Administracinė byla Nr. A-2415-629/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00910-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 22.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2018 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 41-77 „Dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) atlyginti turtinę ir neturtinę žalą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, jog jis yra Administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiasis specialistas. Skundžiamu Įsakymu jo tarnybinė veikla už 2017 metus buvo įvertinta nepatenkinamai ir panaikinta jo turėta (antra) kvalifikacinė klasė. Pareiškėjas nurodė, jog jam 2017 m. suformuluotos užduotys buvo neaiškios ir realiai neįvykdomos, joms atlikti buvo skiriami per trumpi terminai. Užduočių neįvykdė nei vienas iš Administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus specialistų. Be to, nebuvo įvertintas toks rizikos faktorius, kaip pareiškėjo nedarbingumas dėl ligos, kuris turėjo daug įtakos užduočių vykdymui. Pareiškėjo teigimu, jį diskriminuojama jo tiesioginis vadovas, kuris nėra tinkamas vadovas dėl savo arogancijos ir netinkamo elgesio su darbuotojais bei kitais asmenimis. Pareiškėjas nesutiko su tiesioginio vadovo vertinimo išvada, nes pareiškėjo kiekybiniai tarnybinės veiklos rezultatai niekuo nesiskiria nuo kitų Administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 1-ojo, 2-ojo, 3-ojo ar 4-ojo kontrolės poskyrio specialistų. Pareiškėjo teigimu, jis yra atsakovo yra nuolat persekiojamas dėl to, kad aktyviai gina darbuotojų teises. Iš Vilniaus miesto gyventojų pareiškėjas nuolat sulaukia padėkų, todėl, jo manymu, dirbdamas tiesioginį savo darbą, 2017 m. tarnybinės veiklos užduotis įvykdė tinkamai. Tiesioginis vadovas nepagrįstai pareiškėją įvertino nepatenkinamai ir akivaizdžiai nesivadovavo valstybės tarnybos veiklos principais bei nesilaikė lygiateisiškumo principo.
3. Pareiškėjas teigė, kad dėl nurodytų veiksmų jis patyrė žalą: kadangi jam buvo panaikinta antra kvalifikacinė klasė, sumažėjo pareiškėjo gaunamos pajamos (patyrė turtinę žalą), o dėl to, kad pareiškėjas nuolat patiria psichologinį terorizavimą, nuolat pažeidinėjamos jo teisės ir jis persekiojamas (nuo 2014 m. nuolat inicijuojami tarnybiniai patikrinimai), taip pat dėl sveikų darbo sąlygų nesudarymo, jam turi būti priteista ir neturtinė žala.
4. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad jis pateikė teismui įrodymus, kurie atskleidžia pareiškėjo netinkamo elgesio ir netinkamo pareigų atlikimo aplinkybes, bei pagrindė pareiškėjo veiklos už 2017 m. vertinimą nepatenkinamai. Vertinimo komisijos posėdžio metu kalbėjęs pareiškėjo tiesioginis vadovas paaiškino, jog jau antrus metus iš eilės iškilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareiškėjas vienintelis pagal sutartus vertinimo rodiklius iš 5 užduočių pilnai neįvykdė nei vienos užduoties. Jam vykdant 127 užduotis, pagal nustatytus kriterijus nustatyti net 93 trūkumai. Vertinimo komisijos posėdžio metu pareiškėjas nepaneigė nė vieno savo tiesioginio vadovo teiginio apie jį. Atsakovas sutiko, kad pareiškėjas galėjo gauti padėkų iš gyventojų, tačiau teigė, jog didžiąją dalį 2017 m. pareigų jis atliko netinkamai, be to, dažnai konfliktavo su savo vadovais ir kolegomis. Pareiškėjas, jau antrus metus iš eilės demonstruodamas atmestinį požiūrį į atliekamų pareigų kokybę, piktybiškai nevykdydamas pavedimų ar juos vykdydamas netinkamai, konfliktuodamas su kitais darbuotojais, savo vadovais, į kolektyvą įneša destrukcijos bei sukelia pagrįstą miesto gyventojų ir kolegų pasipiktinimą.
6. Atsakovas teigė, jog pareiškėjas skunde nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą prielaidai, kad jis buvo tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojamas. Kiti to paties poskyrio tarnautojai, neatlikę visų užduočių, surinko identišką balų skaičių, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas vertinimo metu nebuvo diskriminuojamas. Pareiškėjo tiesioginis vadovas, nustatydamas galimas užduočių neįvykdymo rizikas, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų ir tinkamai nustatė pagrindines galimas rizikas užduočių neįvykdymui įvertinti. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie, jo manymu, patirtos žalos konkretų dydį bei neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, galėjusių lemti žalos atsiradimą.
7. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Ž. J. parodė, kad pareiškėją norėjo įvertinti nepatenkinamai, tačiau naujoji vertinimo sistema neleido pakeisti vertinimo. Dėl pareiškėjo buvo atliekama labai daug tarnybinių patikrinimų. Pareiškėjas nuolat reikšdavo nepasitenkinimą tiek jam pateikiamomis vykdyti užduotimis, tiek Administracijos veiksmais.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas 2018 m. sausio 19 d. surašė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. A154-354/18(3.4.38-PD) (III t., b. l. 188–190), kurioje 2 balais įvertino pareiškėjo pasiektus rezultatus vykdant užduotis, 2 balais – gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, 2 balais – pareiškėjo kvalifikaciją, pateikė bendrą vertinimą „patenkinamai“ ir pasiūlė pareiškėjui suteikti nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę bei tobulinti kvalifikaciją. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – ir Komisija) 2018 m. vasario 21 d. surašė išvadą Nr. A154-934/18(3.4.38-PD2) (toliau – ir Išvada), kuria pareiškėjas įvertintas nepatenkinamai, pasiūlyta panaikinti karjeros valstybės tarnautojo turimą kvalifikacinę klasę. Ginčijamu Įsakymu panaikinta pareiškėjo turima antra kvalifikacinė klasė.
10. Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš pareiškėjo 2017 m. sausio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados (I t., b. l. 25–28), tiesioginis vadovas pareiškėjui suformulavo tokias 2017 m. užduotis: 1) gavus pranešimą, skundą ar pavedimą, pirmą patikrinimą vietoje atlikti ne vėliau kaip kitą darbo dieną; 2) kiekvieno patikrinimo rezultatus (vaizdinę medžiagą, tarnybinius pranešimus, atsakymų pranešėjams ar pareiškėjams ir kt.) suvesti į užduočių valdymo sistemą ne vėliau kaip iki tos pačios darbo dienos pabaigos; 3) pavestas užduotis atlikti laiku; 4) tiriant administracinius nusižengimus ar nagrinėjant pareiškimus, pranešimus ar pavedimus, rinkti visus įrodymus ir priimti pagrįstus sprendimus; 5) operatyviai reaguoti į daromus ar numanomus teisės nusižengimus, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, patvirtintomis vidaus tvarkos taisyklėmis, Vilniaus miesto savivaldybės politika viešosios tvarkos palaikymo srityje, 75 proc. darbo laiko skiriant administracinių nusižengimų prevencijai. Šioje išvadoje nurodyti pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimo rodikliai: 1) patikrinimų, atliktų vėliau kaip kitą darbo dieną nuo užduoties gavimo dienos, skaičius – ne daugiau kaip 2 proc.; 2) patikrinimų rezultatų, suvestų į užduočių valdymo sistemas vėliau nei atlikto patikrinimo dieną, skaičius – ne daugiau kaip 5 proc., 3) pavėluotai atliktų užduočių skaičius – ne daugiau kaip 2 proc., o atliktų paskutinę termino dieną – ne daugiau kaip 5 proc.; 4) pralaimėtų bylų pagal priimtus sprendimus skaičius – ne daugiau kaip 2 proc.; 5) taikytų prevencinių priemonių ir surašytų administracinių nusižengimų protokolų, nutarimų santykis – 75 proc. (± 3 proc.) su 25 proc. (± 3 proc.).
11. Teismo vertinimu, tiesioginis pareiškėjo vadovas 2017 m. sausio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nustatė pagrįstus vertinimo rodiklius, nustatyti vertinimo rodikliai yra svarbūs pareiškėjo tinkamos veiklos indikatoriai bei gali būti objektyviai patikrinti.
12. Išklausęs pareiškėjo 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą, teismas sprendė, kad vertinimo metu pareiškėjas nesukonkretino, kokios užduotys jam buvo netinkamai suformuluotos, ir kodėl buvo sunkiai įvykdomos. Teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjo teiginį, kad jam 2017 m. suformuluotas užduotis įvykdyti buvo sunku dėl to, kad jos buvo suformuluotos neaiškiai ir realiai neįvykdomos, joms atlikti buvo skiriami per trumpi terminai. Tai, kad pareiškėjas nurodė, jog tiek jam, tiek kai kuriems kitiems tarnautojams užduočių įvykdyti nepavyko, negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti, kad užduotys nėra įvykdomos. Pareiškėjo pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimą 2 balais taip pat pagrindžia atsakovo į bylą pateikti pareiškėjo tarnybinės veiklos 2017 m. netinkamai atliktų užduočių pavyzdžiai. Pareiškėjas vertinimo posėdžio metu net neginčijo ir nepasisakė dėl netinkamai atliktų užduočių, taip pat ir skunde, ir bylos nagrinėjimo teisme metu nei vieno netinkamo užduočių atlikimo atvejo neginčijo.
13. Teismas, nustatė, jog kiti to paties poskyrio tarnautojai, neatlikę visų užduočių, surinko identišką balų skaičių, kaip ir pareiškėjas. Pareiškėjas buvo vertinamas pagal tuos pačius rodiklius, kaip ir kiti poskyrio valstybės tarnautojai. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas vertinimo metu buvo tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojamas. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl tiesioginio vadovo ir kitų valstybės darbuotojų, teismas pažymėjo, kad šioje byloje nėra sprendžiamas pareiškėjo tiesioginio vadovo ar kitų valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos klausimas, todėl visi argumentai dėl tiesioginio vadovo nekompetencijos ar kitų valstybės tarnautojų neatliktų užduočių nenagrinėtini.
14. Pareiškėjo teiginius, kad atsakovas jį nuolat persekioja, kad prieš jį vykdomas mobingas, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes byloje tokių duomenų nėra pateikta. Aplinkybė, kad, kaip pareiškėjas teigia, jis iš Vilniaus miesto gyventojų nuolat sulaukia padėkų, nepatvirtina, kad pareiškėjas visas 2017 m. tarnybinės veiklos užduotis įvykdė tinkamai ir laiku.
15. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos 2017 m. vertinimas buvo atliktas iš esmės tinkamai, pagal nustatytas procedūras, pareiškėjo veikla vertinimo komisijos pagrįstai buvo įvertinta nepatenkinamai ir skundžiamu Įsakymu pagrįstai bei teisėtai pateiktas siūlymas panaikinti pareiškėjui kvalifikacinę klasę. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą Įsakymą, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
III.
16. Pareiškėjas V. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašo prie bylos prijungti papildomus įrodymus, išreikalauti iš Administracijos atlikto tarnybinio patikrinimo duomenis, susijusius su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 3R-217(2.13.-1), ir tarnybinio nusižengimo tyrimo duomenis, susijusius su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. eA-1799-662/2015.
17. Apeliacinis skundas, be pareiškėjo skunde nurodytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Teismas neaiškino ir netaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų ir nevertino, ar atsakovo veiksmai nesudaro šių principų pažeidimų, netyrė byloje pareiškėjo pateiktų duomenų, kurie leidžia įvertinti, ar nebuvo pažeisti teisėtumo, lygiateisiškumo, skaidrumo bei karjeros principai. Nors teismas konstatavo, kad kiti to paties poskyrio tarnautojai neatliko visų užduočių ir surinko identišką balų skaičių, kaip ir pareiškėjas, tačiau neanalizavo, kodėl tik vienintelį pareiškėją tiesioginis vadovas vertino patenkinamai, o vertinimo komisija – nepatenkinamai, kai kiti tarnautojai, surinkę identišką balų skaičių, buvo vertinti gerai.
17.2. Teismas nevertino, ar tarnybinės veiklos vertinimo išvadose nustatyti vertinimo rodikliai suprantami, įvykdomi taip pat nebuvo vertinamos ir analizuojamos objektyvios priežastys, rizikos faktoriai, kuriuos pareiškėjas buvo nurodęs teismui, trukdę įvykdyti numatytąsias užduotys. Tik bendrai nurodė, kad darbo krūvis trukdė atlikti visas užduotis laiku, nurodė, kokias funkcijas vykdydavo, bendrai įvardijo kitas aplinkybes, bet nekonkretizavo, kaip konkrečiai darbo organizavimas, krūvis ar kitos nurodytos aplinkybės lėmė kokių konkrečių užduočių neįvykdymą Teismas šališkai sprendė, kad pareiškėjas vertinamojo posėdžio metu turėjo sukonkretinti ir išsamiai išdėstyti argumentus, kodėl suformuotas užduotis įvykdyti sunku.
17.3. Pareiškėjui duotame „Redmine“ Nr. 17051 pavedime tikrinti neeksploatuojamas transporto priemones nebuvo nurodytas konkretus adresas, kur yra neeksploatuojami automobiliai, nebuvo sukonkretinta, kurie automobiliai yra galimai neeksploatuojami, todėl pareiškėjas užduočių sistemoje pažymėjo, kad užduotis nekonkreti. Be to, byloje nėra duomenų, kad minėta užduotis nebuvo pradėta vykdyti laiku. 2017 m. vertinimo išvados I dalies 1 punkte buvo numatyta, kad gavus pranešimą, skundą ar pavedimą, pirmą patikrinimą vietoje reikia atlikti ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Pareiškėjas teigia, kad jis tą pačią dieną, kai gavo pavedimą, ryte atsisėdęs ant sofos laukė porininko, su kuriuo galės vykti tarnybiniu automobiliu.
17.4. Tarnybinės veiklos vertinimo išvados dalyje „Bendras vertinimas“ galima įrašyti vertinimą „nepatenkinamai“ tik tuomet, kai surenkamas 1 balas. Neaišku, kodėl pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai, kai buvo surinkti 2 balai.
17.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tarnybinės veiklos vertinimas turi būti atliekamas pagal sutartus kriterijus, tuo tarpu, pareiškėjas 2017 m. sausio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. A154-444/17-(3.4.38-PD2) nurodė, kad su vertinimo išvada nesutinka, nes einamųjų metų rodikliai ir užduotys suformuluoti neaiškiai, realiai neįvykdomi, skiriami per trumpi, nerealūs užduočių įvykdymo terminai.
17.6. Teismas neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad atsakovas jį persekioja. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pripažino, kad atsakovas, naudodamas tarnybiniuose automobiliuose sumontuotą geografinę padėties nustatymo įrangą, pareiškėjo asmens duomenis tvarkė pažeisdamas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus.
17.7. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas vertinamojo posėdžio metu ginčijo jam metamus kaltinimus dėl netinkamai atliktų užduočių, taip pat dėl to pasisakė prašyme dėl papildomų argumentų ir įrodymų byloje prijungimo (bylos 4 tomas) ir teismo posėdyje.
17.8. Teismas nevertino kitų Skyriaus specialistų tarnybinės veiklos vertinimo išvadų ir individualiai vykdomų užduočių.
17.9. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, buvo šališkas, kadangi atsisakė vertinti tam tikrus įrodymus, sprendimas grįstas tik atsakovo pateiktais argumentais. Teismas nevertino aplinkybės, kad vienintelis pareiškėjas buvo įvertintas neigiamu vertinimu, nors kiti specialistai taip pat nebuvo pasiekę nustatytų rodiklių. Teismas šališkai sprendė dėl neturtinės žalos atlyginimo.
17.10. Teismas nevertino surinktų įrodymų, patvirtinančių aplinkybes apie pareiškėjo patirtą mobingą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau yra pažeidęs pareiškėjo interesus ir atsakovo veiksmų neteisėtumas apelianto atžvilgiu turi sistemiškumo požymį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015 panaikino Administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 41-235. Be to, pareiškėjas neigiamą psichologinį poveikį patiria ir tuomet, kai pradedamas jo veiklos tarnybinis patikrinimas. Kiti asmenys, atlikę tarnybinius nusižengimus, yra dangstomi. Teismas nevertino Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 m. gegužės 22 d. nutarimo, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Darbo inspekcija) 2016 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. SD-01-15537 ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. SD-01-9639 pateiktų išvadų dėl darbo sąlygų ir mikroklimato Administracijoje neužtikrinimo, kitų Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojų paaiškinimų. Teismas nevertino byloje pateiktų medicinos dokumentų, kuriuose aiškiai įvardintos sveikatos sutrikimų sąsajos su darbu. Pareiškėjas teigia, kad dėl mobingo patyrė 30 000 Eur neturtinę žalą.
18. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
19. Atsakovas, be jo atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis, teisiniais argumentais. Teismas tinkamai ir objektyviai tyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Atsakovo teigimu, pareiškėjas visą dėmesį nuo jo netinkamai atliekamų pareigų fakto bando nukreipti į neva nekompetentingą vadovą, kitų valstybės tarnautojų vertinimo išvadas bei kitas aplinkybes, tačiau pareiškėjas savo atsakomybės dėl netinkamo požiūrio ir netinkamai atliekamų funkcijų nemato ir vertinimo posėdžio metu net neginčijo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie pirmosios instancijos teismo šališkumą priimant sprendimą.
19.1. Atsakovo nuomone, pareiškėjo apeliaciniame skunde prašomi išreikalauti duomenys bei prašomi prijunti prie bylos papildomi įrodymai nėra susiję su šios administracinės bylos dalyku, pareiškėjui nebuvo kliūčių šiuos dokumentus prašyti pateikti pirmosios instancijos teisme.
20. Pareiškėjas 2019 m. spalio 2 d. pateikė papildomus paaiškinimus.
21. Atsakovas 2019 m. spalio 29 d. pateikė papildomus paaiškinimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos 2017 m. įvertinimo bei Įsakymo, kuriuo panaikinta pareiškėjo turėta antra kvalifikacinė klasė, teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą nustatęs, kad tiesioginis pareiškėjo vadovas 2017 m. sausio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nustatė pagrįstus vertinimo rodiklius, atmetęs pareiškėjo teiginį, kad jam 2017 m. suformuluotos užduotys buvo neaiškios ir realiai neįvykdomos, o pareiškėjo pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimą 2 balais pagrindžia atsakovo į bylą pateikti pareiškėjo tarnybinės veiklos 2017 m. netinkamai atliktų užduočių pavyzdžiai, ir nenustatęs, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas ar kad prieš jį buvo vykdomas mobingas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos 2017 m. vertinimas buvo atliktas iš esmės tinkamai, pagal nustatytas procedūras, pareiškėjo veikla vertinimo komisijos pagrįstai buvo įvertinta nepatenkinamai ir skundžiamu Įsakymu pagrįstai bei teisėtai pateiktas siūlymas panaikinti pareiškėjui kvalifikacinę klasę.
24. Pirmiausiai pažymėtina, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo prie bylos prijungti papildomus įrodymus, taip pat išreikalauti iš Administracijos atlikto tarnybinio patikrinimo duomenis, susijusius su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 3R-217(2.13.-1), ir tarnybinio nusižengimo tyrimo duomenis, susijusius su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. eA-1799-662/2015. Akcentuotina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjui buvo apribota teisė pirmosios instancijos teisme teikti prašymus išreikalauti įrodymus, pareiškėjas nepaaiškino, dėl kokių priežasčių jis tokio pobūdžio prašymo nebuvo pateikęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, su apeliaciniu skundu teikiami ir prašomi prijungti įrodymai nesusiję su šioje byloje nagrinėjamu ginču (pareiškėjas skunde prašė priteisti jo patirtos neturtinės žalos atlyginimą, o teikiami medicininiai dokumentai susiję su jo mama). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymų prie bylos prijungti papildomus įrodymus ir išreikalauti iš atsakovo naujus įrodymus.
25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2017 m liepos 11 d. įstatymo Nr. XIII-622 redakcija; toliau – ir VTĮ) 22 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad: karjeros valstybės tarnautojo (išskyrus įstaigos padalinio vadovą) tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis (3 d.); tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai (6 d.); tiesioginis vadovas, įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 17 dalyje nurodytų siūlymų (10 p.); vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (13 d.). VTĮ 22 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo: 1) suteikti valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją; 2) tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Pagal VTĮ 22 straipsnio 18 dalį, vertinimo komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo: 1) panaikinti įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo turimą kvalifikacinę klasę, o valstybės tarnautojui, neturinčiam kvalifikacinės klasės, – tobulinti jo kvalifikaciją; 2) perkelti įstaigos vadovą (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar nustatytai kadencijai) ar karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas; 3) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tobulinti jo kvalifikaciją. Šio straipsnio 26 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo ar tarnybinės veiklos vertinimo išvados dėl valstybės tarnautojo, kurio veikla kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo įvertinta nepatenkinamai, įgyvendinimo.
26. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (2012 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1514 redakcija; toliau – ir Vertinimo taisyklės, Taisyklės) 10 punkte nustatyta, kad po pokalbio su valstybės tarnautoju tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą) ir pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados formą (šių Taisyklių 2 priedas) surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Išvadoje tiesioginis vadovas vertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą. Valstybės tarnautojo kvalifikacija ir jo gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir pasiekti rezultatai vykdant jam suformuluotas užduotis, o kai vertinama įstaigos vadovo veikla ir įstaigos padalinio vadovo veikla, pasiekti rezultatai vykdant jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuotas užduotis vertinami pagal vertinimo kriterijus. Kiekvienas tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus turi savo reikšmes. Kiekviena tarnybinės veiklos vertinimo kriterijaus reikšmė vertinama nuo 1 iki 4 balų. Mažiausias įvertinimas yra 1 (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 (labai gerai) balai. Bendras valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas išvadoje pagal bendrą pasiektų rezultatų, gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų vidurkį. Išvadoje tiesioginis vadovas suformuluoja einamųjų metų užduotis, įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos bendrą įvertinimą.
27. Vertinimo taisyklių 18 punkte detalizuota procedūra, kai valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas vertinimo komisijoje, nurodant, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą (18.1 p.); valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą (18.2 p.); sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai) (18.3 p.); vertinimo komisijos išvados surašymą (18.4 p.). Vertinimo taisyklių 19 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Pagal šių taisyklių 20 punktą, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo. Vertinimo taisyklėse nustatyta, kad, pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą (22 p.), o pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo (23 p.).
28. Nurodytos VTĮ ir Vertinimo taisyklėse įtvirtintos procedūros ABTĮ taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo, kuriuo įvertinama valstybės tarnautojo tarnybinė veikla, pagrįstumą. Šių procedūrų nesilaikymas gali būti pagrindu pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas VTĮ 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Taisyklių taikymo praktiką, laikosi pozicijos, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė kompetencija; tai reiškia, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis (žr. 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Taisyklėse pateiktų rekomendacijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017). Todėl teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu (Taisyklių 17, 18 ir 19 p.), pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, ir ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009; 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008 ir kt.).
30. Pažymėtina, kad nors vertinimo komisijos išvada neprivalo būti detaliai motyvuota, vienas iš pagrindinių įrodymų, turinčių atskleisti išvados motyvaciją, yra skaitmeninis vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas, kuriame turi būti įrašytas visas vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas, t. y. ne tik pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas, kuris susideda iš pokalbio su pareigūnu ir tiesioginio vadovo išvados nagrinėjimo, bet ir vertinimo komisijos posėdžio stadija, kurios metu komisijos nariai aptaria valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą ir nutaria pareigūno tarnybinę veiklą įvertinti vienu iš įstatyme numatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-843-438/2019).
31. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, siekiant nustatyti, ar pagrįstai Įsakymu pareiškėjui panaikinta jo turėta kvalifikacinė klasė, pirmiausiai turėtų būti įvertinta, ar vertinimo komisija tinkamai atliko pareiškėjo tiesioginio vadovo surašytos vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją ir ar vertinimo komisijos atliktas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas (pareiškėją įvertinant nepatenkinamai) bei pateiktas siūlymas panaikinti pareiškėjo turėtą kvalifikacinę klasę, yra motyvuotas, ar vertinimas atliktas pagal Vertinimo taisyklių 19 punkte nustatytus kriterijus bei ar teismui pateikta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu vertinimo komisija pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus įvertino nepatenkinamai bei pasiūlė panaikinti pareiškėjo turėtą kvalifikacinę klasę. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju toks vertinimas yra ypač reikšmingas, kadangi Komisija pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino prasčiau nei nurodyta pareiškėjo tiesioginio vadovo surašytoje vertinimo išvadoje, taip pat ir vertinimo komisijos siūlymas panaikinti pareiškėjo turėtą kvalifikacinę klasę skiriasi nuo pareiškėjo tiesioginio vadovo surašytoje vertinimo išvadoje pateikto siūlymo.
32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tokio vertinimo neatliko, t. y. neanalizavo, ar pareiškėjo tarnybinės veikos įvertinimas nepatenkinamai ir atitinkamas siūlymas panaikinti pareiškėjo turėtą kvalifikacinę klasę yra pakankamai motyvuotas, ar Komisija, keisdama pareiškėjo tiesioginio vadovo pateiktą pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, atliko objektyvų ir visapusišką pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos 2017 m. vertinimas buvo atliktas iš esmės tinkamai, pagal nustatytas procedūras, tačiau teismas šių procedūrų sprendime neaptarė ir dėl jų išsamiau nepasisakė, nors pareiškėjas savo skunde, be kita ko, nurodė, kad Komisija be jokių motyvų ir argumentų sutiko su pareiškėjo tiesioginio vadovo Komisijos posėdžio metu pakeistu pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimu (skundo 7 psl.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo motyvai nėra pagrįsti tinkamai ištirtais įrodymais, iš jų neaišku, ar teismas apskritai įvertino aplinkybę, jog Komisija pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino prasčiau nei buvo nurodyta pareiškėjo tiesioginio vadovo surašytoje vertinimo išvadoje, pareiškėjo tiesioginiam vadovui žodžiu Komisijos posėdyje pakeitus jo išvadoje pateiktą pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą.
33. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo veikla Komisijos pagrįstai buvo įvertinta nepatenkinamai ir kad skundžiamu Įsakymu pagrįstai bei teisėtai pateiktas siūlymas panaikinti pareiškėjui kvalifikacinę klasę, teismo sprendime pateikti motyvai iš esmės susiję su vertinimu, ar pagrįstai pareiškėjas buvo įvertintas patenkinamai: teismas nurodė, jog komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad valstybės tarnautojų vertinimo komisija bendravo su pareiškėju vertinimo posėdyje, vertino jo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, bandė išsiaiškinti, kodėl pareiškėjas buvo įvertintas patenkinamai; pareiškėjo tiesioginis vadovas teismo posėdžio metu išsamiai paaiškino, kodėl pareiškėjas buvo įvertintas patenkinamai ir savo vertinimą pagrindė įrodymais; kaip matyti iš pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados, jo pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimas yra 2 balai <...>; šį tiesioginio vadovo vertinimą pagrindžia ne tik tiesioginio vadovo vertinimas, jo parodymai teismo posėdžio metu, bet ir atsakovo į bylą pateikti pareiškėjo tarnybinės veiklos 2017 m. netinkamai atlikti užduočių pavyzdžiai. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino pareiškėjo tiesioginio vadovo atlikto pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo patenkinamai, o ne Komisijos, kurios posėdžio metu šis vertinimas buvo pakeistas ir pareiškėjas įvertintas nepatenkinamai, vertinimo pagrįstumą. Be to, teismas prieštaringai nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas vertinimo metu buvo tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojamas, tuo pačiu nurodydamas, kad visi argumentai dėl kitų valstybės tarnautojų neatliktų užduočių nenagrinėtini, nes šioje byloje nėra sprendžiamas pareiškėjo tiesioginio vadovo ar kitų valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos klausimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti teismo motyvai neatitinka teismo sprendimui keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų.
34. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.
36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad dėl tirtinų aplinkybių šiuo atveju byla turi būti nagrinėjama naujais aspektais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o ne priimti naują sprendimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė