Byla Nr. 1-123-1083/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36976-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.9.7.; 1.2.4.6.1.; 2.1.14.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. 

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,

sekretoriaujant Laurai Levickienei,

dalyvaujant: prokurorei Daliai Styrienei,

nukentėjusiajam A. P.,

kaltinamajam A. T., jo gynėjui advokato padėjėjui M. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį

nustatė:

1.       A. T. 2020 m. rugsėjo 14 d., apie 18.30 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. P. į kairį šoną ir sukėlė jam fizinį skausmą.

2.       Įrodymai

2.1.                      Kaltinamasis A. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad jis gyvena pas savo sužadėtinės I. P. tėvus ((duomenys neskelbtini)). Tikslių datų neprisimena, bet gali būti, kad tai buvo 2020 m. rugsėjo 11 d. (penktadienį) ir 2020 m. rugsėjo 14 d. (pirmadienį). Penktadienį jam sugrįžus iš darbo jo sužadėtinė I. P. papasakojo, kad į kiemą buvo atėjęs A. P. ir gėrė su jos tėvu P. P., o ji išvarė A. P. iš kiemo. Jam žinoma, kad uošvienė ir I. P. nepageidauja, jog A. P. lankytųsi pas juos, nes jo sužadėtinė vaikystėje yra nukentėjusi nuo A. P.. Anksčiau A. P. taip pat buvo išvarytas iš kiemo. Pirmadienį (2020 m. rugsėjo 14 d.), tikslaus laiko negali pasakyti, bet apie 18 val., grįždamas po darbo į namus, pasiėmęs dukrą iš darželio, važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pro (duomenys neskelbtini) kaimo koplytėlę. Priekyje pamatė A. P.. Pastarasis buvo sustojęs tam, kad praleistų jį, A. P. buvo nulipęs nuo dviračio. Privažiavus A. P. jam pasirodė, jog A. P. lygtai vaipėsi. Jam neįtiko A. P. veido išraiška ir jis (kaltinamasis) pagalvojo, jog A. P. žino, kad jam (kaltinamajam) žinoma apie penktadieninį įvykį (apie A. P. išvarymą iš kiemo) ir dėl to A. P. tyčiojasi. Norėdamas pats pasakyti, jog A. P. nesiartintų prie jo (kaltinamojo) šeimos, jis sustojo, išlipęs iš automobilio priėjo arčiau A. P. ir jam piktai pasakė „tu, pedofile, nesiartink prie mano šeimos“. Supratęs, kad jis (kaltinamasis) žino apie A. P. praeitį (teistumą už pedofiliją), pastarasis supyko ir pradėjo dviračiu trankyti į žemę, siūlyti jam eiti ir išsiaiškinti su juo. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jie abu vienas ant kito šaukė. Konflikto metu jis A. P. nesudavė jokių smūgių. A. P. pradėjo grasinti, kad praneš policijai, todėl jis sėdo į savo automobilį ir nekreipdamas dėmesio į A. P. nuvažiavo. Nuvažiuodamas girdėjo, kaip A. P. jam grasino, kad jam bus blogai. Nuvažiuodamas matė, kad kažkas buvo prie parduotuvės. Mano, kad šalikelėje augantys medžiai netrukdė asmenims, esantiems prie parduotuvės, matyti įvykio vietos. Grįžęs į namus apie šį įvykį pasipasakojo savo sužadėtinei. Mano, kad A. P. meluoja ir apkalba jį, nes norėjo sukelti skandalą, kad pamatytų kiti ir nori pasipelnyti. 

2.2.                      Nukentėjusysis A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2020 m. rugsėjo 11 d., jis padėjo savo broliui P. P. pas jį (pas brolį) krauti malkas. Baigus krauti malkas brolis P. P. davė jam 5 eurus ir pasiūlė nuvažiuoti į parduotuvę, nupirkti alaus bei grįžus kartu išgerti alų. Jis brolio dviračiu nuvažiavo į parduotuvę, nupirko alaus ir grįžo atgal. Tačiau nespėjus išgerti alaus juos abu (su broliu) kieme pamatė brolio dukra I. P. (ji kartu su kaltinamuoju A. T. gyvena viename name su jo broliu P. P.) ir liepė jiems (nukentėjusiajam A. P. ir jo broliui P. P.) eiti į savo namus. Kai dukterėčia I. P. išvarė jį (nukentėjusįjį) iš kiemo, brolis P. P. nieko nesakė. Prieš išeinant iš brolio kiemo jiedu pasidalino alų. Po kelių dienų, tiksliai laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2020 m. rugsėjo 14 d., G. P. (kuriai jis padeda vykdyti individualią žemės ūkio veiklą (ūkininkauti)) paprašė jai padėti ir pašerti jos veršelius. Jis (nukentėjusysis) dviračiu nuvažiavo iki fermos, kurioje laikomi veršeliai. Ši ferma yra maždaug už 0,5 km nuo G. P. namų. Pašėręs veršelius jis apie 18.30 val. važiavo atgal pas G. P.. Pakeliui pamatė keliu atvažiuojantį automobilį. Jis sustojo ir nulipo nuo dviračio tam, kad praleistų atvažiuojantį automobilį (dviratį laikė prie savo dešinio šono). Tačiau šis automobilis sustojo prie jo (nukentėjusiojo). Iš automobilio išlipo brolio žentas – kaltinamasis A. T., kuris pasakė, kad jis (nukentėjusysis) nebeitų pas savo brolį (P. P.) į kiemą ir sudavė jam ranka į kairį šoną. Smūgis buvo stiprus, dėl smūgio jis juto stiprų fizinį skausmą, todėl jis pritūpė. Tuomet kaltinamasis A. T. užsimojo antrą kartą, tačiau jis (nukentėjusysis) pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus, po ko kaltinamasis A. T. įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Tuomet jis nusistūmė dviratį iki parduotuvės, esančios apie 150 metrų nuo įvykio vietos (dviračiu važiuoti nebegalėjo dėl skausmo). Prie parduotuvės buvo V. A. ir S. M., kurie pasakė jam, jog matė įvykį, tik nespėjo prieiti prie jo ir jam padėti. Tarp įvykio vietos ir parduotuvės yra keli medžiai, tačiau matomumui jie netrukdo, todėl mano, kad V. A. ir S. M. galėjo viską matyti. V. A. palydėjo jį (nukentėjusįjį) iki G. P.. Sugrįžęs jis apie įvykį papasakojo G. P., parodė jai sumuštą vietą, o pastaroji paskambino jo broliui P. P., papasakojo jam apie įvykį ir pasakė, kad jis (nukentėjusysis) kvies policijos pareigūnus. Po to jis (nukentėjusysis) iškvietė policijos pareigūnus, taip pat atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie išvežė jį į gydymo įstaigą. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojams išvežant jį į gydymo įstaigą, policijos pareigūnai dar nebuvo atvykę. Kitą dieną (2020 m. rugsėjo 15 d.) jis nuvyko pas medicinos ekspertus. 2020 m. rugsėjo 16 d. dėl skausmo jis dar kartą iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, kurie dar kartą išvežė jį į gydymo įstaigą. Sumušimo vietoje jis juto skausmą ir buvo gumbas. Skausmą juto apie dvi savaites po įvykio, per tą laiką jis negalėjo padėti G. P. dirbti ūkio darbus. Prieš įvykį jokių konfliktų nebuvo, jis nebuvo susižalojęs ir jam niekas negrasino. Įvykio dieną (2020 m. rugsėjo 14 d.), prieš aptariamą įvykį jis alkoholio nevartojo, įvykio metu buvo blaivus, o po įvykio V. A. davė jam atsigerti alaus, nes jam labai skaudėjo ir jis manė, kad tai sumažins skausmą. Po aptariamo įvykio jis su savo broliu P. P. nebendravo. Anksčiau jis buvo teistas už nepilnamečių asmenų tvirkinimą ir už asmens sumušimą, tačiau bausmes atliko 2011 metais.

2.3.                      Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. P. parodė, kad kartu su kaltinamuoju A. T. gyvena faktinėje šeimoje. Anksčiau jie gyveno užsienyje, bet sugrįžę į Lietuvą su savo vaikais apsistojo pas jos tėvus. Vaikystėje yra nukentėjusi nuo tėvo brolio (nukentėjusiojo A. P.), tik apie tai savo tėvams iki aptariamo įvykio nieko nepasakojo. Apie tai žinojo tik kaltinamasis A. T.. Nukentėjusiajam A. P. buvo žinoma, kad jis nepageidaujamas jų kieme, nes čia gyvena mažamečiai vaikai. Nukentėjusysis A. P. dirba pas kaimynę G. P. (gyvenančią kitoje kelio pusėje) ir buvo kelis kartus atnešęs jai (liudytojai) pieno, tuomet nukentėjusiajam A. P. ji pasakė, kad šis nepageidaujamas jų kieme. Tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2020 m. rugsėjo 11 d., atsikėlusi po pietų miego ji pamatė savo tėtį P. P. ir jo brolį (nukentėjusįjį A. P.) kieme, prie ūkinio pastato, geriančius alų. Ji barė savo tėtį dėl gėrimo su A. P. ir išvarė A. P. iš kiemo. Išeidamas iš kiemo A. P. buvo sveikas, ji nepastebėjo, kad šis būtų sužalotas. Grįžus į namą tėtis paklausė jos, dėl ko ji išvarė A. P. iš kiemo, o ji pasakė, kad nenori, jog A. P. lankytųsi šiuose namuose, nes vaikystėje nuskriaudė ją ir viską papasakojo tėčiui, o vėliau iš miško grįžusiai mamai. Po to tėtis jai pasakė, kad A. P. pas juos buvo atėjęs jo kvietimu, kad A. P. padėjo jam krauti malkas, kad jis davė pinigų A. P. alkoholiui nupirkti. Vakare pasakė kaltinamajam A. T. apie tai, kad buvo atėjęs A. P. ir kad ji A. P. išvarė iš kiemo, kaltinamasis A. T. pagyrė ją dėl to. Savaitgalis praėjo įprastai. Pirmadienį (2020 m. rugsėjo 14 d.) po darbo sugrįžęs kaltinamasis A. T. pasakė, kad matė nukentėjusįjį A. P., kuris važiavo su dviračiu, sustojo praleisti jo (važiuojančio su automobiliu) ir lygtai maivėsi prieš jį, todėl jis (kaltinamasis A. T.) sustojo pakalbėti su nukentėjusiuoju A. P.. Kaltinamasis A. T. taip pat jai pasakojo, kad jiedu šaukė vienas ant kito, kad nukentėjusysis A. P. buvo labai agresyvus, siūlė paeiti į šoną ir pasiaiškinti, o po žodinio konflikto jis (kaltinamasis) sėdo į automobilį ir grįžo į namus. Įvykio vieta yra ties pastatu (koplytėle), kuriame šarvojami žmonės (esančiu (duomenys neskelbtini)).

2.4.                      Liudytojas P. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2020 m. rugsėjo 11 d. Tądien jis pasikvietė savo brolį (nukentėjusįjį A. P.), kad šis padėtų jam krauti malkas. Žento (kaltinamojo A. T.) pagalbos jis neprašė, nes pastarasis buvo darbe. Malkos buvo atvežtos į jo (liudytojo) kiemą. Nukentėjusysis A. P. atėjo ir padėjo jam krauti malkas. Baigus darbą jis davė nukentėjusiajam A. P. pinigų, kad šis nupirktų alaus. Pastarasis jo (liudytojo) dviračiu nuvyko į parduotuvę ir parvežė kiekvienam po butelį alaus. Pradėjus gerti alų iš namo išėjo jo (liudytojo) dukra I. P., kuri pasakė, kad nukentėjusysis A. P. nepageidaujamas ir išvarė nukentėjusįjį A. P. iš kiemo. Jis (liudytojas) nieko nesakė, nes nukentėjusysis A. P. nesipriešino ir išėjo. Grįžus į namus jis (liudytojas) paklausė savo dukros I. P., dėl ko ji užpuolė jo brolį, o dukra jam papasakojo, kad nukentėjusysis A. P. vaikystėje yra ją nuskriaudęs ir ji pergyvena dėl savo mažametės dukros. Po to jis (liudytojas) pasakė, kad nukentėjusįjį A. P. pakvietė jis (liudytojas), kad alus buvo nupirktas jo (liudytojo) iniciatyva. Tądien kraunant malkas nukentėjusysis A. P. nesiskundė, kad jam kažką skaudėtų, pastarasis atrodė sveikas. Tiksliai nepamena kada, bet tai galėjo būti jau kitą dieną, vakare, jam (liudytojui) paskambino G. P., kuri pasakė, kad jis tvarkytų savo žentą (kaltinamąjį A. T.), nes pastarasis primušė jo brolį (nukentėjusįjį A. P.). Taip pat G. P. sakė, kad nukentėjusiajam A. P. skauda šoną ir jis (nukentėjusysis) kvies policijos pareigūnus. Jis (liudytojas) pasakė, kad jeigu jį (nukentėjusįjį) tikrai sumušė kaltinamasis A. T., tegul kviečia policijos pareigūnus. Tądien, kai jam skambino G. P., jo žentas (kaltinamasis A. T.) buvo darbe. Po G. P. skambučio jis kalbėjo su žentu (kaltinamuoju A. T.), pastarasis jam sakė, kad jiedu su nukentėjusiuoju A. P. tik apsižodžiavo. Po to, kai dukra I. P. išvarė nukentėjusįjį A. P. iš kiemo, jis (liudytojas) su nukentėjusiuoju nebendravo.

2.5.                      Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. P. parodė, kad ji vykdo individualią žemės ūkio veiklą (ūkininkauja), o jai padeda nukentėjusysis A. P., kuris gyvena atskirai. Tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2020 m. rugsėjo 14 d. Tą dieną nukentėjusysis A. P. dirbo pas ją. Apie 18 val. nukentėjusysis A. P. su dviračiu išvažiavo į fermą pašerti veršelių. Ferma nuo jos namų yra apie 0,5 km. Įprastai nukentėjusysis A. P., šerdamas veršelius, užtrukdavo iki 30 minučių, tačiau tąkart jai pasirodė, jog nukentėjusysis užtruko ilgiau. Grįžęs pas ją į namus nukentėjusysis A. P. jai paskambino ir pasakė, kad ji išeitų į kiemą, nes reikia pakalbėti. Jai išėjus į kiemą nukentėjusysis A. P. skundėsi skausmais ir pasakė, kad jį sumušė brolio žentas (kaltinamasis A. T.), papasakojo, kad važiuodamas dviračiu jis (nukentėjusysis) sustojo praleisti atvažiuojančio automobilio, o automobiliui sustojus iš jo išlipo kaltinamasis A. T., kuris sudavė jam (nukentėjusiajam) į kairį šoną. Iki to laiko, kol nukentėjusysis A. P. išvyko šerti veršelių, jis buvo blaivus ir sveikas. Apžiūrėjusi sumuštą vietą matė, kad ši vieta paraudusi ir patinusi. Tuomet ji paskambino nukentėjusiojo broliui P. P., jam papasakojo apie įvykį ir pasakė, jog nukentėjusysis A. P. kvies policijos pareigūnus. P. P. tam neprieštaravo, todėl A. P. iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus ir policijos pareigūnus. Atvažiavę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai išvežė nukentėjusįjį A. P. į gydymo įstaigą, o policijos pareigūnai atvyko maždaug po 2 valandų. 2020 m. rugsėjo 15 d. nukentėjusysis A. P. vyko pas ekspertus, o 2020 m. rugsėjo 16 d. jį antrą kartą iš jos namo kiemo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai išvežė į gydymo įstaigą. Po šio aptariamo įvykio ji kas antrą dieną paskambindavo A. P., domėdavosi jo sveikata, buvo nuėjusi pas jį. Nukentėjusysis A. P. vilko koją, minėjo, kad jam labai skauda sumuštą vietą, vartojo gydytojo išrašytus vaistus. Pas ją dirbti nukentėjusysis A. P. sugrįžo maždaug po 2 savaičių.

2.6.                      Liudytojas S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2020 m. rugsėjo 14 d. apie 18–19 val. Tą dieną grįžo iš darbo ir buvo prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Tuo metu šalia buvo daugiau asmenų, bet jų tiksliai nepamena. Kartu su kolega V. A. rūkydami matė dviračiu atvažiuojantį nukentėjusįjį A. P.. Jis važiavo keliu, pro koplytėlę. Matė, kaip ties koplytėle nukentėjusiajam A. P. kelią užstojo automobilis. Matė, kaip nukrito nukentėjusiojo A. P. dviratis, todėl jiedu su V. A. norėjo eiti ir padėti A. P., bet nespėjo, nes minėtas automobilis nuvažiavo. Tada nukentėjusysis A. P. atsistūmė dviratį prie jų, prie parduotuvės ir pasakė, kad jį sumušė kažkoks giminaitis. Nukentėjusysis A. P. buvo susiėmęs už šono, paprašė jo (liudytojo) padėti pastatyti dviratį. Pabuvęs apie 10 minučių jis (liudytojas) išėjo į namus.

2.7.                      Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. A. parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2020 m. rugsėjo 14 d., apie 18.30 val. Tądien su S. M. grįžo iš darbo ir sėdėjo prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Rūkydami matė, kaip dviračiu nuo fermų atvažiuoja nukentėjusysis A. P., kaip prie sankryžos, ties koplytėle, prie nukentėjusiojo sustojo automobilis. Taip pat matė, kaip iš sustojusio automobilio išlipo vyriškis, kaip jiedu su nukentėjusiuoju A. P. kalbėjosi, kaip nukrito dviratis ir nukentėjusysis A. P. pritūpė. Tuomet jie su S. M. norėjo padėti A. P., paėjo kelis žingsnius link A. P., tačiau minėtas vyriškis sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Po to A. P. atsistūmė dviratį prie parduotuvės, jis buvo susiėmęs už šono ir dejavo, kad jam skauda, pasakė, kad jį sumušė (sudavė į šoną) giminaitis. Suprato, kad nukentėjusiajam A. P. skauda. Jis (liudytojas) palydėjo A. P. nuo parduotuvės iki moters (jos vardas Genovaitė), kuriai A. P. padeda dirbti ūkio darbus. Kitą dieną buvo nuėjęs pas nukentėjusįjį A. P., pastarasis negalėjo atsikelti iš lovos. Nukentėjusysis gydėsi namuose apie savaitę laiko, jis (liudytojas) nešė jam maistą. 

2.8.                      Liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra policijos pareigūnas ir jam dažnai tenka vykti į įvairius įvykius, todėl šio konkretaus įvykio aplinkybių nepamena. Tai buvo trumpas iškvietimas, ten nieko nematė ir su niekuo negalėjo pabendrauti. Tą dieną buvo labai daug iškvietimų ir dėl šios priežasties į šį įvykį atvyko vėliau. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

2.9.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 14 d., 19.09 val. gavo pranešimą, kad maždaug prieš 30 minučių buvo sumuštas pranešėjas A. P., kuriam skauda šoną. Jį sumušė vietinis gyventojas, vardo ir pavardės nežino, bet gali nurodyti, kur gyvena. Kadangi tądien turėjo reaguoti į daug įvykių, šis įvykis laukė eilėje. Į (duomenys neskelbtini) kaimą nuvyko 21.03 val., tačiau pranešėjas jau buvo išvežtas į Respublikinę Panevėžio ligoninę. Kadangi paties pranešėjo namuose nebuvo, o įtariamojo anketiniai duomenys ir jo buvimo vieta buvo nežinomi, dėl šios priežasties su įtariamuoju bendrauta nebuvo, jis į policijos įstaigą pristatytas nebuvo. Pasitikslinus gavo informaciją, kad pranešėjui buvo nustatytas kairio klubo sumušimas, jam buvo paskirtas ambulatorinis gydymas, o procesinius veiksmus su nukentėjusiuoju atliks kiti policijos pareigūnai. Todėl daugiau jokių veiksmų, susijusių su šiuo įvykiu, jis (liudytojas) neatliko (1 t., 77 b. l.).

2.10.                      Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini). A. Į. vietoje tyrimui reikšmingų daiktų nerasta, niekas nepaimta (1 t., 10–11, 13 b. l.).

2.11.                      Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad apžiūros metu nukentėjusiojo A. P. sužalojimo požymių nenustatyta, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra objektyvių sužalojimo požymių, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas; tikėtina, kad aptariamo įvykio metu nukentėjusiajam A. P. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas; nukentėjusysis A. P. į gydymo įstaigą buvo pristatytas du kartus – 2020 m. rugsėjo 14 d. 20.13 val. ir 2020 m. rugsėjo 16 d. 12.20 val., abu kartus nukentėjusysis skundėsi skausmais kairiajame šone, nurodė, kad jį sumušė kitas asmuo, abu kartus jam buvo diagnozuotas kairio klubo sumušimas; nukentėjusiajam buvo paskirtas medikamentinis gydymas (1 t., 43–44 b. l.).

2.12.                      Iš akistatos protokolo matyti, jog akistatos metu nukentėjusysis A. P. ir A. T. kiekvienas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus (1 t., 102–103 b. l.).

2.13.                      Iš policijos pareigūnės E. K. tarnybinio pranešimo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu telefonu apklausus liudytoją G. P. ji nurodė tokias pačias aplinkybes, apie kurias parodė teisiamojo posėdžio metu (1 t., 84–85 b. l.).

3.       Įrodymų vertinimas

3.1.                      Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas arba buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Įrodomumo prasme svarbu, kad fizinis skausmas būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017 ir kt.).

3.2.                      Kaltinamasis A. T. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepripažino. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje kaltinamasis A. T. buvo susitikęs su nukentėjusiuoju A. P., kad tarp jų kilo konfliktas – tai patvirtina byloje esantys įrodymai, to neneigia ir kaltinamasis A. T.. Savo kaltę kaltinamasis A. T. neigia tvirtindamas, jog konflikto metu jis fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, kad nukentėjusysis A. P. jį apkalba siekdamas dėmesio arba pasipelnyti. Iš bylos medžiagos bei teisiamojo posėdžio metu apklaustų proceso dalyvių parodymų matyti, jog kaltinamasis A. T. bei jo sugyventinė (liudytoja) I. P. gali būti priešiškai nusiteikę prieš nukentėjusįjį A. P. dėl tam tikrų praeityje galimai įvykusių įvykių, kurie nėra šios baudžiamosios bylos objektu ir kurie galėtų būti nesutarimų tarp nukentėjusiojo A. P. (iš vienos pusės) ir liudytojos I. P. bei kaltinamojo A. T. (iš kitos pusės) kilimo priežastimi, tačiau tai nesuteikia pagrindo suabsoliutinti kurio nors proceso dalyvio duotų parodymų patikimumo ir vienareikšmiškai vertinti juos kaip kaltinamojo A. T. kaltę paneigiančius ar patvirtinančius įrodymus. Nors kaltinamasis A. T. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, o tiesiogiai smūgio sudavimą nukentėjusiajam mačiusių asmenų (be paties kaltinamojo A. T. bei nukentėjusiojo A. P.) byloje nėra, teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visuma sprendžia, jog pirmiau nurodytą kaltinamojo A. T. pateiktą įvykio versiją paneigia kiti byloje esantys įrodymai ir tokia jo versija yra gynybinė pozicija, kuria kaltinamasis A. T. siekia sušvelninti savo teisinę padėtį bei išvengti atsakomybės už padarytą veiką.

3.3.                      Liudytojai I. P. ir P. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad kaltinamasis A. T. fizinio smurto prieš nukentėjusįjį A. P. nenaudojo, o tarp jų kilęs konfliktas tebuvo žodinis. Nors minėti liudytojai iš esmės patvirtino kaltinamojo nurodytą versiją, teismas pažymi, jog šie liudytojai aptariamo įvykio tiesiogiai nematė, jie nebendravo su nukentėjusiuoju A. P. nei betarpiškai prieš aptariamą įvykį, nei po jo, o tik nurodė tai, ką jiems papasakojo kaltinamasis A. T.. Vertindamas kitų proceso dalyvių parodymus teismas atkreipia dėmesį į liudytojų S. M. ir V. A. duotus parodymus – nors šie liudytojai tiesiogiai nematė kaip kaltinamasis A. T. sudavė nukentėjusiajam A. P. smūgį, tačiau jie matė, kaip šalia nukentėjusiojo A. P. sustojo automobilis, liudytojas V. A. matė, kaip prieš nuvažiuojant automobiliui nukentėjusysis A. P. pritūpė, abu šie liudytojai su nukentėjusiuoju A. P. bendravo iškart po aptariamo įvykio (jie buvo pirmieji, su kuriais bendravo nukentėjusysis A. P. po konflikto su kaltinamuoju) ir nukentėjusysis jiems papasakojo įvykio aplinkybes, nurodė, kad jam skauda šoną, kad jį sumušė kaltinamasis A. T. (giminaitis), liudytojas V. A. palydėjo nukentėjusįjį A. P. iki liudytojos G. P. namų. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja G. P. patvirtino, kad iškart po aptariamo įvykio sugrįžęs (grįžti po veršelių šėrimo užtrukęs ilgiau, nei įprastai) nukentėjusysis A. P. jai pasakė, jog jį sumušė kaltinamasis A. T., kad nukentėjusysis skundėsi skausmais, o apžiūrėjusi nukentėjusiajam A. P. sumuštą vietą (kairį šoną) liudytoja matė, kad ši vieta paraudusi ir patinusi. Būtent dėl to ji paskambino liudytojui P. P. (nukentėjusiojo broliui), papasakojo jam apie įvykį ir pasakė, jog nukentėjusysis A. P. kvies policijos pareigūnus. Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. P. patvirtino, kad liudytoja G. P. skambino jam ir pranešė apie tai, jog kaltinamasis A. T. (jo žentas) sumušė nukentėjusįjį A. P.. Taip pat svarbu, jog neužilgo po aptariamo įvykio (2020 m. rugsėjo 14 d. 20.13 val.) nukentėjusysis A. P. buvo pristatytas į gydymo įstaigą, o po dviejų dienų (2020 m. rugsėjo 16 d. 12.20 val.) nukentėjusysis dar kartą buvo pristatytas į gydymo įstaigą, abu kartus nukentėjusysis jį apžiūrėjusiems gydytojams nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, skundėsi skausmu sumuštoje vietoje (kairiajame šone) ir abu kartus jam buvo diagnozuotas kairio klubo sumušimas, dėl kurio aptariamo įvykio metu nukentėjusiajam A. P. buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., 43–44 b. l.). Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo gauta duomenų apie tai, jog prieš aptariamą įvykį nukentėjusysis A. P. būtų buvęs sužalotas (arba susižalojęs) ir būtų skundęsis aplinkiniams kokiais nors negalavimais ar skausmais. Priešingai, liudytojas P. P. patvirtino, jog prieš kelias dienas iki aptariamo įvykio (2020 m. rugsėjo 11 d.) nukentėjusysis A. P. padėjo jam krauti malkas ir pastarasis jokiais sužalojimais ar skausmais nesiskundė; liudytoja I. P. taip pat nurodė, jog ji nepastebėjo, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. nukentėjusysis A. P. būtų buvęs sužalotas; liudytoja G. P., mačiusi nukentėjusįjį A. P. tą pačią dieną tiek prieš aptariamą įvykį (iki įvykio likus apie 30 minučių), tiek po įvykio, taip pat nurodė, jog nukentėjusysis A. P. tądien buvo blaivus, sveikas ir padėjo jai dirbti ūkio darbus, o po įvykio sugrįžęs pas ją skundėsi stipriais skausmais, dėl ko buvo iškviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojai; liudytojai G. P., S. M. ir V. A. patvirtino matę, kaip prieš konfliktą su kaltinamuoju nukentėjusysis A. P. važiavo dviračiu, o po konflikto jis dviratį tik stūmė (tai patvirtino liudytojai S. M. ir V. A.), liudytojas V. A. palydėjo nukentėjusįjį iki liudytojos G. P. namų (nukentėjusysis nurodė, kad jis po konflikto su kaltinamuoju dėl skausmo dviračiu važiuoti nebegalėjo).

3.4.                      Kaltinamojo A. T. versiją, kad nukentėjusysis A. P. jį apkalba siekdamas pasipelnyti, paneigia nukentėjusiojo A. P. elgesys – nukentėjusysis A. P., žinodamas apie jo galimybę pareikšti civilinį ieškinį ir gauti padarytos žalos atlyginimą (apie tokią teisę nukentėjusiajam buvo išaiškinta tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 30 b. l.), tiek teisme), nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepareiškė civilinio ieškinio ir tik bylos nagrinėjimo teisme pabaigoje, pabaigus įrodymų tyrimą, po savo baigiamosios kalbos jis paprašė priteisti jam iš kaltinamojo ne neturtinę, o tik turtinę žalą – išlaidas už vaistus, kas negali būti laikoma siekiu pasipelnyti.

3.5.                      Esant pirmiau paminėtoms aplinkybėms nėra pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais parodymais (apie tai, kad aptariamo įvykio metu kaltinamasis A. T. panaudojo prieš jį fizinį smurtą ir sukėlė jam fizinį skausmą), kuriuos nukentėjusysis A. P. davė būdamas įspėtu dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir kuriuos patvirtina bei papildo kiti bylos duomenys – pirmiau paminėtų liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada. Tai, kad minėtų proceso dalyvių parodymai buvo priešingi kaltinamojo A. T. parodymams, nepaneigia šių proceso dalyvių parodymų objektyvumo.

3.6.                      Apibendrindamas visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus teismas konstatuoja, jog kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, pirmiau paminėtomis aplinkybėmis kaltinamasis A. T. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. P. į kairį šoną ir tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajam A. P. sukeltas fizinis skausmas buvo kaltinamojo A. T. neteisėtos veikos, pasireiškusios smūgio sudavimu kumščiu nukentėjusiajam į kairį šoną, pasekmė. Nukentėjusiajam A. P. sukeltas fizinis skausmas buvo išreikštas aiškiai ir suprantamai kitiems asmenims – tai suprato liudytojai S. M., V. A., G. P.. Be to, dėl sukelto fizinio skausmo nukentėjusysis du kartus kreipėsi į gydytojus, kuriems nukentėjusysis A. P. taip pat aiškiai ir suprantamai išreiškė savo fizinį skausmą, dėl ko jam dukart buvo diagnozuotas kairio klubo sumušimas. Taigi, pirmiau paminėta kaltinamojo A. T. veika atitinka visus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl tokia kaltinamojo A. T. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai.

4.       Bausmės skyrimas

4.1.                      Kaltinamasis A. T. ikiteisminio tyrimo savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, jis dėl šios veikos nesigailėjo ir nukentėjusiojo A. P. neatsiprašė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. T. savo pozicijos nepakeitė – jis visiškai neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Teismas nenustatė nei kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių.

4.2.                      Skirdamas kaltinamajam A. T. bausmę teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis A. T. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į žmogaus sveikatą. Kaltinamasis neteistas, nebaustas administracine tvarka, jis dirba, darbovietėje charakterizuojamas kaip atsakingas, darbštus, motyvuotas ir pareigingas darbuotojas, tinkamai atliekantis savo pareigas, jis neregistruotas psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose (1 t., 116, 119–126, 168 b. l.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamajam A. T. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmių – laisvės apribojimą, kuris yra švelnesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios bausmės vidurkį.

4.3.                      Prokurorė prašo įpareigoti kaltinamąjį A. T., be kita ko, neatlygintinai išdirbti nustatytą valandų skaičių sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Tačiau šioje vietoje teismas pažymi, jog kaltinamasis A. T. turi pagrindinę darbovietę, todėl įvykdyti įpareigojimą papildomai neatlygintinai išdirbti nustatytą valandų skaičių kitur jam būtų pakankamai sudėtinga. Toks įpareigojimas būtų perteklinis ir nepagrįstai varžytų kaltinamojo teises (pavyzdžiui, teisę į poilsį nuo darbo pagrindinėje darbovietėje). Todėl paminėtas įpareigojimas kaltinamajam A. T. neskiriamas.

4.4.                      Siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmių tikslus, atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis dirba, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam A. T. skiriama BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, savo dydžiu žymiai mažesnė už numatytą tokios įmokos vidurkį – 15 MGL (numatytas tokios įmokos dydis nuo 5 MGL iki 125 MGL). Teismo nuomone, tokia baudžiamojo poveikio priemonė bus optimali, tikslinga bei teisinga ir tokiu būdu bus įgyvendinti bausmių tikslai.

5.       Kiti klausimai

5.1.                      Kaltinamajam A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 113–114 b. l.), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinama.

5.2.                      Kaip jau buvo paminėta pirmiau, nukentėjusiajam A. P. buvo žinoma apie jo teisę pareikšti civilinį ieškinį ir gauti žalos atlyginimą (apie tokią teisę nukentėjusiajam buvo išaiškinta tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 30 b. l.), tiek teisme). Tačiau jis nustatytu laiku (iki įrodymų tyrimo teisme pradžios) civilinio ieškinio nepareiškė ir žalos atlyginti nereikalavo. Tik bylos nagrinėjimo teisme pabaigoje, pabaigus įrodymų tyrimą, po savo baigiamosios kalbos nukentėjusysis paprašė priteisti jam iš kaltinamojo turtinę žalą – išlaidas už vaistus, tačiau civilinio ieškinio jis nebuvo parengęs ir neturėjo su savimi dokumentų, patvirtinančių jo išlaidas vaistams. Todėl tenkinti tokį nukentėjusiojo A. P. prašymą šioje byloje nėra pagrindo. Nepaisant to, nukentėjusiajam A. P. išaiškinama, jog kaltinamojo A. T. baudžiamosios atsakomybės šioje baudžiamojoje byloje išsprendimas neeliminuoja nukentėjusiojo A. P. teisės vėliau, įsiteisėjus tokiam nuosprendžiui, pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

5.3.                      Kaltinamasis A. T. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, byloje nėra daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

5.4.                      Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo A. T. į valstybės pajamas išieškomos 20,90 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 2 punktu, per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį: 1) įpareigoti A. T. pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) uždrausti A. T. bendrauti su A. P. (uždrausti bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su A. P.).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 71 straipsniu, paskirti A. T. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į minėto fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (bankas „Luminor Bank AS“).

A. T.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš A. T. į valstybės pajamas 20,90 Eur (dvidešimt eurų 90 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Išaiškinti A. T., jog proceso išlaidas (už procesinių dokumentų įteikimą) jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie proceso išlaidų (už procesinių dokumentų įteikimą) sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas        Marius Jankauskas