VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 26 d. 

Vilnius 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-20 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio atsakovei J. R. pareiškimo dienos, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 

nustatė: 

I. Ginčo esmė 

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos ir: 1) areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose Lietuvos Respublikoje veikiančiuose bankuose, kitose finansų ar kredito įstaigose, uždraudžiant vykdyti bet kokius didesnės nei 1 000 Eur sumos atsiskaitymus per mėnesį, išskyrus privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas į valstybinio socialinio draudimo fondą. Nutartį vykdyti skubiai, pavedant ieškovui nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo pateikti vykdyti Lietuvos Respublikoje veikiantiems bankams ar kitoms finansų ir/ar kreditų įstaigoms bei 2) uždrausti lankytis ieškovo ir šalių nepilnametės dukros J.R.gyvenamojoje vietoje.

2. Ieškovas paaiškino, kad su atsakove susituokė 2006-09-21, santuokoje 2007-03-04 susilaukė dukros J. R., kuri šiuo metu yra nepilnametė. Kadangi ieškovas sužinojo, kad atsakovė santuokoje ieškovui buvo ir yra neištikima, savo asmeninėms reikmėms švaisto bendras santuokines lėšas, be to, atsakovė be ieškovo sutikimo savinasi (išsineša iš namų) bendrą santuokinį turtą, namų apyvokos ir buities daiktus, todėl ieškovas ketina kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų. Šiuo metu mediacija dar nėra baigta, tačiau būtina laikinai sureguliuoti situaciją. 

3. Ieškovo teigimu, atsakovė nuo 2023 m. kovo mėnesio išsikėlė iš bendrų šeimos namų, gyvena su trečiuoju asmeniu, atsiskaitomosiose sąskaitose disponuoja didelėmis piniginėmis lėšomis, kurios patenka į santuokoje įgyto ir nutraukiant santuoką dalintino turto balansą. Be to, atsakovė turi galimybę patekti į šeimos namus, o ieškovui nesant namie, atvyksta ir savinasi šeimos bendrą santuokinį turtą, namų apyvokos ir buities daiktus, grynuosius pinigus. 

4. Ieškovo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės būtinos tam, kad nesusiklostytų aplinkybės, kuomet ieškovui jau pareiškus ieškinį dėl santuokos nutraukimo, dalis ar visos piniginių lėšų, šeimos santaupų, esančių atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose, būtų perleistos tretiesiems asmenims arba iššvaistytos atsakovės ne šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas nurodė, kad jis turi rimtą pagrindą manyti, jog atsakovė gali imtis galimų neigiamų pasekmių sudarančių sandorių atlikimo ar siekio sumažinti santuokinio turto balansą (iššvaistant sąskaitose esančias pinigines lėšas ar jas išgryninant), nes: 1) atsakovė ilgą laiką yra palikusi šeimą, kelis kartus keitė (ieškovo žiniomis) gyvenamąsias vietas su kitais vyrais; 2) atsakovės gyvenimo būdas yra lengvabūdiškas; 3) ieškovo žiniomis, atsakovės sąskaitose yra (arba buvo) didelės šeimos santaupos, todėl jomis ji gali laisvai disponuoti; 4) atsakovės žinioje yra ir šalių dukros banko sąskaita, kurioje sukauptos dukros pinginės lėšos, kurios buvo pervedamos ieškovo, todėl atsakovė gali išvaistyti ne tik santuokines lėšas, bet ir vaiko santaupas. Be to, ieškovas pažymėjo, kad dukra išvadą teikiančiai institucijai skundėsi, kad jos atžvilgiu atsakovė naudojo fizinį smurtą. Atsakovei atvykus į namus, keliami konfliktai, kuriuos matanti šalių dukra jaučia psichologinį diskomfortą.

5. Dėl būtinybės uždrausti atsakovei lankytis ieškovo ir dukters gyvenamojoje vietoje ieškovas paaiškino, kad atsakovė negyvena šeimos namuose jau ilgą laiką, bet turi galimybę į juos įeiti ir savintis namų apyvokos ir buities daiktus, grynuosius pinigus. Pasak ieškovo, atsakovė iš bendrų šeimos namų yra išnešusi šeimos santaupas ir daiktus. Paaiškina, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų pažeisti atsakovės interesai, nes atsakovė negyvena šalių namuose, tačiau atvyksta tik tam, kad savintųsi šeimos turtą. Kilnojamojo turto, namų apyvokos ir buities daiktų, kuris patenka į dalintino turto balansą, išlaikymas galimas tik atsakovę įpareigojus nesilankyti ieškovo ir jų dukros gyvenamojoje vietoje, nes tokiu būdu būtų užkirstas kelias ieškovei savintis namų apyvokos ir buities daiktus. Ieškovas pabrėžė, kad atsakovė jau yra išnešusi su savimi didelę dalį namų apyvokos daiktų, grynųjų pinigų, net dukros asmens dokumentus, santuokos liudijimą. Nurodytų aplinkybių patvirtinimui ir vaiko nuomonės išklausymui ieškovas prašo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti dukrą. 

6. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą ir papildomus dokumentus. Išvadoje nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neprieštarauja nepilnametės J. R. interesams. Tarnyba taip pat pažymėjo, kad su nepilnamete bendrauta 2023-05-29, todėl, siekiant kuo mažiau įtraukti paauglę į suaugusiųjų ginčus ir teismo procesą, šioje proceso stadijoje nėra tikslinga teismo posėdyje pakarotinai išklausyti J.R.. Tarnyba nurodė, kad lankytasi ieškovo gyvenamojoje vietoje, nustatyta, kad ieškovas su nepilnamete dukra gyvena nuosavame name, kuris pasak vyro, priklauso abiem šalims. Namas su visais patogumais, jame yra 7 – 8 kambariai. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru, namai erdvūs, jaukūs. Dukra turi atskirą kambarį, kuriame yra lova, spinta, spintelė, lentyna, rašomasis stalas, televizorius, mergaitės daiktai, sienas puošia nuotraukos, plakatai. Kambarys jaukus, įrengtas pagal mergaitės poreikius ir norus. Namuose yra visi reikalingi baldai, buitinė technika ir namų apyvokos daiktai. Tarnybos atstovė išklausė nepilnametės nuomonę. Tarnyba informavo, jog šeima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų Tarnybai yra žinoma: 2023-04-16 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, 2023 m. gegužės 2, 19 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, 2023-05-05 nustatytas galimas smurtas prieš vaiką. Šeimai (ieškovui ir vaikui) taikomas atvejo vadybos procesas nuo 2023-05-09. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-06-20 nutartimi ieškovo prašymą patenkino iš dalies. 

8. Pirmosios instancijos teismas, nurodė, jog pateikti duomenys leidžia daryti preliminarią išvadą, jog atsakovei lankantis šeimos namuose kyla grėsmė tiek šalių nepilnametės dukters sveikatai, psichologinei būsenai, taip pat turtui (tiek šalių dukters asmeniniams daiktams, tiek šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomam turtui), todėl situacija turi būti laikinai sureguliuota iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo tam, kad nebūtų pažeidinėjami, visų pirma, nepilnamečio vaiko interesai ir atsakovei turi būti uždrausta lankytis ieškovo ir dukters gyvenamojoje vietoje.

9. Skundžiamoje nutartyje taip pat konstatuota, kad ieškovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, jog atsakovė praeityje būtų elgusis nesąžiningai, siekusi sumažinti bendro šalių turto vertę ar šiuo metu atliktų finansiškai nenaudingus veiksmus. Vien remiantis ieškovo nuogąstavimais, kurių nepagrindžia objektyvūs byloje esantys duomenys, spręsti dėl galimo atsakovės nesąžiningumo ir / ar siekio ateityje sumažinti šeimos turtą, santaupas, teismas neturėjo pagrindo. Kadangi šalys turi nekilnojamojo turto, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog netgi nustačius, kad buvo iššvaistytos šeimos piniginės lėšos, tai neapsunkintų teismo sprendimo įvykdymo, kadangi tokiu atveju būtų galima kompensuoti nekilnojamuoju turtu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovės valdomose banko sąskaitose bent preliminariai galinti būti lėšų suma (pvz., pats ieškovas pervedė atsakovei itin dideles sumas ar pan.) viršytų šalių turimo nekilnojamojo turto vertę. Teismas atmetė ieškovo prašymo dalį dėl turto arešto taikymo atsakovei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė.

10. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl 2023-06-20 nutarties. Apeliantė prašo panaikinti skundžiamą nutartį.

11. Apeliantė nurodo, jog šalių nepilnametis vaikas niekada iki 2023-09-11 nebuvo registruotas adresu, kurį, kaip draudimą artintis nurodė atsakovei – (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad nuo 2018-06-27 iki 2023-09-10 nepilnametės dukros deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė nerimaujanti, kad teistumą turintis ieškovas gali daryti nepilnametei dukrai blogą įtaką, nes iki jos išsikraustymo iš namų, dukra moraliai palaikė atsakovę kaip mamą, užjautė dėl ieškovo netinkamo elgesio, siuntė mamai draugiškas žinutes, bendravo su atsakovės tėvu, savo seneliu ir atsakovės seserimi. 

15. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai. Laikina vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka yra reguliacinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, kol bus išspręstas ginčas dėl vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesutaria. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Viena iš specialių laikinųjų apsaugos priemonių gali būti ir laikinas draudimas vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Ši norma taikoma, kai būtina apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, sudarančios pagrindą išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

16. Laikinai ginčo situacijai sureguliuoti laikinosios apsaugos priemonės parenkamos, laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei vadovaujantis specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ekonomiškumo, proporcingumo) principais. Ekonomiškumo principas reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei būtina, siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Proporcingumo principas reikalauja parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kad jos nesuteiktų nė vienai iš šalių nepagrįsto prioriteto. Teismas turi įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti tokių priemonių taikymo būtinumą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų priešingos šalies argumentus.

17. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog teismas nesiėmė pareigos surinkti įrodymus, kur yra šalių dukters gyvenamoji vieta. Taip pat teigia, kad teismas nepasisakė dėl CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatų ir sukėlė finansinių nuostolių grėsmę atsakovei. Atsakovės manymu, teismo spendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti orientuoti į tikėtiną ar tariamą žalą. Atsakovė nurodė nerimaujanti, kad teistumą turintis ieškovas gali daryti nepilnametei dukrai blogą įtaką. 

18. Minėti apeliantės argumentai atmestini, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovei lankytis ieškovo ir šalių dukros gyvenamojoje vietoje. Taip pat atsakovė jos procesiniuose dokumentuose nurodomos potencialios rizikos neįrodė, tai yra, atsakovė šiuo konkrečiu atveju neįgyvendino bendrosios įrodinėjimo pareigos.

19. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo ginčijamos nutarties turinio, teismas vertino visus byloje esančius duomenis (2023 m. gegužės 8 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-2355, Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas ROIK: 0123000244111, 2023 m. gegužės 11 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-2480), iš kurių nusprendė apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą / pagrįstumą. Šių byloje esančių duomenų pagrindu teismas priėjo išvadą, jog byloje pateikta duomenų apie atsakovės daromą žalą ieškovo ar / ir nepilnamečio vaiko interesams, atsakovės elgesys kelia pavojų šaimos ir dukters interesams ir egzistuoja būtinybė nustatyti jos gyvenamąją vietą atskirai nuo šeimos. 

20. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kad ieškovas darytų blogą įtaką vaiko psichologinei būklei. Nėra duomenų, kad ieškovo veiksmai / elgesys pažeidžia vaiko interesus.

21. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir ne tik nesaisto teismo, priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą dėl šių priemonių panaikinimo ar pakeitimo CPK 148 ar 149 straipsniuose nustatyta tvarka. 

22. Dėl nutartyje aprašytų aplinkybių ir teisinių argumentų konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teises normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Tuo tarpu atskirajame skunde nepateikta įrodymų bei argumentų, kurie būtų pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais konstatuojant, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją pakeisti ar panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

23. Byla išspręsta ne apeliantės naudai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas 

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-20 nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.