui dubliką, kuriuo ieškinio reikalavimus palaiko. Ieškovės vertinimu, aplinkybė, kad tiek bendrijos narių, tiek patalpų savininkų susirinkimai organizuojami ta pačia tvarka (Įstatymo 11 straipsnis), negali būti vertinama, kad vienu metu, nepateikiant išsamios informacijos ir susirinkimą įvardinant kaip „Bendrijos narių susirinkimą“, galima spręsti skirtingų susirinkimų kompetencijoms priklausančius klausimus. Taigi mano, kad priešingai nei nurodo atsakovė, visuotiniai patalpų savininkų balsavimai ir visuotiniai bendrijos narių susirinkimai negali būti organizuojami vienu metu, kadangi susirinkimų kompetencija yra skirtinga. Nesutiktina su atsakovės pozicija, kad susirinkimo pavadinimas yra tik formali apsirikimo klaida ir tokia techninė klaida negali būti pagrindas panaikinti priimtus sprendimus. Aplinkybė, kad tiek pranešime, tiek balsavimo raštu biuletenyje buvo nurodyta, kad tai yra bendrijos narių susirinkimas lėmė, jog ieškovė nebalsavo ir neišreiškė valios dėl sprendimų, susijusių su bendrojo naudojimo objektais. Vertinant atsakovės pateiktus duomenis, teigtina, kad 36 patalpų savininkai nepasisakė dėl sprendimų, susijusių su bendrojo naudojimo objektais, jų valdymu ir numatytais naujais mokesčiais, kas sudaro 46,75 proc. visų patalpų savininkų. Nepaneigta versija, kad šie 36 patalpų savininkai nebalsavo dėl to, kad buvo organizuojamas Bendrijos narių balsavimas, o ne visų patalpų savininkų balsavimas. Atsakovė nurodo, kad buvo grąžinti 41 balsavimo raštu biuleteniai, iš kurių vienas negaliojantis. Tačiau nei procesiniame dokumente, nei kartu su atsiliepimu pateiktame balsavimo raštu komisijos protokole nenurodyta, kuris balsavimo raštu biuletenis yra negaliojantis ir dėl kokių priežasčių. Atkreipia dėmesį, kad kartu su atsiliepimu pateikti ne 41 balsavimo raštu biuleteniai, o 21, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl balsavimo raštu komisijos protokole nurodytų balsavimų rezultatų pagrįstumo ir realumo.

11.       Mano, kad atsakovės teiginiai, jog ieškovės veiksmai yra siekis bet kokiomis priemonėmis, galimai netgi nesąžiningomis, sustabdyti namo savininkų sprendimus, kad būtų išsaugota palanki padėtis, nes iki šiol galimai neteisėtai atliekama namo priežiūra, yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Šiame kontekste pažymi, kad byloje nėra pateikti duomenys, sprendimai, galintys patvirtinti ieškovės neteisėtus veiksmus, ieškovė neatlieka pastato administratoriaus funkcijų. Nurodo, kad esama telefonspynė buvo įrengta su patalpų savininkų pritarimais/sutikimais. Kiekvienam patalpų savininkui buvo nemokamai išduotos kortelės, naudojama sistema yra lanksti ir suteikia galimybę pagal poreikį keisti įvairius parametrus, įskaitant perėjimo į uždarą režimą grafiką. Priešingai nei nurodo atsakovė, namo patalpų savininkams yra užtikrinimas patekimas bet kuriuo metu. Todėl teigtina, kad, priešingai nei nurodo atsakovė, būtinybės keisti telefonspynę nėra. Ieškovė pažymi, kad nėra Bendrijos narys ir neturi suinteresuotumo ginčyti Bendrijos narių kompetencijai priklausančius sprendimus, tačiau atkreipia dėmesį į galimus atsakovės nurodomus netikslius duomenis. Pateiktame Bendrijos narių sąraše yra nurodyta, kad Bendrijos nariu yra UAB „Asia tasty“. Kartu su dubliku teikiamas UAB „Asia tasty“ pranešimas paneigia atsakovės pateiktus duomenis, kad UAB „Asia tasty“ yra Bendrijos narys. Teikiami duomenys sudaro prielaidą abejoti ne tik pateiktu Bendrijos narių sąrašu, tačiau ir balsavimo rezultatais.

12.       Atkreipia teismo dėmesį, kad Bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole nėra nurodytos balsavusių asmenų kiekvieno klausimo balsų proporcijos. Ieškovo vertinimu, vertinant priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, balsų proporcijos yra reikšmingos dėl šių aplinkybių: (i) bendrijos narys turi vieną balsą, nepriklausomai nuo turimos nuosavybės dydžio (turimų valdų skaičiaus); (ii) butų ir kitų patalpų savininkai visuotiniame susirinkime turi tiek balsų, kiek turi nuosavybės teise valdomų atskirų nekilnojamojo turto objektų; (iii) pateikti balsavimo raštu biuleteniai patvirtina, kad ne visi bendrijos nariai pasisakė nurodytais klausimais arba nepritarė siūlomam sprendimui. Mano, kad Bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos sprendime nepakanka nurodyti, kad „sprendimas priimtas“, nes iš protokolo turinio nėra aišku, koks sprendimas – „pritarti ar nepritarti“ yra priimtas. Skelbiamuose protokoluose turėtų atsispindėti konkretaus balsavusio asmens išreikšta valia konkrečiu klausimu ir protokole turėtų būti nurodoma bendra balsavusių asmenų balsų pasiskirstymo proporcija. Tokiu atveju visiems suinteresuotiems asmenims nekiltų abejonių dėl balsavimo realumo bei priimtų sprendimų skaidrumo.

13.       Ieškovė, pasisakydama dėl atsakovo tinkamumo, nurodo, kad iki dubliko pateikimo dienos atsakovais bylose dėl bendrijos ir/ar butų ir patalpų savininkų sprendimų panaikinimo buvo traukiama bendrija. Tokią iki šiol suformuotą praktiką patvirtina Lietuvos Aukščiausiame Teisme išnagrinėtos civilinės bylos: (i) 3K-3-409-695/2019; (ii) e3K-3-265-403/2020; (iii) 3K-3-184-701/2019. Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, ji turi įgalinimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams. Būti proceso šalimi, įskaitant ir materialinių reikalavimų pareiškimą butų ir kitų patalpų savininkų vardu, patvirtina nuosekli ir iki šio procesinio dokumento pateikimo dienos nepakeista teismų praktika. 

Tripliko argumentai

14.       Atsakovė pateikė teismui tripliką. Atsakovė mano, kad šiam ginčui aktuali teismų praktika, kuri buvo suformuota Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartyje Nr. e2A-344- 614/2020 atitinka kasacinio teismo praktikoje nurodytus precedento kriterijus, jog šis precedentas būtų taikytinas ir šioje civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju kaip ir šioje byloje, taip ir nutartyje, buvo ginčijami savininkų susirinkime priimti sprendimai, todėl nėra jokių abejonių, jog faktinės aplinkybės iš esmės panašios/analogiškos. Dėl šių priežasčių atsakovė laikosi pozicijos, jog atsakovė kaip bendrija nėra laikytina tinkama atsakove šioje civilinėje byloje. Tai reikštų, jog ieškinys vien dėl šių priežasčių yra atmestinas kaip neįrodytas. Pažymi, kad ieškovės nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos nutartyse civilinėse bylose Nr. 3K-3-409-695/2019, Nr. e3K-3-265-403/2020 ir Nr. 3K-3-184-701/2019 nebuvo sprendžiami/analizuojami teisės klausimai, susiję su tinkamu atsakovu bylose, kai yra ginčijami namo savininkų priimti sprendimai. Todėl ieškovės argumentai, jog vien dėl to, kad kitose bylose atsakovė buvo bendrija, tai nesudaro jokių pagrindų nesivadovauti nutartyje pateiktu išaiškinimu.

15.       Atsakovės nuomone, ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus, ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti kaip neturint suinteresuotumo ginčyti namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkų priimtus sprendimus. Nurodo, kad ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimą, yra ginčijami balsų skaičiavimo protokolo 4–9 punktuose nurodyti namo savininkų sprendimai. Bet nei ieškinyje, nei dublike nėra nurodyta, kodėl ir kokiu būdu namo savininkų susirinkime priimti sprendimai faktiškai (ne formaliai ar teoriškai) pažeidžia ieškovės kaip suinteresuoto asmens teises. Atsakovės vertinimu, vien tik tai, jog ieškovė yra viena iš namo savininkių, savaime neįrodo suinteresuotumo formaliai ginčyti namo savininkų sprendimus.

16.       Pakartotinai akcentuoja, kad teisės aktai nedraudžia organizuoti mišraus balsavimo, kuris yra priskirtinas tiek namo savininkų, tiek bendrijos narių kompetencijai. Pažymi, kad netgi ieškovės cituojamoje kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog pastato patalpų savininkai, nesantys bendrijos nariais, nėra ir negali būti nušalinami sprendžiant dėl jiems taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009). DNSBĮ 12 straipsnyje yra išskirti tam tikri klausimai, kurie yra priskirti visų namo savininkų kompetencijai, todėl organizuojant tokios apimties susirinkimą, bendrija turi užtikrinti/sudaryti galimybę, jog poziciją išreikštų visi namo savininkai. Mano, jog aplinkybę, kad vyko visų namo savininkų susirinkimas, pirmiausiai patvirtina tai, kad balsavimo biuleteniai buvo išsiųsti visiems namo savininkams. Taigi namo savininkai, kurie nebuvo bendrijos nariai, nebuvo nušalinti nuo sprendimų priėmimo. Balsavimo biuleteniuose buvo suformuoti itin išsamūs klausimai, kurie aiškiai / konkrečiai patvirtino, jog klausimai yra priskirtini visų namo savininkų kompetencijai. Ieškovės abejonės, jog neva tik 20 savininkų išreiškė poziciją, yra visiškai nepagrįstos bei atmestinos, kadangi civilinėje byloje kartu su atsiliepimu į ieškinį buvo pateikti balsavimo biuleteniai, taip pat susirinkime dalyvavusių savininkų sąrašas, kurie susirinkimo metu išreiškė valią balsų skaičiavimo protokole nurodytais klausimais. Atsakovė papildomai nurodo, jog dėl techninių kliūčių dalis balsavimo biuletenių buvo netinkamai „nuskanuoti“, todėl yra pakartotinai teikiami į bylą. Be to, siekiant išsklaidyti ieškovės keliamas abejones dėl įvykusio susirinkimo realumo, atsakovė teikia susirinkime dalyvavusių asmenų rašytinius patvirtinimus.

Trečiųjų asmenų nuomonė

17.       Tretieji asmenys R. M., M. D. S., M. G., K. M., K. P., A. R., S. N., R. T., N. M., E. K. V., M. Č., V. K., S. V. IĮ „Muvit“, A. Z., S. V., A. V., P. Č., D. D., Z. K., B. Č., UAB „Visanja“, G. J., G. K. J., G. M. ir koncertinė įstaiga valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ raštu išreiškė nuomonę, kad palaiko atsakovės pastato, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) poziciją nagrinėjamoje byloje.

18.       Tretieji asmenys UAB „Asia tasty“, A. B.-B. ir T. B. raštu išreiškė nuomonę, kad palaiko ieškovės UAB „Paslaugų ratas“ poziciją nagrinėjamoje byloje.

Paaiškinimai teismo posėdžio metu

19.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, jog bendrijos narių susirinkimas ir savininkų susirinkimas – du atskiri procesai, turėjo būti atskiri balsavimai, nes jų kompetencijos skiriasi. Negalima organizuoti mišraus susirinkimo, nes įstatai ir įstatymas numato atskiras procedūras. Ieškovė nesutinka, kad neturi suinteresuotumo, nes sprendimai tiesiogiai susiję su bendro naudojimo objektais, su išlaidomis, skirtomis šiems objektams. Ieškovė yra viena iš bendrasavininkių, turinti bene didžiausią plotą tame pastate. Nėra pateiktas vienas iš esminių dokumentų – visuotinio susirinkimo protokolas, yra tik balsų raštu skaičiavimo komisijos protokolas. Įstatymas ir įstatų 47 punktas numato, jog susirinkimas turi būti įformintas protokolu, kuris per 5 d. d. turi būti paskelbtas viešai. Tai nėra formalus pažeidimas. Nėra aišku, kiek asmenų balsavo, kiek dalyvavo, kiek balsavo raštu. Taisyklės numato, kad tuo atveju, kai skaičiuojami balsavusiųjų raštu balsai, turi būti 3 komisijos nariai, o šiuo atveju buvo tik 2 komisijos nariai. Su tripliku pateikti patvirtinimai, kad tam tikri asmenys dalyvavo susirinkime, tačiau tai nėra susirinkimo protokolas. Sausio 18 d. ieškovė pateikė teismui savo poziciją dėl tinkamo atsakovo. Ieškovė šiuo atveju prašo pripažinti susirinkimą neįvykusiu, o tiek Įstatymas, tiek įstatai leidžia teigti, kad už tai atsakingas ne buto savininkas, o bendrija. Ieškovė nerinko duomenų, kas balsavo, kaip, ieškovė tam neturi teisės. Komisijos protokole užfiksuota, kad 77 balsavimo biuleteniai, 69 išsiųsti elektroniniu paštu, 41 biuletenis grįžo. Byloje pateikta su atsiliepimu ir tripliku 26 balsavimo biuleteniai. Iš protokolo niekaip negalima išskaityti, kad į šį skaičių įtrauktas ir susirinkime balsavusiųjų skaičius. Ieškovė negavo savininkų nusiskundimų, kad nebalsavo, ne taip balsavo, nes ieškovė to neklausė. Ieškovė iki susirinkimo domėjosi, koks tai susirinkimas, teikė bendrijai užklausą, tačiau ieškovei nežinoma, kokia forma tai buvo daroma (telefonu, elektroniniu paštu ar kitaip). Neaišku, ar gavo atsakymą, tačiau faktas tas, kad ieškovė suprato, kad vyks tik bendrijos narių susirinkimas. Ieškovė susirinkimą prašo pripažinti neįvykusiu ir sprendimus ginčija tik dėl procedūrinių pažeidimų, ieškinyje nurodytais argumentais dėl priimtų sprendimų nekonkretumo grindžia tik savo suinteresuotumą tokius sprendimus ginčyti. 

20.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą savo poziciją. Papildomai paaiškino, kad atsakovais turėtų būti visi namo savininkai, nes sprendimus priėmė ne bendrija, bendrija atlieka tik tarpininko vaidmenį. Atsakovė ir toliau mano, kad ieškovė savo suinteresuotumą ginčyti priimtus sprendimus įrodinėja formaliai, itin plačiai, nenurodoma, kaip konkrečiai jos teisės pažeidžiamos. Esminių procedūrų pažeidimų nėra, nes teisės aktai leidžia organizuoti mišrų balsavimą. Biuleteniai buvo išsiųsti visiems savininkams, ieškovė taip pat gavo. Iš esmės savininkai atsiliepimuose į ieškinį neginčija tų aplinkybių, tik du savininkai palaikė ieškovės poziciją. Savininkai raštu patvirtino, kad jie dalyvavo susirinkime. Reikia vertinti dokumento turinį, ne formą, kad ne taip pavadintas dokumentas, nedaro pagrindo teigti, kad tai yra esminis pažeidimas. Spalio 28 d. balsų raštu skaičiavimo komisijos protokolas, atsakovės vertinimu, atitinka protokolo reikalavimą. Į šio protokolo duomenis įeina ir balsavimo žodžiu susirinkime duomenys. Kaip galiu spręsti iš atstovavimo kitiems klientams patirties, tokia praktika organizuoti mišrius susirinkimus yra įprasta. Balsavimo raštu biuleteniai šiuo atveju buvo įteikti trimis būdais: skelbimų lentoje, į pašto dėžutes įmetami biuleteniai, išsiųsta ir elektroniniu paštu. Po susirinkimo datos balsavimo raštu biuletenių nebuvo gauta. Atsakovės atstovas nesidomėjo dėl to, ar UAB „Asia tasty“ yra bendrijos narys, tačiau pateiktas bendrijos narių sąrašas turėtų būti tikslus.

21.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. M. palaikė atsakovės poziciją ir paaiškino, jog ji yra buvusi atsakovės bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkė. Vienas balsavimo raštu biuletenis buvo pripažintas negaliojančiu dėl to, kad buvo to paties asmens balsavimas raštu ir gyvai. Jeigu neklysta, tai buvo N. M. biuletenis. Nuo 2017 m. vyksta nesutarimai su ieškove, kai bendrija buvo įsteigta. Prieš susirinkimą svarstėme, ar reiktų klausimus išskirti, kurie visiems savininkams aktualūs, kurie – ne. Buvo pakabintas skelbimas, kaip ir visi susirinkimai iki tol, taip ir šis buvo vykdomas. Aš išsiunčiau elektroninius laiškus tiems, kurių turėjau adresus. Susirinkimo metu žmonės kėlė rankas ir buvo skaičiuojama, užrašoma, koks rezultatas. Kiek atsimenu, kažko išskirtinio nedariau, tai ir anksčiau vykdavo mišrūs susirinkimai. Labai panašus dalyvaujančių skaičius kaip ir anksčiau. Žodžiu ieškovė į atsakovę dėl būsimo susirinkimo tikrai nesikreipė, nes jau ilgą laiką į mane nesikreipia, elektroninį paštą reiktų peržiūrėti, jie tikrai neklausė, kokio pobūdžio tai susirinkimas, galbūt domėjosi kitais klausimais. Nežinau, kodėl nutarė šiame susirinkime ieškovė nedalyvauti. Paklausimų iš savininkų nebuvo, niekas neprašė patikslinti, koks surinkimas. Per susirinkimą gyvai irgi nebuvo pastebėjimų, kad reiktų tikslinti priimamus sprendimus. Dėl G. K., turinčio keletą patalpų, neatsimenu, kaip jo balsai buvo suskaičiuoti, tačiau galiu pasakyti, kad tais klausimais, kurie priskirtini visų savininkų kompetencijai, balsus skaičiuojame kaip du, o kurie priskirtini tik narių kompetencijai, skaičiuojama kaip vienas balsas, nepriklausomai nuo turimų patalpų skaičiaus. Skelbimas apie būsimą susirinkimą buvo pakabintas viešai, apie tai savininkai informuoti elektroniniais laiškais ir biuleteniai sumesti į pašto dėžutes. Visi biuleteniai buvo gauti iki susirinkimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

22.       ieškinys atmestinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

23.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei UAB „Paslaugų ratas“ nuosavybės teise priklauso administracinės paskirties patalpos, esančios pastate adresu (duomenys neskelbtini) (3 failas, b. l. 130–137). Šio pastato patalpų savininkai – tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, susijusioms su priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra įsteigė atsakovę – Pastato, (duomenys neskelbtini), savininkų bendriją (duomenys neskelbtini).

24.       Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė kaip viena iš patalpų (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių prašo pripažinti 2021 m. spalio 28 d. Bendrijos susirinkimą neįvykusiu ir negaliojančiais šiuos konkrečius šio susirinkimo metu priimtus sprendimus: 1) suteikti leidimą montuoti naujus ar keisti senus kondicionierius ant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo; 2) suteikti leidimą UAB „Algrima“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę rezervuoti 4 (keturias) mašinų stovėjimo aikštelės vietas darbo dienomis (pirmadienį - penktadienį) nuo 8 val. iki 17 val.; 3) leidimo suteikimas Bendrijos pirmininkui pildyti paraišką dėl naujos elektros įvado įvedimo, siekiant suteikti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams pasirinkti nepriklausomą tiekėją, sąžiningus bei skaidrius tarifus. Preliminarią (ar tikslią) elektros įvado įrengimo kainą pateiks Elektros skirstymo operatorius (ESO). Išlaidos už naują elektros įvado įvedimą bus paskirstomos visiems butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai; 4) įrengti naują telefonspynę pritaikytą daugiabučiams. Kaina iki 350 Eur. Išlaidos už naujos telefonspynės įrengimą bus paskirstomos visiems butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai; 5) pritarti patekimo ant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo tvarkai: butų ir kitų patalpų savininkai, nuomininkai, norėdami patekti ant pastato stogo, prieš vieną dieną iki patekimo kreipiasi į pastato administratorių UAB „Mano Būstas“; 6) kreiptis į advokatų profesinę bendriją AVOCAD dėl teisinių paslaugų suteikimo, imantis teisinių veiksmų prieš galimai neteisėtus UAB „Paslaugų ratas“ ir UAB „Elpava“ veiksmus. Išlaidos už teisinių paslaugų suteikimą bus paskirstomas proporcingai visiems butų ir kitų patalpų savininkams.

25.       Sutiktina su ieškove, kad nurodyti ieškiniu ginčijami sprendimai priskirtini visų savininkų kompetencijai, t. y. dėl jų nuspręsti turėtų visi pastato patalpų savininkai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra Bendrijos nariai. Tokia išvada darytina įvertinus DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį, kuri visų savininkų susirinkimo kompetencijai priskiria sprendimus dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų. Todėl toliau, neperžengiant ginčo ribų, bus vertinama ir pasisakoma tik dėl minėtų ieškovės ginčijamų sprendimų priėmimo teisėtumo, o 2021 m. spalio 28 d. susirinkimo teisėtumas vertinamas pagal reikalavimus, keliamus visuotiniam visų patalpų savininkų susirinkimui.

26.       Kaip matyti iš 2021 m. spalio 28 d. Bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 10/28, pastato (duomenys neskelbtini) savininkams buvo įteikta (išsiųsta) 77 balsavimo raštu biuleteniai, 69 iš jų elektroniniu paštu, gauta biuletenių: 41, iš jų 1 negaliojantis, balsavimas laikomas įvykusiu ir visi paminėti sprendimai priimti (2 failas, b. l. 12–15). Įvykus susirinkimui ir priėmus sprendimus, šis protokolas buvo viešai pakabintas susipažinti patalpų (duomenys neskelbtini) savininkams (2 failas, b. l. 16–18). Ieškovė yra patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, nėra pastato bendrijos narys ir organizuojamajame susirinkime nebalsavo. Remiantis minėtu balsų raštu skaičiavimo komisijos protokolu, 2021 m. spalio 14 d. Bendrijos pirmininkės elektroniniu laišku (2 failas, b. l. 10–11), taip pat teismo posėdžio metu duotais atsakovės atstovo ir trečiojo asmens R. M. parodymais, nustatyta, kad patalpų (duomenys neskelbtini) savininkai apie balsavimą raštu ir rengiamą visuotinį susirinkimą buvo informuoti elektroniniu paštu (išsiųsta 69 biuleteniai), balsavimo biuletenius įmetant į pašto dėžutes ir viešai pakabintu skelbimu (2 failas, b. l. 9).

27.       Kaip teismo posėdžio metu patikslinto ieškovės atstovė, Bendrijos sprendimus ginčija išimtinai dėl procedūrinių pažeidimų. Pirmiausia, ieškovės teigimu, šiuo atveju viename ir tame pačiame susirinkime negalėjo būti svarstomi klausimai, priskirtini išimtinai Bendrijos narių kompetencijai, ir tie klausimai, kuriuos spręsti kompetentingi visi pastato (duomenys neskelbtini)  savininkai (t. y. ir tie, kurie nėra Bendrijos nariais), t. y. turėjo būti organizuojami du atskiri susirinkimai. To nepadarius, patalpų savininkai, kurie nėra Bendrijos nariai, galėjo būti klaidingai įsitikinę, kad vyks tik Bendrijos narių susirinkimas ir dėl šios priežasties nebalsuoti jame. Antra, ieškovės teigimu, Bendrijos narių susirinkimo rezultatai nebuvo tinkamai ir laiku įforminti bei paskelbti. Kaip esminį pažeidimą ieškovė nurodo tą faktą, jog šiuo atveju buvo surašytas tik balsų raštu skaičiavimo komisijos protokolas, ir nebuvo surašytas visuotinio susirinkimo protokolas. Trečia, dėl netinkamai balsavimo raštu biuletenyje nurodytų formuluočių ir sprendimų projektų nebuvimo/nepateikimo prieš balsavimą raštu, abejotinai išreikšta balsavusiųjų valia.

Dėl tinkamo atsakovo ir ieškovės suinteresuotumo ginčyti priimtus sprendimus

28.       Teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartyje ieškovei pasiūlė pakeisti netinkamą atsakovę tinkamais – pastato (duomenys neskelbtini) savininkais. Teismas šį savo siūlymą grindė atsakovės nurodytais išaiškinimais Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-344-614/2020, kurioje teisėjų kolegija pažymėjo, jog tuo atveju, kai yra reiškiamas reikalavimas dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimtų savininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, bendrija byloje nėra tinkama atsakovė. Ieškovė 2022 m. sausio 18 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose informavo, jog nutarė teismo siūlymu pakeisti netinkamą atsakovą nesinaudoti, nes laikosi pozicijos, kad atsakovė šioje byloje yra tinkama. Pažymėtina, kad tarpinės teismo nutartys neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios, nes jomis ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, jomis nėra pasisakoma dėl šalių materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas tarptautinio teismingumo klausimu yra pažymėjęs, jog teismas, toje pačioje byloje vėliau nustatęs, kad jurisdikcija prisiimta ar jos atsisakyta nepagrįstai, nėra saistomas priėmimo stadijoje padarytų išvadų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-611/2020). Taigi ir šiuo atveju teismas nėra saistomas rengimosi nagrinėti bylą stadijoje padarytų išvadų dėl tinkamo atsakovo ir turi teisę ir pareigą šį klausimą galutinai išspręsti baigiamuoju teismo aktu.

29.       Nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, kad būtent Bendrija šioje byloje turėtų atsakyti pagal ieškovės pareikštus reikalavimus. Ieškovė rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl tinkamo atsakovo bylose, kurioje pasisakyta, kad bylose dėl juridinio asmens dalyvių susirinkimo sprendimų ar steigimo dokumentų teisėtumo patraukiamas pats juridinis asmuo, kurio organų sprendimai ar įstatai ginčijami, o juridinio asmens dalyviai į procesą įtrauktini tik išimtiniais atvejais. Ieškovė savo poziciją grindžia ir tuo, kad šiuo atveju ieškinio reikalavimai grindžiami procedūriniais pažeidimais, t. y. susirinkimo tvarkos pažeidimais. Ieškovė pažymi, kad bendrija pagal teisinį reglamentavimą turi įgalinimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams.

30.       Atsakovė, nesutikdama su tuo, kad ieškinys šioje byloje pareikštas tinkamam atsakovui, nurodo, Bendrija nėra ir negali būti atsakinga už susirinkime dalyvavusių butų ir kitų patalpų savininkų išreikštą valią (priimtus sprendimus). Ieškinyje yra ginčijami ne bendrijos organų priimti sprendimai, o būtent bendrijos narių (kurie, be kita ko, yra ir namo savininkai) bei namo savininkų sprendimai, už kuriuos atsakovė kaip bendrija nėra ir negali būti atsakinga, nes sprendimus priima namo savininkai, o bendrijos vaidmuo yra organizacinis. 

31.       Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, sprendžia, kad šiuo atveju ieškinys pagrįstai reiškiamas Bendrijai, o ne patalpų savininkams. Šią išvadą teismas daro pirmiausia atsižvelgęs į nagrinėjamoje byloje reiškiamų reikalavimų pagrindą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslino, kad šiuo atveju ieškinio reikalavimai grindžiami išimtinai procedūriniais pažeidimais. Už tinkamą patalpų savininkų susirinkimų sušaukimą ir jų organizavimą pagal teisinį reguliavimą pirmiausiai atsakinga bendrija. Kai sprendžiami klausimai, susiję su visų savininkų bendrų interesų tenkinimu, bendrija organizuoja visuotinį patalpų savininkų susirinkimą, ir tokio susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios visuotinį bendrijos narių susirinkimą (DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalis). To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Taigi tokiu atveju bendrija įgyvendina ne tik savo narių, bet visų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

32.       Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, jog tinkama atsakove šioje byloje yra būtent Bendrija. Kaip pagrįstai ieškovė atkreipė dėmesį, vyraujančioje teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose atsakovu traukiami ne patalpų savininkai, o bendrija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2019; 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019; 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-403/2020. Teismų praktika. 2020, 54, p. 52-68).

33.       Atsakovė akcentuoja, kad ieškovė neįrodė turimo suinteresuotumo ginčyti namo savininkų priimtus sprendimus. Ieškiniu iš esmės yra įrodinėjama, jog ginčijami sprendimai turi būti panaikinti dėl procedūrinių pažeidimų, tačiau nepaaiškina, kodėl ir kokiu būdu namo savininkų susirinkime priimti sprendimai faktiškai pažeidžia ieškovės kaip suinteresuoto asmens teises.  Teismas su tokiu atsakovės vertinimu neturi pagrindo sutikti, nes nagrinėjamu atveju ginčijami sprendimai yra susiję su bendraturčio bendrosios nuosavybės įgyvendinimu, todėl teismui nekilo abejonių dėl ieškovės kaip patalpų bendrasavininkės suinteresuotumo ginčyti tokius sprendimus. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, tiek esantys, tiek nesantys bendrijos nariais privalo vykdyti įstatyme numatytas pareigas, išlaikant bendrą turtą, o nesutinkantys su bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ar kitais butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimais, gali ginčyti juos teisme (DNSBĮ 21 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 7 punktu).

Dėl pagrindų susirinkimą pripažinti neįvykusiu, o jo metu priimtus sprendimus – negaliojančiais

34.       Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo institutas savo prigimtimi bei sprendimų priėmimo tvarkos reguliavimu yra artimiausias juridinių asmenų organų sprendimų priėmimo institutui, todėl priimti sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais remiantis mutatis mutandis CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais, t. y. šie sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms arba protingumo ir sąžiningumo principams. Vien formalūs teisės aktų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo tvarką, reikalavimų pažeidimai negali būti pagrindas pripažinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017). Tik nustačius atitinkamus pažeidimus, kai jų negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant sprendimus negaliojančiais, juridinio asmens organų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2000; 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2001; 2002 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002).

35.       Pirmiausia ieškovė savo reikalavimą pripažinti 2021 m. spalio 28 d. susirinkimą neįvykusiu grindžia tuo, kad, jos vertinimu, buvo šaukiamas Bendrijos narių, o ne visų patalpų savininkų susirinkimas, todėl toks susirinkimas neturėjo kompetencijos spręsti su visų pastato savininkų interesais susijusių klausimų, būtent šiais klausimais priimtus sprendimus ieškovė ir prašo pripažinti negaliojančiais. Ieškovė nesutinka su atsakove, kad nagrinėjamu atveju galėjo būti organizuojamas mišrus susirinkimas, t. y. apimantis tiek tuos klausimus, kuriuos kompetentingi spręsti Bendrijos nariai, ir tuos, kurie priskirtini visų pastato savininkų kompetencijai.

36.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog savininkas gali ir nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiame name savininkas yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas. Taigi, butų ir kitų patalpų savininkai, nesantys gyvenamojo namo bendrijos nariai, negali būti nušalinami sprendžiant dėl jiems taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009).

37.       Nagrinėjamu atveju su ieškovės vertinimu, kad buvo šaukiamas Bendrijos narių susirinkimas, taip pat kad negalimas mišrus susirinkimas, teismas negali sutikti. Teismų praktikoje pažymėta, kad nei CK, nei DNSBĮ nedraudžia savininkams valios išreiškimo būdų ar formų dėl sprendimo raštu tuo atveju, jeigu yra organizuojamas susirinkimas. Tokia situacija CK ir DNSBĮ nereglamentuota, bet ji nedraudžiama, todėl savininkų sprendimai sukuria jiems teises ir pareigas (CK 1.136 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai bendrijos nuostatais galima įtvirtinti taisykles, kaip iš anksto gali būti teikiama bendrijos nario nuomonė raštu bendrijos susirinkime balsuojamu klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019). Taigi galima daryti išvadą dėl teisinio reglamentavimo nagrinėjamais klausimais dispozityvumo. Nagrinėjamu atveju DNSBĮ nedraudžiama organizuoti mišrų susirinkimą ir jo metu spręsti klausimus, priskirtus tiek išimtinai Bendrijos narių kompetencijai, tiek tuos, kurie priskirtini visų patalpų savininkų kompetencijai.

38.       Teismas byloje esančių duomenų pagrindu sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ir buvo organizuojamas mišrus susirinkimas. Kaip minėta, šiuo atveju apie vyksiantį susirinkimą buvo pranešta visiems pastato (duomenys neskelbtini) savininkams, įskaitant ir ieškovę. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji 2021 m. spalio 14 d. elektroniniu paštu taip pat gavo atsakovės pranešimą apie organizuojamą visuotinį bendrijos narių (duomenys neskelbtini) susirinkimą, kuris turėtų vykti 2021 m. spalio 28 d. 19:00 val. Nors pranešimo tekste nurodoma, kad šaukiama į bendrijos narių susirinkimą, tačiau sutiktina su atsakove, kad iš numatomos darbotvarkės, taip pat fakto, kad pranešimas buvo siunčiamas visiems savininkams (ir tiems, kurie nėra Bendrijos nariai), spręstina, kad buvo šaukiama į visų savininkų susirinkimą. Pažymėtina, kad 2021 m. spalio 14 d. elektroniniame laiške, kuriuo savininkams buvo siunčiamas pranešimas, kalbama apie susirinkimą, nedarant jokios nuorodos, kad šaukiamas tik Bendrijos narių susirinkimas (2 failas, b. l. 10–11). Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad vien nuoroda į Bendrijos narių susirinkimą minėtame pranešimo tekste galėjo suklaidinti patalpų savininkus dėl šaukiamo susirinkimo pobūdžio (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad tuo atveju, jeigu jai kilo klausimų dėl susirinkimo pobūdžio, ji būtų kreipusis į Bendriją neaiškumams pašalinti. Trečiasis asmuo, buvusi Bendrijos pirmininkė, kuri ir organizavo šį susirinkimą, R. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nei iš ieškovės, nei iš kitų patalpų savininkų nebuvo gavusi jokių klausimų dėl šaukiamo susirinkimo pobūdžio. R. M. taip pat patvirtino, kad šis susirinkimas atitiko susiklosčiusią Bendrijos susirinkimų organizavimo ir šaukimo praktiką, kad ir anksčiau yra vykę Bendrijos mišrūs susirinkimai. 

39.       Pereinant prie 2021 m. spalio 28 d. susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo teisėtumo vertinimo, pažymėtina, kad DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalis numato, jog visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos. Todėl teismas minėto susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo teisėtumui įvertinti remsis šio įstatymo 11 straipsnio, taip pat Bendrijos įstatų nuostatomis.

40.       Ieškovės teigimu, Bendrijos narių susirinkimo rezultatai nebuvo tinkamai ir laiku įforminti bei paskelbti. Kaip esminį pažeidimą ieškovė nurodo tą faktą, jog šiuo atveju buvo surašytas tik balsų raštu skaičiavimo komisijos protokolas, ir nebuvo surašytas visuotinio susirinkimo protokolas. Pažymi, jog iš balsų raštu skaičiavimo komisijos protokolo turinio nebuvo galimybės sužinoti, kokie konkrečiai sprendimai priimti (pritarta/nepritarta) balsavimo klausimais, kokiu balsavimo santykiu buvo priimti sprendimai.

41.       DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalis numato, jog pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Analogiškai šis klausimas reglamentuojamas ir Bendrijos įstatų 40 punkte (1 failas, b. l. 27).

42.       Šiuo atveju byloje esantys įrodymai leido įsitikinti, kad aptartų susirinkimo sušaukimo reikalavimų buvo laikytasi. 2021 m. spalio 28 d. balsų raštu skaičiavimo komisijos protokolas Nr. 10/28 (2 failas, b. l. 12–15), 2021 m. spalio 14 d. Bendrijos pirmininkės elektroninis laiškas (2 failas, b. l. 10–11), viešai pakabintas pranešimas (2 failas, b. l. 9), teismo posėdžio metu duoti atsakovės atstovo ir trečiojo asmens R. M. paaiškinimai patvirtina, kad patalpų (duomenys neskelbtini) savininkai laikantis įstatymo numatyto termino apie balsavimą raštu, rengiamą visuotinį susirinkimą, susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus buvo informuoti trimis būdais: elektroniniu paštu, balsavimo biuletenius įmetant į pašto dėžutes ir viešai pakabintu skelbimu. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog balsavimo raštu biuleteniuose pateiktų sprendimų projektų formuluotės dėl savo nekonkretumo leidžia abejoti balsavusiųjų raštu valia. Pažymėtina, kad šiuo atveju įstatymas reikalauja, kad būtų paskelbti siūlomų sprendimų projektai, tačiau nereglamentuoja jų detalumo. Įvertinus šiuo atveju paskelbtų sprendimų projektus, teismas galėjo įsitikinti, kad juose buvo pateikta esminė informacija, leidžianti apsispręsti dėl priimamo sprendimo. Kaip paaiškino trečiasis asmuo R. M., nei iki susirinkimo, nei jo metu nebuvo gauta patalpų savininkų paklausimų dėl priimamų sprendimų turinio, išskyrus dėl naujo Bendrijos susirinkimo pirmininko kandidatūros.

43.       Byloje esantys duomenys teismui leido įsitikinti, kad 2021 m. spalio 28 d. susirinkimas laikytinas teisėtu ir dalyvių kvorumo aspektu. DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalis ir Bendrijos įstatų 41 punktas numatė, jog visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Vadinasi, visuotinis visų savininkų susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė savininkų (DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalis). 2021 m. spalio 28 d. susirinkimo metu pastate (duomenys neskelbtini)  buvo 77 patalpos (1 failas, b. l. 14–22). Šiuo atveju iš 77 patalpų savininkų gautas 41 balsas, t. y. susirinkime laikomi dalyvavusiais dauguma patalpų savininkų. Todėl visuotinis visų patalpų savininkų susirinkimas laikytinas teisėtu ir galėjo priimti sprendimus.

44.       Toliau vertintina, ar buvo tinkamai ir laiku įforminti ir paskelbti patalpų savininkų susirinkimo rezultatai. DNSBĮ 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtina, jog visuotiniame susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Visuotinio susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo visuotinio susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. DNSBĮ 11 straipsnio 10 dalis numato, jog visuotiniai susirinkimai turi būti protokoluojami. DNSBĮ 11 straipsnio 11 dalis numato, jog visuotinio susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Visuotinio susirinkimo protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos. Prie visuotinio susirinkimo protokolo pridedamas šio susirinkimo dalyvių sąrašas, įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys teisę balsuoti bendrijos narių vardu visuotiniame susirinkime, taip pat dokumentai, patvirtinantys, kad bendrijos nariams buvo pranešta apie šaukiamą visuotinį susirinkimą. Analogiškai šie klausimai reglamentuojami ir Bendrijos įstatų 43, 46 ir 47 punktuose.

45.       Pagal byloje nustatytas aplinkybes visuotinio susirinkimo rezultatai buvo užfiksuoti viename dokumente – 2021 m. spalio 28 d. Bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. 10/28 (2 failas, b. l. 12–15). Kaip paaiškino atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, šiame protokole buvo užfiksuoti visi balsai – tiek balsavusiųjų iš anksto raštu, tiek balsavusiųjų susirinkimo metu. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais paaiškinimais, nes jie atitinka bylos medžiagą: byloje buvo pateikti 24 balsavimo raštu biuleteniai, taip pat susirinkime dalyvavusiųjų 17 savininkų sąrašas. Taigi iš viso susirinkime dalyvavo 41 savininkas, kaip ir nurodoma minėtame protokole. Byloje esantis susirinkimo dalyvių sąrašas patvirtina, kad susirinkimo dalyviai buvo užregistruoti laikantis aptartų įstatymo reikalavimų (2 failas, b. l. 77). Minėtas balsų skaičiavimo protokolas buvo pakabintas viešai patalpų savininkams susipažinti (2 failas, b. l. 16–18). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, jog buvo laikytasi esminių visuotinio susirinkimo rezultatų įforminimo ir paskelbimo reikalavimų.

46.       Sutiktina su ieškove, jog nagrinėjamu atveju iš minėto balsų skaičiavimo protokolo nėra galimybės nustatyti, kokiu balsavimo santykiu priimti konkretūs sprendimai, nėra užfiksuota, kaip balsavo susirinkime gyvai dalyvavę savininkai. Teismo vertinimu, tai nėra teigiama praktika, tačiau nurodytos aplinkybės nelaikytinos esminiais pažeidimais, kurie sudarytų pagrindą susirinkimą laikyti neįvykusiu ir jo metu priimtus sprendimus negaliojančiais. Visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus (DNSBĮ 11 straipsnio 6 dalis). Bendrijos visuotiniame susirinkime kiekvienas bendrijos narys turi po vieną balsą. Visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ir kitos paskirties pastatų savininkų susirinkime kiekvienas savininkas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisės objektų tame (tuose) bendrijai priklausančiame (priklausančiuose) pastate (pastatuose) (DNSBĮ 11 straipsnio 9 dalis). 

47.       Šiuo atveju didžioji dalis savininkų susirinkime dalyvavo iš anksto raštu išreikšdami savo nuomonę – gauti 24 balsavimo raštu biuleteniai (22 balsai raštu iš Bendrijos narių (juos pateikė 19 Bendrijos narių) ir 2 balsai iš savininkų, kurie nėra Bendrijos nariai). Susirinkime gyvai balsavo 17 asmenų – 14 Bendrijos narių ir 3 savininkai ne Bendrijos nariai. Žinant balsavusiųjų iš anksto raštu poziciją kiekvienu priimamu sprendimu, galima daryti išvadą, jog nepriklausomai nuo balsavusiųjų gyvai balsų pasiskirstymo, sprendimai būtų buvę priimti, nes balsavusieji raštu sudarė daugumą susirinkime dalyvavusiųjų, o nepritariančių tam tikriems sprendimams buvo vos keletas. Be to, atsakovės su tripliku pateikti balsavusiųjų gyvai patvirtinimai leido įsitikinti, kad šie asmenys dalyvavo susirinkime, taip pat jog pritarė daugumai priimtų sprendimų (3 failas, b. l. 180–195). Svarbu pažymėti ir tai, jog į nagrinėjamą bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, buvo įtraukti visi pastato (duomenys neskelbtini)  savininkai ir jiems sudaryta galimybė pateikti byloje atsiliepimą į ieškinį. Dauguma rašytines nuomones pateikusių savininkų palaikė Bendrijos poziciją, nebuvo pateikta jokių duomenų apie galimus savininkų teisių ir teisėtų interesų pažeidimus organizuojant 2021 m. spalio 28 d. susirinkimą.

48.       Atsižvelgiant į tai ir į aptartą teismų praktiką, kurioje pažymima, jog vien formalūs teisės aktų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo tvarką, reikalavimų pažeidimai negali būti pagrindas pripažinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus negaliojančiais, spręstina, jog šiuo atveju nebuvo nustatyta esminių visų pastato savininkų susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą susirinkimą laikyti neįvykusiu, o jo metu priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais. Todėl ieškinys atmestinas.

49.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas atmesti ieškinį, atsakė į esminius šalių argumentus, o kiti šalių argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

50.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė 2022 m. gegužės 2 d. pateikė teismui atsakovę atstovavusios advokatų profesinės bendrijos išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir darbų ataskaitas, po bylos išnagrinėjimo taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog šios išlaidos buvo faktiškai patirtos.

51.       Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai neriboja kliento ir advokato teisės susitarti dėl atsiskaitymo už paslaugas tvarkos ir terminų, taip pat leidžiami vadinamieji pacta de quota litis susitarimai, pagal kuriuos advokato užmokesčio dydis gali priklausyti nuo bylos baigties (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalis). Atsiskaitymas už suteiktas teisines paslaugas taip pat gali užtrukti dėl proceso šalies sunkios turtinės padėties ar kitų priežasčių, kurios nepriklauso nuo jų valios. Taigi, klientui ir advokatui nedraudžiama susitarti, kad visą ar dalį atlyginimo už teisines paslaugas klientas advokatui ar advokato padėjėjui sumokės per tam tikrą terminą, kuris gali sueiti vėliau, nei išnagrinėjama byla. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų turėjęs asmuo, turintis teisę gauti jų atlyginimą, gali kreiptis į sprendimą priėmusį teismą ir prašyti priimti byloje papildomą sprendimą dėl tokių išlaidų atlyginimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu atveju svarbu, kad prašymą priteisti būsimas išlaidas ir jų dydį patvirtinančius įrodymus šalis pateiktų teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-196-381/2015).

52.       Atsakovė šioje byloje patyrė iš viso 3 914,35 Eur teisinių paslaugų išlaidų, kurias sudaro: atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių paruošimas (786,50 Eur), atsiliepimo į ieškinį paruošimas (865,15 Eur), prašymo rengimas dėl trečiųjų asmenų įtraukimo (235,95 Eur), tripliko rengimas (1 179,75 Eur), sutikimo rengimas dėl procesinių dokumentų gavimo, lydraščio rengimas bei pateikimas teismui dėl papildomų įrodymų pateikimo (314,60 Eur), pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje (532,40 Eur). Atsakovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimą. Atsižvelgiant į aptartus Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus, į tai, kad bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus atsakovė pateikė dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, į tai, kad vėliau pateikti papildomi dokumentai leido teismui įsitikinti, kad visos prašomos priteisti teisinių paslaugų išlaidos buvo faktiškai patirtos, atsakovei iš ieškovės priteistina 3 914,35 Eur. Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

53.       Nagrinėjamoje byloje buvo patirta iš viso 421,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Pastato, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Paslaugų ratas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 914,35 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus keturiolika eurų 35 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Paslaugų ratas“ (juridinio asmens kodas 123072472) valstybės naudai 421,12 Eur (keturių šimtų dvidešimt vieno euro, 12 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                               Vilija Ranceva