Administracinė byla Nr. eP-83-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02766-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10; 60.3.12

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Klaipėda atvirai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Klaipėda atvirai“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. V.) dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Klaipėda atvirai“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. (SK-8, 2020) SPR-140 „Dėl publikacijoje „Virš savivaldybės įmonės vadovo galvos – Damoklo kardas“ (www.atviraklaipėda.lt., 2019-12-27) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria nuspręsta: 1) pripažinti A. V. skundą dėl publikacijoje „Virš savivaldybės įmonės vadovo galvos – Damoklo kardas“ (www.atviraklaipėda.lt., 2019-12-27) (toliau – ir Publikacija) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu; 2) pareikšti papeikimą VšĮ „Klaipėda atvirai“ dėl 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR, Reglamentas) 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1.                      Sprendime padaryta nepagrįsta išvada, kad A. V. yra privatus asmuo. A. V. pripažintinas viešuoju asmeniu jam dalyvaujant Klaipėdos rajono savivaldos rinkimuose. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) internetiniame tinklalapyje skelbiamos informacijos matyti, kad A. V., kandidatuodamas 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose išviešino dalį savo asmens duomenų, įskaitant savo ypatingus asmens duomenis, t. y. savo vardą, pavardę, gimimo datą, duomenis apie teistumą, turtą ir gautas pajamas, deklaravo privačius interesus ir pan.

2.2.                      Tarnyba nepagrįstai konstatavo asmens duomenų tvarkymo pažeidimą. Publikacijoje panaudoti A. V. duomenys yra viešai paskelbti ir bet kada prieinami bet kuriam suinteresuotam asmeniui. A. V. šių duomenų atsisakius savanoriškai, siekiant pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise, bet kokie teiginiai, susiję su tuo, kad šiems duomenims galioja apsauga, yra visiškai nepagrįsti.

2.3.                      Sprendimu yra paneigtas visuomenės pagrįstas interesas žinoti ir būti informuotai apie viešųjų pirkimų vykdymą bei su tuo susijusius klausimus. Viešieji pirkimai, viešųjų lėšų panaudojimas nulemia itin aukštų standartų, skaidrumo, teisėtumo šioje srityje taikymą ir atitinkamai didesnį visuomenės interesą domėtis bei gauti informaciją su šia sritimi. Pareiškėjas, publikuodamas publikaciją, siekė pateikti plačią, tačiau būtiną bei visuomenei aktualią informaciją, kiek tai susiję su Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos UAB „Gatvių apšvietimas“ vykdytais viešaisiais pirkimais, jų pažeidimais, suinteresuotais, galimą naudą gavusiais asmenimis. Viešųjų pirkimų temai esant itin aktualiai ir svarbiai visos visuomenės bei kitų subjektų mastu, viešasis interesas yra vyraujantis ir visomis prasmėmis nusveria viešųjų paslaugų sferoje veikiančio juridinio asmens bei jo naudos gavėjų privačius interesus, todėl Tarnybos padarytos išvados dėl A. V. teisių ir BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatų pažeidimo, yra nepagrįstos.

3.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4.       Atsakovas atsiliepime nurodė:

4.1.                      Pareiškėjas pernelyg plačiai taiko viešojo asmens kriterijus. Juridinio asmens, kuris dalyvavo viešuosiuose pirkimuose, dalyvis neturi būti laikomas viešuoju asmeniu. Vienas pagrindinių asmens priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai požymių yra asmens nuolatinės veiklos reikšmė viešiesiems reikalams, t. y. asmens veikla turi būti viešojo (visuomenės) intereso arba reikalo objektas. Trečiasis suinteresuotas asmuo nelaikytinas viešuoju asmeniu, nes dėl einamų pareigų arba darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, jo sprendimai nei nuolatinė veikla neturi reikšmės viešiesiems reikalams.

4.2.                      Pareiškėjas nepagrįstai trečiojo suinteresuoto asmens statusui reikšmingais laikė VRK interneto tinklalapyje paskelbtus trečiojo suinteresuoto asmens duomenis. Kandidatavimas 2019 m. savivaldybės tarybos rinkimuose yra priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai kriterijus, tačiau tokiu atveju asmuo viešuoju laikomas tik kandidatavimo laikotarpiu.

4.3.                      Negalima teigti, jog vieši asmenys negali tikėtis asmens duomenų apsaugos kaip privatūs asmenys. Viešieji asmenys taip pat turi neturtines teises, kurios nėra automatiškai prarandamos dėl šių asmenų statuso. A. V. yra privatus asmuo ir, nors jis yra įmonės, kuri dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, akcininkas, tačiau atskleistos privataus gyvenimo aplinkybės, t. y. jo vardas, pavardė ir giminystės ryšys neatskleidžia jokių viešo pobūdžio detalių (taip pat šia informacija nėra skelbiama apie teisei ar gerai moralei priešingas veikas ar visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms priešingus veiksmus), kurias būtų galima atskleisti nesant A. V. sutikimo.

4.4.                      Asmens duomenų apsaugos samprata nėra siejama su tuo, kur ir kiek kartų duomenys buvo paskelbti ankščiau ar tokią informaciją galima lengvai prieiti internete ar kituose šaltiniuose, t. y. asmens sprendimas tam tikromis aplinkybėmis ir tikslu paskelbti (duoti sutikimą skelbti) savo duomenis nepanaikina šių duomenų apsaugos ir nepašalina viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigos privačią informaciją skelbti tik asmeniui konkrečiu atveju davus sutikimą (išskyrus numatytas išimtis). Duomenų pripažinimas privačia informacija išimtinai siejamas su šių duomenų turiniu, o ne kitomis aplinkybėmis.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė:

6.1.                      A. V. nėra viešasis asmuo, tačiau pareiškėjas be jokio pagrindo priėmė priešingą išvadą. Taip pat jis nėra politikas, o vien tik kandidatavimas į vietos savivaldą negali reikšti tapimo politiku visam gyvenimui. Negalima teigti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, būdamas įmonės, kuri dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir gauna naudą iš viešųjų pirkimų būdu uždirbto pelno, akcininku netenka dėl to privatumo ir turi tikėtis didesnio visuomenės susidomėjimo.

6.2.                      Pareiškėjas trečiojo asmens duomenų tvarkymo pažeidimą siekia pagrįsti iš esmės tais pačiais argumentas kaip ir privataus bei viešo asmens atskyrimo atveju. Pareiškėjas cituoja teismų praktiką, kuri prieštarauja jo pačio pozicijai ir tik patvirtina, kad Sprendimas buvo teisingas, tinkamas, atitinkantis tiek teisės aktų reikalavimus, tiek ir teismų praktiką.

 

II.

 

7.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Klaipėda atvirai“ skundą atmetė.

8.       Teismas nustatė, kad Publikacijoje paskelbta tokia informacija: „Vienintelis šios bendrovės akcininkas yra Liberalų Sąjūdžio narys A. V., šiais metais nesėkmingai dalyvavęs savivaldos rinkimuose Klaipėdos rajone. <...> Ar tai tik sutapimas, pirmadienio vakarą sužinoti nebepavyko – nei A. V., nei D. A. į skambučius neatsakė“, „Visos dvylika nuo 2018-ųjų per viešuosius pirkimus šios bendrovės sudarytų sutarčių yra tik „Gatvių apšvietimo“ užsakymai. Jų vertė – daugiau nei 261 tūkst. eurų. Didžiausia sutartis, kurios vertė 108 900 Eur, dėl apšvietimo įrenginių ir elektros šviestuvų sudaryta veikiant kartu su ta pačia UAB „Ecomas“ (buvusia UAB „Namų kultas“)“, „Beje, kai D. A. dirbo „Klaipėdos vandens“ Pardavimų departamento direktoriumi, ši įmonė su „Namų kultu“ sudarė 520 300 Eur vertės sutartį dėl skysčių ir dujų srauto, lygio ir spaudimo matavimo prietaisų įsigijimo“. Taip pat Publikacijoje paskelbtas trečiojo suinteresuoto asmens A. V. elektroninis laiškas, kuris buvo išsiųstas viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui), paskelbtas jo vardas, pavardė ir giminystės ryšys su S. V..

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. 2019 m. gruodžio 27 d. skundu kreipėsi į Tarnybą dėl internetinėje svetainėje www.atviraklaipeda.lt nuo 2019 m. gruodžio 23 d. publikuojamo straipsnio „Virš savivaldybės įmonės vadovo galvos – Damoklo kardas“, skunde nurodydamas, kad straipsnyje publikuojama informacija, kad jis galbūt daro įtaką ir/ar poveikį UAB „Gatvių apšvietimas“ rengiamiems ir skelbiamiems viešiesiems pirkimams, taip pat be jo sutikimo yra viešinami jo asmens duomenys, t. y. pilnas vardas ir pavardė, pažeidžia jo garbę ir orumą. Tarnyba, išnagrinėjusi skundą, Sprendimu tenkino jį iš dalies, nekonstatavo A. V. garbės ir orumo pažeidimo, nes Publikacijoje jis nėra užgauliai, nepadoriai apibūdinamas, taip pat iš jo nėra tyčiojamasi, ar jo nuomonė reiškiama nesąžiningai. Tačiau pažymėjo, kad trečiojo suinteresuoto asmens, Publikacijos paskelbimo metu buvusio įmonės akcininku, veikla nesusijusi su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu ar viešųjų paslaugų teikimo administravimu, ar kitais viešaisiais reikalais, be to, įmonė yra privatus juridinis asmuo, neteikiantis viešųjų paslaugų. Publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų, jo neįvardijus vardu, pavarde, taip pat, kad informacija apie jo giminystės ryšius yra perteklinė, nusprendė pareikšti papeikimą VšĮ „Klaipėda atvirai“ dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo, nes, nesant teisėtumą patvirtinančios sąlygos (sutikimo), neteisėtai buvo tvarkomi (atskleisti) asmens duomenys visuomenės informavimo priemonėje.

10.       Vertindamas, ar trečiojo suinteresuoto asmens veikla yra susijusi su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu, ar jo asmens duomenys buvo tvarkomi laikantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) reikalavimų, teismas pažymėjo, jog bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad viešuose pirkimuose dalyvavo juridinis asmuo, todėl šis juridinis asmuo turi būti laikomas viešuoju asmeniu, o ne trečiasis suinteresuotas asmuo. Trečiojo suinteresuoto asmens, Publikacijos paskelbimo metu buvusio įmonės akcininku, veikla nesusijusi su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu ar viešųjų paslaugų teikimo administravimu ar kitais viešaisiais reikalais. Be to, bendrovė, kurios akcininkas yra trečiasis suinteresuotas asmuo, yra privatus juridinis asmuo, neteikiantis jokių viešųjų paslaugų. Dėl šių aplinkybių trečiasis suinteresuotas asmuo dėl jo bendrovės dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, negali būti laikomas viešuoju asmeniu Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 2 straipsnio 78 dalies prasme, nes viešasis asmuo yra toks, kurio priimami sprendimai turi realią įtaką visuomenei, yra visuomeniškai svarbūs. Visuomenėje net plačiai žinomas asmuo ir/ar verslo atstovas ne visuomet turės realią įtaką visuomenėje, o jo sprendimai ne visada gali būti laikomi visuomeniškai svarbiais. Teismas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nėra viešasis asmuo, nes dėl einamų pareigų arba darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, jo sprendimai bei nuolatinė veikla neturi reikšmės viešiesiems reikalams. Teismo vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo, yra privatus asmuo.

11.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog gavo trečiojo suinteresuoto asmens (A. V.) sutikimą skelbti jo asmens duomenis. BDAR numatyta, jog asmens sutikimas tvarkyti duomenis yra tik vienas iš teisėto duomenų tvarkymo pagrindų. BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte numatyta, kad teisėtas duomenų tvarkymas yra tada, kai tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni.

12.       Publikacijoje buvo nagrinėjama informacija viešojo intereso klausimais – apie savivaldybės įmonės vykdomus viešuosius pirkimus. Dalį viešųjų pirkimų yra laimėjusi „Ecomas“, kurios akcininkas yra trečiasis suinteresuotas asmuo – A. V.. Tačiau, teismo vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo yra privatus asmuo ir, nors jis yra bendrovės, kuri dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, akcininkas, tačiau atskleistos privataus gyvenimo aplinkybės, t. y. jo vardas, pavardė ir giminystės ryšys, neatskleidžia jokių viešo pobūdžio detalių. Šia Publikacija pareiškėjas neatskleidė apie teisei ar gerai moralei priešingas veikas ar visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms priešingus veiksmus, kurias būtų galima atskleisti nesant trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas, Publikacijoje skelbdamas trečiojo suinteresuoto asmens duomenis, siekė viešinti kito asmens privataus gyvenimo aplinkybes be jo sutikimo.

13.       Teismas pažymėjo, jog Publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų, jo neįvardijus vardu, pavarde, taip pat informacija apie jo giminystės ryšį yra perteklinė. Pareiškėjas pažeidė trečiojo suinteresuoto asmens teises, todėl jis pagrįstai ginčijamu Sprendimu pripažintas pažeidęs BDAR 5 straipsnio 1 dalies (a), 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto reikalavimus.

14.       Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad trečiojo suinteresuoto asmens statusui reikšmingą informaciją laikė VRK tinklalapyje paskelbtus jo asmens duomenis, nes ši informacija skelbiama VRK interneto svetainėje apie kandidatus, yra rinkėjų informavimo, rinkimų ir referendumų procesų skaidrumo bei demokratinės sistemos veikimo valstybėje užtikrinimo, kandidatų sąžiningos konkurencijos tikslais. Ši informacija buvo paskelbta A. V. kandidatavus 2019 m. savivaldybės tarybos rinkimuose, todėl ši informacija atitinka viešųjų asmenų kategorijai kriterijus, tačiau, teismo vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo viešuoju asmeniu gali būti laikomas tik kandidatavimo laikotarpiu.

15.       Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su savivaldybės įmonės vykdytais viešaisiais pirkimais, kurių dalis galbūt buvo neskaidrūs, neabejotinai yra reikšmingos sprendžiant, ar skelbiama privati informacija gali būti pateisinama realiu socialiniu visuomenės interesu tokią informaciją žinoti, tačiau šios aplinkybės jokiu būdu negali būti pripažintos lemiančiomis A. V. priskyrimą viešųjų asmenų kategorijai. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad iš elektroninio laiško turinio, kurį trečiasis suinteresuotas asmuo siuntė pareiškėjui, sudarė pagrindą pareiškėjui jį laikyti viešuoju asmeniu, nes asmuo negali būti priskiriamas viešiems asmenims pagal elektroninių laiškų turinį. Teismas atkreipė dėmesį, kad svarbus yra asmens nuolatinės veiklos pobūdis, jo dalyvavimas valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, jo sprendimai bei nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

16.       Iš Publikacijos turinio negalima spręsti, kad A. V., kaip privataus asmens, privačių asmens duomenų (šeimyninių ryšių) visuma tenkino viešąjį interesą. Tai jokiu būdu nereiškia, jog A. V. netenka privatumo apsaugos, jo privatūs duomenys, neturi jokios visuomeninės reikšmės, ypač pabrėžiant, kad visuomenei žinomą veiklą vykdo ne fizinis asmuo, o su juo siejamas juridinis asmuo.

17.       Teismas pažymėjo, kad atvejis, kai gali būti taikoma VIĮ 14 straipsnio 3 dalies išimtis, nagrinėjamu atveju apskritai negali būti svarstomas, nes jis taikytinas tik viešiesiems asmenims. A. V. dėl einamų pareigų nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, jo nuolatinė veikla neturi reikšmės viešiesiems reikalams. Tai, kad verslas siejamas su A. V. vadovaujama įmone kelia susidomėjimą ja viešo intereso prasme, nereiškia, kad jo, kaip privataus asmens privatus gyvenimas gali būti atskleidžiamas plačiajai visuomenei. Teismo vertinimu, ne tik trečiojo suinteresuoto asmens privatūs duomenys, bet ir jo šeimyniniai ryšiai bei kita privati informacija negali būti skelbiama visais atvejais, nesant asmens sutikimo. Visuomenės intereso žinoti tam tikrą informaciją apie kitą asmenį negalima sutapatinti su visuomenės interesu patenkinti smalsumą ar pritraukti skaitytojų dėmesį tam, kad būtų patenkintas visuomenės informavimo priemonės komercinis interesas. Informacijos apie asmens privatų gyvenimą paskelbimas tam, kad publikacija įgytų sensacingą atspalvį, negali būti kvalifikuojamas kaip teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso patenkinimas.

18.       Teismo vertinimu, Tarnyba, išnagrinėjusi A. V. skundą, priimdama ginčijamą Spendimą, nekvestionuoja pareiškėjo galimybės atskleisti negatyvius atvejus viešojo intereso srityje (viešųjų pirkimų srityje), tačiau toks saviraiškos realizavimas nėra absoliutus. Pareiškėjo pareiga laikytis VIĮ bei BDAR reikalavimų negali būti prilygina cenzūrai. Kiekvienas, kuris skleidžia informaciją viešai, privalo laikytis VIĮ reikalavimų, o viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) veiklos reguliavimas nėra cenzūra, todėl šiuo aspektu Sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu.

19.       Teismas, įvertinęs byloje esančių aplinkybių visumą, sprendė, kad Tarnyba skundžiamame Sprendime nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, tinkamai įvertino ir išanalizavo nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuo grindžiamos padarytos išvados, todėl Sprendimą nėra pagrindo naikinti.

20.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. papildomu sprendimu priteisė iš pareiškėjo VšĮ „Klaipėda atvirai“ A. V. 550 Eur teismo išlaidų.

 

III.

 

21.       Pareiškėjas VšĮ „Klaipėda atvirai“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimo dalį, kuria nuspręsta: 1) pripažinti A. V. skundą dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu; 2) pareikšti papeikimą VšĮ „Klaipėda atvirai“ dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo. Taip pat pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

22.1.                      Priešingai nei nurodė teismas, esminę reikšmę vertinant, ar A. V. yra laikytinas viešuoju asmeniu, turi ne tik tai, ar jo veikla yra susijusi su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu, tačiau būtina įvertinti jo padėtį visuomenėje. Šiuo atveju A. V. yra Klaipėdos visuomenėje gerai žinomas verslininkas, kurio veikla sulaukia visuomenės dėmesio bei yra stebima, todėl jis laikytinas viešuoju asmeniu. Tai patvirtino viešojoje erdvėje esantys ne tik pareiškėjo, bet ir kitų portalų straipsniai. Be to, A. V. kandidatavimo faktas yra pagrindas jį laikyti viešuoju asmeniu, kadangi asmenų, kandidatavusių rinkimuose, duomenys yra aktualūs visuomenei ne tik jo kandidatavimo, bet ir visos kadencijos laikotarpiu. Tiek Seimo, tiek ir savivaldos rinkimuose nelaimėjusiems kandidatams taip pat išlieka tikimybė, kažkuriam iš tarybos narių pasitraukus dėl įvairių priežasčių, užimti šią vietą. Todėl teismo argumentai, kad A. V. galėjo būti laikomas viešuoju asmeniu tik kandidatavimo savivaldos rinkimuose laikotarpiu, visiškai nepagrįsti.

22.2.                      Teismas nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjas pažeidė asmens duomenų tvarkymo reikalavimus. A. V. laikytinas viešuoju asmeniu, todėl jam taikomas didesnis kritikos toleravimo laipsnis, o visuomenė yra suinteresuota jo bei su juo susijusių asmenų veikla. Publikacijoje paskelbta asmeninė A. V. informacija nėra perteklinė bei jos nepaskelbus nebūtų pasiektas Publikacijos tikslas. Nors A. V. yra privataus juridinio asmens akcininkas, kuris dalyvavo neskaidriuose viešuosiuose pirkimuose, dėl kurių šiuo metu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis taip pat yra ir potencialus savivaldybės tarybos narys. Net ir laikant A. V. privačiu asmeniu, paskelbta vieša informacija yra pateisinama demokratinių principų požiūriu bei atitiko VIĮ 14 straipsnio 3 dalį. Ši informacija tarnauja visuomenės pagrįstam domėjimuisi faktais apie galbūt padarytus viešųjų interesų pažeidimus. Publikacijoje pateikta informacija niekaip nepažeidė jokių A. V. teisių, kadangi teisės aktų nesilaikymas negalėjo būti laikomas prielaida ginti asmenų privatų gyvenimą ir konstatuoti BDAR nuostatų pažeidimą. Jokie A. V. teisėti lūkesčiai, jog asmeninė jo informacija nebus atkleista visuomenei, negalėjo susiformuoti tik dėl tos priežasties, jog S. V. nesilaikė teisės aktų reikalavimų bei neatskleidė asmeninių duomenų apie sąsajas su UAB „Ecomas“. Neatskleidus asmenų asmeninių duomenų, visuomenė net negalėtų susidaryti konkretaus vaizdo apie asmenų sąsajas bei atliktų pažeidimų pobūdį. A. V. asmens duomenų atskleidimas yra susijęs su viešuoju interesu bei yra pateisinamas demokratiniu požiūriu, todėl tokie pareiškėjo veiksmai patenka į BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte numatytą išimtį.

22.3.                      A. V., dalyvaudamas savivaldos rinkimuose, pateikė savo asmeninę informaciją VRK, kuri ir šiuo metu yra patalpinta VRK tinklapyje. Pats A. V. pateikė informaciją su įmonėmis, kurių akcininku jis yra, inter alia ir UAB „Namų kultas“ (naujas pavadinimas UAB „Ecomas“). Net ir publikacijoje nenurodžius UAB „Ecomas“ akcininko vardo bei pavardės, visuomenė būtų galėjusi be jokių trikdžių išsiaiškinti A. V. tapatybę.

22.4.                      Net ir konstatavus, jog A. V. yra privatus, o ne viešasis asmuo, teismas pažeidė proporcingumo principą, kadangi šis asmuo pats savo laisva valia sutikęs dalyvauti savivaldos rinkimuose bei pateikęs asmeninę informaciją, kuri yra skelbiama viešai, bei S. V. užimant atitinkamas pareigas perkančiojoje organizacijoje, tačiau nesilaikant teisės aktų reikalavimų neatskleidus duomenų, kurie nurodyti publikacijoje, sukėlė visuomenės diskusijas apie A. V. bei jo tėvų privačią veiklą, tad A. V. negali remtis privataus gyvenimo apsauga šiuo atžvilgiu, ypač kai pareiškėjo publikacijoje paskelbti duomenys ir yra susiję būtent su duomenimis, kurie yra viešai paskelbti bei kurie privalėjo būti viešai paskelbti.

22.5.                      Teismas skundžiamu sprendimu paneigė Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintą informacijos laivę. Teismas sprendimu suformavo žalingą teismų praktiką, pagal, kurią asmenys, besidangstydami duomenų apsaugos reikalavimais, gali apriboti vieną iš Konstitucijoje numatytų demokratinės visuomenės principų – saviraiškos laisvę bei visuomenės teisę būti informuotiems. Publikacijoje pateikta asmeninė informacija apie A. V. niekaip nepažeidžia šio asmens teisės į privatų gyvenimą, yra svarbi viešojo intereso požiūriu bei atitinka proporcingumo principą, kadangi paskelbta asmeninė informacija yra prieinama viešai, o jo privati veikla yra susijusi su galbūt neskaidriais viešaisiais pirkimais. Taip pat šis asmuo yra ne tik visuomenėje gerai žinomas verslininkas, bet ir siekė tapti savivaldybės tarybos nariu.

22.6.                      Atsižvelgus į tai, kad skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas bei naikintinas, teismas turi panaikinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. papildomą sprendimą, o A. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

23.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. papildomą sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti.

24.       Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

24.1.                      A. V. neatitinka nei vieno iš VIĮ 2 straipsnio 78 dalyje nurodytų kriterijų. Publikacijos paskelbimo metu jo veikla buvo nesusijusi su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu ar viešųjų paslaugų teikimo administravimu, ar kitais viešaisiais reikalais. Be to, įmonė, kurios akcininkas yra A. V., neteikia viešųjų paslaugų. Asmens žinomumas tam tikrai visuomenės daliai negali būti tapatinamas su asmens viešumu. Asmens viešumą lemia ne žinomumas ir (ar) populiarumas, bet vykdomos veiklos pobūdis (užimamos pareigos, įgaliojimai, priimamų sprendimų galia, įtaka visuomenei ar tam tikrai jos daliai). A. V. veikla ir veiksmai visuomenės viešajame gyvenime nėra tokie reikšmingi, kad publikacijoje būtų viešinami faktai apie asmeninį gyvenimą. Teismas argumentuotai pasisakė, kad visuomenėje net plačiai žinomas asmuo ir / ar verslo atstovas ne visuomet turės realią įtaką visuomenėje, o jo sprendimai ne visada gali būti laikomi svarbiais visuomenei. Atsižvelgęs į tai, teismas pagrįstai konstatavo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra privatus asmuo.

24.2.                      Atsakovas sutiko su pareiškėju, jog kandidatavimas 2019 m. savivaldybės tarybos rinkimuose yra priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai kriterijus, tačiau tokiu atveju asmuo viešuoju laikomas tik kandidatavimo laikotarpiu. Savivaldybių tarybų rinkimai vyko 2019 m. kovo 3 d., o Publikacija buvo paskelbta 2019 m. gruodžio 27 d., t. y. praėjus 9 mėn. po įvykusių rinkimų. A. V. šiuose rinkimuose nebuvo išrinktas ir informacija, kuri buvo paskelbta, nebuvo susijusi su A. V., kaip kandidatu į savivaldybės tarybos narius, o apie jo, kaip įmonės akcininko, dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose.

24.3.                      Publikacija buvo paskelbta 2019 m. gruodžio 27 d., o duomenys apie ikiteisminį tyrimą gauti tik 2020 m. rugsėjį, todėl informacija apie vykstantį ikiteisminį tyrimą ginčo atveju buvo teisiškai nereikšminga, kadangi negalėjo turėti įtakos rengiant Publikaciją ir priimant Sprendimą. Be kita ko, ikiteisminis tyrimas galimai pradėtas UAB „Gatvių apšvietimas“, o ne A. V. atžvilgiu. Taip pat teisiškai nereikšminga aplinkybė dėl A. V. buvimo potencialiu savivaldybės nariu, nes, kaip pagrįstai nurodė teismas, A. V. viešuoju asmeniu gali būti laikomas tik kandidatavimo laikotarpiu.

24.4.                      Pareiškėjo argumentas, kad, siekiant paskelbti privačią informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, taikoma teisės į privatų gyvenimą išimtis, nes ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes, negalėjo būti svarstomas, nes A. V. laikytinas privačiu asmeniu, o ši išimtis taikoma tik viešiesiems asmenims.

24.5.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo yra privatus asmuo ir, nors jis yra įmonės, kuri dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, akcininkas, tačiau atskleista privačių detalių visuma, t. y. jo vardas, pavardė ir giminystės ryšys, neatskleidžia jokių viešo pobūdžio detalių, kurias būtų galima atskleisti nesant pareiškėjo sutikimo. Pareiškėjas, atlikdamas žurnalistinį tyrimą, gali disponuoti informacija apie giminystės ryšį, tačiau šią informaciją visuomenei atskleisti gali tik esant neabejotinam viešajam interesui, t. y. objektyviai egzistuojant įtarimams, jog pasinaudojant atskleistu giminystės ryšiu yra vykdomi neskaidrūs viešieji pirkimai ir pan. Šiuo atveju Publikacijoje nėra atskleista jokios informacijos, jog būtent trečiojo suinteresuoto asmens giminystės ryšys darė įtaką atliekant neteisėtus veiksmus ar siekiant laimėti galbūt neskaidrius viešuosius pirkimus. Asmens duomenys apie A. V. giminystės ryšį atskleisti tenkinant skaitytojų smalsumą, bet ne viešąjį interesą, todėl trečiojo suinteresuoto asmens tapatybės ir giminystės ryšio atskleidimas be jo sutikimo ir neįvertinus poreikio viešinti šiuos asmens duomenis (nesant viešojo intereso) yra neteisėtas.

24.6.                      Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką VIĮ įtvirtinta privačios informacijos sąvoka nėra siejama su tuo, kur ir kiek kartų ji buvo paskelbta anksčiau, ar tokią informaciją galima lengvai rasti internete ar kiruose šaltiniuose, t. y. asmens sprendimas tam tikromis aplinkybėmis ir tikslu paskelbti (duoti sutikimą skelbti) savo duomenis nepanaikina šių duomenų apsaugos ir nepašalina viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų pareigos privačia informaciją skelbti tik asmeniui konkrečiu atveju davus sutikimą (išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis). VRK A. V. duomenis skelbė remdamasi įstatymu ir jai suteiktomis funkcijomis, o VšĮ „Klaipėda atvirai“ informaciją apie privatų trečiojo suinteresuoto asmens gyvenimą galėjo skelbti tik gavęs pareiškėjo sutikimą skelbti tokius duomenis.

24.7.                      Teismas priėmė motyvuotą sprendimą, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos bei įstatymų normų, atkreipė dėmesį, kad publikacijoje nagrinėjama viešojo intereso tema, tačiau trečiojo suinteresuoto asmens, kaip privataus asmens, asmens duomenų (šeimyninių ryšių) visuma negali tenkinti viešojo intereso, nes šie duomenys neturi jokios visuomeninės reikšmės.

24.8.                      Teismo sprendimu nėra ribojama Konstitucijoje garantuojama saviraiškos ir informacijos laivė bei visuomenės interesas būti informuotai. Atsakovo pareiga yra prižiūrėti, kad nebūtų pažeidžiama visuomenės interesų – teisės gauti teisingą, objektyvią ir nešališką informaciją bei kitų žmogaus teisių (garbės ir orumo, privatumo, asmens duomenų) apsaugos – pusiausvyra, taip pat, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai sąžiningai ir atsakingai naudotųsi jiems suteikta teise skleisti informaciją bei idėjas.

25.       Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. papildomą sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

26.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė: 

26.1.                      Nei vienas iš VIĮ 2 straipsnio 78 dalyje nurodytų apibūdinimų nėra tinkamas A. V. pareigoms ar padėčiai visuomenėje apibrėžti. Be to, A. V. nėra politikas, taigi Publikacijoje pateikta informacija apie tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra Liberalų sąjūdžio partijos narys yra klaidinga. A. V. nėra plačiai visuomenėje žinomas asmuo, kurio veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams ir nuolatos domina visuomenę. A. V. yra labai mažos įmonės akcininkas, neskelbiantis viešai savo nuomonės, nerengiantis straipsnių, neteikiantis komentarų – nepasisakantis viešai apie visuomenėje vykstančias bet kokio pobūdžio aktualijas, nei anksčiau nei dabar neužimantis jokių valstybinės reikšmės ar kitų visuomenei reikšmingų pareigų, dėl kurių galėtų daryti kokią nors įtaką visuomenei, nėra jokių asociacijų ar verslo organizacijų vadovas ar net narys. Atsižvelgus į tai, A. V. nelaikytinas viešuoju asmeniu. Kol asmuo nėra savivaldybės tarybos narys, tol jis neturi savivaldybės tarybos nario įgaliojimų, tam tikrų privilegijų, todėl, atitinkamai, negali įgyti ir neigiamų iš to kylančių pasekmių (asmens pripažinimo viešu).

26.2.                      Jokie teisės aktai nenumatė pareigos S. V. deklaruoti privačių interesų, nes ji nėjo jokių pareigų, susijusių su faktiniu viešųjų pirkimų vykdymu. Be to, net ir eidama vyr. finansininkės pareigas S. V. nebuvo vienintelis atsakingas asmuo, vykdantis pinigines operacijas, susijusias su viešaisiais pirkimais – pagal dokumentus, atliekant finansines operacijas, jas patvirtinti turi trys asmenys: generalinis direktorius, už viešąjį pirkimą atsakingas asmuo ir buhalteris.

26.3.                      Privataus asmens duomenų atskleidimas, neturint asmens sutikimo, yra teisės aktų pažeidimas, kuris negali būti šiuo atveju niekaip pateisinamas, net ir remiantis siekiu atskleisti viešo intereso pažeidimus.

 

IV.

 

27.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 pareiškėjo VšĮ „Klaipėda atvirai“ apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taip pat teismas priteisė A. V. iš pareiškėjo 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

28.       Teisėjų kolegija nusprendė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nėra viešasis asmuo. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pirmiausia rėmėsi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 78 dalyje įtvirtintu viešojo asmens apibrėžimu. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 78 dalį, viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Teisėjų kolegija taip pat vadovavosi teismų praktika, kurioje formuojamas reikalavimas sprendžiant, ar asmuo laikytinas viešuoju asmeniu, nustatyti, kad asmens nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams, o tai reiškia, kad asmenų, atitinkančių nurodytoje įstatymo normoje įvardytus požymius, veikla turi būti viešojo intereso objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-323-492/2021 43 p.).

29.       Byloje nustatyta, kad viešuosiuose pirkimuose, apie kuriuos buvo rašoma Publikacijoje, dalyvavo privatus juridinis asmuo, kurio akcininkas yra trečiasis suinteresuotas asmuo. Bendrovė, kurios akcininkas yra trečiasis suinteresuotas asmuo, neteikia viešųjų paslaugų. Be to, nepaisant to, kad trečiasis suinteresuotas asmuo dalyvavo 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose su Liberalų sąjūdžio Klaipėdos rajono sąrašu, jis nebuvo ir nėra Liberalų sąjūdžio partijos narys.

30.       Šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija vertino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, dėl savo darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje. Nenustatyta, kad Publikacijos paskelbimo metu šio asmens veikla buvo susijusi su kitais viešaisiais reikalais.

31.       Vertindama trečiojo suinteresuoto asmens sąsajas su politine veikla, teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors jis ir dalyvavo 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose su Liberalų sąjūdžio Klaipėdos rajono sąrašu, tačiau nebuvo išrinktas, nebuvo Liberalų Sąjūdžio partijos narys, nevykdė aktyvios politinės veiklos. Todėl vien kandidatavimo faktas nėra pagrindas trečiąjį suinteresuotą asmenį laikyti viešuoju asmeniu ne tik kandidatavimo laikotarpiu.

32.       Atsižvelgus į tai, nuspręsta, kad pareiškėjas viešoji įstaiga „Klaipėda atvirai“, Publikacijoje paskelbęs trečiojo suinteresuoto asmens duomenis – vardą, pavardę ir giminystės ryšį, neįvykdė DBAR 6 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintos pareigos gauti šio asmens sutikimą.

33.       Vertindama, ar duomenys apie trečiąjį suinteresuotą asmenį galėjo būti skelbiami pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą, nustatantį, kad privataus asmens duomenys gali būti teisėtai tvarkomi, kai juos tvarkyti būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo ar trečiosios šalies interesų, teisėjų kolegija pažymėjo, kad Publikacijoje nėra skelbiama apie teisei ar gerai moralei priešingas veikas ar visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms priešingus veiksmus. Iš Publikacijos turinio negalima spręsti, kad trečiojo suinteresuoto asmens, kaip privataus asmens, privačių duomenų visuma tenkino viešąjį interesą. Publikacijos tikslas, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo būti pasiektas ir neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų, todėl pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidęs BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto bei 6 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus.

34.       Remdamasi, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021, teisėjų kolegija akcentavo, jog duomenų valdytojas privalo įrodyti, kad asmens duomenys galėjo būti tvarkomi ir kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai. Tai reiškia, kad duomenų valdytojas turi pareigą pateikti pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų.

35.       Nenustatyta, kad byloje buvo pagrindas taikyti Visuomenės informavo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą išimtį, pagal kurią informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymėjo, kad ši išimtis gali būti taikoma tik viešiesiems asmenims. Kaip jau minėta, remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 78 dalimi, nuspręsta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo tokiu nelaikytinas. Be to, teisiškai reikšminga aplinkybe pripažinta tai, jog Publikacija buvo paskelbta 2019 m. gruodžio 27 d., o duomenys apie galbūt vykstantį ikiteisminį tyrimą gauti tik 2020 m. rugsėjo mėn., t. y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo Publikacijos paskelbimo.

36.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nutarė pareiškėjo viešosios įstaigos „Klaipėda atvirai“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas taip pat atmestas, palikti nepakeistą. Trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteista 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

 

V.

 

37.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, gavęs informaciją apie tai, kad gali būti proceso administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 atnaujinimo pagrindų, susipažino su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėta administracine byla ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 157 straipsnio 2 dalimi, 2021 m. spalio 11 d. teikimu, siūlo didžiausią teisėjo darbo stažą turinčio teisėjo skiriamai teisėjų kolegijai svarstyti klausimą dėl proceso administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021.

38.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas teikime nurodo, kad BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto taikymas inter alia reikalauja nustatyti atitinkamų teisių ir interesų pusiausvyrą. Kompetentingos valstybės institucijos ir teismai privalo ne tik nacionalinę teisę aiškinti pagal Europos Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktus, bet ir atkreipti dėmesį, kad nebūtų remiamasi tokiu šių teisės aktų aiškinimu, kuris kirstųsi su Sąjungos teisinės sistemos saugomomis pagrindinėmis teisėmis arba kitais bendraisiais Sąjungos teisės principais, kaip antai proporcingumo principu (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimo Lindqvist, C-101/01, 87 p.). Šios pagrindinės teisės inter alia kyla iš visoms valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų ir tarptautinių įsipareigojimų.

39.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko vertinimu, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas privalo užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp skirtingų teisės saugomų pagrindinių teisių bei atsižvelgti į kitus bendruosius teisės principus, kaip antai proporcingumo principas.

40.       Įvertinus teismo nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 36–55 punktus, teikime konstatuota, kad bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas neatliko išsamaus patikrinimo, ar išlaikyta tinkama pusiausvyra tarp įvairių atitinkamu atveju nagrinėjamų interesų ir visapusiško proporcingumo nagrinėjimo. Atsižvelgus į tai, kad administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 išsamiai susijusių interesų pusiausvyros patikra neatlikta, nutartyje pateikiamas vertinimas rodo labai fragmentišką ir formalų požiūrį į kriterijus, pagal kuriuos tam tikrus asmenis galima priskirti viešiesiems asmenims, o tai lėmė, jog padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį.

41.       Bylą nagrinėjęs teismas privalėjo ypač atsižvelgti į su nagrinėjamu klausimu susijusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Timpul Info-Magazin ir Anghel prieš Moldovą byloje Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę byloje jis yra pripažinęs, jog didelės viešosios bendrovės neišvengiamai ir sąmoningai atveria savo veiklą kruopščiam tikrinimui ir, kaip yra verslininkų ar verslininkių, vadovaujančių šioms bendrovėms, atveju, priimtinos kritikos ribos yra platesnės. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju privatus investicinis fondas negali būti laikomas didele kompanija, kaip Steel ir Morris byloje. Dėl to šiam fondui turi būti suteikiama sąlyginai platesnė reputacijos apsauga. Vis dėlto Teismas vertino, kad kai privati bendrovė nusprendžia dalyvauti sandoriuose, susijusiuose su didelėmis viešosiomis lėšomis, ji savanoriškai atveria savo veiklą didesniam visuomenės domėjimuisi. Juolab tais atvejais, kai tvirtinama, jog tokie sandoriai buvo žalingi viešiesiems finansams. Teismo vertinimu, nagrinėtu atveju visuomenė galėjo teisėtai būti suinteresuota sandorių integralumu, nes valstybės institucijos neatskleidė atitinkamų sandorio detalių, inter alia susijusių su privataus investicinio fondo vadovo svarbia patariamąja veikla Vyriausybėje (2007 m. lapkričio 27 d. sprendimo byloje Timpul Info-Magazin ir Anghel prieš Moldovą (pareiškimo Nr. 42864/05) 34 p.). Iš apžvelgiamo sprendimo nuostatų matyti, kad ne mažiau svarbu yra nustatyti, ar publikacijose reiškiama kritika nėra susijusi su politiniu kontekstu, kas savo ruožtu taip pat pateisina platesnes kritikos ribas (Sprendimo byloje Timpul Info-Magazin ir Anghel prieš Moldovą 38 p.). Galiausiai, neigiamas poveikis, kurį gali turėti ribojančios priemonės, taikomos žiniasklaidai, galinčios atgrasyti nuo atviros diskusijos apie viešuosius reikalus, yra dar vienas teisiškai reikšmingas kriterijus, ieškant pagrindinių teisių pusiausvyros (Sprendimo byloje Timpul Info-Magazin ir Anghel prieš Moldovą 39 p.).

42.       Teikime nurodyta, kad atliekant palyginimą, būtiną vertinant, ar nėra pažeidžiama Konstitucijoje įtvirtinta informacijos laisvės ir kitų konstitucinių vertybių pusiausvyra, reikia atsižvelgti į tai, kad duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais. Tai, kad šią informaciją parengė žurnalistikos atstovai, kurių darbas – informuoti visuomenę, yra svarus argumentas, siekiant interesų pusiausvyros. Vis dėlto administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 paskelbtų asmens duomenų tvarkymas pagal nacionalinę teisę apskritai nesusietas su BDAR 85 straipsnio sąlygomis bei jas paaiškinančiomis konstatuojamosiomis dalimis.

43.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas teikime iškelia klausimą, ar nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 tinkamai įvertino, kad Publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų (teismo sprendimo 51 p.). Šiuo klausimu yra pakankamai argumentų svarstyti, kad nepakanka atskleisti tik viešuosiuose pirkimuose dalyvavusios bendrovės pavadinimą, kad būtų galima iš tiesų prisidėti prie viešojo intereso, susijusio su tinkamu viešųjų finansų panaudojimu, diskusijos. Taigi aiškiai matyti, kad šiuo tikslu taip pat būtina atskleisti galutinį naudos, siejamos su viešaisiais pirkimais, gavėją ir jo galimas sąsajas su perkančiąja organizacija.

44.       Teikime vertinant kriterijus, pagal kuriuos tam tikrus asmenis galima priskirti viešiesiems asmenims, nurodyta, kad būtina atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą išplėstinės teisėjų kolegijos administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje privataus gyvenimo sąvoka aiškinama, kaip apimanti fizinių ir juridinių asmenų profesinę ar komercinę veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-787/2011, 2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-259/2012darn), tačiau šiems atvejams negalima priskirti dalyvavimo viešųjų lėšų skirstymo procedūrose, juolab atvejais, susijusiais su politiniu kontekstu (šiuo klausimu mutatis mutandis taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1184-492/2016). Iš tiesų viešųjų išteklių kriterijus yra pripažįstamas, kaip vienas esminių, atskleidžiant viešųjų asmenų kategoriją. Šiuo klausimu Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje).

45.       Atsižvelgus į paminėtą jurisprudenciją, teikime laikyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo atitinka viešojo asmens, kurio nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams teisinę apibrėžtį (ginčo metu galiojusios Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos 2 str. 78 d.): jis yra akcininkas privataus juridinio asmens, kuris nuolat dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, be to – potencialiai gali bet kada tapti savivaldybės politiku. Tai, kad fizinis asmuo nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose, turint galvoje, kad juridinis asmuo yra tik ir išimtinai teisinė forma savininkų (akcininkų) interesams versle įgyvendinti ir, paprastai, apibūdinamas kaip teisinė fikcija, nepaneigia to, kad fizinio asmens veikla yra susijusi su viešaisiais ištekliais. Todėl duomenys apie dalyvavimą juridinio asmens veikloje, susijusioje su viešaisiais pirkimais, gali sudaryti visuomeninę reikšmę turinčią informaciją, jeigu siekiama atskleisti apie netinkamai naudojamas viešąsias lėšas.

46.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, atsižvelgęs į tai, kad administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 neatlikta susijusių interesų pusiausvyros patikra, neišsamiai taikyti kriterijai, pagal kuriuos asmuo priskiriamas viešiesiems asmenims, nurodo, kad yra pagrindas svarstyti klausimą dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje įsiteisėjusia nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

47.       Teikime taip pat nurodyta, kad iš apžvelgtos jurisprudencijos matyti, jog administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 formuojama teisės aiškinimo praktika kita linkme, nei teisė aiškinama ir taikoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021 ir 2016 m. birželio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1184-492/2016. Tai gali sudaryti savarankišką pagrindą atnaujinti procesą užbaigtoje įsiteisėjusia nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą.

 

VI.

 

48.       Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2021 m. spalio 21 d. rašytinius paaiškinimus, kartu su prašymu prijungti papildomus rašytinius įrodymus (Priedas Nr. 1 – Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2021 m. balandžio 19 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą) šioje administracinėje byloje.

49.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

49.1.                      Nesutinka, kad išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 teisė aiškinama ir taikoma nukrypstant nuo iki šiol formuotos teismų praktikos, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko cituojamų bylų faktinės aplinkybės neatitinka išnagrinėtos bylos faktinių aplinkybių.

49.2.                      Taip pat nesutinka, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turėtų būti laikomas viešuoju asmeniu, o teismo pirmininko cituojama teismų praktika to (kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi būti laikomas viešuoju asmeniu) nepatvirtina. Dar daugiau, nesutinka, kad vertinant susijusių interesų pusiausvyrą šiuo atveju prioritetas turėtų būti suteikiamas teisei į informaciją / teisei į saviraiškos laisvę, o ne teisei į privatų gyvenimą (asmens duomenų apsaugą).

49.3.                      Pažymi, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžia, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

49.4.                      Šiuo atveju paskleista informacija neatitinka tikrovės ir tai patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, nutartis dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (žr. Priedas Nr. 1). Atsižvelgiant į tai, kad teikime cituojama teismų praktika dėl asmens pripažinimo viešu neatitinka išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eA-2398-525/2021 faktinių aplinkybių, ji neturėtų būti taikoma (aktuali) šio ginčo atveju. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo Publikacijoje paskleista informacija nėra tiksli, patikslinta (ir tai yra patvirtinta Priede Nr. 1), teisė į informaciją neturėtų būti prioritetizuojama teisės į privatų gyvenimą atžvilgiu. Priešingai, paties apeliacinio teismo cituojama teismų praktika aiškina, kad tokiu atveju asmens duomenų apsauga yra prioritetas.

50.       Pareiškėjas VšĮ „Klaipėda atvirai“ pateikė atsiliepimą į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2021 m. spalio 11 d. teikimą, kuriame nurodo, kad sutinka su teikimo argumentais ir juos palaiko, bei prašo atnaujinti procesą išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021.

51.       Pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

51.1.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nevertino Konstitucijos 22 ir 25 straipsniuose įtvirtintų teisių pusiausvyros. Pareiškėjas cituodamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką teigia, kad nagrinėjamu atveju, teismas nutartyje neanalizavo EŽTT nurodytų sąlygų egzistavimo bei klaidingai konstatavęs, jog A. V. nėra pripažintinas viešuoju asmeniu, tiesiog konstatavo Reglamento nuostatų pažeidimą, kas neabejotinai lėmė neteisėtos 2021 m. spalio 6 d. nutarties priėmimą. Pareiškėjas pasisako dėl kiekvienos iš sąlygų:

51.1.1.                      Prisidėjimas prie viešojo intereso diskusijų. Informacija apie A. V. buvo atskleista viešųjų pirkimų kontekste, t. y. jau turint informacijos, jog UAB „Gatvių apšvietimas“ pažeidė skaidrumo principą. Viešųjų pirkimų procedūros patenka į viešojo intereso sritį. Be to, teismų praktikoje pažymėta, jog viešieji pirkimai liečia platų asmenų ratą. Pirkimo objektas visuomet yra susijęs su visos visuomenės ar jos dalies poreikių tenkinimu, o viešasis interesas taip pat yra nukreiptas į tai, kad perkančioji organizacija, įsigydama pirkimo objektą, operatyviai ir tinkamai patenkintų visuomenės poreikius. Taigi, tai akivaizdžiai pagrindžia, jog viešųjų lėšų panaudojimo atveju egzistuoja viešasis interesas, kadangi visuomenė yra suinteresuota žinoti informaciją, susijusią su viešųjų lėšų panaudojimu, galutiniais naudos gavėjais, galimais skaidrumo principo pažeidimais ir t .t. Publikacijoje yra pateikiama informacija apie galimus pažeidimus viešo pirkimo procedūrose. Konkrečiai publikacijoje rašoma apie galimus perkančiosios organizacijos – Klaipėdos savivaldybės įmonės UAB „Gatvių apšvietimas“ – ir ne vieną viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo UAB „Ecomas“ tarpusavio ryšius, t. y. UAB „Gatvių apšvietimas“, vyr. finansininkės S. V. ir UAB „Ecomas“ akcininko A. V. bei šioje įmonėje dirbančio jo tėvo artimos giminystės ryšius. Akivaizdu, minėta informacija tampa jautri ne tik viešųjų pirkimų reglamentavimo atžvilgiu, bet ir viešo intereso apsaugos tikslais, kadangi tokia informacija yra pagrindas prielaidai dėl neskaidraus viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo. Tokiu būdu visuomenės interesas į šią informacija yra visiškai pateisinamas. Esant pateisintam visuomenės interesui į publikacijoje pateiktą informaciją, akivaizdu, jog tokia informacija savo turiniu turi būti pakankama visuomenei tinkamai suprasti ir įsivertinti šios informacijos aktualumą. Iš to seka, jog teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartyje išdėstytos išvados apie publikacijos tikslų pasiekimus neatskleidžiant trečiojo suinteresuoto asmens A. V. vardo ir pavardės bei giminystės ryšių yra aiškiai neteisingos.

51.1.2.                      A. V. žinomumo laipsnis. Teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartyje laikėsi pozicijos, jog remiantis VIĮ 2 straipsnyje įtvirtintu viešojo asmens apibrėžimu, A. V. neatitinka viešojo asmens kriterijų – Publikacijos paskelbimo metu jo veikla nebuvo susijusi su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu ar viešųjų paslaugų teikimo administravimu, ar kitais viešaisiais reikalais. Visgi, toks aiškinimas yra pernelyg siauras priskiriant asmenį viešųjų asmenų kategorijai, kadangi A. V. padėtis visuomenėje patvirtina, jog nagrinėjamu atveju jis priskirtas viešųjų asmenų kategorijai. A. V., būdamas galutiniu naudos gavėju, nors ir veikdamas per UAB „Ecomas“, kurio akcininku šis yra, galimai neskaidrių viešųjų pirkimų atveju gavo viešuosius išteklius, kas neabejotinai patvirtina, jog jo veikla yra susijusi su viešaisiais reikalais bei jis yra viešasis asmuo. Negana to, atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog A. V. kandidatavo į Klaipėdos miesto savivaldą, kas papildomai sudaro pagrindą jį laikyti viešuoju asmeniu, o pozicija, jog asmuo laikomas viešuoju viso labo tik kandidatavimo laikotarpiu visiškai neatitiktų realios susiklosčiusios situacijos.

51.1.3.                      Dėl ankstesnio A. V. elgesio. A. V., dalyvaudamas Klaipėdos miesto savivaldos rinkimuose pateikė savo asmens duomenis Vyriausiajai rinkimų komisijai, kurios puslapyje vis dar yra pateikiama šio asmens informacija. Taigi, jis net negalėjo turėti lūkesčių, jog informacija, susijusi su jo buvimu UAB „Namų kultas“ (dabartinis pavadinimas UAB „Ecomas“) akcininku nebus viešinama kituose šaltiniuose.

51.1.4.                      Publikacijos pavadinimas, forma, turinys, platinimo apimtis ir pasekmės. Publikacijos pavadinimas yra „Virš savivaldybės įmonės vadovo galvos - Damoklo kardas“ ir joje pateikiama informacija, susijusi su perkančiosios organizacijos UAB „Gatvių apšvietimas“ galimai vykdytais neskaidriais viešaisiais pirkimais, bei visa ji yra susijusi su išimtinai UAB „Gatvių apšvietimas“ vykdytais viešaisiais pirkimais bei galimu jų neskaidrumu. Pati Publikacija paskelbta Klaipėdai skirtame naujienų portale www.atviraklaipeda.lt ir joje nėra pateikiama jokia tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. A. V. niekuomet neteigė, jog S. V. nėra jo motina, jog šis nėra UAB „Ecomas“ akcininkas, jog pateikta pokalbio ištrauka yra klaidinga ar jog Viešųjų pirkimų tarnybos pateikiama išvada yra melaginga ar cituojama netinkamai ir t. t. Be kita ko, A. V. niekuomet ir neįrodė, jog Publikacija jam sukėlė kažkokias realias neigiamas pasekmes, būtent dėl duomenų atskleidimo fakto, kadangi jo paskelbti asmens duomenys ir taip galėjo būti viešai prieinami visuomenei.

51.1.5.                      Dėl informacijos gavimo būdo. Nagrinėjamu atveju jau minėta, jog dalis informacijos buvo laisvai prieinama viešojoje erdvėje, tuo tarpu informacija apie A. V. ir S. V. giminystės ryšius buvo gauta iš pačios S. V..

51.1.6.                      Įtaka žiniasklaidai. Nagrinėjamu atveju, pripažinus, jog įmonės akcininkas, kuris yra galutinis naudos gavėjas, net ir neskaidrių viešųjų pirkimų atveju yra privatus asmuo, apie kurį jokia informacija, padedanti išaiškinti neskaidrių pirkimų mąstą ar galimas nusikalstamas veikas, negali būti atskleista visuomenei, neabejotinai žiniasklaidai būtų užkertamas kelias informuoti visuomenę viešojo intereso klausimais, t. y. apie netinkamą viešųjų išteklių naudojimą. Tai pagrindžia ir viešojoje erdvėje kilusi visuomenės reakcija po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarties priėmimo. Taigi, Lietuvos žurnalistai, seimo nariai ir kitų institucijų atstovai akivaizdžiai suvokia, jog 2021 m. spalio 6 d. nutartis ir joje pateikti išaiškinimai prieštarauja Konstitucijai, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai bei kelia grėsmę demokratijai, susiaurinant visuomenės teisės žinoti apimtį, kadangi 2021 m. spalio 6 d. nutartimi de facto yra uždrausta skelbti informaciją apie viešųjų išteklių panaudojimą ir galimus įstatymo pažeidimus, remiantis tik tuo pagrindu, jog viešuosiuose pirkimuose dalyvavo ne fizinis asmuo A. V., o šio įmonė UAB „Ecomas“. Nagrinėjamu atveju, atsakovo pareiškėjui skirtos nuobaudos sunkumas net nėra esminis, tačiau ši nuobauda bei jos palikimas galioti pripažinus, jog pareiškėjas pažeidė teisės aktų nuostatas, nepagrįstai susiaurinama saviraiškos laisvė bei visuomenės teisė žinoti, kas daro įtaką ne tik pareiškėjo, tačiau ir visų šalies žurnalistų veiklai didžiulę įtaką.

51.2.                      Teismas neįvertino Reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punkte numatytų sąlygų. Reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punkte numatyta, kad teisėtas duomenų tvarkymas yra tada, kai tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni. Pareiškėjas pažymi, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos pripažinti A. V. duomenų tvarkymą teisėtu.

51.3.                      Teismas nutartyje netinkamai aiškino ir taikė VIĮ 14 straipsnio 3 dalį. Kadangi nei šios nuostatos lingvistinė formuluotė, nei suformuota teismų praktika nereikalauja, jog siekiant skelbti informaciją apie asmenį šios dalies pagrindu turėtų jau būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ar būtų žinoma apie galbūt vyksiantį ikiteisminį tyrimą. Priešingai, ši nuostata visuomenės informavimo priemonėms suteikia galimybę atlikti savarankiškus žurnalistinius tyrimus, kurie padėtų atskleisti galimus įstatymų pažeidimus arba atliktas nusikalstamas veikas, kurių pagrindu būtų ne tik informuojama visuomenė, tačiau ir valstybės institucijos. Tuo tarpu 2021 m. spalio 6 d. nutartyje pateiktas išaiškinimas nepagrįstai susiaurino VIĮ 14 straipsnio 3 dalies taikymą. Pareiškėjo nuomone, šios aplinkybės pagrindžia, jog egzistuoja ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytas pagrindas atnaujinti procesą.

51.4.                      Pareiškėjas, pasisakydamas dėl ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, nurodo, kad atsiliepime nurodyta teismų praktika įrodo, jog teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartimi nukrypo nuo iki šiol suformuotos teismų praktikos, t. y.: 1) jog tokio pobūdžio bylose turi būti vertinama Konstitucijos 22 ir 25 straipsniuose įtvirtintų teisių pusiausvyra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2078-815/2021); 2) viešojo asmens sąvokos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2078-815/2021); 3) jog tokio pobūdžio bylose turi būti vertinamos Reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punkte numatytos sąlygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2078- 815/2021); 4) VIĮ 14 straipsnio 3 dalies taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-787-11). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

52.       Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pateikė atsiliepimą į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2021 m. spalio 11 d. teikimą, kuriame nurodo, kad nesutinka su teikime pateikiamais argumentais, jog Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas neatliko išsamios patikros, ar nėra pažeidžiama Konstitucijoje įtvirtinta informacijos laisvės ir kitų konstitucinių vertybių pusiausvyra. Taip pat, atsakovo nuomone, negalima teigti, jog teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

53.       Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

53.1.                      Šiuo atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus įvertino tinkamai, objektyviai ir visapusiškai, todėl priėmė teisingą sprendimą, kuris turi būti paliktas galioti. Be kita ko, teismas yra laisvas pasirinkti kuria aktualia bylai praktika remtis. Pažymėta, kad teikime nurodomo sprendimo bei nutarties faktinės aplinkybės ir rado decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi nuo nagrinėjamo ginčo. Teikime teigiama, kad 2021 m. spalio 6 d. nutartyje buvo neatsižvelgta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą bei 2016 m. birželio 22 d. nutartį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendime buvo analizuojama situacija, kuomet buvo paskelbti asmeniniai duomenys (vardas, pavardė, gimimo data, atvaizdas, turto vertė, šeiminė padėtis) leidinyje, kuriame pateikiami turtingiausi Lietuvos žmonės, juos reitinguojat pagal jų turimo turto dydį. Byloje buvo analizuojami kriterijai, pagal kuriuos asmenys gali būti priskirtini viešiesiems asmenims, nurodant, jog turtingiausi šalies asmenys užima tokią padėtį visuomenėje, dėl kurios jų veikla, susijusi su jų turto valdymu, turi reikšmės viešiesiems reikalams (daugelio darbo vietų kūrimui, verslo aplinkai, mokesčių į valstybės biudžetą surinkimui), todėl jie yra viešieji asmenys tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), tiek VIĮ prasme. Kaip nurodoma šioje nutartyje, tuo atveju, kai tokie asmenys neužima jokių oficialių pareigų viešajame sektoriuje, jų teisė išlaikyti savo privatų gyvenimą slaptu yra iš principo platesnė nei viešųjų asmenų, kurie tokias pareigas užima. Tačiau, nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįsti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra vienas iš turtingiausių šalies verslininkų, kurio veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams (daugelio darbo vietų kūrimui, verslo aplinkai, mokesčių į valstybės biudžetą surinkimui). Remiantis viešai prieinamais duomenimis, UAB „Ecomas“ dirbo apie 4 darbuotojus (darbuotojų skaičius svyravo), todėl tokios įmonės akcininkas, remiantis minėtos nutarties kriterijais ir vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, negali būti priskiriamas viešajam asmeniui. Papildomai pažymėta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendime yra nurodoma, jog turi būti ieškoma pusiausvyros tarp teisės į privatumą ir saviraiškos laisvės bei nurodomi kriterijai, kurie padeda įvertinti interesų pusiausvyrą: prisidėjimas prie viešojo intereso diskusijų, atitinkamo asmens žinomumo laipsnis, naujienų reportažo tema, ankstesnis atitinkamo asmens elgesys, publikacijos turinys, forma ir pasekmės, ir, atitinkamais atvejais, aplinkybės, kuriomis nuotraukos buvo nufotografuotos. Atsakovas pažymi, jog publikacijoje buvo plėtojama tema apie savivaldybės įmonės UAB „Gatvių apšvietimas“ generalinio direktoriaus atleidimą iš pareigų dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų. Publikacijos tikslas buvo informuoti visuomenę apie UAB „Gatvių apšvietimas“ vykusį valdybos posėdį, kuris buvo sušauktas siekiant nuspręsti dėl savivaldybės įmonės vadovo atleidimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo publikacijoje buvo paminėtas jį nurodant kaip vienos iš įmonių, dalyvavusių viešuosiuose pirkimuose, akcininkų. Trečiasis suinteresuotas asmuo iki ginčijamos publikacijos paskelbimo nebuvo žinomas asmuo, byloje nėra jokių duomenų, kad jis prisideda prie viešojo intereso diskusijų.

53.2.                      Teikime taip pat nurodoma, kad teismas nukrypo nuo praktikos, kuri buvo suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartyje. Pažymėtina, kad teikime dar kartą remiamasi byla, kurios ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamu ginču. Byloje analizuojamas klausimas dėl Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimo rengiant humoristinio pobūdžio publikaciją. Teikime atkreipiamas dėmesys į politinį kontekstą, kuris yra minimas analizuojamoje nutartyje, kurioje pareiškėjas buvo savivaldybės tarybos narys, viešasis asmuo. Pažymėtina, kad šioje nutartyje nebuvo kilęs ginčas dėl teisės į asmens duomenų tvarkymą pažeidimo. Sutiktina, kad kandidatavimas 2019 m. savivaldybės tarybos rinkimuose yra priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai kriterijus, tačiau tokiu atveju asmuo viešuoju laikomas tik kandidatavimo laikotarpiu.

53.3.                      Nesutiktina su teikime nurodytu argumentu, jog trečiasis suinteresuotas asmuo atitinka viešojo asmens apibrėžtį, nes potencialiai, bet kada gali tapti savivaldybės tarybos nariu. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio iškovotų mandatų kiekį (4 mandatai) bei trečiojo suinteresuoto asmens porinkiminį eilės numerį (37) negalima teigti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo gali būti laikomas potencialiu savivaldybės politiku ir viešuoju asmeniu. Trečiasis suinteresuotas asmuo nėra ir nebuvo partijos narys. Taigi nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra politikas, jis neužėmė jokių realių pareigų, neturėjo jokių viešojo administravimo įgaliojimų, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti priskirtinas viešųjų asmenų kategorijai. Trečiasis suinteresuotas asmuo neatitinka nei vieno iš VIĮ 2 straipsnio 78 dalyje nurodytų kriterijų – dėl einamų pareigų nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, jo nuolatinė veikla neturi reikšmės viešiesiems reikalams.

53.4.                      Teikime nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalėjo atsižvelgti į EŽTT praktiką, kuri susijusi su nagrinėjamu klausimu ir nurodė konkrečias bylas. EŽTT 2007 m. lapkričio 27 d. sprendime byloje Timpul Info-Magazin ir Anghel prieš Moldovą aprašoma situacija, kai vyriausybė buvo kritikuojama dėl neskelbiamų automobilių pirkimų iš privataus investicinio fondo, kuomet šie automobiliai buvo išdalinti politikams, o publikacijoje keliamas klausimas, ar automobiliai reikalingi tam, kad būtų geriau skleidžiama komunistų propaganda prieš rinkimus. Taip pat kritikuojami viešieji pirkimai, kai pirkimų kaina buvo per didelė. Iš šios EŽTT praktikos galima spręsti, jog viešosios lėšos buvo naudojamos netinkamai, o jas naudojantys asmenys yra politikai ar kitaip su politika susiję asmenys. 

53.5.                      Konkrečios situacijos kontekste viešasis interesas galėjo būti realizuotas nurodant, kad perkančiosios organizacijos ir viešuosiuose pirkimuose dalyvavusio juridinio asmens dalyvį sieja giminystės ryšys, jo nedetalizuojant (nenurodant, kad asmenys siejami motinystės ryšiu). Vien ta aplinkybė, kad privataus juridinio asmens UAB „Ecomas“ (kurios vadovas buvo ne trečiasis suinteresuotas asmuo), neteikiančio viešųjų paslaugų ir jų neadministruojančio, dalyvauja ir laimi viešuosius pirkimus, t. y. gauna pelną iš viešųjų išteklių, niekaip nesuponuoja šios įmonės ir kartu trečiojo suinteresuoto asmens priimamų sprendimų ir veiksmų galios, realios įtakos visuomenei ar tam tikrai jos daliai. Taigi trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu neegzistuoja nei vienas iš VIĮ 2 straipsnio 78 dalyje numatytų kriterijų, pagal kuriuos asmuo priskiriamas viešųjų asmenų kategorijai. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje praktikoje yra išaiškinęs, jog plečiamasis VIĮ 2 straipsnio 78 dalies nuostatos aiškinimas neišvengiamai sąlygotų žmogaus teisės į privataus pobūdžio informacijos apsaugą, kurią, be kita ko, garantuoja Konstitucijos 22 straipsnis ir Konvencija 8 straipsnis, ribojimą (2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1056-442/2020). Šiuo atveju teikime yra nepagrįstai plačiai aiškinamos šio straipsnio nuostatos ir nukrypstama nuo teismų praktikos.

53.6.                      Privati informacija apie konkretų giminystės ryšį, nesant sutikimo, visuomenei gali būti atskleista tik esant neabejotinam viešajam interesui, t. y. objektyviai egzistuojant įtarimams, jog pasinaudojant atskleistu konkrečiu giminystės ryšiu yra vykdomi neskaidrūs viešieji pirkimai ir pan., arba nurodant, kad perkančiosios organizacijos darbuotoją ir tiekėjo įmonės akcininką sieja giminystės ryšys, tačiau jo nedetalizuojant ar plačiau neatskleidžiant. Šiuo atveju Publikacijoje nėra atskleista jokios informacijos, jog būtent trečiojo suinteresuoto asmens giminystės ryšys darė įtaką atliekant galimai neteisėtus veiksmus, ar siekiant laimėti galimai neskaidrius viešuosius pirkimus. Be kita ko, byloje nėra duomenų apie pareiškėjo veiksmus, siekiant išsiaiškinti perkančiojoje organizacijoje dirbančio asmens pareigas, dalyvavimą priimant sprendimus dėl viešųjų pirkimų, atliktus konkrečius veiksmus ir pan.

53.7.                      Ginčijama publikacija paskelbta 2019 m. gruodžio mėnesį, o duomenys apie ikiteisminį tyrimą gauti tik 2020 m. rugsėjo mėnesį. Todėl informacija apie vykstantį ikiteisminį tyrimą ginčo atveju yra teisiškai nereikšminga, kadangi negalėjo turėti įtakos rengiant publikaciją ir žurnalistų etikos inspektoriui priimant sprendimą. Be kita ko, ikiteisminis tyrimas pradėtas UAB „Gatvių apšvietimas“ buvusio generalinio direktoriaus atžvilgiu, o ne trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu. Galiausiai, iš pateiktų duomenų aišku, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

53.8.                      Abejonių kelia teikimo argumentas, kad žurnalistikos tikslas visais atvejais yra viršesnis už duomenų subjekto interesus, t. y. tai, kad informaciją parengė žurnalistai, kurių darbas informuoti visuomenę yra svarus argumentas, siekiant interesų pusiausvyros. Tokia išvada, jog žurnalistikos tikslas per se yra visada viršesnis už duomenų subjekto teises, neišplaukia nei iš teisės aktų ar konkrečiai Reglamento nuostatų, nei iš nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikos. Tai, kad tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslu, konkretūs Reglamento straipsniai netaikomi, nereiškia, jog žurnalistikos tikslas savaime viršesnis už duomenų subjektų teises ir asmens duomenys visais atvejais gali būti tvarkomi be asmens sutikimo. Pažymėta, kad Reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punkte numatyta teisėtumo sąlyga įpareigoja kiekvienu konkrečiu atveju vertinti, ar egzistuoja teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti (tvarkyti) konkretaus asmens duomenis.

53.9.                      Atsižvelgus į šiame atsiliepime išdėstytas aplinkybes, neegzistuoja teikime nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, kadangi teikime cituojamų bylų faktinės aplinkybės neatitinka šios bylos aplinkybių, todėl neturėtų būti taikomos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tinkamai įvertino trečiojo suinteresuoto asmens statusą bei pusiausvyrą dėl saviraiškos laisvės ir kitų teisių suderinimo.

54.       Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. eP-83-602/2021, kuriuo prašo teismo A. V. naudai priteisti 1 766,60 Eur dydžio atstovavimo išlaidas sumokėtas advokatų profesinei bendrijai „SPC legal“ už susipažinimą su bylos dokumentais, procesinių dokumentų rengimą bei kitas su byla susijusias paslaugas.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

VII.

 

55.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2021 m. spalio 11 d. teikimo (toliau – ir Teikimas) pagrindu.

56.       Teikime siūloma svarstyti klausimą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 157 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nustatytais pagrindais.

57.       Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d.) 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

58.       ABTĮ 157 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad  procesas gali būti atnaujinamas esant šiems pagrindams: <...> 10) jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį; <...> 12) kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą; <...>.

59.       ABTĮ 157 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinio teismo pirmininko siūlymu arba gavęs informaciją apie tai, kad gali būti proceso administracinėje byloje atnaujinimo pagrindų, išimtiniais atvejais teikimą atnaujinti procesą turi teisę paduoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą nagrinėja didžiausią teisėjo darbo stažą turinčio teisėjo skiriama teisėjų kolegija. Teikimu išreiškiamas tik informacinio pobūdžio siūlymas svarstyti, ar nėra proceso atnaujinimo pagrindų, ir teisėjų kolegijai jis nėra privalomas.

 

VIII.

 

60.       Užbaigtoje administracinėje byloje pareiškėjas VšĮ „Klaipėda atvirai“ skundė teismui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2020 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. (SK-8, 2020) SPR-140 „Dėl publikacijoje „Virš savivaldybės įmonės vadovo galvos – Damoklo kardas“ (www.atviraklaipėda.lt., 2019-12-27) paskelbtos informacijos“, kuriame nuspręsta: 1) pripažinti A. V. skundą dėl publikacijoje „Virš savivaldybės įmonės vadovo galvos – Damoklo kardas“ (www.atviraklaipėda.lt., 2019-12-27) (toliau – ir Publikacija) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu; 2) pareikšti papeikimą VšĮ „Klaipėda atvirai“ dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo.

61.       Tarnybos Sprendimas priimtas išnagrinėjus A. V. skundą dėl Publikacijos: 1) dėl paskelbtos tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo („Vienintelis šios bendrovės akcininkas yra Liberalų Sąjūdžio narys A. V., šiais metais nesėkmingai dalyvavęs savivaldos rinkimuose Klaipėdos rajone. <...> Ar tai tik sutapimas, pirmadienio vakarą sužinoti nebepavyko – nei A. V., nei D. A. į skambučius neatsakė“, „Visos dvylika nuo 2018-ųjų per viešuosius pirkimus šios bendrovės sudarytų sutarčių yra tik „Gatvių apšvietimo“ užsakymai. Jų vertė – daugiau nei 261 tūkst. eurų. Didžiausia sutartis, kurios vertė 108 900 Eur, dėl apšvietimo įrenginių ir elektros šviestuvų sudaryta veikiant kartu su ta pačia UAB „Ecomas“ (buvusia UAB „Namų kultas“)“, „Beje, kai D. A. dirbo „Klaipėdos vandens“ Pardavimų departamento direktoriumi, ši įmonė su „Namų kultu“ sudarė 520 300 Eur vertės sutartį dėl skysčių ir dujų srauto, lygio ir spaudimo matavimo prietaisų įsigijimo“.); 2) dėl garbės ir orumo pažeidimo (Publikacijoje paskelbiant A. V. elektroninį laišką, kuris buvo išsiųstas viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui)); 3) dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimo (Publikacijoje paskelbus A. V. vardą, pavardę ir giminystės ryšį su S. V.).

62.       Tarnyba Sprendime nenustatė Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimų dėl A. V. skunde nurodytos, kaip tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo, bei dėl garbės ir orumo pažeidimo. Tarnyba Sprendime nustatė BDAR pažeidimą (BDAR 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto) dėl visuomenės informavimo priemonėje neteisėtai tvarkytų A. V. asmens duomenų.

63.       Iš Publikacijos turinio matyti ir Tarnyba Sprendime nustatė, kad Publikacijoje paskelbta informacija apie savivaldybės įmonės UAB „Gatvių apšvietimas“ vykdytus viešuosius pirkimus, kurių dalį laimėjo UAB „Ecomas“, kurios akcininkas yra A. V.. Publikacijoje pažymima, kad S. V. buvo ar tebėra bendrovės vyriausiąja finansininke; „Atviros Klaipėdos“ duomenimis, A. V. yra S. V. sūnus.

64.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 6 d. paskelbė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021, kurioje apeliacine tvarka išnagrinėjęs šį administracinį ginčą, nutarė pareiškėjo viešosios įstaigos „Klaipėda atvirai“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas taip pat atmestas, palikti nepakeistą.

65.       Teisėjų kolegija nusprendė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nėra viešasis asmuo. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pirmiausia rėmėsi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 78 dalyje įtvirtintu viešojo asmens apibrėžimu. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 78 dalį, viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Teisėjų kolegija taip pat vadovavosi teismų praktika, kurioje formuojamas reikalavimas sprendžiant, ar asmuo laikytinas viešuoju asmeniu, nustatyti, kad asmens nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams, o tai reiškia, kad asmenų, atitinkančių nurodytoje įstatymo normoje įvardytus požymius, veikla turi būti viešojo intereso objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-323-492/2021 43 p.).

66.       Byloje nustatyta, kad viešuosiuose pirkimuose, apie kuriuos buvo rašoma Publikacijoje, dalyvavo privatus juridinis asmuo, kurio akcininkas yra trečiasis suinteresuotas asmuo. Bendrovė, kurios akcininkas yra trečiasis suinteresuotas asmuo, neteikia viešųjų paslaugų. Be to, nepaisant to, kad trečiasis suinteresuotas asmuo dalyvavo 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose su Liberalų sąjūdžio Klaipėdos rajono sąrašu, jis nebuvo ir nėra Liberalų sąjūdžio partijos narys.

67.       Šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija vertino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, dėl savo darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje. Nenustatyta, kad Publikacijos paskelbimo metu šio asmens veikla buvo susijusi su kitais viešaisiais reikalais.

68.       Vertindama trečiojo suinteresuoto asmens sąsajas su politine veikla, teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors jis ir dalyvavo 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose su Liberalų sąjūdžio Klaipėdos rajono sąrašu, tačiau nebuvo išrinktas, nebuvo Liberalų Sąjūdžio partijos narys, nevykdė aktyvios politinės veiklos. Todėl vien kandidatavimo faktas nėra pagrindas trečiąjį suinteresuotą asmenį laikyti viešuoju asmeniu ne tik kandidatavimo laikotarpiu.

69.       Atsižvelgus į tai, nuspręsta, kad pareiškėjas viešoji įstaiga „Klaipėda atvirai“, Publikacijoje paskelbęs trečiojo suinteresuoto asmens duomenis – vardą, pavardę ir giminystės ryšį, neįvykdė DBAR 6 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintos pareigos gauti šio asmens sutikimą.

70.       Vertindama, ar duomenys apie trečiąjį suinteresuotą asmenį galėjo būti skelbiami pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą, nustatantį, kad privataus asmens duomenys gali būti teisėtai tvarkomi, kai juos tvarkyti būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo ar trečiosios šalies interesų, teisėjų kolegija pažymėjo, kad Publikacijoje nėra skelbiama apie teisei ar gerai moralei priešingas veikas ar visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms priešingus veiksmus. Iš Publikacijos turinio negalima spręsti, kad trečiojo suinteresuoto asmens, kaip privataus asmens, privačių duomenų visuma tenkino viešąjį interesą. Publikacijos tikslas, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo būti pasiektas ir neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų, todėl pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidęs BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto bei 6 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus.

71.       Remdamasi, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021, teisėjų kolegija akcentavo, jog duomenų valdytojas privalo įrodyti, kad asmens duomenys galėjo būti tvarkomi ir kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai. Tai reiškia, kad duomenų valdytojas turi pareigą pateikti pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų.

72.       Nenustatyta, kad byloje buvo pagrindas taikyti Visuomenės informavo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą išimtį, pagal kurią informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymėjo, kad ši išimtis gali būti taikoma tik viešiesiems asmenims. Kaip jau minėta, remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 78 dalimi, nuspręsta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo tokiu nelaikytinas. Be to, teisiškai reikšminga aplinkybe pripažinta tai, jog Publikacija buvo paskelbta 2019 m. gruodžio 27 d., o duomenys apie galbūt vykstantį ikiteisminį tyrimą gauti tik 2020 m. rugsėjo mėn., t. y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo Publikacijos paskelbimo.

 

IX.

 

73.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2021 m. spalio 11 d. teikime nurodoma, kad administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 gali būti proceso atnaujinimo pagrindų, būtent svarstytina, ar priimtame sprendime padarytos tinkamos išvados taikant teisę šiais aspektais – bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas neatliko išsamios patikros, ar nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta informacijos laisvės ir kitų konstitucinių vertybių pusiausvyra, ir nepakankamai atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką, taikė kriterijus, pagal kuriuos tam tikrus asmenis galima priskirti viešiesiems asmenims.

74.       Kaip minėta, administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 padaryta išvada, kad Publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų, todėl pareiškėjas ginčijamame sprendime pagrįstai pripažintas pažeidusiu BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto bei 6 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus. Byloje nenustatytas ir pagrindas taikyti BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą, kuriame numatyta aplinkybė, su kuria siejama galimybė tvarkyti asmens duomenis be duomenų subjekto sutikimo.

75.       Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą, duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni. Kaip nurodoma Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje, šioje nuostatoje numatytos trys kumuliacinės asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos, t. y. pirma, tvarkyti asmens duomenis reikia dėl teisėtų interesų, kurių siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, antra, asmens duomenis tvarkyti būtina siekiant įgyvendinti nustatytą teisėtą interesą, ir, trečia, asmens, kurio duomenys turi būti apsaugoti, interesai ar laisvės bei pagrindinės teisės neturi būti viršesni (2021 m. birželio 17 d. sprendimo byloje M.I.C.M., C-597/19, 106 p. ir joje nurodyta teismo jurisprudencija).

76.       Teikime pažymima, kad šios nuostatos taikymas inter alia reikalauja nustatyti atitinkamų teisių ir interesų pusiausvyrą. Kompetentingos valstybės institucijos ir teismai privalo ne tik nacionalinę teisę aiškinti pagal Europos Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktus, bet ir atkreipti dėmesį, kad nebūtų remiamasi tokiu šių teisės aktų aiškinimu, kuris kirstųsi su Sąjungos teisinės sistemos saugomomis pagrindinėmis teisėmis arba kitais bendraisiais Sąjungos teisės principais, kaip antai proporcingumo principu (žr. ESTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimo Lindqvist, C-101/01, 87 p.). Šios pagrindinės teisės inter alia kyla iš visoms valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų ir tarptautinių įsipareigojimų.

77.       Konstitucijos 22 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios privataus gyvenimo neliečiamumą, yra susijusios su kitomis Konstitucijos nuostatomis ir aiškintinos atsižvelgiant į jas, nagrinėjamos bylos kontekste – į Konstitucijos 25 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias teisę į informaciją. Tarp Konstitucijos 22 ir 25 straipsniuose įtvirtintų vertybių yra pusiausvyra. Įstatymų leidėjui reguliuojant visuomenės informavimo santykius kyla pareiga paisyti minėtų konstitucinių vertybių pusiausvyros (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas).

78.       Pagrindinė teisė į privatų gyvenimą įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje ir pripažįstama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 7 straipsnyje. Be to, Chartijos 8 straipsnis aiškiai skelbia teisę į asmens duomenų apsaugą. Supranacionalinė teisė garantuoja pagrindinę teisę į saviraiškos laisvę, įtvirtintą Konvencijos 10 straipsnyje bei Chartijos 11 straipsnyje. Pagal Teisingumo Teismo praktiką, taip pat Chartijos 11 straipsnio 2 dalį turi būti gerbiama žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas. Teisei į asmens duomenų apsaugą galimi taikyti apribojimai atitinka leidžiamus pagal Konvencijos 8 straipsnį. Abiejų pagrindinių teisių ribojimas iš esmės yra leistinas esant panašioms sąlygoms: pripažįstama galimybė apriboti naudojimąsi teisėmis į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą, jei šie apribojimai numatyti įstatymo, nekeičia šių teisių ir laisvių esmės ir, remiantis proporcingumo principu, yra būtini bei tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendruosius interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimas sujungtose bylose Volker und Markus Schecke, C-92/03 ir C-93/09).

79.       Tai, kad ribojant konstitucines teises ir laisves būtina laikytis proporcingumo principo, ne kartą pažymėta oficialiojoje konstitucinėje jurisprudencijoje. Spręsdamas dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies konstitucingumo, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. spalio 23 d. nutarime akcentavo, kad įstatymų leidėjas, įstatymu nustatydamas kriterijus, pagal kuriuos asmuo gali būti priskiriamas viešiesiems asmenims, turi paisyti Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintos žmogaus teisės į privatumą ir Konstitucijos garantuojamo bei saugomo visuomenės intereso būti informuotam apie visus veiksnius, galinčius daryti įtaką viešiesiems reikalams, pusiausvyros. Pagal Visuomenės informavimo įstatymą kiekvienu atveju, kai informacija apie privatų asmens gyvenimą skelbiama be asmens sutikimo, privalu pasverti visas aplinkybes, įvertinti, ar informacijos apie asmens privatų gyvenimą skelbimas be asmens sutikimo nepadarys jam žalos (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas).

80.       Tai, kad vertinant kiekvieną konkrečią situaciją dėl privataus pobūdžio informacijos paviešinimo leistinumo, turi būti ieškoma interesų pusiausvyros ir taikomi bendrieji teisės taikymo principai, tarp jų – proporcingumo siekiamam tikslui principas, pirmiausia akcentuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendime eA-2066-624/2021.

81.       Teikime akcentuojama, kad šių nuostatų kontekste kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas privalo užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp skirtingų teisės saugomų pagrindinių teisių bei atsižvelgti į kitus bendruosius teisės principus, kaip antai proporcingumo principas.

82.       Teikime akcentuojama, kad įvertinus teismo nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 36–55 punktus, reikia konstatuoti, kad bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas neatliko išsamaus patikrinimo, ar išlaikyta tinkama pusiausvyra tarp įvairių atitinkamu atveju nagrinėjamų interesų ir visapusiško proporcingumo nagrinėjimo. Atsižvelgus į tai, kad administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 išsamiai susijusių interesų pusiausvyros patikra neatlikta, nutartyje pateikiamas vertinimas rodo fragmentišką ir formalų požiūrį į kriterijus, pagal kuriuos tam tikrus asmenis galima priskirti viešiesiems asmenims, o tai lėmė, jog padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį.

83.       Teikime akcentuojama, kad bylą nagrinėjęs teismas privalėjo ypač atsižvelgti į su nagrinėjamu klausimu susijusią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką. Timpul Info-Magazin ir Anghel prieš Moldovą byloje Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę byloje jis yra pripažinęs, jog didelės viešosios bendrovės neišvengiamai ir sąmoningai atveria savo veiklą kruopščiam tikrinimui ir, kaip yra verslininkų ar verslininkių, vadovaujančių šioms bendrovėms, atveju, priimtinos kritikos ribos yra platesnės. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju privatus investicinis fondas negali būti laikomas didele kompanija, kaip Steel ir Morris byloje. Dėl to šiam fondui turi būti suteikiama sąlyginai platesnė reputacijos apsauga. Vis dėl to Teismas vertino, kad kai privati bendrovė nusprendžia dalyvauti sandoriuose, susijusiuose su didelėmis viešosiomis lėšomis, ji savanoriškai atveria savo veiklą didesniam visuomenės domėjimuisi. Juolab tais atvejais, kai tvirtinama, jog tokie sandoriai buvo žalingi viešiesiems finansams. Teismo vertinimu, nagrinėtu atveju visuomenė galėjo teisėtai būti suinteresuota sandorių integralumu, nes valstybės institucijos neatskleidė atitinkamų sandorio detalių, inter alia susijusių su privataus investicinio fondo vadovo svarbia patariamąja veikla Vyriausybėje (2007 m. lapkričio 27 d. sprendimo byloje Timpul Info-Magazin ir Anghel prieš Moldovą (pareiškimo Nr. 42864/05) 34 p.). Iš apžvelgiamo sprendimo nuostatų matyti, kad ne mažiau svarbu yra nustatyti, ar publikacijose reiškiama kritika nėra susijusi su politiniu kontekstu, kas savo ruožtu taip pat pateisina platesnes kritikos ribas (Sprendimo byloje Timpul Info-Magazin ir Anghel prieš Moldovą 38 p.). Galiausiai, neigiamas poveikis, kurį gali turėti ribojančios priemonės, taikomos žiniasklaidai, galinčios atgrasyti nuo atviros diskusijos apie viešuosius reikalus, yra dar vienas teisiškai reikšmingas kriterijus, ieškant pagrindinių teisių pusiausvyros (Sprendimo byloje Timpul Info-Magazin ir Anghel prieš Moldovą 39 p.).

84.       Teikime akcentuojama, kad atliekant palyginimą, būtiną vertinant, ar nėra pažeidžiama Konstitucijoje įtvirtinta informacijos laisvės ir kitų konstitucinių vertybių pusiausvyra, reikia atsižvelgti į tai, kad duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais. Tai, kad šią informaciją parengė žurnalistikos atstovai, kurių darbas – informuoti visuomenę, yra svarus argumentas, siekiant interesų pusiausvyros.

85.       Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas). Šios aplinkybės teisinė reikšmė pripažįstama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo. Šis Teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad straipsnis buvo parašytas žurnalisto ir pažymėjęs išskirtinį vaidmenį, suteiktą spaudai demokratinėje visuomenėje skleisti idėjas ir nuomones, susijusias su politiniais reikalais ir kitais viešojo intereso klausimais (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo plenarinės sesijos 1979 m. balandžio 26 d. sprendimo byloje Sunday Times prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 1) (pareiškimo Nr. 6538/74) 65 p.). EŽTT yra pažymėjęs ir tai, kad, nacionaliniams teismams taikant pernelyg griežtą požiūrį vertinant žurnalistų profesinį elgesį, pastarieji galėtų būti nepagrįstai atgrasyti nuo savo funkcijos informuoti visuomenę vykdymo. Todėl teismai privalo atsižvelgti į savo sprendimų galimą poveikį ne tik individualiems atvejams, bet ir žiniasklaidai apskritai (2011 m. balandžio 19 d. sprendimo Bozhkov prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 3316/04, 51 p.).

86.       Teikime akcentuojama, kad duomenų apsaugos ir saviraiškos laisvės santykis reglamentuotas BDAR 85 straipsnyje. Vis dėlto administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 paskelbtų asmens duomenų tvarkymas pagal nacionalinę teisę nesusietas su BDAR 85 straipsnio sąlygomis bei jas paaiškinančiomis konstatuojamosiomis dalimis.

87.       Teikime pabrėžiama, kad imperatyvus visuomeninis poreikis gali pateisinti apribojimus, jei jie yra proporcingi siekiamam teisėtam tikslui ir gali prisidėti prie viešojo intereso diskusijos. Dėl sąlygos, susijusios su būtinybe tvarkyti asmens duomenis siekiant įgyvendinti turimą teisėtą interesą, reikia priminti, jog nukrypimai nuo asmens duomenų apsaugos principo ir jo ribojimai neturi viršyti to, kas yra griežtai būtina (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimas byloje M.I.C.M., C-597/19). Teikime keliamas klausimas, ar nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 tinkamai įvertino, kad Publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų (teismo sprendimo 51 p.). Šiuo klausimu yra pakankamai argumentų svarstyti, kad nepakanka atskleisti tik viešuosiuose pirkimuose dalyvavusios bendrovės pavadinimą, kad būtų galima iš tiesų prisidėti prie viešojo intereso, susijusio su tinkamu viešųjų finansų panaudojimu, diskusijos. Taigi aiškiai matyti, kad šiuo tikslu taip pat būtina atskleisti galutinį naudos, siejamos su viešaisiais pirkimais, gavėją ir jo galimas sąsajas su perkančiąja organizacija.

88.       Teikime pabrėžiama, kad kalbant apie kriterijus, pagal kuriuos tam tikrus asmenis galima priskirti viešiesiems asmenims, būtina atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą išplėstinės teisėjų kolegijos administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021. Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, [Visuomenės informavimo] Įstatyme įtvirtinta viešojo asmens sąvoka turėtų būti aiškinama, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šiuo klausimu. Išplėstinės teisėjų kolegijos nagrinėtu atveju nebuvo ginčo dėl to, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, dėl savo darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje. Vis dėlto, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, turtingiausi šalies asmenys užima tokią padėtį visuomenėje, dėl kurios jų veikla, susijusi su jų turto valdymu, turi reikšmės viešiesiems reikalams (daugelio darbo vietų kūrimui, verslo aplinkai, mokesčių į valstybės biudžetą surinkimui), todėl jie yra viešieji asmenys tiek Konvencijos, tiek Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 dalies prasme [ginčo metu galiojusi įstatymo redakcija]. Tačiau tuo atveju, kai jie neužima jokių oficialių pareigų viešajame sektoriuje, jų teisė išlaikyti savo privatų gyvenimą slaptu yra iš principo platesnė nei viešųjų asmenų, kurie tokias pareigas užima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021 69 p.).

89.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje privataus gyvenimo sąvoka aiškinama, kaip apimanti fizinių ir juridinių asmenų profesinę ar komercinę veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-787/2011, 2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-259/2012), tačiau šiems atvejams negalima priskirti dalyvavimo viešųjų lėšų skirstymo procedūrose, juolab atvejais, susijusiais su politiniu kontekstu (šiuo klausimu mutatis mutandis taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1184-492/2016).

90.       Iš tiesų viešųjų išteklių kriterijus yra pripažįstamas, kaip vienas esminių, atskleidžiant viešųjų asmenų kategoriją. Šiuo klausimu Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje).

91.       Teikime akcentuojama, kad atsižvelgus į paminėtą jurisprudenciją, laikytina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo atitinka viešojo asmens, kurio nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams teisinę apibrėžtį (ginčo metu galiojusios Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos 2 str. 78 d.): jis yra akcininkas privataus juridinio asmens, kuris nuolat dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, be to – potencialiai gali bet kada tapti savivaldybės politiku. Tai, kad fizinis asmuo nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose, turint galvoje, kad juridinis asmuo yra tik ir išimtinai teisinė forma savininkų (akcininkų) interesams versle įgyvendinti ir, paprastai, apibūdinamas kaip teisinė fikcija, nepaneigia to, kad fizinio asmens veikla yra susijusi su viešaisiais ištekliais. Todėl duomenys apie dalyvavimą juridinio asmens veikloje, susijusioje su viešaisiais pirkimais, gali sudaryti visuomeninę reikšmę turinčią informaciją, jeigu siekiama atskleisti apie netinkamai naudojamas viešąsias lėšas.

92.       Atsižvelgus į tai, kad administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 neatlikta susijusių interesų pusiausvyros patikra, neišsamiai taikyti kriterijai, pagal kuriuos asmuo priskiriamas viešiesiems asmenims, pritartina Teikime išdėstytai pozicijai, kad yra pagrindas procesą atnaujinti užbaigtoje įsiteisėjusia nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį). 

93.       Iš apžvelgtos jurisprudencijos taip pat matyti, kad administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 formuojama teisės aiškinimo praktika kita linkme, nei teisė aiškinama ir taikoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021 ir 2016 m. birželio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1184-492/2016. Pritartina Teikime išdėstytai pozicijai, kad tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą užbaigtoje įsiteisėjusia nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą).

 

X.

 

94.       Trečiojo suinteresuoto asmens A. V. ir atsakovo Tarnybos pateikti paaiškinimai ir argumentai, kuriais prieštaraujama dėl proceso atnaujinimo, nepaneigia minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimo. 

95.       Trečiojo suinteresuoto asmens A. V. ir atsakovo Tarnybos argumentai dėl to, kad Teikime minimos bylos nėra analogiškos išnagrinėtai bylai, nepaneigia minėtų teismo precedentų reikšmės nagrinėjamai bylai.

96.       Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas (lot. Auctoritas rerum similiter iudicatarum (panašiai išspręstų klausimų pavyzdys (precedentas))). Ši nuostata užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės įstatymui įgyvendinimą, nes tik vienodai aiškinant ir taikant teisę įmanoma pasiekti, kad įstatymui visi būtų lygūs.

97.       Teikime precedentais remiamasi ne ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), taigi ne kaip analogiškai arba labai panašiais išspręstomis bylomis, bet Teikime yra remiamasi teismo precedentais kaip interpretacinio pobūdžio teisės šaltiniu (ius interpretandi (taisyklės ir principai, kuriais remiantis aiškinamos teisės normos)), kuriuo remiantis yra aiškinamos įstatymuose nustatytos teisės normos ir sąvokos, konkrečiu atveju viešųjų asmenų sąvoka.

98.       Dėl trečiojo suinteresuoto asmens A. V. argumentų, kad paskleista informacija neatitinka tikrovės, pastebėtina, kad ši Tarnybos Sprendimo dalis nėra ginčijama nagrinėjamoje byloje. A. V., nors ir pradėjo administracinį procesą ne teisme – kreipėsi dėl Publikacijos su skundu į Tarnybą, tačiau nesikreipė į teismą su skundu dėl jam nepalankios Tarnybos Sprendimo dalies, kurioje jo skundas nebuvo pripažintas pagrįstu. Tarnybos Sprendimo dalis, kurioje nenustatyti Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimai dėl A. V. skunde nurodytos, kaip tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo, bei dėl garbės ir orumo pažeidimo, nėra šios bylos, inicijuotos teisme VšĮ „Klaipėda atvirai“, nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamos bylos dalyką sudaro tik šios bylos pareiškėjui VšĮ „Klaipėda atvirai“ nepalanki Tarnybos Sprendimo dalis, kurioje nustatytas BDAR pažeidimas dėl visuomenės informavimo priemonėje neteisėtai tvarkytų A. V. asmens duomenų ir dėl nustatyto pažeidimo viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) taikytos poveikio priemonės.

 

XI.

 

99.       Apibendrinant spręstina, kad, kaip ir yra pažymima Teikime, teismo procesas nagrinėjamoje byloje turėtų būti atnaujintas dėl to, kad: 1) Tarnybos Sprendimas priimtas nustačius BDAR pažeidimą dėl visuomenės informavimo priemonėje neteisėtai tvarkytų A. V. asmens duomenų, tačiau paskelbtų asmens duomenų tvarkymas pagal nacionalinę teisę nesusietas su BDAR sąlygomis bei jas paaiškinančiomis konstatuojamosiomis dalimis. Byloje nėra atliktas išsamus patikrinimas, ar išlaikyta tinkama pusiausvyra tarp įvairių atitinkamu atveju nagrinėjamų interesų ir visapusiško proporcingumo nagrinėjimo, kaip tai yra pabrėžiama ESTT praktikoje; 2) byloje pateikiamas vertinimas rodo fragmentišką ir formalų požiūrį į kriterijus, pagal kuriuos tam tikrus asmenis galima priskirti viešiesiems asmenims. Byloje nėra pakankamai atsižvelgta į LVAT precedentuose suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis yra aiškinama VIĮ įtvirtinta viešųjų asmenų sąvoka. Byloje nėra pakankamai atsižvelgta į tai, kaip viešojo asmens sąvoka turėtų būti aiškinama, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją; 3) apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas neatliko išsamios patikros, ar nėra pažeidžiama Konstitucijoje įtvirtinta informacijos laisvės ir kitų konstitucinių vertybių (privataus gyvenimo neliečiamumas) pusiausvyra. Minėtos išsamios patikros nebuvimas apima ir būtinumą papildomai išnagrinėti klausimus, ar nėra pažeidžiama minėtų vertybių, kaip jos yra apibrėžiamos Konvencijos 8 straipsnyje ir Chartijos 7 straipsnyje (teisė į privatų gyvenimą), Chartijos 8 straipsnyje (teisė į asmens duomenų apsaugą), ir Konvencijos 10 straipsnyje bei Chartijos 11 straipsnyje (teisė į saviraiškos laisvę, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas).

100.       Šioje užbaigtos bylos nagrinėjimo stadijoje pripažinus, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2021 m. spalio 11 d. teikime nurodomos prielaidos dėl proceso atnaujinimo pagrindų administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 buvimo, yra pagrįstos, remiantis minėtais kriterijais turėtų būti papildomai išnagrinėta, ar šioje byloje administracinis teismas tinkamai išsprendė šį viešojo administravimo srities ginčą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Sprendimo teisėtumo, kaip tai yra įtvirtinta ABTĮ 3 straipsnyje, o Tarnyba tinkamai taikė BDAR.

101.       Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė (ekstraordinarinė) bylos nagrinėjimo stadija, kuri yra galima tik esant proceso įstatyme reglamentuojančiame teisės akte nustatytiems pagrindams, kurių sąrašas yra baigtinis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas, tik tokias atvejais, kuriuos įstatymų leidėjas priskiria prie procesinio pobūdžio aplinkybių, dėl kurių turi ar gali būti atnaujinta byla, prie kurių įstatymų leidėjas priskiria ir Teikime nurodytus pagrindus (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį; kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą).

102.       Proceso atnaujinimas nėra įprasta bylos nagrinėjimo stadija, ir negali būti taikoma kaip stadija, suteikianti galimybę dar kartą peržiūrėti bylą, tačiau tai yra išimtinė (ekstraordinarinė) bylos nagrinėjimo stadija (galima tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams), kuri gali būti inicijuojama ne tik proceso dalyvių iniciatyva, tačiau ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko iniciatyva – Teikimu, tačiau tik išimtiniais atvejais, kaip yra pabrėžiama ABTĮ 157 straipsnio 2 dalyje.

103.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog, atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-146-17/2012).

104.       Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri neturėtų tapti „užslėpta apeliacija“. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tą nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės. Aukštesnių teismų teisė atnaujinti procesą turėtų būti įgyvendinama siekiant ištaisyti teismines klaidas, tačiau ne siekiant, kad būtų iš naujo išnagrinėta byla (žr., pvz., EŽTT sprendimus bylose Oferta Plus S.R.L. prieš Moldovą Nr. 14385/04, 98 p.; Rosca prieš Moldovą Nr. 6267/02, 24 p.; Pravednaya prieš Rusiją Nr. 69529/01, 25 p.; Ryabykh prieš Rusiją Nr. 52854/99, 52 p.).

105.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje Teikimas pateiktas byloje, kuri vertintina kaip išimtinis atvejis, sudarantis pagrindą atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje. Nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje yra priimtas res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią turintis sprendimas, res judicata principo laikymasis ir vykdymas yra svarbus, nagrinėjamoje byloje pripažįstamas būtinumas ištaisyti Teikime nurodomą teisminę klaidą. Teikime nurodytos aplinkybės yra ypatingos ir įtikinamos, dėl šių aplinkybių (neatlikta išsami patikra, ar išlaikyta tinkama pusiausvyra tarp įvairių atitinkamu atveju nagrinėjamų interesų ir visapusiško proporcingumo nagrinėjimo, kaip tai yra pabrėžiama ESTT praktikoje dėl BDAR; neatlikta išsami patikra, ar nėra pažeidžiama Konstitucijoje įtvirtinta informacijos laisvės ir kitų konstitucinių vertybių pusiausvyra; nepakankamai atsižvelgta į LVAT formuojamą praktiką ir EŽTT jurisprudenciją, taikant kriterijus, pagal kuriuos tam tikrus asmenis galima priskirti viešiesiems asmenims) nagrinėjamoje byloje procesas turėtų būti atnaujintas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktus, kaip ir yra siūloma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2021 m. spalio 11 d. teikime.

106.       Pažymėtina ir tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, būtent sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, byla nėra nagrinėjama iš naujo, taigi šiame procesiniame dokumente nėra atliekama išsami patikra, ar nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta informacijos laisvės ir kitų konstitucinių vertybių pusiausvyra, nėra taikomi kriterijai, pagal kuriuos tam tikrus asmenis galima priskirti viešiesiems asmenims. Šie klausimai galutinai turės būti išspręsti atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą iš naujo apeliacine tvarka.

107.       Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes šiuo procesiniu dokumentu bylos nagrinėjimas nėra užbaigiamas nagrinėti.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2021 m. spalio 11 d. teikimą tenkinti.

Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021 pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Klaipėda atvirai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Klaipėda atvirai“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. V.) dėl sprendimo panaikinimo. 

Administracinę bylą perduoti nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

 

 

        Ričardas Piličiauskas

 

 

        Veslava Ruskan