Baudžiamoji byla Nr. 1-187-799/2015

Proceso Nr. 1-85-1-00680-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.27.5; 2.3.6.4.5

(S)

TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 6 d.

Tauragė

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Vida Butanavičiūtė, sekretoriaujant R. S., dalyvaujant prokurorui R. A., gynėjui advokato padėjėjui V. S., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. J., N. G., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Tauragėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal verslo liudijimą, pradinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

D. M., 2014-09-13 apie 01.15 val. A. G. namuose, Vingio g. 1, Dapkiškių k., Tauragės r., D. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teisėtai pareikalavus Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyr. patruliui N. G. ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai I. J. vykti į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pašalinių asmenų-A. G. akivaizdoje  pareigūnus vadino necenzūriniais žodžiais „pyderai“, „padlos“, „pyderai mentai, supisiu  aš jus“, „iškirsiu, krūvos, jūs ramiai negyvensit“,  tyrėją I. J. vadino „kūrva“, „kekše“. Įžeidinėjimus D. M. tęsė tarnybiniame automobilyje vežant iš įvykio vietos į Tauragės apskr. vyriausiąjį policijos komisariatą: vyr.  patrulį N. G. ir tyrėją I. J. vadino necenzūriniais žodžiais „kūrvos, pyderai, dabar jum bus šakės, jūs gaidžiai nebedirbsit, aš pasakysiu Šviniui, jus pakas, iš namų neišeisit, padlos čiulpsit bybius“. Tokiais savo veiksmais D. M. įžeidė Tauragės AVPK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyr. patrulį N. G. ir Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėją I. J..

D. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis tą vakarą buvo neblaivus. Kai atvyko pareigūnai, jis jokiais necenzūriniais žodžiais pareigūnų nevadino. Pareigūnams pasakius, kad jis važiuos į skyrių, pareigūnams atsakė, kad nevažiuos. Tada jam papurškė dujų ir uždėjo antrankius. Tada jis sakė necenzūrinius žodžius, tačiau jie nebuvo skirti pareigūnams. Sakė necenzūrinius žodžius, nes jam labai skaudėjo, kai jį sulaikė.

Nors D. M. kaltu neprisipažino jo kaltė įrodyta šiais baudžiamojoje byloje surinktais  įrodymais:

Nukentėjusioji I. J. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 13 d. Ji, su kolega vyr. patruliu gavo pranešimą iš budėtojo, kad Dapkiškių kaime yra smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus budėtojo nurodytu adresu rastas neblaivus D. M.. Jo mama A. G. pasiskundė, kad D. M. triukšmauja. Imant pareiškimą iš A. G., D. M. pradėjo ją ir jos kolegą vyr. patrulį N. G. vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, kurie nurodyti kaltinime. Paaiškinus D. M., kad jis sulaikomas, bandė priešintis sulaikymui, iškoneveikė ją ir jos kolegą visokiais necenzūriniais žodžiais. D. M. ją ir jos kolegą įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais ir vežamas į policijos komisariatą. Ką kalbėjo D. M. komisariate, negirdėjo. Ją, kaip pareigūnę įžeidė D. M. įžeidinėjimai, kurie truko ilgą laiką. Ji buvo įžeidinėjama ne tik kaip pareigūnė, bet ir kaip moteris. Dėl kiekvieno įžeidinėjimo pranešimų nerašo, nes įžeidinėjimus girdi kiekvieną dieną. Tačiau šį kartą įžeidinėjimai truko ilgą laiką, įžeidinėjimus skirtus jai ir jos kolegai girdėjo ir D. M. motina A. G.. Reiškia 2000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Neturtinei žalai reiškia civilinį ieškinį, nes D. M. žodžiai ją įžeidė kaip pareigūnę ir kaip moterį. Kurį laiką nedrąsu buvo išeiti į miestą, nes parduotuvėje ir prie namų D. M. buvo pristojęs.

Nukentėjusioji I. J. savo parodymus patvirtino akistatos su D. M., metu (b.l.52-53)

Nukentėjusysis N. G. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 13 d. dirbo Tauragės vyriausiajame policijos komisariate Viešosios tvarkos būrio vyriausiojo patrulio pareigose kartu su tyrėja I. J.. Darbo laiku buvo gautas parnešimas, kad Dapkiškių kaime kviečia moteris pagalbą dėl sūnaus elgesio. Nuvykus į budėtojo nurodytą vietą juos pasitiko moteris, kuri pasakė, kad jos sūnus agresyvus ir ji jo bijo. Iš moters buvo paimtas pareiškimas ir D. M. turėjo būti pristatytas į policijos komisariatą. Tada D. M. pradėjo jį ir jo kolegę įžeidinėti, grasinti. D. M. atžvilgiu buvo panaudota fizinė jėga, dujos, antrankiai ir jis buvo sulaikytas. Šioje situacijoje jį labiausiai įžeidė D. M. agresyvumas, jo nusistatymas prieš visą policijos struktūrą, jo neapykanta su pasibjaurėjimu, žeminantis elgesys ir agresijos rodymas. D. M. savo elgesiu siekė jį kaip pareigūną pažeminti. Įžeidinėjimas vyko D. M. mamos namuose, kieme ir vežant į komisariatą. D. M. įžeidinėjo kaltinime nurodytas žodžiais. Įžeidinėjimus girdėjo D. M. motina. Nuvežus D. M. į komisariatą, jis ir toliau įžeidinėjo. Reiškia D. M. 500 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. D. M. elgesys įžeidė jį kaip policijos pareigūną ir kaip žmogų.

Liudytoja A. G. parodė, kad D. M. yra jos sūnus. Dėl savo sūnų D. M. ir S. M. elgesio, triukšmavimo nakties metu, iškvietė pareigūnus. Atvykusiems pareigūnams D. M. pasakė, kad darytų ką su juo nori, policijos nebijo. Ji pareigūnams sūnų D. M. padėjo sulaikyti laikydama jo kojas. Jai girdint D. M. nevadino pareigūnų jokiais necenzūriniais žodžiais.

Iš 2014-09-13 pareigūnų I. J. ir N. G. tarnybinių pranešimų matyti, kad D. M. pareigūnus įžeidinėjo sulaikymo vietoje ir sulaikytas vežamas tarnybiniu automobiliu (t.1.b.l.5-6).

Iš asmens blaivumo testo nustatyta, kad 2014-09-13 01,48 val. buvo neblaivus, jam nustatytas 3,76 promilės (t.1.b.l.37).

Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad už viešosios rimties trikdymą 2014-09-12 apie 23,30 val. A. G. name, paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 183 str. 2 d. Už 2014-09-13 01,15 val. pasipriešinimą policijos pareigūnams ir nevykdymą teistų pareigūnų reikalavimų D. M. paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 187 str. 1 d., 2 d. Nutarimai įsiteisėję. (t.1.b.l. 86-102)

Nors D. M. neigia vadinęs nukentėjusiuosius I. J. ir N. G. necenzūriniais žodžiais, nurodytais kaltinime, tačiau pripažįsta vartojęs necenzūrinius žodžius, bet juos skyręs ne pareigūnams. Toks D. M. įvykių aiškinimas vertintinas kaip pasirinkta gynybos pozicija. Tai, kad D. M. išvadino pareigūnus įžeidžiančiais žodžiais patvirtino nukentėjusieji I. J., N. G.. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima suabejoti nukentėjusiųjų parodymais. Tokių aplinkybių nenurodė ir D. M.. Nukentėjusiųjų parodymai nuoseklūs, sutampa tarpusavyje. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2014 m. rugsėjo naktį iš 12 d. į 13 d. buvo agresyvus, konfliktiškas. Tą patvirtina aplinkybės, kad minėtą naktį D. M. motina dėl D. M. elgesio kvietė policiją ir rašė pareiškimą. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir teisėtų pareigūnų reikalavimų neklausymo, pasipriešinimo policijos pareigūnams D. M. paskirtos administracinės nuobaudos. D. M., nors ir nenurodydamas kokius necenzūrinius žodžius naudojo, bet pripažįsta juos naudojęs, tik skyręs ne pareigūnams. Iš naudotų necenzūrinių žodžių matyti, kad jie yra policijos pareigūnus įžeidžiantys. Nors liudytoja A. G. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja (t.1.b.l.34-35) parodė, kad jos sūnus D. M. pareigūnus vadino necenzūriniais žodžiais, tačiau teismo posėdžio metu šių aplinkybių nepatvirtino ir teigė, kad D. M. jokių necenzūrinių žodžių nevartojo. Tačiau šie liudytojos D. G. parodymais prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir teismas jais nesiremia kaip patikimais įvertindamas aplinkybę, kad ji yra D. M. mama ir savo parodymais siekia sūnui padėti.  Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad D. M. pareigūnų įžeidimas nebuvo vienkartinis veiksmas. Pareigūnai buvo įžeidinėjami ilgą laiką, tai yra nuo to momento, kai iš A. G. buvo imamas pareiškimas iki D. M. atvežimo į policijos komisariatą ir jame.

Pagal BK 290 str. atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. BK 290 str. numatyta nusikalstama veika aprašyta formaliąja sudėtimi, t. y. kaip būtinas bei pakankamas baudžiamajai atsakomybei objektyvusis požymis joje nurodyta veika, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. BK 290 str. nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Be to, šia BK norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Įstatyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas.

Nusikaltimo padarymo metu nukentėjusioji I. J. ėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjos pareigas, nukentėjusysis N. G. ėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigas. Pareigūnai, nuvykę pagal gautą A. G. pranešimą vilkėjo policijos pareigūnų uniformas. Nors D. M. nurodė, kad necenzūriniai jo pavartoti žodžiai nebuvo skirti pareigūnams, tačiau byloje nustatytos aplinkybės tai paneigia. Byloje nustatyta, kad D. M. agresyvus elgesys ir pareigūnų įžeidinėjimas jiems atliekant pareigas, nuvykus pagal iškvietimą imant iš A. G. pareiškimą. Būtent policijos pareigūnų vykdymas savo pareigų nulėmė D. M. agresyvų elgesį, nukreiptą prieš pareigūnus, jų įžeidinėjimą išsakant jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius. D. M. pareigūnų atžvilgiu pasakyti necenzūriniai žodžiai girdint A. G., žeminantys, pažeidžiantys pareigūnų garbę ir orumą. D. M. žodžiai pasakyti tiesiogine tyčia, nes jis suprato, kad įžeidžia ir žemina savo pareigas einančius policijos pareigūnus. Todėl D. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str.

D. M. neteistas, baustas administracine tvarka (t.1.b.l. 86-102), padarė vieną nesunkų nusikaltimą. D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgiant į D. M. asmenybę, į veikos pavojingumą, į tai, kad neteistas jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu (BK 55 str.). Skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį.

Nukentėjusysis N. G. prašo priteisti iš D. M. 500 Eur neturtinę žalą (t.1.b. l. 16). Nukentėjusioji I. J. paršo priteisti iš D. M. 2000 Eur neturtinę žalą.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje objektyviai negali būti taikomas visoje apimtyje, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę kompensaciją, kuria siekiama teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą kitą neturtinę žalą. Įvertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad dėl jų atžvilgiu D. M. pavartotų žodžių jie buvo įžeisti ir pažeminti kaip pareigūnai, vykdantys savo darbą, patyrė neigiamas emocijas. Kita vertus policijos pareigūnai, vykdydami savo funkcijas dažnai susiduria su asmenimis linkusiais nusikalsti, neprognozuojamo elgesio asmenimis, su priešišku nusistatymu jų atžvilgiu, todėl laikytina, kad policijos pareigūnai geriau pasirengę stresinėms situacijoms nei eiliniai piliečiai. Neturtinė žala padaryta dėl patirtų nemalonumų, neigiamų emocijų. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. 2 d., 6.250 str., žalą padarytą asmeniui, taip pat ir neturtinę žalą, kai ji padaryta nusikaltimu privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. D. M. neturtinę žalą nukentėjusiesiems padarė nusikalstamais veiksmais, todėl už padarytą žalą jis atsakingas asmeniškai. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, ir į tai, kad nukentėjusieji nurodė tuos pačius neturinės žalos priteisimo kriterijus, patirtus neigiamus išgyvenimu ir neigiamas emocijas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiesiems priteistina po 150 Eur, neturtinės žalos atlyginimui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

n u s p r e n d ė :

D. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 290 str.  ir paskirti 30 MGL, t.y. 1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct.) baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.

Priteisti iš D. M. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), I. J. nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš D. M. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), N. G. nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje nukentėjusių ieškinius atmesti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo dienos galima skųsti Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                                      Vida Butanavičiūtė