ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 24 d.
Šiauliai
Šiaulių
apygardos administracinio teisėjas Virginijus Stankevičius,
sekretoriaujant Jolantai
Miežienei,
dalyvaujant pareiškėjui E. A.,
dalyvaujant atsakovo Šiaulių
apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Šiaulių apskrities VPK) atstovui
D. M.,
viešame teismo
posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo E. A. skundą
atsakovui dėl Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymo Nr. 40-TE-26 „Dėl vyresniojo
policininko E. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo.
Teismas,
išnagrinėjęs pateiktą skundą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas E. A. kreipėsi
į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių
apskrities VPK viršininko 2010 m. sausio
14 d. įsakymą Nr. 40-TE-26 „Dėl vyresniojo policininko E.
A. atleidimo iš vidaus tarnybos“. Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. A. patikslino
savo reikalavimą ir prašė panaikinti Šiaulių apskrities VPK viršininko 2010 m. sausio 14 d. įsakymo Nr.
40-TE-26 „Dėl vyresniojo policininko E. A. atleidimo iš
vidaus tarnybos“ tą dalį, kuria atsakovas: 1) vadovaudamasis Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartimi, pripažino
netekusiu galios Pakruojo rajono policijos komisariato viršininko 2008 m.
liepos 16 d. įsakymą Nr.75-TE-23 „Dėl E. A. atleidimo iš
vidaus tarnybos“, 2) vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos
statuto (Žin., 2003, Nr.42-1927) 59 straipsnio 2 dalimi ir 53 straipsnio 1
dalies 11 punktu (jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos
struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo
pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam siūlomų pareigų) bei atsižvelgdamas į
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartį,
atleido iš vidaus tarnybos 2010 m. sausio 14 d. vyresnįjį policininką E. A..
Pareiškėjas E.
A. teismo posėdžio metu nurodė, jog mano, kad tas įsakymas atleisti
iš tarnybos yra neteisėtas. Gavo atsiliepimą į skundą, kuriame vienur
pasisakoma, jog tuo įsakymu, kurį jis prašo panaikinti, jis yra grąžintas į tas
pareigas, kad visos teisės jam suteiktos iki atleidimo 2008 m. liepos 17 d.,
kitur pasisakoma, kad jis jau nedirba, kad į darbą nepriimtas. Nesijaučiu, kad
2010 m. sausio 14 d. įsakymu buvo grąžintas į pareigas, jis juo buvo tik
atleistas. Ankstesnio teismo sprendimo pagrindu jis realiai nebuvo grąžintas į
pareigas, neatliko jokių funkcijų, neturėjo nei pažymėjimo. Iš tarnybos jis buvo
atleistas 2008 m. liepos 17 d. įsakymu. Šio teismo sprendimu 2008 m. gruodžio 9
d. buvo skubiai grąžintas į pareigas. Šį sprendimą atsakovas apskundė. Šių metų
sausio 6 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo posėdis,
kuriame nei iš Šiaulių apskrities VPK, nei iš Pakruojo rajono PK atstovų jis nesutiko ir teisėjų kolegija gruodžio
12 d. priėmė nutartį, kuria palaikė Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą.
Jis pats pradėjo ieškoti, iš teismo išsiprašė atsiųsti faksu šią nutartį. Mano,
kad, jei jis būtų nesuinteresuotas, nebūtų ieškojęs, tai atleidimo data gal
būtų ne 14-ta diena, gal ji būtų 20-ta diena, nes šis teismas dar nebūtų gavęs
tos nutarties. Su sprendimu jis buvo atvykęs į Šiaulių apskrities vyriausiąjį
policijos komisariatą prieš Kūčias 24 d., kalbėjo su šiuo pareigūnu, kitais
aukštesniais pareigūnais, kurie jam sakė, kad: „...yra apskųstas sprendimas ir
kol teismo nebus, tavęs niekas nepriims...“. Šio teismo sprendimas buvo
apskųstas gruodžio 15 dieną. Dėl teismo sprendimo nevykdymo į ministeriją jis
nesikreipė. Atleidimo dieną, t.y. 2010 m. sausio 14 d., jam jokių pareigų
nepasiūlė, tik parodė lapą, kur gali pažiūrėti internete, kad Joniškyje,
Pakruojyje yra laisvos vyriausiojo patrulio pareigos. Sakė man, kad: „...tau
tos pareigos per didelės, rašyk prašymą dėl finansų ant įsakymo, ant kurio dar
nebuvo nei Lapinsko parašo, nei kitų parašų...“. Tas lapas
buvo tuščias. Įsakymas atleisti jį buvo surašytas, tik ant jo nebuvo parašų. Jam
liepė ant jo pasirašyti, kad išmokėtų pinigus. Jis pasakė, kad niekur
nepasirašys, paprašė, kad jie viską tvarkytų raštiškai ir tada gavo iškvietimą
atvykti ir 2010 m. sausio 19 d. susipažino su šiuo įsakymu. Jam jokios pareigos
nebuvo pasiūlytos. 2010 m. sausio 14 d. jis neatsisakė eiti pareigų, nes jam jų
net nesiūlė. Nuo 2008 m. liepos 17 d. iki 2010 m. sausio 14 d. jokių pareigų
nevykdė ir jokios pareigos jam nebuvo pasiūlytos. Apie 2010 m. sausio 14 d.
atleidimą jis nebuvo įspėtas nei žodžiu, nei raštu. Jam buvo išmokėta
kompensacija už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2010 m. sausio 14
dienos. Įsakymą apie atleidimą jis pasirašė 2010 m. sausio 19 d. Prašo
panaikinti 2010 m. sausio 14 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos
komisariato viršininko įsakymo Nr. 40-TE-26 „Dėl vyresniojo policininko E. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pirmą ir antrą dalis. Prašo
panaikinti šio įsakymo pirmą dalį, kuria yra pripažintas netekusiu galios Pakruojo
rajono viršininko 2008 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. 75-TE-23 dėl jo atleidimo
iš vidaus tarnybos. Mano, kad šis įsakymas neteko galios ir tai buvo įrodyta
2008 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu
administracinėje byloje. Tą patvirtino ir 2010 m. sausio 10 d. Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos
vidaus tarnybos statuto (“Žinios“ 2003 m. Nr. 42-1927) 59 str. 2 d. ir 53 str.
1 d. 11 p. prašo naikinti minėto įsakymo 2 dalį: Jam nebuvo pasiūlytos jokios
pareigos. Sutinka tik su šio įsakymo 3 dalimi. Prašo palikti nepakeistą šio
įsakymo 3 dalį, kurioje nurodyta išmokėti jam priklausantį darbo užmokestį už
priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2010 m. sausio 14 d.
ir išeitinę kompensaciją.
Atsakovo atstovas D. M. teismo posėdžio nurodė, kad
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas priėmė
teisingą ir teisėtą sprendimą. Šiaulių apskrities VPK viršininkas neturėjo
galimybių kitaip pasielgti. Atsiliepime nurodyti visi motyvai, dėl ko buvo
priimtas toks sprendimas. Esmė ta, kad atleidimo dieną Šiaulių apskrities VPK,
gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą dėl E.
A. grąžinimo į pareigas, nebuvo tokių pareigų, kurias Šiaulių apskrities
VPK viršininkas galėtų jam pasiūlyti užimti, t.y. atitinkančias jo buvusias
pareigas, kurias jis ėjo iki 2008 m. liepos 17 dienos, taip pat neturėjo ir
žemesnių pareigų. Statuto 59 str. 2 d. nurodyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš
pareigų, jeigu juridinis asmuo neturi tokių pareigų, į kurias galėtų priimti
grąžintą pareigūną arba jei tas pareigūnas atsisako. Šiuo atveju atsisakymo
nebuvo. Pasiūlyti nebuvo ką. Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo parodytas
sąrašas tų pareigų, kurį Šiaulių apskrities VPK turėjo 2010 m. sausio 14 dieną.
Tai buvo aukštesnės pareigos, nei pareiškėjas galėjo užimti. Todėl buvo
priimtas sprendimas – vienas iš sprendimų, numatytų 59 str. 2 d., t.y. atleisti
teismo sprendimu grąžintą pareigūną E. A. iš pareigų
panaikinant Pakruojo rajono policijos komisariato viršininko įsakymą dėl jo
atleidimo išmokant jam išeitinę kompensaciją bei kompensaciją už priverstinės
pravaikštos laiką. Mano, kad viršininko įsakyme nurodyti sprendimai, kurie buvo
įvykdyti, yra teisėti, todėl, kad Šiaulių apskrities VPK kitaip pasielgti
negalėjo, nes buvo sąlygos, kurios lėmė tokį sprendimą, t.y. nebuvo pareigų, į
kurias galėjo būti pasiūlytas šis pareigūnas. Dėl šios priežasties
vadovaujantis statutu buvo priimtas sprendimas atleisti E. A. iš
tarnybos. Mano, kad negalėjo būti taikomas 2 mėnesių įspėjimo laikotarpis
todėl, kad pareigūnas realiai nedirbo, nebuvo jų darbuotojas ir policijos
komisariatas negalėjo įspėti darbuotojo, kuris realiai nedirbo. Mano, kad,
vadovaujantis statuto 1 str., atleidimo laikotarpis turėjo būti taikomas tik
dirbantiems statutiniams valstybės tarnautojams. Pareigūnas nedirbo, todėl 2
mėnesių įspėjimo laikotarpis neturėjo būti taikomas. Jeigu būtų taikomas, būtų
sudaryta tokia teisinė situacija, kad komisariato viršininkas turėtų priimti į
pareigas pareigūną, kurio neturi ir laukti 2
mėnesius, kad jį atleistų neaišku iš kokių pareigų. E.
A. pareigos buvo panaikintos vykdant
reorganizaciją, kuri buvo vykdoma Seimo priimtais nutarimais, generalinio
komisaro įsakymu, Vyriausybės nutarimais dėl policijos sistemos reorganizavimo.
Šiuo atveju pareigūnas atsidūrė tokioje situacijoje, kad jo pareigybė buvo
panaikinta ir atsakovas Šiaulių apskrities VPK tam įtakos neturėjo. Mano, kad
Šiaulių apskrities VPK įsakymas buvo pagrįstas, todėl prašo E.
A. skundą atmesti. Pagal Vidaus tarnybos statuto 59 str. Šiaulių apskrities
VPK laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 17 d. iki 2010 m. sausio 14 d. nepriėmė
įsakymo priimti E. A. į pareigas, nes buvo priimtas kitas
įsakymas atleisti jį iš pareigų. Statuto 59 str. 2 d. nurodyta, kad jei
pareigūnas negali būti grąžintas, jis turi būti atleistas. Tai vienas iš
sprendimo būdų. Šiaulių apskrities VPK viršininkas priėmė įsakymą panaikinti
Pakruojo rajono PK viršininko įsakymą dėl E. A. atleidimo
ir, vadovaujantis Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, kuriuo buvo
panaikintas Pakruojo rajono PK viršininko įsakymas, E. A. nebebuvo
laikomas atleistu iš vidaus tarnybos. Pakruojo rajono PK viršininko įsakymas
Šiaulių apskrities VPK viršininko E. L. įsakymu buvo
panaikintas, t.y. atstatyta teisinė padėtis ir E. A. negalėjo
būti priimtas į tas pareigas, nes jų nebebuvo. Dėl to, vadovaujantis statuto 59
str. 2 d., jis buvo atleistas. Priimant šį įsakymą reikėjo vadovautis ir
įstatymu, ir Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu. Negalima grąžinti į
pareigas, jei yra galiojantis įsakymas ir kurį turėjo panaikinti. Pareiškėjas
per minimą laikotarpį nuo 2008 m. liepos 17 d. iki 2010 m. sausio 14 d. į
tarnybą nebuvo grąžintas. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas
nebuvo vykdomas, nes teismo sprendimai įsiteisėja praėjus tam tikram laikui.
Šis teismo sprendimas buvo apskųstas, todėl jis ir nebuvo įvykdytas. Įstatymas
turi būti įvykdytas. Šiuo atveju sprendimas skubiai nebuvo vykdomas, nes jis
buvo apskųstas. Su einančiu pareigas pareigūnu procedūros nebuvo atliekamos,
nes jis nėjo tų pareigų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atstatė
teisinę situaciją ir atsakovas, vadovaudamasis teismo nutartimi, turėjo
atstatyti tą teisinę situaciją. Per minimą laikotarpį E. A. į
pareigas nebuvo grąžintas. Jei tokių pareigų nėra, vadovaujantis statuto 59
str., jis negali būti grąžintas į jas, o turi būti atleistas. 2010 m. sausio 12
d. jie negalėjo vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo,
nes apie jį nieko nežinojo. Tik gavę šį sprendimą jie pradėjo jį vykdyti.
Pareigūnas negalėjo būti įspėtas apie atleidimą, nes nedirbo. Jam buvo
kompensuota pinigais. Negali teigti, kad nuo 2008 m. liepos 17 d. nebuvo E. A. tinkamų pareigų, tačiau 2010 m. sausio 14 d. gavus
Vyriausiojo administracinio teismo nutartį tokių pareigų nebuvo. Pareiškėjas į
pareigas nebuvo grąžintas. Teiginys atsiliepime, kad šiais įsakymu priimtais
sprendimais Šiaulių apskrities VPK viršininkas atstatė teisinę padėtį, buvusią
iki 2008 m. liepos 17 d. reiškia, jog E. A. buvo
kompensuota pagal įstatymą, t.y. jis gavo visus pinigus, lyg būtų dirbęs. Šiaulių
apskrities VPK mano, kad E. A. skundas nepagrįstas, o
Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymas teisėtas ir pagrįstas. Prašo E. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo E. A. skundas yra tenkintinas.
2010 m. sausio 14 d. Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymas Nr. 40-TE-26 „Dėl vyresniojo policininko E. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra nepagrįstas ir
neteisėtas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities VPK viršininko
2010 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 40-TE-26 „Dėl vyresniojo policininko E. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo atsakovas: 1) vadovaudamasis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartimi, pripažino
netekusiu galios Pakruojo rajono policijos komisariato viršininko 2008 m.
liepos 16 d. įsakymą Nr.75-TE-23 „Dėl E. A. atleidimo iš
vidaus tarnybos“, 2) vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos
statuto (Žin., 2003, Nr.42-1927) 59 straipsnio 2 dalimi ir 53 straipsnio 1
dalies 11 punktu (jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos
struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo
pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam siūlomų pareigų) bei atsižvelgdamas į Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartį, atleido iš
vidaus tarnybos 2010 m. sausio 14 d. vyresnįjį policininką E.
A..
Šiaulių
apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 9 d. savo sprendimu E. A. skundą
dėl Pakruojo rajono policijos
komisariato viršininko 2008
m. liepos 16 d. įsakymo Nr.75-TE-23 „Dėl E. A. atleidimo
iš vidaus tarnybos“ panaikinimo iš dalies tenkino, 2008 m. liepos 16 d. įsakymą Nr.75-TE-23,
kuriuo E. A. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas
iš vidaus tarnybos, pakeitė ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą - griežtą
papeikimą, taip pat skubiai grąžino jį į
patrulio pareigas Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos
skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros skyriuje. Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas savo 2010 m. sausio 12 d. nutartimi Šiaulių
apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimą paliko
nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmetė (b.l. 40-44).
2008 m.
gruodžio 9 d. teismui priėmus sprendimą
skubiai grąžinti pareiškėją E. A. į ankstesnes pareigas,
atsakovas – Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas teismo sprendimo
dėl nesuprantamų priežasčių nevykdo, o 2010 m. sausio 14 d. priima naują įsakymą,
kuriuo pripažįsta netekusiu galios 2008 m. liepos 16 d. įsakymą
Nr.75-TE-23 „Dėl E. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“, nors
pastarasis įsakymas teismo jau buvo pakeistas ir E. A. buvo
paskirta kita tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas. Atsakovas tuo
pačiu savo 2010 m. sausio 14 d. įsakymu,
„vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59
straipsnio 2 dalimi ir 53 straipsnio 1 dalies 11 punktu (jei panaikinama
pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio
likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis
nesutinka eiti jam siūlomų pareigų) bei atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartį“, atleidžia pareiškėją E. A. iš vidaus tarnybos.
Lietuvos
Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 straipsnio 1 dalies
11 punktas numato pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos vieną iš pagrindų,
t.y. jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio
padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir
jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų.
Statuto 59
straipsnio 2 dalis nustato neteisėtai atleisto pareigūno grąžinimą į vidaus
tarnybą, t.y. teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes
pareigas, pareigūno grąžinimas į eitas pareigas įforminamas vadovo, turinčio
teisę skirti į pareigas, įsakymu. Jei tokios pareigos panaikintos, pareigūnas
grąžinamas į lygiavertes pareigas. Jeigu tokių pareigų nėra arba pareigūnas atsisako
eiti pasiūlytas pareigas, jis atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto
53 straipsnio 1 dalies 11 punktą.
Taigi, atsakovas - Šiaulių apskrities
VPK pirmiausia turėjo nedelsdamas vykdyti
2008 m. gruodžio 9 d. teismo priimtą
sprendimą skubiai grąžinti pareiškėją E. A. į ankstesnes
pareigas, tačiau to nepadaro, į ankstesnes pareigas pareiškėjo negrąžina, jam nepasiūlo
ir jokių kitų lygiaverčių pareigų, nors laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 9 d.
iki 2010 m. sausio 14 d. (tame tarpe ir 2008 m. gruodžio 9 d., 2008 m. gruodžio
11 d., 2008 m. gruodžio 18 d., 2009 m. sausio 7 d. bei kitu laikotarpiu), kaip
rodo atsakovo pateiktas laisvų pareigybių sąrašas, tokių pareigų (tame tarpe ir
patrulio) Šiaulių apskrities VPK struktūroje buvo (b.l. 66, 70, 73, 77, 65-219).
Esant tokioms
aplinkybėms, Šiaulių apskrities VPK
viršininko 2010 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. 40-TE-26 „Dėl vyresniojo
policininko E. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“ nagrinėjamoje
dalyje negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl toje dalyje jis yra naikintinas.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta,
ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo E. A. skundą tenkinti.
Šiaulių
apskrities VPK viršininko 2010 m.
sausio 14 d. įsakymo Nr. 40-TE-26 „Dėl vyresniojo policininko E. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“ dalį, kuria atsakovas: 1)
vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 12 d.
nutartimi, pripažino netekusiu galios Pakruojo rajono policijos komisariato
viršininko 2008 m. liepos 16 d. įsakymą Nr.75-TE-23 „Dėl E. A.
atleidimo iš vidaus tarnybos“, 2) vadovaudamasis Lietuvos Respublikos
vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr.42-1927) 59 straipsnio 2 dalimi ir 53
straipsnio 1 dalies 11 punktu (jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų
įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl
tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam siūlomų pareigų) bei
atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 12
d. nutartį, atleido iš vidaus tarnybos 2010 m. sausio 14 d. vyresnįjį
policininką E. A. - panaikinti.
Skubiai grąžinti pareiškėją E.
A. į patrulio pareigas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios
tvarkos ir eismo priežiūros skyriuje.
Sprendimas per
14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.
Teisėjas Virginijus
Stankevičius