Administracinė byla Nr. eA-1215-821/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05254-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. (S. M.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas S. M. (pastaba: vardas patikslintas pagal bylos medžiagoje esančius dokumentus, įskaitant asmens tapatybės kortelės kopiją) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 24S160693 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą? suteikti prieglobsti? Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. pareiškėjas kilmės valstybėje sulaukė grasinimų nužudyti iš savo buvusios merginos F. R. (pastaba: bylos medžiagoje šeimos pavardė nurodyta skirtingai, įskaitant R., R., R.; toliau pavardė nurodoma pagal mirties liudijimo vertimą į lietuvių kalbą) brolio H. (H.). Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), minėta mergina – (duomenys neskelbtini), be to, jie turėjo intymių santykių, kurie kilmės šalyje draudžiami, t. y. pareiškėjas kaltinamas atėmęs garbę. F. dėl to buvo nužudyta, o pareiškėjas buvo sunkiai sumuštas, jo ieškoma, grasinama jo šeimai. Policija jam nepadėjo;
2.2. atsakovas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-3245-860/2022, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį ir priėmė Sprendimą. Atsakovas tik iš dalies įvykdė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintame Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) ir minėtame teismo sprendime įtvirtiną įpareigojimą surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją, t. y. dauguma surinktos informacijos yra orientuota į garbės nusikaltimų vykdymą prieš moteris ir tik dalis susijusi su pareiškėju. Be to, atsakovo nurodytuose informacijos šaltiniuose nustatyta, kad (duomenys neskelbtini);
2.3. atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjui galinčią kilti persekiojimo grėsmę. Pareiškėjas buvo paaiškinęs atsakovui aplinkybes apie F. brolio ir kitų asmenų atvykimą į jo namus, grasinimą nužudyti bei policijos pagalbos nesuteikimą. Pareiškėjas vėliau informavo atsakovą apie savo brolio nužudymą ir savo įsitikinimą, jog tai padarė F. brolis H.. Nurodytos aplinkybės apie tai, kad net po pareiškėjo išvykimo jo šeima patyrė grasinimus, nužudymą, patvirtina pareiškėjo baimę būti persekiojamam;
2.4. pareiškėjo pasakojimą tinkamai įvertinus kilmės valstybės informacijos kontekste, akivaizdu, kad yra vykdomas pareiškėjo persekiojimas dėl jo priskyrimo socialinės grupei, o teisėsaugos institucijos nėra pajėgios / nenori jo apsaugoti bei suteikti veiksmingą ir ilgalaikio pobūdžio apsaugą. Atsakovas nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjas kilmės valstybėje nebuvo ir nebus persekiojamas dėl nurodytų aplinkybių, taip pat kad jis neatitinka kriterijų papildomai apsaugai gauti.
3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Sprendimas buvo priimtas, nustačius, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų pabėgėlio statusui suteikti, taip pat papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo
87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Atliekant pakartotinį tyrimą, buvo įvertinti ne tik pareiškėjo paaiškinimai, bet ir kilmės valstybės informacija;
4.2. pareiškėjas nenurodė nė vieno savarankiško šaltinio, galinčio paneigti atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją apie vyrų padėtį ir pan. Atsakovo nurodytuose šaltiniuose daugiausiai dėmesio kreipiama į moterų, susidūrusių su kaltinimais, likimus, nes būtent jos daugiausiai susiduria su „nužudymais dėl garbės“. Remiantis šiais šaltiniais, vyrai, su kuriais bendraudama moteris „suteršė šeimos garbę“, dažniausiai išvengia mirties arba patiria fizinį smurtą bei grasinimus. Iš esmės „garbės nužudymas“ numato tik „nusikaltusios“ moters gyvybės atėmimą;
4.3. pareiškėjas nepateikė duomenų, paneigiančių atsakovo vertinimą, kad pareiškėjo persekiotoju yra laikytinas vien H. R., o ne visa R. šeima. Pats pareiškėjas teigė, jog jis neturi priešiškų santykių su kitais R. šeimos nariais, jis dokumentus apie F. R. mirtį gavo jos dėdės dėka, jį iš H. įvykdyto pagrobimo išlaisvino jos tėvas. Be to, tyrimo metu nenustatyta, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras yra nulemtas „konvencinių“ priežasčių. Pareiškėjas šiuo atveju kreipėsi į kilmės valstybės teisėsaugą (pateikė tai patvirtinančius dokumentus) ir dėl nusikaltimo prieš jį buvo pradėtas tyrimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prielaida, kad pareiškėjas kilmės valstybėje negalėtų gauti veiksmingos apsaugos nuo H. persekiojimo, nėra pakankamai pagrįsta;
4.4. pareiškėjas selektyviai cituoja minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo
2022 m. balandžio 11 d. sprendimą ir netinkamai interpretuoja teismo nustatytas aplinkybes;
4.5. pareiškėjas per apklausą pateikė tik savo nuomonę, jog jo brolio žūtis yra susijusi su H. R., tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų;
4.6. teisės aktai neįpareigoja Departamento rinkti bei vertinti informaciją visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais. Šiuo atveju buvo surinkta pakankamai informacijos apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat atliktas vertinimas dėl pareiškėjo ir jo galimybės gauti kilmės valstybėje teikiamą apsaugą.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. M. skundą.
6. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir, ištyręs įrodymų visumą byloje, nustatė šias ginčui išspręsti svarbias aplinkybes:
6.1. pareiškėjas (duomenys neskelbtini) išvyko iš kilmės valstybės, 2021 m. rugpjūčio 1 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir 2021 m. rugsėjo 6 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį;
6.2. pareiškėjas prašyme suteikti prieglobstį nurodė, jog jis išvyko iš kilmės valstybės, nes: jam gresia pavojus ir jis ieško saugumo; jį persekioja kaimo gyventojai, skiriasi jo religinės kryptys; jis yra (duomenys neskelbtini), o kaimo bendruomenė – (duomenys neskelbtini) ir jo mergina buvo (duomenys neskelbtini) ; išvykimo pirma priežastis yra religija, o kita priežastis – jo merginos broliai rado telefone pareiškėjo nuotrauką ir pagrasino jį nužudyti; merginos šeima jį buvo pagrobusi ir kankino; merginos brolis H. R. anksčiau nužudė savo žmoną ir nužudė jo merginą. Pareiškėjas savo prašymą motyvavo baime grįžti į kilmės valstybę dėl ten esančio privataus asmens, išpažįstančio (duomenys neskelbtini) religinę kryptį ir siekiančio įvykdyti „garbės nužudymą“, keliamos realios grėsmės pareiškėjo gyvybei;
6.3. (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina faktinę aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) F. R., (duomenys neskelbtini), mirė namuose nenatūralia mirtimi;
6.4. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įrašų nustatyta, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apmokėjo jam suteiktos skubios medicininės pagalbos išlaidas, apsilankymo tipas: sunkus kūno ir kairės akies sužeidimas, diskomfortas, karščiavimas;
6.5. iš (duomenys neskelbtini) Pirminės informacijos pranešimo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) policijos komisariate (duomenys neskelbtini) užregistruotas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal raštu gautą pranešėjo laišką dėl jo įkalinimo ir sužeidimo (duomenys neskelbtini) kolonijoje, kuriuo kaltinamas H. R., A. R. sūnus, gyvenantis: (duomenys neskelbtini) kolonijoje, kitų trijų ūkininkų vardai nežinomi;
6.6. iš (duomenys neskelbtini) policijos komisariato rašto, patvirtinto (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog pareiškėjo kilmės valstybės policijos komisariatas patvirtino, kad pareiškėjo patirtas incidentas buvo tikras ir užregistruotas policijos komisariato įrašuose, kaltinimas (duomenys neskelbtini) yra teisingas ir tikras;
6.7. prieglobsčio (pabėgėlio statuso, papildomos apsaugos) suteikimo pareiškėjui klausimas buvo sprendžiamas pakartotinai, po to, kai įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu (administracinės bylos Nr. eI3-3245-860/2022, teisminio proceso Nr. 3-61-3-00703-2022-9) buvo panaikintas Departamento 2022 m. sausio 25 d. sprendimas
Nr. 22S61064. Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtame sprendime konstatavo prejudicinės reikšmės šiai bylai teisingai išspręsti turinčias aplinkybes, jog: „atsakovas neatkreipė dėmesio, kad pareiškėjas taip pat nurodė, jog pareiškėjui gresia pavojus ne tik dėl to, jog jis buvo (duomenys neskelbtini), o mergina (duomenys neskelbtini), bet ir dėl to, jog jis „atėmė“ garbę iš merginos šeimos. <...> Vadinasi, akivaizdu, kad pareiškėjas jam kylančią grėsmę sieja ne tik su religinėmis nuostatomis, bet ir su garbės atėmimu merginos šeimai bei dėl to jam gresiančia mirtimi.“; „Sprendime iš viso nėra analizuojamos nusikaltimų dėl garbės sąlygos ir aplinkybės bei tuo klausimu esama situacija pareiškėjo kilmės valstybėje, jo gyvenamojoje vietoje ir pan. <...> nieko nėra pasisakyta dėl garbės nusikaltimų. <...> šios aplinkybės turėjo būti vertinamos kartu su pareiškėjo pateiktais įrodymais. Pareiškėjas atsakovui pateikė duomenis apie pareiškėjo draugės nužudymą. Tai yra buvo pateiktas mirties liudijimas, kuriame nurodyta, kad F. R. mirė namuose, nenatūralia mirtimi. Nors atsakovas padarė išvadą, kad mažai tikėtina, jog H. nužudė savo seserį dėl to, kad ji draugavo su prieglobsčio prašytoju, tačiau teismo vertinimu, jeigu šios aplinkybės būtų vertinamos kilmės valstybės informacijos kontekste, kiek tai siejama su garbės nužudymais, galimai būtų padaryta ir kitokia išvada. Juo labiau, kad pareiškėjo nurodomi įvykiai (bei pateikti juos patvirtinantys įrodymai) laiko atžvilgiu yra labai artimi, t. y. pareiškėjas buvo sumuštas draugės F. brolio dėl jų artimų santykių (duomenys neskelbtini), pareiškėjo draugė F. mirė ne natūralia mirtimi (tikėtina, kaip pareiškėjas teigia, buvo nužudyta brolio) (duomenys neskelbtini), pats pareiškėjas iš šalies, kaip jis nurodo, pabėgo tų pačių metų birželio mėnesį. Tad Migracijos departamentas privalo surinkti pareiškėjo kilmės valstybės informaciją apie garbės atėmimo sąlygas, garbės nusikaltimus ir baudžiamumą, šalies poziciją tuo klausimu, t. y. ar yra toleruojami nusikaltimai dėl garbės, ar asmenys gali tikėtis valstybinės apsaugos nuo persekiojimo ir grasinimų dėl garbės atėmimo, ar asmenys gali išvengti tokios grėsmės persikeldami į kitą kilmės valstybės vietą ir pan. Tik surinkus minėtus duomenis galima daryti atitinkamas išvadas dėl pareiškėjo nurodomų jam kylančių grėsmių bei vertinant, ar pareiškėjui galėtų būti taikoma tarptautinė apsauga. Antra, būtina įvertinti pareiškėjo apklausoje padarytas akivaizdžias vertimo iš anglų kalbos klaidas dėl bylai svarbių aplinkybių. Pažymėtina, kad apklausos transkripcijoje nurodyta, kad: „Iš mūsų šeimos nebuvo problemų, mes nusiteikę geranoriškai, bet jos brolis buvo prieš. Ir, beje, jis yra narkomanas. Ir kaip neseniai sužinojau, jis dėl to mirė, pats nusižudė“ (apklausos transkripcijos 2 lapas), tačiau apklausos transkripcijos vertimas skiriasi su anglų kalba vertėjo pasakytų žodžių. <...> Pareiškėjas ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis nesakė, jog draugės brolis nusižudė. Priešingai jis teigė, kad draugės brolis nužudė savo žmoną ir seserį. Taigi, akivaizdu, kad buvo atliktas netikslus pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertimas, kas galėjo sąlygoti ir netinkamų išvadų skundžiamame sprendime padarymą.“; „<...> iš bylos matyti, kad pareiškėjas, priešingai nei nurodyta atsakovo Sprendime, teigė, kad jam net būnant (duomenys neskelbtini), jo merginos brolis H. ateidavo į jo tėvų namus, ieškodavo jo, grasindavo susidorojimu ir telefonu siuntinėdavo grasinančias žinutes, nors pareiškėjas net keletą kartų keitė telefono numerį; taip pat pareiškėjas teigė, kad jo brolis susilaukė grasinimų dėl to, kad jam padėjo pabėgti. Primintina, kad pareiškėjas iš savo šalies į (duomenys neskelbtini) išvyko būtent po jo nurodomų įvykių, t. y. (duomenys neskelbtini). Tad akivaizdu, kad pareiškėjas iš esmės teigia, jog jam visą tą laikotarpį buvo grasinama, tuo tarpu Migracijos departamento Sprendime šios aplinkybės nurodytos visiškai priešingai bei jų pagrindu (t. y. klaidingai nustatytų aplinkybių) daromos išvados“;
6.8. ginčijamame Sprendime Departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso, papildomos apsaugos). Iš Sprendimo matyti, jog jis yra išsamiai motyvuotas, jo turinys išdėstytas 13 lapų, priimtas atsižvelgus ne tik į esminius prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimui aspektus, pašalinus minėtame teismo sprendime konstatuotus pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį tyrimo trūkumus, įvertinus naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, taigi, išsamiai ištiriant ir pateikiant argumentus iš esmės dėl visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių.
7. Teismas, ištyręs Sprendimo turinį, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus bei teismo posėdyje duotus paaiškinimus bei visą kitą byloje surinktų įrodymų visumą, nenustatė pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, jog atsakovas nepašalino minėtame 2022 m. balandžio 11 d. teismo sprendime nurodytų trūkumų. Sprendime yra užfiksuota ir Departamento išanalizuota pareiškėjo kilmės valstybės informacija (su nuorodomis į informacijos šaltinius) apie „garbės nusikaltimus“ ir baudžiamumą už juos, „garbės atėmimo“ sąlygas bei valstybės institucijų poziciją į šiuos dėl religinių įsitikinimų vykdomus nusikaltimus ne tik prieš moteris, bet ir prieš vyrus. Vien tai, jog Sprendime moterų padėtis ginčui aktualiu klausimu yra pateikiama plačiau nei vyrų, nepaneigia aplinkybės, kad Departamentas vertino visą jam prieinamą kilmės informaciją apie vykdomus „garbės nusikaltimus“ ir jų keliamą grėsmę šios valstybės piliečiams. Pareiškėjas, ginčydamas minėtas aplinkybes, iš esmės rėmėsi tik savo subjektyviomis Departamento surinktos kilmės valstybės informacijos interpretacijomis, tačiau nepateikė Departamento surinktą kilmės valstybės informaciją bei jos pagrindu Departamento padarytas išvadas paneigiančių duomenų / įrodymų.
8. Teismas nurodė, kad Sprendime yra detaliai vertinama pareiškėjo individuali situacija, įvertinta potenciali grėsmė pareiškėjo gyvybei ne tik dėl religinių nuostatų ((duomenys neskelbtini)), tačiau ir intymių santykių, kaip pagal pareiškėjo religines nuostatas smerktinų / nusikalstamų, turėjimo su kitos religinės pakraipos mergina ((duomenys neskelbtini)), t. y. „garbės atėmimu“ merginos šeimai ir dėl to galimos mirties grėsme. Sprendime išanalizuotos „garbės nusikaltimų“ sąlygos ir aplinkybės, pareiškėjo situacija kilmės valstybėje ir jo gyvenamojoje vietovėje. Sprendime taip pat įvertintos F. R. nenatūralios mirties aplinkybės kilmės valstybės informacijos apie „garbės nužudymus“ kontekste. Įvertintos aplinkybės, jog pareiškėjui kilmės valstybėje grasinantis privatus asmuo yra gyvas ir pareiškėjui grasina. Visos šios aplinkybės iš esmės rodo, jog minėtame 2022 m. balandžio 11 d. teismo sprendime konstatuoti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo trūkumai buvo pašalinti.
9. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad nagrinėjamu atveju kilmės valstybė negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos pareiškėjui nuo privataus asmens H. R., grasinančio „garbės nužudymu“, persekiojimo, kadangi iki šiol nenuteisė jo pagal pareiškėjo kreipimąsi į policiją (duomenys neskelbtini) metais, jis iki šiol yra laisvėje bei grasina pareiškėjui. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) oficialiai pranešė (duomenys neskelbtini) policijai apie galimai nusikalstamus H. R. veiksmus prieš pareiškėją, t. y. jo pagrobimą ir kankinimą, bei kad dėl šių veikų buvo pradėtas tyrimas. Taigi, kilmės valstybės teisėsaugos institucijos ne tik kad neatsisakė, tačiau akivaizdžiai (oficialiai) sutiko pareiškėjui suteikti teisinę apsaugą nuo H. R. nusikalstamų veiksmų. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą (be kita ko, Įstatymo 86 str. 2 d., 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva) 6 str.) bei į nustatytas aplinkybes, kad kilmės valstybės teisėsaugos institucijos akivaizdžiai (oficialiai) sutiko suteikti pareiškėjui teisinę apsaugą, o į bylą nepateikti įrodymai, jog kilmės valstybė nutraukė pradėtą tyrimą ar kitokiu būdu atsisakė suteikti teisinę apsaugą pareiškėjui nuo H. R. nusikalstamų veiksmų, pritarė atsakovo išvadai, jog nagrinėjamu atveju prielaida, kad kilmės valstybėje pareiškėjas negalėtų gauti veiksmingos apsaugos nuo H. R. persekiojimo, nėra pakankamai pagrįsta. Taigi, Sprendime buvo pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo individualiu atveju nėra vienos iš būtinųjų prieglobsčio (pabėgėlio statuso) suteikimo sąlygų – valstybės apsaugos neprieinamumo, kai potenciali grėsmė kilmės valstybėje kyla iš privataus asmens.
10. Teismas dėl pareiškėjo paaiškinimų, susijusių su jo brolio nužudymu, pažymėjo, kad, vertinant kilmės valstybės informacijos kontekste, matyti, jog „garbės nužudymai“ yra nukreipti į „garbę atėmusio“ asmens nubaudimą, o ne visos tokio asmens šeimos nubaudimą. Be to, į bylą nepateikta nė vieno įrodymo, kuris bent tikėtinai leistų manyti, jog pareiškėjo brolis galėjo būti nužudytas. Šie argumentai laikytini subjektyviais pareiškėjo samprotavimais, kurie atmestini.
11. Teismas dėl pareiškėjo paaiškinimų apie H. R. grasinimus po jo išvykimo iš kilmės valstybės nurodė, jog atsakovas Sprendime pripažino materialiuosius faktus, kad H. R. yra gyvas ir pareiškėjas patyrė iš jo grasinimus, kankinimus, sužalojimus. Sprendime yra analizuotos pareiškėjo išvykimo į (duomenys neskelbtini) bei buvimo joje 3 metus aplinkybės. Taigi, Sprendimas buvo priimtas privataus asmens – H. R. – keliamos grėsmės pareiškėjui kontekste, tai galima aiškiai identifikuoti iš Sprendimo turinio. Vien ta aplinkybė, jog Sprendime visos aplinkybės nebuvo aptartos tiek detaliai, kaip pageidauja pareiškėjas, nepaneigia Departamento atlikto tyrimo objektyvumo ir išsamumo bei Sprendimo motyvuotumo.
12. Teismas akcentavo, kad Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Iš Sprendimo turinio matyti, jog Departamentas atliko išsamų kilmės valstybės situacijos tyrimą pareiškėjo papildomos apsaugos poreikį galinčių nulemti kriterijų aspektu. Atsakovas, detaliai įvertinęs informaciją apie saugumo incidentus, konstatavo, kad kilmės valstybėje vyksta keli ginkluoti konfliktai, bei pareiškėją vertino kaip civilį, kadangi nebuvo nustatyta, jog jis dalyvavo kuriame nors iš kilmės valstybėje vykstančių ginkluotų susirėmimų. Departamentas įvertino duomenis apie (duomenys neskelbtini) teritorijoje žmonių gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei (dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams) kylančias grėsmes pagal pareiškėjo individualią situaciją – paskutinę gyvenamąją vietą kilmės valstybėje, kuriame smurto lygis nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo jame pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei kiltų rimta ir asmeninė grėsmė. Teismas, atsižvelgęs į Sprendime aptartą Departamento veiksmų, atliktų siekiant išspręsti papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo klausimą, apimtį, bei byloje iš esmės nesant jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Sprendime nurodytus duomenis apie saugumo situaciją (duomenys neskelbtini) krašte, sutiko su Departamento išvada, jog nenustatyta galimos prievartos grėsmės tikimybė, pareiškėją grąžinus į kilmės valstybę (būtų įvykdyta mirties bausmė, jis būtų kankinamas, patirtų žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir pan.), todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
13. Teismo vertinimu, Departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog jo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta papildoma pareiškėjo apklausa, detaliai analizuoti ir įvertinti visi esminiai argumentai. Atsakovas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, atliko papildomą vertinimą, siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prašymo suteikti prieglobstį bei priėjo prie pagrįstos išvados, jog pareiškėjas neatitinka įstatyme numatytų sąlygų dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas turi pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jeigu grįžtų į kilmės valstybę, kadangi byloje surinkti duomenys patvirtina, jog kilmės valstybės teisėsaugos institucijos teikia jam teisinę apsaugą nuo H. R. persekiojimo. Atsakovas surinko aktualią kilmės valstybės informaciją ir ją išdėstė Sprendime. Surinkta informacija buvo aktuali pareiškėjo pasakojimui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jam galėtų kilti grėsmė dėl „konvencinių“ priežasčių.
14. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nurodė vienintelę grėsmės priežastį – privataus asmens H. R. grasinimus, tačiau tarptautinė apsauga nėra taikoma dėl privačių konfliktų, kai asmeniui suteikiama kilmės valstybės valdžios / teisėsaugos institucijų veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kilmės valstybėje pasinaudojo tokia apsaugos galimybe, kilmės valstybė patvirtino ją teikianti.
15. Teismas priėjo prie išvados, kad Departamentas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo situaciją, įvertino visus tiek pareiškėjo pateiktus, tiek Departamento surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas. Pareiškėjas byloje nepateikė įrodymų, galinčių paneigti Sprendimo motyvus bei pareiškėjo situacijos vertinimą, priimtą sprendinį bei jų atitiktį pritaikytiems teisiniams pagrindams. Sprendimas yra aiškus, konkretus, detaliai motyvuotas, t. y. atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Taigi, nėra pagrindo panaikinti Sprendimą.
III.
16. Pareiškėjas S. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo:
17.1. priešingai nei vertino teismas, atsakovas tik iš dalies įvykdė Tvarkos apraše ir minėtame 2022 m. balandžio 11 d. teismo sprendime įtvirtintą įpareigojimą surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją;
17.2. išvada, kad kilmės valstybės teisėsaugos institucijos akivaizdžiai (oficialiai) sutiko teikti pareiškėjui teisinę apsaugą nuo H. R. nusikalstamų veiksmų ir ši aplinkybė paneigia pareiškėjo atitiktį pabėgėlio statuso suteikimo kriterijams, yra nesuderinama nei su faktine bylos medžiaga, nei su kilmės valstybės informacija, nei su pabėgėlio statuso suteikimo sąlygomis. Pareiškėjas buvo paaiškinęs Departamentui aplinkybes apie F. brolio su kitais asmenimis atvykimą į jo namus, grasinimą nužudyti bei policijos pareigūnų neveikimą, tačiau atsakovas ir teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl teisėsaugos institucijų neveiksmingumo. Net ir po ikiteisminio tyrimo dėl pareiškėjo sumušimo inicijavimo H. R. nebuvo pritaikytos jokios realios priemonės, kurios užkardytų jo tolesnius pavojingus veiksmus, taip pat teisėsaugos institucijos neapsaugojo pareiškėjo merginos ir brolis ją nužudė, bet jis už tai nebuvo nubaustas. Taigi, asmuo, kuris buvo panašioje situacijoje kaip pareiškėjas, nebuvo apsaugotas nuo persekiojimo, o po jos nužudymo nužudymą įvykdęs asmuo nepatyrė baudžiamojo persekiojimo, kas yra suderinama su kilmės valstybės informacija apie teisėsaugos institucijų nesugebėjimą apsaugoti garbės nusikaltimų aukas nuo persekiojimo ir nubausti asmenis, padariusius šiuos nusikaltimus;
17.3. atsakovas ir teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie po pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės besitęsiančius H. grasinimus jam ir jo šeimai, jo brolio nužudymą. Atsakovas privalėjo įvertinti šias aplinkybes baimės patirti persekiojimo veiksmus pagrįstumo kontekste, tačiau Sprendime apie tai nepasisakyta.
18. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas iš esmės pakartoja savo skundo argumentus, bet nenurodo konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų nagrinėjant jo skundą ir nepateikia duomenų, galinčių paneigti atsakovo ir teismo padarytas išvadas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 24S160693, kuriame nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
21. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skunde išdėstytų nusiskundimų pagrįstumo, nustatė nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir atsakė į pagrindinius administracinės bylos proceso šalių argumentus. Teismas patikrino bylą esminiais aspektais, t. y. ar byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Sprendime buvo įvertinta pareiškėjui galinti kilti grėsmė dėl religinių nuostatų ((duomenys neskelbtini)) ir dėl santykių su kitos religinės pakraipos mergina ((duomenys neskelbtini)), t. y. „garbės atėmimo“, pareiškėjo individuali situacija buvo tinkamai įvertinta aktualios kilmės valstybės informacijos kontekste, bei pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų pabėgėlio statusui gauti (pareiškėjo persekiotojas yra privatus asmuo ir nenustatyta, kad kilmės valstybė negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos pareiškėjui nuo šio persekiotojo), taip pat papildomos apsaugos suteikimo kriterijų (pareiškėjo paskutinėje gyvenamojoje vietoje kilmės valstybėje smurto lygis nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo joje pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei kiltų rimta ir asmeninė grėsmė). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, mano, kad teismas visapusiškai neišnagrinėjo šios bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, nusprendžia tik papildyti tikrinamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
23. Pagal Ženevos konvencijos (t. y. 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu) 1 straipsnio A dalies
2 punktą, terminas „pabėgėlis“ nusako asmenį, kuris, be kita ko, dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba.
24. Europos Sąjungos Taryba, konstatavusi, be kita ko, kad yra būtina įvesti bendrus prieglobsčio prašytojų pripažinimo pabėgėliais pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnį kriterijus (Direktyvos konstatuojamosios dalies 17 p.), taip pat turėtų būti nustatyti būtiniausi papildomos apsaugos statuso apibrėžimo ir apibūdinimo turinio standartai; papildoma apsauga turėtų papildyti Ženevos konvencijoje numatytą pabėgėlių apsaugą (Direktyvos konstatuojamosios dalies 24 p.), priėmė Direktyvą, kurios tikslas – nustatyti būtiniausius trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, ir suteikiamos apsaugos pobūdžio standartus (Direktyvos 1 str.).
25. Direktyvos 6 straipsnyje nurodyta, kad persekiojimo vykdytojais ar didelės žalos darytojais gali būti: a) valstybė; b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos; c) nevalstybiniai subjektai, jei galima įrodyti, kad a ir b punktuose minimi vykdytojai ir darytojai, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti apsaugos nuo persekiojimo arba didelės žalos, kaip apibrėžta 7 straipsnyje.
26. Pagal Direktyvos 7 straipsnio 1 dalį, apsaugą nuo persekiojimo ar didelės žalos gali suteikti tik: a) valstybė arba b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, jei jos nori ir gali pasiūlyti apsaugą pagal 2 dalį. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos turi būti veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio. Tokia apsauga paprastai suteikiama, kai 1 dalies a ir b punktuose minimi apsaugos teikėjai imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar didelei žalai, inter alia (be kita ko), taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimo ar didelei žalai nustatyti, persekioti dėl veiksmų, kurie laikomi persekiojimu arba didele žala, ir nubausti už juos, ir kai prašytojas turi galimybę naudotis tokia apsauga.
27. Direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad persekiojimo veiksmai pagal Ženevos konvencijos 1A straipsnį turi būti: a) pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma tų teisių, kurių negalima varžyti pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį; arba b) įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kurie yra pakankamai sunkūs, kad veiktų asmenį panašiai kaip minėta a punkte. Direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad persekiojimo veiksmai pagal šio straipsnio 1 dalį inter alia (be kita ko, įskaitant) gali būti tokios formos: a) fizinio ir psichologinio smurto veiksmai, įskaitant seksualinį smurtą; b) teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba taikomos diskriminuojant;
c) persekiojimas ar baudimas, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis; <...>.
28. Direktyvos 10 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti faktoriai, į kuriuos atsižvelgia valstybės narės, vertindamos persekiojimo priežastis, tarp jų d punkte – grupe laikoma tam tikra socialinė grupė, kurioje visų pirma: tos grupės nariai turi tas pačias prigimtines savybes ar bendrą istoriją, kurios negalima pakeisti, arba turi tas pačias savybes ar įsitikinimus, kurie yra tokie svarbūs to asmens tapatumui ar sąžinei, kad jis negali būti verčiamas jų atsisakyti; ta grupė turi individualų tapatumą atitinkamoje šalyje, nes aplinkinės visuomenės suvokiama kaip skirtinga; <...>.
29. Įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuriuo yra įgyvendinama, be kita ko, Direktyva, nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).
30. Pagal Įstatymą, papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo
86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).
31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
32. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
33. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-4046-438/2018).
34. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 6 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį grindė tuo, jog jam kilmės valstybėje kyla pavojus dėl kaimo gyventojų persekiojimo: 1) pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), o kaimo bendruomenę sudaro (duomenys neskelbtini); 2) pareiškėjas bendravo su mergina, kuri buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, kai merginos šeimos nariai sužinojo apie jų bendravimą, jie pagrasino jį nužudyti, pagrobė, kankino, o merginos brolis nužudė savo žmoną ir vėliau nužudė jo merginą.
35. Pareiškėjas per 2021 m. lapkričio 9 d. apklausą paaiškino, kad:
35.1. pareiškėjas ir F. R. susipažino (duomenys neskelbtini) mėn., jų santykiai tęsėsi apie vienerius metus. Kai F. brolis H. R. sužinojo apie jų santykius, jis atėmė iš jos pareiškėjo duotą telefoną, pradėjo ją mušti, nes ji palaikė santykius su (duomenys neskelbtini), taip pat užsiėmė seksu;
35.2. pareiškėjas ir F. paskutinį kartą susitiko (duomenys neskelbtini) d. Tą dieną H. atsekė paskui F. ir, kartu su kitais vyrais, pagrobė pareiškėją. Pareiškėjas buvo mušamas apie 1,5 valandos, iki kol atėjo jų tėvas A. R. ir jį paleido. Pareiškėjas iškart nuvyko į policiją, taip pat susisiekė su savo tėvu ir broliu, kurie jį vėliau nuvežė į ligoninę. Kitą dieną H. ir kiti vyrai, apsiginklavę, atvyko į pareiškėjo namus ir pagrasino jį nužudyti, nes pareiškėjas atėmė iš jų šeimos garbę. Kitą kartą H. užpuolė jį gatvėje. Rajone, kuriame gyveno pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) yra labai stiprūs, turtingi, todėl policija nesikišo į šią problemą, neapklausė H. ir nepradėjo dėl jo bylos. Dėl grėsmės pareiškėjas negalėjo niekur išeiti, mokytis, todėl jo tėvas pasiūlė jam pabėgti iš šalies;
35.3. pareiškėjas (duomenys neskelbtini) mėn. viduryje pabėgo į (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas galimybe išvykti į (duomenys neskelbtini), ir joje liko, pasibaigus leidimui. Pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini), iš savo tėvo sužinojo, kad H. nužudė F., taip pat anksčiau labai žiauriai užmušė savo žmoną. H. ir toliau grasindavo nužudyti pareiškėją, daugiausiai per kitus žmones, vieną kartą buvo atėjęs į pareiškėjo šeimos namus. Pareiškėjo tėvas pranešė pareiškėjui, kad policija ieško H., bet jis pasislėpė. Pareiškėjas nežinojo, ar dėl F. nužudymo įvyko koks nors procesas, nes jis neturėjo jokių ryšių su jos šeima;
35.4. pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes joje nesijautė saugus, neturėjo jokių žmogaus teisių. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2021 m. rugpjūčio 2 d.
36. Pareiškėjas per 2024 m. vasario 26 d. apklausą papildomai paaiškino, kad:
36.1. pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) genčiai. Ši gentis yra labai didelė, garsi, vieninga. (duomenys neskelbtini) gentyje dauguma yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo šeimoje dalis narių mėgsta (duomenys neskelbtini), kita dalis – nemėgsta. Pareiškėjo tėvai žinojo apie jo santykius su F. ((duomenys neskelbtini)) ir nebuvo labai priešiškai nusistatę;
36.2. pareiškėjo santykiai su F. prasidėjo nuo pokalbių telefonu, vėliau jie pradėjo susitikinėti. Kai F. motina sužinojo, jog jie bendrauja, ji įspėjo pareiškėją laikytis atokiau nuo jos dukters, nes, jeigu sužinos tėvas arba šeima, jam nebus gerai. Pareiškėjas svarstė galimybę susituokti su F., bet suprato, jog jis negaus pritarimo iš jos šeimos (genties). Kai F. brolis pamatė pareiškėjo duotą telefoną ir rado jame pareiškėjo nuotraukas, situacija labai pablogėjo. H. buvo piktas, žiaurus žmogus, kurio bijojo net jo paties tėvai. Pareiškėjo ir F. nesėkmę lėmė būtent šis vaikinas, kuris sumušė pareiškėją, nužudė F. ((duomenys neskelbtini) d.). F. šeima nepritarė jų santykiams dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, religiniai skirtumai, pareiškėjo jaunas amžius, be to, jie nebuvo atlikę specialios ceremonijos ((duomenys neskelbtini)), todėl jų santykiai buvo laikomi neteisėtais;
36.3. pareiškėjo brolis žuvo nelaimingo atsitikimo metu. Pareiškėjo nuomone / pareiškėjo tėvo teigimu, brolį nužudė H.. H. yra įtakingas žmogus, kuris turi kontaktų su blogais žmonėmis.
37. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą ir pateiktus dokumentus, Sprendime nustatė, kad (1) tikėtina, jog pareiškėjas turėjo artimus santykius su (duomenys neskelbtini) atstove F. R., (2) beveik neabejotina, kad pareiškėjas buvo sužalotas ir kankinamas H. R., (3) labai tikėtina, kad H. R. nužudė savo seserį, vykdydamas garbės kerštą, ir (4) tikėtina, kad H. R. yra gyvas (2021 m. lapkričio 19 d. apklausos transkripcijoje pareiškėjo teiginiai buvo netiksliai išversti į lietuvių kalbą, nurodant, kad H. R. nusižudė). Atsakovas konstatavo, kad tikėtina, jog tikėtinas persekiojimo vykdytojas – H. R. – siekia susidoroti su pareiškėju, tokiu būdu užbaigiant garbės kerštą už santykius su jo seserimi F. R., tačiau, atliekant tyrimą, nenustatyta duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras yra nulemtas „konvencinių“ priežasčių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintų sąlygų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai apeliaciniame skunde, jog atsakovas tik iš dalies įvykdė pareigą surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją, o pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio. Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimų, pareiškėjas savo baimę patirti persekiojimą iš esmės grindė įsitikinimu, kad prieš jį gali būti įvykdytas „garbės nusikaltimas“. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, surinko informaciją apie kilmės valstybėje galiojantį teisinį reguliavimą (pvz., (duomenys neskelbtini)), tradicines praktikas, nusikaltimų tyrimą. Pareiškėjo argumentai, kad atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija nėra aktuali, nes ši informacija orientuota į „garbės nusikaltimų“ vykdymą prieš moteris, yra atmestini. Atsakovo surinkta informacija apie „nužudymo dėl garbės“ vykdymą yra susijusi daugiausiai su tokio pobūdžio nusikaltimų vykdymu prieš moteris, kadangi „garbės nužudymas“ numato tik „nusikaltusios“ moters gyvybės atėmimą ir tokio pobūdžio nusikaltimų aukos dažniausiai yra moterys, tačiau Sprendime yra pateikta informacija ir konkrečiai apie vyrus, t. y. vyrai, su kuriais bendraudama moteris „suteršė šeimos garbę“, išvengia mirties arba patiria fizinį smurtą bei grasinimus. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde remiasi ištraukomis iš Sprendime nurodyto informacijos šaltinio – „(duomenys neskelbtini)“, kuriame pateikti duomenys yra suderinami su Sprendime nurodyta kilmės valstybės informacija: nors jauni vyrai gali tapti „garbės nužudymo“ taikiniais, dauguma aukų yra moterys. Pareiškėjas neįvardija konkrečių informacijos šaltinių, kuriais, jo nuomone, šiuo atveju privalėjo remtis atsakovas, bet nesirėmė. Be to, kaip matyti, atsakovas Sprendime nekonstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas nėra suderinamas su surinkta kilmės valstybės informacija; priešingai, atsakovas pripažino, jog H. R. siekia susidoroti su pareiškėju, tokiu būdu užbaigiant garbės kerštą.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo išvadomis dėl galimybės pareiškėjui gauti teisinę apsaugą kilmės valstybėje, remiasi abstraktaus pobūdžio argumentais apie teismų praktiką prieglobsčio bylose bei bendra informacija apie padėtį kilmės valstybėje (be kita ko, kad „garbės nusikaltimus“ įvykdę asmenys dažnai nėra baudžiami, apie daugelį tokių nusikaltimų net nėra žinoma (jie slepiami)). Remiantis pareiškėjo pateiktais paaiškinimais ir dokumentais, šiuo individualiu atveju prieš pareiškėją padaryti nusikaltimai nebuvo nuslėpti, t. y. pats pareiškėjas kreipėsi į policiją dėl to, kad F. R. brolis H. R. ((duomenys neskelbtini) d. pirminės informacijos pranešimo vertime į lietuvių kalbą vienoje vietoje kaltinamasis nurodytas kaip H. R., tai laikytina rašymo apsirikimu) ir dar trys ūkininkai (neįvardyti) dėl to, kad pareiškėjas bendravo su F., jį sumušė ir kalino iki tol, kol F. tėvas A. R. jį išlaisvino ir liepė bėgti. Pareiškėjas nepateikė jokios informacijos apie pradėto tyrimo eigą, išskyrus tai, jog pareiškėjas per 2021 m. lapkričio 19 d. apklausą nurodė, kad, jo tėvo teigimu, policija ieško H. R., bet jis yra pasislėpęs. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad kilmės valstybė nutraukė tyrimą dėl H. R. galbūt vykdomų nusikalstamų veiksmų ar kitokiu būdu atsisakė teikti pareiškėjui teisinę apsaugą.
40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Departamento tarnautojas, siekdamas įvertinti pareiškėjo galimybes kreiptis į policiją ir gauti veiksmingą teisinę apsaugą, klausė pareiškėjo, ar (duomenys neskelbtini) dirba policijoje, o pareiškėjas atsakė, jog jis nežino; Departamento tarnautojas taip pat klausė, ar pareiškėjo mieste (duomenys neskelbtini) yra mažuma, o pareiškėjas atsakė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė daugumą. Pareiškėjas per apklausas taip pat nurodė, jog jis priklauso (duomenys neskelbtini) genčiai, kuri yra labai didelė, garsi, vieninga. Remiantis pareiškėjo paaiškinimais, jo tikėtinas persekiotojas yra vienas privatus asmuo – H. R., o kiti R. šeimos nariai (be kita ko, F. tėvas A. R.) nesiekė pakenkti pareiškėjui ir net jam padėjo.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pozicija dėl teisėsaugos institucijų neveiksmingumo prieš H. R. yra grindžiama iš esmės tik subjektyviu jo įsitikinimu. Iš bylos medžiagos nematyti, kad pareiškėjas pakankamai atidžiai sekė tyrimo, pradėto pagal jo (duomenys neskelbtini) d. pranešimą, eigą, ir jis netrukus po šio pranešimo išvyko iš kilmės valstybės, taip pat nėra duomenų apie pareiškėjo pasikreipimus į teisėsaugos institucijas dėl vėliau gautų grasinimų iš H. R.. Pareiškėjo teiginiai, kad H. R. nebuvo nubaustas už kitus nusikaltimus, nėra patvirtinti konkrečiais duomenimis (pvz., kaip per apklausas paaiškino pareiškėjas, jis nėra R. šeimos narys, todėl nežino, ar dėl F. nužudymo įvyko koks nors procesas; pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog H. nužudė ir savo žmoną, yra grindžiama tik jo tėvo teiginiais). Ta aplinkybė, kad, kaip nurodyta 2024 m. vasario 26 d. apklausoje, pareiškėjo tėvas kaltina H. R. dėl pareiškėjo brolio nužudymo, savaime nepatvirtina, kad pareiškėjo brolio mirtis yra kaip nors susijusi su H. R. vykdomu pareiškėjo persekiojimu. Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad asmuo, buvęs panašioje situacijoje kaip jis (manytina, kad pareiškėjas turi omenyje F. R.), nebuvo apsaugotas nuo persekiojimo ir po jos nužudymo nužudymą įvykdęs asmuo nepatyrė baudžiamojo persekiojimo, kadangi pareiškėjas ir F. R. buvo skirtingose padėtyse, t. y. kaip minėta, „garbės nužudymas“ numato būtent „nusikaltusios“ moters gyvybės atėmimą, be to, pareiškėjas anksčiau teigė, kad nežino, ar dėl F. nužudymo įvyko koks nors procesas. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo ir atsakovo išvadai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintų sąlygų pabėgėlio statusui gauti, nes šioje byloje nėra duomenų, kad valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti pareiškėjui veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.
42. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Departamentas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo situaciją, įvertino visus tiek pareiškėjo pateiktus, tiek Departamento surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, o Sprendimo turinys atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.
43. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo S. M. (S. M.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis