Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.9.-573-336/2015
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00460-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija:
39.2.; 48.8.; 52.3.
(S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2015 m. birželio 4 d.
Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje G. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirba D. P. firma „(duomenys neskelbtini)“,
kaltinamas administraciniu teisės pažeidimu, numatytu LR ATPK 186 str., pažeidėjui dalyvaujant, išaiškinus teises numatytas LR ATPK 272 str.,
n u s t a t ė :
Pažeidėjas G. G. 2015-05-05, 11.19 val., adresu (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r., žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus dėl eismo įvykio, kurio metu važiuojant atbuline eiga automobilis kliudė motorolerį.
Pažeidėjas kaltę pripažino visiškai , jo kaltė įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 66P-31267625-15 (b. l. 1-2), tarnybiniais pranešimais (b. l. 3-5), nuotraukomis (b. l. 6), įvykio suvestine (b. l. 7), paaiškinimais (b. l. 8, 13).
Pažeidėjo padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 186 str., todėl jis baustinas.
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltu padaręs pažeidimą prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nėra. Pažeidėjas praeityje baustas adm. tvarka vieną kartą, galiojančių nuobaudų neturi. Teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes daro išvadą, jog pažeidėjui yra pagrindas skirti sankcijoje numatytą nuobaudą - baudą.
Kauno apskrities VPK pateikė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 12) ir turtinę žalą patvirtinančius įrodymus (b. l. 9-11). Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas LR ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį <...>. Kauno apskrities VPK pateikė paskaičiavimus, kad dėl melagingo G. G. iškvietimo policijai buvo padarytas 16,71 Eur turtinis nuostolis.
LR ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama LR CK, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kauno apskrities VPK turtiniu nuostoliu laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, pareigūnai sugaišo darbo laiką, patyrė tarnybinio automobilio eksploatavimo išlaidų.
Teismas pažymi, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 str. 1 d.). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 str. 1 d.), tai reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kita, atlikti lėšas skiria valstybė. Akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo G. G. pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Kauno apskrities VPK patyrė nuostolių, kaip jie suprantami LR CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko galėtų būti pripažinti nukentėjusiu asmeniu ir reikalauti patirtos žalos atlyginimo. Atsižvelgus į šiuos teisinius argumentus, teismas atsisako administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarka nagrinėti Kauno apskrities VPK prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymi, jog tai neatima Kauno apskrities VPK teisės kitais būdais reikalauti atlyginti nuostolius. LR ATPK 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad su administracinio teisės pažeidimo padarymu susijusių turtinių nuostolių atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2013-11-07 Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1169-498/2013; 2013-12-19 Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1340-175/2013).
Byla išnagrinėta teisėjo vienasmeniškai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str. pagrindu, posėdžio protokolas nebuvo rašomas, o Kodekso 249 str. nuostatos netaikytinos, nes protokolo rašymo klausimas minėtame Kodekso 285 straipsnyje yra aiškiai reglamentuotas.
Vadovaudamasi išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 3022 str., 3024 str. 1 d., 2 d.,
n u t a r i a :
G. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. nubausti 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) bauda.
Kauno apskrities VPK prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Audra Kriščiūnienė
Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos. Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 6030. Rekomenduotina baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus nedelsiant pristatyti į Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK (A. Mickevičiaus g. 23, Kėdainiai), 53 kabinetą.
Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys pažeidėjo turtinę padėtį, kiti reikšmingi įrodymai, galintys turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl prašymo dėl baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, ji išieškoma priverstinai.