Baudžiamoji byla Nr. 1-271-929/2018
Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00468-2012-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.; 1.2.14.5.2.1.;
1.2.14.5.3.; 1.2.29.1.1.; 1.2.20.15.
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,
sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,
dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,
kaltinamajam T. M., jo gynėjams advokatams Vidmantui Baumilai, Silvai Mardosaitei,
kaltinamajai E. M., jos gynėjui advokatui Vytautui Griežei,
nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams, nukentėjusiosios F. J. atstovui advokatui Eugenijui Karažinui, nukentėjusiosios L. P. atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei,
vertėjams Olgai Macijauskienei, Arūnui Šaukeckui, Audriui Krušnai, Eglei Smailienei, Svetlanai Minakovai,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, Sodros duomenimis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 1996-11-20 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 272 str. 2 d., 45 str., 35 str. – 9000 Lt bauda.
2) 2002-04-17 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 274 str. 3 d. 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimu su 1/2 turto konfiskavimu. 2004-07-08 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota į BK 182 str. 2 d., paliekant 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimą bei panaikinant turto konfiskavimą. 2004-09-28 Vilniaus apygardos teismo nutartimi taikytas Įstatymas „Dėl amnestijos“ ir neatlikta bausmė sumažinta 1/5.
3) 2002-06-19 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 BK 271 str. 2 d. 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme. 2004-12-14 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartimi, galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 m. laisvės atėmimo bei vadovaujantis Įstatymo „dėl amnestijos“ 4 str. 2 d. l p. bausmė sumažinta 1/5 dalimi.
4) 2004-03-19 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 277 str. l d., 184 str. 1 d., 183 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., 220 str. l d., 221 str. l d., 178 str. 3 d., 182 str. l d. 4 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausmė. 2005-07-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi galutinė subendrinta bausmė nustatyta 3 m. 7 mėn. laisvės atėmimo.
5) 2011-07-01 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 str., 2 d., 226 str., 1 d., 233 str., 1 d., 25 str., 2 d., 182 str. 1 d. – 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, pakeistu 2013-12-20 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, išteisinus T. M. pagal BK 25 str. 2 d. ir 182 str. 1 d. ir pripažinus kaltu pagal BK 226 str. 1 d. – paskirta galutinė subendrinta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
6) 2012-07-05 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 245 str. (5 veikos) ir 231 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė – 25 MGL bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. (23 veikos), 182 str. 2 d. (3 veikos), 182 str. 3 d. (2 veikos), 300 str. 1 d. (3 veikos) ir 245 str. 1 d. (1 veika);
E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, Sodros duomenimis, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. (18 veikų) ir 182 str. 3 d. (3 veikos),-
n u s t a t ė :
T. M. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad kvalifikuotai teikia teisines paslaugas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, žinodamas, kad nesuteiks visų paslaugų, eidamas direktoriaus pavaduotojo pareigas UAB (duomenys neskelbtini), 2007-01-02 teisinių paslaugų sutarties pagrindu sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir V. C. L., jis laikotarpiu nuo 2007-01-02 iki 2008-07-24 per kelis kartus ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku UAB (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas pagal anksčiau minėtą sutartį iš M. L. per kelis kartus paėmė viso 63 253,01 Eur (218 400 Lt), tačiau M. L. iki 2013-02-18 sutartų teisinių paslaugų nesuteikė ir paimtų pinigų negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimus nukentėjusiajam M. L. priklausančius viso 63253,01 Eur.
Taip pat turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad kvalifikuotai tekia paslaugas dėl pastatų ir žemės sklypų kadastrinių matavimų ir ryšium su tuo tvarko dokumentaciją, žinodamas, kad nesuteiks visų paslaugų, eidamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas pareigas UAB (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugpjūčio mėnesį tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, žodinio susitarimo pagrindu tarp jo V. S., jis laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio tiksliau nenustatytu laiku iki 2007 m. spalio mėnesio tiksliau nenustatyto laiko UAB (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas pagal anksčiau minėtą žodinį susitarimą, iš V. S. per kelis kartus paėmė viso 4 054,68 Eur (14 000 Lt), tačiau V. S. iki 2012-11-29 sutartų paslaugų nesuteikė ir paimtų pinigų negražino, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimus nukentėjusiajai V. S. priklausančius viso 4 054,68 Eur.
Taip pat jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad vadovauja patyrusių teisininkų kolektyvui, pats yra advokatas, kvalifikuotai teikia teisines paslaugas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, teikia paslaugas dėl pastatų ir žemės sklypų kadastrinių ir geodezinių matavimų ir ryšium su tuo tvarko dokumentaciją, žinodamas, kad nesuteiks visų paslaugų, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, 2008-12-22 žodinio susitarimo pagrindu tarp jo ir E. G., bei 2009-09-30 teisinių paslaugų sutarties pagrindu sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir E. G., jis laikotarpiu nuo 2008-12-22 iki 2010-03-20, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, UAB (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas pagal aukščiau minėtą sutartį, iš E. G. per kelis kartus paėmė viso 1563,95 Eur (5 400 Lt), tačiau E. G. iki 2012-04-15 sutartų teisinių paslaugų nesuteikė ir paimtų pinigų negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimus, nukentėjusiajai E. G. priklausančius, viso 1563,95 Eur.
Taip pat jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad kvalifikuotai ir greitai teikia paslaugas dėl nekilnojamųjų daiktų – pagalbinių patalpų (sandėliukų) ir žemės aplink gyvenamųjų pastatų privatizavimo, žinodamas, kad nesuteiks visų paslaugų, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, 2008-04-14 teisinių paslaugų sutarties pagrindu sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojų, kuriuos atstovavo E. S. ir G. D., jis laikotarpiu nuo 2008-04-14 iki 2008-07-14, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, UAB (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas pagal aukščiau minėtą sutartį, iš E. S. ir G. D. kurioms minėti gyventojai sunešė pinigus apmokėti už teisines paslaugas: E. S. - 868,86 Eur, G. D. - 868,86 Eur, R. S. - 469,18 Eur, O. L. - 469,18 Eur, K. K. - 868,86 Eur, H. P. - 868,86 Eur, O. G. - 469,18 Eur, L. S. - 868,86 Eur, N. V. - 868,86 Eur, Z. Š. - 868,86 Eur, L. D. - 469,18 Eur, L. B. - 868,86 Eur, J. M. - 469,18 Eur, T. T. - 469,18 Eur, V. M. B. - 868,86 Eur, M. S. - 868,86 Eur, J. T. - 469,18 Eur, N. V. - 469,18 Eur, A. D. - 868,86 Eur, A. P. - 868,86 Eur, J. S. - 469,18 Eur, A. D. - 469,18 Eur, G. L. - 868,86 Eur per kelis kartus viso paėmė 10 634,82 Eur (55 200 Lt), tačiau iki 2014-08-12 sutartų paslaugų nesuteikė ir paimtų pinigų negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimo, nukentėjusiajai E. S., nukentėjusiajai G. D., nukentėjusiajam R. S., nukentėjusiajai O. L., nukentėjusiajai K. K., nukentėjusiajai H. P., nukentėjusiajai O. G., nukentėjusiajai L. S., nukentėjusiajai N. V., nukentėjusiajai Z. Š., nukentėjusiajai L. D., nukentėjusiajai L. B., nukentėjusiajai J. M., nukentėjusiajam T. T., nukentėjusiajai V. M. B., nukentėjusiajai M. S., nukentėjusiajam J. T., nukentėjusiajai N. V., nukentėjusiajai A. D., nukentėjusiajai A. P., nukentėjusiajai J. S., nukentėjusiajai A. D., nukentėjusiajai G. L. priklausančius viso 10 634,82 Eur.
Taip pat jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad pats yra advokatas, kvalifikuotai teikia teisines paslaugas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą ir ryšium su tuo ruošia dokumentus į teismą, klaidindamas kad jo advokatai kvalifikuotai atstovaus teisme Ž. C. interesus, žinodamas, kad nesuteiks visų paslaugų, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, 2009-06-22 teisinių paslaugų sutarties pagrindu sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir Ž. C., jis laikotarpiu nuo 2008-07-10 iki 2009-06-22, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku UAB (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas pagal anksčiau minėtą sutartį, iš Ž. C. per kelis kartus paėmė viso 1448,10 Eur (5000 Lt), tačiau Ž. C. iki 2014-08-25 sutartų paslaugų nesuteikė ir paimtų pinigų negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimus nukentėjusiajai Ž. C. priklausančius viso 1448,10 Eur.
Taip pat jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad kvalifikuotai teikia paslaugas dėl pastatų ir žemės sklypų kadastrinių matavimų, žemės sklypų privatizavimo ir ryšium su tuo tvarko dokumentaciją, vadovauja patyrusių teisininkų kolektyvui, žinodamas, kad nesuteiks visų paslaugų, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, teisinių paslaugų sutarties pagrindu sudarytos 2008 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir R. K., jis laikotarpiu nuo 2008-08-04 iki 2009-05-26 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku UAB (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas pagal minėtą sutartį, iš R. K. per kelis kartus paėmė viso 13 032,90 Eur (45 000 Lt), tačiau R. K. iki 2013-02-18 sutartų paslaugų nesuteikė ir paimtų pinigų negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimus nukentėjusiajam R. K. priklausančius viso 13032, 90 Eur.
T. M. veikdamas kartu su E. M., sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad kvalifikuotai teikia paslaugas dėl pastatų ir žemės sklypų kadastrinių matavimų ir ryšium su tuo tvarko dokumentaciją, žinodamas, kad nesuteiks visų paslaugų, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas“, teisinių paslaugų sutarties pagrindu sudarytos 2009-09-21 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir V. N., jis laikotarpiu nuo 2009-09-21 iki 2009-10-30 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku UAB (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas pagal anksčiau minėtą sutartį, iš V. N., per kelis kartus paėmė viso – 4460,15 Eur (15 400 Lt) iš kurių 724,05 Eur (2 500 Lt) paėmė veikdamas kartu su E. M., tačiau V. N. iki 2012-08-22 sutartų teisinių paslaugų nesuteikė ir paimtų pinigų negrąžino, tokiu būdu jie apgaule savo naudai įgijo svetimus nukentėjusiajai V. N. priklausančius viso 4460,15 Eur.
Taip pat jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad kvalifikuotai teikia teisines paslaugas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą ir ryšium su tuo ruošia dokumentus į teismą, žinodamas, kad nesuteiks visų paslaugų, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, 2010-11-26 teisinių paslaugų sutarties pagrindu sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir V. D. S., jis laikotarpiu nuo 2010-08-06 iki 2010-09-30, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku UAB (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas pagal anksčiau minėtą sutartį, iš V. D. S. per kelis kartus paėmė viso 1158,48 Eur (4 000 Lt) , tačiau V. D. S. iki 2012-08-22 sutartų paslaugų nesuteikė ir paimtų pinigų negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimus nukentėjusiajai V. D. S. priklausančius viso 1158,48 Eur.
T. M. veikdamas kartu su E. M., sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad kvalifikuotai teikia paslaugas dėl pastatų ir žemės sklypų kadastrinių matavimų ir ryšium su tuo tvarko dokumentaciją bei reikiamus dokumentus ruošia į teismą, klaidindamas kad advokatas G. Š. tinkamai atstovaus teisme S. S. interesus pagal 2011-04-14 atstovavimo sutartį tarp pastarojo ir advokato G. Š., žinodamas kad nesuteiks visų paslaugų, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, 2010 m. pradžios ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu metu žodinio susitarimo pagrindu tarp jo ir S. S., laikotarpiu nuo 2010-08-23 iki 2010-12-30 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku UAB (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas pagal anksčiau minėtą susitarimą, iš S. S. per kelis kartus paėmė viso 868,86 Eur (3000 Lt) iš kurių 434, 43 Eur (1 500 Lt) paėmė veikdamas kartu su E. M., tačiau sutartų paslaugų iki 2012-08-01 S. S. nesuteikė ir paimtų pinigų negražino, tokiu būdu jie apgaule savo naudai įgijo svetimus nukentėjusiajam S. S. priklausančius viso 868,86 Eur.
T. M. veikdamas kartu su E. M., sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad kvalifikuotai teikia paslaugas palikimo ir paveldėjimo teisės klausimais ir ryšium su tuo tvarko dokumentaciją, klaidindamas, kad jis yra advokatas G. Š., pateikdamas pasirašyti V. S. žinomai suklastotą 2011-08-09 atstovavimo sutartį tarp pastarosios ir advokato G. Š., žinodamas, kad nesuteiks visų paslaugų, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, jis laikotarpiu nuo 2010-08-23 iki 2011-09-26 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku UAB (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas, iš S. S. per kelis kartus paėmė viso 1766,68 Eur (6100 Lt), iš kurių 434,43 Eur (1 500 Lt) paėmė veikdamas kartu su E. M., tačiau S. S. iki 2012-01-09 paslaugų nesuteikė, tokiu būdu jie apgaule, savo naudai įgijo svetimus nukentėjusiajam S. S. priklausančius viso 1766,68 Eur.
Taip pat jis laikotarpiu nuo 2010 m. pradžios, tiksliau nenustatytu laiku, laikė rašaliniu spausdintuvu pagamintą netikrą dokumentą – atstovavimo sutartį tarp advokato G. Š. ir V. S. su parašo ir įrašo ,,G. Š.“ atvaizdais iki 2011-08-09, kad (duomenys neskelbtini), pateikė pasirašyti V. S..
T. M. veikdamas kartu su E. M., sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad kvalifikuotai teikia paslaugas palikimo ir paveldėjimo teisės klausimais ir ryšium su tuo tvarko dokumentaciją, klaidindamas, kad advokatas G. Š. kvalifikuotai atstovaus B. T. interesus teisme, pateikdamas pasirašyti B. T. 2011-07-27 atstovavimo sutartį tarp pastarosios ir advokato G. Š., žinodamas, kad nesuteiks visų paslaugų, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, jis laikotarpiu nuo 2011-03-22 iki 2012-02-02 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku UAB (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas, iš B. T. per kelis kartus grynais pinigais ir gavęs pavedimu per UAB (duomenys neskelbtini) ,,Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė viso 453,61 Eur, iš kurių 278,61 Eur (962 Lt) paėmė veikdamas kartu su E. M., tačiau B. T. iki 2012-07-02 sutartų paslaugų nesuteikė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu jie apgaule, savo naudai įgijo svetimus nukentėjusiajai B. T. priklausančius viso 453,61 Eur.
T. M. veikdamas kartu su E. M., sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad kvalifikuotai ir greitai teikia paslaugas dėl geodezinių matavimų ir ryšium su tuo ruošia dokumentus, žinodamas, kad nesuteiks visų paslaugų, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, 2011-11-30 teisinių paslaugų sutarties pagrindu sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir F. J., jis laikotarpiu nuo 2011-04-13 iki 2011-04-28 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku UAB (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas pagal anksčiau minėtą sutartį, iš F. J. viso paėmė 1158,48 Eur (4 000 Lt) iš L. P. viso paėmė 289,62 Eur (1 000 Lt), tačiau F. J. ir L. P. sutartų paslaugų nesuteikė ir paimtų pinigų negrąžino, tokiu būdu jie apgaule savo naudai įgijo svetimus nukentėjusiajai F. J., nukentėjusiajai L. P. priklausančius viso 1448,10 Eur.
T. M. veikdamas kartu su E. M., sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad kvalifikuotai teikia paslaugas palikimo ir paveldėjimo teisės klausimais ir ryšium su tuo tvarko dokumentaciją, klaidindamas, kad advokatas G. Š. kvalifikuotai atstovaus B. K. interesus teisme, pateikdamas pasirašyti B. K. 2011-10-27 ir 2012-03-15 atstovavimo sutartis tarp pastarosios ir advokato G. Š., žinodamas, kad nesuteiks visų paslaugų, eidamas iki 2012-02-18 UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, jis laikotarpiu nuo 2011-10-20 iki 2013-02-12 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas, iš B. K. paėmė viso 477,29 Eur (1648 Lt), tačiau B. K. iki 2013-07-25 sutartų paslaugų nesuteikė ir paimtų pinigų negražino, tokiu būdu jie apgaule, savo naudai įgijo svetimus nukentėjusiajai B. K. priklausančius viso 477,29 Eur.
T. M., veikdamas kartu su E. M., sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad kvalifikuotai teikia teisines paslaugas ir paruošia dokumentus į teismą, žinodamas, kad nesuteiks visų paslaugų, eidamas iki UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, židinio susitarimo pagrindu tarp jo ir K. E., jis laikotarpiu nuo 2011-12-05 iki 2011-12-06 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas pagal aukščiau minėtą susitarimą, iš K. E. paėmė viso 579,24 Eur (2 000 Lt), iš kurių 289,62 Eur (1 000 Lt) paėmė veikdamas kartu su E. M., tačiau K. E. iki 2013-01-04 sutartų paslaugų nesuteikė ir paimtų pinigų negrąžino, tokiu būdu jie apgaule, savo naudai įgijo svetimus nukentėjusiajam K. E. priklausančius viso 579,24 Eur.
T. M., veikdamas kartu su E. M., sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad kvalifikuotai teikia paslaugas dėl pastatų ir žemės sklypų kadastrinių matavimų ir ryšium su tuo tvarko dokumentaciją, žinodamas, kad nesuteiks visų paslaugų, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, teisinių paslaugų sutarties pagrindu sudarytos 2011-12-16 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir G. M. 2011-12-16 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku UAB (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas pagal anksčiau minėtą sutartį, iš G. M. paėmė viso 868,86 Eur (3 000 Lt), tačiau G. M. iki 2012-07-24 sutartų paslaugų nesuteikė ir paimtų pinigų negrąžino, tokiu būdu jie apgaule, savo naudai įgijo svetimus nukentėjusiajai G. M. priklausančius viso 868,86 Eur.
T. M., veikdamas kartu su E. M., sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad kvalifikuotai teikia paslaugas dėl geodezinių matavimų, teisines paslaugas ir ryšium su tuo tvarko dokumentaciją į teismą, klaidindamas, kad patyrę advokatai atstovaus Z. K. interesus teisme, pateikdamas pasirašyti 2012-05-03 (duomenys neskelbtini) Z. K. žinomai suklastotą 2012-05-03 atstovavimo sutartį tarp pastarosios ir advokato G. Š., žinodamas, kad nesuteiks visų paslaugų, jis laikotarpiu nuo 2012-03-13 iki 2012-05-07 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku BUAB (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), ir gavęs pavedimu į E. M. vardu atidarytą ,,Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš Z. K. per kelis kartus paėmė viso 4257,41 Eur (14 700 Lt), iš kurių 4170,53 Eur (14 400 Lt) jis paėmė veikdamas kartu su E. M., imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas, tačiau Z. K. iki 2012-07-26 sutartų paslaugų nesuteikė ir paimtų pinigų negrąžino, tokiu jie savo naudai įgijo svetimus nukentėjusiajai Z. K. priklausančius viso 4257,41 Eur.
T. M. nuo 2012 m. pradžios, tiksliau nenustatytu laiku, laikė rašaliniu spausdintuvu pagamintą netikrą dokumentą – atstovavimo sutartį tarp advokato G. Š. ir Z. K. su antspaudo „Advokatas G. Š.“ atspaudo, parašo ir įrašo ,,G. Š.“ atvaizdais iki 2012-05-03, kada (duomenys neskelbtini) pateikė pasirašyti Z. K..
T. M., veikdamas kartu su E. M., sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad kvalifikuotai teikia teisines paslaugas, susijusias su povedybinės sutarties sudarymu, žinodamas, kad nesuteiks visų paslaugų, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, 2012-06-26 teisinių paslaugų sutarties pagrindu sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir O. K. (S.), jis laikotarpiu nuo 2012-04-30 iki 2012-05-07, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku UAB (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas pagal anksčiau minėtą sutartį, iš O. K. (S.), veikdamas kartu su E. M., per kelis kartus paėmė viso 115,85 Eur (400 Lt), tačiau O. K. (S.) iki 2012-09-03 sutartų paslaugų nesuteikė ir paimtų pinigų negrąžino, tokiu būdu jie savo naudai įgijo svetimus nukentėjusiajai O. K. (S.) priklausančius viso 115,85 Eur.
T. M., veikdamas kartu su E. M., sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad kvalifikuotai teikia teisines ir ryšium su tuo tvarko dokumentaciją į teismą, klaidindamas, kad advokatas G. Š. atstovaus R. V. interesus teisme, pateikdamas pasirašyti 2012-06-18 (duomenys neskelbtini) R. V. žinomai suklastotą atstovavimo sutartį tarp pastarojo ir advokato G. Š., žinodamas, kad nesuteiks visų paslaugų, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, jis laikotarpiu nuo 2012-06-18 iki 2012-07-12 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku UAB (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas iš R. V. per kelis kartus paėmė viso 1506,02 Eur (5 200 Lt), iš kurių 637,16 Eur (2 200Lt) paėmė veikdamas kartu su E. M., tačiau R. V. iki 2012-09-26 sutartų paslaugų nesuteikė ir paimtų pinigų negražino, tokiu būdu jie apgaule savo naudai įgijo svetimus nukentėjusiajam R. V. priklausančius viso 1506,02 Eur.
T. M. laikotarpiu nuo 2012 m. pradžios, tiksliau nenustatytu laiku, laikė netikrą dokumentą – atstovavimo sutartį tarp advokato G. Š. ir R. V. su antspaudo „Advokatas G. Š.“ atspaudo, parašo ir įrašo ,,G. Š.“ atvaizdais iki 2012-06-18, kada (duomenys neskelbtini), pateikė pasirašyti R. V..
T. M., veikdamas kartu su E. M., sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad kvalifikuotai teikia teisines paslaugas ir ryšium su tuo tvarko dokumentaciją į teismą, klaidindamas kad advokatas G. Š. kvalifikuotai atstovaus teisme D. Ž. interesus pagal 2012-06-14 atstovavimo sutartį tarp pastarosios ir advokato G. Š., žinodamas, kad nesuteiks visų paslaugų, 2012-06-12 ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu metu žodinio susitarimo pagrindu tarp jo ir D. Ž., eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, jis laikotarpiu nuo 2012-06-14 iki 2012-07-12 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku BUAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas, paėmė grynais pinigais ir gavęs pavedimu į E. M. vardu atidarytą ,,Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš D. Ž. per kelis kartus viso 1042,63 Eur (3 600 Lt), iš kurių 579,24 Eur (2 000 Lt) paėmė veikdamas kartu su E. M., tačiau D. Ž. iki 2012-09-10 sutartų paslaugų nesuteikė ir paimtų pinigų negražino, tokiu būdu jie apgaule savo ir naudai įgijo svetimus nukentėjusiajai D. Ž. priklausančius viso 1042,63 Eur.
T. M., veikdamas kartu su E. M., sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad kvalifikuotai teikia teisines paslaugas ir ryšium su tuo tvarko dokumentaciją į teismą, žodžiu klaidindamas, kad advokatas G. Š. kvalifikuotai atstovaus P. M. interesus teisme, žinodamas, kad nesuteiks visų paslaugų, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, jis 2012-06-18 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku BUAB (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas, iš P. M., veikdamas kartu su E. M., paėmė viso 115,85 Eur (400 Lt), tačiau P. M. iki 2012-07-09 sutartų paslaugų nesuteikė ir paimtų pinigų negrąžino, tokiu būdu jie apgaule savo naudai įgijo svetimus nukentėjusiajam P. M. priklausančius viso 115,85 Eur.
T. M., veikdamas kartu su E. M., sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad kvalifikuotai teikia teisines paslaugas ir ryšium su tuo ruošia dokumentus į teismą, 2012-07-23 teisinių paslaugų sutarties pagrindu sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir S. B. M., žinodamas, kad nesuteiks visų paslaugų, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, jis 2012-07-24 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku UAB (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas pagal aukščiau minėtą sutartį, veikdamas kartu su E. M. iš S. B. M. paėmė viso 362,03 Eur (1250Lt), tačiau S. B. M. iki 2012-08-21 sutartų paslaugų nesuteikė ir paimtų pinigų negrąžino, tokiu būdu jie apgaule savo naudai įgijo svetimus nukentėjusiajai B. S. M. priklausančius viso 362,03 Eur.
T. M., veikdamas kartu su E. M., sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad kvalifikuotai tekia paslaugas dėl pastatų ir žemės sklypų kadastrinių matavimų ir ryšium su tuo tvarko dokumentaciją, žinodamas, kad nesuteiks visų paslaugų, 2012-09-25 tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jis eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, žodinio susitarimo pagrindu tarp jo ir O. Ž., jis veikdamas kartu su E. M. laikotarpiu nuo 2012-09-25 iki 2012-10-12 tiksliau nenustatytu laiku iki ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko BUAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas pagal ausčiau nurodytą susitarimą, iš O. Ž., veikdamas kartu su E. M. paėmė viso 1390,18 Eur (4 800 Lt), tačiau O. Ž. iki 2012-11-08 sutartų paslaugų nesuteikė ir paimtų pinigų negrąžino, tokiu būdu jie apgaule savo naudai įgijo svetimus nukentėjusiajai O. Ž. priklausančius viso 1390,18 Eur.
T. M., veikdamas kartu su E. M., sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad kvalifikuotai tekia teisines paslaugas ir ryšium su tuo tvarko dokumentaciją, žinodamas, kad nesuteiks visų paslaugų, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, jis 2012-11-06 apie 15.00 val., žodinio susitarimo pagrindu tarp jo ir E. T., veikdamas kartu su E. M. BUAB (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas pagal anksčiau minėtą sutartį, iš E. T., veikdamas kartu su E. M. paėmė viso 1071,59 Eur (3 700 Lt), tačiau E. T. iki 2012-11-14 sutartų paslaugų nesuteikė ir paimtų pinigų negrąžino, tokiu būdu jie apgaule savo naudai įgijo svetimus nukentėjusiajam E. T. priklausančius viso 1071,59 Eur.
T. M., veikdamas kartu su E. M., sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad kvalifikuotai tekia teisines paslaugas, paslaugas dėl pastatų ir žemės sklypų kadastrinių matavimų ir ryšium su tuo tvarko dokumentaciją į teismą, klaidindamas, kad jis pats yra teisininkas-advokatas, žinodamas, kad nesuteiks visų paslaugų, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas“, jis 2013-07-31 tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, žodinio susitarimo pagrindu tarp jo ir J. K., laikotarpiu nuo 2013-07-31 iki 2013-08-14 tiksliau nenustatytu laiku, BUAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas, iš J. K., paėmė viso 1068,12 Eur (3688 Lt), tačiau J. K. iki 2013-09-25 sutartų paslaugų nesuteikė ir paimtų pinigų negrąžino, tokiu būdu jie apgaule savo naudai įgijo svetimus nukentėjusiajai J. K. priklausančius viso 1068,12 Eur.
T. M., veikdamas kartu su E. M., sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad kvalifikuotai teikia paslaugas dėl geodezinių matavimų ir ryšium su tuo tvarko dokumentaciją, žinodamas, kad nesuteiks visų paslaugų, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, 2012-01-19 teisinių paslaugų sutarties pagrindu sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir S. S., jis apie 2012-01-19 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku UAB (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas, iš S. S., veikdamas kartu su E. M., paėmė viso 434,43 Eur (1500Lt), tačiau S. S. iki 2013-11-25 sutartų paslaugų nesuteikė ir paimtų pinigų negrąžino, tokiu būdu jie apgaule naudai įgijo svetimus nukentėjusiajam S. S. priklausančius turto viso 434,43 Eur.
T. M. nevykdė teismo sprendimo nesusijusio su bausme, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-07-13 nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2012-02-06 nutarties, kuri įpareigojo UAB (duomenys neskelbtini) valdymo organus, t. y. jį kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorių ne vėliau kaip per 15 d. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui, UAB (duomenys neskelbtini) įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau jis to neperdavė, tokiu būdu jis nevykdė teismo sprendimo.
T. M., veikdamas kartu su E. M., sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad kvalifikuotai teikia teisines paslaugas ir ryšium su tuo ruošia dokumentus į teismą, kad jo advokatai kvalifikuotai atstovaus teisme M. K. interesus, žinodamas, kad nesuteiks visų paslaugų, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, 2013-02-19 teisinių paslaugų sutarties pagrindu sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir M. K., jis laikotarpiu nuo 2013-02-19 iki 2013-02-20, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku UAB (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas, veikdamas kartu su E. M. iš M. K. paėmė viso 1216,40 Eur (4200 Lt), tačiau M. K. iki 2013-03-20 sutartų paslaugų nesuteikė ir paimtų pinigų negrąžino, tokiu būdu jie apgaule savo naudai įgijo svetimus nukentėjusiajam M. K. priklausančius viso 1216,40 Eur.
T. M., veikdamas kartu su E. M., sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad kvalifikuotai teikia teisines paslaugas ir ryšium su tuo ruošia dokumentus į teismą, kad jo advokatai kvalifikuotai atstovaus teisme I. U. interesus, žinodamas, kad nesuteiks visų paslaugų eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, 2013-05-04 žodinio susitarimo pagrindu tarp jo ir I. U., jis 2013-05-05 apie 10.00 val. UAB (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas iš I. U., veikdamas kartus su E. M., paėmė viso 579,24 Eur (2000 Lt), tačiau I. U. iki 2014-07-02 sutartų paslaugų nesuteikė ir paimtų pinigų negrąžino, tokiu būdu jie apgaule savo naudai įgijo svetimus nukentėjusiajai I. U. priklausančius viso 579,24 Eur.
T. M., veikdamas kartu su E. M., sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad jis yra advokatas ir kvalifikuotai teikia teisines paslaugas ir ryšium su tuo ruošia dokumentus, žinodamas, kad nesuteiks visų paslaugų, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, 2013-07-26 žodinio susitarimo pagrindu tarp jo ir I. P., jis laikotarpiu nuo 2013-07-26 iki 2013-08-31 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu metu UAB (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas iš I. P., veikdamas kartus su E. M., paėmė viso 182,46 Eur (630 Lt), tačiau iki 2013-12-09 I. P. sutartų paslaugų nesuteikė ir paimtų pinigų negrąžino, tokiu būdu jie apgaule savo naudai įgijo svetimus nukentėjusiajai I. P. priklausančius viso 182,46 Eur.
Kaltinamasis T. M., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltės dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra atskiros įmonės, jos buvo įsikūrę adresu (duomenys neskelbtini). Jis buvo šių įmonių steigimo iniciatorius, atliko visą organizacinį darbą, koordinavo jų veiklą. Visų įmonių veiklos pobūdis buvo tas pats - jos teikė teisines paslaugas klientams. Jis pats teisinių paslaugų neteikė, nes neturėjo teisinio išsilavinimo. UAB (duomenys neskelbtini) pavadinimą pakeitė, nes taip norėjo. UAB (duomenys neskelbtini) pavadinimas buvo pakeistas dėl teisėsaugos institucijų veiksmų. Buvo sustabdyta dviejų įmonių veikla, nes vyko teisminiai procesai. Bandė gelbėti įmones, kad žmonės jais pasitikėtų, todėl keitė jų pavadinimus. Kad neprarastų klientų ir pateisintų jų lūkesčius buvo įsteigta trečia įmonė. Įmonių vadovais buvo ir L. M., V. Š., trumpai - A. M.. L. M. jokių konkrečių pareigų nėjo, ji buvo (duomenys neskelbtini) steigėja ir akcininkė, paskui akcijas perdavė E. M.. L. M. apie du mėnesius buvo įmonės finansininkė, kol kiti sirgo. Išsilavinimo ji neturėjo, turėjo gyvenimišką patirtį. E. Š. pas jį nedirbo jokiose pareigose. Jis buvo senas šeimos draugas, todėl jo paprašė būti įmonės akcininku. Ė. Š. sutiko, jis priėmė kelis akcininkų sprendimus, patvirtino jį (T. M.) vadovu. Paskolos iš įmonių jo vardu buvo forminamos, nes reikėjo pinigų reklamai, įmonės veiklai vystyti.
Be bendrovėse dirbusių darbuotojų, dar buvo teisininkai, su kuriais bendradarbiaudavo, tai P., B.. Kai kurie advokatai su jo bendrovėmis bendradarbiaudavo žodinio susitarimo pagrindu, patys prašydavo jiems atsiųsti klientų. Su advokatu G. Š. buvo sudaryta sutartis, paskui jis pradėjo girtuokliauti, prasidėjo problemos, todėl jų keliai išsiskyrė. Iš pradžių kai kurių jų darbuotojų darbo trukmė buvo viena valanda per dieną, vėliau jų darbo laikas ilgėjo. Darbuotojų pajėgumų jiems užteko, kad klientams būtų suteiktos teisinės paslaugos. Pas juos dirbdavo teisininkai su diplomais, baigę teisės mokslus. Įmonės reklaminiame lankstinuke buvo nurodyta, kad jie bendradarbiauja su matininkais ir teisininkais.
Sutartys su klientais būdavo pasirašomos įmonės vardu, pagal įgaliojimą jas galėjo pasirašyti ir G. I.. Sutartyse buvo punktas, kad suteikiant paslaugas gali būti pasitelkiami kiti specialistai ir advokatai. Sutartyse trumpai buvo nurodomas teisinių paslaugų pobūdis. Žodiniai susitarimai su klientais buvo tik suteikiant vienkartinę paslaugą. Dėl atlyginimo su visais klientais tardavosi jis. E. M. tik vykdydavo jo pavedimus, ji buvo įmonės administratorė. E. M. jo nurodymu imdavo pinigus iš klientų ir laikydavo įmonės kasoje. Atvykus klientui, jis išklausydavo jo problemą ir pavesdavo tos srities teisininkui ją išspręsti, paskirstydavo darbus. Pokalbyje su klientu dalyvaudavo ir teisininkas. Jį konsultuodavo teisininkai, o jis duodavo nurodymus pas jį dirbantiems teisininkams. Įkainiai buvo nustatomi rinkos kainomis, buvo kainininkas, kuriame buvo nurodyta vidutinė paslaugos kaina. Įmonė turėjo savo internetinę svetainę, kur buvo visa informacija. Visiems klientams sumokėjus pinigus už paslaugas buvo išrašomi kasos pajamų orderiai. Visi nukentėjusieji jiems sumokėjo tik tokias sumas, kurios nurodytos kasos pajamų orderiuose. Kitaip pinigų iš jų neimdavo.
Klientams suteikė visas paslaugas, kurias buvo įsipareigoję, todėl nėra jiems skolingas. Negalėjo į bylą pateikti dokumentų, įrodančių, kad klientams buvo suteiktos teisinės paslaugos. Tuščių, neišpildomų pažadų klientams jie nedalijo. Buvo apie 10 beviltiškų atvejų, bet klientai vis tiek prašydavo atlikti kažkokius veiksmus. Kai kuriems klientams nebuvo įvykdyti kai kurie įsipareigojimai, tačiau taip atsitiko ne dėl jo kaltės, bet dėl žemėtvarkininkų, matininkų ir kitų institucijų veiksmų. Visiems klientams sakė, kad padarys tai, kas įmanoma pagal įstatymus. Nepagrįstų lūkesčių niekam neteikė. Jis klientams prisistatydavo vadovu. Ant savo švarko nešiojo kortelę, kurioje buvo jo vardas pavardė, ir nurodyta, kad jis yra vadovas. Advokatu ar kitomis pareigybėmis, išskyrus vadovo, jis neprisistatinėjo.
UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veikla buvo sustabdyta, dabar jos veiklos nevykdo. Jo įmonės žlugo dėl teisėsaugos institucijų veiksmų, nes prokuroro nutarimu buvo apribota jų veikla. Klientai dėl atsiskaitymo kreipėsi ne į juos, bet į policiją. Tai yra civiliniai santykiai. Civilinio proceso tvarka buvo reikalavimai pareikšti ne jam, bet įmonėms.
Nukentėjusiojo M. L. byla buvo pradėta 2007 m. Jis prašė atkurti nuosavybės teises į jo tėvų žemę. Jis su M. L. pasirašė teisinių paslaugų teikimo sutartį. M. L. už paslaugas sumokėjo 1000 litų, o ne tokią sumą, kurią nurodė. Sumokėjo pinigus per vieną kartą, po sutarties pasirašymo, daugiau nemokėjo. Jo bylą pavedė tvarkyti R. A., kuris buvo šios srities specialistas. Sprendžiant M. L. teisinę problemą rinko dokumentus iš archyvo, teikė užklausimus į žemėtvarką. 2013 m. kilo nesutarimų, nes M. L. klausimas įstrigo žemėtvarkos skyriuje. M. L. išaiškino, kad reikės laukti kelis metus kol bus atkurtos nuosavybės teisės. M. L. su tuo sutiko. Paskui jis sakė, kad konsultavosi su kažkokiais advokatais ir paprašė grąžinti dokumentus. Jam dokumentai buvo gražinti, daugiau M. L. nieko nereikalavo. Tuo metu teismai nuosavybės teisės atkūrimo klausimų nespręsdavo, todėl į M. L. teikiamas paslaugas neįėjo atstovavimas teisme. M. L. nežadėjo, kad bus atkurta jo nuosavybės teisė.
Nukentėjusioji V. S. į juos kreipėsi 2007 m. dėl kadastrinių sklypo matavimų ir naujos statybos įteisinimo. Kai ji mokėdavo už paslaugas, visada buvo išrašyti kasos pajamų orderiai. Ji sumokėjo tokią sumą, kokia nurodyta pajamų orderiuose. Jis pavedė V. S. klausimus spręsti teisininkams, matininkams iš įmonės (duomenys neskelbtini) ir dar kažkokia įmonė tvarkė jos reikalus. Su V. S. byla galėjo dirbti teisininkės V. ir J., kuri pasirašė prašymą išduoti statybos leidimą. Bendradarbiavimas su V. S. truko apie 3 metus. Buvo atlikti namo kadastriniai, geodeziniai matavimai, viskas pateikta Statybos inspekcijai. Žemėtvarkos skyrius du kartus kadastrinius matavimus taisė. V. S. buvo įteiktas diskelis su dokumentais. Visus įsipareigojimus šiai nukentėjusiajai jie įvykdė. Į juos V. S. daugiau nesikreipė. Ji kreipėsi į policiją, prisikaičiusi žiniasklaidos priemonėse pateikiamos neigiamos informacijos apie juos.
Nukentėjusioji E. G. į juos kreipėsi dėl žemės ribų nustatymo su kaimynais. Kažkuris teisininkas vedė jos bylą. Pirmą kartą su E. G. bendravo jis pats, paskui siuntė ją pas teisininkus. Neatsimena, ar su ja buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis. Už paslaugas E. G. mokėjo tokią sumą, kuri nurodyta pinigų priėmimo kvituose. Juos pasirašė G. I., nes jis tuo metu buvo jo asistentas ir turėjo įgaliojimą išrašyti kasos pajamų orderius. E. G. buvo rengiami dokumentai, darytos topografinės nuotraukos, jie pateikti į žemėtvarkos skyrių. Jos klausimus pavedė spręsti matininkams, įmonėms. Jų paslaugų įkainiai kartais būdavo labai dideli. E. G. užsakyti darbai iš jų pusės buvo atlikti, o rezultatai priklausė ne nuo jų.
Nukentėjusiosios G. D. ir E. S. į jų kontorą atvyko 2008 metais. Jos prašė atlikti geodezinius ir kadastrinius žemės matavimus ir įteisinti prie namų esančią žemės valdą, sakė, kad šią problemą jau sprendė keli advokatai, tačiau nieko nepadarė. Su (duomenys neskelbtini) byla jų kontoroje dirbo daug teisininkų, tarp jų J. ir V., advokatas G. Š.. Nukentėjusieji už paslaugas sumokėjo tokią sumą, kuri nurodyta pinigų priėmimo kvituose. Sumos buvo nustatytos pagal kadastrinių matavimų įkainius, atsižvelgiant į bylos apimtį. G. Š. atstovavimo sutartis pasirašė su visais gyventojais, kad vėliau galėtų juos atstovauti. Jie suorganizavo susirinkimą į kurį buvo atvykusi žemėtvarkos valdžia ir žadėjo nuosavybės įteisinimo klausimą išspręsti teigiamai. Jis pats buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) kelis kartus su visa žemėtvarkos valdžia, atėjusiems į susirinkimą gyventojams parodė visus dokumentus. Gyventojai apie 2 val. žiūrėjo bylas. Buvo atlikti trijų namų geodeziniai matavimai, paruošė visus procesinius dokumentus reikiamoms institucijoms ir teismui. Dokumentai buvo pateikti su žemėtvarkos antspaudais. Prieš suteikiant teisines paslaugas jie pirmiausiai turėjo atlikti geodezinius matavimus. (duomenys neskelbtini) seniūnė bendravo su Vilniaus rajono žemėtvarkininke, paskui ją atleido. Daug kartų keitėsi žemėtvarkos valdžia, todėl reikalai strigo. Galiausiai buvo sudaryta apskrities viršininko komisija, kuri nustatė, kad klausimas galutinai išspręstas ir pavesta specialistams jį užbaigti. Tuo jų darbas buvo baigtas. Jie užsakytus darbus atliko, įsipareigojimus įvykdė. Kai kurių nukentėjusiųjų iš (duomenys neskelbtini) namų epizodo jis iš viso nėra matęs.
Su nukentėjusiąja Ž. C. ir UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis. Ž. C. bylą vedė kažkas iš teisininkų. Procesinius dokumentus rengė advokatas G. Š.. Jos klausimų sprendimas užsitęsė, nes ji gyveno užsienyje, retai atvykdavo į Lietuvą. Negalėjo atvykti pasirašyti parengtų dokumentų kai buvo būtina. Už paslaugas ji sumokėjo pinigų priėmimo kvite nurodytą sumą. Dėl pinigų grąžinimo į juos nesikreipė.
Nukentėjusysis R. K. į juos kreipėsi 2009 m. dėl kadastrinių žemės matavimų, prašė įteisinti 17 arų sklypą. Kreipėsi rekomendavus M. L.. R. K. sumokėjo už paslaugas tiek, kiek nurodyta kasos pajamų orderyje, kuris buvo išrašytas. Jo nurodyta suma yra neteisinga. Su specialistu buvo nuvykęs į vietą. Dokumentuose ištaisė duomenis dėl jam priklausančių 4 arų žemės. Ten neteisingai buvo pastatyta tvora, nukentėjusysis dar gavo žemės. R. K. teisines paslaugas suteikė, jo sklypas buvo įteisintas.
Nukentėjusioji V. N. su seserimi į juos kreipėsi dėl to, kad negalėjo įteisinti žemės. Norėjo atlikti geodezinius žemės matavimus. V. N. buvo bloguose santykiuose su kaimynais ir bendrija, teko spręsti ir šias problemas. V. N. sklypas kirtosi su bendrijos riba, jos sklype bendrijos pirmininkas neteisėtai buvo pastatęs pirtį. Jie įsipareigojo atlikti geodezinius matavimus, nugriauti neteisėtai jos sklype pastatytą pirtį, užkasti prūdą. Įvykdė visus savo įsipareigojimus su kaupu. Po matininko G. atliktų geodezinių matavimų jie leidimus suderino su bendrijos pirmininku, gavo kaimynų sutikimą. V. N. ir jos sesuo buvo patenkintos. Nesupranta, kodėl ji kreipėsi į policiją. V. N. už paslaugas sumokėta suma nurodyta kvituose. E. M. su jos reikalais nesusijusi. Jeigu kvite yra jos parašas, tai ji galėjo paimti pinigus už paslaugas.
Teikiant teisines paslaugas nukentėjusiajai V. D. S. pakonsultuoti buvo iškviestas adv. padėjėjas P.. 2010 m. jie kreipėsi į žemėtvarkos skyrių dėl V. D. S., buvo užvesta byla dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jis buvo praleidusi terminą nuosavybės teisei atkurti, šis terminas buvo atstatytas, išduotas paveldėjimo liudijimas. Byla buvo grąžinta pagal apyrašą, nes V. D. S. nesutiko apmokėti konkrečių darbų, internete prisiskaitė apie juos neigiamos informacijos. V. D. S. įsipareigojimus jie įvykdė. Jos inicijuotoje civilinėje byloje priimto sprendimo neskundė.
Nukentėjusysis M. S. į juos kreipėsi dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, žemės atidalinimo. Problemos kilo dėl giminės nesutarimo. Jis už paslaugas sumokėjo tiek, kiek nurodyta kasos pajamų orderyje. Su šio nukentėjusiojo byla dirbo teisininkai J., J., V.. J. surašė aktą, visi M. S. giminaičiai pasirašė aktą, kad visi sutinka su tokia tvarka. Pasiūlė padaryti geodezinius matavimus, kiekvienam mokant po 300 ar 400 litų. Giminaičiai pasakė, kad kiekvienas ieškosis savo matininkų, o ne darys matavimus su jų pasiūlytu matininku. Su M. S. problemų neturėjo, dėl pinigų grąžinimo jis į juos nesikreipė. Kreipėsi jo dukra, reikalavo, kad jie toliau dirbtų. Savo įsipareigojimus M. S. įvykdė, nustatė žemės naudojimosi tvarką.
Nukentėjusiosios L. P. ir F. J. labai tarpusavyje konfliktavo. Viena iš seserų į juos kreipėsi dėl miško ribų nustatymo. Iš pradžių reikalai klostėsi gerai, matininkams buvo sumokėtas avansas. Paskui jos pykosi, vėl taikėsi, aiškinosi santykius. L. P. 2013-07-17 raštu kreipėsi į juos, kad buvo sesers sumušta. Ji sakė, kad jos sesuo psichinė ligonė, jos vardu nieko nedaryti. 2013 m. liepos mėnesį seserys pas juos susimušė, jis kvietė vienai policiją, kitai greitąją. L. P. ir F. J. kelis kartus buvo kviečiamos susitikti su matininkais. 2011-11-24, 2012-02-14 joms buvo išsiųsti kvietimai atvykti raštu, buvo kviečiamos ir žodžiu. Jeigu yra kasos pajamų orderiai, tai 2011-11-12 ir 2011-04-23 iš F. J. galėjo būti paimti pinigai. Jeigu sutartis pasirašyta po 7 mėn., tai galėjo būti dar prieš tai kita sutartis. Galėjo būti ir žodiniai susitarimai ar darbai užsakyti. Neatsimena, ar F. J. buvo siūlyta nutraukti sutartį. Galimai su L. P. buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis. L. P. už paslaugas sumokėjo tiek, kiek nurodyta kasos pajamų orderyje. Neatsimena, kas konkrečiai iš teisininkų dirbo su šių nukentėjusiųjų byla. Sutartis dėl kadastrinių matavimų paprastai pasirašo matininkų vadovas, o paskui siunčia savo darbuotojus darbų atlikti. Neigia, kad liepė L. P. laukti prie telefono kol atvyks matininkas. L. P. neprašė gražinti sumokėtų pinigų. Ji kontoroje lankėsi dėl darbų ir dėl savo sesers. Šios nukentėjusiosios konfliktuodamos trukdė jiems atlikti darbus, kurių prašė. Galiausiai darbai dėl jų kaltės nebuvo baigti.
Nukentėjusioji B. K. į juos kreipėsi žemės klausimais. Jai reikėjo parengti dokumentus, konkrečios jos teisinės problemos neatsimena. Jai atstovavo advokatas G. Š.. Dokumentus rengė teisininkės J. ir V.. Kad būtų užbaigtas B. K. klausimo sprendimas jis kreipėsi į advokato padėjėją A. M.. Pinigus už teisines paslaugas B. K. mokėjo A. M.. Ji sumokėjo įmonei pagal kvitą, kuriame nurodyta suma. Pati B. K. sakė, kad A. M. sumokėjo 500 litų. Jos byla buvo baigta A. M. iniciatyva. B. K. kreipėsi į teismą, perskaičiusi apie juos internete ir spaudoje.
Nukentėjusysis K. E. kreipėsi į juos dėl autoįvykio. Jo atžvilgiu institucijų priimti sprendimai prieštaravo vienas kitam. Su jo byla dirbo teisininkė V. J.. Buvo parengti procesiniai dokumentai į teismą. 2011 m. visus K. E. dokumentus jis grąžino tyrėjai T.. Neatsimena, ar su K. E. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis. Jam teisines paslaugas suteikė. K. E. už paslaugas sumokėjo pagal kasos pajamų orderius.
Nukentėjusioji G. M. kreipėsi dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų. Su jos byla dirbo teisininkė E. V., žemės klausimų specialistė. Jo prašymu (duomenys neskelbtini) ir kiti matininkai atliko matavimus. Buvo parengti visi prašomi dokumentai, suteikta paslauga. Po to įsikišo jos sūnus I. M., kuris inicijavo darbų nutraukimą, sakė kad pats viską tvarkys.
Nukentėjusioji Z. K. į juos kreipėsi dėl to, kad kaimynas užgrobė dalį jos žemės. Viena iš sutarties, kuri buvo sudaryta su Z. K., šalių buvo advokatas G. Š.. Jis pasirašė sutartį. Pinigus Z. K. mokėjo pagal kasos pajamų orderius. Ji norėjo pervesti pinigus per banką, nes ji negalėjo atvykti. Pinigus ji pervedė į E. M. sąskaitą. Jis tuos pinigus nuėmė ir įdėjo į įmonės sąskaitą. Šiame epizode E. M. jokių veiksmų neatliko. Jis turėjo galimybę naudotis E. M. banko kortele, todėl Z. K. pinigus pervedė į įmonės sąskaitą. Nukentėjusiosios žemė buvo nufotografuota, perduota matininkams. Atlikus pusę darbų, buvo parengti procesiniai dokumentai teismui. 2012 m. vasarą Z. K. atvyko su giminaite, paprašė grąžinti dokumentus. Ji atsisakė jų paslaugų, teigė, kad nepasitiki vietiniais teismais. Dokumentai jai buvo grąžinti.
Nukentėjusioji O. K. (S.) kreipėsi dėl santuokos nutraukimo. Tokiais atvejais iš pradžių siūlydavo taikytis, todėl procesas užtrukdavo. Ji už paslaugas sumokėjo tiek, kiek nurodyta pinigų priėmimo kvituose. Su O. S. bendravimas vyko nesklandžiai. Buvo parengti visi reikalingi dokumentai, juos greičiausiai rengė S. G.. Teisines paslaugas O. S. suteikė, su pretenzijomis ji nesikreipė.
Nukentėjusysis R. V. į juos kreipėsi dėl brolio žūties darbovietėje. Teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta su advokatu G. Š., nes jo vardu buvo rašomos užklausos. Su R. V. byla dirbo teisininkė R.. Buvo rengiami procesiniai dokumentai. Jie atliko tarpininko vaidmenį tarp R. V. ir jo žuvusio brolio darbovietės, bendravo su mirusio brolio darbdaviu, pasiekė taikos sutartį, susitarė, kad bus išmokėta kompensacija. Procentų iš R. V. nereikalavo. Nežinojo, kad advokatas G. Š. išbrauktas iš advokatų sąrašų.
Nukentėjusysis P. M. buvo išmestas iš universiteto. Tokį sprendimą jis apskundė, kreipėsi į juos teisinės pagalbos. Jie parengė procesinius dokumentus į Kauno apylinkės teismą. P. M. turėjo atstovauti advokatas G. Š.. Iš Kauno apylinkės teismo pranešė, kad G. Š. išbrauktas iš advokatų sąrašų. Tada jie išsikvietė P. M.. Už paslaugas jis buvo sumokėjęs 100 litų, dar turėjo sumokėti už atstovavimą. Jis atsisakė atstovavimo paslaugų, jie už tai pinigų neėmė. P. M. jiems sumokėjo už procesinių dokumentų parengimą.
J. M. S. ir S. S. buvo kurčnebyliai. Su jais bendravo teisininkės V. ir J.. J. M. S. girdėjo ir vertė S. S. jo žodžius, ji pusiau girdėjo. E. M. su jais bendravo vieną kartą raštu. S. buvo atsivedę teisininką, kuris patikrino jų darbą, pretenzijų neturėjo, buvo patenkinti.
Visiems kitiems kaltinamajame akte nurodytiems nukentėjusiesiems teisinės paslaugos buvo suteiktos. Su jų bylomis dirbo įmonės teisininkai. Jiems sumokėjus už teisines paslaugas buvo išrašomi kasos pajamų orderiai.
Jie ilgą laiką nežinojo, kad G. Š. išbrauktas iš advokatų sąrašų. Apie tai sužinojo tik tada, kai jis atstovavo nukentėjusiojo P. M. byloje ir iš teismo jiems pranešė, kad G. Š. negali atstovauti, nes yra išbrauktas iš advokatų sąrašų. Dėl jam inkriminuojamo suklastoto dokumento panaudojimo gali paaiškinti, kad kai advokatas G. Š. pradėjo smarkiai gerti, jis kažkam užstatė ar paliko savo antspaudą. Todėl G. Š. atstovavimo sutartis pats nukopijuodavo rašaliniu spausdintuvu ir originaliai pasirašydavo. Jis iš anksto buvo atsispausdinęs gal 10 blankų ir juos palikdavo kontoroje. Pats G. Š. suklastojo dokumentus. Būdavo atvejų, kai G. Š. palikdavo tuščias pasirašytas sutartis. Jis jiems melavo, nebūdamas advokatu pasirašydavo dokumentus.
Bankroto administratoriui perdavė prašomus dokumentus. Į jų kontorą atvyko bankroto administratoriaus padėjėja D. J., bankroto administratorius A. Ž., kuris buvo girtas, su koja sugipsuota. Jis (T. M.) buvo pateikęs skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo įpareigoti perduoti dokumentus bankroto administratoriui. Du aktus atvežė tyrėjai į 2 PK. Nuo 2012-06-01 iki 2012-06-13 D. J. negalėjo fiziškai priimti iš jų tokio kiekio dokumentų, todėl juos atvežė į būstinę. Direktorius netvarkingai tvarkė dokumentus, nedarė aprašų, pusė dokumentų pas juos prapuolė. Jie dokumentus atvežė, ką norėjo, tą priėmė.
Kaltinamoji E. M., apklausiama teismo posėdyje, savo kaltės dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir paaiškino, kad 2010-11-25 įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini). Buvo įdarbinta sekretore-referente, pagal savo pareigas turėjo atlikti biuro administratorės darbus. Tvarkė korespondenciją, bendravo su klientais telefonu, derino susitikimus, išrašinėjo sąskaitas—faktūras. Ji tik sutikdavo atvykusius klientus, tačiau teisiniais klausimais su jais nebendraudavo. Tuo metu bendrovėje dirbo A., kurio pavardės neprisimena, ir teisininkė V. J.. Iš viso buvo įsteigtos trys bendrovės, keitėsi jų pavadinimai. Nežino, kodėl buvo įsteigtos kitos dvi įmonės, jai atrodo, jos neveikė vienu metu. Paskui, perrašius darbo sutartį, perėjo dirbti į kitas dvi bendroves. Bendrovėje dirbo tik nuo 2010 iki 2013 metų. Buvo vieną kartą atvykusi į kontorą ir nebūdama įdarbinta. Ji gaudavo darbo užmokestį grynais 400 litų.
Jos darbo laikotarpiu įmonėje dirbo gal 5 advokatai, su kuriais buvo sudarytos sutartys – M., K. P., advokatė G., pavardės neprisimena, advokatas Š., dar vieno pavardės neatsimena. Taip pat dirbo buvo 2-3 teisininkai. Buvo priimamos ką tik pabaigusios universitetą studentės, kartais vadovas matydavo, kad jos neatitinka reikalavimų, todėl darbuotojai keisdavosi. T. M. tik dvi nekvalifikuotas teisininkes atleido, vienos vardo neatsimenu, o kita buvo R., kiti darbuotojai dirbo normaliai. Advokatų darbas pas juos nebuvo nuolatinis, jie dirbdavo pagal sutartis. T. M. prašymu jie atvykdavo pakonsultuoti. G. I. žino pagal dokumentus, jis iki jos atliko tokias pat funkcijas. Advokatas G. Š. su jais bendradarbiavo, jis pasirašinėdavo sutartis su klientais, tvirtindavo dokumentus, buvo nuvykęs į teismo posėdį. G. Š. buvo palikęs blankų su savo rekvizitais. Paskutiniu metu jis nelabai galėdavo atvykti, todėl palikdavo savo pasirašytas sutartis ir sakydavo, jeigu reikės – duoti klientams pasirašyti. Duodavo sutarčių blankus su G. Š. parašais klientams pasirašyti nesant G. Š., nes jis pats to prašė. Per savaitę būdavo vienas ar du nauji klientai. Be to, į susitikimus ateidavo ir pastovūs klientai. Per jos darbo laikotarpį buvo apie 20 klientų. Paslaugos klientams buvo suteiktos, buvo keletas nepatenkintų klientų, gal dėl to, kad nebuvo pasiektas norimas rezultatas. Viskas būdavo daroma jų labui, teisininkai aiškindavo, kokios yra jų galimybės. Nebuvo žadama, kad viskas buvo gerai. Darbuotojai dirbo sąžiningai, parengė daug dokumentų. Nepasitenkinusių klientų banga kilo po internete pasirodžiusių straipsnių. Iki to laiko viskas klostėsi gerai.
Atėjus klientui, vadovas T. M. kalbėdavo su teisininku, jei teisininkas ko nesuprasdavo, kviesdavo advokatą pasitarti, paskui, jeigu reikėdavo, advokatai atstovaudavo klientą teisme. Ji sėdėjo savo darbo vietoje. Su klientais bendraudavo teisininkai, išklausydavo jų problemą. Paskui paduodavo jai dokumentus, ji juos atkopijuodavo, suderindavo laiką. Į klientų problemas ji nesigilino. M. būdavo pas save kabinete. Teisininkas pabendraudavo su klientu, tada ateidavo pas vadovą į kabinetą, tada vadovas nustatydavo kainą. Klientas ateidavo pas jį į kabinetą, vadovas pasakydavo, kiek kainuos teikiamos paslaugos. Teisiniais klausimais M. klientų nekonsultavo. Vadovas ne tik nustatydavo kainą, bet ir vadovavo įmonei, skirstydavo darbus, organizuodavo įmonės veiklą, rengdavo susirinkimus. Kainininke apytikslė paslaugų suma būdavo nustatyta, kiekvienas atvejis būdavo individualus, todėl vadovas nustatydavo kainą. Vadovas atvykusiems klientams neprisistatydavo. Klientą sutikdavo ji, nuvesdavo pas teisininką, paskui klientą palydėdavo pas vadovą. M. klientams įvardindavo vadovu. Darbuotojai turėjo ženklelius, kur nurodyta pareigos, vardas ir pavardė. Ji buvo „sekretorė-referentė“. Įmonėje pasiūta speciali apranga, bet jos niekas nenešiojo, buvo tik ženkliukai.
Iš pradžių buvo pasirašoma sutartis su klientu, paskui pinigai imami. Nebūdavo atvejų, kad teikiamos paslaugos nepasirašius sutarties. Sutarčių ji pati neruošdavo. Į paruošus blankus tik įrašydavo kliento duomenis ir kokia paslauga jam suteikiama. Tą pasakydavo teisininkai ir ji įrašydavo į sutartį. Iš klientų ji paimdavo pinigus, kuriuos dėdavo į kasą. Vakare vadovas T. M. iš kasos paimdavo pinigus. Pinigų paėmimas būdavo įforminamas kasos pajamų orderiu, kitokiu būdu – nebūdavo. Būdavo, kad klientas nueidavo pas vadovą, vadovas pasakydavo sumą. Klientas vietoje išsitraukdavo pinigus ir paduodavo, vadovas, atnešdavo jai, ji išrašydavo kvitus. Kai jos nebūdavo, kvitus išrašydavo vadovas. Finansinių klausimų nespręsdavo, tik iš klientų paimdavo pinigus. Jai pasakydavo kokiai sumai išrašyti kvitą, ji išrašydavo, klientas pasirašydavo, tada ji vieną kvito pusę jam atiduodavo, kitą pasilikdavo ir pinigus įdėdavo įkasą. Pinigai jai buvo skiriami tik ūkio išlaidoms. Vakare vadovas iš kasos paimdavo pinigus. Ji nesidomėjo, ką jis su tais pinigais veikdavo. Darbo ir asmeniniai santykiai tarp jų su T. M. buvo atskirti. Jai iš pat pradžių buvo griežtai pasakyta, kad darbo santykiuose nebus jokių asmeniškumų. Ji turėjo dvi asmenines sąskaitas. Viena kortelė jai buvo nereikalinga, todėl atidavė vadovui, leido ja disponuoti. Jai yra žinoma, kad į jo sąskaitą nukentėjusieji pervedė pinigus, jie buvo pervesti vadovo nurodymu. Greičiausiai įmonė neturėjo sąskaitos, todėl buvo pervedama į asmeninę sąskaitą. Pas juos buvo buhalterė. Ji atvažiuodavo kiekvieną mėnesį, iš jos paimdavo visas sąskaitas faktūras, kvitus, kitus dokumentus, viską sutvarkydavo ir jai gražindavo. Vadovas jai duodavo elementarius nurodymus, paruošti sutartį, kopijas padaryti, parašyti raštus. Nurodymo išklausyti klientų problemas nebuvo. Būdavo atvejų kai tiesiog klientas pradėdavo kalbėti apie savo problemas, tai išklausydavo iš mandagumo. Nebūdavo taip, kad užrakintų duris ir neįleistu klientų į įmonės patalpas. Būdavo, kad darbuotojai pasivaišindavo po darbo alkoholiu kažkokia proga, bet piktnaudžiavimo alkoholiu įmonėje nebūdavo. Tokias atvejais jie užsidarydavo šiek tiek anksčiau. Jeigu klientai tuo metu ateidavo iš anksto nesusitarę, jiems gal ir susidarydavo įspūdis, kad alkoholiu piktnaudžiaujama.
Ji dalyvavo kai buvo pervežami įmonės dokumentai. Atvyko sunkvežimis, buvo trys vyrai, viskas buvo greitai organizuota. Vadovas nufotografavo visus baldus. Viskas buvo sudėta į jų atsivežtas dėžes, baldai apvynioti plėvele. Vadovas jai pavedė sudėti bylas į dėžes, jis bylas sudėjo gal į tris dėžes, viską užklijavo. Į dėžes buvo sudėtos klientų bylos. Didelę dalį sudarė trijų namų byla. Iš biuro esančius baldus išsivežė perkraustytojai, dokumentai dingo.
Nukentėjusioji V. N. ir jos sesuo į kontorą buvo atvykusios gal du kartus. Ji jas pakvietė prisėsti, kavos pasiūlė. Žino, kad vadovas buvo nuvykęs į jų sodų bendriją (duomenys neskelbtini), daugiau apie jų teisines problemas nežino. Tuo laikotarpiu jį nebuvo įdarbinta bendrovėje. Galimai paėmė pinigus iš N. ir išrašė kvitą. Apie V. N. pretenzijas nežinojo. Ji vadovo nurodymu rengė kelis susitikimus su nukentėjusiojo S. S. gimine. Vyko du susirinkimai, jos funkcija buvo surinkti visus giminaičius į vieną vietą. Jie kažko nepasidalino, buvo rašomas susirinkimo aktas. Dalyvavo teisininkas Ž.. Nežino dėl kokios teisinės problemos kreipėsi S. S.. Galimai paėmė iš jo pinigus už teisines paslaugas ir išrašydavo kvitą. Bedrovės teisininkų pasiūlytas sprendimas nepatiko jo dukrai, nors jau buvo pasirašyti susitarimai. Viskas iširo, taip ir baigėsi. Ji susirinkimuose nedalyvavo, todėl nežino kokie susitarimai buvo pasirašyti. Nukentėjusysis S. S. atėjo su kažkokia problema, jį palydėjo pas teisininkus. Daugiau nieko nežino. S. S. išrašė pinigų paėmimo kvitą, jį teisininkai nuvedė pas vadovą. Dėl S. S. buvo pasirašyta sutartis su advokatu G. Š., neatsimena, kas padavė sutartį pasirašyti. Su nukentėjusiąja B. T. bendravo teisininkė L.. Ši nukentėjusioji dažnai būdavo užsienyje, ne visada laiku teisininkei pristatydavo dokumentus, buvo problematiška bendrauti. Teisininkė jai el. paštu rašydavo, ji atsakydavo, kad negali atvykti. Teisininkė nežinojo ką daryti, nes terminai ėjo. Ji galimai iš B. T. paėmė pinigus už paslaugas ir išrašė kvitą, jos pinigų nepasisavino. Nukentėjusioji liko nepatenkinta, nes pati kalta. Neprisimena kokiu klausimu į jų kontorą kreipėsi nukentėjusiosios L. P. ir F. J.. Abi susitiko su teisininku, paskui jos nuėjo pas vadovą, viskas buvo gerai. Jos atėjo abi iš pradžių taikiai, su bendra problema, paskui jos susipyko, reikalavo grąžinti pinigus. Paskui viena iš jų atbėgo, norėjo patekti pas vadovą, pradėjo šūkauti, kad jos sesuo psichiškai nesveika, kad ją reikia pašalinti iš bylos. Dažnai joms rašydavo raštus, kviesdavo atvykti. Iš jų pinigus ji paėmė, tikslios sumos neatsimena, turi būti kasos pajamų orderis. Be kvito nei vieno lito nepaėmė. Nežino kokie darbai buvo atlikti jų klausimu ir kokius darbus jos užsakinėjo. Sutartyje jai pasakė įrašyti, kad pinigai imami už teisines paslaugas, ji vykdydavo vadovo nurodymus. Negali paaiškinti, kodėl pinigai paimti anksčiau, o sutartis pasirašyta po septynių mėnesių. Su nukentėjusiąja B. K. ji bendravo 4 ar 5 kartus. Su ja bendravo teisininkė L., po to ji nuėjo pas vadovą, suderino sumą už paslaugas. Paskui nukentėjusioji jos klausė, ar galės mokėti dalimis. Ji pasakė, kad kreiptųsi į vadovą. Su vadovu sutarė dėl mokėjimo dalimis. B. K. tvarkingai mokėjo, bet įsikišo jos sūnus, reikalavo grąžinti pinigus. Dalis pinigų jai buvo grąžinta. Ji tai pažymėjo ant likusio kvitelio dalies, kuris paskui dingo su dokumentų dėžėmis. Nukentėjusioji Z. K. kreipėsi dėl sodybos, bendravo su teisininku, paskui nuėjo pas vadovą, susitarė dėl atlygio už paslaugas. Ji gyveno toli, negalėjo atvykti, todėl vadovas nurodė jos (E. M.) sąskaitą, į kurią nukentėjusioji pervesdavo pinigus. Žino, kad vadovas buvo nuvykęs į jos sodybą. Nukentėjusiajai O. S. vyras pridarė problemų, antstoliai pradėjo iš jos atlyginimo nuskaityti pinigus. Ji norėjo skirtis. Ji šios nukentėjusiosios klausimu jokio vaidmens neatliko. Nukentėjusysis R. V. kreipėsi dėl brolio. Galimai ji paėmė iš jo pinigus už teisines paslaugas ir išrašė kvitą. Advokatas G. Š. jam tvirtino kažkokius dokumentus. Jo klausimą sprendė teisininkė S.. Nukentėjusioji D. Ž. pervedė pinigus į jos asmeninę sąskaitą. pervestoms sumoms buvo išrašyti kasos pajamų orderiai, kuriuos nukentėjusioji pasiėmė. T. M. jai pasakė, kad pinigai buvo pervesti į jos sąskaitą, ir kad tai sumai reikia išrašyti kvitus. Daugiau nieko nežino. Nukentėjusysis P. M. į juos kreipėsi dėl problemų su universitetu. Žino, kad jam buvo parengti procesiniai dokumentai, jis nuvyko į teismo posėdį. Ji iš jo paėmė pinigus už teisines paslaugas ir išrašė kvitus. Dėl nukentėjusiojo S. S. prisimena, kad atėjo moteris iš anksto neužsirašiusi. Ji kalbėjo, raštu išdėstė problemą. Ją nuvedė pas teisininkę, jos ten susirašinėjo, teisininkė pradėjo rengti dokumentus. J. M. S. į jų kontorą ateidavo pati. Tik vieną kartą ji buvo atėjusi su vyru. Jai sumokėjus pinigus - išrašė kvitą. Bendravo rašteliais. Nukentėjusįjį M. K. ji nuvedė pas teisininkus, paėmė pinigus už paslaugas, išrašė kvitą. Jo teisnius klausimus sprendė advokatas G. Š.. Nukentėjusioji I. P. kreipėsi dėl skyrybų, ji bendravo su teisininku. Daugiau jokių aplinkybių, susijusių su
Įrodymai dėl nukentėjusiojo M. L. turto įgijimo apgaule:
Nukentėjusysis M. L., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad 2006 m. jo mama norėjo atkurti nuosavybės teises į prosenelio žemę, reikėjo ieškoti dokumentų. Laikraštyje pamatė skelbimą, kad teisininkai padeda atkurti nuosavybės teisę į žemę. Kreipėsi adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus juos įleido sekretorė, dar buvo vyresnis žmogus. Už kelių minučių atėjo T. M., kuris prisistatė teisininku, paprašė parodyti dokumentus. Juos peržiūrėjęs pasakė, kad apsiims atstovauti juos teisme, žemėtvarkos tarnyboje. Ofisas atrodė rimtai, T. M. šnekėjo labai maloniai. Mama jam parašė įgaliojimą. Pasirašė teisinių paslaugų teikimo sutartį. Dėl sumos konkrečiai nebuvo sutarta. Po kiek laiko T. M. paprašė pinigų. Pinigus perdavė per kelis kartus, nedidelėmis sumomis. Pinigus visą laiką į rankas davė T. M.. Už pirmas sumas buvo išrašyti pinigų priėmimo kvitai. Vėliau kitas sumas davė be kvitų, jiems sakė, kad kai bus atkurta nuosavybės teisė į žemę, gaus kvitus. Atidavęs pinigus T. M., sumas užsirašydavo. Pinigų jam davė ir mamos broliai, skolinosi iš draugų. Pinigus T. M. nuveždavo jis. Ikiteisminio tyrimo metu pateikė detalius duomenis kada ir kiek pinigų davė. Tie duomenys teisingi. Paskutinė įmoka buvo 2008 m. 08 mėn.
T. M. įsipareigojo surasti trūkstamus dokumentus iš archyvų, tvarkyti reikalus žemėtvarkoje, kad atkurti nuosavybės teisę į žemę. Su juo bendravo kelis metus. Jų susitikimų metu, be T. M. kelis kartus buvo dar vienas jaunas žmogus, lyg jo padėjėjas. Buvo sudarytas įvaizdis, kad jo reikalai juda į priekį. Buvo nuvažiavę pažiūrėti sklypo už (duomenys neskelbtini), Rodė kažkokius kadastrinius dokumentus, tačiau kadastro įmonėje jam pasakė, kad tai lapai atspausdinti iš interneto. Vėliau T. M. būdavo sunku surasti, nepavykdavo susitikti, ofise jo nebūdavo, telefonu neatsiliepdavo. Atvykus į ofisą, durys būdavo užrakintos. Nusprendė, kad juos apgavo, nes viskas tęsėsi labai ilgai, jokio nuosavybės dokumento į rankas jis negavo, nors vis žadėjo. Iš žemėtvarkos gavo atsakymą, kad dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę niekas nesikreipė. Jo mama mirė prieš 6 metus. Jam padaryta 214000 Lt turtinė žala, kurią sudaro už paslaugas sumokėti pinigai. Civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti iš T. M..
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. L. pateikė šiuos dokumentus:
2007-01-02 teisinių paslaugų sutartį tarp V. C. L. ir UAB (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė V.C. L. ir T. M.. Sutartyje nurodyta, kad sutarties vykdytojas (UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja pagal kliento pavedimus parengti klientui visus reikiamus dokumentus (dėl nuosavybės atkūrimo į žemę), atlikti visus reikiamus teisinius veiksmus dėl šio pavedimo vykdymo, vykdant šį pavedimą atstovauti klientui visose valstybės institucijose, santykiuose su juridiniais ir fiziniais asmenimis, teismuose teikti klientui reikiamą teisinę pagalbą (2 t., b. l. 3-4).
UAB (duomenys neskelbtini) 2007-01-02 pinigų priėmimo kvitą BLA Nr. 1334091, kuriame nurodyta, kad V.C. L. sumokėjo 750 Lt už teisines paslaugas pagal 2007-01-02 sutartį teisinių paslaugų, pirminė teisinė konsultacija dėl nuosavybės atkūrimo, pinigus priėmė T. M. (2 t., b. l. 5).
UAB (duomenys neskelbtini) 2007-05-09 kasos pajamų orderį kvitą, serija TTT Nr. 12550027, kuriame nurodyta, kad V.C. L. sumokėjo 1000 Lt už dokumentų rengimą viršininko apskrities administracijai, teismui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pinigus priėmė V. Š. (2 t., b. l. 6).
Lapą su rankraštiniu tekstu, kuriame užrašyta „atiduota T. M. ((duomenys neskelbtini)) ir nurodytos pinigų sumos, atiduotos laikotarpiais nuo 2007.01.02 iki 2008.07.24, galutinė suma – 218400 Lt. Lapas pasirašytas M. L. (2 t., b. l. 7).
Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006-11-20 pažymą apie nekilnojamąjį turtą Nr. R4-4683 (2 t., b. l. 12-14).
Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. rugsėjo 24 d. rašte dėl informacijos ir dokumentų pateikimo nurodyta, kad pagal M. L. NŽT Vilniaus miesto skyriui pateiktą pažymą Nr. R4-4683 nuosavybės teisės į buvusio savininko V. Š. (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę nebuvo atkurtos, taip pat Skyriuje nebuvo užvesta V. Š. nuosavybės teisių atkūrimo byla (2 t., b. l. 21-23).
Vilniaus miesto 33-io notaro biuro, esančio Žygimantų g. 5A, Vilniuje, 2013 m. rugsėjo 26 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad Vilniaus m. 33-iajame notaro biure nuo 2007-01-01 iki šios dienos nebuvo įregistruoti jokie notariniai veiksmai, kuriuose viena iš šalių būtų M. L., taip pat minėtu laikotarpiu jie nėra gavę jokių fizinių ar juridinių asmenų prašymų dėl M. L. vardu sudarytų sandorių tvirtinimo (2 t., b. l. 41).
Įrodymai dėl nukentėjusiosios V. S. turto įgijimo apgaule:
Nukentėjusioji V. S., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad norėjo įteisinti nelegaliai pastatyto savo namo statybą. Pažįstama J. Z. jai parekomendavo T. M., kurio kontora buvo (duomenys neskelbtini). Nuvykus, kontoros patalpos atrodė solidžiai, ant sienos kabėjo Prezidentės portretas, T. M. buvo su uniforma, antpečiais. Iš pradžių jis sudarė gerą įspūdį, vėliau ir išgėręs būdavo. Kontoroje buvo T. M. ir dar kažkoks vyras. Ji T. M. išdėstė savo problemą. T. M. sakė, kad tai kainuos 14000 litų, žadėjo įteisinti statybas Registrų centre. Sutarė, kad ji atveš 7 000 litų. Atvežus pinigus T. M. sakė, kad kvito neduos, nes reikia architektams, projektuotojams mokėti. Kvitą duos už visą sumą. Po kiek laiko jai paskambino T. M., sakė, kad reikalai gerai einasi, reikia dar pinigų. Dar atvežė7 000 litų, kvito vėl nedavė, sakė, kad duos vėliau. Paprašius parodyti dokumentus, T. M. sakė, kad negali, nes architektas į Kauną išvykęs. Paskui vis sunkiau buvo su juo susitikti, prisiskambinti, vis neparodydavo, sakydavo, tai architektas išvykęs, tai vėliau pateiks dokumentus. Vėliau susitiko ofise, buvo dar dvi moterys, kurios reikalavo gražinti pinigus. Tada suprato, kad yra apgauta. T. M. buvo išgėręs. Pas T. M. jokių dokumentų nepasirašė. Jis buvo pas ją atsiuntęs žemėtvarkininkus, jie parodė jai dokumentą. Pasakė, kad jiems nemokės, nieko nepasirašinės, nes T. M. sumokėjo. Jie išvažiavo. Po kiek laiko vėl atvyko žemėtvarkininkai, kažką matavo, sakė, kad juos užsakė T. M.. Su žemėtvarkininkais bendravo du kartus. Vėliau žemėtvarkos darbuotoja sakė, kad T. M. ir juos apgavo, paėmė jos dokumentus, ji gali atsiimti kopijas. Pas T. M. vaikščiojo nuo 2007 m. Apie savo reikalus su E. M. nebendravo, kai bendraudavo su T. M., būdavo ir E. M., ji kavos pasiūlydavo. Vieną kartą atėjus sakė, kad palauktų advokato. T. M. kitų darbuotojų nepristatinėjo. Ji nieko nepasirašinėjo. Pareikštą 14000 litų civilinį ieškinį palaiko.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-01 rašte dėl informacijos ir dokumentų pateikimo nurodyta, kad Vilniaus miesto skyriaus pateiktų dokumentų nustatyta, kad Vilniaus miesto skyriui V. S. pateikė 2008-10-30 prašymą dėl inžinerinių tinklų tiesimo greta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, išdavė 2008-11-20 sutikimą Nr. K-02-271729, kuriuo neprieštaravo tiesti inžinerinius tinklus valstybinėje žemėje iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (15 t., b. l. 2-3). Adresas pačios S. Kiti dokumentai su (duomenys neskelbtini) jau 2013 m birželio liepos mėn.
Įrodymai dėl nukentėjusiosios E. G. turto įgijimo apgaule:
Nukentėjusioji E. G., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad kreipėsi į T. M. dėl žemės ribų nustatymo. T. M. kontoros reklamą rado pašto dėžutėje, todėl kreipėsi būtent ten. Nuvyko į kontorą, ten buvo T. M. ir G. I.. T. M. žadėjo jos reikalus sutvarkyti, sake kad yra advokatas. Pasirašė sutartį. Pasakė, kad reikia sumokėti 1000 litų. 2008 m. gruodžio mėn. 1000 litų sumokėjo. Su juo daugiausia bendravo telefonu. Paskambino, kad reikia dar 2400 litų kadastriniams matavimams parengti. Dar pasakė, kad reikia sumokėti 1000 litų už teisines paslaugas. Iš viso sumokėjo 5400 litų, tačiau jis jokių paslaugų nesuteikė. Pinigus mokėjo per keturis kartus, grynais. G. I. tik du kartus kvitus išrašė. Sumą nustatydavo T. M.. G. I. matė du kartus, jis kalbėjo, kad viskas bus sutvarkyta. Taip pat bendravo su kažkokia moterimi. Negali pasakyti, ar tai buvo E. M.. Matininko G. neatsimena. Geodeziniai sklypo matavimai nebuvo atlikti. Ji kreipėsi į advokatą, o ne į įmonę. Pasirašinėjo pateiktus dokumentus. Ji jaučiasi T. M. apgauta, jis jai žadėjo, tačiau teisinių problemų neišsprendė. Dėl tokio T. M. elgesio ji patyrė 5 400 Lt turtinę žalą.
Ikiteisminio tyrimo metu E. G. pateikė šių dokumentų kopijas:
2009-09-30 teisinių paslaugų sutartis, tarp E. G. ir UAB (duomenys neskelbtini), pasirašė E. G. ir G. I.. Sutarties dalykas: konsultuoti klientą teisiniais klausimais, dokumentų rengimas dėl esančio žemės sklypo Ignalinos r. esančio žemės trūkumo rengti reikiamus dokumentus, atlikti visus reikiamus teisinius veiksmus dėl šio pavedimo vykdymo, vykdant šį pavedimą atstovauti klientui visose valstybės institucijose, santykiuose su juridiniais ir fiziniais asmenimis, kliento vardu sudaryti sutartis dėl teisinės pagalbos, kad būtų tinkamai atstovaujami jo interesai teismuose ir tiekiama visa klientui reikiama teisinė ir kitų specialistų pagalba (2 t., b. l. 87-88).
2009-09-30 d. susitarimas dėl honoraro dydžio tarp E. G. ir UAB (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad honoraro dydis šalių susitarimu pagal 2009-09-30 teisinių paslaugų sutartį yra 4000 Lt) (2 t., b. l. 89).
UAB (duomenys neskelbtini) 2008-12-22 kasos pajamų orderis TTT Nr. 12550225, kad E. G. sumokėjo 1000 Lt už dokumentų rengimą dėl žemės teisių atkūrimo (avansas), pinigus priėmė T. M. (2 t., b. l. 90).
UAB (duomenys neskelbtini) 2008-12-30 kasos pajamų orderis TTT Nr. 12550232, kad E. G. sumokėjo 1000 Lt už dokumentų rengimą dėl žemės teisių atkūrimo, pinigus priėmė T. M. (2 t., b. l. 90).
UAB (duomenys neskelbtini) 2009-05-28 kasos pajamų orderis TTT Nr. 20090528/1, kad E. G. sumokėjo 2400 Lt už dokumentų rengimą dėl žemės kadastrinių matavimų, pinigus priėmė G. I. (2 t., b. l. 91).
UAB (duomenys neskelbtini) 2010-03-20 kasos pajamų orderis TTT Nr. 20100320, kad E. G. sumokėjo 1000 Lt už teisines paslaugas, pinigus priėmė G. I. (2 t., b. l. 91).
2016-11-11 raštu Vilniaus m. apylinkės teismas pateikė šiuos dokumentus:
2012-02-29 E. G. ieškinys dėl restitucijos taikymo 5400 Lt priteisimo bei įpareigojimo gražinti dokumentus atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) (13 t., b. l. 98-101).
2012-04-05 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimas už akių 2012-02-29 E. G. ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 5400 Lt skolą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, pradedant nuo 2012-03-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1501 bylinėjimosi išlaidų E. G. naudai. UAB (duomenys neskelbtini) įpareigota grąžinti E. G. visus iš jos pagal 2009-09-30 teisinių paslaugų sutartį gautus dokumentus. Sprendime konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) neįvykdė savo pareigų, prisiimtų pagal 2009-09-30 teisinių paslaugų sutartį. Sprendime, be kita ko, remiamasi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada, jog vartotoja E. G., sudariusi susitarimą su teisinių paslaugų teikėju UAB (duomenys neskelbtini), iš esmės negavo to, ką pagal sutartį turėjo teisę pagrįstai ir teisėtai tikėtis (teisinės konsultacijas, dokumentus dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo, žemės sklypo kadastrinių matavimų ir kitų su tuo susijusių veiksmų (13 t., b. l. 102-103).
2016-12-15 raštu Ignalinos r. apylinkės teismas informavo, kad E. G., V. P. arba jų įgalioti atstovai į Ignalinos r. apylinkės teismą laikotarpiu nuo 2008-12-22 iki 2013-09-19 nesikreipė (13 t., b. l. 2).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-01 rašte dėl informacijos ir dokumentų pateikimo nurodyta, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus (toliau – Ignalinos ir Visagino skyrius) pateiktų dokumentų nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu (nuo 2007 m. iki 2013 m.) dėl žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nėra pateikta jokių kreipimųsi.
Dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Ignalinos ir Visagino skyrius pateikė duomenis ir informavo, kad Utenos apskrities viršininkas 2007 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 12-97 „Dėl žemės sklypo duomenų patikslinimo ir Utenos apskrities viršininko 2004-06-08 įsakymo Nr. 12-140 „Dėl leidimo pirkti žemės sklypą Ignalinos rajone“ dalinio pakeitimo“ patikslino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) rajone, ribas ir kadastro duomenis. (15 t., b. l. 2-3).
Įrodymai dėl nukentėjusiųjų (duomenys neskelbtini), daugiabučių namų Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojų turto įgijimo apgaule:
Nukentėjusioji E. S., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad 2008 m. kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl teisinių paslaugų. Jie gyvena (duomenys neskelbtini), prie trijų namų buvo nesutvarkyta namų valda ir žemės ūkio paskirties žemė prie daugiabučių, norėjo ją įforminti teisiškai. Būtent dėl to kreipėsi į T. M. kontorą, kad suteiktų teisines paslaugas. Apie T. M. kontorą buvo daug reklamos, nurodyti skambūs pavadinimai –UAB (duomenys neskelbtini) , išvardintos ir paslaugos – greitos skyrybos ir pan. Todėl ir kreipėsi būtent į šią kontorą, (duomenys neskelbtini). Ji reikalus apsiėmė tvarkyti su kaimyne G. D., nes dauguma gyventojų yra pensininkai, jie taip susiorganizavo. Oficialaus gyventojų įgaliojimo ji neturėjo, iš jų surinktų pinigų neįformino, gyventojai ja pasitikėjo. Nuvykus į ofisą viskas vyko labai maloniai. Juos priėmė sekretorė. Apie problemas kalbėjosi su T. M., jis prisistatė laikinai einantis UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas. Sakė, kad viską įmanoma sutvarkyti, kad jau tvarkė tokius reikalus. Žadėjo padėti privatizuoti žemės ūkio žemę, sklypelius, namų valdą, sutvarkyti viską ne ilgiau, kaip per pusę metų. Teisinių paslaugų sutartį su T. M. sudarė 2008-04-14. Namų gyventojai T. M. sumokėjo 55 tūkst. litų. Tai pinigai iš gyventojų surinkti. Pinigus jam davė per tris kartus, trijų mėnesių laikotarpyje. Balandžio mėnesį -13400 litų, gegužės 16 d. sumokėta 16600 litų, liepos mėn.-25200 litų. Gyventojai, kurie turėjo prie buto sodus mokėjo po 3000 litų, o kurie neturėjo - po 1600 litų. Tokias sumas T. M. nurodė patį pirmą kartą. T. M. minėjo valandinius įkainius, tačiau žmonės buvo nusivylę, ieškojo pagalbos ir mokėjo kiek jis užsiprašė.
Sumokėjus pinigus, T. M. liepė laukti. Jie laukė, veždavo jam reikiamus dokumentus, tačiau darbai nevyko. T. M. rengė dokumentus į teismą, buvo paduotas ieškinys, bet buvo gražintas trūkumams šalinti. Visi gyventojai gavo pranešimus iš teismo, kad trūksta dokumentų. Pranešimuose buvo nurodyta, kad atstovas T. M.. Tada jie kreipėsi į žemėtvarkos skyrių. Ten pasakė, kad apie T. M. nieko nėra girdėję. Be kreipimosi į teismą, jai nėra žinoma, kad T. M. būtų atlikęs kokius kitus darbus. Pas juos buvo atvažiavęs T. M. su G., gyventojams vis aiškino, kad viskas tvarkoje, reikalai tvarkomi, žemėtvarkoje visokie nesklandumai. Neprisimena, ar rodė kokius dokumentus. Su advokato padėjėju T. M. asmeniškai nebendravo. Pas juos nebuvo atvykusi žemėtvarkos specialistė. Namų valdos sklypų kadastriniai matavimai atlikti nebuvo. Į klausimus, kodėl dar neįteisinta jų žemės valdų nuosavybė, T. M. vis sakydavo, kad jų reikalai stringa žemėtvarkoje, ten keičiasi valdžios. Kitų paaiškinimų nepateikė. Juo pasitikėjo. Vėliau iš interneto sužinojo, kad T. M. turi problemų su teisėsauga. Jie gavo pranešimus iš žemėtvarkos skyriaus, kad bus sprendžiamas klausimas dėl jų valdos. Buvo suorganizuotas susirinkimas, sakė, kad juos atstovauja advokatas T. M.. Tačiau žemėtvarkos pareigūnai sakė, kad jie apie tokį nėra girdėję. Paskui T. M. jau neatsiliepė telefonu, vėliau sužinojo, kad jis suimtas. Pinigai jiems nebuvo gražinti. Kai nusprendė kreiptis, kad grąžintų, jokios kontoros jau nebuvo, niekas nekėlė ragelio. Į teisėsaugą kreipėsi gal po 4-5 metų. Pareikštą 868,86 eurų ieškinį sudaro sumokėti pinigai M., ieškinį palaiko. Prašau pinigus priteisti iš T. M..
Nukentėjusioji G. D., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad su E. S. kartu važinėjo pas T. M.. Kreipėsi dėl namų valdos nuosavybės įteisinimo. Norėjo privatizuoti sandėliukus. Į T. M. kontorą pirmą kartą nuvyko su E. S.. Ofisas buvo gražus, T. M. buvo su uniforma, tai padarė joms įspūdį. Neatsimena kuo jis prisistatė. Jis žadėjo, kad padės jiems žemę susigrąžinti, sandėliukus įteisinti, lyg pats žadėjo jų reikalus sutvarkyti. E. M. nematė. T. M. nedetalizavo, kokiu būdu sutvarkys jų teisines problemas. Ji dalyvavo, kai E. S. visus tris kartus perdavė T. M. pinigus. T. M. dėl jų bylos buvo pasamdęs T. M.. Jis sakė, kad reikia važiuoti pas T. M. paimti bylų, nes jis jam jų neatiduoda. Nuvažiavus į teismą, T. M. nenorėjo grąžinti jiems bylų, nes T. M. jam nesumokėjo. Sakė, kad jis už jų pinigus mašiną nusipirko. Jie skambinėjo T. M., klausė kaip vyksta žemės ir sandėliukų įteisinimas. T. M. savo kontoros parengtų dokumentų jiems nerodė, bet gavo atsakymą, kad buvo kažkur kreiptasi. Jo į teismą ruoštų dokumentų taip pat nematė, iš teismo gavo nutartį, kad kažko trūksta. Prieš sudarydami sutartį, jie T. M. pateikė daug dokumentų, kuriuos gražino prieš tai buvęs advokatas, t.y. 2007 m. žemės tvarkymo departamentui rašytus raštus, žemėtvarkai teiktus dokumentus, į VRM rašytus raštus ir kt. Jis darė jų kažkokių dokumentų kopijas į Registrų centrą. Teismo posėdyje T. M. pateiktus dokumentus pirmą kartą mato. Jai nėra žinoma, kad G. Š. būtų rengęs ieškinį, jo nėra mačiusi. Jos T. M. atnešdavo trūkstamus gyventojų dokumentus, viską atiduodavo jam, tik su juo bendravo. Jos butas registruotas vyro P. T. vardu, todėl jis ir nurodė bei jo vardu pasirašė dokumentuose. Todėl dokumentuose figūruoja jo pavardė. Nežino, ar buvo atlikti kadastriniai sklypų matavimai. Prie jų namų buvo atvykusi komisija, bet į ją kreipėsi jų seniūnė, komisija atvyko ne tik dėl jų, bet ir dėl kitų namų. Žemėtvarkoje jiems pasakė, kad jų advokato iš viso nėra matę. Iš žemėtvarkos skyriaus buvo atvykusi darbuotoja. Jam sakė, kad jų reikalus tvarko advokatas. Jis dar pasijuokė, kur gi jūsų advokatas. Laukė, bet T. M. taip ir nepasirodė. Dėl to pagalvojo, kad gal jis kreipėsi į žemėtvarką. Jie ir patys buvo kreipęsi į žemėtvarkos skyrių, merę. 2008-04-14 sudarė sutartį su T. M., 2013 m. bendravimas nutrūko. Vėliau jie patys baigė tvarkytis žemės sklypų įteisinimo reikalus. Pareikštą 868,86 eurų civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti iš T. M.. Šią sumą sudaro jam sumokėti pinigai.
Liudytojas P. T., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad viskas prasidėjo dėl daržų (duomenys neskelbtini). Samdėme vieną advokatą, bet jis jų reikalus vilkino. Kitas advokatas jų problemą žadėjo sutvarkyti greitai. Pasakė, kad jei nori, jog sodas jiems liktų, reikės primokėti. Žadėjo viską sutvarkyti, bet taip nieko ir nepadarė. Reikalus tvarkė jo žmona G. D., jis tą advokatą matė tik vieną kartą, jo atpažinti negalėtų. Pinigus iš gyventojų rinko jo žmona Gracija ir kaimynė E. S.. Jo žmona sumokėjo 3000 litų advokatui. Jis į jokią įmonę nevažiavo ir jokios sutarties su įmone nepasirašinėjo. Pajamų orderyje ir teisinių paslaugų sutartyje yra ne jo parašai, jis nepasirašinėjo jokių dokumentų. Reikalus tvarkė jo žmona G. D. ir E. S.. Jis nevažiavo į kontorą ir nebuvo šalia kai pasirašinėjo dokumentus. Butas užrašytas jo vardu. Prie namų matininkų nematė, susirinkime nedalyvavo. Nežino, ar buvo atliekami kokie nors veiksmai jų teisinei problemai išspręsti. Jie liko be sodų ir be daržų.
Nukentėjusioji Z. Š., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad bylos aplinkybių neatsimena. Atidavė apie 3000 litų, kurie buvo skirti advokatui. Pinigus perdavė kaimynei. To advokato nepažįsta, jį matė vieną kartą. Pinigus atidavė už savo sodą. Advokatas turėjo sutvarkyti sandėliukų dokumentus. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė visas aplinkybes, davė teisingus parodymus. Pareikštą 868, 86 eurų civilinį ieškinį palaiko, ji sudaro pinigai, kuriuos atidavė advokatui.
Nukentėjusioji Z. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tiksliai laiko nurodyti negali, atsimena, buvo vasara, trijų namų gyventojai (duomenys neskelbtini) namų Nr(duomenys neskelbtini) (anksčiau numeracija buvo kitokia, neatsimena kokia) namų gyventojai nusprendė kreiptis dėl žemės sklypų ir sandėliukų aplink namų privatizacijos. Reikalus tvarkyti apsiėmė kaimynės E. ir G., pavardę pamiršo, jos rinko pinigus iš minėtų namų gyventojų, ji davė G. 3000 Lt. Jai žinoma, kad minėtos kaimynės rado firmą ir vyrą, kuris tvarkys reikalus, jo vardo neatsimena, matė jį vieną kartą, jis jai pasirodė labai gražus, kai jis kartą buvo atvykęs į kaimą ir su juo dar vienas jai nepažįstamas vaikinas, kaip atrodo neatsimena. Ji aplinkybių dėl sutrikusios atminties neatsimena, viską tvarkė kaimynės G. ir E.. Jai yra žinoma, kad E. S. parašė visų kaimynų vardu pareiškimą ir prašo tęsti ikiteisminį tyrimą, įtraukiant ir ją nukentėjusiąja. Ji dėl jai padarytos turtinės žalos į teismą nesikreipė (3 t., b. l. 29).
Nukentėjusioji J. M., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad atidavė pinigus kaimynei E. S. už žemę. Daugiau nieko neatsimena, nes turi negalią. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė visas aplinkybes, davė teisingus parodymus. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Jį sudaro pinigai, kuriuos atidavė E..
Nukentėjusioji J. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2007-2008 m., trijų namų gyventojai (duomenys neskelbtini) namų Nr. (duomenys neskelbtini) (anksčiau numeracija buvo kitokia, buvo Nr. (duomenys neskelbtini)) gyventojai nusprendė, kreiptis dėl žemės sklypų ir sandėliukų aplink namų privatizacijos. Rinko pinigus kaimynės E. ir G., ji davė 1620 Lt, toliau kas vyko ir buvo nežino, nesidomėjo ir nesupranta, nes baigė tik 3 klases, pati yra silpnos sveikatos, tik žino, kad juos apgavo ir nieko nepadarė ir pinigų negražino. Kas konkrečiai apgavo, kokia įmonė ar žmogus pasakyti negali, nes nežino, to negirdėjo. Jai yra žinoma, kad buvo kartą atvykęs vyras, į kaimą, buvo susirinkimas, jau vėliau kažkas iš kaimynų minėjo, kad tai buvo tas pats vyras, kuris jas apgavo, tačiau ji tame susirinkime nedalyvavo ir to vyro nematė. Ji jokių dokumentų neturi, kad parodyti, kad tas vyras kažką darė arba nedarė. Ji buvo davusi kaimynei E. tik pinigus, jokių dokumentų kopijų nedarė. Jai yra žinoma, kad E. S. visų apgautų kaimynų vardu parašė pareiškimą. Ji dėl jai padarytos turtinė žalos į teismą nesikreipė (3 t., b. l. 47).
Nukentėjusysis T. T., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad su T. M. asmeniškai nebendravo. 2008 m. jų namo gyventojai norėjo privatizuoti sandėliukus ir sodus prie namų, (duomenys neskelbtini) kaime. Ieškojo, kas jiems padės. Jų kaimynė iš kito namo E. S. tapo jų atstove. Jis iš gyventojų rinko pinigus advokatui. Tikslios sumos dabar neatsimena, davė apie 1500 litų. Asmeniškai teisinių paslaugų sutarties pasirašęs nebuvo, pinigus davė E. S.. Ji nurodė, kad pinigus perdavė T. M.. Vėliau pasakė, kad juos apgavo. Žmona sakė, kad buvo atvykęs kažkoks vyras dėl jų reikalų. Nežino, ar buvo atlikti geodeziniai matavimai. Civilinį ieškinį palaiko, jį reiškia kaltinamiesiems.
Nukentėjusioji N. V., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad E. S. trijų namų (duomenys neskelbtini) kaime gyventojus. Ji sudarė sutartį su advokatu T. M.. Rinko iš gyventojų pinigus ir vežė jam. E. S. pirmą kartą davė 1500 litų ir vėliau 1500 litų. Pirmą kartą pinigus davė už sandėliuko privatizavimą, o kitą kartą už sodo privatizavimą. Jokių pinigų priėmimo kvitų negavo. E. S. sakė, kad vežė pinigus advokatui. Taip pat sakė, kad sudarė sutartį su T. M., kad jis patikimas. Vieną kartą T. M. su kažkokiu vyru atvyko pas juos į kiemą, sakė, kad viskas bus padaryta, viskas einasi sklandžiai. Jis jokių dokumentų nerodė. Iš E. S. girdėjo apie geodezinius matavimus. Vėliau iš kaimynų išgirdo, kad advokatas dingo ir nieko nebus. E. S. parašė pareiškimą policijai. Daugiau jokių aplinkybių nežino. Pareikštą 868.86 eurų ieškinį palaiko, prašo priteisti iš kaltinamųjų.
Nukentėjusioji V. M. B., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad trijų namų savininkai norėjo išsipirkti žemę ir sandėliukus. E. S. ir G. D. išrinko jų atstovėmis. Surinkę davė joms pinigus, kad viskas būtų įteisinta. T. M. buvo vieną kartą atvykęs į susirinkimą, sakė, kad tų pinigų, kuriuos davė, neužteks. kadangi dar norėjo išsipirkti sodelius, todėl dar reikės po 1500 litų primokėti. Ji pinigus padavė E. S. ir G. D.. Jos pasakė, kad yra advokatas, kad daug jo reklamos yra. Trūkstamus dokumentus taip pat joms paduodavo, o jos veždavo T. M.. Labai senai buvo atvykusi J. iš žemėtvarkos, neatsimena, kada. Dar prieš kreipdamiesi pas T. M., jie kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, bet ta darbuotoja J. išėjo iš darbo, tada kreipėsi į T. M.. Negali pasakyti, ar T. M. buvo atvežęs kažkokius dokumentus, jis tik kalbėjo. Apie E. M. nieko nežino. Gal po 4 metų suprato, kad jų reikalai netvarkomi. Pareikštą 868,86 eurų civilinį ieškinį palaiko, tai T. M. sumokėti pinigai.
Nukentėjusioji K. K., apklausiama teismo posėdyje paaiškino, kad E. S. ir G. D. išsirinko atstovėmis tvarkyti jų trijų namų, esančių (duomenys neskelbtini) alėjoje, sandėliukų, sodelių įteisinimo reikalus. Per jas sudarė sutartį su T. M. ir bendraudavo. T. M. vieną kartą buvo atvykęs į susirinkimą. Ji norėjo įteisinti sandėliuką, daržą ir sodą.Už tai3000 litų davė E. S.. Prie T. M. nebuvo jokių žemės matavimų atlikta. Į žemėtvarką jie kreipėsi anksčiau, iki pradedant bendrauti su juo. T. M. nieko nepadarė, jokių teisinių paslaugų nesuteikė. Moterys kažką kalbėjo, kad buvo kreiptasi į teismą, bet ji šito nežino. E. M. nepažįsta, apie ją nieko nežino. Pareikštą 868,86 eurų ieškinį palaiko, tai T. M. sumokėti pinigai.
Nukentėjusioji O. L., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad E. S. ir G. D. buvo jų atstovės. Ji norėjo išsipirkti žemę prie savo buto. Davė E. S. 1600 litų. Advokatų ji nematė, neprisimena, ar dalyvavo susirinkime. Žino tik tiek, kiek pasakojo E. S. ir G. D.. Vėliau jos sakė, kad juos apgavo. T. M. neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko, tai T. M. sumokėti pinigai.
Nukentėjusioji O. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tiksliai laiko nurodyti negali, galimai 2007-2008 m. trijų namų gyventojai (duomenys neskelbtini) Namų Nr. (duomenys neskelbtini) (anksčiau numeracija buvo kitokia, neatsimena) nusprendė, kreiptis dėl žemės sklypų ir sandėliukų aplink namų privatizacijos. Kaimynė E. S. rinko pinigus iš minėtų namų gyventojų, ji jai davė 1620 Lt. Ji žino, kad kaimyne E. rado firmą ir kartu su kaimyne G., pavardės nežino, viską tvarkė, kas ten kaip buvo nežino, tik žino, kad apgavo ir nieko nepadarė ir pinigų negražino. O ji matė tą vyrą, kuris apgavo, toks gražus, jaunas, kaip jo vardas, pavardė ji nežino, buvo atvykęs kartą į kaimą, neatsimena ar buvo jis vienas, daug popierių turėjo, gražiai kalbėjo, kad viską padarys. Ji jokių dokumentų neturi, kad parodyti, kad tas vyras kažką darė arba nedarė, E. ir G. pas jį ėjo, aiškintis, pasakojo, kad jis apgavo, nieko netvarkė. E. jai sakė, kad viską tam vyrui sumokėjo, ir turi kvitus, ji nematė tų dokumentų. Ji buvo davusi G. buto dokumentų kopijas, kažkokius dokumentus dėl žemių, tiksliai neatsimena. Į teismą jos niekas nekvietė eiti. Ji dėl jai padarytos turtinės žalos į teismą nesikreipė (2 t., b. l. 141).
Nukentėjusysis R. S., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad jam reikėjo įteisinti sandėliukus prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime. Kaimynai ieškojo advokato ir surado kontorą, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Moterys pasakė, kad gera kontoros reklama. T. M. pasakė, kad mokėti 3000 litų nuo buto, o kas neturi sklypo -1600 litų. Jie surinko pinigus iš gyventojų nuo trijų namų. Pinigus padavė kaimynėms E. S. ir G. D.. Jis pinigus davė E. S., davė 1620 litų Jos nunešė pinigus advokatui, gavo kvitą. Jie laukė. Paskui advokatas atvyko į jų kiemą, pasakė, kad viskas bus gerai. Laikas ėjo, moterys važinėjo, tačiau nieko nevyko. Į kontorą buvo nuvykęs tris kartus. Vieną kartą įleido, T. M. pasakė, kad viskas bus gerai. Advokatas buvo užimtas, paskui nepavykdavo jo surasti, telefonu neatsakydavo. Po to spaudoje pamatė apie tą advokatą straipsnį. 2015 m. gegužės mėn. kvietė pas tyrėją. Susirinkimo su T. M. neatsimena, jis buvo atvažiavęs pas juos į (duomenys neskelbtini). Su E. M. nebendravo. Pareikšta 469,18 eurų civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti iš T. M.. Šią sumą sudaro T. M. sumokėti pinigai.
Nukentėjusioji O. G., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad Kaimynai rinko pinigus. Ji irgi sumokėjo. Vieną kartą matė T. M. susirinkime. Daugiau nieko neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes. Pareikšta civilinį ieškinį palaiko. Jį sudaro pinigai, kuriuos davė kaimynei.
Nukentėjusioji O. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tiksliai laiko nurodyti negali, nieko neatsimena, trijų namų gyventojai (duomenys neskelbtini) namų Nr. (duomenys neskelbtini) (anksčiau numeracija buvo kitokia, tiksliai neatsimenu kokia) namų gyventojai nusprendė, kreiptis dėl žemės sklypų ir sandėliukų aplink namų privatizacijos. Kaimynė E. S. ir G., jos pavardės tiksliai nežino, rinko pinigus iš minėtų namų gyventojų, ji davė dalimis kažkam iš jų 1620 Lt. Jai žinoma, kad minėtos kaimynės rado firmą. Ji jokių dokumentų neturi, kad patvirtinti arba paneigti, ar buvo tvarkomi reikalai dėl žemės aplink namų. E. ir G. pas tą vyrą ėjo, aiškintis, pasakojo, kad jis apgavo jas, nieko netvarkė. Kaip ten kas buvo ji nieko nežino, nes nemoka lietuvių kalbos, vyrą, kuris apgavo nematė ir su juo nebendravo. Jai yra žinoma, kad E. S. parašė visų kaimynų vardu pareiškimą ir prašo tęsti ikiteisminį tyrimą, įtraukiant ir ją nukentėjusiąja, dėl jai padarytos turtinės žalos į teismą nesikreipė. Jai paslaugų niekas nesuteikė ir pinigų negražino (3 t., b. l. 9).
Nukentėjusioji L. S., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad norėjo privatizuoti sodus ir sandėliukus. Kaimynai rado gerą advokatą, surinko pinigus. Ji sumokėjo 3000 litų. Kreipėsi į advokatą T. M.. Jis atvyko, E. S. su G. D. padavė jam pinigus. Buvo T. M. ir jo draugas bei visi trijų namų kaimynai. Ji 3000 litų padėjo ant suolelio, kaimynės pinigus surinko, perdavė T. M.. Ji pasirašė sąraše ir išėjo. Ji atstovavimo sutarties nepasirašė, tik kai davė pinigus pasirašė. Ėjo laikas, jų reikalai nejudėjo, todėl kaimynės nuvažiavo į kontorą. Vieną kartą ir ji su kaimynėmis nuvažiavo į T. M. kontorą. Kontora buvo labai graži, T. M. juos nuramino, kad viskas bus tvarkoje. Ji. T. M. matė tris kartus - du kartus per susirinkimą pas juos kieme ir vieną kartą važiavo į jo kontorą. E. M. nepažįsta. Matė, kad kontoroje buvo kažkokia mergina. Civilinį ieškinį palaiko, jį sudaro sumokėti pinigai, prašo nurodytą sumą priteisti iš T. M..
Nukentėjusioji L. D., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime. Už sandėliukų ir daržų privatizavimą pinigus surinko E. S.. Ji davė 1620 litų. Vieną kartą matė T. M., kai jis buvo atvykęs į jų kiemą. Su juo asmeniškai nebendravo. Ji buvo tik pirmame susirinkime, kai tarėsi dėl paslaugų. Jokių paslaugų T. M. neatliko, lyg bendras planas buvo padarytas, bet nežino, kas jį darė. Buvo atlikinėjami darbai, bet nežino, ar juos atliko T. M. kontora, ar kitos įstaigos. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Bet jeigu teismas nustatytas, kad T. M. kažką padarė, tai tegul atskaičiuoja iš tos sumos.
Nukentėjusioji H. P., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Prie jos namo buvo daržas. Paskui išgirdo, kad daržus nori atimti valstybė. Jie nusprendė nusisamdyti advokatą. Tuo užsiėmė G. D. ir E. S., jas namo gyventojai žodžiu įgaliojo tvarkyti jų reikalus. Jos surado advokatą T. M., sakė, kad geras advokatas. E. M. neminėjo. Gyventojai surinko pinigus, atidavė E. S. ir G. D., jos nuvežė advokatui. Visus dokumentus tvarkė E. S. ir G. D.. Jis teisinių paslaugų sutarties nematė. Ji davė 3000 litų už sodo ir daržo įteisinimą. Iš jos pinigus paėmė G. D.. Jos sakė, kad pinigus perdavė T. M., turi kvitus, pati kvitų nematė. T. M. turėjo paruošti dokumentus, kad sodai ir daržai būtų privatizuoti, padaryti kiemo, sodo, daržo planus. Ilgai neturėjo jokių žinių, G. D. važiavo pas T. M., jis liepė gyventojams susirinkti, atvyko į jų kaimą, sakė, kad viskas bus padaryta. Ji buvo tame susirinkime, su T. M. nebendravo. Jis buvo atvykęs su dokumentų segtuvu, bet dokumentų nerodė. Ji asmeniškai nematė, kad būtų atvykę žemėtvarkos darbuotojai ar matininkai. Girdėjo, kad kaimynai laukė atvykstant matininkų, tačiau ar jie buvo atvykę – nežino. Paskui kaimynės važinėjo, ieškojo T. M., bet jis dingo. Nežino, ar buvo atlikti kokie nors darbai, jai daržo privatizuoti nepavyko. Pareikštą 868,86 eurų civilinį ieškinį palaiko, jį sudaro pinigai, kuriuos davė dėl žemės įteisinimo, prašo priteisti iš T. M..
Nukentėjusioji L. B., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad jos kaimynės E. S. ir G. D. rado advokatą, kuris sutvarkytų jų daržų prie namo valdos privatizavimo reikalus. Gyventojai surinko pinigus, G. D. juos nuvežė T. M.. Pinigus mokėjo, už tai, kad įteisintų savo namų valdas. Su E. M. nebendravo. Reikalai nebuvo tvarkomi, tik žadama. Paskui T. M. Liepė E. S. surinkti namų gyventojus. Į susirinkimą atvyko T. M. su padėjėju, sakė, kad taip greitai reikalai nebus tvarkomi, trūksta pinigų. Daržas ir sodas buvo skirtingose vietose, T. M. sakė, kad tai du sklypai, todėl dar paprašė pinigų. Jie vėl surinko pinigus. Ji pirmą kartą pinigus davė E. S., o antrą kartą-T. M.. Iš viso 3000 litų. Antrą kartą surinktus pinigus ji kartu su G. D. ir E. S. vežė į jo kontorą. Kontoroje buvo T. M. ir jo padėjėjas. T. M. sakė, kad tai ne pirma byla, kad turi ryšių. E. su G. padavė pinigus T. M., jis pasirašė pinigų priėmimo kvitą bendrai sumai. T. M. buvo apsirengęs su apranga, panašia į uniformą, jis jai neprisistatė. Dokumentų segtuvas buvo pas E. S.. Apie sutartį jai nėra žinoma. Visi domėjosi kaip sprendžiamas jų klausimas. T. M. pradėjo neatsiliepinėti į skambučius, galiausiai dingo. T. M. tik žadėjo, jokių matavimo darbų neatliko. 868, 86 eurų ieškinį palaiko, prašo priteisti iš T. M..
Nukentėjusioji M. S., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad viskas vyko gal prieš aštuonerius metus. Trijų namų (duomenys neskelbtini) kaime gyventojai sužinojo, kad valstybė nori atimti jų sklypus, sandėliukus. Nutarė kreiptis į advokatą. Gyventojų atstovės buvo G. D. ir E. S.. Jos surado advokatą. Jie visi pasirašė sutartį, ar prašymą, dabar neprisimena, ant kažkokio sąrašo pasirašinėjo. Jam mokėjo pinigus, laukė rezultatų, jų atstovės jam skambindavo, važiuodavo. Ji sumokėjo apie 3000 litų, E. S. ir G. D., kad įteisintų sandėliuką ir žemės sklypelį. Asmeniškai su T. M. nebendravo, tik per susirinkimą jį matė. Jis buvo atvykęs į jų kiemą su jaunuoliu, tada jokių dokumentų nerodė. Pažadėjo padėti jiems kaip advokatas atsikovoti sandėliukus, sklypus. Jų atstovės pasakė, kad jis yra advokatas. Su E. M. nebendravo. Neprisimena, ar buvo atliekami kažkokie darbai, nebuvo atliekami jokie matavimai. G. Š. pavardės negirdėjo. Ieškinį 868,86 eurų sumai palaiko, prašo priteisti, nes T. M. darbų nepadarė, pinigų negrąžino. Kažkas pamatė internete straipsnį, kad T. M. yra aferistas, kreipėsi į policiją.
Nukentėjusysis J. T., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Kaimynės rinko pinigus advokatui, kad išpirkti žemę prie namo, (duomenys neskelbtini). Pinigus rinko iš trijų namų gyventojų, ten buvo daug butų. Jis davė kaimynėms 1600 litų, kad išpirkti žemę prie namo ir laukė. Jam apie tuos advokatus nieko nėra žinoma. Kaimynės surinko pinigus ir surado advokatus, paskui sakė, kad tie advokatai jau kalėjime sėdi. Girdėjo, kad buvo susirinkimas prie jų namų, bet jis susirinkime nedalyvavo, advokatų nematė. Jokių matininkų prie namo nematė. Sklypų taip ir neįteisino, pinigų negrąžino. Nebandė atgauti savo pinigų, nes nežino iš ko atgauti. Pareikšto civilinio ieškinio atsisako, nes vistiek pinigų neatgaus.
Nukentėjusioji A. D., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad trijų namų, esančių (duomenys neskelbtini), gyventojai nutarė privatizuoti žemę aplink namus ir daržus. Ji buvo praleidusi kažkokį terminą, sandėliukai prie namo buvo neįteisinti, todėl reikėjo advokato. Gyventojai sutarė, kad juos atstovaus kaimynė E. S.. Ji sakė, kad surado gerus advokatus, surinko iš gyventojų pinigus. Ji davė E. S. litų, kad nuvežtų advokatui T. M. už teisines paslaugas. Tokią sumą nurodė E. S.. Ji rodė kvitą su T. M. parašu, kad jis paėmė pinigus. Iš pradžių E. S. sakė, kad viskas gerai, daug dokumentų reikėjo pristatyti. Vieną kartą T. M. buvo atvykęs su jaunu vaikinu į susirinkimą prie jų namo. Viską apžiūrėjo, labai gražiai pažadėjo, kad sutvarkys jų reikalus ir jie galės išsipirkti daržus. E. S. sakė, kad T. M. kažką padarė žemėtvarkos skyriuje, kad jie galėtų išpirkti sodus. Girdėjo, kad jis parašė kažkokį prašymą jų vardu. Neprisimena, ar prie jų namo buvo darbuotojai iš žemėtvarkos skyriaus. Buvo atlikti geodeziniai matavimai, planą rodė E. S.. Po kažkiek laiko T. M. dingo. Tada jie kreipėsi į teisėsaugą, kad susigražintų pinigus. 868, 86 eurų civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti iš T. M.. Kitokiais būdais pinigų atgauti nebandė.
Liudytoja G. T., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad žemės sklypų prie trijų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime įteisinimo reikalus tvarkė kaimynė E. S.. T. M. ir dar vienas vyras buvo atvykęs į susirinkimą jų kaime. Ji dalyvavo tame susirinkime. T. M. žadėjo, kad po trijų mėnesių sutvarkys žemės ir sandėliukų dokumentus. Ji asmeniškai žemės neturėjo. Jos vyras T. T. mokėjo pinigus per du kartus - 800 ir 700 litų. Norėjo privatizuoti sandėliuką ir žemę, abu kartus pinigus davė E. S.. Ji jokių dokumentų nepasirašinėjo, neprisimena, ar vyras pasirašinėjo. Nematė, kad prie namų būtų atliekami matavimo darbai. Apie žemėtvarkos specialistų atvykimą nieko negirdėjo. T. M. turėjo paruošti dokumentus dėl žemės ir sandėliukų grąžinimo. Visų trijų namų kadastrinės bylos buvo duotos T. M., jai bylas grąžino. T. M. žemės sklypų įteisinimo nesutvarkė, pinigų negrąžino.
Nukentėjusioji A. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tiksliai laiko nurodyti ji negali, nes neatsimena, galimai 2007-2008 m. 3 namų gyventojai (duomenys neskelbtini) Namų Nr. (duomenys neskelbtini), anksčiau numeracija buvo kitokia nusprendė kreiptis dėl žemės ir sandėliukų privatizavimo aplink minėtų namų. E. S. rinko pinigus, ji davė 3000 Lt. Reikalus tvarkė E. ir kaimynė G. D., pati apie tai nieko nežino, nesidomėjo. Žmogaus, kurį rado kaimynės nematė ir nepažįsta, žino, kad pastarasis buvo atvykęs kartą į kaimą, tačiau pati jo nematė. Jokių dokumentų ji neturi, jokių dokumentų kopijų ji nedarė. Ji žino, kad E. S. visų kaimynų vardu parašė pareiškimą, pati į teismą nesikreipė dėl jai padarytos turtinės žalos (3 t., b. l. 88-90).
Liudytojas S. M., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad jis yra nukentėjusiosios A. P. brolis, jo sesuo gyvena ir dirba užsienyje Ispanijoje. Ji žino apie procesą, tačiau atvykti negali. Jis pats du ar tris kartus mokėjo pinigus kaimynei G. už žemę (duomenys neskelbtini). G. visi kaimynai davė pinigus, nes ji surado asmenį, kuris tvarkys žemės reikalus. Pinigų advokatams reikėjo. Sąraše buvo sesers pavardė, už ją duodavo pinigus. Tai jų seserimi bendra žemė. Pirmas įnašas buvo 3000 litų. Pinigus davė sesuo, o jis juos perdavė kaimynei G.. Nešė ir sesers atsiųstus ir savo pinigus, tikslių sumų neatsimena. Namo kieme buvo susirinkimas, kuriame buvo ir jis. Žmonės barėsi ant dviejų vyrų, kurie nesutvarkė žemės klausimo. Nežino, kodėl šio klausimo neišsprendė.
A. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), G. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 108-109).
2014 m. rugpjūčio 12 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. S. savanoriškai pateikė šiuos dokumentus (padarytos kopijos pridėtos prie bylos) (2 t., b. l. 100):
2008-04-17 teisinių paslaugų sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), pasirašė E. S., G. D. prie P. T. pavardės ir l. e. p. direktoriaus T. M.. Sutartyje nurodyta, kad vykdytojas (UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja pagal kliento pavedimus parengti klientui visus reikiamus dokumentus (dėl liepų al. (duomenys neskelbtini), šių namų sandėliukų ir žemės, dokumentų, ieškinių, dėl nuosavybės teisių pripažinimo rengimas), atlikti visus reikiamus teisinius veiksmus dėl šio pavedimo vykdymo, 3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos vykdant šį pavedimą atstovauti klientui visose valstybės institucijose, santykiuose su juridiniais ir fiziniais asmenimis, teismuose teikti klientui reikiamą teisinę pagalbą (2 t., b. l. 101-102).
UAB (duomenys neskelbtini) 2008-04-14 kasos pajamų orderis, kvitas, TTT Nr. 12550093, kad P. T. ir E. S. sumokėjo 13 400 Lt už namų sandėliukų ir žemės, dokumentų, ieškinių, dėl nuosavybės teisių pripažinimo rengimą, pinigus gavo T. M. (2 t., b. l. 103).
UAB (duomenys neskelbtini) 2008-05-16 kasos pajamų orderis, kvitas, TTT Nr. 125500109, kad P. T. ir E. S. sumokėjo 16 600 Lt už namų sandėliukų ir žemės dokumentų ieškinių dėl nuosavybės teisių pripažinimo rengimą, pinigus gavo T. M. (2 t., b. l. 104).
UAB (duomenys neskelbtini) 2008-07-14 kasos pajamų orderis, kvitas, TTT Nr. 125500147, kad P. T. ir E. S. sumokėjo 25 200 Lt už prie namų sandėliukų ir žemės dokumentų ieškinių, dėl nuosavybės teisių pripažinimo rengimą, pinigus gavo T. M. (2 t., b. l. 105).
2015 m. balandžio 24 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. S. savanoriškai pateikė šiuos dokumentus (2 t., b. l. 107):
Ranka rašytas Liepų al. (duomenys neskelbtini) namų gyventojų sąrašas su pinigų sumomis, kurios surinktos iš minėtų gyventojų, sąraše esantys duomenys sutampa su nukentėjusiosios E. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodytais, galutinė surinkta suma 55 200 Lt (2 t., b. l. 108-110).
2009 m. birželio 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis nustatyti ieškovams K. K., N. V., T. T., A. D., V. K., L. B., J. S., N. V., G. L., A. P., S. M. terminą iki 2009-07-23 ieškinio trūkumams pašalinti (2 t., b. l. 111-112);
2009 m. birželio 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis nustatyti ieškovams Z. Š., J. T., V. M. B., V. D., O. L., J. M. terminą iki 2009-07-31 ieškinio trūkumams pašalinti (2 t., b. l. 113-114).
2009 m. birželio 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis nustatyti ieškovams L. S., R. S., M. S., R. Š., A. Š., P. T., H. P., Ž. S., O. G., M. G., N. D. terminą iki 2009-07-11 ieškinio trūkumams pašalinti (2 t., b. l. 115-116).
Ž. S. įgaliojimas E. S., patvirtintas notaro (2 t., b. l. 117-119).
Ikiteisminio tyrimo metu R. S. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) reklaminę skrajutę (2 t., b. l. 134-135).
2016-11-24 raštu Vilniaus r. apylinkės teismas pateikė šiuos dokumentus:
2008-02-04 nutartis atsisakyti priimti pareiškėjų pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme ((duomenys neskelbtini) gyvenantys pareiškėjai) (13 t., b. l. 107);
2008-02-07 nutartis atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme ((duomenys neskelbtini) gyvenantys pareiškėjai) (13 t., b. l. 108);
2008-02-25 nutartis gražinti pareiškimą, nes nepašalinti per teismo nustatytą laiką trūkumai ((duomenys neskelbtini) gyvenantys pareiškėjai) (13 t., b. l. 109);
2008-03-20 nutartis atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme ((duomenys neskelbtini) gyvenantys pareiškėjai) (13 t., b. l. 110);
2008-03-28 nutartis atsisakyti priimti pareiškimą, nes reikia kreiptis su ieškiniu ((duomenys neskelbtini) gyvenantys pareiškėjai) (13 t., b. l. 111);
2008-08-03 nutartis gražinti ieškinį, nes nepašalinti per teismo nustatytą laiką trūkumai ((duomenys neskelbtini) gyvenantys pareiškėjai) (13 t., b. l. 112);
2008-08-26 nutartis gražinti ieškinį, nes nepašalinti per teismo nustatytą laiką trūkumai ((duomenys neskelbtini) gyvenantys pareiškėjai) (13 t., b. l. 113);
2009-09-21 nutartis gražinti ieškinį, nes nepašalinti per teismo nustatytą laiką trūkumai ((duomenys neskelbtini) gyvenantys pareiškėjai) (13 t., b. l. 114);
2010-08-03 nutartis gražinti ieškinį, nes nepašalinti per teismo nustatytą laiką trūkumai ((duomenys neskelbtini) gyvenantys pareiškėjai) (13 t., b. l. 115);
2010-09-24 nutartis gražinti ieškinį, nes nepašalinti per teismo nustatytą laiką trūkumai ((duomenys neskelbtini) gyvenantys pareiškėjai) (13 t., b. l. 116);
2010-11-19 sprendimas, dalyvaujant ieškovų atstovui G. Š., ieškinį atmesti ((duomenys neskelbtini) gyvenantys pareiškėjai) (13 t., b. l. 117-119);
2010-09-10 nutartis gražinti ieškinį, nes nepašalinti per teismo nustatytą laiką trūkumai ((duomenys neskelbtini) gyvenantys pareiškėjai) (13 t., b. l. 120).
Įrodymai dėl nukentėjusiosios Ž. C. turto įgijimo apgaule:
Nukentėjusioji Ž. C., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2008-07-10 kreipėsi į UAM (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl advokato paslaugų. Advokatas T. M., jai pažadėjo paslaugas suteikti. Pirmasis susitikimas vyko pas T. M. kabinete. Jis prisistatė kaip advokatas. Pasakė savo vardą ir pavardę. Buvo apsirengęs kostiumu, atrodė lyg kažkoks pareigūnas. Pirmame pokalbyje dalyvavo tik ji ir T. M.. Visa kaina iš karto nustatyta nebuvo, tik pasakė, kad reikia sumokėti pradinį įnašą ir tada galės pradėti darbą. Kainą nustatė pats T. M.. Kreipėsi de to, kad ji našlaitė, o jos globėja pasisavino neteisėtai jai priklausantį butą. T. M., per pirmą susitikimą, prie jos, paskambino jos globėjai ir kalbėjo su ja. Prašė, kad globėja gražintų jai butą ne teismo keliu. Globėja atsisakė. Tada T. M. pasakė jai, kad bandys parašyti globėjai porą perspėjamu laišku, ir paprašys vis dėlto geruoju išspręsti šią problemą. Jeigu tai nepadės, eis per teismą. Tomas pasakė, kad jie būtinai laimės teisme ir kad jo advokatai atstovaus jos interesus teisme. Kas būtent – nepaminėjo. Visus kartus kalbėjo tik su T. M., beje susirašinėjo emailu dar, tik tiksliai nežino su kuo, nes nebuvo parašo. Sutartį davė pasirašyti G. I.. Pinigus irgi mokėjo per pastarąjį. Pirma įmoka buvo padaryta 2008-07-10 ir sumokėta du šimtai litų. Pinigus pirmą kartą paėmė T. M.. Antra įmoka buvo padaryta taip pat susitikimo metu, minėtu adresu, tai vienas tūkstantis aštuoni šimtai litų, 2008-07-17. Sutartis nebuvo sudaryta, nes T. M. paaiškino, kad labai daug klientų ir visas paslaugas suteiks, kaip bus pasirašyta sutartis, tačiau jie jau pradėjo rengti dokumentus. Sutartis buvo sudaryta 2009-06-22, kaip ir dar kartą sumokėti pinigai, tai trys tūkstančiai litų. Kuriuos priėmė G. I., kuris kaip prisistatė, buvo jo asistentas. G. I. dalyvavo visuose sandoriuose. Paslaugų jai nesuteikė 5 metus ir M. jai telefonu paaiškino, kad po mėnesio įvyks teismo posėdis. Po to laiko M. dingo ir jai su juo susisiekti nepavyko. 2014-08-2l jai grįžus į Lietuvą, sužinojo, kad minėtas advokatas sukčius. T. M. mokėjo labai gražiai kalbėti ir svarbiausiai įtikinamai, tikrai susidarė įspūdis, kad jis puikiai žino savo darbą. Viską aiškino T. M., sakė, kad pirmiausiai rašys pora laiškų jos globėjai. Ir tikrai buvo parašyti 2 laiškai, ji asmeniškai juos pasirašė. Taip pat jis turėjo parašyti laišką į Vilniaus miesto visus teismus ir sužinoti, ar buvo per kurį nors teismą parduotas jos butas. Vieną tokį laišką ji gavusi emailu, prideda jį. Taip pat buvo padaryta užklausa pažymai, kada ji tapo našlaitė ir kas paskirta jos globėja. Šitą pažymą irgi prideda. Pažyma jai buvo atsiusta taip pat emailu. Taigi, kas tiksliai jai jas atsiuntė pasakyti negali. Kai klausė kaip einasi su globėja, T. pasakė, kad po pirmo laiško jinai iškarto jam paskambino ir pasakė, kad nori geruoju, tik jai reikia pasikalbėti su savo advokatu. Taigi T. pasakė jai, kad reikia truputi laiko. Paskui, kai jokio atsakymo iš globėjos nebuvo, T. rašė kitą laišką. Ir vėl ji laukė. Ir vėl tyla. Tada T. M. pasakė, kad ruoš dokumentus teismui ir kad teismas įvyks maždaug rugsėjo mėnesį 2012 m. Deja taip nieko ir neįvyko. Daugybę kartų ji bandė jam skambinti, bet jo niekada nebuvo vietoje o tie, kas kėlė ragelį, tarp jų ir G., informacijos jokios jai nesuteikdavo. Kas liečia G. I., kaip ji suprato, jis buvo kaip sekretorius. Jis visada atvažiuodavo kartu su T., tačiau jos ir T. pokalbyje niekada nedalyvavo, bet ruošė sutartį, davė pasirašyti, priiminėjo pinigus ir išrašydavo kvitą. Darė tai tik tada kai liepdavo pats T.. Teismo posėdis turėjo įvykti dėl to, kad jos globėja neteisėtai pasisavino jos butą. Kokiame būtent teisme nežino, nes taip iki to ir nedaėjo reikalas. Jai tik žadėjo, kad teismas turės įvykti, o kas atstovaus neatsimena, bet pasirašinėjo berods kažkokį dokumentą, kur sutiko, kad ją atstovautų, jeigu jos nebus Lietuvoje. Kas liečia G. Š., nieko nežino, bet gali būti, kad jis kaip tik ir buvo paskirtas jos atstovu, kadangi kai gavo laišką iš teismo, kuri prideda, pamatė G. Š. vardą ir pavardę. Asmeniškai su juo nekalbėjo, ir nieko apie Š. nežino. Jokių pinigų Š. nemokėjo. Daugiau nieko parodyti neturi (4 t., b. l. 2, 12).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Ž. C. pateikė šiuos dokumentus:
2009-06-22 teisinių paslaugų sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė G. I. ir Ž. C.. Sutarties dalykas: konsultuoti klientą teisiniais klausimais, dokumentų rengimas dėl neteisėtai užvaldyto paveldėto turto dalies grąžinimo, derybos, rengti reikiamus dokumentus, atlikti visus reikiamus teisinius veiksmus dėl šio pavedimo vykdymo, vykdant šį pavedimą atstovauti klientui visose valstybės institucijose, santykiuose su juridiniais ir fiziniais asmenimis, Kliento vardu sudaryti sutartis dėl teisinės pagalbos, kad būtų tinkamai atstovaujami jo interesai teismuose ir teikiama visa klientui reikiama teisinė ir kitų specialistų pagalba (4 t., b. l. 5-6).
UAB (duomenys neskelbtini) 2008-07-10 kasos pajamų orderį kvitą TTT Nr. 125500146, kuriame nurodyta, kad Ž. C. sumokėjo 200 Lt už ieškinio rengimą dėl nuosavybės teisių atstatymo, pinigus priėmė T. M. (4 t., b. l. 7).
UAB (duomenys neskelbtini) 2008-07-17 kasos pajamų orderį kvitą TTT Nr. 12550156, kuriame nurodyta, kad Ž. C. sumokėjo 1800 Lt už ieškinio rengimą dėl nuosavybės teisių atstatymo, pinigus priėmė T. M. (4 t., b. l. 8).
UAB (duomenys neskelbtini) 2009-06-22 kasos pajamų orderį kvitą TTT Nr. 20090622, kuriame nurodyta, kad Ž. C. sumokėjo 3000 Lt už dėl neteisėtai užvaldyto paveldėto turto dalies grąžinimo, pinigus priėmė G. I. (4 t., b. l. 9).
2010-06-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo raštas adresuotas advokatui G. Š., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 22).
2010-06-29 G. Š. prašymas Vilniaus m. savivaldybės administracijos archyvui su prašymu korespondenciją siųsti (duomenys neskelbtini), pasirašė G. Š. (4 t., b. l. 23-24).
2010-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas adresuotas Ž. C., (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 26).
Išrašas dėl globos ir rūpybos steigimo nepilnamečiams (4 t., b. l. 27).
Įrodymai dėl nukentėjusiojo R. K. turto įgijimo apgaule:
Nukentėjusysis R. K., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad jam priklausė 17 arų, o buvo atsitvėręs 21 arą. Savivaldybė neįregistruodavo jo žemės, todėl jis negalėjo įforminti nuosavybės. Kolega M. L. rekomendavo UAB (duomenys neskelbtini), sakė kad pats tvarkosi ten teisinius reikalus ir viskas gerai. Jis nuvyko į (duomenys neskelbtini), bendravo su T. M.. Jis prisistatė vardu ir pavarde. Neatsimena, ar sakė pareigas. T. M. sudarė rimto žmogaus įspūdį. Jo apranga buvo solidi, dėvėjo uniformą su antpečiais. T. M. pažiūrėjo jo dokumentus ir pasakė, kad galės padėti likusius arus prisijungti. Sakė, kad turi pažįstamų, kuriems reiks sumokėti ir pačiam jam reikės mokėti. Dėl konkrečios sumos nesitarė, mokėjo dalimis. Tiksliai neatsimena, ar pasirašė teisinių paslaugų sutartį, jam jokios sutarties nedavė. T. M. dalimis sumokėjau apie 50 tūkst. litų, tikslios sumos dabar neatsimena. Tokia suma ne tik už sklypo įregistravimą, bet ir už aptverto sklypo nupirkimą, kitus veiksmus. T. M. mokėjo, nes sakė, kad kažką gali įtakoti, kad gali matininkų reikėti. Paslaugų kainą nustatė T. M.. Ikiteisminio tyrimo metu tiksliau prisiminė sumas. T. M. pasirašė pora kvitų, kad gavo pinigus, bet ne už visus jos sumokėtus pinigus. Daugiausia bendravo tiesiogiai su T. M.. Šviesi panelė surašė skundą į žemėtvarką, kad neleido išsipirkti žemės. Su E. M. tiesiogiai neteko bendrauti, nebent dėl to skundo. Kai bendraudavo su T. M., jie dažniausiai būdavo dviese. Jam teisinės paslaugos buvo suteiktos galbūt iš dalies. Po kažkiek laiko, tas 17 arų sklypas buvo užregistruotas, bet ar tai lėmė T. M., jis nežino. Kiti darbai dėl kurių tarėsi, nebuvo atlikti. Trūkumai buvo pašalinti, kad būtų įformintas 17 arų sklypas, dėl 4 arų klausimas nebuvo išspręstas. Jis jokių finansinių pretenzijų T. M. neturi.
Liudytojas E. M., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad 2007 m. dirbp matininku UAB (duomenys neskelbtini). Direktorius H. K. davė užsakymą. Nežino, kokia įmonė ar koks žmogus užsakė matavimus. T. M. pavardė jam negirdėta. Jis susisiekė su klientu, atvyko į vietą, nustatė sklypo ribas. Namų valda buvo (duomenys neskelbtini), to žmogaus pavardės neatsimena. Jis norėjo, kad sklypo riba būtų pritemta iki jo tvoros, kadangi jis naudojo daugiau žemės ploto. Matavo namų valdą, aptvertoje teritorijoje, turėjo kviesti sklypo bendrasavininkus derinti. Žmogui paaiškino, kad pagal tuo metu galiojančius įstatymus to padaryti negalima. Žmogus turėjo eiti į žemėtvarkos skyrių susiderinti dokumentus. Darbuotojos nubraižė sklypo planą, jis turėjo būti pateiktas žemėtvarkai. Toliau nesidomėjo ar sklypas buvo užregistruotas. Kainas matavimų nustatinėjo direktorius. Preliminariai jos buvo 600-700 litų. Tuo metu, pagal galiojančius įstatymus, sklypo padidinti nebuvo įmanoma.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. K. pateikė šiuos dokumentus:
UAB (duomenys neskelbtini) 2009-05-26 kasos pajamų orderį serija TTT Nr. 20090526, kuriame nurodyta, kad R. K. sumokėjo 2000 Lt už detaliojo plano parengimą, pinigus priėmė T. M. (4 t., b. l. 29).
UAB (duomenys neskelbtini) 2008-09-03 kasos pajamų orderį serija TTT Nr. 12550176, kuriame nurodyta, kad R. K. sumokėjo 5000 Lt už dokumentų rengimą dėl nuosavybės teisių, valstybės žemės išpirkimą, pinigus priėmė T. M. (4 t., b. l. 30).
2009-12-21 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (4 t., b. l. 35-37).
Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-13 įsakymo su priedais kopiją (4 t., b. l. 38-40).
Žemės sklypo plano kopiją (4 t., b. l. 41-44).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-10-07 rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje 2010 m. gegužės 7 d. buvo gautas K. K. prašymas parduoti 400 kv. m. žemės sklypą, esantį šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Prie šio rašto pridėta K. K. 2010-05-03 prašymo kopija (4 t., b. l. 51-52).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2013-12-12 rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad Miesto plėtros departamentas, išnagrinėjęs K. K. prašymą, nustatė, kad nurodytas valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, be to, prašomas sklypas patenka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, kurioje laisvus valstybinės žemės plotus numatoma grąžinti pretendentams, todėl tenkinti pilietės K. K. prašymą nėra teisinio pagrindo. 2011-02-18 buvo gautas K. K. skundas, į kurį Miesto plėtros departamentas atsakė 2011-04-11 raštu, kad nurodytas valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos (4 t., b. l. 54).
Įrodymai dėl nukentėjusiosios V. N. turto įgijimo apgaule:
Nukentėjusioji V. N., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad turėjo problemų nustatant sodo žemės sklypo ribas. Pašto dėžutėje rado reklamą, vizitinę kortelę. Atėjo į teisininkų kontorą. T. M. pareigos buvo nurodytos vizitinėje kortelėje, dabar jų neatsimena. Sutarė, kad T. M. tvarkys jos sodo žemės ribų nustatymo reikalus. Nešė jam pinigus. Vieną kartą už pinigus davė čekį, kitą kartą nedavė. Neatsimena kiek davė pinigų. Pinigus davė grynais T. M., vieną kartą davė G. I. sode. Iš pradžių jai išrašydavo kasos pajamų kvitus, vėliau kvitų negaudavo. Kai davė pinigus T. M. grynais, matė jos sesuo. Kontoroje buvo T. M., sekretorė, dar kažkoks vyras, su kuriuo T. M. tarėsi dėl jo reikalų. G. I. buvo T. M. pavaduotojas, su juo bendravo iš pradžių. Su E. M. bendravo vėliau, ji kažkokiu dokumentus rašė. G. Š. pavardė jai girdėta, bet su juo nebendravo, sakė, kad jis lyg atstovaus ją teisme. T. M. turėjo sutvarkyti reikalus su bendrija, su žemėtvarka, kad ji galėtų nusistatyti savo sklypo ribas. Jis turėjo parašyti laiškus bendrijai, žemėtvarkai, statybos inspekcijai, išsiaiškinti jų teises. Ji nebuvo sodų bendrijos pirmininkė, neturėjo bendrijos įgaliojimo ją atstovauti, ji sprendė savo problemas su bendrija dėl jos žemės sklypo ribų. Už paslaugas mokėjo savo asmeninius pinigus. Buvo konfliktas su bendrijos pirmininku dėl žemės ribų. Jis buvo per arti jos žemės ribų pastatęs pirtį, paskui ją nukėlė. Jie rašė laiškus į institucijas. Matininkai darė jos žemės sklypo geodezinius matavimus. Šiuos matavimus darė jų matininkas, o ne T. M. samdytas. R. G. iš pradžių buvo. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko, tai T. M. sumokėti pinigai pagal kvitus ir grynais. Prašo priteisti iš T. M..
Liudytojas R. G., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad nuo 2011-02-14 pagal patentą užsiima matininko individualia veikla, iki tol dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Teko dirbti su UAB (duomenys neskelbtini). Su T. M. bendravo dėl V. N. žemės sklypo formavimo. Užsakymą gavo iš UAB (duomenys neskelbtini). Kelis kartus vyko ir į vietą su T. M. ir jo kolega K.. Jis turėjo suformuoti žemės sklypo kadastrinę bylą, bet buvo nesutarimai dėl ribos su bendro naudojimo žeme. Jis kaip matininkas suformavo kadastrinę bylą, bet nebuvo bendrijos pirmininko spaudo, todėl tokios bylos nebuvo galima pateikti žemėtvarkai. Jis tą bylą perdavė V. N. su prierašu, kad dokumentai negalioja, nes nepavyko suderinti su bendrijos pirmininku. Vyko dialogas su pirmininku, dokumentai nebuvo galutinai suderinti, byla grąžinta V. N., tokia byla juridinės galios neturėjo. Neatsimena, ar V. N. dalyvavo matuojant žemės sklypą, bendrijos pirmininkas buvo. Dokumentus į Žemėtvarkos skyrių neša arba vykdytojas ar pats užsakovas. Neatsimena, ar jam buvo apmokėta už darbus, jeigu buvo, tai mokėti turėjo UAB (duomenys neskelbtini) kaip savininko atstovai. Tokios bylos sudarymas kainavo nuo 500 iki 1000 litų. V. N. kreipėsi į jį, kai negavo norimo rezultato. V. N. buvo reikli, buvo tarp jos ir bendrijos pirmininko vyko konfliktai. Užduotis buvo neatlikta, nes nebuvo bendrijos pirmininko sutikimo. Pagal tuo metu galiojančią praktiką, V. N. reikėjo kreiptis į teismą.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. N. pateikė šiuos dokumentus:
2009 m. rugsėjo 21 d. teisinių paslaugų sutartį tarp V. N. ir UAB (duomenys neskelbtini). Sutarties dalykas: konsultuoti klientą teisiniais klausimais, dokumentų rengimas dėl sodų bendrijos kadastrinių matavimų atlikimo ginčų sprendimo rengti reikiamus dokumentus, atlikti visus reikiamus teisinius veiksmus dėl šio pavedimo vykdymo, vykdant šį pavedimą atstovauti klientui visose valstybės institucijos, santykiuose su juridiniais ir fiziniais asmenimis, kliento vardu sudaryti sutartis dėl teisinės pagalbos, kad būtų tinkamai atstovaujami jo interesai teismuose ir teikiama visa klientui reikiama teisinė ir kitų specialistų pagalba (4 t., b. l. 83).
2012 m. rugpjūčio 29 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. N. savanoriškai pateikė šių dokumentų kopijas (4 t., b. l. 101):
UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį 2009-09-23 TTT Nr. 20090923, kad V. N. sumokėjo 2000 Lt pagal 2009 09 21 teisinių paslaugų sutartį. Priėmė G. I. (4 t., b. l. 102);
UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį 2011-12-01 LR Nr. 00149, kad V. N. sumokėjo 2500 Lt už teisines paslaugas. Priėmė E. M. (4 t., b. l. 102);
UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį 2009-10-30 TTT Nr. 20091030, kad V. N. sumokėjo 2000 Lt už dokumentų rengimą dėl ginčo sprendimo sodų bendrijoje. Priėmė G. I. (4 t., b. l. 104);
UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį 2009-10-19 TTT Nr. 20091019, kad V. N. sumokėjo 2000 Lt pagal 2009 09 21 teisinių paslaugų sutartį. Priėmė G. I. (4 t., b. l. 104);
UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį 2009-10-22 TTT Nr. 20091022, kad V. N. sumokėjo 1000 Lt už dokumentų rengimą dėl žemės tvarkymo. Priėmė G. I. (4 t., b. l. 105);
UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį 2009-09-29 TTT Nr. 20090929, kad V. N. sumokėjo 1900 Lt pagal 2009 09 21 teisinių paslaugų sutartį. Priėmė G. I. (4 t., b. l. 105);
UAB (duomenys neskelbtini) saskaita-faktūra 2011-12-01 OR Nr. 00115 už teisines paslaugas 2500 Lt sumai, pasirašė V. N. ir E. M. (4 t., b. l. 103).
2012 m. gruodžio 14 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti 2012-10-09 kratos metu (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti dokumentai. Vienas vokas – neatplėštas, pasirašytas V. N., (duomenys neskelbtini) adresuotas UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris grąžintas, nes niekas neatsiėmė. Keturi lapeliai su rankraštiniais užrašais, vardais pavardėm telefono numeriais. Vieno lapelio kitoje pusėje yra spausdintas tekstas advokatui G. Š., kuriam pavedama veikti tam tikrais atvejais K. S., D. K., A. S., M. P., K. S., D. S., R. K., T. D., S. S., I. G. vardu. Šis dokumentas nepasirašytas (4 t., b. l. 106-107).
Apžiūros metu apžiūrėti ir prie bylos medžiagos pridėti, be kita ko, ir šie dokumentai:
2010-10-22 atstovavimo sutartis, sudaryta tarp V. N. ir advokato G. Š., pasirašė V. N. ir G. Š. (4 t., b. l. 108);
2012-07-08 sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) sutartis Nr. 003 su V. N. (4 t., b. l. 111-113);
2012-06-17 sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) bendrijos narių susirinkimo protokolo išrašas (4 t., b. l. 114);
Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) raštai V. N. dėl sklypo 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. (4 t., b. l. 115-116, 118);
2012-01-10 žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas (4 t., b. l. 121-122);
Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) raštas dėl V. N. priėmimo į SB (duomenys neskelbtini) narius (4 t., b. l. 117);
2012-06-22 V. N. prašymas-reikalavimas (duomenys neskelbtini), UAB dėl nematomų
darbo rezultatų (4 t., b. l. 119-120);
2012-06-18 V. N. prašymas-reikalavimas dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų
UAB (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 124, 127, 129);
T. M. elektroninio laiško matininkams, kuriuo persiųstas 2012-06-18 V. N. prašymas-reikalavimas, išrašas (4 t., b. l. 125, 128, 130-132);
2014-02-10 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2647(13) nurodyta, kad, remiantis tyrimui pateiktais G. Š. laisvųjų rašysenos ir parašų pavyzdžiais, įvertinus rašysenų ir parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus, nustatyta, kad jie yra esminiai, pastovūs ir sudaro individualias požymių visumas, pakankamas, be kita ko, ir išvadai, kad tyrimui pateiktoje 2010-10-22 atstovavimo sutartyje su V. N., eilutėje „Advokatas“, vardą ir pavardę „G. Š.“ parašė ir pasirašė G. Š. (19 t., b. l. 29-32).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-02 rašte dėl informacijos ir dokumentų pateikimo nurodyta, kad Vilniaus rajono skyrius gavo UAB (duomenys neskelbtini) 2011-12-29 prašymą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos suderinimo. Vilniaus rajono skyrius, patikrinęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą, surašė šio žemės sklypo 2012-01-10 kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 48KAM-91431 ir nurodė trūkumus. Vilniaus rajono skyrius gavo V. N. 2012-06-29 prašymą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos patikrinimo. Vilniaus rajono skyrius, patikrinęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą, surašė šio žemės sklypo 2012-07-03 kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 48KAM-58889 ir nurodė trūkumus. Vilniaus rajono skyrius, pakartotinai gavęs V. N. 2013-02-19 prašymą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos patikrinimo, surašė šio žemės sklypo 2013-03-21 kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 48KAM-23832 ir, nenustatęs trūkumų, suderino šio žemės sklypo planą. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 84 1 .1.1.2.2, 84 1 .1.1.2.2 papunkčiais, priėmė 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)- 1121 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo patvirtino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, nustatytus pagal M. K. individualios veiklos įmonės matininko M. K. 2012 m. gruodžio 22 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Vilniaus rajono skyrius gavo V. N. 2012-09-07 prašymą ir 2012-07-11 prašymą. Į šiuos prašymus Vilniaus rajono skyrius atsakė atitinkamai 2012-10-01 raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-7618 ir 2012-07-13 raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-5830. Vilniaus rajono skyriuje yra gauti V. N. 2012-08-14 ir 2012-02-23 prašymai ((duomenys neskelbtini)), į kuriuos Vilniaus rajono skyrius neparengė atsakymų (15 t., b. l. 38).
Įrodymai dėl nukentėjusiosios V. D. S. turto įgijimo apgaule
Nukentėjusioji V. D. S., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad 2010-11-26 sudarė teisinių paslaugų sutartį su T. M.. Jis įsipareigojo parengti dokumentus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Sumokėjo 500 litų. Po savaitės paskambino T. M. ir pasakė, kad reikia dar 3500 litų dokumentų tvarkymui. Jis ją įtikino, kad jo įstaigoje yra geri žemės klausimų specialistai. Atnešė jam 3500 litų. Kiek jai pasakė, tiek ir sumokėjo. Iš viso sumokėjo 4000 litų. Nežino, kodėl yra du kvitai. Daugiausiai bendravo su T. M., su juo pasirašė teisinių paslaugų sutartį ir jam davė pinigus. Jai T. M. žadėjo visus klausimus sutvarkyti. Senelių žemę reikėjo padalinti su giminaičiais. Per kiek laiko tai padarys, sutarta nebuvo. T. M. jai pasakė, kad yra advokatas. Jis buvo su uniforma tamsios spalvos, su antpečiais. Jo kontora buvo prabangi, kabėjo D. Grybauskaitės portretas, Lietuvos ir ES vėliavos. Ofise buvo ir daugiau darbuotojų. Ji su advokato padėjėju nebendravo. Su E. M. nebendravo, matė, kad ji sėdėjo ofise, tik neatsimena, ar nuo pat pradžių. T. M. jai vis sakė, kad tvarko jos dokumentus. 2010-09-22 prašymas dėl paveldėjimo teisės liudijimo bei paklausimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo jai matyti. Prašymas rašytas notarei Š., ji jį parašė. Šį prašymą pateikė T. M.. Pas jį atėjusi turėjo visą segtuvą dokumentų. Paklausimą parengė ji pati, o ne T. Jis nieko nerašė, nežino, kodėl paklausime nurodyta (duomenys neskelbtini), Ėjo laikas, ji negalėjo jam prisiskambinti. Vieną kartą prisiskambinus jo balsas buvo kaip girto. Kai ateidavo, ofiso durys buvo visada uždarytos. Suprato, kad jis ją apgaudinėja. 2011 m. kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. 2011-12-12 teismas patenkino jos ieškinį ir priteisė 4000 litų iš T. M., tačiau ji šių pinigų neatgavo. Nori susigrąžinti savo pinigus ir dokumentus, todėl pareikštą civilinį ieškinį palaiko.
Liudytoja G. M. R., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad 2010 jos teta V. D. S. turėjo problemų dėl žemės atidalinimo. Surado advokatą T. M., pasirašė sutartį. T. M. įsipareigojo parengti dokumentus. Iš pradžių jis paprašė 500 litų, paskui dar 3500 litų. Sakė, kad pinigai reikalingi tvarkyti dokumentams, kreiptis į matininkus, į žemėtvarką. Jos davė pinigus ir pasirašė sutartį. Aplinka buvo klaidinanti, T. M. buvo su uniforma, kabėjo vėliavos, portretai Prezidentės. Tai sudarė solidžios įmonės įvaizdį. T. M. prisistatė advokatu, sakė, kad tokių bylų daug turėjo. Konsultaciją suteikė T. M. ir dar kažkas atėjo iš kito kabineto, pritarė T. M., tvirtino, kad viskas bus sutvarkyta, kad tai ne pirmas atvejis. Paskui jos pradėjo skambinti T. M., jis sakė, kad dokumentai tvarkomi. Vieną kartą durų neatidarė, paskui sakė palaukti, dar kartą paskambinus. T. M. buvo girtas. Iš interneto sužinojo, kad jis yra aferistas. Ji dalyvavo visuose tetos susitikimuose su T. M.. Du kartus kai davė pinigus, paskui dar du kartus buvo. Pinigų priėmimo kvitus pasirašyti davė G. I.. Kontoroje buvo E. M. ir mergina, vardu mergina R.. Su ja nebendravo, jos vardą sužinojo vėliau, kreditorių susirinkime. P. pavardės neatsimena. Teisiniais klausimais bendraudavo su T. M.. Bendravimas tęsėsi nuo 2010 rugpjūčio mėn. iki 2011 m. kovo mėn. T. M. jokių paslaugų nesuteikė, tik žadėjo. Jos atnešė T. M. daug dokumentų, susijusių su žemės atidalinimu. Prieš tai buvo kreipęsi į įvairius specialistus. Teismo posėdžio metu pateiktuose dokumentuose jis panaudojo iš jų jam atneštų jau parengtų dokumentų, tik nurodė savo adresą. T. M. vieną dokumentą lyg buvo išsiuntęs į žemėtvarkos skyrių. Jo prašė grąžinti sumokėtus pinigus, tačiau negrąžino nei pinigų, nei dokumentų. Kreipėmės su teta į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, į teismą.
Ikiteisminio tyrimo metu V. D. S. pateikė šių dokumentų kopijas:
UAB (duomenys neskelbtini) 2010-09-06 sąskaita-faktūra LR Nr. 125500123 už teisines paslaugas 500 Lt sumai, išrašė G. I. (5 t., b. l. 7);
UAB (duomenys neskelbtini) 2010-09-06 kasos pajamų orderis LRTS Nr. 20100906 , kad V. D. S. sumokėjo, o T. M. priėmė 3500 Lt už teisines paslaugas (5 t., b. l. 8);
UAB (duomenys neskelbtini) 2010-08-06 kasos pajamų orderis LRTS Nr. 20100806 , kad V. D. S. sumokėjo, o G. I. priėmė 500 Lt už teisines paslaugas (5 t., b. l. 8);
UAB (duomenys neskelbtini) 2010-09-30 kasos pajamų orderis LRTS Nr. 0008 , kad V. D. S. sumokėjo, o G. I. priėmė 3500 Lt (5 t., b. l. 9);
UAB (duomenys neskelbtini) 2010-09-30 sąskaita-faktūra LR Nr. 0008 už teisines paslaugas 3500 Lt sumai, išrašė G. I., pasirašė V.D. S. (5 t., b. l. 100);
2011-07-28 V. D. S. pranešimas (duomenys neskelbtini) vadovui T. M. dėl sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta, kad V. D. S. nutraukia sutartį dėl T. M. įsipareigojimų pagal 2010-11-26 teisinių paslaugų sutartį nevykdymo. Sutartį nutraukus, prašo jai grąžinti sumokėtus 4000 Lt bei pateiktų dokumentų kopijų runkinį (5 t., b. l. 11-12);
2010-11-26 teisinių paslaugų sutartis tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamos vadovo T. M., ir V.D. S. ir (duomenys neskelbtini), atstovaujamo vadovo T. M.. Sutarties dalykas: konsultuoti klientą teisiniais klausimais, dokumentų rengimas, rengti reikiamus dokumentus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir atlikti reikiamus teisinius veiksmus dėl šio pavedimo vykdymo, vykdant šį pavedimą atstovauti klientui visose valstybės institucijose, santykiuose su juridiniais ir fiziniais asmenimis. Kliento vardu sudaryti sutartis dėl teisinės pagalbos, kad būtų atstovaujami jo interesai teismuose ir teikiama visa klientui reikiama teisinė ir kitų specialistų pagalba (5 t., b. l. 13-14).
2016-11-11 Iš Vilniaus apylinkės teismo gauta:
1. 2011-11-07 V. D. S. civilinis ieškinys dėl sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo atsakovui UAB (duomenys neskelbtini);
2. 2011-12-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas už akių, kuriuo V. D. S. ieškinys patenkintas, nutraukta jos ir UAB (duomenys neskelbtini) 2010-11-26 sudaryta teisinių paslaugų sutartis bei jai priteista iš UAB (duomenys neskelbtini) 4000 Lt sumokėto užmokesčio. Sprendime konstatuota, kad iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas (UAB (duomenys neskelbtini)) tinkamai nesuteikė paslaugų ir neatliko veiksmų visa apimtimi, kaip buvo nustatyta teisinių paslaugų sutartimi, tokiu būdu iš esmės netinkamai vykdė sutartį ir tai laikytina esminiu teisinių paslaugų sutarties pažeidimu. Taip pat konstatuota, kad atsakovo pareiga buvo suteikti ieškovei visą informaciją, susijusią su teisinių paslaugų teikimo sąlygomis, įkainiais, terminais, tačiau tai nebuvo padaryta (13 t., b. l. 92-97).
Nacionalinės žemės tarnybos 2016-01 rašte dėl informacijos ir dokumentų pateikimo nurodyta, kad iš Vilniaus miesto skyriaus pateiktų dokumentų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m. dėl (duomenys neskelbtini) sklypo jokių kreipimųsi nėra pateikta (15 t., b. l. 2-3).
Įrodymai dėl nukentėjusiojo S. S. turto įgijimo apgaule:
Nukentėjusysis S. S., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad iš tėvo paveldėjo žemės. Dėl paveldėtos žemės vyko nesutarimai su jo giminaičiais, todėl ieškojo teisininkų, kad padėtų sutvarkyti dokumentus, atidalinti ir įteisinti žemę. Dukra pašto dėžutėje rado teisinių paslaugų įmonės reklamą. Įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Jie ten nuvyko, ofise buvo sekretorė, paskui atėjo T. M., kuris sakė, kad yra advokatas. T. M. pasakė, kad šiuos reikalus greitai sutvarkys. Pirmą kartą atėjęs pasirašė teisinių paslaugų teikimo sutartį. Ant sutarties pasirašė jis, neatsimena, kas dar pasirašė. Daugiausiai bendravo su T. M., kuriam atidavė su žemės įteisinimu susijusius dokumentus. Jam nebuvo pristatytas advokatas, kuris atstovaus jo interesus. Kontoroje buvo ir kitų darbuotojų.2010-09-16 T. M. jam pasakė, kad reikia sumokėti 500 litų avansą. Po mėnesio dar paprašė 500 litų. Jis užsirašė kada, kam ir kiek davė pinigų. Pirmą kartą pinigus davė 2010-08-23, paprašė 1000 litų, o 2010-09-16 vėl paprašė 500 litų. Pirmą kartą pinigus davė G. I., o antrą kartą – T. M., trečią kartą 2010-12-30 davė 1500 litų E. M.. Viso sumokėjo 3000 litų. Jam davė ranka pasirašytus kasos pajamų kvitus. Kai G. I. davė pinigus, T. M. buvo šalia, E. M. lyg nebuvo. Jie naudojosi vienu kabinetu. Su E. M. apie teisinius reikalus nekalbėjo. Kontoroje iš viso buvo tris kartus, dar dukra buvo nuvažiavusi. Ofiso durys buvo užrakintos, įleisdavo tik paskambinus, ofisas gražus.
Jam žadėjo viską sutvarkyti, sklypo reikalus sutvarkyti pagal visus įstatymus, tačiau nesulaukė atsakymo. Visą laiką sakė, kad reikalai tvarkomi, bet jokių dokumentų nematė. Siekiant nesutarimus dėl žemės sklypo išspręsti taikiai, ofise buvo suorganizuoti trys susirinkimai su jo gimine. Susirinkimuose dalyvavo T. M., gal kiti darbuotojai. Negali pasakyti kiek jo giminaičių dalyvavo susirinkimuose. Susirinkimų metu kažkas buvo rašoma, jis susitarimų su giminaičiais nepasirašinėjo, o gal neatsimena. Prasidėjus antriems metams, suprato, kad jo klausimu nieko nebuvo daroma. Dukra skambino į ofisą, reikalavo atiduoti arba pinigus, arba dokumentus, gal su sekretore kalbėjo. Nei pinigų, nei dokumentų jam negražino. Paskui jau prisiskambinti nepavykdavo. Su dukra pradėjo ieškoti T. M., tačiau kontoros durų niekas neatidarė. 2012-08-01 kreipėsi į prokuratūrą. Pareikštą 3000 litų civilinį ieškinį palaiko, jį sudaro už paslaugas sumokėti pinigai. Prašo priteisti iš kaltininkų.
Liudytoja A. M., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad 2010 m. jos tėvas S. S. negalėjo taikiai atsidalinti žemės sklypo iš bendros dalinės su bendrasavininkais. Norėjo atidalinti dalį sklypo iš 13-os bendrasavininkų. Pašto dėžutėje tėvas rado skrajutę. Su tėvais nuvažiavo į T. M. kontorą, esančią (duomenys neskelbtini). Biuras buvo solidus, buvo daug žmonių. Darbuotojas nuvedė į kabinetą pas M.. T. M. sutiko jiems padėti, sakė, kad yra turėjęs tokių bylų, aptarė sąlygas. T. M. paprašė 3000 litų, tėvas sumokėjo, kažką pasirašė. Iš pradžių paskambinus sakydavo, kad viskas gerai. Paskui T. M. pasiūlė visiems bendrasavininkams nustatyti sklypo naudojimosi tvarką, suorganizavo susitikimą. Giminaičiai atsisakė tartis, nes T. M. užsiprašė daug pinigų. T. M. vis sakė, kad viskas padaryta, tik reikia surasti matininkus, kurie padarys planą. Sakydavo vis skirtingus įmonių pavadinimus. Iš pradžių daugiau bendravo su T. M., paskui su E. M.. Viskas truko apie du metus. Užstrigo reikalai ties matininkais, paskui T. M. nustojo atsakinėjo skambučius. Matininkai nė karto nebuvo atvažiavę, kiek karto važiavo pas T. M. matininkų pasiimti, vis sakydavo, kad išvykę, kad kažkas nepavyko. Jų reikalus tvarkė daug darbuotojų – I., Ž., R., paskui su E. M. bendravo. Viena darbuotoja per bendrasavininkų susirinkimą surašė protokolą. Susirinkimas vyko apie pora valandų. Susitarti su bendrasavininkais nepavyko, jie nesutarė dėl dalių. T. M. savo pažadų neįvykdė, prašė nors pusė sumos sumokėtos grąžinti, bandė atgauti dokumentus. Vėliau šiuos reikalus sutvarkė su kitu advokatu.
Liudytojas N. M., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad jo uošvis kreipėsi pas į T. M.. Jis pažadėjo išspręsti problemą dėl žemės sklypo atidalijimo. Pinigus paėmė, nieko nepadarė ir dingo. Jis į T. M. kontorą vyko 4 ar 5 kartus, buvo kaip vairuotojas. Nematė, kaip davė pinigus, nežino, ar sutartį pasirašė. Žino, kad T. M. buvo suorganizavęs susirinkimą, jis jame nedalyvavo. Žino tik apie vieną susirinkimą, kodėl nepavyko sutarti – nežino. Jis nuveždavo žmoną ir uošvį į kontorą, laukdavo koridoriuje, pokalbių negirdėjo. Paskutinį kartą atvažiavus pas T. M. į biurą, jis buvo apsvaigęs, iš išvaizdos buvo matoma, kad jis neadekvatus, pokalbis neįvyko. Buvo kalba dėl pinigų, kad iš T. M. nereikalaus sumokėtų pinigų. Nusprendė parašyti pareiškimą policijai. Dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo nieko nežino. Žmona sakė, kad negalėjo surasti geodezininkų.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. M. pateikė šių dokumentų kopijas:
2010-08-23 UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis serija LRTS Nr. 20100823, kad G. I. priėmė 1000 Lt iš S. S. už teisines paslaugas (5 t., b. l. 32);
2010-08-23 UAB (duomenys neskelbtini) sąskaita-faktūra LR Nr. 125500124, 1000 Lt už teisines paslaugas, pirkėjas S. S., išrašė G. I. (5 t., b. l. 33);
2010-09-16 UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis serija LR Nr. 0003, kad T. M. priėmė 500 Lt iš S. S. už teisines paslaugas (5 t., b. l. 34);
2010-08-04 UAB (duomenys neskelbtini) sąskaita-faktūra LR Nr. 0003, 500 Lt už teisines paslaugas, išrašė T. M. S. S. (5 t., b. l. 35);
2010-12-30 UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis serija LR Nr. 0032 , kad E. M. priėmė 1500 Lt iš S. S. už teisines paslaugas (5 t., b. l. 36);
2010-12-30 UAB (duomenys neskelbtini) sąskaita-faktūra LR Nr. 0032, 1500 Lt už teisines paslaugas, išrašė E. M. S. S. (5 t., b. l. 37);
2012-08-02 S. S. įgaliojimas dukrai A. M. (5 t., b. l. 38);
2012-03-15 prašymo dėl sąlygų išdavimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą originalas pasirašė S. S., atstovas advokatas G. Š. (5 t., b. l. 32-39).
2012-09-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas N. M. savanoriškai pateikė ikiteisminiam tyrimui mobiliojo ryšio telefoną (5 t., b. l. 41).
2012-09-06 apžiūros protokolu pateiktas liudytojo N. M. mobiliojo ryšio telefonas apžiūrėtas, peržiūrėtas jame įrašytas video failas. Vaizdo įraše ryškaus vaizdo nesimato, bet girdisi pokalbis, kuriame dalyvauja du vyriški balsai ir vienas moteriškas. Pokalbio tema apie matininkus, pinigų už sutartį grąžinimą, prašymo rašymą dėl dokumentų grąžinimo. Vaizdo ir garso įrašas įrašytas į kompaktinę plokštelę ir pridėtas prie bylos (5 t., b. l. 42-44).
2012-10-11 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta dalis dokumentų, rastų ir paimtų 2012-10-09 kratos metu (duomenys neskelbtini) – segtuvas su užrašu „S.“, kuriame yra 143 lapai (5 t., b. l. 45-46). Prie apžiūros protokolo pridėtos šių dokumentų šviesokopijos:
2011 m. balandžio 14 d. atstovavimo sutartis, kuria advokatui G. Š. pavedama atstovauti be kita ko, S. S., vardu (5 t., b. l. 47-48);
Pareiškėjo S. S. 2012 m. balandžio 11 d. planavimo sąlygos rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentams rengti. Planavimo tikslai ir uždaviniai: iš bendro žemės sklypo S. S. nuosavybės teisė valdomas dalies atidalijimas bei iš atidalintos žemės sklypo dalies numatant namų valdos žemės sklypo atidalijimas, keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę (gyvenamosios bendrijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) atidalintoje žemės sklypo dalyje. Pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 49);
2012 m. kovo 15 d. prašymas Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sąlygų išdavimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pasirašytas S. S. ir G. Š., su Lietuvos pašto išsiuntimo kvitu. Adresu nurodyta (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 50).
Vilniaus r. apylinkės teismas 2016-11-24 raštu pateikė:
Vilniaus r. apylinkės teismo 2013-05-24 sprendimą S. S. ieškinį atmesti (13 t., b. l. 122-124);
Vilniaus apygardos teismo 2014-02-12 sprendimą panaikinti 2013-05-24 Vilniaus r. apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti. Šiuo sprendimu pagal S. S. ieškinį buvo nustatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarka (13 t., b. l. 125-128).
Įrodymai dėl nukentėjusiojo S. S. turto įgijimo apgaule:
Nukentėjusysis S. S., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad jam jau virš 80 metų, turi sveikatos problemų, todėl ne viską prisimena. 2006 m. mirė jo dukra, liko du vaikai. Reikėjo advokato dukters palikimo reikalams sutvarkyti, kad kažkas anūkams liktų. Užėjo į (duomenys neskelbtini) esančią kontorą. Ofisas buvo gražus, kabėjo vėliavos. Paklausė, kas vadovas. Viena mergina ir vaikinas pasakė, kad kontorai vadovauja G. Š.. Susitarė su jais ir kitą kartą atėjo su anūke. Sudarė sutartį, ją pasirašė anūkė ir advokatas, kuris parašė G. Š.. To advokato dokumentų nematė, žmogus buvo be uniformos. Po poros dienų jam paskambino vyras ir pasakė, kad reikia pinigų. Jis atnešė 1500 litų, padavė vyrui, o kvitą atnešė E. M.. Kai jis buvo sode, jo žmona mokėjo pinigus G. Š., o ant dokumento buvo parašyta T. M., dar anūkė nešė pinigus. Jis kontoroje buvo tris ar keturis kartus. Pietų metu kelis kartus su E. M. ėjo kažkokį kelio atstumą, apie gyvenimą kalbėjo, apie pinigus su ja kalbos nebuvo. Jis mokėjo 1500 litų vieną kartą. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tuo metu geriau prisiminė aplinkybes.
Nukentėjusysis S. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, tiksliai dienos neprisimena, rado namų pašto dėžutėje reklaminę skrajutę, kad UAB (duomenys neskelbtini) teikia teisines paslaugas. Jam reikėjo pagalbos sprendžiant anūkės V. S. teisines problemas, nes ji norėjo, kad puse jos tėvo palikimo dėl namo liktų jai. Jis atvažiavo apsižiūrėti į šią kontorą ir jam paliko labai gerą įspūdį pavadinimas, herbas, paveikslai, viskas buvo labai prabangu. Tą dieną įstaigos vadovo nebuvo, todėl jis atėjo kitą dieną jį priėmė vyras su uniforma ir antpečiais visas spindintis. Jis minėtam vyrui išdėstė savo problemą ir pastarasis sutiko padėti. Tą kartą visos darbų sumos, kiek jam tai kainuos, neįvardino, bet pasakė, kad pirmą kartą reikia sumokėti 2 000 Lt. Jis tokių pinigų su savimi neturėjo, todėl 2 000 Lt atnešė kitą kartą anūkė, kuriai jis papasakojo, kad, kaip jam pasirodė, rado tinkamą kontorą, kuri padės. Paskui su kontora bendravo jo anūkė V. S., kuri ir pinigus mokėdavo, kai T. M. pareikalaudavo telefonu. Jis T. M. už darbą pareikalavus mokėjo tik vieną kartą 2011-08-26. Pinigus paėmė E. M. ir išrašė kasos pajamų orderį. Dar pinigus yra mokėjusi ir jo žmona D. S.. Jis pats negalėjo nunešti pinigų, kai pareikalaudavo už darbus, nes sirgo, todėl taip ir gavosi, kad pinigus mokėdavo anūkė ar žmona, o pinigai buvo jo asmeniškai. Jokių dokumentų susijusių su jo teisine problema jis T. M. nedavė. T. M. kiekvieną kartą prieš T. M. mokant pinigus paskambindavo jam ir sakydavo, kad būtinai reikia pinigų, sumas skambinantysis įvardindavo (jas patvirtina prie bylos pridėti UAB (duomenys neskelbtini) išrašyti kasos pajamų orderiai). Skambinantysis telefonu sakydavo, kad gavus pinigus viską sutvarkys, t.y. išspręs jo problemas. Visi T. M. mokėti pinigai buvo jo asmeniniai, dėl T. M. apgaulės jis patyrė 6 100 Lt žalą. Jis pasitikėjo juo, o pastarasis jį apgavo, teisinių reikalų nesutvarkė ir išviliojo 6 100 Lt. Jis kai suprato, kad jo teisinių reikalų niekas nesprendžia, papriekaištavo ir pareikalavo grąžinti pinigus. Jis tai išsakė telefonu. Paskui dar daug kartų bandė susisiekti su šios įstaigos darbuotojais ir vadovu tačiau telefono ragelio niekas nebekėlė arba telefonas buvo išjungtas. Dėl to jis kreipėsi į policiją, bei į įvairias įstaigas. Jo reikalus tvarkė vyras prisistatęs advokatu G. Š.. Su advokatu G. Š. atstovavimo sutartį jo nurodymu pasirašė anūkė, nes jis tuo metu sirgo (5 t., b. l. 91-93).
Liudytoja D. S., apklausiama teismo posėdžio metu, paaiškino, kad juos ištiko nelaimė, mirė dukra. Tvarkė paveldėjimo klausimus, norėjo, kad butas anūkams liktų. Pašto dėžutėje rado teisinių paslaugų kontoros reklaminius lapelius. Jos vyras S. S. su anūke nuėjo į tą kontorą aiškintis dėl palikimo anūkams sutvarkymo. Paskui ir jį į kontorą ėjo du ar tris kartus. Sumokėjo apie 6000 litų, tie pinigai buvo jos ir vyro. Iš karto tokios sumos nebūtų sumokėję, bet leido dalimis, todėl ir sumokėjo. Dabar neatsimena, kada ir kokias sumas mokėjo. Sumokėjus pinigus gaudavo kvitus. Ji mokėjo pinigus T. M., jis melagingai prisistatė G. Š.. Jis buvo su uniforma, solidžiai atrodė, ji juo pasitikėjo. T. M. lyg juristu ar tardytoju prisistatė. Dar kontoroje buvo dvi ar trys moterys, viena iš jų buvo E. M.. Ji E. M. pinigų nedavė ir su ja nebendravo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tuo metu geriau prisiminė.
Liudytoja V. S., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad mirė jos mama, senelis S. S. norėjo, kad po motinos mirties būtų sutvarkytas palikimas. Kreipėsi į advokatų kontorą. Ji nuėjo su seneliu, T. M. buvo su uniforma. Jis prisistatė Š., advokatu. Jis su ja pasirašė sutartį, žadėjo sutvarkyti palikimo dokumentus. Sutartį pasirašė T. M., ji buvo Š. pasirašyta. T. M. kontoroje buvo su seneliu, su močiute ir viena. T. M. asmeniškai pinigų nemokėjo. Ją pasiuntė į kitą kabinetą, kažkokiam jaunam vyrui sumokėjo. Su tuo vyru teisiniais klausimais nekabėjo. T. M. buvo su uniforma, prisistatė kaip advokatas Š., ten kitų žmonių nebuvo. Sumokėtų sumų tiksliai neatsimena, apie 6500 litų. Ji bendravo su T. M., E. M. tik užrašė, kad kažkokius mokesčius turi sumokėti. Paveldėjimo klausimo T. M. neišsprendė. Jai jokių dokumentų niekas nerodė. Ji neturėjo gyvenamosios vietos, gavo trijų kambarių butą, tada atsisakė savo palikimo dalies brolio naudai.
Ikiteisminio tyrimo metu S. S. pateikė, be kita ko, ir šiuos dokumentus:
2011-08-09 atstovavimo sutartis tarp G. Š. ir V. S. (ant blanko pasirašė V. S. (G. Š. parašo originalo nėra, yra spalvota vardo, pavardės, parašo kopija) (5 t., b. l. 76);
UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderis LRTS Nr. 20100830 apie tai kad 2010-08-30 V. S. sumokėjo už teisines paslaugas 2000 Lt. Pinigus priėmė G. I. (5 t., b. l. 77);
UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), 2010-08-30 sąskaita-faktūra LR Nr. 125500124, 2 000 Lt sumai už teisines paslaugas, pasirašė G. I. ir V. S. (5 t., b. l. 78);
UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderis LRTS Nr. 20100823, apie tai kad 2010-08-23 V. S. sumokėjo už teisines paslaugas 600 Lt, pinigus priėmė G. I. (5 t., b. l. 79);
UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), 2010-08-23 sąskaita-faktūra LR Nr. 125500124, 600 Lt sumai už teisines paslaugas, pasirašė G. I. ir V. S. (5 t., b. l. 64);
Įmokos mokėjimo kvito kopija apie tai, kad V. S. 2011-04-19 įmokėjo 135 Lt žyminį mokestį (kopijos tikrumą patvirtino parašu G. Š.) (5 t., b. l. 80);
UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderis LR Nr. 0017, apie tai kad 2010-12-01 D. S. sumokėjo už teisines paslaugas 2000 Lt. Pinigus priėmė T. M. (5 t., b. l. 81);
UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), 2010-12-01 sąskaita-faktūra LR Nr. 0017, už teisines paslaugas 2000 Lt sumai, pasirašė T. M. ir D. S. (5 t., b. l. 82);
UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderis LR Nr. 00129, apie tai kad 2011-09-26 S. S. sumokėjo už teisines paslaugas 1500 Lt., pinigus priėmė E. M. (5 t., b. l. 83);
UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), 2011-09-26 sąskaita-faktūra LR Nr. 0096, už teisines paslaugas 1500 Lt sumai, pasirašė E. M. ir S. S. (5 t., b. l. 84).
Atliekant ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 10-2-00468-12, telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuri paminėjo 2014-09-15 liudytojas S. S. apklausos metu priklauso. UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 96).
2014 m. rugsėjo 15 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis S. S. savanoriškai pateikė dokumentų kopijas – kasos pajamų orderius ir sąskaitas faktūras (tų pačių dokumentų originalai anksčiau buvo pateikti su skundu) (5 t., b. l. 97-101).
2015 m. sausio 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad T. M. parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka metu liudytoja D. S. atpažino T. M. kaip vyrą labai panašų į tą vyrą, kuris buvo su uniforma, kuris prisistatė kaip G. Š., jam mokėjo pinigus. Nuotraukoje veidas atrodo liesesnis. Atpažįsta tvirtai (5 t., b. l. 121-125).
2015 m. sausio 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad G. Š. parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka metu liudytoja D. S. nieko neatpažino (5 t., b. l. 126-129).
2015 m. sausio 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad T. M. parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka metu liudytoja V. S. atpažino T. M. kaip vyrą labai panašų į tą vyrą, apie kurį ji davė parodymus, jis buvo su uniforma, prisistatė kaip G. Š., jam mokėjo pinigus (5 t., b. l. 108-112).
2015 m. sausio 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad G. Š. parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka metu liudytoja V. S. nieko neatpažino (5 t., b. l. 113-116).
2015 m. sausio 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad G. I. parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka metu liudytoja V. S. nieko neatpažino (5 t., b. l. 117-120).
2016-11-11 raštu Vilniaus m. apylinkės teismas pateikė šiuos dokumentus:
2009-05-24 V. S. ieškinys dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo adresuotas Vilniaus m. 3 apylinkės teismui pasirašė V. S. (13 t., b. l. 87-90).
2009-09-22 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartis priimti V. S. ieškinio atsisakymą (susitarė su atsakovu dėl palikimo pasidalinimo) (13 t., b. l. 91).
Įrodymai dėl nukentėjusiosios B. T. turto įgijimo apgaule:
Nukentėjusioji B. T., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad 2011 m. po tėvo mirties rado spaudoje reklamą. Kreipėsi į T. M. vadovaujamą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kontora buvo solidi. Atvykus, ją priimdavo T. M., jis prisistatė kaip kontoros savininkas. Norėjo pareikšti pretenziją į tėvo vieną kambarį, nes visas namas motinos sūnui buvo pažadėtas, o sūnus buvo girtuoklis. Iš pradžių viskas vyko aktyviai. T. M. ją žadėjo atstovauti, nes ji gyveno ne Lietuvoje. Pristatė daugybę dokumentų, vertimus. Atvykdavo į Lietuvą specialiai dėl šių reikalų. Dėl paveldėjimo visada kalbėjo su T. M., išrašė jam įgaliojimą, kurį užpildė T. M., o ji tik pasirašė. T. M. sakė, kad turi advokatus, kurie jam dirba ir ją atstovaus. Per kiek laiko išspręs jos problemą, nesitarė. Visą laiką buvo žadama. Konsultacijos vykdavo žodžiu. Dėl jos paveldėjimo nebuvo atlikti jokie veiksmai. Kai antrą ar trečią kartą buvo pas T. M., jis buvo išgėręs, sakė, kad kažkas nori jį nušauti. Tai jai sukėlė įtarimą. Ji pas T. M. lankėsi mažiausiai 5 kartus. Jis visada reikalaudavo pinigų, o ji mokėjo. Iš viso sumokėjo apie 2000 litų, ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė. Advokato G. Š. nematė, tačiau pagal dokumentus jis turėjo ją atstovauti. Iš giminaičių sužinojo, kad teisme buvo pateiktas jos prašymas ir jis pliktas nenagrinėtu. Kiek pamena, pasirašinėjo dokumentus, kuriuose buvo G. Š. pavardė. Manė, kad T. M. turi advokatų biurą, kuriame dirba advokatai. Su E. M. bendravo dėl dokumentų pristatymo. Pinigus visada mokėdavo E. M., ji visada reikalaudavo pinigų. Paskutinis reikalavimas buvo pareikštas elektroniniu paštu. Su T. M. taip pat susirašinėjo el. paštu, jis reikalavo dokumentų, pinigų. Elektroninis paštas buvo E. M.. G. Š. telefonu nekalbėjo, jo nematė, nebuvo jokio teismo posėdžio, į kurį ji būtų pakviesta. Kai sužinojo, kad jos prašymas teisme atmestas, atvyko pas T. M.. Jis jos neįsileido. Telefonu ją išeidinėjo, pasakė, kad gerai gyvena Vokietijoje. Iš T. M. gavo vienintelį kvitą už oficialų vertimą. Teisininkės K. nežino, galvojo, kad su jos byla dirba T. M..
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. T. pateikė šiuos dokumentus:
2010 m. atstovavimo sutartis tarp B. T. ir advokato G. Š., pasirašė G. Š. (kopija) (6 t., b. l. 29);
Vokietijos banko Commerzbank mokėjimo nurodymas su vertimu, kuriuo B. T. pervedė 175 Eur į sąskaitą Swedbank Vilnius, (duomenys neskelbtini), firmos kodas (duomenys neskelbtini), su spaudu „GAUTA 2012 m. sausio 31 d. „Commerzbank AG“ (6 t., b. l. 30);
2012 m. sausio 18 d. elektroninio laiško B. T. nuo UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kopija, kuriame nurodoma, kad teismo posėdis buvo atidėtas, nes neatvyko kitos šalys. Prašoma B. T. pervesti 600 Lt (6 t., b. l. 33);
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, kuria Pareiškėjos B. T. pareiškimas dėl pretendavimo į privalomąją palikimo dalį nustatymo paliktas nenagrinėtu, kadangi B. T. atstovas G. Š. į teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties (6 t., b. l. 34).
2016-11-11 raštu Vilniaus apylinkės teismas pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad 2011-07-12 Vilniaus 1-ajame apylinkės teisme gautas B. T. atstovo G. Š. pareiškimas dėl pretendavimo į privalomąją palikimo dalį nustatymo. 2012-01-06 priimta teismo nutartis palikti prašymą nenagrinėtu. Į teismo posėdį 2012-01-06 neatvyko pareiškėjas ir jos advokatas G. Š. (13 t., b. l. 77-79). 2012-02-21 Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme gautas pareiškėjos B. T. ieškinys dėl pretendavimo į privalomąją palikimo dalį, pareiškėjos atstovas G. Š., adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini). 2012 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi B. T. ieškinys laikytas nepaduotu ir gražintas jį padavusiam asmeniui, kadangi ieškovė per teismo nustatytą terminą nevykdė visų teismo nutartyje nurodytų įpareigojimų ištaisyti ieškinio trūkumus (13 t., b. l. 80-86).
2017 m. sausio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą 2017-01-13 buvo gautas UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas, iš kurio matosi, kad buvo 2012-02-02 atliktas pavedimas į sąskaitą 175 Eur, mokėtojas B. T. (23 t., b. l. 19).
2016 m. sausio 28 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2012-10-09 kratos metu (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti dokumentai (jų dalis) (6 t., b. l. 37-39). Po apžiūros prie bylos pridėti, be kita ko, ir šie turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti dokumentai:
2011-06-27 atstovavimo sutartis, pasirašė advokatas G. Š. ir B. T.. Sutartimi advokatui G. Š. pavedama gauti informaciją apie klientą, sudarančią banko paslaptį B. T. (6 t., b. l. 40);
2011-06-28 atstovavimo sutarties kopija, pasirašė advokatas G. Š. ir B. T. (6 t., b. l. 41);
2011-04-07 Atsakymas iš SWEDBANK, adresuotas advokatui G. Š., (duomenys neskelbtini), kuriuo pranešama, kad jo pateikta atstovavimo sutartis nenumato galimybės gauti informaciją apie asmenų sąskaitas ar kitus duomenis, sudarančius banko paslaptį (6 t., b. l. 42);
2011-04-20 B. T. prašymas SWEDBANK dėl duomenų pateikimo, pasirašė G. Š., adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 44);
2011-06-27 B. T. prašymas SWEDBANK dėl informacijos pateikimo, pasirašė G. Š., adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini). Kartu pateiktas Lietuvos paštas išsiuntimo kvitas (6 t., b. l. 45);
2011-07-13 Atsakymas iš SWEDBANK dėl informacijos pateikimo, adresuotas advokatui G. Š., (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 46);
2011-04-01 raštas iš Registrų centro, kuriuo pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, adresuotas G. Š. (6 t., b. l. 48-51);
2011-09-30 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pranešimas adresuotas B. T. atstovui advokatui G. Š., (duomenys neskelbtini). Kopija. Patvirtina atspaudu ,,Kopija tikra, advokatas G. Š.“ ir parašu (6 t., b. l. 53);
2011-06-28 B. T. atstovo advokato G. Š. pranešimas Vilniaus m. 31 notaro biurui, kuriuo pranešta, kad dėl B. T. palikimo bus kreiptasi į teismą palikimo priimti, todėl prašoma sustabdyti paveldėjimo bylą iki kol bus gautas teismo sprendimas, pranešimas nepasirašytas, kartu pateiktas Lietuvos paštas išsiuntimo kvitas (6 t., b. l. 54);
2011-06-28 B. T. atstovo advokato G. Š. užklausimas Vilniaus m. 31 notaro biurui, parašų nėra (6 t., b. l. 55);
2011-07-08 B. T. atstovo advokato G. Š. pareiškimas Vilniaus m. 1-ajam apylinkės teismui dėl pretendavimo į privalomąją palikimo dalį nustatymo su Lietuvos paštas išsiuntimo kvitu, pasirašė G. Š. (6 t., b. l. 56-57);
2011-07-08 prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, pasirašė G. Š. (6 t., b. l. 58);
2011-07-15 Vilniaus m. 1-ajam apylinkės teismo nutartis pašalinti trūkumus. Kopija, patvirtinta atspaudu ,,Kopija tikra, advokatas G. Š.“ ir parašu (6 t., b. l. 59-60);
2011-08-17 B. T. atstovo G. Š. pareiškimas Vilniaus m. apylinkės teismui dėl pretendavimo į privalomąją palikimo dalį nustatymo, su teismo su spaudu ,,Gauta 2011-08-19“, pasirašė G. Š. (6 t., b. l. 62-65);
2011-08-16 B. T. atstovo G. Š. raštas Vilniaus m. apylinkės teismui ,,Dėl trūkumų pašalinimo“, pasirašė G. Š. (6 t., b. l. 66-67);
2011-08-24 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartis priimti po trūkumų pašalinimo pareiškėjos B. T. advokato G. Š. patikslintą pareiškimą (6 t., b. l. 68);
Teismo šaukimas G. Š. į 2012-01-06 posėdį, adresu (duomenys neskelbtini) bei atsiliepimo kopija, patvirtinta adv. D. A., su priedais (6 t., b. l. 69-80);
2011-10-26 B. T. atstovo G. Š. prašymas teismui prijungti prie civilinės bylos, pasirašė G. Š., su teismo su spaudu ,,Gauta 2011-10-27“ (6 t., b. l. 82-84);
2011-11-16 B. T. atstovo G. Š. prašymas teismui, pasirašytas G. Š., su teismo su spaudu ,,Gauta 2011-11-16“ (6 t., b. l. 85);
2012-01-06 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartis palikti prašymą nenagrinėtu. Į teismo posėdį 2012-01-06 neatvyko pareiškėjos advokatas G. Š. (6 t., b. l. 86);
2012-02-14 B. T. atstovo G. Š. ieškinys Vilniaus 1-ajam apylinkės teismui dėl pretendavimo į privalomąją palikimo dalį nustatymo, su ,,Lietuvos paštas“ išsiuntimo kvitu, pasirašė G. Š. (6 t., b. l. 88-93);
2012-02-17 B. T. prašymas teismui, pasirašė G. Š. (6 t., b. l. 94);
2012-02-14 prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, pasirašė G. Š. (6 t., b. l. 95);
2012-02-29 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartis pašalinti trūkumus (6 t., b. l. 96-97);
2012-03-08 B. T. ieškinys Vilniaus m. 1 apylinkės teismui dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, pasirašė B. T.. Adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 99-103);
2012-08-08 B. T. prašymas Vilniaus m. 1 apylinkės teismui dėl trūkumų pašalinimo su teismo spaudu ,,Gauta 2012-03-15“, nepasirašytas. Adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 104-105);
2012-03-16 B. T. prašymas Vilniaus m. 1 apylinkės teismui su teismo spaudu ,,Gauta 2012-03-21“, pasirašė B. T.. Adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 106);
2012-03-19 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartis nustatyti papildomą terminą ieškinio trūkumams pašalinti (6 t., b. l. 108);
2012-03-23 B. T. ieškinys Vilniaus m. 1 apylinkės teismui, su ,,Lietuvos paštas“ išsiuntimo kvitu, pasirašė B. T.. Adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 109-113);
2012-03-23 B. T. prašymas Vilniaus m. 1 apylinkės teismui dėl trūkumų pašalinimo, pasirašė B. T.. Adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 114-115).
2012-04-05 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartis gražinti B. T. ieškinį ir laikyti nepaduotų, nes ieškovė nepateikė teismui su ieškiniu dokumentų ir vokiečių kalbos oficialaus vertimo į valstybinę kalbą, be to nėra pateiktų ieškinio priedų egzempliorių kitiems byloje dalyvautiems asmenims (6 t., b. l. 116).
2012 m. liepos 2 d. G. Š. įgalioto atstovo S. V. pareiškime nurodyta, be kita ko, ir kad UAB (duomenys neskelbtini) ir bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) direktorius T. M. vykdydamas veiklą ir teikdamas teisines paslaugas bendradarbiavo su advokatu G. Š.. Advokatas kelis kartus yra pasirašęs atstovavimo sutartis su klientais, kurie kreipdavosi į UAB (duomenys neskelbtini). 2011 m. kovo 22 d. buvo pasirašyta atstovavimo sutartis su piliete B. T., tačiau G. Š. šios sutarties asmeniškai nepasirašinėjo, apie jos buvimą nieko nežinojo. Kadangi atstovavimo sutartys buvo pasirašytos be advokato G. Š. žinios, įtariama, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius T. M. pasisavino advokato G. Š. atstovavimo sutartis. Advokatas G. Š. bendradarbiaudamas su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dažnai lankydavosi minėtų UAB biure. T. M. ar UAB darbuotojai galėjo be advokato G. Š. žinios iš jo portfelio slaptai pavogti atstovavimo sutarčių tuščias blankus, uždėti antspaudus, o vėliau jas panaudoti, pateikiant pasirašyti asmenims, kurie kreipdavosi dėl teisinių paslaugų teikimo ar atstovavimo. Paaiškėjus, kad T. M. vadovaujamoje teisinių paslaugų įmonėje pateikiamos klientams pasirašyti advokato G. Š. vardu atstovavimo sutartys, pastarajam nuvykus pas T. M., T. M. pareiškė, kad jokių sutarčių klientams neteikia ir negalėjo ar nenorėjo paaiškinti, kokiu būdu pasirašomos atstovimo sutartys, be advokato G. Š. žinios (6 t., b. l. 1-2).
2017-03-15 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 140-(1275)-IS1-1540, ištyrus, be kita ko, ir 2011-06-27 atstovavimo sutartį tarp B. T. ir G. Š., rastą ir paimtą 2012-10-09 kratos metu (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad 2011-06-27 atstovavimo sutartyje taip B. T. ir G. Š. eilutėje „Advokatas“ esantys parašas bei įrašas „G. Š.“ yra atlikti rankraštine rašymo priemone.
Įrodymai dėl nukentėjusiosios F. J. ir L. P. turto įgijimo apgaule:
Nukentėjusioji F. J., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad 2011 m. balandžio mėnesį su seserimi L. P. rado reklaminį lankstinuką. Atvažiavo į kontorą, esančią (duomenys neskelbtini), nes norėjo padaryti savo sklypo geodezinius matavimus. Ant pastato buvo Lietuvos, ES vėliavos, su uniforma T. M. vaikščiojo. Kontora padarė didelį įspūdį. Užėjus jas pasitiko E. M. ir nuvedė pas T. M.. Sesuo paklausė, ar pas juos yra matininkas. T. M. atsakė, kad matininkas yra, tačiau šiuo metu jis išvykęs. T. M. neprisistatė, paklausus kas jis toks, kažką grubiai atsakė. Sakė, kad jis irgi yra matininkas, juristas, advokatas, taip pasakė pirmą dieną, kai klausė dėl matininko. Liepė joms palaukti, nes pas matininką laukia daug žmonių. T. M. žadėjo, kad jos ir sesers sklypai bus atidalinti. Sumokėjo T. M. 4000 litų. Iš pradžių jis nurodė 6000 ar 6500 litų sumokėti, tačiau jos pasakė, kad tokių pinigų neturi. Tada pasakė, kad reikia 5000 litų sumokėti.2011-04-13 sumokėjo 2000 litų, 2011-04-26 vėl sumokėjo 2000 litų, E. M. išdavė kvitus ir sąskaitas-faktūras, sumos atitiko. Kitą dieną 500 litų sumokėjo sesuo. Pinigus atidavė T. M., dokumentus išrašė E. M.. T. M. pasakė, kad be sutarties greičiau reikalus sutvarkys. Liepos 27 d. jai paskambino E. M. ir liepė paimti jos bei mamos pasus, nes liepos 29 d. važiuos į mišką. Nurodė atvykti į (duomenys neskelbtini).Iš T. M. negavo jokio matininko, jis joms nedavė jokio matininko duomenų. Geodeziniai sklypo matavimai nebuvo atlikti. Ji kontoroje su teisininkais nebendravo. Vėliau pradėjo T. M. skambinti, jis vis būdavo užimtas. Kad jie apgavikai, sužinojo iš tyrėjos.2012 m. vasario mėn. skambino E. M., kad sutartį nutrauks, pinigus grąžins. Nuvykus E. M. pasakė, kad T. M. serga, pinigai yra kasoje, juos perves joms per 20 dienų. Nurodė, kad jų dokumentai yra pas matininkus. Pinigų negrąžino. Prašo priteisti 1160 eurų, kuriuos sumokėjo M., 4,68 eurų pašto išlaidų, 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 procentus metinių palūkanų. Pašto išlaidų kvitus pateikė. Neturtinę žalą patyrė, nes ją apgavo, vadino psichine, sumušė, dėl to kreipiausi į policiją. Patyrė didelius išgyvenimus.
Nukentėjusioji L. P., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad rado reklaminių skrajučių su reklama apie T. M. kontorą. 2011 m. nuvyko pas T. M. su seserimi F. J. sutvarkyti žemės sklypo dokumentų, kad atlikti geodezinius matavimus. Ten ėjo žmonės, eilės stovėjo. Jos atvyko paskirtą dieną. Duris atidarė E. M., prisistatė sekretore. Pasakė, kad T. M. yra vadovas. T. M. pasakė, kad yra teisininkas, advokatas. Ji paklausė, ar (duomenys neskelbtini) yra matininkas. E. M. pasakė, kad matininkas yra, bet jis dabar išvykęs. Jis pasakė, kad joms teisinės pagalbos nereikia, bet reikia geodezinio plano, matininko. Jos su seserimi sumokėjo pinigus, o T. M. pažadėjo padaryti geodezinius matavimus, bet tai buvo tik pažadai. Joms buvo atsiųstas laiškas dėl darbų vykdymo. Paklausus, kur yra jų buhalterija, E. M. pasakė, kad mieste. M. turėjo blizgančią uniformą su antpečiais. T. M. daugiau bendravo su ja, skundėsi, kad su seserimi sunku bendrauti. Kai prašė grąžinti pinigus, jie jau nekėlė telefono, buvo užrakinta tvora. T. M. dažnai buvo išgėręs.
Nukentėjusioji L. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. balandžio mėn. ji kartu su savo seserimi F. J. atėjo adresu (duomenys neskelbtini), dėl geodezinio miško projekto. Prieš tai jos sesuo paskambino lankstinuke, kuris buvo rastas Vilniaus mieste, nurodytu telefonu numeriu ir susitarė dėl atėjimo laiko ir dienos. Kai jos atėjo į ofisą jas pasitiko E. M., pakvietė į atskirą kabinetą, kur sėdėjo T. M., kuris joms prisistatė vadovu. Ji ir sesė paaiškino, kad kreipėsi dėl miško geodezinių matavimų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). T. M. paaiškino, kad už geodezinį planą reikia sumokėti 5000 Lt į priekį, pasakė, kad darbus- miško projektą - darys matininkas Š. ir davė jo kontaktinį telefono numerį. Jos sesė sumokėjo 4000 Lt, kokiomis aplinkybėmis mokėjo sesuo ji nežino. Ji 2011-04-28 atėjo anksčiau minėtu adresu, ir T. M. jos paklausė, ar atnešė pinigus kai atsakė, kad pinigus atnešė, T. M. pasakė, mokėti pas sekretorę-referentę. Ji padavė E. M. 1000 Lt, kurie priklauso jai. E. M. išdavė jai sąskaitą-faktūrą Nr. ORNr. 0033. E. M. pinigus paėmė ir padėjo į stalo stalčių, ji atkreipė dėmesį, kad sąskaitoje-faktūroje įrašyta „už teisines paslaugas“, ir apie tai E. M. pasakė, kad reikia parašyti už miško geodezinį projektą. T. M. liepė E. M. pataisyti, pagal jos žodinį prašymą, į ką E. M. pasakė, kad žino, kaip reikia rašyti, jau dokumentą parašė ir į kompiuterį įvesta, laiko neturi taisyti. Vėliau, po savaitės, ji skambino Š., kuriuo telefono numerį jai davė T. M., ir paklausė dėl darbų atlikimo, Š. telefonų pasakė, kad ji pakliuvo į sukčių rankas, ją apgavo, T. M. ir jo žmona dabar prie jūros pragėrinėja jos pinigus. Kai skambino T. M., negalėjo prisiskambinti, kažkas sakė, kad M. nėra, jie atostogauja. Kai užėjo po kelių mėnesių, T. M. pasakė, kad daug darbo, nespėja padaryti darbų, reikia važiuoti parodyti mišką, susitarė kada. Pasakė laukti, tačiau T. M. taip ir nepaskambino ir neprisistatė. Skambino T. M., jis ragelio nekėlė, ir kitą dieną, ir vėliau, kai pagaliau prisiskambino, T. M. vėl pasakė, kad važiuos kartu su Š. į mišką. Tačiau sutartą dieną, niekas pas ją neatvažiavo. Kai atvažiavo pas T. M. į ofisą, niekas jai durų neatidarė. Vėl skambino Š., jis ir vėl jai pasakė, kad tai sukčiai. Vėliau pakliuvo į ofisą, reikalavo E. M. ir T. M. gražinti jos pinigus - 1000 Lt, jie pagrasino policiją, o ji pasakė, kad pati kreipsiuosi į policiją, nes jie ją apgavo. Kreipėsi kelis kartus ir dar, tiksliai kada ir kiek kartų tiksliai pasakyti negaili. Paskutinį kartą 2013 metais bendravo su E. M. telefonu ir buvo nuvykusi į M. ofisą, T. M. ten nerado, E. M. jai pasakė, kad T. M. insultas ir jis ligoninėje su širdies insultu.. Ji patyrė turtinę ir moralinę žalą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, negalėjo miegoti, gėrė širdies vaistus, ryšium su tuo gulėjo ligoninėje su širdimi. Dėl M. veiksmų ji į teismą civiline tvarka nesikreipė (7 t., b. l. 94-96).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji F. J. pateikė šių dokumentų kopijas:
UAB (duomenys neskelbtini) 2011-04-26 kasos pajamų orderis LR Nr. 0065, kad J. J. sumokėjo 2000 Lt už teisines paslaugas, pinigus priėmė E. M. (7 t., b. l. 71);
UAB (duomenys neskelbtini) 2011-04-26 sąskaita-faktūra OR Nr. 0031, už teisines paslaugas, 2000 Lt sumai, pasirašė J. J. ir E. M. (7 t., b. l. 72);
UAB (duomenys neskelbtini) 2011-04-13 kasos pajamų orderis LR Nr. 0060, kad J. J. sumokėjo 2000 Lt už teisines paslaugas, pinigus priėmė E. M. (7 t., b. l. 73);
UAB (duomenys neskelbtini) 2011-04-13 sąskaita-faktūra LR Nr. 0027, už teisines paslaugas, 2000 Lt sumai, pasirašė J. J. ir E. M. (7 t., b. l. 74);
2011-11-30 susitarimas dėl honoraro dydžio, nurodyta, kad honoraro dydis pagal 2011-11-30 d. teisinių paslaugų sutartį yra 5000 Lt. 4000 Lt honoraro dalies sumokėjo F. J., 1000 Lt honoraro dalies sumokėjo L. P.. Pasirašė T. M. ir F. J. (klientu nurodyta J. J.) (7 t., b. l. 75);
6. 2011-11-30 teisinių paslaugų sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir J. J., pasirašė T. M. ir F. J.. Sutarties dalykas: dėl atsidalinimo tarp bendrasavininkių. Pagal nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo išduotą leidimą 2011-05-09 Nr. 48L-(14.48.36)-105, rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Darbai planuojami atlikti iki 2011-12-21 d. (7 t., b. l. 76-77).
Ikiteisminio tyrimo metu L. P. pateikė šių dokumentų kopijas:
UAB (duomenys neskelbtini) 2011-04-28 kasos pajamų orderis LR Nr. 0067, kad L. P. sumokėjo 1000 Lt už teisines paslaugas, pinigus priėmė E. M. (7 t., b. l. 104);
UAB (duomenys neskelbtini) 2011-04-28 sąskaita-faktūra, serija OR Nr. 0033, už teisines paslaugas 1000 Lt sumai, pasirašė L. P. ir E. M. (7 t., b. l. 86);
2017 m. birželio 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad L. P. savanoriškai pateikė šiuos dokumentus: 2017-06-02 prašymą, 2017-06-05 prašymą LR miškų kadastro plano fragmentą, Vilniaus m. 12-ojo notarų biuro liudijimą, NŽT leidimas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, Planavimo sąlygas planavimo dokumentams rengti (7 t., b. l. 104-116).
Įrodymai dėl nukentėjusiosios B. K. turto įgijimo apgaule:
Nukentėjusioji B. K., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad su seserimis bylinėjosi dėl žemės. Eidama (duomenys neskelbtini) gatve pamatė teisininkų kontorą ir užėjo. Kontora atrodė rimtai, Prezidentės portretas kabėjo, Temidė stovėjo, todėl ten ir kreipėsi, kad surašytų prašymą į teismą. T. M. prisistatė kaip kontoros vadovas, jis pasakė, kad sutvarkys jos reikalus, bet tai kainuos 2000 litų. Ji pasakė referentei, kad mokės dalimis. Pirmą kartą sumokėjo 100 litų. Pirmus du kartus, kai davė pinigus, kvitus išrašė, o paskui pasakė, kad kvitą išrašys kai sumokės visus pinigus. 1600 litų sumokėjo dalimis iš pensijos. T. M. jai sakė, kad surašys ieškinį, o E. M. tik pinigus imdavo. Teisinių paslaugų sutarties nepasirašinėjo. T. M. ruošė dokumentus, bet iš Trakų teismo juos gražindavo, nes jie būdavo netinkamai parengti. E. M. jai paskambino ir pranešė, kad vyks teismas. Nuvažiavo, bet ten buvo kažkas netvarkoje. E. M. pasakė, kad čia advokatas nereikalingas, teisme pasakė, kad reikalingas advokatas, jie jai skyrė advokatą. A. M. paprašė 1000 litų sumokėti, ji nemokėjo. Ieškinys į teismą jos klausimu buvo surašytas, bet neteisingai, todėl teismas jį atmetė. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko.
Nukentėjusioji B. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2011 m. spalio mėn. tiksliai dienos neprisimena ji ėjo pro (duomenys neskelbtini) pastatą ir pamatė iškabą su garsiais žodžiais (duomenys neskelbtini), bei, kad advokato konsultacija nemokama, todėl nusprendė užeiti. Ji norėjo pasikalbėti dėl tėvų palikimo, nes po jų mirties nespėjo susitvarkyti jai palikto pagal palikimą turto ir sesuo viską pasisavino. Ji užėjo į įstaigą ją pasitiko moteris prisistačiusi referente E. M.. Ji jai išdėstė savo problemą, o ji liepė jai palaukti, paskui ją priėmė įstaigos vadovu prisistatęs asmuo T. M.. T. M. nusivedė ją į savo kabinetą ir ji jam išdėstė savo problemą. T. M. iš karto atsakė, kad imsis jos problemos sprendimo, tai galima nesunkiai išspręsti ir jai tai kainuos iki 2 000 Lt. Ji pasakė, kad tokių pinigų dabar neturi, T. M. jai atsakė, kad galima mokėti dalimis. Tada ji iš karto sumokėjo 50 Lt, kuriuos paėmė E. M. ir išrašė 2011-10-20 sąskaitą-faktūrą. Paskui 2011-10-27 ji dar kartą sumokėjo 100 Lt, o likusius pinigus pažadėjo sumokėti dalimis iš kiekvienos pensijos, kai ją gaus. Kai atnešė šiuos pinigus jai davė pasirašyti atstovavimo sutartį su advokatu G. Š., kurio ji nė karto nematė, su juo nebendravo, ką jis darė jos klausimu nežino. Paskui kiekvieną mėnesi, kai gaudavo pensiją, atnešdavo E. M., kuri jai pasakė, kad kai ji sumokės visą reikiamą sumą, t.y. apie 2000 Lt, tada ji jai išrašys visai sumai dokumentą, kad gavo pinigus, todėl kai ji jai nešdavo kas mėnesį po 250 Lt, 300 Lt, 300 Lt, 500 Lt (davė, nes pasakė, kad reikia advokatui už tai, kad nuvažiuotų į teismą, o apie duodamas sumas pasižymėdavo ant 2011-10-27 sąskaitos-faktūros, kuri pridėta prie bylos), ji jai jokio dokumento apie pinigų gavimą nedavė. Paskutiniai jos 2013-02-12 sumokėti E. M. pinigai 148 Lt buvo už neva kažkokio dokumento suruošimą teismui. Dėl šios sumos gavimo E. M. išrašė jai sąskaitą-faktūrą. Visus pinigus imdavo iš jos tik E. M., T. M. nebūdavo. Paskui 2012-08-28 T. M. jai pasiūlė pasirašyti teisinių paslaugų sutartį su advokato V. B. kontora. Šią sutartį pats advokato padėjėjas A. M. jai atvežė į namus ir liepė greitai pasirašyti, bei paaiškino, kad dabar jis tvarkys jos reikalus. Šį advokato padėjėją ji matė ir T. M. įstaigoje jis kartu su juo gėrė kavą. Po šios sutarties pasirašymo ji ir davė 500 Lt dėl važiavimo į teismą. Paskui ji važiavo į Trakų teismą kartu su advokatu, bet jų nepriėmė, nes buvo neteisingai surašyti dokumentai. Dar nori parodyti, kad į teismą važiavo ir be šio advokato, nes T. M. sakė, kad jai advokatas nereikalingas gali pati nuvežti dokumentus, tačiau iš jos nei karto dokumentai nebuvo priimti, nes buvo surašyti neteisingai. Jai dar buvo duota 2012-03-15 atstovavimo sutartis su advokatu G. Š., tačiau, aš jos pasirašymo aplinkybių neprisimena ir kaip minėjo šio advokato iš vis net nematė. Kokius dokumentus ir ką T. M. tvarkė ir rašė jos klausimu ji nežino, nieko nematė, o visi dokumentai ir ieškiniai surašyti teismui jos vardu buvo atmetami, kaip surašyti netinkamai. Visa dokumentacija jos klausimu jos vardu buvo siunčiama į T. M. įstaigą, ji jokių paklausimų ir atsakymų nematė. Supratusi, kad T. M. ją apgaudinėja ji 2013-04-12 paprašė grąžinti savo dokumentus, kuriuos buvo jam pateikusi, kad būtų išspręstas jos klausimas, bei už darbą sumokėtus 1 648 Lt, nes darbas buvo atliekamas atsainiai, visi surašyti dokumentai atmesti ir jos teisinė problema neišspęsta iki šiol. Dokumentus jai grąžino pats T. M., o prašymą grąžinti dokumentus pateikė E. M.. Ji pasitikėjo T. M. ir jo įstaigą o jis ją apgavo ir iš jos išviliojo 1 648 Lt. Su pačiu T. M. teisinių paslaugų sutarties nepasirašė. Bet to nori parodyti, kad visus reikalus ir dokumentus su ja daugiausiai tvarkė pati E. M., patį T. M. laikotarpiu nuo 2011 – 2013 metų matė gal kokius 6 kartus (7 t., b. l. 134).
Liudytojas A. M., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad 2009-2010 m. dirbo advokato padėjėju, išsiuntinėjo informacinį raštą, siūlydamas savo paslaugas. Jam paskambino T. M. ir taip prasidėjo jų bendravimas. Jų bendradarbiavimas su nebuvo niekaip įforminamas. T. M. jam paskambindavo ir pasiūlydavo klientą, o jis su klientu tiesiogiai sudarydavo sutartį. T. M. tame daugiau nedalyvaudavo, klientai jam mokėdavo tiesiogiai. Iš viso T. M. pasiūlė apie penkis klientus. Dėl B. K. jam taip pat paskambino T. M., pasakė apie jos bylą Trakų apylinkės teisme. Kadangi B. K. buvo neįgali, jis ją su automobiliu paėmė iš namų. Vežant ją į teismą, sakė, kad reikia sudaryti teisinių paslaugų sutartį. Ji pasakė, kad jau yra sudariusi sutartį su T. M. ir jam nemokės. Tik už kurą davė 20 litų. Jis su B. K. teisinių paslaugų sutarties nesudarė. Ją nuvežė į teismą, bet posėdis neįvyko. B. K. neatstovavo, neprofesionaliai parengtų dokumentų netaisė, nes ji jam atsisakė mokėti, motyvuodama tuo, kad sumokėjo T. M.. Jų išsiskyrimas su T. M. ir įvyko po B. K. bylos, nes jam nebuvo apmokama už darbą. 500 litų B. K. jam nemokėjo. Pas T. M. dar dirbo mergina, kuri rengė procesinius dokumentus. Suprato, kad su teise ji neturi nieko bendro, dirbo nekokybiškai. Būdavo, kad jis negalėdavo patekti į T. M. patalpas. Vieną kartą buvo sutarta dėl susitikimo su T. M.. Prie jų kontoros laukė žmonių eilė, jų neįleido, telefono nekeldavo.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. K. pateikė šiuos dokumentus:
2011-10-27 atstovavimo sutarties kopija tarp G. Š. ir B. K. (pasirašė G. Š.) (7 t., b. l. 121);
2013-04-17 lydraštis iš UAB (duomenys neskelbtini), pasirašytas T. M., kad tenkintinas B. K. žodinis prašymas nutraukti sutartį bei atiduodami pateikti dokumentai bei jų originalai, ranka padarytas B. K. įrašas, kad dokumentų kopijas gavo, bet neatgavo pinigų, kuriuos sumokėjo E. M., viso 1887 Lt (7 t., b. l. 122);
2013-04-12 B. K. prašymas (duomenys neskelbtini) vadovui grąžinti procesinius dokumentus bei dalį pinigų sumos 1648 Lt (7 t., b. l. 123);
UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), 2011-10-20 sąskaita-faktūra OR Nr. 00104, 50 Lt sumai už teisines paslaugas, pasirašė E. M. ir B. K. (7 t., b. l. 124);
UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderis serija LR Nr. 00137, kad 2011-10-20 B. K. sumokėjo už teisines paslaugas 50 Lt, pinigus priėmė E. M. (7 t., b. l. 125);
UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderis serija LR Nr. 00143, kad 2011-10-27 B. K. sumokėjo už teisines paslaugas 100 Lt, pinigus priėmė E. M. (7 t., b. l. 126);
UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), 2011-10-27 sąskaita-faktūra OR Nr. 00110, 100 Lt sumai už teisines paslaugas, pasirašė E. M. ir B. K.. Be pačioje sąskaitoje-faktūroje užfiksuotos 100 Lt sumos, joje taip pat ranka įrašytos sumos, prie kai kurių sumų įrašytos datos: 50 Lt, 250 Lt (11.10), 300 Lt (11.11), 300 Lt (12.10), 500 Lt (01.10), sudėjus gaunama 1500 Lt, tada dar pridėta 148 Lt ir gaunama 1648 Lt, tada dar pridėta 239 Lt ir gaunama galutinė ranka įrašyta suma 1887 Lt. (7 t., b. l. 127);
UAB (duomenys neskelbtini) 2013-02-12 kasos pajamų orderis serija TE Nr. 51, kad B. K. sumokėjo 148 Lt už teisines paslaugas, pasirašė E. M. (7 t., b. l. 128);
UAB (duomenys neskelbtini) 2013-02-12 sąskaita-faktūra LR Nr. 51, 148 Lt sumai pasirašė E. M. ir B. K. (7 t., b. l. 129);
2012-03-15 atstovavimo sutarties kopija tarp G. Š. ir B. K. (7 t., b. l. 130);
2012-08-28 teisinių paslaugų sutartis Nr. AM-20828 tarp B. K. ir advokato V. B. kontoros (7 t., b. l. 131-132).
2016-11-11 raštu Vilniaus miesto apylinkės teismas pateikė šiuos dokumentus:
2011-11-07 B. K. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo adresuotas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Adresas korespondencijai nurodytas (duomenys neskelbtini). Pasirašė B. K. (13 t., b. l. 49-50);
2011-11-14 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis atsisakyti priimti B. K. pareiškimą, nes pareiškėja turi kreiptis į Trakų r. Apylinkės teismą (13 t., b. l. 51);
2012-05-14 pareiškimas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti nustatymo. Pareiškėja (pasirašė) B. K. (13 t., b. l. 52-54);
2012-07-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis B. K. 2012-05-14 pareiškimą patenkinti (13 t., b. l. 55-56).
2016-11-18 raštu Trakų r. apylinkės teismas pateikė šiuos dokumentus:
2011-11-18 B. K. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo adresuotas Trakų rajono apylinkės teismui. Adresas korespondencijai nurodytas (duomenys neskelbtini). Pasirašė B. K. (13 t., b. l. 59);
2012-07-13 Trakų rajono apylinkės teismo nutartis prašymą dėl pareiškimo atsiėmimo patenkinti (dalyvavo pareiškėja B. K. ir jos atstovas advokato padėjėjas A. M.) (13 t., b. l. 60);
2012-03-15 B. K. ieškinys dėl Z. A. nepagristo praturtėjimo adresuotas Trakų rajono apylinkės teismui. Adresas korespondencijai nurodytas (duomenys neskelbtini). Pasirašė B. K. (13 t., b. l. 61-62);
2012-05-10 Trakų rajono apylinkės teismo nutartis ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (nepašalinti trūkumai per teismo nustatytą terminą) (13 t., b. l. 63);
2013-08-05 B. K. ieškinys dėl paveldėjimo teisės liudijimų ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais adresuotas Trakų r. apylinkės teismui (13 t., b. l. 64-65);
2014-10-01 Trakų r. apylinkės teismo sprendimas ieškinį atmesti (13 t., b. l. (66-68);
2016-03-21 Vilniaus apygardos teismo nutartis Trakų rajono apylinkės teismo 2014-10-01 sprendimą palikti nepakeistą (13 t., b. l. 69-71).
Įrodymai dėl nukentėjusiojo K. E. turto įgijimo apgaule:
Nukentėjusysis K. E., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad turėjo problemų su teismais. Administracinėje byloje buvo nubaustas už tai, kad kieme kliudė kaimyno automobilį. Save laiko nekaltu, perėjo visus teismus, tačiau nieko neįrodė. Pašto dėžutėje rado skrajutę su teisinių paslaugų reklama. Nuvyko su žentu skrajutėje nurodytu adresu. Kontora atrodė rimta, vėliavos kabėjo, skambus pavadinimas. Juos priėmė E. M., neatsimena, ar ji kaip nors prisistatė. Kreipėsi į T. M.. Sudarė teisinių paslaugų sutartį, kurią ruošė E. M., ji ją atspausdino ir pasirašė. Tiksliai neatsimena su kuo pasirašė sutartį. Sutartį sunaikino, jos turinio neatsimena, žentas sutartį skaitė. Nežino, ar sutartis buvo tarp jo ir T. M., ar tarp jo ir įmonės. Sumokėjo 1000 litų E. M.. Paskui gal po mėnesio E. M. sumokėjo dar 1000 litų ir žyminio mokesčio 1000 litų. Iš viso sumokėjo 3000 litų, kvitų už sumokėtus pinigus negavo, gavo sutartį. Teisiniais reikalais kalbėjo su T. M.. Dar bendravo su E. M.. Su kitais asmenimis kontoroje nebendravo. Jokio advokato, kuris jį atstovaus, T. M. neminėjo. Kai kreipėsi pas T. M., jo byla jau buvo išnagrinėta, jis buvo pripažintas kaltu. Teismo sprendimas apskųstas, jo skundas atmestas. T. M. davė visus bylos dokumentus, jam žadėjo, kad padės, susipažins su byla. Negali pasakyti kokiu būdu jam žadėjo padėti, žadėjo, kad byla bus išspręsta jo naudai. Viskas tęsėsi gal apie 4 mėnesius, T. M. vis sakė, kad tvarko jo reikalus, negali pasakyti kaip konkrečiai tvarko, bet rezultatų nebuvo. Dėl pinigų grąžinimo į T. M. nesikreipė, pats kaltas, pretenzijų jam neturi. Civilinį ieškinį 2000 litų sumai prašo priteisti iš T. M.. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tuo metu geriau prisiminė aplinkybes.
Nukentėjusysis K. E., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2011-12-04/03 pagal rastą pašto dėžutėje skrajutę jis kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) esantį adresu (duomenys neskelbtini), nes reikėjo teisinės pagalbos. Iš anksto telefonu suderintu laiku atvyko į minėtą įstaigą, kur jį priėmė įstaigos vadovu prisistatęs asmuo T. M.. Jis jam parodė savo atsineštus dokumentus ir išdėstė savo problemą. Po eismo įvykio turėjo administracinę bylą ir apie 3 metus bylinėjosi teisme, vėliau rado reklaminę skrajutę, ir nusprendė kreiptis dar pasitarti papildomai, ar galima dar ką padaryti, paskutinė instancija, kur ji buvo asmeniškai tai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (apeliacinį skundą jam ruošė advokatas iki kreipimosi pas T. M.). T. M., pažiūrėjo jo atneštus dokumentus ir pasakė kad per 5-6 mėnesius jam viską sutvarkys, turi daug pažįstamu visur, ką konkrečiai planuoja daryti ir kur kreiptis T. M. jam nesakė, o jis neklausė. Pasakė, kad jam tai kainuos 2000 Lt ir 1000 Lt turi sumokėti iškarto. Jis 2011-12-05 paėmė 1000 Lt ir nuvykęs į įstaigą davė savo bylos medžiagos kopiją ir pinigus, o T. M. jam davė kasos pajamų orderį ir sąskaitą-faktūrą. Šiuos dokumentus tvarkė moteris E. M. ir jai T. M. nurodymu buvo sumokėti pinigai. Pokalbio metu T. M. paminėjo, kad jeigu reikės jis net nusamdys advokatą, bet jokių pavardžių neminėjo. Teisinių paslaugų teikimo sutarties ar kažkokios atstovavimo sutarties jis nepasirašinėjo. Tą kartą pasirašė tik dokumentus dėl pinigų sumokėjimo. Kitą 1000 Lt davė T. M. 2011-12-06 ir apie tai taip pat buvo surašytas kasos pajamų orderis, tačiau jo neišsaugojo. Sumokėjus visus pinigus, kurių prašė T. M. jis laukė iš jo žinių, bet nesulaukęs iš jo jokio skambučio 2012 metų gegužės-birželio mėn. pradėjo domėtis savo reikalais. Iš pradžių T. M. vis sakė, kad jau greitai sutvarkys jo reikalus tai ryt, tai poryt, bet niekas nejudėjo. Paskui jis pradėjo jo vengti sakė, kad serga, kad užsiėmęs, o paskui išvis nekėlė ragelio. Tada jis pradėjo važiuoti pas jį į įstaigą, bet ten jo niekas nepriėmė, durų neatidarė. Kartą jam pavyko su juo susitikti ir paprašė grąžinti pinigus, bet jis jam pažadėjo, kad greitai viską sutvarkys. Paskui pamatė straipsnį laikraštyje ir suprato, kad T. M. jį apgavo, todėl kreipėsi į policiją. Dėl šio įvykio jam padaryta 2000 Lt žala. T. M. negrąžino jo bylos kopijų, kurias jis jam pateikė, nors prašė jo grąžinti (8 t., b. l. 6,8).
Ikiteisminio tyrimo metu K. E. pateikė šiuos dokumentus:
UAB (duomenys neskelbtini) 2011-12-05 kasos pajamų orderis serija Nr. 00150, kad K. E. sumokėjo 1000 Lt už teisines paslaugas, pinigus priėmė E. M. (8 t., b. l. 2);
UAB (duomenys neskelbtini) 2011-12-05 sąskaita-faktūra OR Nr. 00116 už teisines paslaugas 1000 Lt sumai, pasirašė K. E. ir E. M. (8 t., b. l. 3).
2013 m. gegužės 24 d. lydraštyje nurodyta, kad T. M. atsiuntė K. E. jo įmonei pateiktus dokumentus (8 t., b. l. 12-77).
2016 m. gegužės 2 d. apžiūros protokolu minėti dokumentai apžiūrėti. Protokole pažymėta, kad visi pateikti dokumentai sudaryti iki K. E. kreipimosi į UAB (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 78-79).
Įrodymai dėl nukentėjusiosios G. M. turto įgijimo apgaule:
Nukentėjusioji G. M., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad savo pašto dėžutėje rado skelbimą apie teisines paslaugas. Turėjo problemų su sodu. Surado firmą tuo adresu. Jie žadėjo viską sutvarkyti. Paprašė mokėti pinigus. Sumokėjo pinigus, jai pasakė, kad po Naujų Metų reikalus sutvarkys. Jai neseniai daryta galvos operacija, todėl nelabai orientuojasi. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, prašo jais vadovautis.
Nukentėjusioji G. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2011 m., gruodžio mėn. pradžioje, tiksliai dienos neprisimena, į namų pašto dėžutę gavo reklaminę skrajutę iš (duomenys neskelbtini), kurioje buvo siūloma išspręsti kilusias teisines problemas, bei nemokama konsultacija teisiniais klausimais. Skrajutėje buvo nurodytas įstaigos adresas (duomenys neskelbtini), bei kontaktiniai telefonai. Kadangi jai buvo reikalinga teisininko konsultacija dėl žemės sklypo, paskambino skrajutėje nurodytu telefonu. Jai atsiliepė moteris su kuria ji suderino susitikimo laiką ir 2011-12-12 ar 15 dienomis atvyko į įmonės patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Ją pasitiko moteris, kuri prisistatė E. M. (konsultantė-vadybininkė). Ji ją nuvedė pas vyrą, kurį pristatė įmonės direktoriumi T. M.. Su direktoriumi liko kabinete dviese. Ji papasakojau T. M. savo bėdą, o jis pasakė, kad viską gali sutvarkyti už 3 000 Lt. kuriuos reikia sumokėti iš karto, o jis paaiškino, kad reikės apmokėti teisininkų ir žemėtvarkininkų paslaugas, o galutiniame rezultate žadėjo įregistruoti ir priduoti sodo namą. Ji iškarto atidavė inventorinę sodo sklypo, bei namo bylą, nes ją tenkino toks jo pasiūlymas. Be to T. M. žadėjo išspręsti visas jos problemas, kurios jai tik iškilo, t. y. rasti senuosius matininkus, grąžinti pinigus iš šių už nebaigtus darbus ir pan.. Tai padaryti žadėjo per 2-3 mėnesius. Kadangi T. M. pasakė, kad be pinigų sumokėjimo nieko nedarys (negalės samdyti specialistų), tai ji kitą dieną atėjo į minėtą įstaigą ir atnešė visą reikiamą sumą, kurios prašė T. M., t. y. 3000 Lt. Pinigus iš jos paėmė E. M., bet šalia buvo ir T. M., kuris matė kaip perduodami pinigai. Atidavus pinigus buvo surašyta 2011-12-16 teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 2011-12-16, kurioje nurodytos sutarties sąlygos ir priedas prie sutarties „Susitarimas dėl honoraro dydžio“ (dėl 3000 Lt už darbus). Sutartį pasirašė pats vadovas T. M.. Kažkur po 2 savaičių nuo sutarties surašymo ji paskambino T. M. ir pasidomėjo, kaip sekasi dirbti dėl jo problemos. Jis jai atsakė, kad „labai jau nori greitų rezultatų“. Paskui po poros savaičių ji atvažiavo į įmonę pasidomėti savo reikalais ir iš E. M. sužinojo, kad T. M. insultas. Paskui daug kartų skambino E. M., tačiau ji vis jai aiškino, kad T. M. ligoninėje, tačiau kurioje nesakė. Paskui ji neapsikentusi vėl nuvažiavo į Lietuvos (duomenys neskelbtini), kur E. M. nurodė jai atvykti kitą dieną. Atvykus sutartą dieną T. M. rado darbe ir jis paaiškino, kad nieko konkrečiai dėl jos bylos pasakyti negali, nes tik grįžo, bet užtikrino, kad jos byla jau atiduota žemėtvarkininkams ir darbai sėkmingai vykdomi. T. M. ji pasakė, kad nori susitikti su tais matininkais, bet jis jai atsakė, kad ji negali nes yra trečias asmuo ir neturi tokios teisės. Ji primygtinai reikalavo T. M. dar ne kartą susitikimo su specialistais, tačiau jis jai sakydavo, kad nepergyventu, viskas daroma, kad jis jau derina laiką su matininkais. Paskui nebeskambinusi pradėjo eiti pas jį domėtis savo reikalais, o jis liepė užsirašyti ir nevaikščioti be užrašymo pas jį. Tada ji dar kelis kartus užsirašiusi pas E. M., buvo atėjusi pas T. M., o šis vis aiškino, kad jos byla intensyviai tvarkoma. Po vieno tokio apsilankymo suabejojusi T. M. žodžiais, kad jos bylos neturi, nes tvarko, išėjusi iš jo kabineto pasakė E. M., kad jai reikalingas vienas dokumentas iš bylos, kad galėtų apsitverti sklypą tvora. Tada E. M. iš stalčiaus išėmė jos bylą, kuri neva turėjo būti atiduota specialistams. Byloje jai reikiamo dokumento tuo metu nebuvo, bet E. M. kitą dieną jį kažkur rado ir atidavė jai. Tada ji suprato, kad yra apgaudinėjama ir apie savo sutartį su T. M. papasakojo sūnui I. M., kuris jai pasiūlė parašyti prašymą į (duomenys neskelbtini), bei prašyti raštiškos ataskaitos apie atliktus darbus susijusius su jos byla. 2012-07-24 ji taip ir padarė, bei nurodė, kad ataskaitą pateiktų per 5 dienas. Surašytą prašymą kartu su sūnumi I. M. atvežė 2012-07-21 į T. M. įstaigą (duomenys neskelbtini). T. M. buvo neblaivus, tai matėsi iš jo elgsenos, koordinacijos, sklindančio alkoholio kvapo, kalbos. Atėję padavė lapą, o T. M. pradėjo šaukti E. M., kad kviestų apsaugą ir skambintų bankroto administratoriui. Paskui ji išėjo ir supratusi, kad yra apgauta atvažiavo į policiją. Būdavo tokių momentų, kad ji pas T. M. į įmonę eidavo du kartus per savaitę, tačiau jos niekas neįsileisdavo. Kiek kartų skambino įvardinti net negali, nes skambučių buvo be galo daug. T. M. paskutiniu mėnesiu neatsakinėjo į jos skambučius (8 t., b. l. 88-89).
Liudytojas I. M., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad jo mama
G. M., nepasitarusi su juo nuvažiavo pas į M. kontorą konsultuotis dėl žemės ribų klausimo. Sumokėjo jiems pinigus Iš jos apgaulės būdu paimtas parašas. Jis apie tai sužinojo po gero pusmečio. Jis pats pas M. buvo tik vieną kartą dėl pinigų grąžinimo. Su mama nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, ofisas buvo prabangus, sudarė įspūdį, kad ten rimti teisininkai. Prašė, kad grąžintų pinigus, nes paslauga neįvykdyta. Pinigų neatgavo, jam pradėjo grasinti. Mama sumokėjo apie 3000 tūkst. litų dėl to, kad jie žadėjo sutvarkyti žemės reikalus, įteisinti kadastre žemės ribas. Iš jos pasakojimo suprato, kad jai žadėjo, jog be teismų bus įteisintos žemės ribos. Mama tai padarė be jo žinios. Ji jam pasakė, kad susiskambino su M.. Daro išvadą, kad ir E. M. apgavo jos mamą, nes vyras su žmona esantys viename kabinete, negali nežinoti bendrų reikalų. T. M. vienas bėgiojo po kabinetą, o E. M. aiškino, kad jų byla bus sutvarkyta. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tuo metu geriau prisiminė bylos aplinkybes.
Liudytojas I. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad, jo mama G. M. 2012 m. vasaros pradžioje, tiksliai dienos neprisimena, jam papasakojo, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujamą T. M., bei sudarė su juo teisinių paslaugų teikimo sutartį. Tada jis paprašė mamos atnešti parodyti tą sutartį, bei tik ją pamatęs suprato, kad tai yra apgaulė, nes teisinių paslaugų sutartyje nurodytos aplinkybės, tokios kaip visiškas teisinis žemėtvarkinių klausimų išsprendimas, bei sklypo ribų ir namo įregistravimas registrų centre, specialistų-matininkų paslaugų apmokėjimas pinigine išraiška kainuoja žymiai daugiau, nei sutartyje nurodyta suma, už kurią T. M. žadėjo mamai visą tai sutvarkyti. Tada jis paskambino sutartyje nurodytu numeriu ir susitarė dėl susitikimo, kad aptartų šios sutarties sąlygas. Kalbėjo su moterimi. Sutartu laiku 2012 m. liepos mėn. pabaigoje, atvyko į įmonės ofisą kartu su mama. Ofiso duris atidarė vyras, kurį mama atpažino kaip T. M., įmonės direktorių. Mama pasisveikino su juo ir pristatė jį. Jie užėjo į priimamąjį ji pateikė moteriai prašymą pateikti per 5 dienas smulkią raštišką ataskaitą apie atliktus darbus dėl mamos problemos. Prašymas buvo pateiktas dviem egzemplioriais ir viename iš jų, kuris liko jam moteris pasirašė, kad gavo. Minėta moteris buvo E. M.. Kai T. M. perskaitė jo atneštą prašymą, liepė E. M. perduoti jį bankroto administratoriui. E. M. pradėjo pasakoti, kad mamos byla daroma, kad pirmadienį mama gaus sutvarkytą bylą. Jis paprašė grąžinti pinigus ir daugiau neapgaudinėti, tada T. M. pradėjo kviesti apsaugą, lakstyti po kabinetą, isteriškai šaukti, kad neva jam kažkas kažką daro. Tada jis pastebėjo, kad T. M. buvo apsvaigęs, tai matėsi iš jo elgsenos, koordinacijos, kalbos. Jis supratęs, kad nieko gero jau nebus ir mama pinigų neatgaus paėmė ją už parankės ir jie išėjo. Kadangi neliko abejonių, kad mama yra apgauta atvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Mama pati pareiškimo nerašė, nes buvo labai susijaudinusi, dėl apgaulės. Dar nori parodyti, kad pabuvus T. M. įmonėje jis pastebėjo, kad E. M. kol T. M. isterikavo, toliau aiškino mamai, kad dokumentai jau sutvarkyti ir kitą savaitę bus galima atsiimti sutvarkytą bylą (8 t., b. l. 91).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. M. pateikė šių dokumentų kopijas:
2011-12-16 teisinių paslaugų sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos vadovo T. M., ir G. M. (pasirašė T. M.). Sutarties dalykas: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sodų bendrija (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, namo įteisinimas (8 t., b. l. 84-85);
2011-12-16 susitarimas dėl honoraro dydžio tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir G. M., kuriame nurodyta, kad honoraro dydis šalių susitarimu pagal 2011-12-16 teisinių paslaugų sutartį yra 3000 Lt, sumokamas sutarties sudarymo dieną (8 t., b. l. 83);
G. M. 2012-07-21 nuolankus prašymas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui T. M. per 5 darbo dienas pateikti smulkią raštišką ataskaitą apie visus atliktus juridinius veiksmus, susijusius su 2011-12-16 dieną sudarytos sutarties tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir G. M. vykdymu (8 t., b. l. 82).
Įrodymai dėl nukentėjusiosios Z. K. turto įgijimo apgaule:
Nukentėjusioji Z. K., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad 2012 m. tarp bendraturčių vyko teismas dėl žemės sklypo. Prie ežero su teta valdė pakrantę, tačiau nauji savininkai nurėžė žemės kampą, ji negavo priėjimo prie ežero. Norėjo, kad teisiškai šios problemos būtų išspręstos. Telšiuose teismai jau buvo pasibaigę, buvo priimtas jai nepalankus sprendimas, todėl ji atvyko į Vilnių. Giminaičiai internetu surado kontorą (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). 2012-03-16 ji atvyko į kontorą, aplinka buvo graži, kabėjo Prezidentės portretas. Ją priėmė E. M., paskui pakvietė T. M., kuris prisistatė kaip tos kontoros vadovas. Aptarė, kad bus padaryti geodeziniai matavimai, jie surinks duomenis. T. M. sakė, kad bus advokatai, jai dalyvauti nereikės, bendraus daugiau telefonu. Sutarė, kad viskas kainuos 10 tūkst. litų. Tą pačią dieną ji paliko 300 litų. Jokių dokumentų nepasirašė. Paskui jai pradėjo skambinti T. M., kad sumokėtų kiek galima daugiau pinigų dalimis, vis darė spaudimą dėl pinigų pervedimo. Ji sumokėjo pavedimu: 2012-03-23 - 7000 litų, 2012-04-27 - 2500 litų į M. sąskaitą, 2012-05-07- 1900 litų, 2012-06-05-1500 litų, 2012-06-06-1500 litų. Pinigus pervedė į dvi nurodytas sąskaitas. E. M. pinigų iš jos nereikalavo, tačiau pinigus, T. M. nurodymu, turėjo pervesti jis sąskaitą. Kai buvo atvykęs T. M. matuoti žemės dar 100 litų jam davė. Jis kažkaip sugebėjo iš jos išvilioti pinigus, kalbėjo įtaigiai. Ji pervedė 14400 litų, grynais davė 400 litų, už juos kvitų negavo. 2012-05-03 ji pasirašė atstovavimo sutartį. Šią sutartį atvežė T. M., kai atvažiavo jos žemės matuoti, nes ji reikalavo. Atstovavimo sutartį pasirašė pas ją namuose, ji jau buvo užpildyta, G. Š. parašas jau buvo ant sutarties, jis lyg atstovas buvo iš kontoros. Nežino, kodėl sutartis sudaryta su G. Š., jai kilo įtarimas. Paties Š. nematė, su juo nebendravo. T. M. su vairuotoju atvažiavo matuoti žemės, nusifotografavo jos sklypo dalį ir išvažiavo. Ji klausinėjo kaip vyksta žemės reikalai, prašė dokumentų susipažinti. Jokių dokumentų jai nepateikdavo, sakydavo, kad teisininkai dirba, viskas klostosi gerai. T. M. žadėjo, kad klausimas bus išspręstas jos naudai, kad per tris mėnesius bylą paruoš. Sakė, kad reikalingi geodeziniai matavimai. Ji į kontorą buvo atvykusi gal 3 kartus, daugiau bendravo telefonu. Kai skambindavo telefonu, kalbėdavo su E. M., ji vis žadėjo pinigus grąžinti, tačiau negrąžino. Vos dokumentus atsiėmė. Pirmą kartą ji atvyko į kontorą 2012-03-16, o savo dokumentus pasiėmė 2012 m. liepos mėn.
2016-11-24 ir 2012-07-26 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuota, kad Z. K. savanoriškai pateikė, be kita ko, ir šiuos dokumentus:
2012-05-03 atstovavimo sutartį, tarp Z. K. ir advokatu G. Š..(8 t., b. l. 112-114).
Mokėjimų nurodymų kopijas iš kurių matosi, kad Z. K. pervedė pinigus į Swedbank sąskaitą (duomenys neskelbtini), gavėjas E. M.. Pervestos sumos: 2012-03-23 – 7 000 Lt; 2012-04-27 – 2500 Lt; 2012-05-07 – 1900 Lt; 2012-06-05 – 1500 Lt; 2012-06-06 – 1500 Lt (8 t., b. l. 116-120).
2012-07-26 Z. K. prašymo (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma panaikinti sutartį, grąžinti dokumentus ir įmokėtus pinigus, kopiją (8 t., b. l. 122).
2014-01-22 raštu Swedbank pateikė (duomenys neskelbtini) sąskaitos išklotinę, iš kurios matosi analogiška informacija dėl pinigų pervedimo, kaip ir Z. K. pateiktose mokėjimų nurodymų kopijose (23 t., b. l. 89).
2016-11-18 raštu Telšių r. apylinkės teismas informavo, kad Z. K. laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2016-11-01 į Telšių r. apylinkės teismą nesikreipė (14 t., b. l. 17).
Įrodymai dėl nukentėjusiosios O. K. (S.) turto įgijimo apgaule:
Nukentėjusioji O. K. (S.), apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad maždaug prieš 5 metus antstoliai areštavo jos sąskaitą dėl to, kad buvęs vyras nesumokėjo jam paskirtos baudos. Ji nuėjo į M. kontorą konsultacijos. T. M. sakė, kad antstoliai neturi teisės nuskaityti jos pinigų, kad jai pinigai bus grąžinti. Sakė, kad už 400 litų reikalus sutvarkys, pasiūlė sudaryti teisinių paslaugų sutartį. Ji pasirašė sutartį ir sumokėjo 400 litų E. M.. Neatsimena, ar tai padarė tą pačią dieną. Sumokėjusi pinigus abu kartus gavo kasos pajamų kvitus. T. M. pasakė sumokėti pinigus E. M., ji sėdėjo atskirai, buvo dar kažkokia mergina. Daugiausia bendravo su T. M., kartą su E. M., su ja teisiniais klausimais nekalbėjo. Kontoroje dar buvo jauna mergina ir vyras buvo, tačiau ji su jais nebendravo. Kontoroje pasirašinėjo kažkokius dokumentus. Po kiek laiko pati nuvyko pas antstolius, nes nuo jos sąskaitos pinigai toliau buvo nurašinėjami. Antstoliai sakė, kad dėl jos problemų niekas nesikreipė. T. M. jai sakė, kad pinigus antstoliai grąžins. Po kiek laiko vėl ieškojo T. M., bet kontoros durų neatidarė. Kažkada atėjusi T. M. rado išgėrusį. Parašė pareiškimą policijai. E. M. žinojo, kad jos vyras apgaudinėja žmones, ji pasirašė pinigų gavimo kvitą, buvo viename ofise. Apie povedybinę sutartį neprisimena, po jos pasirašymo problemos su antstoliais neišsisprendė. Jos sąskaitos areštą antstoliai panaikino, neprisimena kada tiksliai, ir kodėl areštas buvo panaikintas.
Ikiteisminio tyrimo metu O. S. pateikė šiuos dokumentus:
2012-07-26 teisinių paslaugų sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), pasirašė T. M. ir O. S.. Sutarties dalykas: povedybinės sutarties dokumentų tvarkymas, darbo užmokesčio išieškojimo klausimais (8 t., b. l. 128-129);
O. S. 2012-08-09 prašymas UAB (duomenys neskelbtini) T. M. nutraukti sutartį ir grąžinti pinigus (8 t., b. l. 130);
UAB (duomenys neskelbtini) 2012-04-30 saskaita-faktūra LR Nr. 0012 už teisines paslaugas 200 Lt sumai, pasirašė O. S. ir E. M. (8 t., b. l. 131);
UAB (duomenys neskelbtini) 2012-05-07 saskaita-faktūra LR Nr. 0012 už teisines paslaugas 200 Lt sumai, pasirašė O. S. ir E. M. (8 t., b. l. 132);
UAB (duomenys neskelbtini) 2012-04-30 kasos pajamų orderis TE Nr. 0010, kad O. S. sumokėjo 200 Lt už teisines paslaugas, o E. M. pinigus priėmė (8 t., b. l. 133);
UAB (duomenys neskelbtini) 2012-05-07 kasos pajamų orderis TE Nr. 0012, kad O. S. sumokėjo 200 Lt už teisines paslaugas, o E. M. pinigus priėmė (8 t., b. l. 134).
2016 m. sausio 26 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta dalis dokumentų, rastų ir paimtų kratos metu 2012-10-09 (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 141). Po apžiūros, prie bylos pridėti, be kita ko, ir šie dokumentai:
UAB (duomenys neskelbtini) pranešimas antstoliui (8 t., b. l. 142);
O. S. 2012-08-09 atsisakymas (duomenys neskelbtini), UAB T. M., kuriuo atsisakoma teisinių paslaugų ir prašoma grąžinti pinigus (8 t., b. l. 146).
2016 m. gruodžio 14 d. gautame rašte Nr. 253 iš Vilniaus m. 3-iojo notarų biuro, nurodyta kad O. S. kreipėsi dėl povedybinės sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo, 2012-07-18 povedybinė sutartis buvo paruošta ir pasirašyta abiejų šalių. Už notarines paslaugas O. S. reikėjo sumokėti 362 Lt ( 104,84 Eur), kadangi ji neatsiskaitė šis notarinis veiksmas yra neatliktas. Tarp Vilniaus miesto 3-iojo notarų biuro ir UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini) arba šių įmonių vadovu T. M., gim. (duomenys neskelbtini). jokių žodinių ar rašytinių sutarčių, susitarimų sudaryta nebuvo ir nėra (8 t., b. l. 151).
2016-11-11 iš Vilniaus miesto apylinkės teismo gauta:
2014-04-29 prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pasirašė O. S. ir S. S.;
2014-08-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas 2014-04-29 prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tenkinti (13 t., b. l. 72-76).
Įrodymai dėl nukentėjusiojo R. V. turto įgijimo apgaule:
Nukentėjusysis R. V., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad 2012 m. darbe žuvo jo brolis, kuris nelaimės metu buvo išgėręs. Darbdavys nesumokėjo nei atostoginių, nei likusio brolio uždarbio. Šiuo klausimu kreipėsi į T. M. kontorą. Netoli gyveno, dažnai jų lankstinukų rasdavo savo pašto dėžutėje, todėl ir kreipėsi. T. M. pasakė, kad jam priklauso 100 tūkst. litų kompensacija. Jį įleido E. M., nuvedė pas T. M., pristatė jį kaip vadovą, sakė, kad pas juos dirba 7 advokatai. Pasakė, kad paslaugos kainuos 2000 litų. Iš karto paėmė 200 litų ir išrašė čekį. Po kelių dienų paskambino, kad sumokėtų 2000 litų. Jis sumokėjo. Po kelių dienų jam pranešė, kad sutarė su darbdaviu, teismų nereikės, darbdavys sumokės 100 tūkst. litų, o jis T. M. turi duoti 3 procentus. Procentus 3000 tūkst. litų sumokėjo T. M., kad nereikėtų mokėti valstybei, kad jis viską sutvarkytų. Pinigus sumokėjo per tris kartus, du kartus išrašė kasos pajamų orderius - 200 litų ir 2000 litų sumai, 3000 litų sumokėjo be kvito. T. M. imdavo pinigus, o E. M. dokumentus išrašinėjo. Teisinių paslaugų teikimo sutartį jis sudarė su T. M. kaip vadovu, o sutartyje nurodyta, kad jį atstovaus advokatas G. Š.. Advokatūroje jam pasakė, kad G. Š. atimta licencija. 2012-10-01 gavo atsakymą iš Lietuvos advokatūros. Sutartį pasirašyti atnešė E. M., joje G. Š. parašas jau buvo. G. Š. nėra matęs ir nėra su juo bendravęs. Visais klausimais bendraudavo tik su T. M.. Advokato padėjėja buvo iškviesta, kai atėjo pirmą dieną, ji surašė, ką reikės padaryti. T. M. paprašė sąskaitos, sakė, kad iš karto perves kompensaciją, tačiau pinigų nepervedė. Skambindavo T. M., jis vis sakydavo, kad viskas tvarkoje. Į brolio darbdavį nesikreipė, tik paskui išaiškėjo, kad T. M. išsiuntė jam laišką, bet laiškas buvo grąžintas. Taip pat išsiuntė laišką į Sodrą, nors jis buvo nurodęs T. M., kad į Sodrą kreipsis pats. Jam buvo pasakyta, kad T. M. kalbėjo su brolio darboviete ir sutarė dėl kompensacijos, tačiau jis negavo jokios išmokos už brolį.
Ikiteisminio tyrimo metu R. V. pateikė šių dokumentų kopijas:
UAB (duomenys neskelbtini) 2012-06-18 kasos pajamų orderis serija TE Nr. 0015, kad R. V. sumokėjo 200 Lt už teisines paslaugas, pinigus priėmė E. M. (9 t., b. l. 7);
UAB (duomenys neskelbtini) 2012-06-18 saskaita-faktūra 200 Lt sumai už teisines paslaugas pasirašė R. V. ir E. M. (9 t., b. l. 8);
UAB (duomenys neskelbtini) 2012-06-29 kasos pajamų orderis serija TE Nr. 0021, kad R. V. sumokėjo 2000 Lt už teisines paslaugas, pinigus priėmė E. M. (9 t., b. l. 9);
UAB (duomenys neskelbtini) 2012-06-29 saskaita-faktūra 2000 Lt sumai už teisines paslaugas pasirašė R. V. ir E. M. (9 t., b. l. 10);
2012-06-18 atstovavimo sutartis tarp R. V. ir G. Š. (9 t., b. l. 11).
2012 m. lapkričio 7 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti dokumentai, rasti ir paimti 2012-10-09 kratos metu (duomenys neskelbtini). Segtuve „V.“ yra įdėtas dar viena segtuvas su skaidriu viršeliu ir balta nugarėle, kuriame įsegti įvairūs dokumentai iš LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus. Viso 76 lapai. Dar segtuve yra šie nesusegti dokumentai: atsakymas R. V. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus dėl periodinės ir vienkartinės išmokų; užklausimai R. V. vardu į VSDF ir UAB (duomenys neskelbtini) su Lietuvos pašto kvitais; R. V. asmens dokumentų kopijos; grįžęs laiškas; 2012-06-18 atstovavimo sutartis sudaryta tarp R. V. ir advokato G. Š..
Po apžiūros 2012-06-18 atstovavimo sutartis sudaryta tarp R. V. ir advokato G. Š. pridėta prie bylos (9 t., b. l. 14-16). Kiti dokumentai gražinti R. V. (9. t, b. l. 17).
2016 m. lapkričio 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. V. savanoriškai pateikė dokumentus:
2012-10-03 reikalavimą (duomenys neskelbtini) T. M. grąžinti apgaulės būdu išviliotus 5000 Lt už nesuteiktas jokios juridines paslaugas;
2012-10-01 atsakymą iš Lietuvos advokatūros, kuriuo informuota, kad advokatas G. Š. 2012-04-26 Advokatų tarnybos sprendimu išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2012-03-15 (9 t., b. l. 18-20).
Įrodymai dėl nukentėjusiosios D. Ž. turto įgijimo apgaule:
Nukentėjusioji D. Ž., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad 2012 m. birželio 12 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini), dėl atstovavimo teismuose. Ji privataus kaltinimo byloje buvo nukentėjusioji. Norėjo greitesnės bylos eigos. T. M. išdėstė problemą, pateikė turimus dokumentus. Jis žadėjo skirti advokatą G. Š. ir pasakė atvežti 1600 litų. Sutartį pasirašė su advokatu G. Š., bet jo paties nematė. Kainą iš karto pasakė – trys posėdžiai po 500 litų ir 100 litų už dokumentų rengimą. Atvežusi pinigus padavė E. M.. Kvito nedavė, sakė, kad pridės prie bylos. Pirmasis teismo posėdis Raseiniuose buvo atidėtas, nes sakė, kad nespės susipažinti su byla. Liepos mėnesį gavo žinutę iš E. M. telefono su „Swedbanko“ sąskaita, kad reikia pervesti dar 2000 litų E. M., nes neturi lėšų važiuoti susipažinti su byla. Pinigus pervedė jos giminaitė į nurodytą sąskaitą. Rugpjūčio 15 d. vėl paskambino, nes 16 d. turėjo būti posėdis ir prašė dar pervesti žyminio mokesčio 2250 litų. Pasakė, kad ji atleista nuo žyminio mokesčio. Pinigus sumokėti reikalavo moteris telefonu. T. M. matė du kartus, kai buvo atvykusi, daugiau bendravo žinutėmis, elektroniniais laiškais. Rugpjūčio 16 d. buvo atsiųstas raštas, kad G. Š. neturi teisės jos atstovauti. Jai buvo liepta neiti į posėdį. Pasakė, kad viskas suderinta, pakeitė kitą advokatą. Teismui iš T. M. kontoros buvo pateiktas pranešimas, kad G. Š. neturi teisės jos atstovauti. Teismo nutartyje buvo parašyta, kad G. Š. neturi teisės jos atstovauti, ji neatvyko į posėdį ir byla nutraukta. Jai jokių paslaugų nebuvo suteikta, teismo procesas buvo vilkinamas. Prašė gražinti pinigus, skambino jiems. Jai vieną kartą pasakė - galvok, ką kalbi. Ji į teismą kreipėsi 2011 m. Visą medžiagą buvo atvežusi T. M., jis galėjo susipažinti, viskas pagal datas buvo sudėta. 2012-08-25 jos byla buvo nutraukta.
Ikiteisminio tyrimo metu D. Ž. pateikė šiuos dokumentus:
2012-04-24 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartį D. Ž. skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje (9 t., b. l. 29-30);
2012-08-16 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartį nutraukti bylą Nr. PK-32-136/2012, nes į posėdį neatvyko kaltintoja D. Ž.. Iš UAB (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas, kad D. Ž. atstovas advokatas G. Š. neturi teisės eiti advokato pareigų ir į posėdį neatvyks (9 t., b. l. 31);
Telefono išklotinę iš kuriuos matosi, kad D. Ž. bendravo su Nr (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Nr. (duomenys neskelbtini), operatorius TELE 2, priklauso UAB (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 32-46);
Banko „Swedbank“ mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (E. M.) 2012-07-12 padarytas pavedimas – 2000 Lt už advokato paslaugas D. Ž. (9 t., b. l. 47);
2012-06-14 atstovavimo sutartis (kopija), pasirašė D. Ž. ir G. Š. (9 t., b. l. 48).
2016-12-07 iš Raseinių r. apylinkės teismo gautas 2012-11-22 teismo išteisinamasis nuosprendis, kuriame nukentėjusioji ir civilinė ieškovė privataus kaltinimo byloje yra D. Ž., jos civilinis ieškinys nenagrinėtas. D. Ž. atstovas advokatas S. J. (14 t., b. l. 7-15).
Įrodymai dėl nukentėjusiojo P. M. turto įgijimo apgaule:
Nukentėjusysis P. M., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad bylos aplinkybių jau nelabai prisimena, nes praėjo daug laiko. Prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Buvo nuvykęs į T. M. kontorą pasikonsultuoti, ar pagrįstai buvo pašalintas iš universiteto. Už konsultaciją sumokėjo, pinigų sumos neatsimena. Suprato, kad T. M. yra firmos vadovas, jis sakė, kad pats gali atstovauti, nes yra advokatas. Jie žadėjo sutvarkyti jo teisinius reikalus dėl studijų, bet nesutvarkė. Pasirašė dokumentą, kuriame buvo parašyta G. Š.. Su advokatu G. Š. nebendravo. T. M. nesakė, kad su advokatu reikės atsiskaityti. Kauno teisme buvo paskirtas posėdis. Pirmame teismo posėdyje G. Š. nedalyvavo. Jis prašė, kad teismo posėdis būtų atidėtas, kad advokatas G. Š. susipažintų su byla. Taip nurodė T. M. su E. M.. T. M. buvo parašęs prašymą, kad atidėtų teismo posėdį. Neatsimena, kad advokatui nesumokėjo 100 litų. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino E. M.. E. M. veikė kartu su T. M..
Nukentėjusysis P. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2012-06-18 d. apie 13.30 val. ieškodamas advokato, adresu (duomenys neskelbtini) susidomėjo užrašu ant pastato t.y. (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo pašalintas iš (duomenys neskelbtini) universiteto, todėl jam buvo labai reikalingas advokatas, dėl ko jis užėjo į šią įstaigą. Įstaigos viduje buvo dvi moterys, viena iš jų E. M., kitos panelės pavardės nežino, T. M.. T. M., jam atėjus į įmonę jį pasitiko, po ko abu nuėjo pas T. M. į kabinetą, kadangi jam reikalinga buvo konsultacija. Tuo metu T. įtikinamai šnekėjo, kad jis atsisakytų savo nemokamo advokato, ir pasirašytų sutartį su juo (T. M.), minėjo, kad viską gerai išspręs, dėl ko jis T. M. patikėjo. Pinigų su savimi daug neturėjo, o T. M. prašė sumokėti 300 Lt iš karto, o viso 400 litų. T. M. tada paprašė kažkokio asmens nuvežti jį iki namų, kas tas asmuo jis nežino. Nuvažiavę namo, jis pasiėmė 400 Lt, kurios atvažiavęs atgal į įmonę sumokėjo T. M., tuo metu dalyvavo E. M. ir kita panelė apie 27 metų. Visi trys asmenys žinojo, dėl ko jis kreipėsi. Pinigus Paėmė T. M., kvitą išrašė E. M., kita panelė jai padėjo, paėmęs pinigus pažadėjo, kad bus suteikta visokeriopą teisinę pagalba. Tačiau, praėjus kiek laiko sužinojo, kad jokios teisės pagalbos T. M. neteikia, o tiesiog apgaulės būdų išviliojo iš jo pinigus, taip pat girdėjo, kad apgautas ne jis vienas buvo. Tariama įmonė iš jo po dviejų savaičių prašė dar pinigų, nurodė apie 600 litų, tačiau jis jiems šių pinigų nesumokėjo. Dėl pinigų skambino T., kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), dar skambino ir kitos dvi panelės, kurias jis matė būdamas įmonėje, ir kurios taip pat prašė pinigų už suteiktas paslaugas. Dėl šio įvykio prašo pripažint ji nukentėjusiuoju. Jam padaryta turtinė 400 Lt žala. Jo reikalus tvarkė T. M., jo interesus joks paskirtas advokatas neatstovavo, jokio advokato jis pas T. M. nematė, jokių sutarčių su advokatu nepasirašinėjo. T. M. jam negražino dokumentų kopijas, kuris jis buvo jam palikęs (9 t., b. l. 60, 61).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. M. pateikė šiuos dokumentus:
1. Kauno m. apylinkės teismo šaukimą civilinėje byloje Nr. 2-1961-151/2012, adresuotas G. Š., (duomenys neskelbtini), (kopija) (9 t., b. l. 57);
2. (duomenys neskelbtini), UAB 2012 m. birželio 18 d. sąskaita-faktūrą, serija Nr. 0017, kurioje nurodyta apmokėjimui 400 Lt suma už teisines paslaugas, paslaugas gavo P. M., o paslaugas pateikė E. M. (9 t., b. l. 58).
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Nr. (duomenys neskelbtini), operatorius TELE 2, priklauso UAB (duomenys neskelbtini).
2016-11-21 raštu Kauno apylinkės teismas pateikė šiuos dokumentus:
2011-11-08 P. M. ir jo atstovo P. V. ieškinys dėl įrašymo (duomenys neskelbtini) studentų sąrašus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo adresuotas Kauno apylinkės teismui (14 t., b. l. 20-24);
2011-11-25 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis atsisakyti priimti P. M. ieškinį, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų apie ikiteisminį ginčo sprendimą, tokiu būdu nesilaikė įstatyme nustatytos išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarkos (14 t., b. l. 25);
2011-12-20 P. M. ir jo atstovo P. V. ieškinys dėl įrašymo (duomenys neskelbtini) studentų sąrašus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo adresuotas Kauno apylinkės teismui (14 t., b. l. 26-31);
2012-09-20 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas ieškinį atmesti. Ieškovo atstovas advokatas G. P. (iš šio sprendimo matyti, kad P. M. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba) (14 t., b. l. 32-38);
2013-04-24 Kauno apygardos teismo nutartis ieškovo P. M. apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą (14 t., b. l. 39-43).
Įrodymai dėl nukentėjusiosios B. S. M. turto įgijimo apgaule:
Nukentėjusioji B. S. M., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad turėjo labai sunkią operaciją, jai reikėjo brangių vaistų. Krizės metu jai iš pensijos buvo išskaičiuojami pinigai, pensija buvo sumažinta. 2012 m. pamatė T. M. kontoros iškabas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pavadinimas buvo susijęs su tarptautiniu teisingumu. Nutarė užeiti pasikonsultuoti, ar galima atgauti krizės metu nesumokėtą pensiją. Ofisas buvo prabangus, ją įleido lyg E. M.. Priėjo T. M., jam išdėstė problemą. T. M. pasakė, kad tokią bylą kaip jos, jau turėjo su Santariškių ligonine ir ji buvo išspręsta teigiamai. E. M. sakė, kad T. M. yra advokatas. T. M. aiškino, kad kažką naujo yra įnešęs į teisinę sistemą. Jis pasiūlė sudaryti sutartį ir jis kreipsis į teismą. Teisinių paslaugų sutartį ji sudarė raštu. T. M. pasakė, kad reikia sumokėti 2500 litų, gali sumokėti dalimis. E. M. buvo šalia, kai ji su T. M. tarėsi dėl paslaugų teikimo. Kitą dieną ji sumokėjo 1250 litų. Sekančią dieną jos marti pasidomėjo internete apie T. M. ir suprato, kad tai apgaulė. Labai išsigando, kad T. M. sutarties nenutrauks, kad ją vykdys, todėl nesakė, kad dėl jo neteisėtos veiklos nori nutraukti sutartį. Parašė, kad sutartį nutraukia dėl sveikatos būklės. Gal po dviejų dienų ji nutraukė sutartį. Jai sakė, kad pinigus gaus paštu, paliko savo duomenis, bet pinigų neatgavo. Ją apgavo T. M., sakydamas, kad jis yra advokatas, kad gali padėti atgauti pensiją. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.
2012 m. rugpjūčio 21 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad B. S. M. savanoriškai pateikė šiuos dokumentus:
UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį TE Nr. 0023, kuriame užfiksuota, kad B. S. M. 2012-07-24 sumokėjo, o E. M. priėmė 1250 Lt už teisines paslaugas;
2012-07-24 UAB (duomenys neskelbtini) saskaita-faktūra už teisines paslaugas 1250 Lt. Pasirašė E. M. ir B. S. M. (9 t., b. l. 73-75).
2012 m. lapkričio 13 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti 2012-10-09 kratos metu (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti dokumentai (9 t., b. l. 76-77). Atlikus apžiūrą, prie bylos pridėtos šių dokumentų kopijos:
2012-07-27 nekilnojamojo turto registro raštas dėl duomenų pateikimo T. M. ir pateikti 2 registro išrašai dėl butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 78-80);
2012-07-27 B. S. M. prašymas nutraukti sutartį su (duomenys neskelbtini), UAB, ir gražinti jos sumokėtą honorarą – 1250 Lt. Prašyme nurodyta, kad sutartis nutraukiama dėl pablogėjusios sveikatos būklės, B. S. M. yra sunki kardiologinė ligonė (9 t., b. l. 82);
2012-07-23 teisinių paslaugų sutartis tarp B. M. ir (duomenys neskelbtini), pasirašė T. M. ir B. S. M.. Sutarties dalykas: bylinėjimasis, dokumentų rengimas, dėl neteisėtai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir pensijos dalies priteisimo (pridėtas ir originalas) (9 t., b. l. 83, 85-86);
2012-07-23 Susitarimas dėl honoraro dydžio tarp (duomenys neskelbtini) ir B. M., nustatytas honoraro dydis pagal 2012-01-23 teisinių paslaugų sutartį 2500 Lt, pasirašė T. M. ir B. M. (pridėtas ir originalas) (9 t., b. l. 84, 87).
Įrodymai dėl nukentėjusiosios O. Ž. turto įgijimo apgaule:
Nukentėjusioji O. Ž., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad 2012 m. rugpjūčio mėn. rado skrajutę (duomenys neskelbtini). Turėjo problemų dėl iš tėvų paveldėto žemės sklypo įteisinimo. Rugsėjo 24 d. pasiskambino į kontorą, atsiliepė vyras, ji išdėstė problemą. Rugsėjo 25 d. atvyko į kontorą, duris atidarė moteris, ji neprisistatė. Tai buvo E. M.. Ją priėmė T. M., kuris prisistatė toks kontoros vadovu. Dar sakė, kad jam ordiną įteikė pati Prezidentė. Ji T. M. parodė dokumentus. T. M. sakė, kad reikalus galima sutvarkyti, kad kreipsis į rajono žemėtvarką, o esant reikalui - ir į advokatą. Nurodė, kad reikės sumokėti 300 litų avansą. Ji atvežė pinigus. T. M. pasikvietė E. M., atidavė jai pinigus, liepė išrašyti sąskaitą-faktūrą. Tą pačią dieną pasakė, kad reikia visą sumą sumokėti. Ji davė jam dar 1700 litų. Jis vėl pinigus atidavė E. M., kuri išrašė sąskaitą-faktūrą. Spalio 11 d. jai paskambino T. M. ir pakvietė pasikalbėti. Sekančią dieną pasakė, kad reikia dar 2800 litų sumokėti, kad galutinai reikalus sutvarkytų. Ji nuėjo į banką, atnešė pinigus. Jie nenorėjo išrašyti kasos pajamų orderio, tačiau ji išreikalavo. Pinigus ji davė T. M., jis pasikviesdavo E. M., kad išrašytų sąskaitą-faktūrą, jai atiduodavo pinigus. Kasos pajamų orderius pasirašinėjo E. M.. Su E. M. apie savo reikalus nekalbėjo. Paslaugų įkainiais ji nesidomėjo. Sumokėta suma jai pasirodė įtartina, bet norėjo, kad viskas būtų greičiau tvarkoma. Žadėjo paskambinti spalio 15 d., nurodė, kad važiuos su matininkais matuoti žemės. Atvykus, niekas vartų neatidarė. Paskambinus, moteris pasakė, kad vadovas išvykęs su reikalais. Paskui paskambino T. M. ir pasakė, kad serga, kad važiuos kitą kartą žemės matuoti. Taip buvo laikas tempiamas. T. M. jokių darbų neatliko. Jų bendravimas tęsėsi neilgai, vėliau nepavykdavo susisiekti su T. M. telefonu. Dėl pinigų gražinimo į juos nesikreipė, nes turėjo sveikatos problemų. Su jokiais kitais teisininkais nei ji, nei jos dukra nebendravo. Civilinį ieškinį palaiko, jį reiškia abiem kaltinamiesiems.
Liudytoja E. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2012-10-12 jos mama O. Ž. paprašė pagalbos, kad kartu su mama ji nueitų į teisinių paslaugų firmą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nes mama viena nelabai kur eina. Minėtą dieną reikėjo nueiti, nes mama telefonu buvo susitarusi su firmos vadovu. Jos atvyko į minėtą įstaigą apie 15 val.. Atvykus jas pasitiko mergina, kuri kaip paskui paaiškėjo E. M., kuri po kiek laiko nuvedė pas vadovą, kuris kaip paskui paaiškėjo T. M.. T. M. labai ilgai kalbėjo apie tai kokius jis darbus planuoja padaryti, ką neva padarė ir paskui pasakė, kad reikia dar pinigų, nes visi planuojami atlikti darbai joms kainuos 2 800 Lt. Jos su mama paaiškino, kad tokių pinigų su savimi nesinešioja, tai T. M. pasiūlė joms nueiti į banką, kuris randasi už kampo ir nuimti pinigus, o jis palauks jų, nes be pinigų negalės atlikti jokių darbų. Ji su mama nuėjo į netoliese esantį SWEDBANK AB, nuėmė pinigus ir atnešė juos T. M.. Jis pinigus paėmė perskaičiavo ir nunešė E. M.. Paskui jos su mama paprašė, kad T. M. išrašytų joms kvitą, kad gavo pinigus, nors jis net nesiruošė to daryti. T. M. išrašė kvitą. Išeinant jie susitarė, kad kitą savaitę T. M. su savo automobiliu jas kartu su žemėtvarkininku nuveš į sodybą (jos tvarkė žemės reikalus) ir matuos žemę. Tačiau nieko nesulaukė nei skambučio, nei važiavimo. Kiek žino paskui jos mama skambino T. M., tačiau ragelį pakėlė kažkokia moteris ir paaiškino, kad M. labai serga ir kai pasveiks susisieks su ja. Paskui kelis kartus mama skambino jam, vieną kartą pavyko jam prisiskambinti, tačiau sutartu laiku atvykus į (duomenys neskelbtini), tačiau viskas buvo uždaryta ir mamos niekas į vidų neįsileido. Tada pasižiūrėjo internete komentarų-atsiliepimų apie minėtą įstaigą ir suprato, kad mama yra apgauta. Dar nori parodyti, kad pats bendravimas su T. M. jai kėlė įtarimą, nes nenorėjo rašyti kvito gavus pinigus, durys būna užrakintos, nesurašė jokio susitarimo dėl paslaugų teikimo, bei planuojamo darbų atlikimo laiką, kompetencijos stoka. Kiek jai žinoma mama į minėtą įstaigą kreipėsi pagal reklaminę skrajutę, dėl teisinių paslaugų teikimo, nes norėjo sutvarkyti žemės reikalus. Kiek jai yra žinoma jų reikalų netvarkė ir jų tvarkyme nedalyvavo joks advokatas. Jos mama yra viso sumokėjusi T. M. 4 800 Lt, visi pinigai buvo mamos santaupos (9 t., b. l. 95).
Ikiteisminio tyrimo metu O. Ž. pateikė šių dokumentų kopijas:
UAB (duomenys neskelbtini) 2012-09-28 kasos pajamų orderis Nr. TE 0032, kad O. Ž. sumokėjo 1700 Lt už teisines paslaugas, pinigus priėmė E. M. (9 t., b. l. 97);
UAB (duomenys neskelbtini) 2012-09-25 kasos pajamų orderis Nr. TE 0031, kad O. Ž. sumokėjo 300 Lt už teisines paslaugas, pinigus priėmė E. M. (9 t., b. l. 98);
2012-10-12 kasos pajamų orderio kvitas Serija 33 Nr., kad O. Ž. sumokėjo 2800 Lt, pinigus priėmė E. M. (9 t., b. l. 99);
UAB (duomenys neskelbtini) 2012-09-28 sąskaita-faktūra TŽT Nr. TE 0001, už teisines paslaugas 1700 Lt sumai, pasirašė O. Ž. ir E. M. (9 t., b. l. 100);
UAB (duomenys neskelbtini) 2012-09-25 sąskaita-faktūra LR Nr. TE 0031, už teisines paslaugas 300 Lt sumai, pasirašė O. Ž. ir E. M. (9 t., b. l. 101);
2017-01-12 Varėnos rajono apylinkės teismo rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad O. Ž. laikotarpiu nuo 2012-09-25 iki 2013-01-01 į Varėnos rajono apylinkės teismą civilinio proceso tvarka nesikreipė (14 t., b. l. 2).
Nacionalinės žemės tarnybos 2016-01 rašte dėl informacijos ir dokumentų pateikimo nurodyta, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus (toliau – Varėnos skyrius) pateiktų dokumentų nustatyta, kad Varėnos skyriui O. Ž. pateikė 2012-01-02 prašymą, kuriuo ji prašė iš bendro 0,4588 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), parduoti 0,2088 ha ploto dalį. Varėnos skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, priėmė 2012-01-04 įsakymą Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-6 „Dėl žemės sklypo dalies pardavimo Varėnos rajone“, kuriuo nusprendė O. Ž. parduoti minėto žemės sklypo 0,2088 ha ploto dalį. 2012-01-13 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3SU-2 (patvirtinta Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notaro R. M., notarinio registro Nr. 191) minėta žemės sklypo dalis parduota O. Ž. (15 t., b. l. 2-3).
Įrodymai dėl nukentėjusiojo E. T. turto įgijimo apgaule:
Nukentėjusysis E. T., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad T. M. jį apgavo. 2012 m. jam reikėjo daryti operaciją, norėjo butą perrašyti giminaitei. Atėjo pas T. M. konsultacijos, nes jo kontora buvo šalia namų. Jis jam pažadėjo per pora dienų reikalus sutvarkyti. T. M. prisistatė advokatu, kitų darbuotojų nepristatė. Paklausė, ar turi pinigų. Jis pasakė, kad sekančią dieną atneštų virš 4000 litų. Atnešus pinigus, T. M. į kabinetą pakvietė E. M., paėmė pinigus ir davė jam kvitą, be antspaudo. Neatsimena, kam konkrečiai į rankas padavė pinigus. Paprašius, uždėjo antspaudą. T. M. davė 3700 litų. Sakė, kad reikalus sutvarkys per pora dienų. Jis atnešė dokumentus, neatsimena, ar sudarė teisinių paslaugų sutartį, kažką pasirašė. Vėliau užėjus vis sakė palaukti, o paskui durys buvo užrakintos. Vėliau jam pavyko pramukti į ofisą, ten buvo mergina ir T. M. žmona. Prašė grąžinti pinigus. Iš viršaus nusileido girtas T. M. ir pasakė, kad pinigų nėra. Jie atsisakė išeiti, jis iškvietė apsaugą. Butą perrašė vėliau, bet ne su T. M. pagalba. E. M. matė ofise, tačiau su ja nebendravo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tada geriau prisiminė aplinkybes.
Ikiteisminio tyrimo metu E. T. pateikė šių dokumentų kopijas:
UAB (duomenys neskelbtini) 2012-11-06 kasos pajamų orderis serija TE Nr. 36, kad E. T. sumokėjo 3737 Lt už teisines paslaugas, o pinigus priėmė E. M. (9 t., b. l. 116);
E. T. pareiškimas UAB (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma grąžinti 3737 Lt, kuriuos sumokėjo už teisines paslaugas, kurios nepadarytos (9 t., b. l. 117-118).
Įrodymai dėl nukentėjusiosios J. K. turto įgijimo apgaule:
Nukentėjusioji J. K., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad jos vyras nenorėjo, jog jų namas būtų parduodamas, jį norėjo parduoti jos tėvai. Jiems policijoje prie stoties pasiūlė gerą advokatą. Nuvyko pas tą advokatą į kontorą, kažkur (duomenys neskelbtini). Tai buvo T. M., jis prisistatė advokatu. Už kiekvieną atvykimą jam reikėjo mokėti. Jis žadėjo viską sutvarkyti, bendravome tik su juo, atrodo, kad teisinių paslaugų teikimo sutarties nepasirašė. Jiems atrodė, kad advokatas sprendė jų problemą, nors jis jokių veiksmų neatliko. Dokumentų, susijusių su namu, advokatui nepateikė. Į advokatą kreipėsi tikėdamiesi, kad jis viską sutvarkys, jog tėvai namo neparduotų. Nežino kaip konkrečiai sutvarkys, jis sakė, kad viską gali padaryti. T. M. sumokėjo iki 4000 litų, tikslios sumos dabar neprisimena. Pinigus paėmė kasininkė, jo žmona. Mokėjo per kelis kartus, gal per pusės metų laikotarpį. Buvo išrašyti pinigų priėmimo kvitai. Ji su T. M. žmona nebendravo. Pinigus mokėjo jos vyras advokato žmonai, apie teisinius klausimus ja nekalbėjo. Pinigus ir ji perduodavo kasininkei T. M. žmonai. Jie su T. M. bendravo apie pusę metų. Jis jokių paslaugų nesuteikė. Nors buvo sakoma, kad darbai daromi, tačiau tai buvo apgaulė. Paskui kiek kartų važiavome į kontorą, ji buvo uždaryta. Perskaitė internete, kad jis aferistas. Po to į advokatą nesikreipė. Pareikštą 3688 litų civilinį ieškinį palaiko. T. M. mokėjo iš savo pinigų.
Nukentėjusioji J. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jai buvo reikalinga teisinė pagalba dėl namo pardavimo ir 2013 m. liepos 31 dieną ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini), teisinės konsultacijos. Ji į šią įstaigą atvyko kartu su vyru A. K., juos pasitiko asmuo prisistatęs T. M. kaip šios įstaigos teisininkas-advokatas. Jis juos pakvietė į savo kabinetą, kuriame buvo moteris E. M., jis ją pristatė kaip sekretorę. Ji su vyru dėstė T. M. savo problemą, o E. M. kažką rašė baltame popieriaus lape. Ji suprato, kad ji pasižymi jų teisinės problemos tam tikrus aspektus. Išdėsčius problemą T. M. pasakė, kad sutvarkys jos teisinę problemą, surinks reikiamus dokumentus iš kadastro ir pan. Kiek kainuos visos jo paslaugos jis neįvardino. Paskui T. M. pasakė, kad už šią konsultaciją man reikia sumokėti 132 Lt, kuriuos ji ir sumokėjo jam būdama jo kabinete, o E. M. surašė kasos pajamų orderį, kurį atsinešė iš kito kabineto. Paskui T. M. liepė atvažiuoti kitą kartą sutartu laiku. Jokių savo dokumentų jam nepaliko, jokios rašytinės sutarties su juo dėl teisinių paslaugų teikimo nepasirašė, jis tik davė vizitinę. Ji su vyru vėl pas jį atvyko jo nurodytu laiku 2013-08-02. Atvykus T. M. pakvietė į savo kabinetą, kuriame buvo E. M.. T. M. apie 1 valandą jai su vyru vis pasakojo kokius dokumentus jis gavo iš tam tikrų įmonių, bei pokalbio metu pasakė, kad už dokumentų tvarkymą reikia šiandiena sumokėti 1 176 Lt. Kadangi tokių pinigų su savimi neturėjo tai nuėjo į bankomatą SEB esantį parduotuvėje RIMI Savanorių pr. 16, Vilnius. Nuėmus pinigus grįžo atgal pas T. M. į įstaigą, kur jo kabinete sumokėjo jam pinigus o E. M. taip pat būdama jo kabinete išrašė kasos pajamų orderį Serija TE Nr. 81, tačiau ji suklydo rašydama datą, t. y. vietoj rugpjūčio mėnesio parašė liepos. Šią klaidą pastebėjo vėliau, todėl tuo metu nepadarė pastabos E. M., kad ji rašo ne tą datą. Tada T. M. liepė atvažiuoti dar kartą po savaitės. Ji kartu su vyru taip ir padarė – atvažiavo po savaitės, tačiau įstaigoje (duomenys neskelbtini), nieko nebuvo, durys buvo užrakintos, Telefonų nei E. M. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), nei T. M. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) nekėlė. T. M. pavyko prisiskambinti tik kitą dieną skambinant iš visai kito telefono numerio, bei paaiškino, kad buvo teisme todėl negalėjo kalbėti. Pokalbio metu T. M. nurodė datą kada reikia vėl atvykti pas jį ir jam dar reikia dokumentų tvarkymui 2 380 Lt. Ji kartu su vyru nuvyko ir T. M. kaip ir prieš tai juos priėmė savo kabinete dalyvaujant viso pokalbio metu E. M., pasakojo kaip jis tvarko jų dokumentus ir paklausė ar turi reikiamą sumą ji sumokėjo 2 380 Lt, o E. M. išrašė 2013-08-14 kasos pajamų orderį, kad pinigus gavo. Nori pažymėti, kad visais atvejais pinigus paimdavo ir kvitą išrašydavo E. M., o visi pokalbiai apie tvarkomus jų teisinius reikalus vykdavo šiai dalyvaujant. Po šio pinigų sumokėjimo T. M. ne kartą skambino jos vyrui į mobiliojo ryšio telefoną ir reikalavo 1 200 Lt, bei sakė, kad dokumentai surinkti ir pinigai reikalingi tam, kad juos pateikti teismui. Tokių T. M. skambučių buvo be galo daug ir jai pasirodė keistas toks jo pinigų reikalavimas, be to nematė nei vieno jos klausimu suruošto ar gauto dokumento, todėl nusprendė internete pasidomėti T. M. asmenybe. Pasižiūrėjusi internete suprato, kad yra apgauta ir todėl kreipėsi į policiją. Dėl šio įvykio ji patyrė 3 688 Lt turtinę žalą (10 t., b. l. 3).
Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam su žmona J. K. buvo reikalinga teisinė pagalba dėl namo pardavimo ir 2013 m. liepos mėn. 31 dieną ji kartu su juo kreipėsi į (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini), teisinės konsultacijos. Juos pasitiko asmuo prisistatęs T. M. kaip šios įstaigos teisininkas-advokatas. Jis juos pakvietė į savo kabinetą, kuriame buvo moteris prisistačiusi E. M., jis ją pristatė kaip sekretorę. Žmona dėstė T. M. savo problemą, o E. M. kažką rašė baltame popieriaus lape. Jis suprato, kad ji pasižymi jų teisinės problemos tam tikrus aspektus. Išdėsčius problemą T. M. pasakė, kad sutvarkys teisinę namo pardavimo klausimus, surinks reikiamus dokumentus iš kadastro ir pan. Kiek kainuos visos jo paslaugos jis neįvardino. Paskui T. M. pasakė, kad už šią konsultaciją mums reikia sumokėti 132 Lt, kuriuos žmona ir sumokėjo būdama jo kabinete, o E. M. surašė kasos pajamų orderį, kurį atsinešė iš kito kabineto. Paskui T. M. liepė atvažiuoti kitą kartą sutartu laiku. Jokių savo dokumentų jam nepaliko, jokios rašytinės sutarties su juo dėl teisinių paslaugų teikimo nepasirašė, jis tik davė vizitinę. Paskui kartu su žmona vėl pas jį atvyko jo nurodytu laiku 2013-08-02. Atvykus T. M. pakvietė į savo kabinetą, kuriame buvo E. M.. T. M. apie 1 valandą jam su žmona vis pasakojo kokius dokumentus jis gavo iš tam tikrų įmonių, bei pokalbio metu pasakė, kad už dokumentų tvarkymą reikia šiandiena sumokėti 1 176 Lt. Kadangi tokių pinigų su savimi neturėjo tai nuėjo į SEB banko bankomatą esantį parduotuvėje RIMI Savanorių pr. 16, Vilnius, nuimti pinigų. Nuėmus pinigus grįžo atgal pas T. M. į įstaigą, kur jo kabinete sumokėjo pinigus, o E. M. taip pat būdama jo kabinete išrašė kasos pajamų orderį Serija TE Nr. 81, tačiau ji suklydo rašydama datą, t. y. vietoj rugpjūčio mėnesio parašė liepos. Šią klaidą pastebėjo vėliau, todėl tuo metu nepadarė pastabos E. M., kad ji rašo ne tą datą. Tada T. M. liepė atvažiuoti dar kartą po savaitės. Jis kartu su žmona taip ir padarė – atvažiavo po savaitės, tačiau įstaigoje (duomenys neskelbtini), nieko nebuvo, durys buvo užrakintos, telefonų nei E. M. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), nei T. M. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) nekėlė. T. M. pavyko prisiskambinti tik kitą dieną skambinant iš visai kito telefono numerio, bei šis jam paaiškino, kad buvo teisme todėl negalėjo kalbėti. Pokalbio metu T. M. nurodė datą kada reikia vėl atvykti pas jį ir jam dar reikia dokumentų tvarkymui 2380 Lt. Jis kartu su žmona nuvyko ir T. M. kaip ir prieš tai juos priėmė savo kabinete dalyvaujant viso pokalbio metu E. M., pasakojo kaip jis tvarko jų dokumentus ir paklausė ar turi reikiamą sumą. Žmona sumokėjo 2 380 Lt, o E. M. išrašė 2013-08-14 kasos pajamų orderį, kad pinigus gavo. Nori pažymėti, kad visais atvejais pinigus paimdavo ir kvitą išrašydavo E. M., o visi pokalbiai apie tvarkomus mūsų teisinius reikalus vykdavo šiai dalyvaujant. Po šio pinigų sumokėjimo T. M. ne kartą skambino jam asmeniškai į mobiliojo ryšio telefoną ir reikalavo 1 200 Lt, bei sakė, kad dokumentai surinkti ir pinigai reikalingi tam, kad juos pateikti teismui. Tokių T. M. skambučių buvo be galo daug ir jam pasirodė keistas toks jo pinigų reikalavimas, be to nematė nei vieno namo pardavimo klausimu suruošto ar gauto dokumento, todėl nusprendė internete pasidomėti T. M. asmenybe. Pasižiūrėjęs kartu su žmona internete suprato, kad juos apgavo ir todėl žmona nusprendė kreiptis į policiją (10 t., b. l. 10).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. K. pateikė šių dokumentų kopijas:
Kasos pajamų orderio kvitas 2013-07-31 serija TE Nr. 80, kad J. K. sumokėjo 132 Lt už teisines paslaugas, pinigus priėmė E. M. (10 t., b. l. 4);
Kasos pajamų orderio kvitas 2013-08-14 serija TE Nr. 82, kad J. K. sumokėjo 2380 Lt už teisines paslaugas, pinigus priėmė E. M. (10 t., b. l. 5);
Kasos pajamų orderio kvitas 2013-07-02 serija TE Nr. 81, kad J. K. sumokėjo 1176 Lt už teisines paslaugas, pinigus priėmė E. M. (10 t., b. l. 5).
Įrodymai dėl nukentėjusiojo S. S. turto įgijimo apgaule:
Nukentėjusysis S. S., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad 2012 sausio mėnesį su žmona kreipėsi į T. M. kontorą, kad padėtų įteisinti (duomenys neskelbtini) paveldėtą žemę. Kreipėsi, nes rado reklaminį skelbimą. Į kontorą vyko su žmona. Juos priėmė E. M., su ja ir bendravo. T. M. taip pat buvo priėjęs, bet jis su juo nebendravo, bendravo tik su E. M.. Gal žmona buvo pas T. M., ji ir be jo eidavo į kontorą. Nežino, ar žmona bendravo su darbuotoja L.. Kitų asmenų kontoroje lyg nebuvo. Turėjo sumokėti 1500 litų, kainą sutarė su E. M.. Gal po paros atvežė pinigus ir dokumentus. Pinigus atidavė E. M., pasirašė sutartį, davė kasos pajamų kvitą. Du kartus buvo pas E. M., bendravo su ja rašteliais. Sms žinutėse E. M. rašė, kad reikalai tvarkomi, kad reikia laukti. Dabar E. M. tiksliai neatpažintų. Paskambinus, sakė, kad dokumentai paduoti. Paskui atvyko į kontorą. E. M. buvo išgėrusi, sakė, kad byla užvesta. Buvo atvejų, kai jie su T. M. buvo išgėrę, kvapas buvo nuo abiejų. Gal po metų nuvyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) seniūnijoje jam pasakė, kad jų reikalai netvarkomi. Nuvykus į kontorą (duomenys neskelbtini), E. M. sakė, kad viskas tvarkoma. Brolis nusisamdė kitą advokatą iš Alytaus. Kai atvyko su savo teisininku, T. M. kontora buvo uždaryta. Nežino, ar buvo parengti geodeziniai matavimai, iš T. M. nieko nesulaukė, jų reikalus sutvarkė kitas advokatas. Grąžinti pinigų neprašė, nes M. jau nerado. Internete straipsnį pamatė, kad dar yra žmonių, nukentėjusių nuo T. M., todėl kreipėsi į teisėsaugą. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti ir E. M..
Nukentėjusysis S. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2012 m. žiema, kada tiksliai, neatsimena, jis ir jo žmona kreipėsi į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dėl žemės sklypo matavimų ir geodezinio plano, žmona J. M. S. pasakė jam, kad rado pašto dėžutėje reklaminį bukletą, kur buvo pažymėta tarp paslaugų ir geodeziniai matavimai. Kartu su žmona nuvyko minėtu adresu ir ten pamatė apie 30 metų moterį, kreipėsi dėl geodezinių matavimu į ją žodžiu, kadangi jis negirdi ir nekalba, kalbėjo ir bendravo jo žmona, su ta mergina, žmona, nors ir negirdi, gerai skaito iš lūpų ir kalba, taip pat rašo. Ofise buvo tvarkingai, gražiai. Vėliau nuvyko ir antrą kartą į ofisą ir jis 2012-12-19 pasirašė sutartį su T. M. ir pastarasis pažadėjo darbus atlikti vieno mėnesį laikotarpyje jam parašys žinutę. T. M. atrodė įspūdingai, buvo su kostiumėliu, viskas atrodė labai tvarkingai. Buvo aptarta suma 1500 Lt už geodezinį matavimą su T. M., pasirašė susitarimą dėl honoraro ir po kelių dienų grynais pinigais sumokėjo 1500 Lt merginai, kuri buvo priimamajame, koks merginos vardo nežino, pinigų priėmimo kvito jam niekas neišdavė, kasos kvito niekas neišdavė, o jis nereikalavo, nes sutartis pasirašyta, susitarimas dėl honoraro taip pat, tiesiog pasitikėjo. Žadėtu laikotarpiu iš T. M. jokių žinučių nesulaukė, po 3 mėn. žmona parašė T. M. žinutę, koks buvo atsakymas nežino, žmona kelis kartus pas T. M. ėjo, ir, kaip man yra žinoma, su M. bendravo, nes žmona pasakojo, kad T. M. pasakęs jai viską darantis. Taip žadėjo kelis kartus, nes jo žmona kelis kartus pas jį ėjo. Žmona ėjo su Kurčiųjų draugijos juristu L. V., jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pas T. M., kiek jam yra žinoma T. M. buvo išgėręs ir vėl tik žadėjo, kada tai įvyko tiksliai pasakyti negali, 2013 metais. Vėliau pradėjo įtarti, kad kažkas čia negerai, juristas L. jam rodė straipsnį apie T. M., tada suprato, kad liko apgautas ir parašė pareiškimą. Jam padaryta turtinė 1500 Lt žala. Dėl to civilinio proceso tvarka į teismą nesikreipė (10 t., b. l. 17-18).
Liudytoja J. M. S., apklausiama teismo posėdyje paaiškino, kad 2012-01-19 kreipėsi į (duomenys neskelbtini). Pašto dėžutėje rado šios tarnybos reklaminį skelbimą, todėl ir nusprendė kreiptis. Reikėjo teisinės pagalbos dėl žemės ribų patikslinimo, norėjo atgauti 6 arus žemės. Su vyru atvykus į kontorą, juos sutiko E. M., ji taip ir prisistatė. Ji parašė, kad sumokėtų 1500 litų į priekį. Jie pinigus sumokėjo. E. M. pinigus perdavė T. M., išdavė kvitą, kad pinigai sumokėti ir sakė, kad po dviejų savaičių pradės darbus ir jiems praneš. Sutartį pasirašė jos vyras su T. M.. Jos vyras nieko nepasirašinėjo. Su E. M. jie bendravo raštu. Jie laukė, tačiau jiems nieko nepranešė. Nuėjus, tyčiodavosi, nieko nedarė. Su E. M. ji daugiau bendravo rašteliais, jos vyras sėdėdavo. Su T. M. tik vieną kartą bendravo. Kontoroje daugiau nieko nebūdavo, tik ji su vyru ir M.. K. ar G. nežino. Kartą nuėjus, kontoroje tvyrojo alkoholio kvapas. Prašė žento, kad paskambintų į kontorą, bet jis negalėjo prisiskambinti.2013 m. gruodį suprato, kad jų klausimu niekas nedaroma.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. S. pateikė, be kita ko, ir šių dokumentų kopijas:
2012-01-19 teisinių paslaugų sutartis, tarp S. S. ir UAB (duomenys neskelbtini), pasirašė T. M.. Sutarties dalykas – geodeziniai matavimai (10 t., b. l. 13-14);
2012-01-19 Susitarimas dėl honoraro dydžio, kuriame nurodyta, kad honoraro dydis pagal 2012-01-19 teisinių paslaugų sutartį yra 1500,00 Lt. Pasirašė S. S. ir T. M. (10 t., b. l. 15).
2014 m. kovo 5 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. M. S. savanoriškai pateikė 9 lapus ir 2 lapus žaliame sąsiuvinyje su rankraštiniu tekstu (10 t., b. l. 24-38).
Įrodymai dėl nukentėjusiojo M. K. turto įgijimo apgaule:
Nukentėjusysis M. K., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad pašto dėžutėje rado skrajutę, jog įmonė teikia teisines paslaugas. Jo žemėje (duomenys neskelbtini) pravedė kabelį, pažeidė apsaugos zonas. Todėl paskambino ir susitarė dėl priėmimo. 2013-01-19 susitiko su T. M.. Jis žadėjo jo klausimą išspręsti taikiai. Sutarė, kad teisinės paslaugos kainuos 4200 litų. 2013-02-19 pasirašė sutartį, sumokėjo 1000 litų. Sekančią dieną sumokėjo likusius pinigus - 3200 litų. Pinigus paėmė E. M., perskaičiavo, išrašė kvitą. E. M. jokių įsipareigojimų jam neturėjo, ji tik išrašė kvitą. Kitą dieną perskaitė internete žinias apie T. M.. Paskambino į advokatūrą, jam pasakė, kad tokio advokato nėra. Vasario 21 d. nuėjo į kontorą, tačiau vartai buvo užrakinti. Parašė prašymą nutraukti sutartį ir įmetė į kontoros pašto dėžutę. Paprašė, kad pažįstamas telefonu susitartų dėl susitikimo. Kartu su pažįstamu užėjo ir jis į kontorą. Paklausė, ar gavo jo prašymą dėl sutarties nutraukimo. T. M. pasakė, kad prašymą gavo, pasirašė, kad sutartį nutraukia. Paprašė sąskaitos, sakė, kad pinigus perves per tris dienas. Jis kreipėsi į T. M., o ne į įmonę.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. K. pateikė, be kita ko, ir šių dokumentų kopijas:
2013-02-19 teisinių paslaugų sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), pasirašė M. K.. Sutarties dalykas: dokumentų rengimas dėl pažeistų teisių atstatymo (11 t., b. l. 75-76);
UAB (duomenys neskelbtini) 2013-02-20 kasos pajamų orderio kvitas TE Nr. 54, kad M. K. sumokėjo 4200 Lt už teisines paslaugas, pinigus priėmė E. M. (11 t., b. l. 77);
UAB (duomenys neskelbtini) 2013-02-20 sąskaita-faktūra LR Nr. 54, 4200 Lt sumai, pasirašė E. M. ir M. K. (11 t., b. l. 78);
M. K. 2013-02-21 prašymas (duomenys neskelbtini) vadovui T. M. nutraukti sutartį, su ranka padarytu įrašu (duomenys neskelbtini) sudaryta nuo 2013-02-19 d. nutraukiama“ (11 t., b. l. 79);
2013-06-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas už akių, priteisti M. K. iš UAB (duomenys neskelbtini) 4200 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 1127 Lt bylinėjimosi išlaidų (11 t., b. l. 80-87);
2013-07-30 antstolio patvarkymas areštuoti UAB (duomenys neskelbtini) lėšas, iš viso – 6528,66 Lt sumą (11 t., b. l. 89-90).
2016-11-11 raštu Vilniaus miesto apylinkės teismas pateikė šiuos dokumentus:
Ieškovo M. K. 2013-04-15 ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo 4200 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas (13 t., b. l. 7-8);
2013-06-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių M. K. 2013-04-15 ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 4200 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-04-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1127 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo M. K. naudai. Sprendime nurodyta, kad pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2013-02-19 ieškovas su atsakovu pasirašė teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti teisines paslaugas, o atsakovas už šias paslaugas atsiskaityti. Ieškovas atsakovui sumokėjo 4200 Lt, tačiau atsakovas paslaugų nesuteikė (13 t., b. l. 9-10);
2013-05-24 ieškovo M. K. ir V. M. ieškinį atsakovui AB (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo (13 t., b. l. 11-16);
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-08 sprendimą atmesti ieškovų ieškinį (13 t., b. l. 17-24);
Vilniaus apygardos teismo 2015-10-21 nutartį skundus atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-08 sprendimą nepakeistą (13 t., b. l. 25-38).
Įrodymai dėl nukentėjusiosios I. U. turto įgijimo apgaule:
Nukentėjusioji I. U., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad 2013 m. ji pateko į eismo įvykį. Norėjau paduoti apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kad jai priteistų neturtinę žalą. Rado skrajutę, kreipėsi į (duomenys neskelbtini), atvyko su T. K.. Slapta darė garso įrašą. Prisistatė T. M., pasakė, kad jis įstaigos vadovas. Atrodė įtratinai, lyg būtų apsvaigęs. Trijų dienų laikotarpyje jis įsipareigojo paruošti apeliacinį skundą, suvesti su advokatu B.. Už paslaugas paprašė 2000 litų. Kitą dieną, sekmadienį, paprašė sumokėti pinigus. Sekmadienį atvyko su liudininku. Į rankas pinigus padavė E. M., ji išrašė sąskaitą-faktūrą. Pasakė, kad po trijų dienų bus advokatas ir bus sudaryta sutartis. Po 3 dienų į skambučius niekas neatsiliepė. Susirado internete advokatą B., jis apie jos reikalus nieko nežinojo. Apeliaciniam skundui surašyti jai buvo likusi savaitė, turėjo surašyti per tris dienas. Gegužės 13 d. kontoroje įteikė prašymą, kad grąžintų pinigus, nes nesulaukė jokių paslaugų. M. prašymo priimti nenorėjo. Davė jam paklausyti garso įrašą, tada jis paėmė prašymą ir žadėjo pinigus grąžinti gegužės 22 d. Šį terminą vis tęsė, pinigų negrąžino. Nuvykus biržėlio 22 d., varteliai buvo uždaryti. Paskambinus, E. M. pasakė, kad pinigus grąžins, bet taip ir negrąžino. T. M. jai jokių paslaugų nesuteikė. Kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka. Pinigai jai buvo priteisti.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. U. pateikė šių dokumentų kopijas:
2013-12-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas už akių, kad I. U. priteisti pinigai iš UAB (duomenys neskelbtini) (11 t., b. l. 98-99);
UAB (duomenys neskelbtini) 2013-05-05 sąskaita-faktūra Serija LR Nr. 65 2000 Lt sumai, pasirašė E. M. ir I. U. (11 t., b. l. 100);
UAB (duomenys neskelbtini) 2013-05-05 kasos pajamų orderio kvitas, kad I. U. sumokėjo 2000 Lt už teisines paslaugas, pinigus priėmė E. M. (11 t., b. l. 101).
2014 m. liepos 2 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji I. U. savanoriškai pateikė kompaktinę plokštelę su garso įrašu ir 2013-05-13 prašymo kopiją(11 t., b. l. 108-109).
2013 m. gegužės 13 d. I. U. prašyme (duomenys neskelbtini) vadovui T. M. nurodyta, kad nesulaukus jokio atsakymo, ji prašo grąžinti jai jos pinigus 2.000 litų, nes atsisako jų paslaugų. Prašyme ranka padarytas įrašas, kad prašymas priimtas, piniginės lėšos ir pateiktų dokumentų kopijos grąžintini iki 2013-05-22. Pasirašė T. M.. Taip pat ranka padaryti įrašai, kad terminas pratęsiamas iki 2013-05-24, po to iki 2013-05-28, po to iki 2013-05-30. 203-06-13 padarytas įrašas „honorarą gražinsime“, uždėtas E. M. parašas (11 t., b. l. 110).
2016 m. vasario 18 d. apžiūros protokole nurodyta, kad nukentėjusiosios I. U. 2014-07-02 pateiktas garso įrašas apžiūrėtas (11 t., b. l. 111-112).
2016-11-11 raštu Vilniaus miesto apylinkės teismas pateikė šiuos dokumentus:
Ieškovės I. U. 2013-07-01 ieškinys atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo prašant priteisti 2000 Lt už neatliktą darbą, metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas (13 t., b. l. 39-41).
Vilniaus miesto apylinkė teismo 2013-12-05 sprendimas už akių I. U. 2013-07-01 ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) ieškovės I. U. naudai 2000 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2013-07-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt bylinėjimosi išlaidų. Sprendime konstatuota, kad iš ieškovės reikalavimų ir byloje esančių įrodymų – kasos pajamų kvito, sąskaitos faktūros ir prašymo dėl pinigų grąžinimo – matyti, kad ieškovei sumokėjus atsakovui 2000 Lt už teisines paslaugas, ji negavo sutartų paslaugų (13 t., b. l. 42-43).
2016-12-07 iš Vilniaus miesto apylinkės teismo gautas 2013-04-30 nuosprendis M. G. pripažinti kaltu pagal BK 281 str. 1 d., I. U. civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Iš M. G. priteisti 4000 Lt I. U. už advokato paslaugas (13 t., b. l. 46-48).
Įrodymai dėl nukentėjusiosios I. P. turto įgijimo apgaule:
Nukentėjusioji I. P., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad kreipėsi į T. M., adresu (duomenys neskelbtini), kad jai išverstų dokumentus iš rusų į lietuvių kalbą. T. M. žadėjo išversti dokumentus. Ji ištekėjo ir kilo nesklandumų dėl pavardės, todėl ir kreipėsi į teisininkų kontorą dėl vertimo. Sumokėjo 630 litų, bet kasos pajamų orderį išrašė 500 litų. Kvito dėl 130 litų negavo. Ji bendravo su T. M. ir E. M.. Pinigus padėjo ant T. M. stalo, kvitus išrašė E. M.. Vėliau jie su ja nekalbėjo telefonu. Jie jai nepadarė vertimo ir negrąžino dokumentų. Gal po pusantrų metų vertimų biure Kaune jai padarė vertimus už 180 litų. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko.
Nukentėjusioji I. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2013-07-26 ji kreipėsi į kontorą (duomenys neskelbtini), pas T. M., kuris jai prisistatė, kaip advokatas. Jai rekomendavo kreiptis į T. M. J. B., kuris taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), davė jai T. M. kontaktinius telefono numerius, parašė ant popieriuko adresą ir pasakė, kad T. M. sutvarkys visas jos problemas. 2013 m. birželio-liepos mėnesį ji nuėjo kartu su V. G., kurio kontaktų ji neturi, jis gyveno anksčiau (duomenys neskelbtini), jis kreipėsi į T. M. dėl problemų dėl deportacijos, kadangi T. ir G. kalbėjo lietuviškai ji visko nesuprato. Būdama pas T. M., ji pamatė, iškaba, pavadinimo neatsimena, nes nesupranta lietuviškai. Ji paliko T. M. savo telefono numerį, kad T. M. galėtų susisiekti su G.. T. M. jai paskambino, ieškodamas G., telefonu ji jam pasakė, kad taip pat norėtu į advokatą kreiptis ir pasakė jam, kad jai taip pat yra problemos su asmens tapatybės dokumentais. Vardas jos dokumentuose rusų kalba yra su 2 raidėms ,,n“, o lietuviškuose pasuose yra su vieną ,,n“, taip pat jis jai pažadėjo išversti į lietuvių kalbą jos gimimo, mano vaiko gimimo liudijimo kopiją ir išrašą dėl santuokos sudarymo. 2013-07-26 T. M. jai iš karto nepasakė, kad už vertimus reikės mokėti 380 Lt, o susitarė žodžiu, sutarties nepasirašė. Ji pasakė, kad ji turi tik 300 Lt, o jis sutiko ir pasakė likutį atnešti vėliau, 2013-07-26 ji sumokėjo 300 Lt grynais pinigais ir E. M. jai išrašė kvitą. Netrukus jai paskambino moteris ir prisistatė kaip E., ji jai pasakė, kad ją nori matyti advokatas T. M., T., kai ji pas jį atėjo, jai paaiškino, kad reikia dar sumokėti dar 230 Lt ir turės kažkokį tarptautinį pasą, ir už teismo išlaidas. T. M., jai pasakė, kad viskas bus padaryta labai greitai ir jau jai paskambins dėl paso atsiėmimo. 230 Lt ji sumokėjo grynais pinigais ir kvitą vėl išrašė E. M.. Kada tiksliai neatsimena, 2013 m. rugpjūčio pabaigoje ji dar sumokėjo 100 Lt grynais. Sumokėjo E. M. 100 Lt, kvito negavo, nes E. M. buvo užimta, T. M. pasakė, kad duos jai ataskaitą apie viską, ką jai padarė. Tačiau nedavė. T. M. jai pasakė, kad viską padarė, vėliau T. M. vengė sutikimo, sakė, kad tai E. susirgo, tai negali. Po to pasakė, kad jis vyksta į kitą vietą, dokumentai dėžėje, tai buvo 2013 m. žiemą, ji suprato, kad ją apgavo, sužinojo iš kitų asmenų, kad T. M. pradėta byla dėl sukčiavimo. Tada parašė pareiškimą į prokuratūrą. Jai padaryta dėl to 630 Lt turtinė žala. Civilinio proceso tvarka į teismą nesikreipė (11 t., b. l. 121-123).
Ikiteisminio tyrimo metu I. P. pateikė šių dokumentų kopijas:
2013 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderio kvitas TE Nr. 78. kad I. P. sumokėjo 300 Lt už teisines paslaugas, pinigus priėmė E. M. (11 t., b. l. 131);
2013 m. rugsėjo 11 d. kasos pajamų orderio kvitas TE Nr. 84. kad I. P. sumokėjo 230 Lt už teisines paslaugas, pinigus priėmė E. M. (11 t., b. l. 131).
Įrodymai dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir laikymo:
Nukentėjusysis G. Š., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad 2009 m. rado skelbimą, kad (duomenys neskelbtini) ieško advokatų. Paskambino T. M. ir pradėjo dirbti. T. M. prisistatinėjo jo vardu kaip advokatas, klastojo jo atstovavimo sutartis, pasirašinėjo jo vardu, ėmė pinigus, bet nieko nepadarydavo. Jis ofise būdavo labai retai - vieną-du kartus per savaitę. Jis tvirtindavo dokumentų kopijas, nes turi teisę tai daryti, konsultuodavo klientus. Atvažiuodavo kai T. M. paskambindavo. Jis jam paduodavo dokumento originalą, jis patvirtindavo savo antspaudu, kad kopija tikra, pasirašydavo, kitų dokumentų nepasirašinėjo. Savo ranka parašydavo prašymo esmę, pasirašydavo klientas ir jis pasirašydavo. Uždėdavo antspaudą ir tas dokumentas jau buvo originalas, galiojantis teisme. Kiek žino iš tyrėjų, šitos sutartys buvo klastojamos ir naudojamos tam, kad jis neva atstovauja klientą. Dokumentai buvo ant stalo, kartais savo portfelį palikdavo. Būdavo ir jo antspaudas. Pas tyrėją matė, kad buvo sutartys su jo parašais. Tai buvo padirbtos kopijos. Galėjo būti palikęs sutarčių blankų su savo parašais. Tuščių blankų su savo parašais kontoroje nepalikdavo. Buvo blankai užpildyti, buvo jo ranka rašytas tekstas. Sutartis labai paprasta suklastoti. Galima patį tekstą užtušuoti, palikti jo antspaudą, parašą ir parašyti kitą tekstą. Negali paaiškinti dėl atstovavimo sutarčių 2012 m. birželio, gegužės mėn. Būdamas išbrauktas iš advokatų jokių sutarčių nepasirašinėjo. Tyrėjos parodyti tušti atstovavimo sutarčių blankų kopijų pavyzdžiai (spalvoti ir nespalvoti) yra būtent tokie kuriuos jis naudojo dirbdamas pas T. M. ir laikė darbinio stalo stalčiuje jo įstaigoje. Kai jis asmeniškai sudarinėjo atstovavimo sutartį su klientu, jis į sutarties šabloną savo ranka įrašinėdavo kliento vardą, pavardę, pats savo ranka įrašinėdavo savo vardą, pavardę ir pasirašinėdavo, o klientas dokumento apačioje įrašinėdavo savo ranka savo vardą, pavardę ir pasirašinėdavo, ir uždėdavo atspaudą, žalios spalvos, apvalus su įrašu Advokatas G. Š. ir simboliu apskrityje, kitų variantų nebuvo .
2016-05-13 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis G. Š. savanoriškai pateikė: 2010-03-15 atstovavimo sutarties kopiją tarp jo ir T. M.; 2011-07-13 atstovavimo sutartį tarp jo ir T. M.; 2012-06-07 raštą dėl advokato G. Š. pasirašytų atstovavimo sutarčių; atstovavimo sutarties blankus; atstovavimo sutarties užpildytą pavyzdį. Baigus apžiūrą, prie bylos prijungtos išvardintų dokumentų kopijos (6 t., b. l. 128-139).
2012-09-14 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole užfiksuota, kad paimti G. Š. parašų ir rašysenos lyginamieji pavyzdžiai (6 t., b. l. 141-149).
2013-10-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad G. Š. pateikė dokumentus su savo parašų pavyzdžiais (6 t., b. l. 150-153).
2012-09-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad G. Š. pateikė 2011-07-13 atstovavimo sutarties kopiją tarp jo ir M. (6 t., b. l. 152-153).
2017-03-15 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 140-(1275)-IS1-1540 nurodyta, kad buvo ištirti, be kita ko, ir šie tyrimui pateikti objektai: 2011-08-09 atstovavimo sutartis tarp V. S. ir G. Š., pateikta ikiteisminio tyrimo metu S. S.; 2012-06-18 atstovavimo sutartis tarp R. V. ir G. Š., rasta ir paimta 2012-10-09 kratos metu (duomenys neskelbtini); 2012-05-03 atstovavimo sutartis tarp Z. K. ir G. Š., ikiteisminio tyrimo metu pateikta Z. K.. Ištyrus minėtus objektus padarytos šios išvados:
2011-08-09 atstovavimo sutartyje taip V. S. ir G. Š. eilutėje „Advokatas“ esantys parašas bei įrašas „G. Š.“ yra atlikti rašaliniu spausdintuvu (šie rekvizitai sudaryti iš skirtingų spalvų dažiklio taškelių), t.y. minėtoje sutartyje yra ne parašas bei įrašas „G. Š.“, o rašaliniu spausdintuvu atspausdinti šių rekvizitų atvaizdai.
2012-06-18 atstovavimo sutartyje tarp R. V. ir G. Š. eilutėje „Advokatas“ esantys antspaudo „ADVOKATAS G. Š.“ atspaudas, parašas bei įrašas „G. Š.“ yra atlikti rašaliniu spausdintuvu (šie rekvizitai sudaryti iš skirtingų spalvų dažiklio taškelių), t. y. minėtoje sutartyje yra ne antspaudo „ADVOKATAS G. Š.“ atspaudas, parašas bei įrašas „G. Š.“, o rašaliniu spausdintuvu atspausdinti šių rekvizitų atvaizdai.
2012-05-03 atstovavimo sutartyje tarp Z. K. ir G. Š. eilutėje „Advokatas“ esantys antspaudo „ADVOKATAS G. Š.“ atspaudas, parašas bei įrašas „G. Š.“ yra atlikti rašaliniu spausdintuvu (šie rekvizitai sudaryti iš skirtingų spalvų dažiklio taškelių), t. y. minėtoje sutartyje yra ne antspaudo „ADVOKATAS G. Š.“ atspaudas, parašas bei įrašas „G. Š.“, o rašaliniu spausdintuvu atspausdinti šių rekvizitų atvaizdai (19 t. b. l. 75-80).
2017-01-24 iš Lietuvos advokatūros gauta informacija, raštas Nr. 40, kad G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), į praktikuojančių advokatų sąrašą įrašytas Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu nuo 2007 m. sausio 2 d. 2012 m. balandžio 26 d. Advokatų tarybos sprendimu G. Š. išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2012 m. kovo 15 d. (Advokatų garbės teismo sprendimas).
Įrodymai dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo:
Liudytoja D. J., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) dirbo vyr. buhaltere iki 2012-03-08, paskui pagal įgaliojimą buvo bankroto administratoriaus padėjėja. 2012-02-06 (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla pagal darbuotojų pareiškimą. Įmonė buvo registruota (duomenys neskelbtini). Kai atvyko paimti dokumentų, teismo sprendimas buvo įsiteisėjęs. T. M. pasakė, kad nutartį apskųs, nes apie ją sužinojo tik iš jų. Tą dieną jis perdavė antspaudą, banko generatorius, pažymėjimą ir įstatus. Nutartį jis apskundė, nes teismas atnaujino terminą skundui paduoti. Kol apeliacinis teismas nagrinėjo jo skundą, bankroto eiga buvo sustabdyta, bankroto administratorius grąžino antspaudą, generatorius, pažymėjimą, įstatus. 2012-05-31 apeliacinis teismas nutartį paliko nepakeistą. Tą dieną šį nutarti įsiteisėjo. Jie vėl nuvyko pas T. M. dokumentų. Bankroto administratorius įsakymu įpareigojo T. M. perduoti visus dokumentus, turtą, pinigines lėšas. Atvykus pirmą kartą T. M. bendravo normaliai, vėliau, paprašius perduoti dokumentus, elgėsi piktybiškai, juos išvydavo, neįsileisdavo. E. M. sakydavo, kad T. M. išvykęs. Jis laiku neperdavė įmonės dokumentų. Birželio mėn. kvietė antstolius, kad konstatuotų faktines aplinkybes. M. žadėjo perduoti dokumentus. Liepos mėn., nesulaukę dokumentų, vėl kreipėsi į antstolius. T. M. atsisakydavo priimti įsakymą dėl dokumentų, turto perdavimo. Vėl buvo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Iš viso jų buvo surašyta du ar trys. 2012 m. liepos mėn. kreipėsi su pareiškimu į prokuratūrą dėl dokumentų neperdavimo pagal BK 245 str. Po to, 2012 m. liepos-rugpjūčio mėn. T. M. per kelis kartus perdavė įmonės dokumentus, antspaudą, pažymėjimą, įstatus. Jam pareiga perduoti dokumentus bankroto administratoriui atsirado nuo gegužės 31, jis turėjo teismo nutartį įvykdyti iki birželio 10 d., o perdavė dokumentus rugpjūčio mėn. Tačiau ne visi dokumentai buvo perduoti. Objektyvių priežasčių dėl kurių neperdavė dokumentų T. M. nenurodė. Bankroto administratorius neturi pareigos aprašyti ir sunumeruoti dokumentus. Jie priėmė tokius dokumentus, kokius jiems perdavė.
Jie sudarė balansą, jame nebuvo jokio ilgalaikio ar trumpalaikio turto, lėšų nebuvo, kasa tuščia, banko sąskaitoje gal buvo apie 20 litų. Skola įmonei buvo 118 tūkst. litų, skolingas asmuo buvo T. M.. Jis pasisavino šią sumą. Kasą patikrino nuo įmonės įsteigimo iki bankroto, direktorius per tą laiką nuėmė tuos 118 tūkst. L. Kreipėsi į teismą, įmonei ta suma buvo priteista. Kol vykdė bankroto procedūrą, pinigų neišieškojo. Įmonės pinigus iš kasos ėmė T. M. ūkinei veiklai, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nebuvo. Įmonė teikė teisines paslaugas, kokias konkrečiai, nustatyti nepavyko. Buvo nustatyta apie 30 nukentėjusiųjų fizinių asmenų. Bankrotas tyčiniu nebuvo pripažintas, tačiau direktoriaus veiksmai nulėmė bankrotą, nes buvo neatsiskaitoma su Sodra, su darbuotojais. Buvo apgauti trečios eilės kreditoriai, jie mokėjo pinigus, negavo paslaugų. 2015 m. vasario mėn. jų įmonei (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Gegužės mėn. T. M. įmonės dokumentai buvo perduoti kitam bankroto administratoriui.
Liudytoja I. Z., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad 2012 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitininke. Jų įmonė vykdė T. M. bendrovės bankroto procesą. Turėjo paimti visus bendrovės dokumentus ir parengti kreditorinius reikalavimus, kam bendrovė buvo skolinga. Paimant dokumentus susidūrė su problemomis. Pirmą kartą einant paimti dokumentų, T. M. jų neįleido, kvietė policiją. Paskui jie iškvietė policiją ir antstolius, ir kiek galėjo paimti, tiek paėmė dokumentų. Paimtus dokumentus peržiūrėjo, parengė kreditorinius reikalavimus ir perdavė į teismą. Paskui Garantinis fondas išmokėjo darbo užmokestį darbuotojams. Su kaltinamaisiais daugiausia bendravo bankroto administratorė D. J.. T. M. aiškino, kad nenori jų įleisti, nes neįsiteisėjusi teismo nutartis dėl bankroto. Negali pasakyti, ar nutartis buvo įsiteisėjus. Neatsimena, kiek kartų bandė paimti tuos dokumentus. Ne visus reikalaujamus dokumentus T. M. perdavė. Jie reikalavo tų dokumentų, netgi kreipėsi į prokuratūrą. Paskui jų įmonė bankrutavo, buvo paskirtas kitas bankroto administratorius.
Liudytojas V. M., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad buvo paskirtas bankroto administratoriumi bendrovės (duomenys neskelbtini) byloje. Šios bendrovės bankroto administratoriumi tapo tik pabaigoje. Kai jam perdavė bylą, įmonės turto jau nebuvo. Kreditoriai pasiūlė baigti bankroto bylą ir kreiptis į teismą dėl įmonės išregistravimo. Kreditoriai sprendė, kad kreditorinius reikalavimus reikia parduoti. Įmonės dokumentus jam buvęs administratorius. Iš bankroto bylos duomenų ir eigos suprato, kad dokumentų perdavimas buvo komplikuotas. Bankroto administratorė įsakymu reikalavo perduoti dokumentus, tačiau buvo vengiama juos perduoti. Jis T. M. bendrovės dokumentų nereikalavo, nes negalėjo su juo susisiekti. Galėjo būti apie 22 segtuvai dokumentų. Administratoriui turi būti perduoti sunumeruoti dokumentai.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartimi nutarta iškelti UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskirti UAB (duomenys neskelbtini). Nutartimi, be kita ko, įpareigota UAB (duomenys neskelbtini) valdymo organus ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (10 t., b. l. 46).
Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis palikta nepakeista (10 t., b. l. 47-48).
UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 2 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui T. M. įsakyta iki 2012 m. birželio 15 d. perduoti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus ir turtą (16 t., b. l. 8-9).
BUAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos įgalioto asmens D. J., 2012-07-02 pareiškime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius T. M. galimai nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2012-02-06 nutarties, kuri įpareigojo UAB (duomenys neskelbtini) valdymo organus ne vėliau kaip per 15 d. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui UAB (duomenys neskelbtini) įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tokiu būdu nevykdė teismo sprendimo (10 t., b. l. 43-45).
2012 m. birželio 8 d. antstolio D. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad 2012 m. birželio 4 d., 15.25 val., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujanti D. J. paaiškino, jog ryšium su tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius T. M. atsisako vykdyti teisėtą reikalavimą ir perduoti jai UAB (duomenys neskelbtini) dokumentaciją, antspaudą bei grynus pinigus iš kasos, ji įspėja minėtos bendrovės vadovą T. M., jog visų minėtų dokumentų ir antspaudo atvyks atsiimti 2012 m. birželio 5 d., 9 val. (10 t., b. l. 50).
2012 m. liepos 20 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktu UAB (duomenys neskelbtini) direktorius T. M. perdavė, o UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo D. J. priėmė dalį UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų. Akte yra pastaba, kad likusieji UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai bus perduoti 2012-07-23 (16 t., b. l. 12).
2012 m. liepos 30 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktu UAB (duomenys neskelbtini) direktorius T. M. perdavė, o UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo D. J. priėmė UAB (duomenys neskelbtini) įvairius dokumentus, kurių chronologinės ribos nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.Akte yra pastaba, kad balansas bankroto įsiteisėjimo dienai neperduotas (16 t., b. l. 11).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. pateikė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-2412-803/2016 pripažinti pasibaigusią bankrutavusią UAB (duomenys neskelbtini), kuriuo jis paskirtas BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi (11 t., b. l. 13-14).
2016-06-13 iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento Archyvo gautas likviduojamo juridinio asmens dokumentų perdavimo toliau saugoti 2016-04-21 aktas. Iš viso perduotos 22 bylos. Perdavė V. M. (11 t., b. l. 22).
Kiti byloje surinkti įrodymai:
Nukentėjusysis G. Š., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad 2009 m. rado skelbimą, kad (duomenys neskelbtini) ieško advokatų. Paskambino T. M. ir pradėjo dirbti. T. M. prisistatinėjo jo vardu kaip advokatas, klastojo jo atstovavimo sutartis, pasirašinėjo jo vardu, ėmė pinigus, bet nieko nepadarydavo. Jis ofise būdavo labai retai - vieną-du kartus per savaitę. Jis tvirtindavo dokumentų kopijas, nes turi teisę tai daryti, konsultuodavo klientus. Atvažiuodavo kai T. M. paskambindavo. Jis jam paduodavo dokumento originalą, jis patvirtindavo savo antspaudu, kad kopija tikra, pasirašydavo, kitų dokumentų nepasirašinėjo. Savo ranka parašydavo prašymo esmę, pasirašydavo klientas ir jis pasirašydavo. Uždėdavo antspaudą ir tas dokumentas jau buvo originalas, galiojantis teisme. Kiek žino iš tyrėjų, šitos sutartys buvo klastojamos ir naudojamos tam, kad neva atstovauja klientą. Buvo 2 ar 4 bylos, kuriose jis atstovaudavo klientus, jie turėjo mokėti 300 litų per mėnesį. Turi pinigų priėmimo kvitus. Procesinių dokumentų kaip kliento atstovas nepasirašinėjo. Dirbdamas kontoroje yra pasirašęs 3-5 atstovavimo sutartis su klientais. Būdavo, kad T. M. jam duodavo dokumentus, jis peržiūrėdavo ir pasirašydavo, nors atstovavimo sutarties nebuvo. Sutartys buvo byloje arba dokumentų segtuve, tokius dokumentus galima padirbti lengvai. Dokumentai buvo ant stalo, kartais savo portfelį palikdavo. Būdavo ir jo antspaudas. Pas tyrėją matė, kad buvo sutartys su jo parašais. Tai buvo padirbtos kopijos. Galėjo būti palikęs sutarčių blankų su savo parašais. Tuščių blankų su savo parašais kontoroje nepalikdavo. Buvo blankai užpildyti, buvo jo ranka rašytas tekstas. Sutartis labai paprasta suklastoti. Galima patį tekstą užtušuoti, palikti jo antspaudą, parašą ir parašyti kitą tekstą. Pas T. M. dirbo 2010-2011 m. Iš advokatų sąrašų buvo išbrauktas 2012-02-12, apie tai sužinojo gal po 3 ar 4 savaičių, grįžęs iš Londono. T. M. žodžiu pranešė, kad yra išbrauktas iš advokatų sąrašų, gal 2012 balandžio mėn. Negali paaiškinti dėl atstovavimo sutarčių 2012 m. birželio, gegužės mėn. Būdamas išbrauktas iš advokatų jokių sutarčių nepasirašinėjo. Procesinius dokumentus ruošė teisininkai, jis neruošė. Dirbo kontoroje ir teisininkų, jų pavardžių neatsimena. Pagrinde jie rašė procesinius dokumentus, teisinių konsultacijų neteikdavo. Tvirtindamas kopijas, iš pradžių gilindavosi į jų turinį, paskui pasitikėdavo T. M.. Jis turėjo jam mokėti 300 litų kas mėnesį, bet ne visada mokėjo. Nukentėjusiųjų, kuriems atstovavo pavardžių neatsimena. B. T. nepažįsta, jos neatstovavo. Nukentėjusių šioje byloje nėra matęs, jų nė vieno nepažįsta. Alkoholio beveik nevartoja, nevykdavo apsvaigęs į posėdžius pas klientus. Nebuvau savo antspaudo užstatęs bare.
Liudytojas G. I., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad, jis nuo 2009 m. birželio mėn. iki 2010 m. spalio pradžios, tiksliai dienų neprisimena, dirbo UAB (duomenys neskelbtini), paskui buvo pakeistas pavadinimas į UAB (duomenys neskelbtini), vadovo T. M. asistentu. Įstaiga randasi (duomenys neskelbtini). Jo darbas buvo imti iš klientų pinigus ir išrašyti jiems kasos pajamų orderius. Jokių teisinių klausimų jis nesprendė. T. M. pokalbiuose su klientais nedalyvaudavo, jam tik T. M. pasakydavo kiek turi paimti iš klientų pinigų ir jis paėmęs pinigus išrašydavo kasos pajamų orderius. Orderius segdavo į segtuvą, o grynuosius pinigus T. M. nurodymu dėdavo jam ant stalo. Ką jis toliau darydavo su gautais pinigais, nežino. Sutarčių nerengė, buvo šablonas visiems, reikėjo tik duomenis įrašyti. Jokių teisinių dokumentų neruošė, nes neturi teisinių žinių. Jis registravo ir pildė gautų-siunčiamų dokumentų žurnalus, eidavo į paštą vieną kartą per savaitę, siuntė apie 10 raštų per savaitę, kiek gaudavo, neatsimena, siuntė daugiausiai į Vilniaus miesto apylinkės teismą, gaudavo iš kur, neatsimena. Kokie tai buvo dokumentai, jam nėra žinoma, nes į turinį jis nežiūrėjo. T. M. dirbo vienas savo kabinete, visi kiti darbuotojai vienam kabinete. T. M. daugiausiai dirbo su uniforma, kokios tarnybos, jam nėra žinoma, juodos spalvos su antpečiais, jam taip pat buvo pasiūta uniforma analogišką kaip pas T. M., kuria dėvėjo. T. M. pakomentavo, kad reikia dirbti su uniforma. Teisininkės taip pat dirbo su analogiška uniforma.Įtaigoje buhalterės nebuvo matęs, ar ji iš vis yra, nežino. Taip pat įstaigoje nebuvo nei kasos, nei seifo. Tuo metu kai jis dirbo pas T. M. dar dirbo dvi teisininkės magistrės E. V. ir V. J., kurių kontaktų nežino, šiuo metu santykių su jomis nepalaiko. Jam išėjus iš T. M. įstaigos, jos taip pat po mėnesio išėjo. Iš T. M. įstaigos išėjo savo noru, nes suprato, kad jis dirba nesąžiningai, t.y. ima iš klientų pinigus, o darbų beveik neatlikinėja. Į įstaigą ateidavo labai daug nepatenkintų klientų, su kuriais bendraudavo pats T. M.. Yra buvę kartais, kad T. M. liepdavo pasakyti nepatenkintiems klientams, kad jo nėra, nors būdavo įstaigoje. Klientai skundėsi dėl to, kad T. M. paimdavo pinigus, o darbų neatlikdavo. Teisininkės, dirbusios pas T. M., jo nurodymu ruošdavo raštus į įvairias institucijas, tačiau apie ką, jis nežino. Jokių matininkų pas T. M. nematė. Kartais tik ateidavo advokatas G. Š.. Ar advokatas G. Š. kokius nors dokumentus laikė pas T. M. jis nežino, neprisimena. T. M. kartais darbo vietoje vartodavo alkoholinius gėrimus ir būdavo neblaivus. Jam yra žinoma, kad L. M. yra T. M. motina, tačiau ji įmonėje nedirbo, tik ateidavo pas T. M.. Visi įmonės dokumentai buvo saugomi T. M. kabinete, tai galėjo būti apie 10 segtuvų, kokie tai tiksliai dokumentai, jis pasakyti negali, tik jam žinoma, kad ten buvo saugomi kasos pajamų orderiai, siunčiamų ir gautų dokumentų žurnalai. Jam nėra žinoma, kur yra saugomi šiuo metų tie dokumentai. Kada tiksliai neatsimena, jis T. M. nuvežė į (duomenys neskelbtini). Lauke vyko susirinkimas, kuriame dalyvavo apie 10 žmonių, su jais bendravo T. M., kalba ėjo apie sandėliukus, tiksliai nežino, kokius darbus reikėjo ten padaryti, pats nieko nesakė ir į pokalbį tarp tų žinomų ir T. M. jis nesigilino, jam nėra žinoma, ar T. M. atliko tuos darbus ar ne. Jam nėra žinoma koks yra T. M. išsilavinimas. Jis taip pat ne kartą sakė T. M., kad taip su žmonėmis elgtis negalima, siūlė jam grąžinti jiems pinigus, pasilikus sau tik tiek kiek buvo išlaidų su rengtais dokumentais. Tačiau T. M. į tai jam atsakydavo, kad tai ne jo reikalas. Supratęs, kad T. M. yra nesąžiningas žmogus, savo noru išėjo iš jo įstaigos. Atlyginimą iš T. M. gaudavo grynais, kiekvieną mėnesį tą pačią sumą, t.y. apie 100 Lt, nes jo darbo diena buvo tik 1 val. Daugiau jokio atlygio iš T. M. negaudavo. Tyrėjos parodytus kasos pajamų orderius ir sąskaitas faktūras pasirašė jis, bet tų žmonių neprisimena, tačiau, kaip minėjo, pasirašydavo paėmęs iš žmonių pinigus šiuos dokumentus. Tuo metu kai jis dirbo pas T. M., E. M. nedirbo. Yra tik kelis kartus ją matęs įstaigoje. Kiek jam žinoma, kai jis išėjo iš šios įstaigos, jo žmona pradėjo dirbti joje (30 t., b. l. 27-28,30).
Liudytojas E. Š., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad T. M. pažįsta daug metų. Maždaug prieš 7-8 metus T. M. kūrė įmonę ir jam reikėjo akcininkų. Jis jo paprašė pasirašyti dokumentą, jog taps jo įmonės akcininku. Kadangi jie buvo geri pažįstami, jis sutiko. Neskaitė ką pasirašo, pasitikėjo T. M.. Jis turėjo tapti akcininku, jokioje įmonės veikloje nedalyvavo. Už tai jokio atlygio negavo. T. M. jį tik informavo, kad įmonėje pusė akcijų yra jo vardu. Tačiau jį apgavo, nes jis tapo ne įmonės akcininku, bet savininku. Tuo metu nesuprato, kad tapo fiktyviu vadovu. T. M. įmonė teikdavo kažkokias paslaugas, jo veikla nesidomėjo. T. M. su kitu vyru atvažiuodavo uniformuoti, vairavo gerą automobilį. Tik vėliau sužinojo apie apgaulę, kad pinigus iš klientų paimdavo, o darbų neatlikdavo.
Liudytojas V. Š., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad su T. M. susipažino per pažįstamus. Po kiek laiko T. M. pasiūlė įsidarbinti į jo bendrovę (duomenys neskelbtini). Jis buvo šios bendrovės direktorius tik ant popieriaus. Pasirašė darbo sutartį, tačiau jos negavo. Anksčiau dirbo salės darbuotoju parduotuvėje (duomenys neskelbtini). T. M. sakė, kad jo įmonėje daugiau pinigų uždirbs. Jis toje įmonėje nieko neveikdavo. Darė tai, ką sakė T. M.. Jis liepdavo dokumentus pasirašyti, pasirašydavo dažniausiai neskaitęs. Tiksliai neprisimena kokius dokumentus pasirašinėjo. Atlyginimas jam nebuvo mokamas. Iš klientų pinigų neimdavo. Klientai eidavo pas T. M.. Gal po trijų mėnesių T. M. pasakė, kad paimtų 50 tūkst. litų paskolą, nes įmonė bankrutuoja. Sakė, kad kai atsistos ant kojų, jam daugiau sumokės. Jis paėmė dvi paskolas, vieną - 15 tūkst. litų iš Snoro banko, o kitą - 35 tūkst. litų. Paskolas grynais atidavė T. M., jokio raštelio nepaėmė, juo pasitikėjo. T. M. kartais duodavo 10 ar 20 litų paskolai grąžinti, gal 1000 litų taip grąžino. Jis žadėjo per metus paskolos sumą atiduoti, sakė, kad atgaus žemę, parduos ir grąžins paskolą. Todėl kažkokį dokumentą pasirašė dėl žemės. Paskui jie susipyko ir T. M. jį atleido. Paimtos paskolos dar negrąžino, ją iš jo išieško antstoliai, nesitiki jos atgauti iš T. M.. T. M. pateiktuose vekseliuose raštas jo, tačiau neatsimena, kada juos pasirašė, nežino, ką jie reiškia. Jis iš T. M. pinigų nesiskolino. Gyveno T. M. nuomojamose patalpose, nuomos sutarties nebuvo sudaręs. T. M. jam leido ten gyventi.
Liudytojas A. K., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad prieš aštuonis metus dirbo (duomenys neskelbtini). Įsidarbino pagal skelbimą internete. Išsiuntė CV, vadovas buvo T. M.. Tuo metu jis buvo teisės studentas, įsidarbino teisininku. Kontoroje visur kabėjo vėliavos, herbai, Grybauskaitės portretas. Kažkokie kostiumai kabėjo, tai buvo keista. Įmonė teikė teisines paslaugas. T. M. minėjo, kad turi teisinį išsilavinimą, iš konteksto suprato, kad jis teisininkas. Kiek suprato, jo darbas buvo rengti procesinius dokumentus. Darbo sutartį nutraukė šalių sutarimu. Jis bendravo su T. M.. Ten buvo ir daugiau darbuotojų. Buvo dvi merginos, jos irgi teisininkės. E. M. dirbo kaip sekretorė, su ja teisiniais klausimais nebendravo. Apie darbo organizavimą toje įstaigoje nieko negali pasakyti. Pačią pirmą jo darbo diena į kontorą atvyko ekonominė policija, jis rašė pasiaiškinimą dėl to, kad nepasirašyta darbo sutartis. Kitą dieną jis išėjo iš darbo.
Liudytojas V. R., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad 2011 m. gegužės mėn. įsidarbino pas T. M. teisininku (duomenys neskelbtini). Įsidarbino puse etato. Dirbo nuo gegužės mėn. iki rugsėjo mėn. pabaigos. Išėjo į geriau apmokamą darbą. Jo darbas buvo procesinių dokumentų ruošimas, konsultavimas. Jei ko reikėdavo, tekdavo ir su klientais bendrauti. Trumpai dirbo, todėl nežino kaip jo bylos pasibaigdavo. Darbus jam duodavo T. M.. Daugiausia buvo skyrybų ieškiniai, prašymai, skolų išieškojimas. Su žemės bylomis nedirbo. Jis atlikdavo savo darbą ir į kontoros reikalus nesigilindavo. Kontoroje dirbo buvo T. M., E. M., jis ir kolegė. Dar ateidavo advokatas Š., jis tvirtindavo dokumentus, pasirašydavo atstovavimo sutartis. Nežino, ar jis atstovaudavo teismuose. Kontoros interjeras buvo oficialus, apranga oficiali, griežtų reikalavimų nebuvo, uniformų nematė. T. M. sakė, kad turi daug įvairių diplomų, jie kabėdavosi jo kabinete. Suprato, kad vadovas turi teisinį išsilavinimą. Klientai pirmiausia pakliūdavo pas T. M.. Būdavo bylų, kurias peržiūrėjus būdavo aišku, kad jos yra beviltiškos. Buvo atvejis, kai atsisakė ruošti bylą, nes ją reikėjo paruošti per vieną dieną, o reikėjo įsigilinti. Jam sutartą atlyginimą mokėdavo, nors jis ir vėluodavo. Kai jis dirbo, įmonė atrodė normali, normaliai veikianti. Buvo atvejų, kai lankydavosi nepatenkinti klientai, nežino, ar jų pretenzijos buvo pagrįstos.
Liudytoja R. B., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad prieš 6-7 metus internete rado skelbimą, kad (duomenys neskelbtini) ieško teisininkų. Pasiskambino, susitiko su T. M. ir buvo įdarbinta. Tuo metu jos išsilavinimas buvo aukštasis neuniversitetinis. Iš pradžių jai duodavo bylas pasiskaityti, susipažinti. Jai nieko konkretaus nebuvo paaiškinta, ką turės daryti. Darbas teisinis, ji sėdėjo ir skaitė bylas. Turėjo pasiūlyti, ką toliau daryti su tomis bylomis. T. M. sakydavo, kad ateis klientas, tada paimdavo jo medžiagą susipažinti. Ji įsidarbino su kita darbuotoja L.. Ji irgi turėjo medžiagas ant stalo, turėjo su jomis susipažinti, paaiškinti klientams tolimesnę eigą, kada posėdis. Dar buvo advokatas G. Š., kuris daugiausia bendravo su T. M.. Buvo atvejis, kad bendravo ir su klientu. Matė, kad ateidavo žmonės, domėjosi savo bylomis, jai su jais bendrauti neteko. Prie E. M. stalo buvo kameros. Ji stebėdavo kas ateina, kartais liepdavo užrakinti duris ir palaukti, kol žmonės išeis. Ateidavo žmonės su pretenzijomis, kad neatvyko advokatas į teismą. Klientai kartais skusdavosi, kad sumoka pinigus ir paslaugų negauna, jai dirbant, buvo gal trys tokie atvejai. T. M. nieko nedirbo, butelis ant stalo stovėdavo, teko matyti jį neblaivų. E. M. pagrinde prie stebėjimo kamerų sėdėjo, atėjus klientui, palydėdavo pas T. M.. T. M. prisistatė kvalifikuotu teisininku, advokatu, baigusiu Vilniaus universitetą. Kontoros aplinka buvo labai graži, prabangi, tai ir traukė žmones. Uniformų nematė, T. M. vaikščiojo su kostiumu. Ji dirbo apie tris mėnesius, atlyginimo negavo. Po mėnesio jai sakė, kad tai bandomasis laikotarpis. Paskui E. M. sakydavo, kad reikia atnešti nuotrauką, tada įdarbins, pažymėjimą duos. Žadėjo, kad dirbs pusę etato. Neatsimena, ar buvo pasirašiusi darbo sutartį. Jai pasiūlė išeiti, matyt, buvo nepatenkinti jos darbu. Ji pat T. M. dirbo tikrai ne tris savaites, tokius duomenis pateikė Sodrai, dirbo gal 2-3 mėnesius.
Liudytoja R. L., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad gal prieš 5 metus dirbo T. M. teisinėje įmonėje. Kontora atrodė prestižiškai, tvarkingai. Ji dirbo dvejose įmonėse, keitėsi jų pavadinimai. Jos darbas buvo rengti dokumentus teismui, konsultuoti klientus žemės klausimais. Dirbo apie 7 mėn., turėjo darbo sutartį, bet nemokėjo atlyginimo, todėl išėjo iš darbo. Ji ruošdavau procesinius dokumentus teismui. Jos išsilavinimas tuo metu buvo aukštasis - specializacija geodezija ir kadastras, teisinio išsilavinimo neturėjo. Rašydavo tekstą teismui, remiantis pateiktais dokumentais. Negali nurodyti kokį tekstą rašydavo teismui, tekstų pavadinimų buvo daug. Konsultuodavo klientus žemės klausimais, skyrybų klausimais. Su ja dirbo darbuotoja L. ir M.. E. M. buvo buhalterė, o T. M. vadovas. Advokatas G. Š. atstovaudavo teisme, ateidavo į kontorą, susipažindavo su bylomis. Matė nepatenkintų klientų, kurie sakė, kad jie apgavikai, nieko nedaro. Būdavo, kad ir jai tiesiogiai reikšdavo pretenzijas, kai nebuvo T. M.. Ateiti ir išeiti galėjo laisvai, kontora nebuvo užrakinta. Specifinės aprangos nebuvo, vadovas lyg ir turėjo kažkokį specialų kostiumą. Negali atsakyti, kad sprendė nukentėjusiosios L. P. teisinius klausimus. Ji kadastrinių matavimų neatliko, vieną kartą važiavo žiūrėti sklypo kažkur į Vilniaus raj. Teisinius klausimus jai padėjo spręsti kolegė. Raštų žemėtvarkai neruošė. Negali nieko pasakyti apie klausimų sprendimą (duomenys neskelbtini) kaime. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tuo metu geriau prisiminė aplinkybes.
Liudytoja K. M., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad nuo 2010 spalio iki 2011 balandžio mėn. įsidarbino buhaltere T. M. įmonėje. Tvarkė buhalterinę apskaitą. Mėnesio pabaigoje paimdavo paruoštus dokumentu (sąskaitas-faktūras, banko išrašus), skaičiuodavo darbuotojų atlyginimus, sąskaitas už teisines paslaugas. Sutarčių su klientais nematė. Darbuotojų atlyginimas buvo nurodytas sutartyse, pagal algalapį pildydavo žiniaraštį. Įmonės dokumentus tvarkydavo namuose, paskui juos atiduodavo T. arba E., dirbo su savo kompiuteriu. Jai perduodavo tvarkingus dokumentus, sąskaitos sunumeruotos, visur parašai buvo. Jos darbo laikotarpiu įmonėje dirbo gal trys darbuotojai. Ji tik paimdavo dokumentus, su kitais darbuotojais nebendravo. Kol dirbo, įmonė nebuvo PVM mokėtoja. Įmonės banko sąskaita buvo užblokuota, neatsiskaičius su Sodra. Sakė direktoriui, kad laiku reikia mokėti Sodrai. Jis sakė, kad neturi galimybės. Prie įmonės sąskaitos banke prieigos neturėjo. Kai ji dirbo, įmonė nebuvo nuostolinga, apyvartos buvo nedidelės. Ji už tris mėnesius pateikė balansą, neatsimena, kokia padėtis įmonėje buvo. Jai atlyginimas laiku buvo mokamas, gal kiek vėluodavo. Turėjo nedarbingumą, paskui internete perskaitė neigiamos informacijos apie įmonę ir nutraukė darbo sutartį.
Liudytojas S. B., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad apie tris mėnesius dirbo teisininku UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) . Į darbą jį priėmė T. M.. Jis buvo direktorius, sakė, kad yra teisininkas. T. M. darbe buvo su uniforma, panašia į policininko, buvo užrašas (duomenys neskelbtini), jo padėjėjas irgi buvo su uniforma. Kiek suprato, T. M. padėjėjas nebuvo teisininkas, jis buvo daugiau kaip vairuotojas. Kontoroje dirbo dar viena mergina ir ateidavo buhalterė. T. M. susitikdavo su klientais, teisininkams perduodavo jų dokumentus, jie ruošdavo ieškinius, kitus procesinius dokumentus. Teisininkai su klientais bendraudavo labai retai, kai reikėdavo papildomų dokumentų ar kildavo neaiškių klausimų. Paruoštus dokumentus atiduodavo T. M., advokatų pas juos nebuvo. Buvo atėjusios dvi moterys, sukėlė skandalą, kad T. M. nieko nepadarė, reikalavo grąžinti pinigus. Buvo toks vyras atėjęs, močiutė verkianti, kuri sakė, kad T. M. nieko nepadarė. Jei T. M. nebūdavo, ramindavo klientus, jeigu būdavo – jie užsidarydavo T. M. kabinete. Nežino, ar tie klientų skundai buvo pagrįsti. T. M. kiekvieną dieną darbe būdavo išgėręs. Teisiškai darbo sutarties nenutraukė. T. M. padėjėjui pasakė, kad neis į darbą, nes nemoka atlyginimo.
Liudytoja E. B. (V.), apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad gal prieš 10 metų įsidarbino į UAB (duomenys neskelbtini), pusei etato. Ją įdarbino vadovas M.. Pasirašė darbo sutartį. Kontoroje dar dirbo teisininkė V. ir administratorius G.. Vėliau kontoroje buvo advokatas G. Š., jis kartais pasirodydavo, gal teismuose atstovaudavo. Nematė, kad G. Š. pasirašydavo dokumentus. Tai buvo jos pirmas teisinis darbas. Turėjo ruošti teisinius dokumentus - prašymus, santuokos nutraukimus bendru sutarimu. Užduotis jai duodavo T. M.. Jai buvo priskirta uniforma - švarkas su antpečiais, juodos kelnės su raudonomis juostelėmis. Ant švarko buvo antpetis. Ji ir kita teisininkė dėvėjo uniformą. Tai buvo darbo apranga ir ją reikėjo dėvėti. Uniforma aprūpino darbdavys. Nematė, kas imdavo iš klientų pinigus, ji neėmė. Matydavo, kaip klientai ateidavo į kontorą, su jais bendraudavo T. M.. Girdėjo, kad viena moteris buvo atėjusi su pretenzijomis, bet konkrečiai nežino dėl ko. Dėl neblaivių asmenų kontoroje nieko negali pasakyti, nes jų netikrino. Dirbo apie pora metų, puse etato, atlyginimą gaudavo stabilų. Su ja pilnai atsiskaitė.
Liudytoja L. Ž.-K., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad dirbau (duomenys neskelbtini), įmonės vadovas buvo T. M., įsidarbino pagal skelbimą. Pasirašė darbo sutartį. Dirbau apie pusantrų metų, gal nuo 2011 m., puse etato. Jos darbo pobūdis buvo teisinis, rašė ieškinius dėl skyrybų. Užduotis jai duodavo T. M.. Ką jis duodavo, tą parašydavo. Jai tai buvo pirmas darbas, sudėtingų dalykų jai neduodavo. Su klientais mažai bendravo, daugiausia bendravo T. M.. Tuo metu kontoroje dar dirbo trys darbuotojai - V., R., trečio vardo neatsimena. Advokatas G. Š. tik ateidavo, jis eidavo į T. M. kabinetą. Nematė, kad jis dirbtų ar pasirašinėtų dokumentus. Kartais atėję klientai reikšdavo pretenzijas, bet didelių nepasitenkinimų nematė. Kartais jautėsi alkoholio kvapas, bet ji nematė labai apsvaigusių asmenų. Atlyginimą gaudavo į rankas, dažniausiai mokėjo E. M.. Tik už paskutinius du mėnesius 2000 litų negavo.
Liudytoja V. J., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šios bendrovės buvo tose pačiose patalpose, jų funkcijos buvo tos pačios. (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jų vadovas buvo T. M.. Įsidarbino gal 2009 m. ir dirbo apie metus su puse. Darbą susirado pagal skelbimą internete, dėl darbo tarėsi su T. M., įsidarbino teisininke. Jos išsilavinimas buvo teisinis, baigusi (duomenys neskelbtini), specializacija - civilinė teisė. Mokslus baigė 2005-2006 m. Buvo sutarta, kad dirbs vieną valandą į dieną, ateidavo dažniausiai ryte. Atlyginimas buvo 100 litų per mėnesį. Rado kitą darbą, todėl nutraukė darbo santykius. Rašė raštus, skundus dėl teisės vairuoti grąžinimo, dėl paveldėjimo. Dokumentus ruošdavo kliento vardu. Juos paruošus reikėdavo įkelti į kompiuterio duomenų bazę. Užduotis jai skirdavo T. M.. Dar dirbo E. V., G. I.. Jis priiminėdavo klientus, palydėdavo pas T. M. į kabinetą, kažkur važiuodavo. Kontoroje buvo advokatas G. Š., jis ateidavo, pasišnekėdavo su T. M.. Nematė, kad jis dokumentus pasirašinėjęs. Jis tvirtindavo dokumentus. T. M. bendradarbiavo su adv. padėjėju P.. Dar ateidavo advokatas K., apie bendravimą su matininkais neatsimena. Ofise būdavo E. M., nežino ką ji veikdavo. Darbo klausimais bendravo su T. M.. Su klientais bendraudavo, kai reikėdavo dokumentus pasirašyti, papildomų dokumentų paprašyti. T. M. jai dažniausiai pasakydavo ką reikia padaryti, teisniu aspektu patikrindavo dokumentus, pasakydavo, ką reikia pataisyti. Vienas klientas paklausė jos nuomonės kažkokiu klausimu, ji pasakė kaip turi būti, bet klientas atsakė, kad T. M. jam pasakė kitaip. Jos darbo rezultatai buvo teigiami, žmonėms teisę vairuoti grąžindavo. Stengdavosi žmonėms padėti, T. M. irgi stengdavosi, žmonės iš jo neišeidavo pikti, išeidavo ramūs. Darbe buvo reikalavimas dėvėti specifinę aprangą, tai buvo kelnės ar sijonas ir švarkas. Švarką davė įmonė, švarkas buvo panašus į pareigūnų. Buvo ženkleliai su darbuotojo pavarde. Gal ir buvo klientų su pretenzijomis, konkrečių konfliktinių situacijų neprisimena. Gal ir buvo T. M. neblaivus ofise, ji jo girtumo nenustatinėjo.
Neprisimena, kad rengė prašymą statybos leidimui išduoti V. S.. Buvo didelė byla su (duomenys neskelbtini) gyventojais. Su šia byla kažkas dirbo iki jos, buvo paruošti dokumentai į teismą. Ji galimai darė kažkokias korekcijas tuose dokumentuose, nes buvo nustatyti trūkumai. Gal koregavo patį ieškinį. Kažkokią dalį ieškinio rengė. Prie bylos buvo daug dokumentų. Ieškinį rengė iš jai pateiktų dokumentų. Smulkiau neatsimena, toje byloje dalyvavusių asmenų neatsimena. Dokumentus rengė T. M. nurodymu iš planų, kartais ieškodavo informacijos internete. Prašymuose buvo nurodyti duomenys, kurie buvo dokumentuose prie bylos. Ji rengė šiuos dokumentus, kartais informacijos ieškodavo internete. Jai pasakydavo, kas dokumentus pasirašys, ką įrašyti. T. M. pasakydavo, ką ir kur reikia parašyti, ji pati nieko nespręsdavo. Jai girdėta V. N. pavardė, iš jos dokumentų rengė skundą. Pas V. N. buvo žemės sklypas, lyg kažką reikėjo nugriauti. Iš šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų ji prisimena V. N. bylą, D. S. pavardė girdėta, bet nieko konkrečiau nurodyti negali. Kiti nukentėjusieji jai nėra žinomi.
Liudytojas V. B., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad T. M. yra matęs vieną kartą. Jam suteikė perkraustymo paslaugas. Jis jam paskambino iš stambios advokatų kontoros, prisistatė advokatu ir paprašė perkraustymo paslaugų. Pervežė kažkokius baldus. Nei tarp tų daiktų, nei atskirai jokių įmonės dokumentų nepervežė. Už paslaugas T. M. neatsiskaitė, jis dingo. Suprato, kad jis nori atsikratyti tų daiktų. T. M. prašė, kad surastų, kur padėti baldus. Jis surado rūsį senam daugiabutyje ir sudėjo tuos daiktus. Juos laikė apie du metus, paskui išmetė, nes jų neatsiėmė. Baldai pradėjo pūti. Tuose balduose dokumentų tikrai nebuvo. Tai buvo lentyninė sekcija, kuri išrenkama, kėdės, kuriose dokumentų nepaslėpsi, taip pat kiliminės dangos gabalas. Antikvarinių baldų, knygų nebuvo. Kai kraustė baldus, kontoroje dokumentų nematė. Jį kvietė į policiją dėl negrąžintų baldų. T. M. parašė pareiškimą, kad jis pasisavino didelės vertės jo baldus. Apie jokius dokumentus policijoje jo neklausė.
2008-09-30, 2009-09-02, 2010-04-15 buvo atlikti UAB (duomenys neskelbtini) (kodas 1(duomenys neskelbtini))
operatyvūs patikrinimai, 2010-05-03 buvo atliktas mokestinis tyrimas. Šių patikrinimų rezultatai užfiksuoti 2010-05-03 pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (21 .26)-89-514; 2008-09-30 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. 185-1009/15; 2009-09-02 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. 185-840/01; 2010-04-15 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. 21.26-448-500 (19 t., b. l. 2-14).
Tiriant UAB (duomenys neskelbtini), iki 2010-06-10 buvusi UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) veiklą pateikta 2011-03-18 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (4.65)-448-850 kopija; 2010-09-10 priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos Nr. 21-450-1954 kopija; 2010-03-08 pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (21.26)-89-299 kopija (19 t., b. l. 17-23).
Pagal Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos O. T. 2014 m. rugpjūčio 28 d. užduotį buvo atliktas UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimas, kurį atliko FNTT prie VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas K. K.. Tyrimo rezultatai užfiksuoti 2014-12-29 specialisto išvadoje Nr. 5-1/145, kurioje nurodyta, kad:
Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus (kasos pajamų orderių kvitus) UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2008-12-22 iki 2010-03-10 už teisines paslaugas iš fizinių asmenų gavo 17.300,00 Lt pajamų. Tačiau tyrimui nebuvo pateikti UAB (duomenys neskelbtini) visų buhalterinių sąskaitų suvestiniai registrai, t.y. turto, piniginių lėšų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos, todėl nėra galimybės nustatyti kiek pajamų 2008-12-01 – 2010-03-10 laikotarpiu gavo UAB (duomenys neskelbtini);
Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimo už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2010-03-10;
Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus (kasos pajamų orderių kvitus) UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2012-04-30 iki 2012-09-25 už teisines paslaugas iš fizinių asmenų gavo 4.150,00 Lt pajamų. Tačiau tyrimui nebuvo pateikti UAB (duomenys neskelbtini) visų buhalterinių sąskaitų suvestiniai registrai, t.y. turto, piniginių lėšų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos, todėl nėra galimybės nustatyti kiek pajamų 2012-04-30 – 2013-05-05 laikotarpiu gavo UAB (duomenys neskelbtini);
Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimo už laikotarpį nuo 2012-04-30 iki 2013-05-05;
Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus (kasos pajamų orderių kvitus) UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2010-08-23 iki 2012-10-12 už teisines paslaugas iš fizinių asmenų gavo 24.812,00 Lt pajamų. Tačiau tyrimui nebuvo pateikti UAB (duomenys neskelbtini) visų buhalterinių sąskaitų suvestiniai registrai, t.y. turto, piniginių lėšų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos, todėl nėra galimybės nustatyti kiek pajamų 2010-08-23 – 2012-10-12 laikotarpiu gavo UAB (duomenys neskelbtini);
Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimo už laikotarpį nuo 2010-08-23 iki 2012-10-12 (19 t., b. l. 50-55).
2017-01-17 buvo gauta informacija iš AB ,,Swedbank“ - sąskaitų išrašai UAB (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)), į.k. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2006-09-08 iki paskutinės bankinės operacijos ir UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009-11-26 iki paskutinės bankinės operacijos. Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) analizė parodė, kad debeto apyvarta per visą laikotarpį 31949,04 Lt, kredito apyvarta 31949,04 Lt (23 t., b. l. 19).
2017-01-17 buvo gauta informacija iš AB ,,Citadele" - sąskaitų išrašai UAB (duomenys neskelbtini) , į.k. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki paskutiniu pasinaudojimo. Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) analizė parodė, kad apyvarta per visą laikotarpį sudarė 109504,78 Lt (23 t., b. l. 17).
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados:
1. Kaltinamasis T. M. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino ir paaiškino, kad jis buvo UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) steigimo iniciatorius, dirbo vadovaujamą darbą. Jis pats teisinių paslaugų klientams neteikė, nes neturėjo teisinio išsilavinimo. Teisines paslaugas teikė minėtose bendrovėse dirbantys teisininkai ir advokatai, su kuriais jie bendradarbiaudavo. Teisinės paslaugos nukentėjusiesiems buvo suteiktos, o jeigu dalis ir nebuvo suteikta, tai ne dėl jų, bet dėl kitų institucijų pareigūnų ar pačių nukentėjusiųjų kaltės. Kaltinamoji T. M. savo kaltės taip pat nepripažino ir paaiškino, kad T. M. vadovaujamose įmonėse dirbo sekretore referente. Vadovo T. M. nurodymu ji imdavo pinigus iš klientų, jiems paduodavo pasirašyti teisinių paslaugų sutartis, kurių iš anksto paruoštus šablonus užpildydavo pagal jai duodamus nurodymus. Su klientais ji teisiniais klausimais nebendraudavo, atlikdavo tik administracinį darbą.
2. Šioje baudžiamojoje byloje T. M. ir E. M. kaltinami tuo, kad apgaule, sudarydami klaidinantį įvaizdį, kad T. M. kvalifikuotai teikia teisines paslaugas, įgijo nukentėjusiųjų pinigines lėšas, kvalifikuojant jų veikas priklausomai nuo įgyto turto vertės pagal atitinkamas BK 182 str. dalis.
2.1. Svetimo turto įgijimo apgaule, kaip vieno sukčiavimo objektyviųjų požymių aiškinimas teismų praktikoje yra gausus ir senai išplėtotas. Nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingi išaiškinimai, kad sukčiavimu gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai neteisėta turtinė nauda gaunama apgaulingai nukentėjusiesiems žadant suteikti atitinkamas paslaugas. Tai gali būti daroma ir sudarant fiktyvias sutartis (t. y. sutartis kurių neketinama vykdyti) dėl paslaugų teikimo ir taip įtraukiant nukentėjusiuosius į jiems žalingus sandorius. Tokiu atveju, sukčiavimas gali būti susijęs ne tik su iš sutarties kylančių pareigų nevykdymu, bet ir jų netinkamu vykdymu ar tik šių pareigų vykdymo imitavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-316/2011, 2K-409/2011, 2K-273/2014). Pats savaime nesąžiningas sandorio šalies elgesys dar nereiškia sukčiavimo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, ar asmenis, kurių žinioje yra turtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-255/2012). Sprendžiant, ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iš sutarčių kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar ši veika laikytina sukčiavimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kokius ketinimus turėjo asmuo, sudarydamas tokias sutartis. Sukčiavimo atveju asmuo, sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais, neketina vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų, o tik siekia suklaidinti nukentėjusiuosius dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą. Apie asmens kaltės turinį sprendžiama atsižvelgiant ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padarytos veikos objektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-58/2014, 2K-233/2014, 2K-7-27-746/2015).
3. Pagal teismo nustatytas bylos aplinkybes, nukentėjusieji kreipėsi į T. M. vadovaujamas bendroves tikėdamiesi, kad bus išspręstos jų problemos, susijusios su nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimu, žemės sklypų registravimu, paveldėjimo klausimais, vykstančiais procesais baudžiamosiose ar administracinėse bylose ir kt. Šioms problemoms išspręsti jiems buvo reikalinga teisininkų (atskirais atvejais ir kitų specialistų, pvz. matininkų) pagalba. Apklausų metu nukentėjusieji nurodė, kad teisinės paslaugos, dėl kurių jie kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įsikūrusias (duomenys neskelbtini) Vilniuje, jiems nebuvo suteiktos, o už paslaugas sumokėti pinigai negražinti, dėl to jie jaučiasi apgauti. Kaltinamieji tvirtino priešingai, kad visos teisinės paslaugos, kurias įsipareigojo suteikti, buvo suteiktos, o jeigu jos neatitiko nukentėjusiųjų lūkesčių, tai tarp jų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.
4. Byloje surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti ir šiame nuosprendyje išdėstyti įrodymai paneigia kaltinamojo T. M. parodymus ir leidžia teismui daryti išvadą, kad nukentėjusiems K. E., E. G., I. U., P. M., V. D. S., O. Ž., Z. K., G. M., F. J. ir L. P., I. P., S. S., S. S., E. T., J. K. jokios teisinės paslaugos, dėl kurių jie kreipėsi į T. M. vadovaujamas bendroves, įsikūrusias (duomenys neskelbtini), nebuvo suteiktos.
4.1. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis K. E. kreipėsi į UAB(duomenys neskelbtini) 2011 m. gruodžio mėn. siekdamas palankaus sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje jis buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio. T. M. parodymų, kad su K. E. byla dirbo teisininkė V. J., nepatvirtino nei liudytoja apklausta V. J., nei kiti bylos duomenys. Nukentėjusysis K. E. nurodė, kad tris metus bylinėjosi ir T. M. pateikė visus turimus dokumentus. 2016 m. gegužės 2 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėti T. M. atsiųsti K. E. dokumentai. Visi pateikti dokumentai parengti iki K. E. kreipimosi į UAB (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 78-79). Šie bylos duomenys patvirtina, kad jokie veiksmai dėl K. E. teisinės problemos sprendimo nebuvo atlikti, T. M. žadėtos paslaugos jam nebuvo suteiktos.
4.2. Iš teisinių paslaugų sutarties, sudarytos tarp E. G. ir UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovu buvo T. M. matyti, kad buvo įsipareigota E. G. suteikti šias teisines paslaugas - rengti reikiamus dokumentus dėl žemės sklypo Ignalinos r. esančio žemės trūkumo, atlikti visus reikiamus teisinius veiksmus, atstovauti klientui visose valstybės institucijose bei teismuose. Tačiau Ignalinos rajono apylinkės teismas 2016-12-15 raštu informavo, kad E. G., V. P. arba jų įgalioti atstovai į Ignalinos r. apylinkės teismą laikotarpiu nuo 2008-12-22 iki 2013-09-19 nesikreipė (13 t., b. l. 2). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo T. M. parodymus, kad nukentėjusiosios E. G. bylą vedė kažkuris iš jo kontoros teisininkų. V. G. nurodė, kad nematė nei vieno T. M. ar UAB (duomenys neskelbtini) surašyto jos klausimu dokumento. T. M. vis aiškino apie atliekamus darbus, turėjo atvažiuoti G. I. su matininkais, bet taip ir neatvažiavo. Aplinkybę, kad E. G. nebuvo suteiktos teisinės paslaugos patvirtina ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-29 sprendimas E. G. ieškinį patenkinti visiškai, kuriame konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) neįvykdė savo pareigų, prisiimtų pagal 2009-09-30 teisinių paslaugų sutartį (13 t., b. l. 102-103).
4.3. Nukentėjusioji I. U. į UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi, siekdama būtų surašytas apeliacinis skundas dėl nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kurioje ji pripažinta nukentėjusiąja. T. M. įsipareigojo, kad apeliacinis skundas bus paruoštas per tris dienas, tačiau įsipareigojimo neįvykdė. Tai, kad I. U. taip pat nebuvo suteiktos jokios teisinės paslaugos patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai, bet Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-05 sprendimas, kuriame konstatuota, kad iš ieškovės I. U. reikalavimų ir byloje esančių įrodymų – kasos pajamų kvito, sąskaitos faktūros ir prašymo dėl pinigų grąžinimo – matyti, kad ieškovei sumokėjus atsakovui (duomenys neskelbtini) 2000 Lt už teisines paslaugas, ji negavo sutartų paslaugų (13 t., b. l. 42-43).
4.4. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajam P. M. teisinės paslaugos taip pat nebuvo suteiktos. Kaltinamasis T. M. nurodė, kad jo vadovaujamos įstaigos teisininkai parengė procesinius dokumentus į Kauno apylinkės teismą dėl P. M. pašalinimo iš universiteto, o iš Kauno apylinkės teismo buvo pranešta, kad G. Š. negali atstovauti, nes yra išbrauktas iš advokatų sąrašų. Tačiau tokių kaltinamojo teiginių bylos duomenys nepatvirtina. Liteko teismų informacinėje sistemoje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad Kauno apylinkės teisme dėl P. M. buvo užregistruotas koks nors procesinis dokumentas, susijęs su advokatu G. Š.. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai pratvirtina, kad P. M. buvo padavęs ieškinį į Kauno apylinkės teismą anksčiau, dar iki kreipiantis teisinės pagalbos į T. M. vadovaujamą įstaigą. Jį atstovavo advokatas P. V.. Be to, nukentėjusysis į teismą kreipėsi ir vėliau, jau nutraukęs bendradarbiavimą su T. M.. 2012-09-20 Kauno miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą P. M. ieškinį atmesti. Iš šio sprendimo matyti, kad P. M. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (14 t., b. l. 32-38).
4.5. Nukentėjusioji V. D. S. 2010-11-26 sudarė teisinių paslaugų sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamu vadovo T. M.. V. D. S. nurodė, kad po pinigų perdavimo iš T. M. jokių žinių nebuvo, jis jokių reikalų netvarkė, bet tik žadėjo. Tai, kad šioje sutartyje nurodytos paslaugos nukentėjusiajai suteiktos nebuvo įrodo liudytojos ir G. R. parodymai, taip pat Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 sprendimas, kuriuo V. D. S. ieškinys patenkintas, konstatuojant, kad UAB (duomenys neskelbtini) tinkamai nesuteikė paslaugų ir neatliko veiksmų visa apimtimi, kaip buvo nustatyta teisinių paslaugų sutartimi, tokiu būdu iš esmės netinkamai vykdė sutartį ir tai laikytina esminiu teisinių paslaugų sutarties pažeidimu. Taip pat konstatuota, kad atsakovo pareiga buvo suteikti ieškovei visą informaciją, susijusią su teisinių paslaugų teikimo sąlygomis, įkainiais, terminais, tačiau tai nebuvo padaryta (13 t., b. l. 92-97). Be to, Nacionalinės žemės tarnybos 2016-01 rašte dėl informacijos ir dokumentų pateikimo nurodyta, kad iš Vilniaus miesto skyriaus pateiktų dokumentų nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m. dėl Vilniaus, (duomenys neskelbtini) sklypo jokių kreipimųsi nėra pateikta (15 t., b. l. 2-3). Šie byloje surinkti įrodymai paneigia kaltinamojo T. M. parodymus, kad nukentėjusiajai V. D. S. pakonsultuoti buvo iškviestas advokato padėjėjas P., buvo atstatytas terminas nuosavybės teisei atkurti, išduotas paveldėjimo liudijimas, todėl jie įsipareigojimus nukentėjusiajai įvykdė.
4.6. Nukentėjusioji O. Ž. 2012 m. rugsėjo 25 d., kreipėsi į (duomenys neskelbtini) įsikūrusią (duomenys neskelbtini).,Vilniuje dėl iš tėvo paveldėto žemės sklypo įteisinimo. Ji patvirtino, kad T. M. jokių darbų neatliko, teisinių paslaugų nesuteikė, vėliau su juo nepavykdavo susisiekti. Nukentėjusiosios parodymus, kad jai nebuvo suteiktos teisinės paslaugos patvirtina ir liudytojos E. Ž. parodymai bei 2017-01-12 Varėnos rajono apylinkės teismo raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad O. Ž. laikotarpiu nuo 2012-09-25 iki 2013-01-01 į Varėnos rajono apylinkės teismą civilinio proceso tvarka nesikreipė (14 t., b. l. 2). Taip pat byloje gauti duomenys, kad Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriui O. Ž. pateikė 2012-01-02 prašymą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). (15 t., b. l. 2-3). Tačiau toks prašymas buvo pateiktas iki nukentėjusiajai kreipiantis į T. M.. Pats kaltinamasis nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdyje, negalėjo nurodyti kokios būtent teisinės paslaugos buvo suteiktos nuketėjusiajai O. Ž..
4.7. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo T. M. parodymus ir įrodančių, kad būtų suteiktos kokios nors teisinės paslaugos nukentėjusiesiems Z. K., G. M., F. J. ir L. P., I. P., S. S., E. T., J. K., S. S. bei kad šiuos nukentėjusiuosius būtų atstovavę kokie nors su T. M. dirbę teisininkai ar advokatai.
5. Tačiau byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tam tikri darbai, susiję su T. M. įsipareigotų teisinių paslaugų suteikimu, daliai nukentėjusiųjų buvo atliekami, ką apklausų metu patvirtino ir patys nukentėjusieji. Pagal teismo nustatytas aplinkybes, T. M. vadovaujamose bendrovėse dirbo keli teisininkai, kurie rengdavo raštus, užklausimus, civilinius ieškinius, kitus dokumentus. Apklausti liudytojais darbuotojai K. G., Ž. J., V. J., E. V., L. K. nurodė, kad užduotis jiems duodavo T. M.. V. J. paaiškino, kad T. M. jai dažniausiai pasakydavo ką reikia padaryti, teisniu aspektu patikrindavo dokumentus, ji pati nieko nespręsdavo. Visi liudytojai nurodė, kad advokatas G. Š. tik pasirašydavo dokumentus, nes turėjo tam įgaliojimą. Apklausti darbuotojai negalėjo nurodyti, ar jie rengė kokius nors dokumentus dėl nukentėjusiųjų šioje byloje teisinių problemų sprendimo. V. J. patvirtino, kad jai girdėta V. N., V. S. pavardės ir (duomenys neskelbtini) byla, kurioje ji koregavo kažkieno anksčiau paruoštus dokumentus, tačiau nieko konkrečiai nurodyti negalėjo.
5.1. Byloje yra duomenys, kad dėl nukentėjusiosios Ž. C. buvo siunčiami užklausimai, pasirašyti advokato G. Š., į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą ir Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl duomenų pateikimo (t. 4., b. l. 22-24, 26-27). Be to, apklausos metu Ž. C. patvirtino, kad buvo parašyti du laiškai jos globėjai, ji asmeniškai juos pasirašė. Taip pat buvo rašomi raštai teismui dėl buto pardavimo, teikiamos užklausos pažymai apie jos globą gauti. Vertinant šiuos duomenis pažymėtina, kad nukentėjusiosios 2009-06-22 pasirašytoje teisinių paslaugų sutartyje T. M. vadovaujamas UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo parengti reikiamus dokumentus dėl neteisėtai užvaldyto paveldėto turto dalies grąžinimo, atlikti visus reikiamus teisinius veiksmus, atstovauti Ž. C. visose valstybės institucijose, taip pat ir teismuose. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad tokias paslaugas jai žadėjo ir T. M., kuris telefonu aiškino, kad po mėnesio vyks teismo posėdis. Kasos pajamų orderyje taip pat užfiksuota, kad pinigus nukentėjusioji mokėjo už ieškinio rengimą ir paveldėto turto dalies gražinimą. Tačiau į teismą kreiptasi nebuvo, kitos teisinės paslaugos jai taip pat nebuvo suteiktos. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad kelių advokato G. Š. vardu pasirašytų raštų ir užklausimų išsiuntimas 2010 m. kovo – birželio mėn. laikotarpiu (Ž. C. bendravimas su T. M. tęsėsi penkerius metus) neleidžia konstatuoti, kad šiai nukentėjusiajai buvo teikiamos sutartyje numatytos teisinės paslaugos.
5.2. Byloje surinkti rašytiniai duomenys taip pat patvirtina, kad nukentėjusiosios B. T. klausimu, dėl pretendavimo į privalomąją palikimo dalį nustatymo, buvo parengta nemažai raštų, užklausų, taip pat buvo pateiktas ieškinys į teismą. Visi šie dokumentai buvo parengti advokato G. Š. vardu. Nukentėjusioji B. T. patvirtino, kad pasirašinėjo dokumentus, kuriuose buvo G. Š. pavardė, tačiau pati šio advokato niekada nematė ir su juo nebendravo. Liudytojas G. Š. apklausų metu taip pat patvirtino, kad nukentėjusiosios B. T. niekada nėra matęs ir jos neatstovavo, taip pat jis nieko negalėjo paaiškinti apie jo vardu pasirašytus dokumentus. Iš byloje apklaustų T. M. vadovaujamų bendrovių darbuotojų parodymų nustatyta, kad G. Š. kontoroje dažniausiai tik pasirašinėdavo dokumentus ir tvirtindavo jų kopijas, nes, būdamas advokatu, turėjo tokią teisę. Pasirašomų dokumentų jis neskaitydavo. Teismo vertinimu, tokia situacija susiklostė ir B. T. atveju, t. y. raštus, užklausimus ir ieškinį teismui galėjo parengti T. M. darbuotojai, remdamiesi nukentėjusiosios pateiktais dokumentais. B. T. apklausos metu patvirtino, kad T. M. pristatė daugybę dokumentų, vertimus. Tačiau nustatytomis aplinkybėmis B. T. teisinė problema, dėl kurios ji ir kreipėsi į T. M., apskritai negalėjo būti išspręsta, nes G. Š., nežinodamas apie atstovavimą nukentėjusiajai, nenuvykdavo į teismo posėdžius, taip pat negalėjo pašalinti teismo nustatytų ieškinio trūkumų. Tokią išvadą teismui leidžia daryti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-01-06 nutartis palikti prašymą dėl pretendavimo į privalomąją palikimo dalį nustatymo nenagrinėtu, nes teismo posėdį 2012-01-06 neatvyko pareiškėja ir jos advokatas G. Š. (13 t., b. l. 77-79), taip pat Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-05 nutartimis, kuria B. T. ieškinys laikytas nepaduotu ir gražintas jį padavusiam asmeniui, kadangi ieškovė per teismo nustatytą terminą nevykdė visų teismo nutartyje nurodytų įpareigojimų ištaisyti ieškinio trūkumus (13 t., b. l. 80-86).
5.3. Vertinant, ar buvo suteiktos teisinės paslaugos nukentėjusiajai V. N., pažymėtina, kad 2010-10-22 buvo sudaryta atstovavimo sutartis tarp šios nukentėjusiosios ir advokato G. Š., kurią pasirašė abi šalys (4 t., b. l. 108). V. N. apklausų metu patvirtino, kad T. M. darbovietėje yra mačiusi advokatą G. Š., pagal gautus dokumentus suprato, kad jis rašė kelis raštus dėl jos teisinės problemos, galimai turėjo ją atstovauti teisme. Asmeniškai su G. Š. ji nebendravo, visais klausimais bendravo tik su T. M.. G. Š. apklausos metu taip pat nurodė, kad neatsimena, jog būtų bendravęs su V. N.. Liudytoja V. J. teismo posėdyje patvirtino, kad dirbdama T. M. kontoroje galimai rengė kelis raštus V. N. byloje dėl žemės sklypo. Liudytojas R. G. paaiškino, kad jis su T. M. bendravo dėl V. N. žemės sklypo formavimo. Užsakymą gavo iš UAB (duomenys neskelbtini). Jis kaip matininkas suformavo kadastrinę bylą, bet nebuvo bendrijos pirmininko spaudo, todėl byla buvo grąžinta V. N., tokia byla juridinės galios neturėjo. Liudytojas nurodė, kad pagal tuo metu galiojančią praktiką V. N. reikėjo kreiptis į teismą. 2009-09-21 teisinių paslaugų sutartyje tarp V. N. ir UAB (duomenys neskelbtini), be kita ko, įsipareigota ir atstovauti V. N. teismuose. Tačiau tokios teisinės paslaugos nukentėjusiajai suteiktos nebuvo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo T. M. parodymus, kad po matininko R. G. atliktų geodezinių matavimų jie leidimus suderino su bendrijos pirmininku, gavo kaimynų sutikimą. Tai, kad šiai nukentėjusiajai nebuvo suteiktos teisinės paslaugos, įrodo ir jos UAB (duomenys neskelbtini) siųsti prašymai- reikalavimai, kuriuose T. M. reikalaujama raštu patekti informaciją, kokie darbai buvo atlikti ir juos pagrindžiančius dokumentus (4 t., b. l. 84).
5.4. Nukentėjusysis M. L. į T. M. kreipėsi norėdamas atkurti nuosavybės teises į jo proseneliui nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Apklausų metu nukentėjusysis nurodė, kad T. M. įsipareigojo surasti trūkstamus dokumentus iš archyvų ir sutvarkyti reikalus žemėtvarkoje, kad atkurti nuosavybės teisę į žemę. Nukentėjusiojo teigimu, iš pradžių jis ėmėsi atlikinėti kažkokius veiksmus. Vieną kartą jie buvo pakviesti dalyvauti teismo posėdyje. Buvo nuvažiavę pažiūrėti sklypo už (duomenys neskelbtini), T. M. rodė kadastrinius dokumentus, tačiau kadastro įmonėje jam pasakė, kad tai lapai atspausdinti iš interneto. T. M. jam nėra parodęs nei vieno dokumento, kuriame būtu nurodyta, kad nuosavybės teisės atkurtos ar vyksta atkūrimo procesas. Tai, kad M. L. nebuvo suteiktos sutartos teisinės paslaugos patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. rugsėjo 24 d. raštas kuriame nurodyta, kad pagal M. L. NŽT Vilniaus miesto skyriui pateiktą pažymą Nr. R4-4683 nuosavybės teisės į buvusio savininko V. Š. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę nebuvo atkurtos, taip pat Skyriuje nebuvo užvesta V. Š. nuosavybės teisių atkūrimo byla (2 t., b. l. 21-23).Vilniaus miesto 33-io notaro biuro2013 m. rugsėjo 26 d. rašte nurodyta, kad Vilniaus m. 33-iajame notaro biure nuo 2007-01-01 iki šios dienos nebuvo įregistruoti jokie notariniai veiksmai, kuriuose viena iš šalių būtų M. L., taip pat minėtu laikotarpiu jie nėra gavę jokių fizinių ar juridinių asmenų prašymų dėl M. L. vardu sudarytų sandorių tvirtinimo (2 t., b. l. 41). Šie bylos duomenys paneigia kaltinamojo T. M. parodymus, kad jis M. L. bylą pavedė tvarkyti advokato padėjėjui R. A. (jis negalėjo būti apklaustas teismo posėdyje, nes yra miręs), kuris atliko reikiamus darbus, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo klausimas įstrigo žemėtvarkos skyriuje dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių.
5.6. Nukentėjusioji D. Ž. 2012 m. birželio 12 d. kreipėsi teisinės pagalbos į UAB (duomenys neskelbtini) dėl privataus kaltinimo bylos, kurioje ji buvo nukentėjusioji (privati kaltintoja). Ji bendravo su kaltinamuoju T. M., kuriam išdėstė problemą ir pateikė turimus dokumentus. Nustatyta, kad 2012-06-14 buvo pasirašyta atstovavimo sutartis tarp D. Ž. ir advokato G. Š., tačiau nukentėjusioji nurodė, kad advokato G. Š. nematė ir su juo nebendravo. Apklausos metu G. Š. taip pat patvirtino, kad nukentėjusiosios D. Ž. neatstovavo. Be to, atstovavimo sutartis buvo pasirašyta tuo metu, kai G. Š. jau buvo išbrauktas iš advokatų sąrašų. Iš T. M. kontoros jai pranešė, kad į teismo posėdį nevyktų, nes keičiamas advokatas ir teismo posėdis neįvyks. Tačiau vėliau gavo teismo nutartį, kurioje nurodyta, kad ji neatvyko į posėdį, todėl privataus kaltinimo byla nutraukiama. Šios byloje nustatytos aplinkybės įrodo, kad teisinės paslaugos D. Ž. nebuvo suteiktos, nes nukentėjusioji kreipėsi būtent dėl atstovavimo teisme privataus kaltinimo byloje.
5.7. Nukentėjusioji V. S. į T. M. kreipėsi norėdama įteisinti nelegaliai pastatyto namo statybą. Apklausų metu ji nurodė, kad T. M. pas ją buvo atsiuntęs žemėtvarkininkus, kurie kažką matavo. Vėliau žemėtvarkos darbuotoja sakė, kad T. M. ir juos apgavo, paėmė jos dokumentus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-01 rašte nurodyta, kad Vilniaus miesto skyriui V. S. pateikė 2008-10-30 prašymą dėl inžinerinių tinklų tiesimo greta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto skyrius, išdavė 2008-11-20 sutikimą Nr. K-02-271729, kuriuo neprieštaravo tiesti inžinerinius tinklus valstybinėje žemėje iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (15 t., b. l. 2-3). Byloje nėra jokių duomenų, kad T. M. vadovaujamos įmonės teisininkai būtų atlikę kokius nors kitus darbus teikiant V. S. teisines paslaugas.
5.8. Nukentėjusysis R. V. paaiškino, kad į T. M. kreipėsi dėl darbovietėje nelaimingo atsitikimo metu žuvusio brolio. T. M. jam sakė, kad susitarė su brolio darbdaviu ir žadėjo, kad jam bus sumokėta 100 000 litų kompensacija. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. V. teisinių problemų sprendimas taip pat apsiribojo kelių užklausimų į VSDF Vilniaus skyrių išsiuntimu. Be to, T. M. šiam nukentėjusiajam pateikė pasirašyti žinomai suklastotą G. Š. pasirašytą atstovavimo sutartį.
5.9. (duomenys neskelbtini) namų Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai į T. M. kreipėsi dėl žemės sklypų ir sandėliukų aplink namus privatizavimo. Nukentėjusiosios E. S. ir G. D., kurios žodinio susitarimo su gyventojais pagrindu buvo įgaliotos juos atstovauti, apklausų metu nurodė, kad T. M. pirmojo susitikimo metu sakė, kad jų teisines problemas įmanoma sutvarkyti, jis jau tvarkė tokius reikalus. Žadėjo padėti privatizuoti žemės ūkio žemę, sklypelius, namų valdą, sutvarkyti viską ne ilgiau, kaip per pusę metų. Kaltinamasis T. M. paaiškino, kad visus įsipareigojimus įvykdė - buvo atlikti trijų namų geodeziniai matavimai, jie paruošė visus procesinius dokumentus reikiamoms institucijoms ir teismui. Su (duomenys neskelbtini) byla jų kontoroje dirbo daug teisininkų, tarp jų V. J. ir E. V., advokatas G. Š.. Buvo sudaryta apskrities viršininko komisija, kuri nustatė, kad klausimas galutinai išspręstas ir pavesta specialistams jį užbaigti. Tačiau tokių kaltinamojo parodymų nepatvirtino nei vienas iš teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiųjų (duomenys neskelbtini) namų Nr. (duomenys neskelbtini) namų gyventojų. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad buvo parengti dokumentai į teismą, paduoti ieškiniai, kuriais buvo prašoma patvirtinti ieškovų butų savininkų nuosavybės teises į namo priklausinius. Tačiau ieškinius teismas gražino trūkumams šalinti. Nukentėjusieji apklausų metu taip pat patvirtino, kad buvo suorganizuotas gyventojų susirinkimas, kuriame dalyvavo T. M. ir tuometinis jo asistentas G. I.. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad būtų atlikti kiti kaltinamojo T. M. nurodyti darbai. E. S. paaiškino, kad jai nėra žinoma, jog be kreipimosi į teismą T. M. būtų atlikęs kokius kitus darbus. Jie patys kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, kur jiems pasakė, kad apie T. M. nieko nėra girdėję. Nukentėjusioji G. D. nurodė, kad prie jų namų buvo atvykusi žemėtvarkos komisija, bet į ją kreipėsi ne T. M., bet jų seniūnė, komisija atvyko ne tik dėl jų, bet ir dėl kitų namų, o T. M. taip ir nepasirodė. Be to, teismo posėdyje apklausti nukentėjusieji nepatvirtino kaltinamojo T. M. parodymų dėl sklypų geodezinių matavimų atlikimo. G. D. parodymais nustatyta, kad T. M. jos pateikė daug dokumentų, kuriuos grąžino prieš tai buvęs advokatas, t. y. 2007 m. žemės tvarkymo departamentui rašytus raštus, žemėtvarkai teiktus dokumentus, į VRM rašytus raštus ir kt. Šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbę teisininkai parengė ieškinius į teismą remdamiesi nukentėjusiųjų T. M. anksčiau pateiktais dokumentais. Kaip nurodė liudytoja V. J., ji darė korekcijas kažkieno parengtuose dokumentuose (duomenys neskelbtini) byloje. Iš byloje esančių teismo sprendimų, kuriais atsisakyta priimti minėtus ieškinius matyti, kad šie procesiniai dokumentai buvo parengti itin nekvalifikuotai, teismo nustatyti trūkumai nebuvo pašalinti.
5.10. Nukentėjusysis R. K. kreipėsi į T. M. dėl kadastrinių matavimų klaidų ištaisymo ir nuosavybės teisių įregistravimo jo senelei priklausantiems 17 arų žemės. T. M. įsipareigojo ne tik prijungti dar 4 neįteisintus arus bei papildomus kelis arus, kurie galimai priklauso savivaldybei. Nukentėjusysis patvirtino, kad dėl 17 arų žemės sklypo kadastrinių matavimų klaidos buvo ištaisytos ir vėliau jis pateikė dokumentus Registrų centrui. Už registravimą sumokėjo pats, nors su T. M. buvo sutarta, kad į jo sumokėtus pinigus įeina ir visi su registravimu susiję mokėjimai. Dėl papildomai aptvertų 4 arų sklypo prijungimo ir už tvoros esančio sklypo išpirkimo T. M. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu. Iš Vilniaus miesto savivaldybės buvo gautas neigiamas atsakymas dėl 4 arų prijungimo ir papildomo sklypo išpirkimo, tačiau T. M. jokių veiksmų nesiėmė. Vilniaus savivaldybėje jam buvo paaiškinta, kad T. M. jam išsakyti pažadai dėl žemės išpirkimo ir prijungimo yra neįgyvendinami. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. M. patvirtino, kad atliko (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Dokumentuose nurodyta, kad sklypas turi būti 17 arų, tačiau aptverta buvo didesnė teritorija. Jį pasitikusiam vyrui pasakė, kad aptvertas sklypas yra per didelis ir jį reikia sumažinti. Pagal tuo metu galiojančius įstatymus sklypo buvo neįmanoma padidinti. Jo atliktų matavimų preliminarios kainos buvo 600-700 litų.
5.11. Iš esmės analogiškos išvados gali būti daromos ir vertinant byloje surinktus duomenis dėl nukentėjusiems B. K. ir S. S. suteiktų teisinių paslaugų. Nustatyta, kad S. S. klausimu dėl paveldėtos žemės atidalinimo buvo parengtas vienas prašymas dėl sąlygų išdavimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurį pasirašė G. Š. (5 t., b. l. 32-39) bei suorganizuoti keli šio nukentėjusiojo giminių susirinkimai T. M. kontoroje. Byloje nėra jokių duomenų, kad šiam nukentėjusiajam būtų suteiktos kitos teisinės paslaugos. Nukentėjusiajai B. K. dėl palikimo įteisinimo buvo teikiami procesiniai dokumentai į teismą, kurie visi teismo buvo atmesti, nes buvo parengti nekvalifikuotai. Jai atstovauti buvo paskirtas advokatas A. M., kuris teikti paslaugas atsisakė, nes B. K. procesiniai dokumentai buvo parengti nekokybiškai, o nukentėjusioji su juo sudaryti teisinių paslaugų sutartį atsisakė motyvuodama tuo, kad jau sumokėjo pinigus T. M..
6. Teismas išsamiai tyrė ir kaltinamųjų teisminio bylos nagrinėjimo metu iškeltą versiją, kad pateikti visų dokumentų kurie buvo parengti nukentėjusiems teikiant teisines paslaugas galimybės nėra, kadangi perkraustymą iš (duomenys neskelbtini) vykdžiusi įmonė pradangino dėžes su šiais dokumentais. Į teismą buvo iškviestas ir apklaustas liudytojas V. B., kuris patvirtino, kad teikė T. M. pervežimo paslaugas, tačiau kategoriškai paneigė, jog tarp perkraustomų daiktų buvo kokie nors dokumentai. Analogišką išvadą leidžia daryti ir prokurorų priimti procesiniai sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl perkraustymo metu dingusių T. M. baldų (34 t., b. l. 37-62). Iš šių nutarimų matyti, kad T. M. apklausų metu apie tai, kad perkraustymo metu būtų dingę kokie nors dokumentai, apskritai neužsiminė. Atsižvelgiant į tai, T. M. ir E. M. teiginiai, kad nukentėjusiesiems suteiktas paslaugas įrodantys dokumentai dingo perkraustymo metu, vertintini kaip jų gynybinė versija. Analogiškai vertintini ir T. M. teismo posėdžio metu pateikti atspausdinti ir nepasirašyti dokumentai, kurių tikrumo neįmanoma nustatyti, neva įrodantys nukentėjusiems teikiamų teisinių paslaugų faktą.
7. Vertinant kaltinamojo T. M. ketinimus vykdyti įsipareigojimus nukentėjusiesiems atsižvelgtina ir į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2010-01-31 dirbo 4 samdomi darbuotojai: direktorius T. M., jo asistentas G. I., teisininkės V. J. ir E. V.. Jų darbo sutartyse nustatyta darbo dienos trukmė viena valanda per dieną ir nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojams 5 Lt darbo užmokestį už darbo valandą, proporcingai dirbtam laikui. Pagal bendrovės mokestiniam tyrimui pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2009-12-31 darbuotojai dirbo po 1 darbo valandą per dieną, nuo 2010-01-25 iki 2010-01-31 dirbo po 7 darbo valandas per dieną. Sodros duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) 2011-02-25, dirbo 5 darbuotojai. 20101-09-01 šioje įmonėje dirbo 4 darbuotojai. T. M. (nuo 2009-12-01), G. I., V. J., E. V. - nuo 2010-0l-05. Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad T. M. vadovaujamos įmonės nebuvo pajėgios teikti tokio pobūdžio ir apimties teisines paslaugas nukentėjusiems, kuris buvo įsipareigoję. Įmonėse įdarbinti teisininkai dirbo ne pilną darbo dieną, jie buvo ką tik baigę teisės studijas, kai kurie neturėjo teisinio išsilavinimo. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių T. M. ir E. M. teiginius, kad kontoroje dirbo 5 advokatai.
8. Įvertinęs aukščiau nurodytas bylos aplinkybes teismas daro išvadą, kad tam tikrų veiksmų atlikimas sprendžiant nukentėjusiųjų teisines problemas – raštų, užklausimų siuntimas įvairioms institucijoms, susirinkimų organizavimas, netgi matininkų pakvietimas ir pan., gali būti vertinamas ne kaip nukentėjusiems pažadėtų teisinių ar kitokių paslaugų teikimas, bet tik kaip tokių paslaugų teikimo imitavimas. Byloje surinkti duomenys leidžia teismui daryti išvada, kad atlikus tam tikrus nereikšmingus veiksmus, nukentėjusieji būdavo įtikinami, jog darbai vykdomi ir jų norimas bei T. M. pažadėtas rezultatas bus pasiektas. Tokiu būdu nukentėjusieji būdavo įtraukiami į tolimesnį bendradarbiavimą su kaltinamuoju bei raginami už teikiamas paslaugas sumokėti papildomai. Tai, kad T. M. kaskart reikalaudavo daugiau pinigų už jų reikalų sutvarkymą, apklausų metu patvirtino beveik visi nukentėjusieji. Pažymėtina, kad jeigu T. M. apskritai nebūtų atlikęs jokių darbų nukentėjusiesiems, tokio masto sukčiavimo schema nebūtų įmanoma. Šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui atmesti kaltinamųjų gynybos argumentus, kad pagal sutartis ar žodinius susitarimus visi įsipareigojimai buvo vykdomi, tačiau nukentėjusieji buvo nepatenkinti jų darbo rezultatais. Teismo ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, didžia dalimi T. M. inicijuoti ir atlikti darbai pagal savo pobūdį ir kokybę apskritai negalėjo lemti to rezultato, kuris buvo pažadėtas nukentėjusiems, ir už kurį jie mokėjo pinigus T. M..
9. Tai, kad prieš nukentėjusiuosius buvo naudojama sukčiavimui būdinga apgaulė patvirtina ir ta aplinkybė kad T. M. neturėjo teisinio išsilavinimo, todėl pats negalėjo klientams atstovauti ar teikti jiems teisines paslaugas. Teismo posėdyje jis nurodė, kad klientams prisistatydavo vadovu, bet ne advokatu ar kitomis pareigybėmis. Ant savo švarko nešiojo kortelę, kurioje buvo jo vardas pavardė, ir nurodyta, kad jis yra vadovas. Tokia kortelė buvo apžiūrėta ir teismo posėdžio metu. Nukentėjusieji K. E., Z. K., B. K., G. M., V. N., V. D. S., B. T., I. U., R. V., O. Ž. patvirtino, kad T. M. prisistatė įstaigos vadovu, Tačiau aplinkybę, kad kaltinamasis jiems prisistatė advokatu apklausų metu nurodė nukentėjusieji Ž. C., J. K., P. M., O. S. (K.), S. S., E. T., E. G. liudytojai A. K., G. M. R.. Nukentėjusioji B. S. M. nurodė, kad T. M. jai prisistatė kaip asmuo, kuris „baigęs du juridinius fakultetus, kažką naujo įnešęs į Lietuvos teisės sistemą“, o E. M. jį pristatė kaip advokatą. F. J. parodė, kad T. M. jam prisistatė kaip juristas advokatas. Nukentėjusysis S. S., liudytojos D. S. ir V. S. parodė, kad kaltinamasis T. M. jiems melagingai prisistatė advokatu G. Š.. Iš M. K. parodymų taip pat galima daryti išvadą, kad jis suprato, jog T. M. yra advokatas, nes nurodė supratęs, kad jį apgavo tada, kai sužinojo, kad tokio advokato nėra. Tai, kad T. M. save pristatydavo kaip asmenį, turintį teisinį išsilavinimą, nurodė ir jo darbuotojai. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos E. V. 2009-08-06 paaiškinime darbo inspekcijai Nr. 185-840-4, nurodyta, kad dėl darbo pobūdžio bei kitų darbo sąlygų tarėsi su įmonės vyr. teisininku-kuratoriumi T. M. (19 t., b. l. 9).
10. Tačiau, teismo vertinimu, vien tai, ar T. M. nukentėjusiesiems prisistatė advokatu, ar įstaigos, į kurią jie kreipėsi, vadovu neturi esminės reikšmės sprendžiant, ar bendraudami su juo nukentėjusieji buvo suklaidinti. Iš nukentėjusių parodymų galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad tais klausimais, dėl kurių jie kreipėsi, jie bendraudavo būtent su kaltinamuoju T. M., o ne su įstaigoje dirbančiais teisininkais. Iš bendravimo konteksto ir turinio jie suprato, kad T. M. yra kompetentingas spręsti jų teisines problemas, pats suteiks jiems teisines paslaugas arba jas suteikti paves kitiems kvalifikuotiems teisininkams ar advokatams, kitų sričių specialistams. Iš esmės visi teismo posėdyje apklausti nukentėjusieji patvirtino, kad T. M. jiems žadėdavo, kad jų teisinė problema bus išspręsta teigiamai. Nukentėjusioji E. G. patvirtino, kad bendravo su būtent su T. M., pastarajam išdėstė savo problemą bei perdavė jau turimus dokumentus susijusius su žemės teisių atkūrimu. Jis pažadėjo viską lengvai sutvarkyti bei paaiškino, kad jis yra dar ir advokatas. Nukentėjusysis M. K. nurodė, kad klausimą aptarė su T. M., šis žadėjo išspręsti jo teisinę problemą, pasirašyti taikos sutartį su (duomenys neskelbtini), kad bus paskirti „kieti“ advokatai. Nukentėjusioji Ž. C. paaiškino, kad ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) esančią kontorą dėl to, kad jos globėja pasisavino jai priklausantį butą. Šiuo klausimu kalbėjo tik su T. M., kuris iš pradžių netgi pats ėmėsi spręsti jos teisinę problemą - paskambino jos globėjai ir prašė, kad ji gražintų butą ne teismo keliu. Globėjai atsisakius - pasakė, kad kreipsis į ją raštu, žadėjo, kad jo advokatai atstovaus ją teisme ir jos bylą laimės. Tai, kad būtent T. M. išklausydavo teisines problemas dėl kurių buvo kreipiamasi, įvertindavo pateikiamus dokumentus ir žadėdavo padėti jas išspręsti, iš esmės nurodė visi šioje byloje apklausti nukentėjusieji. Jų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, didžioji dalis nukentėjusiųjų vieni kitų nepažinojo, jie kreipėsi į T. M. skirtingais laikotarpiais, todėl abejoti jų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Aptarti nukentėjusiųjų parodymai paneigia kaltinamojo T. M. aiškinimus, kad pokalbiuose su klientais dalyvavo ir teisininkas, jis teisinių paslaugų nukentėjusiesiems neteikdavo, jo funkcijos apsiribojo vadovavimu įstaigai, atlygio už teisines paslaugas nustatymu, darbų paskirstymu.
11. Tai, kad kaltinamasis T. M. sukurdavo nerealius lūkesčius nukentėjusiesiems ir tokiu būdu išviliodavo iš jų pinigus, įrodo nukentėjusiojo K. E. atvejis. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutarimu K. E. pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d., paskiriant 100 Lt baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d. paskiriant 3000 Lt baudą su 3 metų teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartimi K. E. apeliacinis skundas buvo atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti K. E. parašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakyta priimti pakartotinį K. E. parašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą. Šie duomenys patvirtina, kad prieš kreipdamasis į UAB (duomenys neskelbtini) K. E. jau buvo išnaudojęs visas teisines gynybos priemones, jo byla buvo peržiūrėta tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka. Tačiau, kaip nurodė nukentėjusysis, T. M. jam žadėjo, kad jo byla bus išspręsta jo naudai. Analogišką išvadą galima daryti ir nukentėjusiajam R. K. kaltinamojo duotų pažadų privatizuoti šalio jo senelės sklypo esančią savivaldybės žemę. Tai, kad T. M. imdavosi beviltiškų atvejų, nurodė ir liudytojais apklausiami jo darbuotojai.
12. Susitarimus dėl teisinių paslaugų su nukentėjusiaisiais T. M. sudarydavo ir įformindavo taip, kad vėliau taptų sunku įrodyti tikrąjį jų turinį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad su nukentėjusiaisiais J. K., Z. K., P. M., I. P., V. S., E. T., I. U., O. Ž., B. K. teisinių paslaugų sutartys apskritai nebuvo pasirašytos. Todėl nėra aišku kokius įsipareigojimus prisiėmė T. M. vadovaujamos bendrovės žodinių susitarimų pagrindu. Nukentėjusysis R. K. nurodė, kad teisinių paslaugų sutartis buvo pasirašyta, tačiau jam nebuvo įteikta jos kopija. Byloje šios sutarties nėra. Su nukentėjusiąja B. K., jos bendravimo su T. M. laikotarpiu, 2012-08-28 buvo pasirašyta teisinių paslaugų sutartis tarp jos ir advokato V. B. kontoros (7 t., b. l. 131-132). Su nemaža dalimi nukentėjusiųjų teisinių paslaugų sutartys buvo pasirašomos tik praėjus kuriam laikui nuo jų kreipimosi į T. M. vadovaujamas įstaigas, kai nukentėjusieji jau būdavo sumokėję T. M. pinigus už teisines paslaugas ir pradėję reikšti pretenzijas dėl neatliekamų darbų. Tarp E. G. ir UAB (duomenys neskelbtini) teisinių paslaugų sutartis buvo pasirašyta 2009-09-30, nors nukentėjusioji į šią įstaigą kreipėsi ir pirmąją įmoką už paslaugas sumokėjo 2008-12-22. Su Ž. C. teisinių paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta 2009-06-22, t. y. praėjus beveik metams nuo jos pirmojo apsilankymo T. M. vadovaujamoje įstaigoje. Nors Ž. C., E. G., V. N. bei kai kurie kiti nukentėjusieji teisiniais klausimais bendraudavo tik su T. M., tačiau teisinių paslaugų sutartis su jais pasirašė T. M. tuometinis asistentas G. I.. Tokiu būdu T. M. niekur nefigūruodavo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiosios L. P. ir F. J. į UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi 2011 m. balandžio mėn., tačiau teisnių paslaugų sutartis, kurią pasirašė T. M. ir F. J. buvo sudaryta tik 2011-11-30, be to, šioje sutartyje nurodyta, kad jos šalis yra J. J. (nukentėjusiųjų L. P. ir F. J. motina). Nukentėjusioji O. S. į UAB (duomenys neskelbtini) ir pirmąją įmoką už teisines paslaugas sumokėjo 2012-04-30, tačiau teisinių paslaugų sutartis tarp jos ir UAB (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė T. M. buvo sudaryta 2012-07-26. Nukentėjusioji V. D. S. į UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi 2010-08-06, tą dieną ji sumokėjo ir pirmąją įmoką už paslaugas, tačiau teisnių paslaugų sutartis su ja buvo sudaryta tik 2010-11-26. Be to, su nukentėjusiaisiais pasirašytose teisnių paslaugų sutartyse T. M. vadovaujamų bendrovių įsipareigojimai nurodyti nekonkrečiai. Pvz., 2012-01-19 teisinių paslaugų sutartyje tarp nukentėjusiojo S. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad sutarties dalykas – geodeziniai matavimai (10 t., b. l. 13-14). Tokios sutarties formuluotės, nenurodant konkrečių darbų, kuriuos įmonė įsipareigoja atlikti, apsunkina nukentėjusiesiems galimybę ginti savo pažeistas teises.
13. Kaltinamieji T. M. ir E. M., apklausiami teismo posėdyje, nurodė, kad visais atvejais nukentėjusiesiems sumokėjus už teisines paslaugas, būdavo išrašomas kasos pajamų orderis. Tačiau nukentėjusiųjų parodymais ir kitais bylos duomenimis nustatyta, kad kasos pajamų orderiai būdavo išrašomi ne už visus jų atliktus mokėjimus, o pvz., nukentėjusiajai V. S. joks pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas apskritai nebuvo išduotas.
14. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad su nukentėjusiaisiais B. T., R. V., D. Ž., P. M., V. N., S. S., Z. K., B. K., S. S. buvo sudarytos atstovavimo sutartys, pagal kurias šiuos nukentėjusiuosius turėjo atstovauti advokatas G. Š.. Tačiau šis apklausoje nurodė, kad tokiems asmenims neatstovavo, jokios atstovavimo sutarties su šiais asmenimis jis nepasirašinėjo. Minėti nukentėjusieji taip pat nurodė, kad apie advokatą G. Š. tik yra girdėję, matę jo pavardę ant dokumentų, tačiau patys su šiuo advokatu niekada nėra bendravę, savo klausimų neaptarinėję. Atstovavimo sutartį jiems padavė pasirašyti T. M.. Byloje yra 2010-11-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas, dalyvaujant ieškovų - (duomenys neskelbtini) gyvenančių pareiškėjų atstovui G. Š., ieškinį atmesti (13 t., b. l. 117-119). Tačiau nukentėjusieji šiame epizode nurodė, kad apie advokatą G. Š. nėra girdėję ir matę. Šie bylos duomenys įrodo, kad nukentėjusieji buvo klaidinami, jog jiems atstovaus advokatas G. Š.. Pažymėtina ir tai, kad advokatas G. Š. Advokatų tarnybos 2012-04-26 sprendimu buvo išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2012-03-15 (9 t., b. l. 20). Tuo tarpu G. Š. atstovavimo sutartys su nukentėjusiąja Z. K. buvo pasirašyta 2012-05-03 (8 t., b. l. 112-114), su nukentėjusiuoju R. V. - 2012-06-18 (9 t., b. l. 14-16), su nukentėjusiąja D. Ž.- 2012-06-14 (9 t., b. l. 48), t. y. jau po to, kai G. Š. buvo išbrauktas iš advokatų sąrašų ir dėl šios priežasties atstovavimo sutarčių sudaryti negalėjo.
15. Svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo atsakingas požiūris, jo apdairus, atidus, rūpestingas ir bent minimaliai protingas elgesys perleidžiant savo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis 2A-7–9/2013). Tačiau, kai bylose nustatoma, kad įtrauktas į civilinį teisinį sandorį nukentėjusysis dėl savo amžiaus, gyvenimiškos patirties, gyvenimo būdo, fizinių ar psichinių savybių, priklausomybių, kitų aplinkybių yra silpnoji (pažeidžiama) šalis, t. y. toks asmuo, kurio patiklumu galima itin lengvai manipuliuoti, jam civilinių santykių dalyvio atidaus bei rūpestingo elgesio kriterijus visa apimtimi netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-136-489/2017). Nagrinėjamoje byloje vertinant nukentėjusiųjų apdairumą bendraujant su T. M. pažymėtina, kad didelė jų dalis buvo socialiai pažeidžiami dėl amžiaus, sveikatos būklės, teisinio neišprusimo. Būtent šiomis nukentėjusiųjų savybėmis buvo pasinaudota sudarant sutartis ir žodinius sutarimus dėl teisinių paslaugų teikimo. Beveik visi teismo posėdyje apklausti nukentėjusieji nurodė, kad kreipėsi į T. M. vadovaujamas įstaigas, nes jos atrodė solidžiai, patalpose kabėjo Prezidentės portretas, Lietuvos ir Europos Sąjungos vėliavos, T. M. vaikščiojo su uniforma. Jiems tokia aplinka kėlė pasitikėjimą. Tačiau byloje surinkti duomenys rodo, kad buvo manipuliuojama nesąžininga, tikrovės neatitinkančia reklama, siekiant sudaryti rimtos teisininkų kontoros įvaizdį, nors tikroji T. M. vadovaujamų bendrovių padėtis tokia nebuvo.
16. Teismo vertinimu, be nurodytų aplinkybių, kaltinamojo T. M. išankstinę tyčią nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų bei apgaule įgyti nukentėjusiųjų turtą rodo ir duomenys apie jo įsteigtų bendrovių veiklą. Kaip matyti iš bylos duomenų, tose pačiose patalpose, t. y. (duomenys neskelbtini), T. M. įkūrė tris iš esmės analogišką veiklą vykdančias įmones. Nuo 2006-02-22 buvo įkurta UAB (duomenys neskelbtini), kuri nuo 2007-03-16 pakeitė pavadinimą į UAB (duomenys neskelbtini). 2009-07-08 buvo įkurta UAB (duomenys neskelbtini), kuri nuo 2012-09-21 pakeitė pavadinimą į UAB (duomenys neskelbtini). Nuo 2009-12-01 buvo įkurta UAB (duomenys neskelbtini), kuri 2010-06-10 pakeitė pavadinimą į UAB (duomenys neskelbtini). T. M. pripažino, kad UAB (duomenys neskelbtini) pavadinimas buvo pakeistas dėl teisėsaugos institucijų veiksmų. Buvo sustabdyta dviejų įmonių veikla, nes vyko teisminiai procesai. Bandė gelbėti įmones, todėl keitė jų pavadinimus. Kad neprarastų klientų buvo įsteigta trečia įmonė. Taigi, iš esmės kaltinamasis pripažino, kad įmonių pavadinimai buvo keičiami siekiant suklaidinti klientus, kad jie nesužinotų, jog įmonės turi problemų su teisėsauga. Teismo posėdyje liudytojais apklausti kai kurie minėtų įmonių darbuotojai ir kaltinamoji T. M. netgi tiksliai negalėjo nurodyti kurioje iš minėtų įmonių jie dirbo. Bylos medžiagoje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad tam tikrais laikotarpiais minėtoms įmonėms vadovavo fiktyvūs vadovai - L. M., V. Š., E. Š..
17. Byloje atliktas UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimas bendrai už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2013-05-05 bei pateikta specialisto išvada. Šio tyrimo metu nustatyta, kad nebuvo pateikti minėtų bendrovių turto, piniginių lėšų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos, todėl nėra galimybės nustatyti kiek pajamų 2008-12-01 – 2010-03-10 laikotarpiu gavo UAB (duomenys neskelbtini), 2012-04-30–2013-05-05 laikotarpiu gavo UAB (duomenys neskelbtini) bei 2010-08-23 – 2012-10-12 laikotarpiu gavo UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra galimybės nustatyti šių bendrovių veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimo už nurodytus laikotarpius (20 t., b.l. 1-4). T. M. vadovaujamų bendrovių mokestinių ir operatyvių patikrinimų metu buvo nustatyta, kad nesilaikoma buhalterinės apskaitos reikalavimų, nesumokėti mokesčiai, nebuvo sudaryta galimybė patikrinti faktinio ir dokumentinio kasos likučio.
18. Atliekant mokestinius patikrinimus taip pat fiksuoti duomenys, kad T. M. vadovaujamų įmonių lėšas naudodavo savo reikmėms. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) mokestiniam tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad ūkio išlaidoms iš kasos laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2010-01-31 vadovui T. M. išmokėta 20.564,67 Lt, tačiau jis pateikė išlaidas pateisinančius dokumentus tik 5.193,93 Lt sumai. Tokiu būdu, bendrovės vadovas T. M. liko skolingas bendrovei 15.370,74 Lt (20.564,67 Lt-5.193,93 Lt).2007-11-06 įsakyme Nr. 10 nurodyta, kad įmonės kasa ir grynieji pinigai laikomi ir saugomi Įmonės vadovo T. M. namuose. Patikrinus UAB (duomenys neskelbtini) (iki 2010-06-10 buvusi UAB (duomenys neskelbtini)) kasos knygą ir kasos išlaidų orderius nustatyta, kad vadovui T. M. įmonė suteikė 2 paskolas: pagal 2010-08-31 paskolos sutartį Nr. 001 - 40000 Lt bei pagal 2010-10-01 paskolos sutartį Nr. 002 - 28000 Lt. Abiejų paskolų suteikimo terminas penki metai, už kiekvienus metus skaičiuojant 0,25% palūkanų, kurios turi būti sumokėtos suėjus paskolos sumos grąžinimo terminui. Galiausiai visos aukščiau minėtos T. M. įsteigtos bendrovės tapo nemokiomis, buvo likviduotos dėl bankroto, todėl nukentėjusiesiems iš esmės neliko jokių galimybių apginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka.
19. Apibendrinęs byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo T. M. ir šios bylos nukentėjusiųjų susiklostę santykiai peržengė civilinių santykių ribas, todėl kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos kaip sukčiavimas apgaule įgyjant svetimą turtą pagal BK 182 str. atitinkamas dalis, priklausomai nuo įgyto turto vertės.
20. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai bendrininkaujant su T. M. apgaule įgyjant nukentėjusiųjų turtą pareikšti kaltinamajai E. M.. Iš kaltinimo formuluočių matyti, kad jai inkriminuojamas bendravykdytojos vaidmuo.
E. M. aiškindama savo vaidmenį apklausų metu nurodė, kad ji tik sutikdavo atvykusius klientus, tačiau teisiniais klausimais su jais nebendraudavo. Į paruošus sutarčių blankus įrašydavo reikiamus duomenis. Iš klientų ji paimdavo pinigus, kuriuos dėdavo į kasą ir įformindavo kasos pajamų orderiu. Pinigai jai buvo skiriami tik ūkio išlaidoms. Vakare vadovas T. M. iš kasos paimdavo pinigus, ji nesidomėdavo kur jis dėdavo pinigus.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes, E. M. sutikdavo atvykusius nukentėjusius, palydėdavo juos pas T. M., paimdavo iš jų pinigus, išrašydavo sąskaitas faktūras, faktiškai perduodavo pinigus T. M.. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusiosios Z. K. ir D. Ž. pinigus už teisines paslaugas pervedė į E. M. asmeninę banko sąskaitą. Byloje apklausti nukentėjusieji taip pat patvirtino, kad su E. M. teisiniais klausimais nebendraudavo, ji nuvesdavo pas T. M., duodavo pasirašyti teisinių paslaugų sutartį, paimdavo iš jų pinigus, išrašydavo kasos pajamų orderius ir sąskaitas faktūras.
Tačiau detalesnė byloje apklaustų nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad E. M. vaidmuo neapsiribojo, vien tik paminėtų administracinio pobūdžio funkcijų atlikimu.
Nukentėjusioji Z. K. parodė, kad ji pinigus T. M. nurodymu turėjo pervesti į E. M. sąskaitą. Kai skambindavo telefonu, kalbėdavo su E. M., kuri vis žadėdavo gražinti pinigus, tačiau negrąžino. Iš mokėjimo nurodymų kopijų matyti, kad Z. K. pervedė pinigus į Swedbank sąskaitą (duomenys neskelbtini), gavėjas E. M.. Nukentėjusioji D. Ž. apklausų metu nurodė, kad gavo žinutę iš E. M. telefono su „Swedbanko“ sąskaita, kad reikia pervesti dar 2000 litų E. M.. Šią aplinkybę patvirtina Banko Swedbank mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjas E. M.) 2012-07-12 padarytas pavedimas – 2000 Lt už advokato paslaugas D. Ž. (9 t., b. l. 47). Nukentėjusioji B. K. nurodė, kad kiekvieną mėnesį, kai gaudavo pensiją, atnešdavo pinigus E. M., kuri jai pasakė, kad kai sumokės visą reikiamą sumą, t. y. apie 2000 Lt, tada jai išrašys visai sumai kvitą. Paskutiniai jos 2013-02-12 sumokėti E. M. pinigai 148 Lt buvo už kažkokio dokumento suruošimą teismui. Dėl šios sumos E. M. išrašė jai sąskaitą-faktūrą. Visus pinigus imdavo iš jos tik E. M., T. M. šalia nebūdavo. Nukentėjusioji J. K. parodė, kad visi pokalbiai su T. M. apie tvarkomus jų teisinius reikalus vykdavo dalyvaujant E. M.. Nukentėjusiosios B. M. ir I. P. apklausų metu nurodė, kad E. M. T. M. joms pristatė kaip advokatą. Nukentėjusiosios F. J. ir L. P. paaiškino, kad E. M. joms skambindavo dėl susitikimų su matininkais. Joms atvykus į kontorą dėl neatliktų darbų, E. M. sakydavo, kad T. M. serga, yra išvykęs, liepdavo atvykti vėliau. Žadėjo nutraukti sutartį ir grąžinti pinigus, tačiau pinigų negrąžino. Tai, kad E. M. žadėjo gražinti pinigus nurodė ir nukentėjusioji I. U.. Nukentėjusioji G. M. nurodė, kad kai ji atvykdavo į T. M. kontorą, E. M. sakydavo, kad T. M. serga, ligoninėje, jos neįsileisdavo. Be to, kaltinamoji jai vis aiškindavo, kad jos byla intensyviai tvarkoma. Liudytojas I. M. taip pat patvirtino, kad E. M. aiškindavo, kad mamos byla tvarkoma, tuoj gaus ją sutvarkytą. Nukentėjusysis S. S. ir liudytoja J. M. S. patvirtino, kad jie bendraudavo su E. M. rašteliais ir sms žinutėmis. Žinutėse E. M. rašė, kad reikalai tvarkomi, kad reikia laukti. Nukentėjusiojo S. S. dukra, liudytoja A. M. apklausų metu taip pat nurodė, kad E. M. jiems skambino ir ragino sumokėti pinigus už paslaugas. Aplinkybę, kad kaltinamoji E. M. iš jos reikalaudavo pinigų nurodė ir nukentėjusioji B. T., kuri paaiškino, kad pinigus visada mokėdavo E. M., ji visada reikalaudavo pinigų. Paskutinis reikalavimas buvo pareikštas elektroniniu paštu. Elektroninis paštas buvo E. M.. Nukentėjusioji O. S. paaiškino, kad, jos nuomone, E. M. žinojo, kad jos vyras apgaudinėja žmones.
Šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. M. suvokė, jog nukentėjusieji yra apgaudinėjami, teisinės paslaugos jiems nesuteikiamos ir pinigai negražinami. Tokiu būdu, ji, prašydama nukentėjusiųjų sumokėti pinigus už paslaugas, žadėdama nutraukti sutartis ir pinigus gražinti, sakydama nukentėjusiems, kad T. M. išvykęs, guli ligoninėje (bylos duomenimis nustatyta, kad jis slapstėsi, vengė susitikti su nukentėjusiaisiais), tvirtindama, kad nukentėjusiųjų reikalai tvarkomi ir greitai bus sutvarkyti taip pat realizavo sukčiavimo nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius naudodama apgaulę, o paimdama pinigus iš nukentėjusiųjų kartu su T. M. užvaldė svetimą turtą būdami šio nusikaltimo vykdytojais. Be to, dviem nukentėjusioms pervedus pinigus į jos asmeninę banko sąskaitą, kaltinamoji betarpiškai gavo turtinės naudos. Nors E. M. nurodytus veiksmus atliko T. M. nurodymu, o pastarasis ją įtraukė į nusikalstamą veiką, tačiau šį aplinkybė nešalina jos baudžiamosios atsakomybės už bendrininkavimą sukčiavime.
Tokią teismo išvadą pagrindžia ir byloje apklaustų T. M. vadovaujamose bendrovėse dirbusių asmenų parodymai. Liudytoja R. B. parodė, kad prie E. M. darbo stalo buvo kameros. T. M. daugiausiai prie kamerų sėdėdavo, stebėdavo kas ateina, kartais liepdavo užrakinti duris ir palaukti, kol žmonės išeis. Ateidavo žmonės su pretenzijomis, kad neatvyko advokatas į teismą. Klientai kartais skųsdavosi, kad sumoka pinigus ir paslaugų negauna. Liudytoja R. L. taip pat parodė, kad matė nepatenkintų klientų, kurie sakė, kad jie apgavikai, nieko nedaro. Būdavo, kad ir jai tiesiogiai reikšdavo pretenzijas, kai nebuvo T. M.. Liudytojas K. G. paaiškino, kad būdavo ir ginčų, grasinimų iš interesantų. Jie būdavo nepatenkinti dėl to, kad neatlikti darbai. Vėliau T. M. daugumos interesantų net neįleisdavo, užrakindavo duris.
Tokiomis aplinkybėmis pinigų paėmimas iš kliento ar kasos pajamų orderio išrašymas, žinant, kad paslaugos, už kurias klientas moka, jam nebus suteiktos, taip pat yra apgaulės dalis. Konstatuotina, kad E. M. suvokė bendrai su T. M. dalyvaujanti padarant nusikalstamą veiką – sukčiavimą prieš nukentėjusiuosius, jų veiksmai buvo bendri, suderinti tarpusavyje, jungiami bendros tyčios ir lėmę bendrą nusikalstamą rezultatą. Taigi šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi būtini bendrininkavimo požymiai. Atsižvelgiant į tai, T. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip sukčiavimas pagal BK 182 str. 1 d.
21. BK 190 str. 1 d. pateikta nedidelės vertės turto sąvoka – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL sumos (2014-12-18 įstatymo Nr. XII-1481 redakcija). Ši redakcija įsigaliojo nuo 2015-01-01, t.y. jau po visų kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Iki 2015-01-01 galiojusioje BK 190 str. 1 d. redakcijoje (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi nuo 2003 07 25) nedidelės vertės turtu buvo laikomas turtas, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL. Tokiu būdu, BK 190 str. 1 d. pasikeitimas, įsigaliojęs nuo 2015-01-01 yra laikomas švelninančiu kaltinamųjų teisinę padėtį ir taikytinas atgaline tvarka, kvalifikuojant jų padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad į šį įstatymo pasikeitimą buvo atsižvelgta ikiteisminio tyrimo metu ir kaltinamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos dėl O. S., P. M. ir I. P. turto įgijimo apgaule perkvalifikuotos iš BK 182 str. 1 d. pagal BK 182 str. 3 d., kaip nedidelės vertės turto įgijimas apgaule, tokiu būdu kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos yra kvalifikuotos teisingai, atsižvelgiant į kaltinamųjų padėtį švelninančius baudžiamojo įstatymo pasikeitimus.
21. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad T. M. nukentėjusiojo S. S. anūkei V. S., nukentėjusiesiems Z. K. bei R. V. pateikė pasirašyti atstovavimo sutartis tarp jų ir advokato G. Š.. Tai, kad būtent T. M. davė pasirašyti šias sutartis apklausų metu patvirtino patys nukentėjusieji bei liudytoja V. S.. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad V. S. ir S. S. T. M. pats prisistatė advokatu G. Š.. 2017-03-15 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 140-(1275)-IS1-1540 nurodyta, kad minėtose sutartyse eilutėje „Advokatas“ esantys parašas, atspaudas bei įrašas „G. Š.“ yra ne originalūs, bet rašaliniu spausdintuvu atspausdinti šių rekvizitų atvaizdai. Taigi, minėtos atstovavimo sutartys buvo suklastotos. Liudytojas G. Š. apklausų metu nurodė, kad šiuos dokumentus rašaliniu spausdintuvu atspausdino T. M.. Jis kartais palikdavo T. M. kontoroje savo antspaudą taip pat įvairius dokumentus. Apklausiamas teisme T. M. paaiškino, kad kai advokatas G. Š. pradėjo smarkiai gerti, jis kažkam užstatė ar paliko savo antspaudą, todėl atstovavimo sutartis pats nukopijuodavo rašaliniu spausdintuvu ir originaliai pasirašydavo, buvo iš anksto atsispausdinęs blankų, kuriuos palikdavo kontoroje. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta kur, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu rašaliniu spausdintuvu buvo atspausdintos minėtos atstovavimo sutartys su advokatu G. Š.. Taip pat byloje nesurinkta patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad šias sutartis specialisto išvadoje nurodytu būdu pagamino būtent kaltinamasis T. M.. Tačiau byloje surinkti duomenys yra pakankami padaryti išvadai, kad T. M. buvo žinoma, jog minėtos G. Š. atstovavimo sutartys yra netikros, jis jas laikė ir davė pasirašyti V. S., Z. K. ir R. V.. Esant tokioms aplinkybėms, netikro dokumento pagaminimas iš kaltinimo šalintinas, o T. M. veikos kvalifikuojamos kaip žinomai netikro dokumento laikymas pagal BK 300 str. 1 d.
22. Be to, T. M. nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarties, kuria UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla ir nustatytas įpareigojimas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, perduoti bakroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus. Šia nutartimi T. M. buvo įpareigotas tą padaryti 2012 m. birželio 15 d. Analogiškas įpareigojimas jam buvo nustatytas ir UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. gegužės 31 d. įsakyme. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jis minėto įpareigojimo neįvykdė, nes teismo nutartis buvo nesiteisėjusi. Tačiau, kap nustatyta iš liudytojos D. J. parodymų, T. M. minėtą nutartį iš tikrųjų apskundė, nes teismas atnaujino terminą skundui paduoti. Tačiau kol apeliacine tvarka buvo nagrinėjamas jo skundas, bankroto eiga buvo sustabdyta. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis palikta nepakeista. Tačiau T. M. minėtos įsiteisėjusios teismo nutarties nevykdė, neįleisdavo bankroto administratoriaus darbuotojų į patalpas, elgėsi piktybiškai. E. M. sakydavo, kad T. M. išvykęs. Tai, kad kaltinamasis laiku neperdavė UAB (duomenys neskelbtini) turto ir dokumentų patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai V. M. bei I. Z.. Teismo sprendimo nevykdymo faktą įrodo ir antstolio D. K. 2012-06-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini), įgalioto asmens 2012-07-02 pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Minėti įrodymai patvirtina ir tai, kad nebuvo jokių objetyvių aplinkybių, dėl kurių T. M. nebūtų galėjęs įvykdyti teismo sprendimo laiku. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad kaltinamasis nuo 2012-06-01 iki 2012-07-13 nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarties tyčia, turėdamas objektyvią galimybę jį įvykdyti. Tokia T. M. veika atitinka BK 245 str. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.
23. BK 95 str. 1 d. 1 p. a) p. p. numatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję treji metai nuo tada, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas. BK 95 str. 8 d. numatyta, kad jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Kaltinamiesiems inkriminuotas sukčiavimas įgyjant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra.
23.1. Šioje byloje T. M. ir E. M. kaltinami trijų baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 182 str. 3 d. padarymu – O. S. nedidelės vertės turto įgijimu apgaule laikotarpiu nuo 2012-04-30 iki 2012-05-07, P. M. nedidelės vertės turto įgijimu apgaule 2012-06-18 bei I. P. nedidelės vertės turto įgijimu apgaule laikotarpiu nuo 2013-07-26 iki 2013-08-31. I. P. atžvilgiu padaryta nusikalstama veika tuo pačiu yra ir chronologiškai vėliausia abiejų kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika, todėl būtent nuo šios nusikalstamos veikos pabaigos momento – 2013-08-31, vadovaujantis BK 95 str. 8 d. nuostatomis, turi būti skaičiuojamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas abiem kaltinamiesiems dėl visų trijų minėtų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas – treji metai – dėl minėtų BK 182 str. 3 d. numatytų nusikalstamų veikų jau yra suėjęs 2016-08-31, todėl kaltinamiesiems T. M. ir E. M. baudžiamoji byla dėl BK 182 str. 3 d. numatytų baudžiamųjų nusižengimų padarymo (O. S., P. M. ir I. P. nedidelės vertės turto įgijimai apgaule) yra nutraukiama. Taip pat šioje byloje kaltinamasis T. M. kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 245 str., padarymu dėl to, kad jis, laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-07-13 nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo taikytinos analogiškos apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino skaičiavimo nuostatos, kaip ir dėl BK 182 str. 3 d. numatytų baudžiamųjų nusižengimų, todėl kaltinamajam T. M. taip pat nutraukiama baudžiamoji byla dėl BK 245 str. numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.
Bausmių skyrimas
Kaltinamųjų T. M. ir E. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmes, atsižvelgia į jų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, padarytą žalą, kaltinamųjų asmenybes (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamasis T. M. padarė nusikaltimus, iš kurių trys priskirtini sunkiems nusikaltimams, kiti – nesunkiems. Kaltinamoji E. M. padarė nusikaltimus priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai, jos vaidmuo šių nusikalstamų veikų padaryme buvo antraeilis. Visi kaltinamųjų nusikaltimai padaryti tyčia, iš savanaudiškų paskatų, siekiant turtinės naudos, nukentėjusiesiems padaryta žala neatlyginta. Vertinant padarytų nusikaltimų pavojingumą atsižvelgtina ir į tai, kad kai kurie nukentėjusieji dėl savo amžiaus, sveikatos būklės, išsilavinimo stokos ir kitų savybių buvo socialiai pažeidžiami, ir šiuo pažeidžiamumu kaltinamieji pasinaudojo, iš jų apgaulės būdų įgydami pinigus.
Teismas taip pat įvertina bylos duomenis, apibūdinančius kaltinamųjų asmenybes. T. M. anksčiau teistas šešis kartus, pirmieji keturi jo teistumai išnykę, administracine tvarka baustas, Sodros duomenimis, šiuo metu niekur nedirbantis. E. M. anksčiau neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą, Sodros duomenimis, šiuo metu niekur nedirbanti.
Kaltinamasis T. M., kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu, nurodė, kad buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau- Konvencijos) 6 str. 1 d., BPK 2 str., 44 str. 5 d. įtvirtinta jo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Tuo pagrindu, jeigu būtų pripažintas kaltu, kaltinamasis prašė teismo švelninti jam paskirtą bausmę.
Teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 str. 2 d. 5 p.). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 str. 3 d.). Tokia teismų praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje bausmės švelninimas yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-503/2010, 2K-7-109/2013, 2K-150/2014). Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, teismui kyla pareiga įvertinti proceso trukmę nagrinėjamoje byloje.
Nagrinėjamoje byloje T. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos apėmė laikotarpį nuo 2007 m. iki 2013 m., o E. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos – nuo 2009 m. iki 2013 m. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 20012 m. liepos 13 d., o baudžiamoji byla teismui buvo perduota 2017 m. rugpjūčio 8 d. T. M. pirmas pranešimas apie įtarimą įteiktas 2012 m. spalio 9 d., o E. M. – 2013 m. gruodžio 6 d. Taigi, nuo šių procesinių veiksmų iki nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo praėjo beveik šešeri metai.
Tačiau pabrėžtina, kad ir pagal EŽTT, ir pagal nacionalinių teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir kt. (EŽTT 2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto v. Finland, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus v. Lithuania, peticijos Nr. 53161/99 ir kt.).
Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis T. M. pirmą kartą buvo apklaustas iš karto po pirminio pranešimo apie įtarimą įteikimo 2012-10-09. Kaltinamojo atžvilgiu buvo vykdomi keli ikiteisminiai tyrimai, kurie vėliau sujungti į vieną, jų eigoje kaltinamajam buvo teikiami nauji pranešimai apie įtarimą ir jis buvo apklaustas 2012-10-23, 2013-05-13, 2013-12-06, 2014-03-07, 2014-12-30 ir papildomai 2015-01-06. Galutinis pranešimas apie įtarimą T. M. įteiktas 2017-04-26, po ko jis buvo apklaustas 2017-04-26 ir 2017-05-19. Kaltinamoji E. M. pirmą kartą buvo apklausta po pirminio pranešimo apie įtarimą įteikimo 2013-12-06 ir papildomai apklausta 2014-03-07, po ko ji daugiau apklausiama nebuvo iki galutinio pranešimo apie įtarimą, kuris jai buvo įteiktas 2017-04-26 ir ji buvo apklausta įteikimo dieną bei papildomai 2017-05-17. Taip pat byloje buvo surinkta kaltinamuosius charakterizuojanti medžiaga (teistumų, administracinių baustumų duomenys, informacija iš gydymo įstaigų ir pan.). Iš byloje atliktų procesinių veiksmų chronologijos matyti, kad po T. M. apklausos 2015-01-06 iki galutinio pranešimo apie įtarimą jam įteikimo 2017-04-26 su kaltinamuoju beveik du su puse metų nebuvo atliekami iš esmės jokie procesiniai veiksmai. Su kaltinamąja E. M. iš esmės jokie procesiniai veiksmai nebuvo atliekami nuo jos papildomos apklausos 2014-03-07 iki galutinio pranešimo apie įtarimą jai įteikimo 2017-04-26, t. y. daugiau nei trejus metus.
Įvertinus proceso eigą nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad tam įtakos turėjo objektyvios aplinkybės – procesas šioje byloje užsitęsė, nes byla sudėtinga, didelės apimties, buvo ištirtos iš viso 32 nusikalstamos veikos, apklausta ir atlikti kiti procesiniai veiksmai su daugiau nei 80 asmenų, gauti bylai reikšmingi duomenys iš įvairių institucijų, taip pat tirta trijų juridinių asmenų veikla. Su kaltinamaisiais atliekami proceso veiksmai, jų planavimas, intensyvumas, pobūdis, tiesiogiai priklauso nuo kitų šio ikiteisminio tyrimo metu atliekamų veiksmų, jų metu surinktų duomenų ir tiriamų aplinkybių nustatymo. Santykinai ilgą šios bylos proceso trukmę iš dalies lėmė ir su nusikalstamomis veiklomis susijusių juridinių asmenų veiklos tyrimai. 2014-02-21 buvo pranešta apie įtarimą UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Nors 2017-03-16 ikiteisminis tyrimas šių juridinių asmenų atžvilgiu buvo nutrauktas, tačiau būtinybė ištirti šių įmonių veiklą iš dalies sąlygojo procesinius delsimus kaltinamųjų T. M. ir E. M. atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems nebuvo taikomas pačios griežčiausios, laisvę ribojančios kardomosios priemonės, jiems buvo paskirti rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. E. M. taip pat taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad šioje byloje nustatyti procesiniai delsimai yra pagrįsti bylos aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 6 str. 1 d., BPK 2 str., 44 str. 5 d. pažeidimą. Visgi, skirdamas bausmę, teismas kaltinamųjų teisinę padėtį švelninančia prasme atsižvelgia ir į laiko tarpą, praėjusį nuo nusikalstamų veikų padarymo iki šio nuosprendžio priėmimo.
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 str. 2 d., bus pasiekta T. M. už BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmes, o E. M. už BK 182 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą – paskyrus baudos bausmes.
Kaltinamajam T. M. paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., taikant dalinį bausmių sudėjimą. Pažymėtina, kad BK 63 str. 5 d. 2 p. numatyta taikyti bausmių apėmimą, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Nagrinėjamu atveju, trys iš T. M. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., yra priskiriamos sunkiems nusikaltimams, o likusios – nesunkiems, tokiu būdu jos yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad T. M. padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra iš esmės analogiškos, skiriasi tik turto vertės dydis, todėl darytina išvada, kad nusikalstamos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą. Atsižvelgiant į išdėstytą, BK 63 str. 5 d. 2 p. šiuo atveju netaikytinas ir T. M. paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimą.
Nustatant baudos dydžius E. M. atsižvelgtina į tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo patvirtintas naujas bazinių bausmių ir nuobaudų dydis (50 eurų). Kadangi E. M. visas jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė dar iki minėto nutarimo įsigaliojimo, šis kaltinamosios padėtį sunkinantis teisės aktas atgal netaikomas, ir jai skirtinų baudų dydis skaičiuotinas taikant iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusį bazinių bausmių ir nuobaudų dydį – 37,66 Eur. Be to, atsižvelgiant į tai, kad E. M. nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d. padarė iki BK 2017-09-28 įstatymo Nr. XIII-653 redakcijos įsigaliojimo, kuriame numatytas baudos, skirtinos už nesunkų nusikaltimą, minimumas – 50 MGL, nustatant baudos bausmės dydį jai taikytina 2011-04-21, įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, pagal kurią minimalus baudos dydis už nesunkų nusikaltimą nebuvo numatytas.
Kaltinamajai E. M. paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., taikant dalinį bausmių sudėjimą.
Dėl pareikštų civilinių ieškinių
Nukentėjusysis M. L. pareiškė 214 000 Lt (61978,68 Eur) civilinį ieškinį (2 t., b. l. 16). Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti dėl nusikalstamos veikos jo patirtą 214 000 Lt turtinę žalą, kurią pagrindžia nukentėjusiojo apklausų metu nurodytos aplinkybės ir rašytiniai duomenys. UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvite užfiksuota, kad 2007 m. sausio 2 d. Vladislava C. L. sumokėjo 750 Lt (2 t., b. l. 5), UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderyje užfiksuota, kad 2007 m. gegužės 9 d. V. C. L. sumokėjo 1000 Lt. Taip pat M. L. pateikė ranka rašytą ir jo pasiraryštą lapą (2 t., b. l. 7), kuriame surašytos pinigų sumos, atiduotos T. M. su datomis, galutinė nurodyta suma – 218 400 Lt.
Nukentėjusioji V. S. pareiškė 14 000 Lt (4054,68 Eur) civilinį ieškinį dėl pinigų sumos, kurią už teisines paslaugas sumokėjo T. M. (2 t., b. l. 69). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusioji davė nuoseklius parodymus, kad T. M. ji du kartus perdavė po 7000 Lt, tačiau T. M. šių pinigų sumų gavimą patvirtinančių dokumentų nesurašė ir jai nedavė.
Nukentėjusioji E. S. pareiškė 868,86 Eur (3000 Lt) civilinį ieškinį dėl T. M. veiksmais jai padarytos turtinės žalos (2 t., b. l. 98). Nukentėjusioji G. D. pareiškė 868,86 Eur (3000 Lt) civilinį ieškinį dėl T. M. veiksmais jai padarytos turtinės žalos (2 t., b. l. 128). Nukentėjusysis R. S. pareiškė 469,18 Eur (1620 Lt) civilinį ieškinį dėl T. M. veiksmais jam padarytos turtinės žalos (2 t., b. l. 137). Nukentėjusioji O. L. pareiškė 469,18 Eur (1620 Lt) civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos (2 t., b. l. 143). Nukentėjusioji K. K. pareiškė 868,86 Eur (3000 Lt) civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos (2 t., b. l. 149). Nukentėjusioji H. P. pareiškė 868,86 Eur (3000 Lt) civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos (3 t., b. l. 5). Nukentėjusioji O. G. pareiškė 1620 Lt (469,18 Eur) civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos (3 t., b. l. 11-12). Nukentėjusioji L. S. pareiškė 3000 Lt (868,86 Eur) civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos (3 t., b. l. 18-19). Nukentėjusioji N. V. pareiškė 868,86 Eur (3000 Lt) civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos (3 t., b. l. 25). Nukentėjusioji Z. Š. pareiškė 868,86 eurų (3000 Lt) civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos (3 t., b. l. 31). Nukentėjusioji L. D. pareiškė 469,18 Eur (1620 Lt) civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos (3 t., b. l. 37). Nukentėjusioji L. B. pareiškė 868,86 Eur (3000 Lt) civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos (3 t., b. l. 43). Nukentėjusioji J. M. pareiškė 496,18 Eur (1620 Lt) civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos (3 t., b. l. 49). Nukentėjusysis T. T. pareiškė 469,18 Eur (1620 Lt) civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos (3 t., b. l. 55). Nukentėjusioji V. M. B. pareiškė 868,86 Eur (3000 Lt) civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos (3 t., b. l. 63). Nukentėjusioji M. S. pareiškė 868,86 Eur (3000 Lt) civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos (3 t., b. l. 68). Nukentėjusysis J. T. pareiškė 469,18 Eur (1620 Lt) civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos (3 t., b. l. 73). Nukentėjusioji N. V. pareiškė 469,18 Eur (1620 Lt) civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos (3 t., b. l. 78). Nukentėjusioji A. D. pareiškė 868,86 Eur (3000 Lt) civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos (3 t., b. l. 83). Nukentėjusioji A. P. pareiškė 868,86 Eur (3000 Lt) civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos( 3 t., b. l. 82). Civilinis ieškovas V. S. pareiškė 496,18 Eur (1620 Lt) civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos, kadangi yra mirusios J. S. sūnus (3 t., b. l. 118).
Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai grindžiami šiais byloje esančiais įrodymais: UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiais (2 t., b. l. 103-105), kuriuose užfiksuota, kad E. S. ir P. T. 2008 m. balandžio 14 d. UAB (duomenys neskelbtini) perdavė 13 400 Lt, 2008 m. gegužės 16 d. perdavė 16 600 Lt ir 2008 m. liepos 14 d. perdavė 25 200 Lt (pinigus priėmė T. M.), tokiu būdu iš viso perdavė 55 200 Lt. Byloje nukentėjusioji E. S. taip pat pateikė rankraštinius lapus (2 t., b. l. 108-110), kuriuose nurodytos pinigų sumos, surinktos iš (duomenys neskelbtini) namų gyventojų, kurios atitinka pastarųjų gyventojų pareikštuose civiliniuose ieškiniuose, išvardintuose aukščiau, nurodytas sumas. Sudėjus minėtame lape nurodytas surinktų pinigų sumas gaunama 55 200 Lt – tokia pati suma, kuri buvo perduota UAB (duomenys neskelbtini) pagal kasos pajamų orderius (3 t., b. l. 113, 115).
Nukentėjusioji V. N. pareiškė 15 400 Lt (4460,15 Eur) civilinį ieškinį dėl T. M. apgaule iš jos įgytų pinigų (4 t., b. l. 99). Civilinio ieškinio reikalavimas yra grindžiamas nukentėjusiosios V. N. pateiktomis kasos pajamų orderių kopijomis (4 t., b. l. 102-105), kuriose užfiksuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. rugsėjo 23 d. priėmė iš V. N. 2000 Lt, 2009 m. spalio 30 d. priėmė 2000 Lt, 2009 m. spalio 19 d. priėmė 2000 Lt 2009 m. spalio 22 d. priėmė 1000 Lt ir 2009 m. rugsėjo 29 d. priėmė 1900 Lt, bei kad UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. gruodžio 1 d. priėmė iš V. N. 2500 Lt. Viso kasos orderiuose užfiksuota, kad buvo sumokėta 11 400 Lt. Taip pat nukentėjusioji V. N. apklausos metu parodė, kad be tų pinigų, kuriems išrašyti kasos orderiai pridėti prie bylos, ji T. M. dar du kartus davė pinigus po 2000 Lt, tačiau jis neišrašė jokio kvito (4 t., b. l. 94).
Nukentėjusioji V. D. S. pateikė 4000 Lt (1158,48 Eur) civilinį ieškinį dėl T. M. sumokėtų pinigų už teisinių paslaugų suteikimą (5 t., b. l. 22). Civilinio ieškinio reikalavimas yra grindžiamas nukentėjusiosios V. D. S. pateiktais UAB (duomenys neskelbtini) pajamų orderiais, kuriuose užfiksuota, kad V. D. S. 2010 m. rugpjūčio 6 d. sumokėjo 500 Lt bei 2010 m. rugsėjo 30 d. sumokėjo 3500 Lt (5 t., b. l. 8-9). Byloje taip pat yra UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. rugsėjo 6 d. kasos pajamų orderis, kuriame užfiksuota, kad V. D. S. sumokėjo 3500 Lt, tačiau apklausos metu V. D. S. nurodė, kad šių pinigų T. M. nemokėjo, kodėl jis išrašė 2010-09-06 kvitą, ji nežino (5 t., b. l. 6).
Nukentėjusysis S. S. pareiškė civilinį ieškinį 3000 Lt (868,86 Eur) turtinei žalai atlyginti (5 t., b. l. 27). Civilinio ieškinio reikalavimas yra grindžiamas nukentėjusiojo S. S. pateiktais UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiais (5 t., b. l. 32, 34, 36), kuriuose užfiksuota, kad iš S. S. 2010 m. rugpjūčio 23 d. priimta 1000 Lt, 2010 m. rugsėjo 16 d. priimta 500 Lt ir 2010 m. gruodžio 30 d. priimta 1500 Lt (viso 3000 Lt).
Nukentėjusioji B. K. pareiškė 1648 Lt (477,29 Eur) civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimo (7 t., b. l. 138). Civilinio ieškinio reikalavimas grindžiamas nukentėjusiosios B. K. pateiktomis kasos pajamų orderių kopijomis, kuriose užfiksuota, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. spalio 20 d. sumokėjo 50 Lt bei 2011 m. spalio 27 d. sumokėjo 100 Lt, o UAB (duomenys neskelbtini) 2013 m. vasario 12 d. sumokėjo 148 Lt (7 t., b. l. 125-126, 128). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta B. K. nurodė, kad be paminėtų sumų ji taip pat nešdavo pinigus kas mėnesį, dalimis po 250 Lt, 300 Lt, 300 Lt ir 500 Lt, tačiau dėl šių sumokėtų sumų jai nebuvo išduota tai patvirtinančių dokumentų ir ji apie duodamas sumas pasižymėdavo ant 2011-10-27 sąskaitos-faktūros (7 t., b. l. 127). Be pačioje sąskaitoje-faktūroje užfiksuotos 100 Lt sumos, joje taip pat ranka įrašytos sumos 50 Lt, 250 Lt (11.10), 300 Lt (11.11), 300 Lt (12.10), 500 Lt (01.10), kurias sudėjus gaunama 1500 Lt. Prie šios sumos pridėjus 148 Lt gaunasi nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodyta suma - 1648 Lt. Darytina išvada, kad užfiksuotos sumos atitinka B. K. apklausos metu nurodytas sumas.
Nukentėjusysis K. E. pareiškė 2000 Lt (579,24 Eur) litų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (8 t., b. l. 6). Reikalavimas grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis K. E. T. M. 2011-12-05 sumokėjo 1000 Lt (tą patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. gruodžio 5 d. kasos pajamų orderis, kuriame nurodyta, kad K. E. sumokėjo 1000 Lt (8 t., b. l. 2)) bei 2011-12-06 sumokėjo 1000 Lt (nurodė, kad kasos pajamų orderio dėl šio mokėjimo neišsaugojo).
Nukentėjusioji Z. K. pareiškė 20000 Lt civilinį ieškinį padarytai žalai atlyginti (8 t., b. l. 105). Iš reikalavimą pagrindžiančių duomenų į bylą Z. K. pateikė banko mokėjimų nurodymų kopijas iš kurių matosi, kad buvo pervesti pinigai į Swedbank sąskaitą (duomenys neskelbtini), gavėjas E. M.. Pervestos sumos: 2012-03-23 – 7 000 Lt; 2012-04-27 – 2500 Lt; 2012-05-07 - 1900 Lt; 2012-06-05 – 1500 Lt; 2012-06-06 – 1500 Lt (8 t., b. l. 116-120). Iš viso banko mokėjimų nurodymais užfiksuota, kad Z. K. sumokėjo 14400 Lt sumą. Taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusioji nurodė, kad ji susitikimų metu T. M. grynais sumokėjo 400 Lt, (300 Lt sumokėjo pirmą kartą atvykusi į kontorą 2012-03-16 bei dar 100 Lt sumokėjo 2012-05-06 T. M. atvykus žiūrėti žemės) dėl kurių priėmimo jis neišrašė jokio kvito, tokiu būdu iš viso ji sumokėjo 14800 Lt sumą. Teismo posėdyje Z. K. paaiškino, turtinę žalą už teisines paslaugas pervesti pinigai. Dėl to ji paėmė 7000 litų vartojamo paskolą, vėliau dar 3000 litų pasiskolino. 5000 litų sudaro neturtinė žala, nes ji patyrė labai didelius išgyvenimus, juto nuolatinę įtampą, įklimpo į paskolas, kad sumokėtų T. M..
Nukentėjusioji O. S. pareiškė 400 Lt (115,85 Eur) civilinį ieškinį dėl T. M. apgaule įgytų iš jos pinigų už teisinių paslaugų suteikimą (8 t., b. l. 139). Reikalavimas grindžiamas nukentėjusiosios O. S. pateiktais UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiais, kuriuose užfiksuota, kad 2012-04-30 ir 2012-05-07 O. S. sumokėjo po 200 Lt (8 t., b. l. 133-134).
Nukentėjusysis R. V. pareiškė 7200 Lt (1506,02 Eur) civilinį ieškinį dėl apgaulės būdu iš jo išviliotų 5200 Lt bei dėl neturtinės žalos atlyginimo 2000 Lt sumai, nes teko dažnai važinėti pas T. M. ir pyktis su juo (9 t., b. l. 22). Reikalavimas dalyje dėl turtinės žalos yra grindžiamas nukentėjusiojo R. V. pateiktomis UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderių kopijomis, kuriose užfiksuota, kad 2012 m. birželio 18 d. R. V. sumokėjo 200 Lt, o 2012 m. birželio 29 d. sumokėjo 2000 Lt (9 t., b. l. 7, 9). Tokiu būdu byloje esančiais duomenimis yra patvirtinta, kad R. V. sumokėjo 2200 Lt sumą. Dėl likusių 3000 Lt sumokėtų pinigų R. V. nurodė, kad jam nebuvo išduotas jų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas.
Nukentėjusioji D. Ž. pareiškė 8600 Lt (2490,73 Eur) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos – iš jos 2012 m. birželio 14 d. ir liepos 12 d. neteisėtai įgytų 3600 Lt, bei 5000 Lt neturtinės žalos (9 t., b. l. 51). Reikalavimas dalyje dėl turtinės žalos yra grindžiamas nukentėjusiosios pateikta banko Swedbank mokėjimo nurodymo kopija, iš kurios matyti, kad 2012-07-12 pervesti 2000 Lt į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (E. M.) už advokato paslaugas D. Ž. (9 t., b. l. 47). Likusių 1600 Lt sumokėjimą patvirtinančių dokumentų byloje nėra, nukentėjusioji apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad likusius 1600 Lt ji sumokėjo grynais pasirašiusi 2012 m. birželio 14 d. sutartį, tačiau pinigų sumokėjimą patvirtinančio kvito negavo. Teismo posėdyje D. Ž. paaiškino, kad jai reikėjo skolintis pinigų, kad sumokėtų T. M.. Kai nutraukė bylą jai pablogėjo sveikata, buvo blogai su širdimi, pakilo kraujospūdis. Ji ilgai gydėsi pati, paskui 2012 m.-2013 m. kreipėsi į medikus, turėjo dažnai nedarbingumas. Širdies sutrikimai buvo nustatyti 2012-08-16. Anksčiau neturėjo problemų su sveikata, jai nustatė potrauminį stresą. Iš nukentėjusiosios pateikto 2013-02-15 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajai buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, skirtas gydymas, taip pat nurodytas nežymiai padidėjęs skydliaukės tūris (35 t., b. l. 129-130). Taip pat iš nukentėjusiosios pateiktos pažymos apie asmeniu išmokėtas išmokas matyti, kad įvairiais laikotarpiais nuo 2013-03-08 iki 2013-06-17 nukentėjusiajai buvo mokamos ligos pašalpos (35 t., b. l. 133-134).
Nukentėjusysis P. M. pareiškė 400 Lt (115,85 Eur) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (9 t., b. l. 63). Reikalavimas grindžiamas nukentėjusiojo P. M. pateikta UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. birželio 18 d. sąskaita-faktūra, kurioje nurodyta suma apmokėjimui – 400 Lt, pasirašė P. M. ir E. M. (9 t., b. l. 58).
Nukentėjusioji B. S. M. pareiškė 1250 Lt (362,03 Eur) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti dėl T. M. apgaule įgytų iš jos pinigų už teisinių paslaugų suteikimą (9 t., b. l. 71). Reikalavimas grindžiamas nukentėjusiosios B. S. M. pateiktu UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiu, kuriame užfiksuota, kad B. S. M. 2012-07-24 sumokėjo, 1250 Lt (9 t., b. l. 74).
Nukentėjusioji O. Ž. pareiškė 4800 Lt (1390,18 Eur) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (9 t., b. l. 93). Reikalavimas grindžiamas nukentėjusiosios O. Ž. pateiktais kasos pajamų orderiais, kuriuose užfiksuota, kad O. Ž. 2012 m. rugsėjo 28 d. sumokėjo 1700 Lt UAB (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. rugsėjo 25 d. sumokėjo 300 Lt UAB (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 97-98), bei kasos pajamų orderio kvitu, kuriame užfiksuota, kad O. Ž. 2012 m. spalio 12 d. sumokėjo 2800 Lt už teisines paslaugas, pinigus priėmė E. M. (9 t., b. l. 99).
Nukentėjusysis E. T. pareiškė 3700 Lt (1071,59 Eur) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (9 t., b. l. 120). Reikalavimas grindžiamas nukentėjusiojo pateikta UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio kvito kopija, kurioje užfiksuota, kad E. T. 2012 m. lapkričio 6 d. sumokėjo 3737 Lt (9 t., b. l. 116).
Nukentėjusioji J. K. pareiškė 3688 Lt (1068,12 Eur) civilinį ieškinį dėl T. M. apgaule įgytų iš jos pinigų už teisinių paslaugų suteikimą (10 t., b. l. 8). Reikalavimas grindžiamas nukentėjusiosios J. K. pateiktais kasos pajamų orderių kvitais (10 t., b. l. 4-5), kuriuose užfiksuota, kad J. K. 2013-07-31 sumokėjo 132 Lt, 2013-08-14 sumokėjo 2380 Lt ir 2013-07-02 sumokėjo 1176 Lt. Kasos pajamų orderiuose nurodyta, kad pinigus priėmė E. M.. Bendra kasos pajamų orderiuose užfiksuota suma - 3688 Lt atitinka civilinio ieškinio reikalavimą.
Nukentėjusysis S. S. pareiškė 1500 Lt (434,43 Eur) civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika jam padarytos turtinės žalos (10 t., b. l. 20). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu S. S. nurodė, kad dėl 1500 Lt sumokėjimo pinigų priėmimo ar kvito jam niekas neišdavė, tačiau pateikė 2012-01-19 teisinių paslaugų sutartį bei susitarimą dėl honoraro dydžio tarp UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamo T. M., ir S. S., kuriame nurodyta, kad honoraro dydis pagal 2012-01-19 teisinių paslaugų sutartį yra 1500, sumokamas sutarties sudarymo dieną (10 t., b. l. 13-15).
Nukentėjusioji I. P. pareiškė 630 Lt (182,46 Eur) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (11 t., b. l. 125-126). Reikalavimas grindžiamas nukentėjusiosios pateiktais kasos pajamų orderių kvitais (11 t., b. l. 131), kuriuose užfiksuota, kad I. P. 2013 m. liepos 26 d. sumokėjo 300 Lt bei 2013 m. rugsėjo 11 d. sumokėjo 230 Lt. Kasos pajamų orderiuose nurodyta, kad pinigus priėmė E. M.. Bendra kasos pajamų orderiuose užfiksuota suma – 530 Lt. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu I. P. nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio pabaigoje ji E. M. dar sumokėjo 100 Lt grynais, tačiau kvito negavo.
Nukentėjusioji F. J. teisme pareiškė civilinį ieškinį (34 t. b. l. 81-82), kurį teismo posėdžio metu patikslino (34 t., b. l. 116). Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti iš T. M. ir E. M. solidariai nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, kurią sudaro 1160 Eur (4000 Lt), sumokėtų už neatliktus geodezinius darbus (žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas) bei 4,68 Eur (16,14 Lt) pašto išlaidų siunčiant registruotus laiškus bendrovės vadovui dėl neatliktų darbų. Prašoma priteisti 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo momento iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo. Taip pat prašoma priteisti 5000 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti, kurią sudaro nukentėjusiosios pažeminimas, apgaulė, įžeidinėjimai, pinigų praradimas ir su tuo susiję pergyvenimai, nes jai, kaip pensininkei, tai dideli prarasti pinigai, sugaištas laikas kreipiantis į įvairias institucijas siekiant apgimti savo teises (nuo 2011-04-13). Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos grindžiamas šiais nukentėjusiosios pateiktais dokumentais: UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderių ir sąskaitų-faktūrų kopijomis, kuriose užfiksuota, kad J. J. 2011-04-26 sumokėjo 2000 Lt bei 2011-04-13 sumokėjo 2000 Lt (7 t., b. l. 71-74) bei pašto išlaidas patvirtinančiais kvitais, kuriuose užfiksuota 16,14 Lt suma (34 t., b. l. 83).
Nukentėjusioji G. M. teisme pareiškė civilinį ieškinį (34 t., b. l. 84), kuriuo prašo priteisti iš T. M. ir E. M. solidariai 868,86 Eur turtinės žalos. Be to, kadangi pinigai buvo skirti žemės bylos tvarkymui, nukentėjusioji patyrė dėl nepadaryto darbo sunkumų, susijusių su jai priklausančios žemės tvarkymu, iš to kylančią neturtinę žalą vertina 5000 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta G. M. nurodė, kad 3000 Lt. grynais perdavė E. M.. Atidavus pinigus buvo surašyta 2011-12-16 teisinių paslaugų teikimo sutartis (8 t., b. l. 84-85), kurioje nurodytos sutarties sąlygos ir priedas prie sutarties „Susitarimas dėl honoraro dydžio“ (dėl 3000 Lt už darbus) (8 t., b. l. 83). Susitarime nurodyta, kad honoraras sumokamas sutarties sudarymo dieną.
Nukentėjusioji I. U. teisme pareiškė civilinį ieškinį (34 t., b. l. 85) T. M. ir E. M. 579,24 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos grindžiamas šiais nukentėjusiosios pateiktais dokumentais: UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio – kvito kopija, kurioje užfiksuota, kad I. U. 2013-05-05 sumokėjo 2000 Lt (11 t., b. l. 101).
Nukentėjusysis M. K. teisme pareiškė civilinį ieškinį (34 t., b. l. 86) dėl 1216,40 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturinės žalos. Reikalavimas dalyje dėl turtinės žalos grindžiamas nukentėjusiojo pateiktu UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio kvitų, kuriame nurodyta, kad M. K. 2013-02-20 sumokėjo 4200 Lt (11 t., b. l. 77). Teismo posėdyje M. K. paaiškino, kad jo civilinį ieškinį sudaro T. M. sumokėti pinigai. 1000 eurų neturtinę žalą patyrė, nes dėl ilgo proceso buvo sugadinta jo sveikata, turėjo mokėti advokatams, patyrė vykdymo išlaidų.
Nukentėjusioji L. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 6000 Lt (1737,72 Eur) civilinį ieškinį dėl jai padarytos 1000 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos (7 t., b. l. 98). Teisme nukentėjusioji savo ieškinį patikslino (35 t., b. l. 10). Prašo priteisti iš kaltinamųjų T. M. ir E. M. solidariai 289,62 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro 1000 Lt, kuriuos nukentėjusioji sumokėjo į priekį už geodezinius matavimus. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pateikė UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį, kuriame užfiksuota, kad L. P. 2011-04-28 sumokėjo 1000 Lt (7 t., b. l. 104). Reikalavimas dalyje dėl neturtinės žalos motyvuojamas tuo, kad nukentėjusioji patyrė stresą, sveikatos sutrikdymą, nes yra neįgali, turi sunkios formos neįgalumą, todėl patirtas stresas, emociniai išgyvenimai neigiamai paveikė jos sveikatos būklę – pasidarė blogai su širdimi. Nukentėjusiosios turtinė padėtis sunki, gyvena tik iš neįgalumo pensijos, ties skurdo riba, todėl ypač skausmingai išgyveno dėl šio nusikaltimo. Nukentėjusioji teisme pateikė neįgaliojo pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad jai nuo 2007-05-09 neterminuotai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (34 t., b. l. 19).
Pagal teismų praktiką, priėmus teismo sprendimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta kaltininko pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-260/2006, 2K-216/2010). Atsižvelgiant į tai, kad byla dėl nukentėjusiųjų O. S. (K.), I. P. ir P. M. atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų yra nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams, jų civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti. Tuo pačiu pažymėtina, kad civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje palikus nenagrinėtą, toks ieškinys gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka.
Kitų nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti šiame nuosprendyje išdėstytais bylos duomenimis – kasos pajamų orderiais, teisinių paslaugų sutartimis, kitais rašytiniais dokumentais, taip pat nukentėjusiųjų paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdyje. Teismas pripažino įrodyta, kad nukentėjusieji už teisines paslaugas sumokėjo ne tik kasos pajamų orderiuose nuodytas sumas (ką pripažino ir kaltinamieji), bet ir pinigų sumas, kurias paėmę T. M. ir (arba) E. M. neišrašė tai pagrindžiančių finansinės atskaitomybės dokumentų. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintini pilna apimtimi ir priteistini atlyginti iš T. M., taip pat iš kaltinamojo solidariai su E. M. jiems inkriminuojamų ir pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų ribose.
Teismas nustatė, kad V. D. S., I. U. ir M. K. civiliniuose ieškiniuose nurodytos jų patirtą turtinę žalą sudarančios sumos šiems nukentėjusiesiems jau buvo priteistos ir civilinio proceso tvarka. 2011 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu už akių tenkintas V. D. S. ieškinys ir nutraukta jos ir UAB (duomenys neskelbtini) 2010-11-26 sudaryta teisinių paslaugų sutartis bei jai priteista iš UAB (duomenys neskelbtini) 4000 Lt sumokėto užmokesčio (13 t., b. l. 95-97). 2013 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių patenkintas I. U. civilinis ieškinys ir priteista iš atsakovo (duomenys neskelbtini) ieškovės I. U. naudai 2000 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt bylinėjimosi išlaidų (13 t., b. l. 42-43). 2013 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių patenkintas M. K. civilinis ieškinys ir priteista iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškovo M. K. naudai 4200 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-04-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1127 Lt bylinėjimosi išlaidų (13 t., b. l. 9-10).
Sprendžiant šių nukentėjusiųjų iš esmės dėl analogiškos turtinės žalos pareikštų civilinių ieškinių priteisimo baudžiamojoje byloje klausimą atsižvelgtina į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą civilinis ieškinys turi būti nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla, kai yra trys sąlygos: 1) fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala; 2) kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) tarp kaltininko veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Tokios aplinkybės šioje byloje nustatytos. Civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese yra paremtas nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo efektyvumo ir operatyvumo idėja. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žala nukentėjusiajai V. D. S. buvo padaryta dėl kaltinamojo T. M., o I. U. ir M. K. – dėl abiejų kaltinamųjų kaltų veiksmų , t. y. sukčiaujant užvaldant šiems nukentėjusiems priklausantį turtą. Taigi, baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems taikytina deliktinė atsakomybė. Šių nukentėjusiųjų civilinio proceso tvarka pareikšti civiliniai ieškiniai priteisti iš juridinių asmenų - UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kurių vadovu buvo kaltinamasis T. M.. Šiuo atveju buvo pritaikyta sutartinė atsakomybė. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstamos situacijos, kai civilinio ieškovo civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareiškiamas juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui ir tais atvejais, kai žalos negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis 2K-7-86-303/2018). Vilniaus apygardos teismo 2016-01-15 sprendimu UAB (duomenys neskelbtini) buvo likviduota dėl bankroto. Liudytoja D. J. teismo posėdyje parodė, kad Vykdant UAB (duomenys neskelbtini) bankroto procedūrą jie sudarė balansą, jame nebuvo jokio ilgalaikio ar trumpalaikio turto, lėšų, kasa tuščia, banko sąskaitoje gal buvo apie 20 litų. Skola įmonei buvo 118 tūkst. litų, skolingas asmuo - T. M.. Dėl minėtų bendrovių likvidavimo ir nemokumo nukentėjusiems V. D. S., I. U. ir M. K. civilinio proceso tvarka priteista žala yra neatlyginta ir, kaip rodo bylos duomenys, praktiškai nėra galimybių ją išieškoti ateityje. Remiantis išdėstytu, šių nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai, pareikšti baudžiamojoje byloje, tenkintini ir parteistini atlyginti iš kaltinamųjų.
Nukentėjusieji Z. K., R. V., D. Ž., F. J., L. P.. I. U., G. M. ir M. K. civiliniais ieškinais prašo priteisti ir neturtinę žalą, kurią patyrė dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 str. 2 d. nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.
Nukentėjusieji, grįsdami neturtinės žalos dydį nurodė, kad dėl kaltinamųjų apgaulės netekę turto patyrė labai didelius išgyvenimus, stresą, juto įtampą, gaišo savo laiką kreipdamiesi į teisėsaugos insitucijas siekdami apginti savo teises. Nukentėjusioji D. Ž. nurodė, kad pablogėjo jos sveikata, tačiau iš jos pateiktų medicininių dokumentų teismas negali daryti išvados, kad D. Ž. nustatyti sveikatos sutrikimai (skydliaukės padidėjimas, širdies kraujagyslių ligos ir pan.) tiesiogiai sietini su šioje byloje nagrinėjama jos atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika. Nukentėjusyis M. K. taip pat nurodė, kad jam po nusikaltimo pablogėjo sveikata, tačiau nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių duomenų. Pažymėtina, kad D. Ž. ir M. K. teisiniai reikalavimai, dėl kurių jie kreipėsi į T. M., vėliau teismų buvo pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad L. P. ir F. J. bei G. M. turi rimtų sveikatos problemų.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus nukentėjusiems dėl T. M. ir E. M. įvykdytų nusikaltimų sukeltas pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį, nukentįjusiųjų teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, taip pat kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiems Z. K., G. M., F. J., L. P. priteistina 1000 eurų, neturtinės žalos, o nukentėjusiems D. Ž., I. U., M. K., R. V. – 500 eurų neturtinės žalos.
Nukentėjusioji F. J. taip pat prašo priteisti 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo momento iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad procesinės palūkanos bei vėlavimo palūkanos baudžiamojo proceso tvarka nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-549/2003, 2K-99-648/2016). Todėl, vadovaujantis BPK 115 str. 1 d. nuostatomis, šis F. J. reikalavimas yra atmetamas.
Siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, 2014 m. kovo 7 d. prokurorės nutarimais buvo laikinai apribotos E. M. nuosavybės teisės į 1) automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini); 2) 2/3 dalis buto Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 3) antstolės D. M. depozitinėje sąskaitoje laikomas E. M. priklausančias pinigines lėšas, likusias realizavus hipoteka įkeistą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis šių procesinių prievartos priemonių terminai buvo pratęsti iki 2018 m. rugsėjo 21 d. Atsižvelgiant į tai, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai nėra išnykę, siekiant užtikrinti iš kaltinamosios E. M. priteistus civilinius ieškinius, šių procesinių prievartos priemonių terminas pratęstinas iki civilinių ieškinių, priteistų iš E. M., patenkinimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,
n u s p r e n d ž i a:
T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. (M. L. didelės vertės turto įgijimas apgaule) ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (V. S. turto įgijimas apgaule) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (E. G. turto įgijimas apgaule) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ((duomenys neskelbtini) daugiabučių namų gyventojų didelės vertės turto įgijimas apgaule) ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (Ž. C. turto įgijimas apgaule) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. (R. K. didelės vertės turto įgijimas apgaule) ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (V. N. turto įgijimas apgaule) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (V. D. S. turto įgijimas apgaule) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (S. S. turto įgijimas apgaule) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (S. S. turto įgijimas apgaule) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (netikro laikymas) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (B. T. turto įgijimas apgaule) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (L. P. ir F. J. turto įgijimas apgaule) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (B. K. turto įgijimas apgaule) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (K. E. turto įgijimas apgaule) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (G. M. turto įgijimas apgaule) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (Z. K. turto įgijimas apgaule) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (netikro dokumento laikymas) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (R. V. turto įgijimas apgaule) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (netikro dokumento laikymas) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (D. Ž. turto įgijimas apgaule) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (B. S. M. turto įgijimas apgaule) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (O. Ž. turto įgijimas apgaule) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (E. T. turto įgijimas apgaule) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (J. K. turto įgijimas apgaule) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (S. S. turto įgijimas apgaule) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (M. K. turto įgijimas apgaule) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (I. U. turto įgijimas apgaule) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 4 d. T. M. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti T. M. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Baudžiamąją bylą dėl trijų baudžiamųjų nusižengimų, numatyų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d. (O. S., P. M. ir I. P. nedidelės vertės turto įgijimas apgaule) bei 245 str. (teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas) kaltinamojo T. M. atžvilgiu nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties priėmimo terminui.
Kaltinamajam T. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
E. M. pripažinti kalta padariusia nusikalstamas veikas, numatytas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (V. N. turto įgijimas apgaule) ir skirti jai 10 MGL (376,6 MGL) dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (S. S. turto įgijimas apgaule) ir skirti jai 10 MGL (376,6 MGL) dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (S. S. turto įgijimas apgaule) ir skirti jai 10 MGL (376,6 MGL) dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (B. T. turto įgijimas apgaule) ir skirti jai 10 MGL (376,6 MGL) dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (L. P. ir F. J. turto įgijimas apgaule) ir skirti jai 10 MGL (376,6 MGL) dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (B. K. turto įgijimas apgaule) ir skirti jai 10 MGL (376,6 MGL) dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (K. E. turto įgijimas apgaule) ir skirti jai 10 MGL (376,6 MGL) dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (G. M. turto įgijimas apgaule) ir skirti jai 10 MGL (376,6 MGL) dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (Z. K. turto įgijimas apgaule) ir skirti jai 10 MGL (376,6 MGL) dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (R. V. turto įgijimas apgaule) ir skirti jai 10 MGL (376,6 MGL) dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (D. Ž. turto įgijimas apgaule) ir skirti jai 10 MGL (376,6 MGL) dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (B. S. M. turto įgijimas apgaule) ir skirti jai 10 MGL (376,6 MGL) dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (O. Ž. turto įgijimas apgaule) ir skirti jai 10 MGL (376,6 MGL) dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (E. T. turto įgijimas apgaule) ir skirti jai 10 MGL (376,6 MGL) dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (J. K. turto įgijimas apgaule) ir skirti jai 10 MGL (376,6 MGL) dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (S. S. turto įgijimas apgaule) ir skirti jai 10 MGL (376,6 MGL) dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (M. K. turto įgijimas apgaule) ir skirti jai 10 MGL (376,6 MGL) dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (I. U. turto įgijimas apgaule) ir skirti jai 10 MGL (376,6 MGL) dydžio baudą;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 4 d., E. M. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti E. M. galutinę bausmę – 80 MGL (3012,8 Eur) dydžio baudą.
Baudžiamąją bylą dėl trijų baudžiamųjų nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d. (O. S., P. M. ir I. P. nedidelės vertės turto įgijimai apgaule) kaltinamosios E. M. atžvilgiu nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties priėmimo terminui.
Kaltinamajai E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš kaltinamojo T. M.: nukentėjusiajam M. L. 61978,68 Eur, nukentėjusiajai V. S. 4054,68 Eur, nukentėjusiajai E. S. 868,86 Eur, nukentėjusiajai G. D. 868,86 Eur, nukentėjusiajam R. S. 469,18 Eur, nukentėjusiajai O. L. 469,18 Eur, nukentėjusiajai K. K. 868,86 Eur, nukentėjusiajai H. P. 868,86 Eur, nukentėjusiajai O. G. 469,18 Eur, nukentėjusiajai L. S. 868,86 Eur, nukentėjusiajai N. V. 868,86 Eur, nukentėjusiajai Z. Š. 868,86 eurų, nukentėjusiajai L. D. 469,18 Eur, nukentėjusiajai L. B. 868,86 Eur, nukentėjusiajai J. M. 496,18 Eur, nukentėjusiajam T. T. 469,18 Eur, nukentėjusiajai Vijoletai M. B. 868,86 Eur, nukentėjusiajai M. S. 868,86 Eur, nukentėjusiajam J. T. 469,18 Eur, nukentėjusiajai N. V. 469,18 Eur, nukentėjusiajai A. D. 868,86 Eur, nukentėjusiajai A. P. 868,86 Eur, V. S. 496,18 Eur, nukentėjusiajai V. D. S. 1158,48 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti.
Taip pat priteisti iš kaltinamųjų T. M. ir E. M. solidariai: nukentėjusiajai V. N. 4460,15 Eur, nukentėjusiajam S. S. 868,86 Eur, nukentėjusiajai B. K. 477,29 Eur, nukentėjusiajam K. E. 579,24 Eur, nukentėjusiajai Z. K. 4286,38 Eur , nukentėjusiajam R. V. 1506,02 Eur, nukentėjusiajai D. Ž. 1042,63 Eur, nukentėjusiajai B. S. M. 362,03 Eur, nukentėjusiajai O. Ž. 1390,18 Eur, nukentėjusiajam E. T. 1071,59 Eur, nukentėjusiajai J. K. 1068,12 Eur, nukentėjusiajam S. S. 434,43 Eur, nukentėjusiajai F. J. 1163,15 Eur, nukentėjusiajai G. M. 868,86 Eur, nukentėjusiajai I. U. 579,24 Eur, nukentėjusiajam M. K. 1216,40 Eur ir nukentėjusiajai L. P. 289,62 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti.
Taip pat priteisti iš kaltinamųjų T. M. ir E. M. solidariai: nukentėjusiajai Z. K. 1000 Eur, nukentėjusiajam R. V. 500 Eur, nukentėjusiajai D. Ž. 500 Eur, nukentėjusiajai F. J. 1000 Eur, nukentėjusiajai G. M. 1000 Eur, nukentėjusiajai I. U. 500 Eur, nukentėjusiajam M. K. 500 Eur ir nukentėjusiajai L. P. 1000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Atmesti nukentėjusiosios F. J. reikalavimą priteisti 5% metines palūkanas nuo priteistos sumos.
Nukentėjusiųjų O. S., P. M. ir I. P. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi kaltinamajai E. M. pratęstus nuosavybės teisės apribojimus į jai priklausantį turtą – 1) transporto priemonę – automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini); 2) 2/3 dalis buto Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 3) antstolės D. M. depozitinėje sąskaitoje laikomas E. M. priklausančias pinigines lėšas, likusias realizavus hipoteka įkeistą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi, - pratęsti iki civilinių ieškinių, priteistų iš kaltinamosios E. M., patenkinimo, paliekant prokurorės nustatytas apribojimo sąlygas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rasa Paužaitė