KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 3 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,

sekretoriaujant Vaidai Margelevičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams direktoriui M. B., advokatei Valdai Grigonytei,

atsakovės AAS BTA Insurance Company filialo Lietuvoje atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eko granulės“ ieškinį atsakovui AAS BTA Insurance Company filialui Lietuvoje dėl žalos ir nuostolių atlyginimo,

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė UAB „Eko granulės“ 2019 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės AAS BTA Insurance Company filialo Lietuvoje 1086,44 Eur žalai atlyginti, 200 Eur išlaidas dėl žalos vertinimo, 1100 Eur patirtų nuostolių už pakaitinio automobilio nuomą bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. birželio 6 d.. iIeškovei priklausanti transporto priemonė Toyota Prius S Type, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Automobilis) pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas. Ieškovė kreipėsi į eismo įvykio kaltininko draudimo bendrovę atsakovą AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje dėl eismo įvykio metu atsiradusios žalos atlyginimo. Be to, ieškovei buvo reikalinga pakaitinė transporto priemonė, todėl 2019 m. birželio 7 d. sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. 1901, su MB „Šeima-jėga“, kuri Ieškovei išnuomojo pakaitinį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 17 d. atsakovas elektroniniu paštu informavo ieškovę, kad draudimo išmokos dydis, transporto priemonės neremontuojant remonto įmonėje, yra įvertintas 1640,03 Eur be PVM dydžio suma. Ieškovė, nesutikdama su atsakovo paskaičiuota žalos dydžio suma, kreipėsi į UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biurą“, kuris 2019 m. birželio 26 d. pateikė Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 21906020. Iš pateiktos Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitos matyti, jog UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ paskaičiavo, kad Automobilio atkuriamoji vertė (įvertinus detalių nuvertėjimą pagal grupes) yra 3 331,14 Eur, be PVM. Ieškovė už pateiktą ataskaitą sumokėjo 200 Eur.

3.       Ieškovė pateikė Atsakovui UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą ir nurodė, jog Atsakovas privalo atlyginti visą eismo įvykio metu Automobiliui padarytą žalą. 2019 m. liepos 26 d. Atsakovas pateikė Ieškovei atsakymą „Dėl priimto sprendimo byloje Nr. AJA/19/006183, kuriame dėl draudimo išmokos nurodė, „[...] BTA priimtą sprendimą nesivadovauti nepriklausomą vertintoją ataskaita grindžia ir tuo, kad objektyviausias žalos dydžio įvertinimas yra galimas tik tuomet, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo, t. y. apgadinto automobilio savininkas, yra suinteresuotas atlikti transporto priemonės remontą, o ne gauti kompensaciją už padarytus apgadinimus pinigine išraiška. Tokiu atveju nukentėjusiam trečiajam asmeniui žala, nepatiriant papildomą išlaidą, susijusią su žalos įvertinimu, yra atlyginama su remonto paslaugas suteiksiančia įmone suderinus remonto darbą sąmatą pagal išrašytą faktinį remonto darbą atlikimą patvirtinančią PVM sąskaitą - faktūrą. Būtent dėl šios priežasties, BTA draudimo bendrovė gali pagrįstai teigti, kad 2244,70 Eur be PVM dydžio draudimo išmoka apskaičiuota remiantis remonto įmonių, turinčią teisę remontuoti sugadintą turtą, sudarytomis sąlygomis, yra pakankama nuostoliams, patirtiems dėl transporto priemonės apgadinimo, kompensuoti. Tuo tarpu nepriklausomo vertintojo ataskaitoje nurodytas nuostolių dydis yra hipotetinis, nepagrįstas dokumentais, kurie patvirtintą, jog transporto priemonės remonto kaštai yra būtent tokie, kokie nurodyti pateiktoje ataskaitoje“.

4.       Būtent dėl šių aukščiau nurodytų priežasčių, tai yra, jog Atsakovas nepagrįstai atsisakė apmokėti Ieškovės patirtą Automobilio žalą, tai yra nepagrįstai neįvertinęs UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų“ žalos vertinimo ataskaitą, atsisakęs pilnai apmokėti išlaidas už UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų“ žalos ataskaitą, bei Ieškovės išnuomoto pakaitinio automobilio nuomą Ieškovė kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo.

5.       Dublike ieškovė palaikė savo reikalavimus. 2019 m. gruodžio 6 d. pareiškimu ieškovė savo reikalavimus sumažino 100 Eur suma, kurią atsakovas pervedė ieškovei už žalos vertinimą.

6.       2020 m. birželio 18 d. pareiškimu ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, t. y. reikalavimo priteisti 1100 Eur patirtų nuostolių už pakaitinio automobilio nuomą ir pasiliko prie pirmojo ieškinio reikalavimo- priteisti iš atsakovo 1086,44 Eur žalą.

7.       2019 m. rugsėjo 17 d. atsiliepimu į ieškinį bei tripliku atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas dėl žalos atlyginimo į Atsakovą kreipėsi pagal eismo įvykį sukėlusio asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartį, todėl draudiko atsakomybė šiuo atveju yra sutartinė. Atsakovo pareiga atlyginti žalą atsiranda tik tuo atveju, jeigu tokia pareiga numatyta įstatyme ar draudimo sutartyje ir tokia apimtimi, kokia yra apibrėžta įstatyme. Todėl Ieškovo įvykio byla buvo administruojama ir sprendimai joje buvo priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomoj o draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“.

8.       Šiuo atveju Ieškovas nesutinka ir ginčija Atsakovo nustatytą ir 2019-07-26 išmokėtą draudimo išmoką sumoje 2244,70 Eurų. Ieškovas nesutinka su tokia išmoka ir reikalauja išmokėti bendroje sumoje 3331,14 Eur be PVM žalos sumą, kuria jis grindžia nepriklausomo vertintojo ataskaita (ieškinio priedas Nr. 3). Nesutinka su tokiu ieškovo reikalavimu, kadangi mano, kad pateikta nepriklausomo vertintojo ataskaita realiai patirtos žalos nepagrindžia, nes tai nėra dokumentas, įrodantis faktiškai Ieškovo turėtas išlaidas remontuojant Atsakovo apdraustojo sukelto eismo įvykio metu apgadintą transporto priemonę. Draudimo bendrovei vykdant pagal draudimo sutartį turimus įsipareigojimus kyla prievolė atlyginti nukentėjusiajam trečiajam asmeniui (Ieškovui) tik padarytą žalą, todėl Atsakovas priėmė sprendimą dėl realios remonto kainos, kurią nustatė vadovaudamasis BTA ekspertu ir pagal trijų remonto įmonių remonto darbų įkainių vidurkius. Tokia informacija buvo gauta iš AUB „Autobroliai“ suma 2457,23 Eur be PVM, UAB „Temis“ suma 2233,34 Eur be PVM, AUB „Delondas“ suma 2043,54 Eur be PVM. Visi atsakovo argumentai ir paaiškinimai dėl draudimo išmokos mokėjimo buvo nurodyti ir teismui yra pateikti kartu su Ieškovo ieškiniu Priedas Nr. 5, todėl pareiškia, kad savo pareikštos pozicijos laikosi ir atskirai rašte nurodytų argumentų nekartoja.

9.       Administruojant draudiminio atvejo bylą, Atsakovas eilę kartų prašė Ieškovo pateikti visus turimus dokumentus ir nurodyti visas faktines aplinkybes, kurios pagrįstų faktą, kad buvo patirta žala, t. y. ar pagrįstai buvo nuomotas automobilis. Tačiau nei atsakovui nei teismui nėra pateikti dokumentai, kurie pagrįstų automobilio nuomos būtinumo faktą, taip pat dokumentus kurie nekeltų abejonių, kad automobilis tikrai buvo perduotas Ieškovui ir jis buvo naudojamas Ieškovo vykdomai veiklai vykdyti.

10.       Atsakovui abejonių sukėlė administruojamoje žalos byloje nustatyti faktai, kad Ieškovas automobilį nuomojosi nepertraukiamai laikotarpyje nuo 2019-06-07 iki 2019-07-31. Ieškovas yra juridinis asmuo, todėl abejonių sukėlė Ieškovo pateikti dokumentai, kad automobilis buvo nuomojamas visas kalendorines dienas. Ieškovas pateikė dalį dokumentų pagrindžiančių patį automobilio nuomos faktą, tačiau daugiau jokių paaiškinimų neteikė, nors jo buvo prašyta patikslinti dokumentus (pateikti dokumentai buvo neįskaitomi, blogai nufotografuoti, nepateikti patvirtinti nuorašai). Taip pat pažymėtina, kad pats Ieškovas su Atsakovu nebendradarbiavo, o iškart kreipėsi su ieškiniu į teismą.

11.       Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų priimamas, bylos dalis nutraukiama.

12.       Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje žodžiu ar raštu pareikšti teismui, kad atsisako ieškinio. Nurodė, kad ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovei žinomos.

13.       2020 m. birželio18 d. pareiškimu ieškovė nurodė, kad atsisako savo ieškinio reikalavimo priteisti 1100 Eur patirtų nuostolių už pakaitinio automobilio nuomą ir pasilieka tik prie pirmojo ieškinio reikalavimo- priteisti iš atsakovo 1086,44 Eur žalą. Ieškovei patvirtinus, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų priteisti 1100 Eur patirtų nuostolių už pakaitinio automobilio nuomą priimamas, byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 140 str. 1 d.). Ieškovui grąžinama 75 procentai už šį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio 18,56 Eur (1100×3 proc. ×75 proc. ×75 proc.) (CPK 87 str. 2 d.).

Ieškinys atmetamas.

14.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 26 d. autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacija atliko ieškovui priklausančios transporto priemonės TOYOTA PRIUS S TYPE, valst Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertės iki apgadinimo nustatymą bei atkūrimo sąnaudų nustatymą (1 t., b. l. 8–33). 2019 m. birželio 12 d. atsakovė DAT sistema paskaičiavo remonto išlaidas (1 t., b. l. 59–63). 2019 m. liepos 15 d. UAB „Delondas“, 2019 m. liepos 17 d. UAB „Temis“, 2019 m. liepos 19 d. UAB „Autobroliai“ paskaičiavo automobilio TOYOTA PRIUS S TYPE, valst Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąmatą (1 t. b. l. 64–69, 71–76, 77–82). 2019 m. liepos 26 d. mokėjimo pavedimu atsakovė išmokėjo ieškovei 2244,70 Eur draudimo išmoką (1 t., b. l. 70) bei pateikė paaiškinimus Dėl priimto sprendimo byloje Nr. AJA/19/006183 (1 t., b. l. 34-37).

15.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 6 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovei UAB „Eko granulės“ priklausantis automobilis TOYOTA PRIUS S TYPE, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininko civilinė atsakomybė buvo apdraustas atsakovės bendrovėje. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl nuostolių draudimo išmokos pavidalu atlyginimo. Atsakovė pirminiais duomenimis apskaičiavo, jog patirta žala sudaro 1640,03 Eur. Ieškovė, nesutikdama su nustatytu žalos dydžiu, pateikė atsakovei 2019 m. birželio 26 d.. autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą. Atsakovė, gavusi papildomus duomenis, nustatė, jog žalos dydis – 2244,70 Eur. Ieškovas, remdamasis ataskaita, reikalauja dar 1086,44 Eur (be PVM) Eur draudimo išmokos ir 100 Eur už eksperto paslaugas. Atsakovė atmetė ieškovo pretenziją, nes sutiko sumokėti tik 2244,70 Eur. Tarp šalių kilo ginčas dėl draudimo išmokos dydžio. 

16.       Nagrinėjamu atveju ginčas yra susijęs su vairuotojų civilinės atsakomybės santykiais, todėl be bendrųjų civilinę atsakomybę ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių civilinės teisės normų taikomi ir kiti teisės aktai. Vienas iš tokių teisės aktų yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Šio įstatymo 19 straipsnio 16 dalyje nurodyta, kad žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Taigi, šiuo atveju taikytinos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) (toliau – Taisyklės).

17.       . Vertinant ginčo šalių pateiktus įrodymus, svarbu pažymėti, kad TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Taisyklių 13 punktas, iš esmės atkartodamas TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalį, nustato, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais, ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.

18.        Taisyklių 15 punktas įtvirtina, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais.

19.        Taigi tiek TPVCAPDĮ, tiek Taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą.

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Eko granulės“ pasirinko neremontuoti automobilio, o gauti draudimo išmoką. Taigi, atsakovė ieškovės patirtos žalos dydį (būtinųjų remonto išlaidų dydį) turėjo nustatyti atsižvelgusi į Taisyklių 13 punkte nurodytus kriterijus. 

21.       Atsakovė, remdamasi Taisyklių 13 punktu, žalos dydžiui nustatyti pasitelkė įmones, turinčias teisę remontuoti transporto priemones. UAB „Temis“, UAB „Delondas“ ir UAB „Autobroliai“ pateikė atsakovei remonto išlaidų skaičiavimus (sąmatas). Šių bendrovių skaičiavimais ieškovui priklausančios transporto priemonės remonto kaina – (atitinkamai) 2233,34 Eur, 2043,54 Eur ir 2457,23 Eur (be PVM). Kaip nustatyta, atsakovė sutiko ieškovui sumokėti ir 2019 m. liepos 26 d. išmokėjo ieškovei 2244,70 Eur draudimo išmoką, kas atitinka aukščiau nurodytų trijų remonto įmonių darbų įkainių vidurkį. 

22.       Ieškovas teigia, jog atsakovė, nustatydama žalos dydį, nepagrįstai vadovavosi remonto įmonių pateiktomis remonto išlaidų sąmatomis. Asmenys, parengę sąmatas, skaičiavimus atliko neapžiūrėję pačios transporto priemonės (tik pagal nuotraukas). Nurodytas remonto įmones su atsakove sieja dvišaliai sutartiniai santykiai, todėl jų vertinimas gali būti subjektyvus, nes atsakovė suinteresuota atlyginti minimalią žalą.

23.       Aplinkybė, jog sąmatos parengtos pagal nuotraukas, neapžiūrėjus transporto priemonės, nelemia pačių sąmatų nepagrįstumo. Remonto išlaidoms apskaičiuoti buvo panaudotos nuotraukos, kuriose yra aiškiai užfiksuoti vizualiai matomi transporto priemonės apgadinimai. Ieškovas neįrodinėjo, jog egzistavo ir kiti apgadinimai, kurių nebūtų galima nustatyti, neapžiūrėjus pačios transporto priemonės ir dėl jų paskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos, tokių apgadinimų nėra užfiksuota ir ieškovės pateiktoje ataskaitoje. Ieškovė nenurodo, kad remonto sąmatose nebuvo įtraukti automobilio tam tikri apgadinimai ir būtinos remonto išlaidos šiems apgadinimams pašalinti.

24.       Pažymėtina, kad ieškovės pateikta UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ autotransporto priemonės vertinimo ataskaita nelaikytina oficialiu rašytiniu įrodymu, kaip tai numato CPK 197 straipsnio 2 dalis, todėl šis įrodymas neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti byloje esantys įrodymai. Ieškovei buvo siūloma byloje skirti teismo ekspertizę, tačiau ieškovė šia galimybe nepasinaudojo. Pateikdamos automobilio remonto sąmatas, kiekviena įmonė už nurodytą kainą įsipareigojo automobilį suremontuoti, taigi tokios būtinos remonto išlaidos laikytinos realiomis. Toks draudimo išmokos apskaičiavimo būdas ir pagal suformuotą teismų praktiką laikomas teisingu ir sąžiningu (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-131-230/2020; Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-352-601/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-691-924/2019, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1 706-585/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2298-661/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad iš pateiktų remonto sąmatų matyti, kad UAB „Autobroliai“ ir UAB „Temis“ remonto ir dažymo darbų valandinis įkainis yra 25 Eur, UAB „Delondas“ – 24 Eur. Autoservisų sąmatose nurodyti valandiniai darbų įkainiai atspindi realius (faktinius) darbų įkainius, t. y. autoservisų sąmatos yra realūs komerciniai pasiūlymai, už kuriuose nurodytas darbų kainas galėtų būti sutvarkytas ginčo automobilis. Sąmatose nurodyti įkainiai yra individualizuoti (priklausomai nuo darbų apimties, automobilio markės ir kt.). Vertinimo ataskaitoje nurodytas žymiai didesnis remonto darbų (28,04 Eur) ir dažymo darbų (28,74 Eur) įkainis, tačiau ataskaitoje nėra jokių duomenų ir paaiškinimų, kokiu pagrindu yra nustatyti tokie įkainiai. Teismas sutinka su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad nepriklausomo vertintojo ataskaitoje nurodytas nuostolių dydis yra hipotetinis, nepagrįstas dokumentais, kurie patvirtintų, jog transporto priemonės remonto kaštai yra būtent tokie, kokie nurodyti pateiktoje ataskaitoje. Ieškovui šioje dalyje neįrodžius vertintojo kainų skaičiavimo pagrįstumo, teismas vadovaujasi atsakovės sąmatoje pateiktais įkainiais.

25.       Apibendrinant tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad vertinimo ataskaita neturi didesnės įrodomosios galios, negu kiti byloje esantys įrodymai – šiuo atveju automobilių remonto paslaugas teikiančių įmonių pateiktos sąmatos. Ieškovė nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų, išskyrus minėtą vertinimo ataskaitą, patvirtinančių, kad autoservisų sąmatose yra parinktos netinkamos detalės, o paskaičiuotos būtinos remonto išlaidos nėra pakankamos, kad draudžiamojo įvykio metu apgadinto turto vertė būtų atkurta į buvusią iki draudžiamojo įvykio, taip pat nesinaudojo procesine teise dėl ekspertizės skyrimo byloje.

26.       Pažymėtina, ir tai, kad šiuo atveju, kai ieškovė neremontuoja automobilio, būtent dėl jos pasirinkimo nėra galimybės nustatyti faktinių (realių) remonto išlaidų, todėl būtinąsias remonto išlaidas atsakovė turi nustatyti pasitelkdama Taisyklių 13 punkte nustatytus būdus, vienas iš kurių yra įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateikti šio turto remonto išlaidų skaičiavimai. Ieškovė ieškinyje nenurodė jokių objektyvių, pagrįstų aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti automobilių remonto paslaugas teikiančių įmonių paskaičiavimais, šių įmonių suinteresuotumu veikti ieškovės nenaudai. Teismas sprendžia, kad būtent įmonės, kurios teikia automobilių remonto paslaugas ir kurių tai yra kasdienis darbas, gali pateikti pakankamai objektyvų paskaičiavimą dėl automobilio remonto sąnaudų, todėl abejoti jų pateiktomis remonto sąmatomis nėra pagrindo. Taigi atsakovė visiškai pagrįstai, gavusi iš automobilių remonto paslaugas teikiančių įmonių remonto sąmatas, pasirinko šių išlaidų vidurkį, nustatydama būtinųjų remonto išlaidų dydį draudimo išmokai išmokėti. Įvertinus įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo nepagrįstas, todėl atmetamas.

27.       Ieškovas teigia, jog draudikas turi kompensuoti 100 Eur vertinimo ataskaitos parengimo išlaidas, likusią 100 Eur dalį atsakovas kompensavo gera valia. Šios išlaidos yra nuostoliai, susiję su žalos įvertinimu pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą. TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per šio įstatymo nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Be to, nukentėjęs asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo. Taigi, dėl turto vertinimo patirtos išlaidos TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu atlyginamos tais atvejais, kai draudikas neįvykdė savo pareigos apžiūrėti turtą. Šiuo atveju nekilo ginčo, kad atsakovė tinkamai įvykdė pareigą laiku apžiūrėti ieškovės transporto priemonę. Ieškovės transporto priemonės apžiūrą atliko atsakovės vertintojas, kuris padarė automobilio apgadinimų fotonuotraukas, pagal kurias atsakovė nustatė žalos sąmatą. Ieškovas neginčijo apžiūros būdo, nenurodė, kad apžiūra buvo atlikta netinkamai, kad ne visi apgadinimai buvo užfiksuoti. Ieškovė, nesutikdama su paskaičiuotu žalos dydžiu, nesikreipė į atsakovę dėl žalos perskaičiavimo (automobilio papildomos apžiūros), o iš karto kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją, kas laikytina, kaip nepakankamas bendradarbiavimas iš ieškovės pusės. Taigi, atsakovė nevengė apžiūrėti ieškovei priklausančios transporto priemonės bei nepažeidė jai TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, todėl nėra pagrindo ieškovei priteisti 100 Eur turto vertinimo išlaidų. Be to, atmetus ieškinio reikalavimo dalį, grindžiamą šia ataskaita, minėtas reikalavimas atmestinas ir šiuo pagrindu.

28.       Ieškinį atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

priimti ieškovės UAB „Eko granulės“ atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo priteisti 1100 Eur patirtų nuostolių už pakaitinio automobilio nuomą ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Kitą ieškinio dalį  atmesti.

Grąžinti UAB „Eko granulės“, juridinio asmens kodas 303428016 , 18,56 Eur (aštuoniolika eurų 56 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. rugpjūčio 26 d. Perlo terminale.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                  Rita Liukaitytė