Administracinė byla Nr. A858 – 758/2010
Procesinio sprendimo kategorija 11.12
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,
sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei
dalyvaujant pareiškėjams O. I. M., J. M.
pareiškėjo atstovui advokatui Aivarui Raišučiui
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Broner“ atstovui advokatui Juliui Petrulioniui
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. I. M., J. M., L. Š., J. Š. (J. Š.), Z. T. Š. (Z. T. Š.), E. Š., atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Broner“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. I. M., J. M., L. Š., J. Š., Z. T. Š., E. Š. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. Š., B. Š., V. M. (V. M.), M. J., uždarajai akcinei bendrovei „Broner“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai O. I. M., J. M., L. Š., J. Š., Z. T. Š., E. Š. (toliau – ir pareiškėjai) patikslintu skundu (I tomas, b. l. 5 – 14, VI tomas, b. l. 31 – 44) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 20-297 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo” įformintą Vilniaus apskrities viršininko sprendimą patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-404 sudarytos komisijos 2007 m. kovo 6 d. protokolo Nr. 1 4 dalyje įformintą sprendimą, kad (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo teritorijos aplinkinės ribos yra kartografuotos teisingai ir nėra pagrindo jas keisti; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-404 sudarytos komisijos 2007 m. kovo 6 d. protokolo Nr. 1 4 dalyje įformintą sprendimą, kad (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo teritorijos aplinkinės ribos yra kartografuotos teisingai ir nėra pagrindo jas keisti; įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją nagrinėti (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribų bei ploto nustatymo klausimą iš naujo.
Pareiškėjai nurodė, kad jie pretenduoja atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) V rėžiniame kaime buvusių savininkų žemę. Paaiškino, kad nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigoje 2006 m. gruodžio 27 d. (duomenys neskelbtini) V kaimas buvo kartografuotas, 2007 m. sausio 9 d. Aiškinamajame rašte prie sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir nustatymo aktų Nr. R17-91N ir Nr. R17-92 konstatuota, kad bendras kaimo plotas sudarė 22,3142 ha žemės, tačiau atėmus buvusio savininko D. M. sklypą, nustatytas kaimo plotas lygus 12,4266 ha. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-404 sudaryta komisija (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi jai pateiktą medžiagą, nusprendė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistų 2007 m. sausio 9 d. atlikta buvusio (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo aplinkinių ribų kartografija yra teisinga ir todėl keisti jos duomenis nėra pagrindo. Pažymėjo, jog Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 20-297 informavo apie Komisijos priimtą sprendimą. Pareiškėjų teigimu, su Komisijos 2007 m. kovo 6 d. protokolu Nr. 1 įformintu sprendimu sutikti negalima, nes jis nemotyvuotas, priimtas netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus bei žodinius paaiškinimus. Todėl sprendimas laikytinas neteisėtu ir naikintinas. Pareiškėjai nesutiko su 2007 m. sausio 9 d. Aiškinamojo rašto išvada dėl to, kad D. M. priklausiusi teritorija (plytinė) nebelaikytina sudėtine buvusio rėžinio kaimo (duomenys neskelbtini) V dalimi. Nesutikimą grindė 2003 m. spalio 14 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu Nr. 31/04/15-248, kurio nei pirminiame variante (kuriame bendras kaimo plotas nurodomas 26,0091 ha), nei vėliau tikslinant jį du kartus sklypo ribų grafoje įrašai nesikeitė – „Sklypo ribos: (duomenys neskelbtini) VI (pr.p), Upė Neris (pv.p), (duomenys neskelbtini) IV (v.p)”. Pažymėjo, jog archyvinė medžiaga, kuria remtasi sudarant 2007 m. sausio 9 d. aktą yra nepilna. Pagal Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pateiktą konkrečios žemės savininkų sąrašą D. M. priklausiusi žemė buvo (duomenys neskelbtini) V kaimo vietovėje. Tą patvirtina ir V. S. priklausiusio sklypo plano antraštinė dalis. Be to, teigė, jog Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos 1959 m. sausio 27 d. K. J. Š. (O. I. M. seneliui) išduota archyvo pažyma apie darbo stažą nurodo, kad plytinės pavadinimas yra „(duomenys neskelbtini) 5”. Pažymėjo, kad nustatant (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribas nebuvo atsižvelgta į tai, kad su D. M. priklausiusio sklypo (plytinės) teritorija vakarinėje jos pusėje ribojasi su V. M. žemėvalda. Buvusio (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo savininkų ir piliečių, pageidaujančių žemę susigrąžinti pagal jiems tenkančias proporcingai turėtam žemės plotui dalis, sąraše nurodytas V. M.. Tuo patvirtinama, kad jam priklausęs žemės sklypas buvo (duomenys neskelbtini) V kaimo teritorijoje. Laikė, kad neįmanoma situacija, kai viena kaimo dalis (V. M. sklypas) ir kita kaimo dalis yra atskirtos žemės plotu, kuris nėra (duomenys neskelbtini) V kaimo teritorija. Argumentuodami interesų pažeidimą nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) V kaimo ribas įtraukus plytinės teritoriją jie įgytų galimybę susigrąžinti žemę natūra, ko jie negali padaryti dabar, nes praktiškai visa šiuo metu Vilniaus apskrities viršininko administracijos atžymėta (duomenys neskelbtini) V kaimo teritorija yra užstatyta. Teigė, kad bendras kaimo ribų ir ploto nustatymas yra būtinas, siekiant išsiaiškinti, kokia dalis laisvo žemės ploto bus grąžinta pretendentams, o kokią dalį valstybė turės atlyginti kitais būdais. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad prie Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. balandžio 5 d. pareiškėjams pateikto rašto Nr. 20-297 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo” pridėtas paskutinysis sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. 31/04/15-248 patikslinimas (2007 m. sausio 9 d. patikslinimas) savo turiniu ir forma skiriasi nuo to, kurio kopija gauta iš Lietuvos Respublikos Seimo priimamojo kanceliarijos. Nurodė, jog nebuvo pateiktas (duomenys neskelbtini) V kaimo apžiūrėjimo aktas, kurį 2006 m. gruodžio 27 d. pasirašė B. S., G. V. ir P. J. (P. J.). Paaiškino, jog 2007 m. sausio 9 d. patikslinimas yra jau penktasis, chronologiškai (duomenys neskelbtini) V ribos ir bendras plotas kito taip: 2003 m. spalio 14 d. aktu Nr. 31/04/15-248 nustatyta, kad apytikslis sklypo plotas yra 26,0091 ha; 2005 m. gegužės 19 d. patikslinimu – 11,69 ha; 2005 m. spalio 14 d. patikslinimu – 16,10 ha ir 2007 m. sausio 9 d. aktu Nr. R17-92 (2005 m. spalio 14 d. patikslinimo patikslinimu) – 12,4266 ha. Pareiškėjų nuomone, toks (duomenys neskelbtini) V kaimo ploto ir ribų keitimas bei procedūriniai pažeidimai, padaryti kaskart šiuos duomenis tikslinant, leidžia manyti, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimas ir žemės grąžinimo teisėtiems jos savininkams procesas yra sąmoningai vilkinamas, taip pažeidžiami teisėti suinteresuotų asmenų interesai. Laikė, kad Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 5 punkte numatyta išankstinė ginčo sprendimo tvarka yra rekomendacinio pobūdžio. Be to, Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. balandžio 5 d. rašte Nr. 20-297 informuodamas apie priimtą sprendimą kartu išreiškė ir savo poziciją dėl ginčo. Nurodė, kad į Vilniaus apskrities viršininką kreipėsi 2007 m. balandžio 2 d. pareiškimu ir gavo 2007 m. gegužės 30 d. atsakymą Nr. 20-438, kuriuo nurodyta, jog klausimas išnagrinėtas komisijos.
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į skundą (I tomas, b. l. 97 – 99) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. spalio 14 d. atliko iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo kartografiją, 2004 m. kovo 30 d. raštu Nr. 31/04/17-1044 kartografinę medžiagą perdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir paprašė kartografuotoje teritorijoje suformuoti natūra grąžintinus žemės sklypus. Vilniaus miesto savivaldybės meras informavo, kad parengtos (duomenys neskelbtini) V kaimo ribos ir plotas neatitinka jų turimų išlikusių archyvinių dokumentų, kuriuose (duomenys neskelbtini) V kaimo plotas – 10 ha, kita žemės dalis (plytinė) iki nacionalizacijos priklausė D. M.. Atsižvelgiant į tai bei remiantis išlikusiais archyviniais planais (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo kartografija buvo tikslinama. Paaiškino, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai 2006 m. gruodžio 27 d. vyko pakartotinai kartografuoti iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo aplinkinių ribų. Pakviesti liudininkai nurodė buvusio (duomenys neskelbtini) V kaimo ribas, kurios visiškai neatitinka išlikusių archyvinių planų. Pagal liudininkų nurodytas ribas, vakarinėje pusėje (duomenys neskelbtini) V kaimas dengiasi su iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) IV kaimo ribomis, į nurodytas ribas patenka ir buvusio savininko D. M. žemės sklypas. Teigė, jog atsižvelgus į tai, kad liudininkų pasakojimai prieštarauja išlikusiai archyvinei medžiagai bei į tai, kad nėra jokių įrodymų, kad D. M. būtų perdavęs savo nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo žemių savininkams, Vilniaus apskrities viršininko administracijoje buvo nuspręsta kartografuoti buvusio (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribas neįtraukiant D. M. turėto žemės sklypo. Pažymėjo, jog pakartotinai visi minėti duomenys bei faktai buvo išnagrinėti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-404 sudarytoje komisijoje, kurioje dalyvavo ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. Pagal išlikusius archyvinius dokumentus (t. y. archyvinius planus LCVA F. 130 Ap.l B. 14481 L. 15 bei LCVA F. 130 Ap. 1 B. 7278 L. 27) 1927 m. žemės sklypas, nurodytas plane, priklausė D. M.. Nurodė, kad V. M. žemėvalda nėra kartografuota, nuosavybės teisės į šio savininko turėtą žemę nėra atkurtos, todėl pareiškime išdėstyti faktai, kad V. M. yra atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemės sklypą besiribojantį su D. M. turėtu žemės sklypu yra klaidingi ir nepagrįsti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Broner“ atsiliepimu į skundą (V tomas, b. l. 149 – 150) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
UAB „Broner“ nurodė, kad skundžiamų aktų teisėtumą patvirtina tai, jog 2007 m. sausio 9 d. Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte Nr. R17-92 nurodytas 12,4266 ha rėžinio kaimo (duomenys neskelbtini) V plotas konstatuotas remiantis patikimais išlikusiais įrodymais bei vadovaujantis aktualiomis tokių klausimų sprendimui taikytinų teisės aktų nuostatomis. Tą savo 2007 m. kovo 6 d. posėdyje patvirtino ir iš šios srities specialistų sudaryta komisija. Manė, jog buvo pagrįstai atsižvelgta ne į pareiškėjų akcentuojamą 1869 m. planą, bet į žymiai vėlesnius dokumentus, kas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ Nr. 1057 12 punktą. Pažymėjo, jog už 1927 m. archyvinį planą vėlesnis ir aktualius kaimo ribų bei ploto klausimus apsprendžiantis dokumentas yra tik administracinės bylos nagrinėjimo metu atsakovo pateiktas iš Specialiųjų tyrimo tarnybos 2007 m. rugsėjo 17 d. gautas 1937 m. kaimo (duomenys neskelbtini) V planas. Teigė, jog rėmimasis bet kokiais ankstesniais dokumentais ginčijant 1927 m. plano pagrindu padarytas išvadas yra beprasmis.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu (VIII tomas, b. l. 83 – 89) pareiškėjų skundą tenkino, panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 20-297 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo” įformintą Vilniaus apskrities viršininko sprendimą patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-404 sudarytos komisijos 2007 m. kovo 6 d. protokolo Nr. 1 4 dalyje įformintą sprendimą, kad (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo teritorijos aplinkinės ribos yra kartografuotos teisingai ir nėra pagrindo jas keisti; panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-404 sudarytos komisijos 2007 m. kovo 6 d. protokolo Nr. 1 4 dalyje įformintą sprendimą, kad (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo teritorijos aplinkinės ribos yra kartografuotos teisingai ir nėra pagrindo jas keisti; įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją nagrinėti (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribų bei ploto nustatymo klausimą iš naujo.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į žemę, priklausiusią (duomenys neskelbtini) V rėžiniam kaimui. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo įstatymo tvarkos ir sąlygų (toliau – ir Tvarka) 106 punktas numato, kad toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, žemės sklypai nekartografuojami, o nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius. Laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad (duomenys neskelbtini) V kaimas plotas buvo nustatomas 5 kartus. Pirmą kartą buvo kartografuotas 2003 m. spalio 14 d. (sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr.31/04/15-248) ir nustatyta, kad šio rėžių sistemos kaimo (gretimybės (duomenys neskelbtini) VI ir (duomenys neskelbtini) IV kaimai) sklypo apytikslis plotas – 26,0091 ha. Kartografavimas atliktas remiantis liudytojų K. P., C. T. K. ir M. P. parodymais, duomenų apie tai, kad atliekant šią kartografiją buvo remtasi kokiais nors archyviniais dokumentais akte nėra. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2004 m. kovo 30 d. raštu Nr. 31/04/17-1044 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypų ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo. Vilniaus miesto mero 2004 m. rugpjūčio 11 d. prašymu Nr. 51-9344-(3.6) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atsižvelgdamas į 1907 m. ir 1927 m. planus patikslino 2003 m. spalio 14 d. aktą Nr. 31/04/15-248, išbraukiant D. M. žemėnaudą ir plotą sumažinant iki 11,69 ha. 2005 m. spalio 14 d. plotas padidintas iki 16,10 ha. Teismas atkreipė dėmesį, jog iš 2003 m. spalio 14 d. akto Nr. 31/04/15-248 patikslinimų nėra aišku, kokiais archyviniais planais buvo remiamasi, tikslinant (duomenys neskelbtini) V sklypo plotą ir ribas, nors nurodyta, kad tikslinimai vykdyti remiantis archyviniais planais. Pastebėjo, jog 2006 m. gruodžio 27 d. ribų nustatymo akte Nr. R17-91N pažymėta, kad šį kartą (duomenys neskelbtini) V kaimas buvo kartografuotas pagal kitų liudytojų, nei 2003 m. spalio 14 d. akte Nr. 31/04/15-248, parodymus ir nustatyta, kad apytikslis šio kaimo plotas – 22,3142 ha. Archyviniai duomenys, kuriais buvo remtasi, nenurodyti. Akte padarytas prierašas, kad 2007 m. sausio 9 d. aiškinamasis raštas yra neatskiriama akto dalis. Teismas nustatė, jog 2007 m. sausio 9 d. buvo atliktas dar vienas kartografavimas. Pagal 2007 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbtini) V kaimo ribų nustatymo aktą Nr. 17-92 šio sklypo apytikslis plotas – 12,4266 ha. Akte nurodyta, kad nustatant sklypo plotą remtasi Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1907 m. archyviniu planu (LCVA F. 130 Ap.l B.7278 L.27) ir 1927 m. archyviniu planu (LCVA F.130 Ap.l B.14481 L.15). 2007 m. sausio 9 d. Aiškinamajame rašte prie sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktų Nr. R17-91N ir Nr. R17-92 nurodyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vyresnioji specialistė N. T. ir vyresnioji specialistė V. V. 2006 m. gruodžio 27 d. vyko pakartotinai kartografuoti iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo aplinkines ribas. Nuvykus, buvo apklausti liudininkai: B. S. (gyvenusi (duomenys neskelbtini) II kaime), P. J. (gyvenęs (duomenys neskelbtini) I kaime) ir G. V. (gyvenusi (duomenys neskelbtini) I kaime). Remiantis liudininkų pasakojimais planinėje medžiagoje buvo pažymėtos aplinkinės iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribos, kurios pagal liudininkų pasakojimus apima iš vakarinės pusės dalį (duomenys neskelbtini) IV kaimo ir pagal išlikusį 1907 m. archyvinį planą pažymėtas (duomenys neskelbtini) 5 vietovėje buvusio savininko V. V. S. bei pagal vėlesnį – 1927 m. archyvinį planą, (duomenys neskelbtini) vietovėje buvusio savininko D. M. žemės sklypą (viso nupasakotas iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo bendras plotas – 22,3142 ha žemės). Pasikonsultavus su savivaldybės įmonės „Vilniaus planas” darbuotojais darytinos išvados, kad iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribos turi būti nužymėtos rytinėje pusėje su išlikusio vėliausiojo 1927 m. buvusio savininko D. M. žemės sklypo riba. (duomenys neskelbtini) V iki 1940 m. nacionalizacijos bendras plotas 12,4266 ha. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktus 2006 m. lapkričio 27 d. vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. R17-91N bei jo priedas – planas fiksuojami kaip nebaigta kartografija. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-404 sudaryta komisija 2007 m. kovo 6 d. posėdyje apsvarstė kartografijos duomenis ir nusprendė, kad teritorijos aplinkinės ribos kartografuotos teisingai ir nėra pagrindo jų keisti. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2007 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 20-297 informavo pareiškėjus, kad Komisijos, sudarytos Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-404, skirtos ginčytinų klausimų, susijusių su kartografija, svarstymui nusprendė, kad kartografija teisinga ir jos keisti nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, jog nuosavybės teisės atkuriamos remiantis dokumentais, kurie išvardinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtuose nutarimuose. Tvarkos 12 punkte detaliai išvardinti dokumentai, kurie gali būti pateikiami nuosavybės teisių atkūrimo metu. Tame tarpe gali būti pateikiami kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai. Dokumentai taip pat nurodomi ir kituose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“. Tvarkos 13 punktas numato, jog jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Teismas, įvertinęs nuosavybės teisių atkūrimo procese surinktus dokumentus, padarė išvadą, kad pagrindiniu dokumentu, pagal kurį būtų galima nustatyti kaimo plotą, laikytini šio kaimo planai. Atkreipė dėmesį, jog byloje pateikti šie planai: 1869 metų planas, pavadintas „(duomenys neskelbtini) 5“, priklausantis valstybiniam dvarui Panary Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities Riešės valsčiui, kuriame kaimo plotas nurodytas 16,75 dešimtinių, o taip pat tos pačios datos (duomenys neskelbtini) 4 ir 6 kaimų planai; 1907 metų planas, pavadintas „8,37 dešimtinių žemės sklypo „(duomenys neskelbtini)“, esančio Vilniaus apskrityje, Riešės valsčiuje, priklausančio papulkininkiui V. V. S. planas“, kuris pažymi, kad pastarajam priklausė 8,37 dešimtinės, sklypas ribojosi su (duomenys neskelbtini) 4 žeme, valstybės mišku, Š. žeme ir Vilijos upe; 1922 metų planas, pavadintas „8,37 dešimtinių žemės sklypo „(duomenys neskelbtini)“, esančio Vilniaus apskrityje, Riešės valsčiuje, priklausančio M. D. planas“, kuris yra 1922 m. liepos 31 d. išduoto leidimo verstis komercine veikla Nr. VII-539 priedas, ir pažymi, kad pastarajam priklausė 8,37 dešimtinės, sklypas ribojosi su (duomenys neskelbtini) 4 žeme, valstybės mišku, Š. žeme ir Vilijos upe (plane nurodyta jo sukūrimo data bei reikalas 1922 metai, 1927 metais buvo padaryta to plano kopija; 1937 metų (duomenys neskelbtini) V kaimo, esančio Riešės valsčiuje, Vilniaus – Trakų apskrityje, Vilniaus vaivadijoje, žemių planas, kurį 1937 metais natūroje išmatavo ir Vilniaus miesto teismo pavedimu padalijimo projektą padarė bei planą nubraižė prisiekusysis matininkas inžinierius. Bendras kaimo plotas nustatytas 9,51 ha, plane išskirta J. Š. privati valda, nurodytas bendras pievos ir miško plotas bei pagal bendrą nuosavybę suprojektuoti sklypai. Nurodyta, kad iš vienos pusės žemė ribojasi su dvaro žemės plytine. Kartu su šiuo planu pateiktas J. Š. ieškinys dėl daugmaž 7 dešimtinių ploto žemės su pastatais padalinimo. 1937 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad ginčijama žemė šalims padalinta 1923 metais, bendru turtu lieka pieva ir miškas, esantys pietryčių dalyje. Teismas pažymėjo, kad paskutinis 1937 metų planas nebuvo įvertintas kartu su kitais dokumentais, kadangi jis buvo gautas iš Specialiųjų tyrimų tarnybos tik 2007 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 4-01-3332, t. y. jau po to, kai buvo atliktas paskutinis (duomenys neskelbtini) V kaimo kartografavimas. Teismo manymu, šis dokumentas atitinka nuosavybės teisių atkūrimui naudojamiems dokumentams nustatytus reikalavimus, todėl turi būti įvertinamas papildomai. Atkreipė dėmesį, jog lydraštyje nurodyta, kad planas buvo gautas iš archyvo, dėl ko laikoma, kad atsakovas ėmėsi ne visų priemonių surinkti visus reikalingus dokumentus teisingam sprendimui priimti. Laikė, jog vien tai, kad planas yra pateiktas vėliau, nėra aplinkybė, leidžianti į šį planą nekreipti reikiamo dėmesio. Teismo manymu, nesiėmus pakankamų priemonių surinkti dokumentus ir dėl to pažeidžiant Tvarkos 13 punktą nevertinus vėliausio dokumento, galėjo būti pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.). Teismas dėl šių aplinkybių priimtą sprendimą panaikino ir klausimą perdavė nagrinėti iš naujo. Pažymėjo, jog kadangi teismas šioje byloje nepriima galutinio sprendimo, o kaimo ploto dydį paveda nustatyti atsakovui, tai negali padaryti kategoriškos išvados dėl V. S., D. M., o vėliau L. M. (duomenys neskelbtini) kaime turėtos žemės įtraukimo į apskaičiuojamą kaimo plotą dėl tos priežasties, kad ploto nustatymo proceso metu gali būti pateikiami papildomi dokumentai ar atliekami tyrimai. Pažymėjo, kad įvertinant šią aplinkybę be jau išanalizuotų duomenų reikalinga remtis ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009 m. sausio 22 d. raštu Nr. R4-156 pateiktais Vilniaus apygardos teismo ipotekos skyriaus archyviniame fonde, nekilnojamojo turto 1933 m. kovo 28 d. – 1938 m. kovo 9 d. ipotekos knygoje Nr. 15480 esančių 1933 metų įrašo ir 1937 metų notarinio akto duomenimis apie L. M. turėtą žemę. Atsižvelgė į tai, kad 1933 metų įraše hipotekos knygoje nurodyta, jog iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) V, išskirta 6 318 kv. m ploto gamyklinė vietovė (duomenys neskelbtini) Stogų tolio gamykla. Šį žemės sklypą valdo M. D., jo vardu Hipotekos knygoje Nr. 4961 įregistruotas (duomenys neskelbtini) V esantis 8,37 dešimtinių žemės sklypas. Šio sklypo atskirtas 6 318 kv. m ploto sklypas, įregistruotas kaip Gamyklinė vietovė (duomenys neskelbtini) – Stogų tolio gamykla. Šią nuosavybę 1935 m. sausio 22 d. M. D. padovanojo savo vaikams, o pastarieji 1937 m. birželio 16 d. pardavė L. M.. Taigi, 1937 metų planas yra sudarytas jau po ipotekos knygoje registruotų operacijų su D. M. žemės sklypu. Teismas pastebėjo, jog pareiškėjai nekelia ginčo dėl jiems priklausančios žemės plotų nustatymo, pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų priimtos. Ginčytinu klausimu liko tik paties kaimo ploto nustatymas. Buvusio (duomenys neskelbtini) V kaimo žemės savininkai, pagal remiantis nuosavybės teisių atkūrimo bylomis sudarytą sąrašą, iš viso pretenduoja į 12,4266 ha žemės. Dėl ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos laikymosi teismas pažymėjo, jog Metodinių nurodymų 1 punkte numatyta, kad apskrities viršininkas įsakymu patvirtina komisijos sudėtį rajonų, miestų žemėtvarkos skyriuose dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo. Į komisijos sudėtį turi įeiti rajonų, miestų žemėtvarkos skyriaus vedėjas (komisijos pirmininkas), žemėtvarkos skyriaus darbuotojas seniūnijoje, žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas, žemėtvarkos skyriaus juristas ir esant reikalui kiti specialistai. Komisijos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas apskrities viršininkui, o apskrities viršininko sprendimas skundžiamas teismui administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (5 p.). Nurodė, jog šis reikalavimas nėra tinkamai įvykdytas, nes skundas viršininko administracijai pateiktas nebuvo. Kadangi atsakovas savo poziciją dėl pareiškėjų reikalo išdėstė 2007 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 20-297 bei kituose procesiniuose dokumentuose, bei atsižvelgiant į tai, kad byla jau buvo nagrinėjama apeliacine tvarka, nebuvo palikta nenagrinėta, o grąžinta papildomų įrodymų rinkimui, teismas netaikė pasekmių, kokios atsiranda iki skundo pateikimo teismui nepasinaudojus ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.
III.
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu (VII tomas, b. l. 139 – 142) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-404 sudarytos komisijos protokolas, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, 8 straipsniu bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, nėra individualus administracinis aktas. Šis protokolas yra nuosavybės teisių atkūrimo procese priimamas procedūrinis aktas, kurio vertinti kaip savarankiško individualaus teisės akto, ginčytino Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, pagrindo nėra. Pareiškėjai, skundu teismui ginčydami Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-404 sudarytos komisijos 2007 m. kovo 6 d. protokolo Nr. 1 4 dalyje įformintą sprendimą, kad (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo teritorijos aplinkinės ribos yra kartografuotos teisingai ir nėra pagrindo jas keisti, neginčijo ikiteismine tvarka.
2. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 5 d. raštas Nr. 20-297 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ yra informacinio pobūdžio ir juo pareiškėjams tiesiog buvo pranešta apie komisijos priimtą sprendimą, todėl šis raštas negali būti laikomas aktu, kuriuo atsisakyta tenkinti skundą dėl komisijos protokolo dalies panaikinimo, ir jis negali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Pareiškėjai apeliaciniu skundu (VII tomas, b. l. 145 – 153) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimo motyvuojamąją dalį arba panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. visą sprendimą arba tik sprendimo motyvuojamąją dalį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Iš sprendimo yra visiškai nesuprantama, yra ar ne skundžiami aktai pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, ar jie motyvuoti. Nors yra akivaizdu, kad skundžiami aktai yra visiškai be jokių motyvų, tačiau teismas to aiškiai nepasako, o tik nurodo, kad atsakovas ištyrė tik ne visus įrodymus, kuomet Vilniaus apskrities viršininko administracija apskritai jokių įrodymų netyrė išskyrus vieną archyvinį planą, kuriame atvaizduotas žemės sklypas apskritai į (duomenys neskelbtini) V rėžinį kaimą, anot atsakovo, nepatenka.
2. Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma ir jų pagrindu atliktos teismo ekspertizės aktu, kuris apskritai teismo nebuvo paminėtas sprendime, darytina išvada, jog visais atvejais atsakovo nustatyti duomenys apie (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribas ir plotą buvo nepagrįsti ir neteisingi. Byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų nustatyti, kokiais objektyviais duomenimis apie padėtį ginčo vietoje iki 1940 metų (planais, nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais, kt.) remiantis kiekvienu konkrečiu atveju atsakovas nustatė vis kitokias (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribas ir plotą. To negali paaiškinti nei atsakovas, nei teismo ekspertas. Sprendime apie tai, kuri iš atsakovo atliktų (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribų ir ploto kartografija yra teisinga, o kuri ne, visiškai nepasisako, tik nurodo, kad tokios kartografijos buvo, joks jų vertinimas nėra pateiktas. O tai buvo teismui privalu padaryti tam, kad išspręstų bylą bei kilusi ginčą iš esmės.
3. Teismas privalėjo pasisakyti tais esminiais klausimais, kuriais nepasisakė teismo ekspertas, t. y. teisės klausimais, o būtent, kaip teisine prasme būtina vertinti vieną ar kitą byloje esantį įrodymą, į kurį atsakovui bus privalu atsižvelgti nagrinėjant (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribų bei ploto nustatymo klausimus naujo. Tačiau teismas nepasisakė dėl M. D. sklypo (plytinės) vertinimo (dėl priskyrimo (duomenys neskelbtini) V rėžiniam kaimui), nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A146-1560/2008 aiškiai nurodė, kad pirmos instancijos teismas turėjo ištirti, ar M. D. sklypas iki 1940 metų nebuvo išskirtas į viensėdį. Sprendimo motyvuojamoji dalis prieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies reikalavimais, nes teismas akivaizdžiai pasirinko tik kelis bylos įrodymus, kuriuos aprašė tendencingai (iškraipė byloje esančius vertimus) ir pateikė jų vertinimą palankų tik atsakovui, nutylėjo, kad reikia vertinti visus įrodymus byloje, nurodė atsakovui vertinti tik kelis jų, nutylėjo, kad teismo ekspertas dėl teismo pasirinktų įrodymų pasisakė visiškai kitaip, teismo ekspertizės akto visiškai nevertino ir tuo kartu pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kur nustatyta, kad nors eksperto išvada teismui ir neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas.
4. Analizuojant klausimą dėl 1937 metų plano vertinimo (dėl viso (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribų) buvo būtina ypatingą dėmesį atkreipti į šio plano ir jo priedų visumą (įrodymo pilnutinumą) bei vertimus į lietuvių kalbą, esančius byloje, kuriuos teikė atsakovas ir pareiškėjai, bei šio plano santykį su kitais byloje esančiais archyviniais dokumentais ir kitais duomenimis, bei vertinti šį planą atsižvelgiant į teismo eksperto grafines išvadas ekspertizės akte. Tačiau sprendime į pastaruosius pareiškėjų argumentus ir pateiktą byloje esančių įrodymų vertinimą neatsakyta. Teismas nepateikė jokių nesutikimo motyvų su teismo ekspertų rašytinėmis ir grafinėmis išvadomis, teismo eksperto išvadų net nenagrinėjo bei visiškai nepaminėjo teismo sprendime, kad toks teismo ekspertizės aktas apskritai egzistuoja ir į jį atsakovas turi atsižvelgti.
5. Teismas sprendime visiškai nieko nepasisako dėl V. M. žemėvaldos, kuomet teismo ekspertai aiškiai nustatė, kad V. M. žemėvalda ir joje buvę statiniai patenka į (duomenys neskelbtini) IV kaimo teritoriją. Tai reiškia, kad atsakovas privalo koreguoti pretendentų atkurti nuosavybės teises buvusiame (duomenys neskelbtini) V rėžiniame kaime skaičių išbraukiant iš šio sąrašo V. M..
6. Pareiškėjai teikė teismui rašytinį prašymą, kuriuo prašė į bylą trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu įtraukti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, nes Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-404 sudarytos komisijos darbe dalyvavo (buvo komisijos nariai) ir jos sprendimą, kurį pareiškėjai ginčija šioje byloje, pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų administravimo Duomenų tvarkymo poskyrio vedėja Gaiva Auglienė ir savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ GIS skyriaus poskyrio vedėjas Gytis Ladyga, ir teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisėms ir pareigoms ateityje. Šis prašymas teismo buvo atmestas. Tačiau būtinybė šį asmenį įtraukti į bylą vis dar yra. Teismas sprendimu išsprendė bylą dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, o dėl tokio procesinės teisės normos pažeidimo ginčijamas sprendimas turi būti naikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
7. Pareiškėjai ne kartą posėdžiuose tiek žodžiu, tiek raštu prašė teismo išreikalauti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ar visų (duomenys neskelbtini) rėžinių kaimų bylą, kurią atsakovas privalo turėti, tačiau teismas jos taip ir neišreikalavo, teismui pakako atsakovo atstovo žodinio paaiškinimo, kad tokios bylos atsakovas neturi, nors pagal Metodinius nurodymus privalo turėti.
8. Teismas skundžiamame sprendime kai kuriuos įrodymus įvardija pagrindiniais, kiti, remiantis teismo logika, tampa fakultatyviaisiais (ne pagrindiniais). Tačiau kaip teismui, taip ir atsakovui, tam tikri įrodymai negali turėti aukštesnės įrodomosios galios nei kiti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Broner“ apeliaciniu skundu (VII tomas, b. l. 155 – 157) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti, o bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai netaikė tokios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, kuria nebegalima pasinaudoti, nesilaikymo pasekmių, t. y. netaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 7 punkto bei 102 straipsnio ir administracinės bylos nenutraukė.
2. Iki bylą grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ikiteisminės skundo nagrinėjimo tvarkos laikymosi klausimas administracinėje byloje apskritai nebuvo keliamas ir šios aplinkybės teismai nenagrinėjo, argumentą dėl tokios tvarkos neišnaudojimo į bylą įtraukta UAB „Broner“ išdėstė tik 2008 m. spalio 30 d. atsiliepime į pareiškėjų paduotą skundą. Būtent dėl to ikiteisminio skundo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo pasekmių taikymo klausimas pirmą kartą teismo buvo iškeltas ir spręstas tik bylą nagrinėjant iš naujo. Dėl šių priežasčių yra nepagrįsta ir atmestina skundžiamo sprendimo motyvacijos dalis, susijusi su tuo, kad „byla jau buvo nagrinėjama apeliacine tvarka, nebuvo palikta nenagrinėta“.
3. Pareiškėjai yra laikytini praleidusiais skundo dėl komisijos sprendimo padavimui bei išankstiniam nagrinėjimui ne per teismą taikytinus terminus. Šiuo metu yra nebegalima pasinaudoti išankstine bylos nagrinėjimo ne per teismą, o per apskrities viršininką, tvarka. Todėl, konstatavus ikiteisminės skundo nagrinėjimo tvarkos neišnaudojimą, aktualiu atveju turėtų būti taikomos ne Administracinių bylų teisenos įstatymo 104 straipsnio pasekmės, bet administracinė byla turėtų būti nutraukta Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu su Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnyje numatytomis pasekmėmis.
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (VIII tomas, b. l. 1 – 6) prašo jų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Teismas negali peržengi savo kompetencijos ribų ir spręsti klausimus, priskirtus kitos viešojo administravimo institucijos kompetencijai. Nurodymas, kokiais įrodymais, dokumentais, faktinėmis aplinkybėmis turi vadovautis ir kaip juos turi vertinti institucija, vykdydama teismo sprendimą neatitiktų viešojo administravimo principų, įtvirtintų Viešojo administravimo įstatyme. Papildomi Vilniaus apskrities viršininko administracijos elgesio išaiškinimai teismo sprendime nėra reikalingi, kadangi institucijos pareigos priimant sprendimą tiek dėl dokumentų vertinimo, tiek kitais klausimais nustatytos teisės aktuose.
2. Vykdydamas teismo įpareigojimą, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pateikė teismui visą turimą su ginču susijusią medžiagą, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo bylas Nr. 49, Nr. 5210, Nr. 5352 ir Nr. 158, kurios yra pridėtos prie teisminės bylos.
3. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 158 kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises į V. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę buvusio savininko sūnus V. M. pateikė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1997 m. spalio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6-1601/1997, kuriuo teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog „pareiškėjo V. M. (V. M.) tėvas V. M. (V. M.), miręs 1970 m. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 2 106 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) V Vilniaus rajone“. Šis teismo sprendimas, remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi bei Tvarkos 12 punktu, yra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. Todėl yra nepagrįstas pareiškėjų teiginys, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija privalo koreguoti pretendentų atkurti nuosavybės teises buvusiame (duomenys neskelbtini) V rėžiniame kaime skaičių išbraukiant iš šio sąrašo V. M..
4. Nagrinėjamu atveju bylos išsprendimas neturės įtakos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisėms ar pareigoms, kadangi pareiškėjai skunde nereikalauja nustatyti (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribų ir ploto, tačiau prašo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją išnagrinėti šį klausimą iš naujo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Broner“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (VIII tomas, b. l. 9) nurodo, jog su apeliaciniu skundu sutinka.
UAB „Broner“ atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (VIII tomas, b. l. 10 – 15) prašo jų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nepagrįsta yra apeliacinio skundo nuoroda į tai, kad teismas nevertino Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto atliktos ekspertizės (pirminio ir patikslinto ekspertizės aktų) išvadų.
2. Jau 1907 m. plytinės sklypas nebebuvo laikomas (duomenys neskelbtini) V kaimo dalimi, kuri būtų lygiavertė „Š. valstiečių žemei“, t. y. jų rėžiams. 1907 m. plane plytinės sklypas nuo visų valstiečių rėžiais suskirstytų žemių atskirtas jį identifikuojant „A“, o vėlesniame 1927 m. plane apskritai yra išnykusi bet kokia plytinės sklypo sąsajumo nuoroda į „(duomenys neskelbtini) 5“ rėžiais suskirstytas valstiečių žemes.
3. Pagal 1937 m. „(duomenys neskelbtini) V kaimo, esančio Riešės valsčiuje, Vilniaus – Trakų apskrityje, Vilniaus vaivadijoje žemių planą“ ir 2007 m. rugsėjo 12 d. Specialiųjų tyrimo tarnybos lydraštį Vilniaus apskrities viršininkui Nr. 4-01-3332, viso 1937 m. (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribos yra tokios, kokios pavaizduotos 1937 m. plane, o jo plotas sudaro 9,51 ha.
4. Prie rėžinio valstiečių, tuo metu turėjusių ne daugiau kaip nepilnus 10 ha žemės, kaimo (duomenys neskelbtini) V priskirti dar 8,37 dešimtines – 9,14 ha „dvaro žemės plytinė (duomenys neskelbtini)“ nėra jokio loginio pagrindo, jau nekalbant apie faktinį ar juo labiau teisinį. Galiausiai, 8,37 dešimtinių – 9,14 ha vienam asmeniui nuosavybės teise priklausęs plytinės sklypas net neturėjo jokių rėžio požymių.
5. Teismas turėtų įvertinti tai, kad ekspertizės išvados dėl V. M. interesų (duomenys neskelbtini) IV kaimo teritorijoje, iš esmės paneigia būtent pačių pareiškėjų patikslintame skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėstytus argumentus ir jų pagrindu darytas išvadas, jog „neįmanoma situacija, kai viena kaimo dalis (V. M. sklypas) ir kita kaimo dalis <...> yra atskirtos žemės plotu (apie 10 ha), kuris nėra (duomenys neskelbtini) V kaimo teritorija. Tai, kad plytinės sklypas yra įsiterpęs tarp dviejų to paties (duomenys neskelbtini) V kaimo dalių, yra dar vienas argumentas, patvirtinantis, kad šią D. M. priklausiusią teritoriją nepagrįstai atsisakyta įtraukti į bendrą kaimo plotą“. Priešingai pareiškėjų deklaruotai aplinkybei, plytinės sklypas nėra įsiterpęs.
6. Teismas yra įvertinęs ne tik Metodinių nurodymų, tačiau ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, 1993 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, 1993 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ bei Tvarkos aktualias nuostatas.
7. Nepagrįsti pareiškėjų argumentai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikino ir perdavė šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 2.3-404 antruoju punktu Komisija buvo įpareigota pateikti išvadas dėl atliktų kartografijų pagrįstumo. Ši įsakymo formuluotė leidžia daryti išvadą, kad Komisijai buvo pavesta pateikti išvadą dėl visų (duomenys neskelbtini) V kaimo kartografijų. Šios aplinkybės teismo nebuvo ištirtos ir sprendime dėl jų nepateiktas joks vertinimas. Teismas, atmesdamas pareiškėjų skundo 1-ąjį ir 2-ąjį reikalavimus nenurodant su šių reikalavimų išsprendimu susijusių motyvų, pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalį. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog pareiškėjų reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo spręsti (duomenys neskelbtini) V kaimo ribų ir ploto nustatymo klausimą iš naujo galėtų būti tenkinamas tuo atveju, jei remiantis įrodymų visuma būtų visiškai argumentuotai nustatyta, jog nustatyti duomenys yra akivaizdžiai nepagrįsti (nesiremta atitinkamais dokumentais, jais remiantis padarytos nepagrįstos išvados, kt.) ir neteisingi (tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad kurioje nors iš atliktų kartografijų (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo riba nustatyta pagrįstai ir teisingai, įpareigojimas kartografuoti teritoriją iš naujo būtų beprasmis).
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija nesiėmė visų įmanomų priemonių surinkti visus reikalingus dokumentus bei rengdama (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo kartografiją neįvertino 1937 m. plano, dėl ko panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 20-297 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo” įformintą Vilniaus apskrities viršininko sprendimą patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-404 sudarytos komisijos 2007 m. kovo 6 d. protokolo Nr. 1 4 dalyje įformintą sprendimą, kad (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo teritorijos aplinkinės ribos yra kartografuotos teisingai ir nėra pagrindo jas keisti; panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-404 sudarytos komisijos 2007 m. kovo 6 d. protokolo Nr. 1 4 dalyje įformintą sprendimą, kad (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo teritorijos aplinkinės ribos yra kartografuotos teisingai ir nėra pagrindo jas keisti; įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją nagrinėti (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribų bei ploto nustatymo klausimą iš naujo.
Pareiškėjai apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, nurodo, jog teismas iš esmės neįvykdė apeliacinės instancijos teismo nurodymų, t. y. visiškai nevertino, ar skundžiami atsakovo aktai atitiko viešojo administravimo subjektų priimamiems aktams keliamus esminius turinio reikalavimus, nenagrinėjo, kuri iš atsakovo atliktų (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo kartografija yra teisinga.
Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktą turėtos žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, čia nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai išvardyti Tvarkos 12 punkte, kuris nukreipia ir į kitus poįstatyminius teisės aktus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 349, 1993 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 407), kuriais patvirtinti Žemės valdymo nuosavybės teise valdymo faktą patvirtinančių papildomų dokumentų sąrašai. Tvarkos 13 punkte reglamentuota, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą.
Metodiniuose nurodymuose yra išvardytas sąrašas darbų, kuriuos turi atlikti miestų žemėtvarkos skyriai, įgyvendindami Tvarkoje nustatytą pavedimą dėl turėtų žemės sklypų/kaimo ribų ir ploto kartografavimo. Metodinių nurodymų 3.3 punkte nurodyta, jog žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas ar teritorinio žemėtvarkos skyriaus specialistas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamą sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, plotų nustatymą iš planų. Metodinių nurodymų 3.4 punkte įtvirtinta, kad dokumentacijos tyrimas įforminamas protokolu. Jame turi būti nurodyta, kada ir kas tyrė papildomus dokumentus, kokius įrašus juose pripažino tinkamais žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktui įrodyti. Kai tiriant disponuojama ne vieninteliu papildomu dokumentu, jie tarpusavyje sulyginami ir detaliau tiriamos nesutapimų priežastys (Metodinių nurodymų 3.5 p.). Metodinių nurodymų 3.6.2 punkte numatyta, kad jei kaimas yra rėžinis (neišskirstytas į vienkiemius), būtina vietoje kartografuoti kaimo aplinkines ribas ir nustatytą bei apskaičiuotą kaimo plotą, taip pat savininkų, turėjusių žemės valdas šiame kaime, skaičių palyginti su pateiktu sąrašuose. Rėžinio kaimo kartografavimo darbų atlikimo data ne vėliau kaip prieš 10 dienų paskelbiama vietinėje spaudoje arba piliečiai iškviečiami raštu. Jei kartografuojant rėžinio kaimo ribas kyla ginčai dėl kaimo ribų ar ploto, kartografavimą atliekantis specialistas išnagrinėja gautas pretenzijas ir pateikia komisijai pasiūlymus dėl ginčų išsprendimo būdo. Metodinių nurodymų 5 punktas reglamentuoja, kad paruošus dokumentaciją, teritorinio žemėtvarkos skyriaus skelbimų lentoje yra skelbiama jos svarstymo data ir vieta. Į komisijos posėdį visi pretendentai, pageidaujantys gauti žemę šiame kaime, raštu kviečiami tuo atveju, jei kartografuojant rėžinio kaimo ribas kilo ginčų dėl kaimo ribų ar ploto. Sprendimas, kuris priimamas komisijos narių paprasta balsų dauguma, skelbiamas žemėtvarkos skyriaus skelbimų lentoje. Komisijos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas apskrities viršininkui, o apskrities viršininko sprendimas skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Taigi teisės aktais detaliai reglamentuojama atsakovo kompetencija, vykdant Tvarkos 106 punkte ir Metodiniuose nurodymuose jam pavestą funkciją dėl rėžinio kaimo ribų ir ploto nustatymo, atsakovas privalo panaudoti visą jo žinioje esančią archyvinę medžiagą (grafinę ir tekstinę) bei kitus informacijos šaltinius (esant reikalui liudytojus) ir pažymėti kartografuojamo rėžinio kaimo ribas ir plotą teisės aktų nustatyta tvarka.
Todėl teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog ta aplinkybė, kad atsakovas kartografuodamas (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribas neįvertino 1937 m. kaimo plano, sudaro pagrindą panaikinti skundžiamus sprendimus ir įpareigoti atsakovą nagrinėti (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribų bei ploto nustatymo klausimą iš naujo.
Iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad rėžinio kaimo ribų ir ploto nustatymas susideda iš eilės veiksmų, atsakovui nustatyta kompetencija, apimanti ir pareigą įvertinti visas faktines aplinkybes ir įrodymus, o tai savo ruožtu sąlygoja, kad teismas, nustatęs, jog kartografuojant (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo ribas bei plotą, buvo įvertinti ne visi archyviniai duomenys, negali riboti atsakovo kompetencijos iš naujo kartografuojant rėžinio kaimo plotą ir ribas, nurodant, kuriuos dokumentus atsakovas privalo įvertinti ir kaip. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis negali padaryti kategoriškos išvados dėl V. S., D. M. ir L. M. (duomenys neskelbtini) kaime turėtos žemės įtraukimo į apskaičiuojamą rėžinio kaimo plotą dėl tos priežasties, kad ploto nustatymo proceso metu gali būti pateikiami papildomi dokumentai ar atliekami tyrimai, teisėjų kolegijos nuomone, visiškai atitinka minėtą teisinį reglamentavimą. Atkreiptinas dėmesys, jog teisės aktai suteikia teisę suinteresuotiems asmenims teikti pretenzijas iš naujo kartografuojant rėžinio kaimo ribas, kurios turi būti įvertintos teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas visiškai nepasisakė dėl V. M. žemėvaldos priskyrimo (duomenys neskelbtini) V rėžiniam kaimui. Kaip minėta, Metodiniuose nurodymuose atsakovui nustatyta pareiga kartografuojant rėžinio kaimo ribas ir plotą nustatyti savininkų, turėjusių žemės valdas šiame kaime, skaičius ir jį palyginti su pateiktu sąrašuose. Šis teisinis reglamentavimas suponuoja pareigą atsakovui iš naujo atliekant (duomenys neskelbtini) V rėžinio kaimo kartografiją tiksliai nustatyti šiame rėžiniame kaime buvusių savininkų skaičių.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų prašymas išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą, 2009 m. liepos 17 d. nutartyje sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismas neturi teisės kištis į viešojo administravimo subjektų veiklą, pažymėjo, jog dokumentai, kuriais remiantis turi būti vykdomas sprendimas nėra sprendime nurodyti, o jų nustatymas ir surinkimas priklauso atsakovo kompetencijai. Taigi laikytina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo poziciją dėl įrodymų vertinimo ir nagrinėjimo byloje jau išsakė 2009 m. liepos 17 d. nutartyje.
Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutarties dalį, kuria sustabdytas Nr. I-629-142/2009 bylos nagrinėjimas, panaikino, pažymėjęs, jog pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą remiantis tuo, kad kitoje byloje yra ginčijamos (duomenys neskelbtini) V kaimo ribos, nėra pagrindo, nes kaimo ribų pakeitimas negali paneigti detaliuoju planu suplanuoto trečiųjų asmenų naudojamo žemės sklypo teisėtumo. Todėl pareiškėjų argumentai, jog teismas nepagrįstai į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu neįtraukė Vilniaus miesto savivaldybės tuo pagrindu, kad bylos yra susijusios, yra nepagrįsti ir atmestini.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei ginčą reglamentuojančias teisės normas, konstatuoja, kad pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų rinkimo, tyrimo ir vertinimo bei bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo ir ištyrimo taisykles, nėra. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visus pareiškėjų skundo reikalavimus, todėl pareiškėjų apeliacinio skundo teiginys, kad teismas neatsakė į visus jų skundo reikalavimus, yra nepagrįstas.
Pažymėtina, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija bei UAB „Broner“ apeliaciniuose skunduose nurodė, jog pareiškėjai nagrinėjamu atveju nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl administracinė byla turėtų būti nutraukta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad šis ginčas apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjamas antrą kartą. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartyje pagrindo nutraukti administracinę bylą dėl to, kad pareiškėjai nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, nenustatė, byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (nurodyta į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiąjį suinteresuotą asmenį UAB „Broner“, rinkti naujus įrodymus ir nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes), todėl tenkinti atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „ Broner“ apeliacinius skundus pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjų O. I. M., J. M., L. Š., J. Š. (J. Š.), Z. T. Š. (Z. T. Š.), E. Š., atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Broner“ apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Irmantas Jarukaitis
Ričardas Piličiauskas