Civilinė byla Nr. e2A-1238-866/2023
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02798-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.1.7.4; 3.2.4.11; 3.1.7.6
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Urmilos Valiukienės ir Lino Zinkevičiaus, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui A. S. dėl atlygintino kelio servituto nustatymo. Tretieji asmenys S. K., T. S., VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija, institucija teikianti išvadą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. K. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė:
1.1. nustatyti neterminuotą 4 m pločio kelio servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) pagal 2021-07-21 MB „GEO BASE“ parengtą servituto nustatymo planą, indeksu S1 pažymėtoje 635 kv. m. sklypo dalyje (servituto posūkių taškai koordinačių sistemoje yra 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40), suteikiantį teisę pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantys daiktai) valdytojams, savininkams bei kitiems asmenims važiuoti transporto priemonėmis, naudotis kaip pėsčiųjų taku, varyti galvijus;
1.2. priteisti iš ieškovo G. K. atsakovo A. S. (toliau – atsakovas) naudai 133 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją;
1.3. priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatai: gyvenamasis namas, 6 ūkio pastatai, viralinė, stoginė ir kiti inžineriniai statiniai – šulinys, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Visi nurodyti statiniai yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini).
3. Paaiškino, kad dar nuo senų laikų (veikiausiai dar tarpukario laikotarpiu) ieškovui priklausančio turto savininkai prie savo nuosavybės patekdavo (privažiuodavo) per žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo/yra įrengtas bendro naudojimo kelias. Nurodytas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovui. Šiuo keliu ir pats atsakovas patenka prie jam priklausančios nuosavybės. Ilgą laiką šalys naudojosi keliu, tačiau nuo 2021 m. gegužės 15 d. atsakovas uždraudė ieškovui važiuoti keliu, teigdamas, kad kelias yra jo nuosavybė. Negana to, atsakovas įrengė savadarbį kelio užtvarą (šlagbaumą) netgi už savo sklypo ribos ir apribojo bet kokias ieškovo galimybes važiuoti keliu. Pažymėjo, kad ginčo kelias yra vienintelis kelias (privažiavimas) prie ieškovo nuosavybės. Galimybės patekti per arčiausiai esantį (nuo kelio Utena – Vilnius) sklypą nėra galimybės, nes tai sklypas, kuriame nėra jokio įrengto kelio ir sklypas yra užpelkėjęs.
4. Kadangi jokių kitų kelių/privažiavimo prie ieškovo nuosavybės nėra ir minimas kelias yra vienintelis patekimas prie ieškovui priklausančio žemės sklypo bei statinių, ieškovas kreipėsi į policiją, tačiau 2021 m. gegužės 19 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariatas priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos. Taip pat ieškovas tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į patį atsakovą su prašymu spręsti servituto nustatymo klausimą. Iki šiol atsakymo į šį pasiūlymą atsakovas nėra pateikęs. Taip pat atsakovas nėra pašalinęs kliūčių nuo kelio. Pažymėjo, kad nustačius servitutą atsakovui priklausančiame žemės sklype nebus pažeistos atsakovo teisės, kadangi žemės sklypo naudojimo faktinė situacija (padėtis) nepasikeis, išliks tokia pati kokia buvo iki ieškinio pareiškimo ir jau daugelį metų prieš tai, t. y. atsakovo teisės nebus varžomos, nes kelias jau yra įrengtas (buvo įrengtas dar 1995 m.), o juo naudojasi ir pats atsakovas.
5. Be to, dar 2020 m. ieškovo tėvas S. K., tuometinis ieškovui priklausančio turto savininkas, kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių su prašymu dėl privažiavimo prie jam priklausiusio sklypo įrengimo, tačiau buvo atsakyta, kad: „išnagrinėjus Skyriuje turimus archyvinius dokumentus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), preliminariame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, žemės sklype Nr. 28-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuo magistralinio kelio Utena – Vilnius sklypo viduriu ir vakarinėje pusėje suprojektuotas 4 m pločio bendro naudojimo kelias, einantis rytinėje pusėje per Jūsų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą Nr. 28-1 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)“. Taigi, būtent dėl to, kad bendro naudojimo kelias, kuriuo ieškovas patenka prie savo nuosavybės iš esmės jau egzistuoja ir yra įrengtas atsakovo sklype, dėl šios priežasties buvo atsisakyta įrengti naują kelią (privažiavimą) prie ieškovo sklypo.
6. Atsakovas A. S. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.
7. Nurodė, kad ieškovas turi bent dvi alternatyvas patekti į savo žemės sklypą per du kitus įvažiavimus iš magistralinio kelio Vilnius-Utena. Ieškovas, užuot ieškodamas kitų įmanomų galimybių patekti į savo žemės sklypą, nesąžiningai siekia apriboti atsakovo žemės sklypo naudojimo teisę - reikalauja nustatyti servitutą per atsakovui priklausančio žemės sklypo vidurį.
8. Be to, ieškovas akivaizdžiai meluoja teigdamas, kad ta vieta, kurioje yra įvažiavimas į jo žemės sklypą, yra užpelkėjusi. Kaip matyti iš pridedamų nuotraukų ir ortofoto nuotraukų, toje vietoje, kur yra alternatyvus įvažiavimas tiesiogiai į ieškovo žemės sklypą, jokios pelkės jau nėra. Be to, kaip matyti iš 2000 m. (duomenys neskelbtini) k.v. žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukos, per atsakovo žemės sklypą einantis keliukas eina lanku ir išeina į tą patį magistralinį kelią Vilnius-Utena, tačiau jau pačiam ieškovui priklausančiame žemės sklype, todėl akivaizdu, kad ieškovas jau turi atskirą įvažiavimą į savo žemės sklypą iš magistralinio kelio Vilnius-Utena, tačiau jo neprižiūri ir neremontuoja.
9. Nurodo, kad ieškovo prašomas nustatyti servitutas žymiai sumažintų atsakovui priklausančio žemės sklypo panaudojimo galimybes - atsakovui priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties ir atsakovas ketina vykdyti jame žemės ūkio veiklą, auginti žemės ūkio naudmenas, tačiau dėl per patį sklypo vidurį eisiančio servituto kelio atsakovas negalėtų racionaliai apdirbti žemės sklypo žemės ūkio technika ir toks žemės apdirbimas atsakovui žymiai pabrangtų. Pažymi, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype yra iškastas dirbtinis tvenkinys. Dėl to atsakovas ateityje planavo panaudoti žemės sklypo dalį ir tvenkinį rekreacinėms reikmėms - pastatyti pirtį su gyvenamosiomis patalpomis, kuriuos planavo panaudoti savo ir savo artimųjų bei draugų poilsiui. Tačiau ieškovo reikalaujama nustatyti servituto trasa tęsiasi būtent per tą žemės sklypo vietą, kurioje atsakovas ir planavo statyti pirtį su gyvenamosiomis patalpomis.
10. Trečiasis asmuo S. K. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
11. Nurodė, kad yra ieškovo tėvas. 2020 m. vasario 13 d. Dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo savo sūnui ieškovui anksčiau minėtus pastatus ir kitus inžinerinius statinius. Taip pat tos pačios Dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo sūnui žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi minėti pastatai.
12. Nepaisant perleistos nuosavybės sūnui (ieškovui) jis iki šiol gyvena šiuose namuose kartu su sūnaus šeima. Anksčiau atsakovo žemės sklypas nuosavybės teise priklausė S. K. motinai. Papildomai nurodo, kad atsakovo sklype esančiu keliu gali privažiuoti prie jam bendrosios dalinės nuosavybės teise su T. S. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). S. K. 2020 m. kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrių su prašymu dėl privažiavimo prie jam priklausančio sklypo įrengimo, tačiau buvo atsakyta, jog žemės sklypas turi privažiavimą per suformuotą 4 m. pločio kelią, einantį nuo kaimyninio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, jis pats ne kartą kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją su prašymais leisti įsirengti įvažą nuo magistralinio kelio Utena - Vilnius. Tačiau buvo visuomet nurodoma, kad tai valstybinės reikšmės kelias, dėl ko sankryžų su šalutiniais keliais ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas. Taigi nei jis, nei dabar jo sūnus neturi jokių objektyvių galimybių įsirengti kito kelio patekimui prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų.
13. Trečiasis asmuo T. S. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Prašė atmesti atsakovo pateiktą alternatyvų pasiūlymą pagal UAB „Geoplėtra“ parengtą servituto planą.
14. Išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM išvadoje nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio matyti, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. 1) neturi privažiavimo. Ieškovas siekia nustatyti kelio servitutą (tarnaujantis) žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas Nr. 2). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus duomenimis, Žemės sklypo Nr. 2 Laikiname žemės sklypo plane M 1:10000, parengtame Valstybinio žemėtvarkos instituto vykdytojos A. L. 1996 m. gruodžio 2 d., šio žemės sklypo vidurinėje ir vakarinėje dalyse pažymėtas 4 m kelias. Taip pat Žemės sklypo Žemės naudojimo plotų eksplikacijoje, parengtoje Valstybinio žemėtvarkos instituto inžinierės A. L. 1996 m. gruodžio 2 d., nurodyta, kad žemės sklype yra 4 m kelias neįskaičiuotas į bendrą Žemės sklypo Nr. 2 plotą. Žemės sklypo Nr. 2 plane M 1:1000, parengtame A. P. personalinės įmonės vykdytojų A. P. ir O. S. 1997 m. sausio 23 d., pažymėtas kelias bei šio plano eksplikacijoje nurodyta, kad kelias užima 572 kv. m. Iš šio plano matyti, kad kelias eina Žemės sklypo Nr. 2 viduriu iki šio žemės sklypo vakarinės ribos, kerta Žemės sklypo Nr. 2 vakarinę ribą ir patenka į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas Nr. 3), po to vėl eina ties Žemės sklypo Nr. 2 vakarine riba ir kerta šio žemės sklypo pietinę ribą ir vėl patenka į Žemės sklypą Nr. 3. Iš Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio matyti, kad Žemės sklypas Nr. 1 ir Žemės sklypas Nr. 2 nesiriboja, tačiau Žemės sklypas Nr. 1 ribojasi su Žemės sklypu Nr. 3. Atkreipia dėmesį, kad iš Žemės sklypo plano servituto nustatymui M1:1000, nėra aišku, kaip Žemės sklype Nr. 2 siekiamu nustatyti kelio servitutu bus privažiuojama prie Žemės sklypo Nr. 1, kadangi Žemės sklype Nr. 2 pažymėta tik servituto kelio atkarpa, kuri nesijungia su Žemės sklypu Nr. 1.
15. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas Nr. 1 neturi privažiavimo kelio, o žemės sklypo naudojimas be privažiavimo kelio yra neįmanomas, manytina, kad ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas Žemės sklype Nr. 2 yra objektyviai būtinas, tačiau Žemės sklypo planas servituto nustatymui M1:1000 neišsprendžia privažiavimo prie Žemės sklypo Nr. 1, todėl turi būti patikslintas, nurodant servituto kelią nuo Žemės sklypo Nr. 1 iki Žemės sklypo Nr. 2. Atkreipia dėmesį, kad tarp Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 yra Žemės sklypas Nr. 3, ir siekiamas nustatyti kelio servitutas eina per Žemės sklypą Nr. 2, Žemės sklypą Nr. 3 į Žemės sklypą Nr. 1.
16. Trečiasis asmuo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepimu prašė reikalavimus dėl servituto nustatymo privačiuose žemės sklypuose ar atlyginimo už juos nustatymo spręsti teismo nuožiūra, reikalavimus dėl servituto nustatymo valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A14 Vilnius-Utena atmesti.
17. Nurodė, kad ieškovas reikalauja nustatyti servitutą keliu per atsakovo sklypą, vadovaujantis ieškinio 9 priede esančiu brėžiniu. Minėtame brėžinyje servitutas yra nustatytas atsakovui priklausančiame sklype, o už atsakovui priklausančio sklypo ribų, servitutas susisiekia su valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A14 esančia nuovaža. Vadovaujantis Kelių įstatymo 17 straipsniu, valstybinės reikšmės keliais ir jų infrastruktūra netrukdomai gali naudotis visi juridiniai ir fiziniai asmenys, todėl servitutas brėžinyje tinkamai sujungia viešpataujantį daiktą su keliu. Kadangi, servitutas nepatenka į Kelių direkcijos patikėjimo teise valdomą sklypą, Kelių direkcija neturi suinteresuotumo reikalavimo išsprendimu ir prašė šį ieškinio reikalavimą ir reikalavimą dėl atlyginimo spręsti teismo nuožiūra.
18. Kelių direkcija nepritarė servituto nustatymui valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A14 Vilnius-Utena. Kelių direkcijos vertinimu, sprendimo dėl servituto nustatymo valstybinės reikšmės kelyje priėmimas sukeltų reikšmingas neigiamas pasekmes viešajam interesui (valstybės išimtinės nuosavybės teisiniam rėžimui, tolesniame kelio A14 vystymui ir eismo saugumui). Dėl išimtos iš civilinės apyvartos išimtinės valstybės nuosavybės suvaržymų. Atsižvelgiant į tai, kad šiame kelyje planuojama rekonstrukcija, kuri apims ir papildomų kelio juostų įrengimą, prašomas numatyti servitutas neabejotinai trukdys valstybei tolesnį šio kelio projektavimą ir vystymą, bei pažeis daugelio kelių naudotojų interesus į greitą, patogų ir saugų susisiekimą. Be to, atsakovo 2022 m. rugpjūčio 1 d. prašyme siūlomas servitutas neužtikrintų kelių eismo saugumo.
19. Kelių direkcijos specialistai laiko, kad servitutas jungiasi su nuovaža per arti magistralinio kelio, taip neužtikrinant saugaus kampo transportui patekti į ir iš nuovažos. Tai yra ypatingai aktualu dėl to, kad kelią A14 planuojama platinti ir tokiame servituto kelyje numatyti atstumai potencialiai dar labiau sumažėtų, o posūkio kampai objektyviai susiaurėtų, dar labiau sumažinant galimybes transporto priemonėms saugiai atlikti posūkį. Šią problemą potencialiai galima būtų išspręsti atsakovo siūlomą servitutą įsijungiant ne į nuovažos šoną valstybinės reikšmės magistralinio kelio juostoje, bet į gretimame atsakovui sklype esantį vidaus kelią. Pažymi, kad galimybė numatyti servitutą į laisvame valstybiniame žemės sklype numatytą vidaus kelią, paneigia būtinybę apriboti valstybinės reikšmės kelio statinį ir valstybinės reikšmės žemės sklypą servitutais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
20. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino, nustatė neterminuotą 4 m pločio kelio servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) pagal 2021-07-21 MB „GEO BASE“ parengtą servituto nustatymo planą, indeksu S1 pažymėtoje 635 kv. m. sklypo dalyje (servituto posūkių taškai koordinačių sistemoje yra 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40), suteikiantį teisę pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantys daiktai) valdytojams, savininkams bei kitiems asmenims važiuoti transporto priemonėmis, naudotis kaip pėsčiųjų taku, varyti galvijus. Priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 133 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją, taip pat priteisė ieškovui iš atsakovo 5 454,45 Eur bylinėjimosi išlaidų bei valstybei iš atsakovo 45,54 Eur pašto išlaidų.
21. Teismas vertino, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovas prie jam priklausančio žemės sklypo su statiniais neturi privažiavimo, to iš esmės neginčijo ir atsakovas. Vienintelė patekimo į ieškovui priklausantį žemės sklypą galimybė yra bendro naudojimo kelias esantis atsakovo sklype. Šis 4 m pločio kelias yra užfiksuotas teritorijų planavimo dokumentuose, pažymėtas atsakovo žemės sklypo plane, abrise, ortofoto nuotraukose, be to, ieškovas ir tretieji asmenys šiuo keliu visada naudojosi, to atsakovas neginčijo. Atsakovas įsigydamas jam priklausantį sklypą žinojo, kad jam priklausančiame sklype yra kelias. Ieškovas dėjo pastangas įsirengti atskirą privažiavimą prie jam priklausančio sklypo, tačiau to įgyvendinti nepavyko, ką patvirtina 2022 m. sausio 17 d. Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos raštas, kuriame nurodoma, kad nėra juridinių galimybių leisti įsirengti naują tiesioginę nuovažą nuo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena į prašyme nurodytą žemės sklypą.
22. Nors atsakovas teikė kelis savo pasiūlymus dėl kelio servituto nustatymo atsakovui priklausančiame sklype, tačiau teismas vertino, kad atsakovo pasiūlymai yra nepagrįsti. Teismas sutiko su trečiojo asmens VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos atsiliepime nurodytais argumentais dėl atsakovo pateikto kelio servituto plano, parengto 2022 m. liepos 29 d. UAB „Geoplėtra“, nepagrįstumo, kad servitutas projektuojamas valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A14 Vilnius – Utena, kas yra nesuderinama su valstybiniu (viešuoju) interesu, todėl jų nekartojo.
23. Atsakovas paskutiniu pateiktu pasiūlymu prašė nustatyti kelio servitutą pagal 2022 m. lapkričio 28 d. UAB „Geoplėtra“ parengtą kelio servituto planą. Visų pirma, atsakovas nepateikė jokių įrodymų (specialisto išvados, aiškinamojo rašto ir pan.) kaip pagal 2022 m. lapkričio 28 d. UAB „Geoplėtra“ parengtą servituto nustatymo brėžinį kelio servitutas bus įrengiamas, kokiu būdu, atsižvelgiant, kad kelio servitutas projektuojamas kelių apsaugos zonoje, pelkingoje teritorijoje, ar aplamai yra galimybė įgyvendinti projektuojamą kelio servitutą, kokį laiko tarpą užtruktų kelio įrengimo darbai, atsižvelgiant į tai, kad kitos galimybės privažiuoti prie jam priklausančio sklypo ieškovas neturi. Be to, atsakovo pateikta UAB „Orenga“ 2023 m. sausio 31 d. sąmata dėl 631 kv. m ploto kelio įrengimo (duomenys neskelbtini) 4126,10 Eur sumai nėra konkreti, nedetalizuota, nenurodant atliktinų kelio įrengimo darbų masto, išmatavimų, tūrio ir pan.
24. Kita vertus, teismas atkreipė dėmesį, kad kaip matyti iš ieškovo pateiktos UAB „Trantera“ parengtos sąmatos dėl kelio įrengimo pagal UAB „Geoplėtra“ parengtą servituto nustatymo brėžinį, kelio įrengimo darbų vertė sudarytų nemažą 24 700 Eur sumą. Tuo tarpu, kaip minėta, ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą toje vietoje, kurioje faktiškai kelias egzistuoja. Teismo nuomone, ieškovo pasiūlytas kelio servituto nustatymo planas yra racionalus, atitinka abiejų ginčo šalių interesus, atitinka faktinį kelio naudojimą.
25. Teismas sprendė, kad ieškovo prašomas nustatyti vienkartinės kompensacijos dydis 133 Eur (6 280 Eur : 300 a x 6,35 a) pagal VĮ Registrų centras atsakovui priklausančio žemės sklypo masinio vertinimo duomenis 2020 m. vasario 3 d. dienai, laikytinas pagrįstu, nes: 1) nenustatyta, kad atsakovas patirtų kokius nors netekimus, suvaržymus ar nepatogumus dėl nustatyto servitutų; 2) servitutas nustatomas atsakovo žemės sklype esančio kelio dalyje, kuris ir taip skirtas visų naudojimui (važiavimui, privažiavimui ir pan.); 3) servituto nustatymas nereikalauja jokių investicijų; 4) nustatomo servituto plotas, palyginant su tarnaujančio žemės sklypo plotu, yra nedidelis (dėl to ginčo nekilo); 5) nenustatyta jokių galimų privatumo pažeidimų; 6) atsakovas nepateikė jokių įrodymų paneigiančių nustatytos kompensacijos dydį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų esmė
26. Apeliantas (atsakovas) A. S. atsiliepimu prašo:
26.1. Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti;
26.2. Jeigu teismas nuspręstų netenkinti pirmojo prašymo, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – nustatyti kelio servitutą pagal atsakovo pateiktą 2022 m. lapkričio 28 d. UAB „Geoplėtra“ parengtą kelio servituto planą ir priteisti 133 Eur dydžio periodinę kompensaciją, mokamą kiekvienais kalendoriniais metais iki einamųjų metų sausio 15 d. ir kuri yra indeksuojama pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą praėjusių kalendorinių metų vartotojų kainų indeksą;
26.3. Jeigu teismas nuspręstų netenkinti pirmojo ir antrojo prašymo, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – nustatyti teisingą kompensacijos už naudojimąsi pirmosios instancijos teismo nustatytu servitutu dydį;
26.4. Jeigu teismas nuspręstų netenkinti visų aukščiau nurodytų prašymų, sumažinti ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki tokio, kuris atitiktų teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus;
26.5. Priteisti iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
27. Apelianto manymu, teismas neteisingai ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas, įsigydamas jam priklausantį sklypą, žinojo, kad jame yra kelias. Atsakovas vadovavosi viešais Nekilnojamojo turto registre užfiksuotais duomenimis, kuriuose nėra jokių įrašų apie tai, kad atsakovo žemės sklype yra kažkoks kelias, skirtas visų naudojimui. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, įrašas Nekilnojamojo turto registre apie tai, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype nėra jokio kelio buvo ir iki šiol yra nenuginčytas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentuoja tuos faktus, kurie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir viešojo registro duomenims. Argumentas, kad keliu visada naudojosi ieškovas ir tretieji asmenys negali būti reikšmingas, kadangi savininko savanoriškas leidimas kitiems tretiesiems asmenims naudotis jo nuosavybe nesukuria tretiesiems asmenims jokių teisių į tą savininko nuosavybę ar kokią nors jos dalį.
28. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas iš atsakovo įrodymų, kurie pagrįstų kokiu būdu, atsižvelgiant, kad kelio servitutas projektuojamas kelių apsaugos zonoje, pelkingoje teritorijoje, ar aplamai yra galimybė įgyvendinti projektuojamą kelio servitutą, kokį laiko tarpą užtruktų kelio įrengimo darbai, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Orenga“ 2023 m. sausio 31 d. sąmata 4 126, 10 Eur sumai nėra konkreti, nedetalizuota, nenurodant atliktinų kelio įrengimo darbų masto, išmatavimų, tūrio, išėjo už ginčo nagrinėjimo ribų. Šie keliami klausimai, kurie turėjo įtaką teismo sprendimui nustatyti servitutą pagal ieškovo siūlomą trasą, turi būti sprendžiami ne sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo, bet vykdant teismo sprendimą.
29. Atsakovas įsipareigojo savo lėšomis įrengti kelio servitutą pagal alternatyvų, atsakovo pasiūlytą, 2022 m. lapkričio 28 d. UAB „Geoplėtra“ parengtą servituto nustatymo brėžinį. Todėl nei teismo, nei netgi ieškovo neturėtų dominti, kiek kainuos toks servituto įrengimas – 4 126,10 Eur, kiek nustatė UAB „Orenga“, ar 24 700 Eur, kiek nustatė UAB „Trantera“, ar kokią nors kitą pinigų sumą. Atitinkamai nei teismo, nei netgi ieškovo neturėtų dominti ir atliktinų kelio įrengimo darbų mastas, kokiu būdu jis bus įrengtas, ar darbai atliekami pelkingoje, ar nepelkingoje teritorijoje, ar apskritai yra galimybė įgyvendinti projektuojamą kelio servitutą. Pažymi ir tai, kad kaip matyti iš atsakovo žemės sklypo planų ir netgi ieškovo pateiktų nuotraukų, pelkinga teritorija yra tarp atsakovo siūlomos servituto trasos ir magistralinio kelio Vilnius-Utena, o atsakovo siūloma servituto trasa eina toliau, kur nėra jokios pelkingos teritorijos. Taip pat neteisingi duomenys, kad kelio servitutas projektuojamas kelių apsaugos zonoje.
30. Be to, visiškai neturi jokios teisinės reikšmės argumentas, kad neaišku, kokį laiko tarpą užtruktų kelio įrengimo darbai, atsižvelgiant į tai, kad kitos galimybės privažiuoti prie jam priklausančio sklypo ieškovas neturi. Šiuo metu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių taikymo ieškovas turi privažiavimą prie jam priklausančio sklypo. Atsakovas taip pat laiko kaip neteisingus ir nepagrįstus teismo argumentus, kad pateikta UAB „Orenga“ 2023 m. sausio 31 d. sąmata 4 126,10 Eur sumai nėra konkreti, nedetalizuota, nenurodant atliktinų kelio įrengimo darbų masto, išmatavimų, tūrio. Nurodo, kad UAB „Orenga“ parengta sąmata yra pakankamai aiški ir detali, atsižvelgiant į tą faktinę aplinkybę, kad tikslūs darbų kiekiai paaiškės tik pradėjus servituto kelio įrengimo darbus.
31. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į šias atsakovo nurodytas reikšmingas bylai aplinkybes – 1) kad ieškovo siūloma servituto trasa eitų per patį atsakovui priklausančio žemės sklypo vidurį; 2) kad atsakovas vykdo jame žemės ūkio veiklą, augina žemės ūkio naudmenas, tačiau dėl per patį sklypo vidurį eisiančio servitutinio kelio atsakovas negalėtų racionaliai apdirbti žemės sklypo žemės ūkio technika; 3) kad toks servitutas eitų tarp atsakovo gyvenamojo namo ir pirties, kokie 3 metrai nuo gyvenamojo namo sienos ir langų, o per tą servitutą ieškovas ir bet kurie kiti asmenys, važinėtų sunkiasvore žemės ūkio technika, keltų triukšmą, dulkes, vibraciją, gadintų pravažiavimo dangą sunkiasvore technika ir tokiu būdu keltų neproporcingų nepatogumų atsakovui, jo šeimos nariams ir jo svečiams ir neabejotinai ribotų atsakovo galimybę naudoti savo žemės sklypą rekreacinėms reikmėms.
32. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė per mažą ir neteisingą kompensaciją už naudojimąsi atsakovo žemės sklypo dalimi.
33. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra duomenų, jog atsakovas patirtų kokius nors netekimus, suvaržymus ar nepatogumus dėl nustatyto servituto. Nustatytas kelio servitutas eitų tarp atsakovo gyvenamojo namo ir pirties. Be to, teismas taip pat nepagrįstai nevertino ir tos byloje įrodytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas verčiasi žemės ūkio veikla, o teismo nustatytas servitutas dalija žemės sklypą į dvi dalis, kas neabejotinai didina atsakovo išlaidas žemės apdirbimui. Atsakovas laiko nepagrįstais ir teismo argumentus, kad servitutas nustatomas atsakovo žemės sklype esančio kelio dalyje, kuris ir taip skirtas visų naudojimui. Kaip minėta aukščiau, Nekilnojamojo turto registre nėra jokių įrašų apie tai, kad atsakovo žemės sklype yra kažkoks kelias, skirtas visų naudojimui. Nors servituto nustatymas nereikalauja jokių investicijų, tačiau teismas visumoje nepagrįstai nevertino tų faktinių aplinkybių, kad ieškovas savo sunkiasvore technika gadina ir tą įvažiavimo dalį, kuria naudojasi atsakovas privažiuodamas prie jam nuosavybės teise esančių pastatų, dėl ko atsakovas patiria nuostolių, remontuodamas tą ieškovo sugadintą servituto dalį.
34. Nors nustatomo servituto plotas, palyginant su tarnaujančio žemės sklypo plotu, yra nedidelis, tačiau teismas nepagrįstai šios aplinkybės nevertino visumoje su ta faktine aplinkybe, kad nustatytas servitutas dalina atsakovo žemės sklypą į dvi dalis. Teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, nepagrįstai nevertino faktinės aplinkybės, kad atsakovas įsipareigojo padengti naujo servituto įrengimo išlaidas pagal atsakovo pateiktą alternatyvų servituto nustatymo brėžinį, kurios sudarytų nuo 4 126, 10 Eur, kaip nurodė atsakovas, iki 24 700 Eur, kaip nurodė ieškovas. Tai reiškia, kad atsakovas savo nepatogumus dėl servituto nustatymo pats įvertino nuo 4 126,10 Eur iki 24 700 Eur. Toks atsakovo nuostolių dėl servituto nustatymo toje trasoje, kurioje nustatė teismas, vertinimas yra realus, o ne hipotetinis, kadangi atsakovas pats pasiūlė įrengti servitutą kitoje trasoje ir pats pasiūlė jį įrengti savo lėšomis.
35. Ieškovas G. K. atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
36. Nurodo, kad apeliantas, nesutikdamas su ieškovo prašomo nustatyti servituto vieta, pateikė du alternatyvius reikalavimus dėl servituto nustatymo, t. y. pagal 2022 m. liepos 25 d. UAB „Geoplėtra“ parengtą servituto nustatymo planą ir pagal 2022 m. lapkričio 28 d. UAB „Geoplėtra“ parengtą servituto nustatymo planą, tačiau nei vieno nei kito neįmanoma įgyvendinti dėl to, kad: pagal 2022 m. liepos 25 d. UAB „Geoplėtra“ parengtą servituto nustatymo planą servitutas yra projektuojamas valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A14 Vilnius – Utena. Pagal 2022 m. lapkričio 28 d. UAB „Geoplėtra“ parengtą servituto nustatymo planą projektuojamas kelio servitutas patenka į Kelių apsaugos zoną, kur bet kokia veikla yra draudžiama įstatymu, o be kita ko dar yra ir užpelkėjusi. Tokią aplinkybę, priešingai nei teigia atsakovas, pagrindžia Registro išrašo Nr.41/12875.
37. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šis alternatyvus servitutas eina per pelkingą teritoriją. Tokią faktinę aplinkybę patvirtina viešai prieinami Regia duomenys, iš kurių matyti, kad planuojamas servitutas eina pelkės kraštu. Tą iš esmės patvirtino gi ir pats atsakovas. Dar daugiau, tiek vienu, tiek kitu atveju, projektuojamuose servitutuose nėra kelio, todėl tektų įrengti naują kelią, o tai sąlygotų pernelyg dideles, neprotingas išlaidas. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto pateikta UAB „Orenga“ 2023 m. sausio 31 d. sąmata dėl 631 kv.m ploto kelio įrengimo (duomenys neskelbtini) 4 126,10 Eur sumai iš tiesų nėra konkreti.
38. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi ir vertino ar atsakovo siūlomas alternatyvus servituto nustatymo būdas iš tiesų yra realiai įgyvendinamas, kokias išlaidas dėl to patirtų kiekviena iš šalių, ar šalis prisiimanti tokius įsipareigojimus. Todėl tai, kad teismas vertino tokias aplinkybes, negali būti laikoma kaip kompetencijos viršijimu arba išėjimu už ieškinio reikalavimo ribų. Nurodo, kad atsakovo siūlomi variantai buvo neekonomiški, be to realiai neįgyvendinami. Kita vertus, dabartinis kelias įrengtas seniai, jis buvo pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose, pažymėtas atsakovo žemės sklypo plane, abrise, ortofoto nuotraukose, be to, ieškovas ir tretieji asmenys šiuo keliu visada naudojosi, to atsakovas neginčijo.
39. Ieškovo vertinimu, nurodyti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą vienkartinės kompensacijos dydį. Nors Nekilnojamojo turto registre šis kelias nėra oficialiai įregistruotas, tačiau tai nepaneigia jo faktinio egzistavimo, kuris buvo dar iki atsakovui įsigyjant šį sklypą. Taigi šis kelias atsakovui priklausančiame žemės sklype egzistavo daugybę metų, buvo ir tebėra atžymėtas teritorijos planavimo dokumentuose ir netgi žemės sklypo plane. Ne ką mažiau svarbi faktinė aplinkybė yra tai, kad šis kelias objektyviai egzistavo atsakovui įsigyjant žemės sklypą ir jis jį neabejotinai matė, kaip ir matė tai, kad šis kelias dalina atsakovo žemės sklypą per pusę. Ši faktinė aplinkybė neatsirado iš „niekur“ ir netapo atsakovui „netikėta“, o byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad apie šį kelią atsakovas aiškiai žinojo. Dar daugiau, nuo tada kai įsigijo šį žemės sklypą iki ginčo su ieškovu, atsakovas tiek pats naudojosi, tiek leido ieškovui ir tretiesiems asmenims naudotis šiuo sklypu. Taigi ilgalaikis ir faktinis sklypo naudojimas, kuris šiuo atveju sutampa su ieškovo prašomu nustatyti servitutu, patvirtina, kad jokie nuostoliai atsakovui nėra daromi.
40. Trečiasis asmuo T. S. atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
42. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl atlygintino kelio servituto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
43. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini ) (įregistravimo pagrindas 2020-02-13 Dovanojimo sutartis Nr.461 nuo 2020-02-14); 20000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (įregistravimo pagrindas 2020-02-13 Dovanojimo sutartis Nr.461); žemės sklypo naudojimo paskirtis –kita, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (toliau – ieškovo sklypas).
44. Ieškovas prašė nustatyti kelio servitutą atsakovui nuosavybės teise priklausančiame 3.000 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (įregistravimo pagrindas 2013-11-13 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr.11 15 2013 11 13 552/13 nuo 2013-11-25); žemės sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio, sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (toliau atsakovo sklypas); į žemės sklypo 3.000 ha plotą įskaičiuotas, tame tarpe, 0.0572 ha kelių plotas; nustatytos specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos: Kelių apsaugos zonos (III skyrius, antras skirsnis, įregistravimo pagrindas 2019-06-06 LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas Nr.XIII-2166, 2019-12-19 LR Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-711).
45. Trečiųjų asmenų S. K. ir T. S. pateiktame 2022 m. vasario 11 d. Sutikime dėl leidimo naudotis žemės sklypu ir įsirengti kelią, nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai S. K. ir T. S. nurodė, kad patvirtina, jog ieškovas, norėdamas patekti į savo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) turi važiuoti ne tik per atsakovui priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bet taip pat ir per jiems (tretiesiems asmenims) priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad ieškovas kaip jam priklausančio žemės sklypo savininkas neatlygintinai eitų/važiuotų per tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypą bei įsirengtų jame kelią savo lėšomis, taip pat, kad ieškovas naudotųsi tik atsakovui priklausančio sklypo ta dalimi, kuri nurodyta 2021 m. liepos 21 d. MB „Geo Base“ parengtame servituto nustatymo plane.
Dėl servituto nustatymo sąlygų
46. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Vadovaujantis CK 4.124 straipsnio 1 dalimi, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.
47. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).
48. Nagrinėjamu atveju pirmąją sąlygą servituto nustatymui (šalių nesutarimą) patvirtina tai, kad šalims nepavyko susitarti dėl servituto nustatymo, todėl ieškovas pasirinko savo civilinių teisių gynimo būdą – kreipėsi dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Atsižvelgiant į antrąją sąlygą (nenustačius servituto, neįmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį), pažymėtina, kad šalys neginčija aplinkybės, jog ieškovas neturi galimybės tinkamai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, apeliaciniame skunde atsakovas taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, kad privažiavimas tiesiogiai į ieškovo sklypą yra negalimas dėl teisinio reguliavimo. Taigi, pagal bylos duomenis, privažiavimas galimas tik nustačius servitutą pagal vieną iš bylos šalių pateiktų planų besiribojančiame atsakovo žemės sklype, t. y. pagal ieškovo pateiktą servituto planą, parengtą UAB „Geo Base“ (1t., b. l. 28), arba atsakovo, parengtą UAB „Geoplėtra“ (3t., b. l. 9).
49. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nustatomo servituto vietos.
Dėl servituto nustatymo vietos
50. Susipažinus su apelianto (atsakovo) A. S. apeliacinio skundo turiniu, nustatyta, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės įrodinėdamas tai, kad atsakovas įsipareigojo savo lėšomis įrengti kelio servitutą pagal 2022 m. lapkričio 28 d. UAB „Geoplėtra“ parengtą servituto nustatymo brėžinį, todėl nei ieškovo, nei bylą nagrinėjančio teismo neturėtų dominti aplinkybė, kiek kelio įrengimo darbai kainuos ir ar jie apskritai yra įmanomi.
51. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga viešpataujančiojo daikto ir daiktų, kuriuos prašoma nustatyti kaip tarnaujančiuosius, savininkų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019, 19 punktas).
52. Nuosekliai išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl servitutų nustatymo nurodoma, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas).
53. Nagrinėjamu atveju, kaip tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovas dėjo pastangas įsirengti atskirą privažiavimą prie jam priklausančio sklypo, tačiau to įgyvendinti nepavyko (2022 m. sausio 17 d. Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos raštas) dėl ne nuo ieškovo valios priklausančių aplinkybių. Pastebėtina, kad atsakovas siūlė ne vieną servituto plano variantą, tačiau pirmosios instancijos teismas visus juos atmetė, atsižvelgiant į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, šios išvados apeliaciniame skunde nėra ginčijamos, o argumentuojama būtent dėl 2022 m. lapkričio 28 d. UAB „Geoplėtra“ plane nurodyto servituto tinkamumo.
54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
55. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimą gali būti svarbūs ir kitu aspektu – kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iš tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutą. Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises; tos pačios taisyklės turi būti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).
56. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas servitutą pagal ieškovo pateiktą UAB „Geo Base“ servituto planą atsižvelgė į tai, kad 4 m pločio kelias, pavaizduotas plane, yra užfiksuotas teritorijų planavimo dokumentuose, pažymėtas atsakovo žemės sklypo plane, abrise, ortofoto nuotraukose, be to, ieškovas ir tretieji asmenys šiuo keliu visada naudojosi, to atsakovas neginčijo. Kita vertus, vertinant servituto nustatymo galimybę pagal atsakovo pateiktą UAB „Geoplėtra“ servituto planą, teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų kaip pagal 2022 m. lapkričio 28 d. UAB „Geoplėtra“ parengtą servituto nustatymo brėžinį kelio servitutas bus įrengiamas, kokiu būdu, atsižvelgiant, kad kelio servitutas projektuojamas kelių apsaugos zonoje, pelkingoje teritorijoje, ar apskritai yra galimybė įgyvendinti projektuojamą kelio servitutą.
57. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog kelio servitutas pagal 2022 m. lapkričio 28 d. UAB „Geoplėtra“ parengtą planą patenka į kelių apsaugos zoną yra neteisingas, tačiau realių argumentų savo pozicijai pagrįsti nepateikia. Kaip matyti iš valstybės įmonės „Registrų centras“ 2021 m. liepos 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (1t., b. l. 15) atsakovui priklausantis sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turi specialias žemės naudojimo sąlygas, t. y. kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis), įregistravimo pagrindas 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas Nr. XIII-2166, 2019 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-711.
58. Pagal LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 17 str. yra nustatomos šios kelių apsaugos zonos: 1) magistralinių kelių; 2) krašto kelių; 3) rajoninių kelių; 4) vietinės reikšmės I, II ir III kategorijos kelių; 5) vietinės reikšmės IV kategorijos kelių. Aptariamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad magistralinių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 70 metrų į abi puses nuo kelio briaunų.
59. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą draudžiama kelių apsaugos zonose statyti, rekonstruoti (jeigu rekonstravimo metu didėja statinio išorės matmenys) statinius ar įrengti įrenginius, negavus kelio savininko pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai.
60. Nagrinėjamu atveju, atsakovo pateiktame 2022 m. lapkričio 28 d. UAB „Geoplėtra“ plane nėra nurodyta kiek servituto kelias būtų nutolęs nuo kelio A14 krašto briaunos, tačiau, pagal byloje esančius duomenis (planus, nuotraukas), manytina, kad servituto nustatymo plane atvaizduotas kelias iš tiesų patenka į kelių apsaugos zoną. Byloje taip pat nėra pateikto servituto nustatymo plano suderinimo kartu su minėtą kelią prižiūrinčia Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
61. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su atsakovo argumentais, kad 2022 m. lapkričio 28 d. UAB „Geoplėtra“ plane pažymėtas servituto kelias nėra einantis per pelkę. Nors, lyginant byloje pateiktus žemės sklypo planus ir servituto nustatymo planą, galima daryti prielaidą, kad servituto kelias eina palei pelkę (o ne tiesiogiai per pelkę), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra natūralu manyti, kad atsakovo siūlomo servituto kelio vieta gali būti pelkėta, nes eina palei pelkės pakraštį, tačiau byloje nėra pateikta jokių fotonuotraukų atitinkamuose plane nurodyto servituto kelio taškuose, pagrįstų ir išsamių specialistų išvadų ar kitų duomenų, kurie leistų teismui įsitikinti šio servituto kelio įrengimo realumu.
62. Taigi, pagrįsta teigi, kad pagal bylos duomenis, vienintelė patekimo į ieškovui priklausantį žemės sklypą galimybė yra faktiškai egzistuojantis keliukas, pažymėtas ieškovo teiktame UAB „Geo Base“ servituto plane. Nors atsakovas įrodinėja, kad kelio servitutą pagal UAB „Geoplėtra“ servituto planą atsakovas prisiėmė įrengti savo rizika, todėl nei bylą nagrinėjančio teismo, nei ieškovo neturėtų dominti kiek realiai pagrįstas yra tokio kelio įrengimas, tačiau vien nurodyti apelianto teiginiai bylą nagrinėjančio teismo neįpareigoja priimti atsakovui galimai palankesnį sprendimą, kadangi servituto nustatymo klausimo išsprendimas turi būti grindžiamas šalių interesų derinimu. Spręsdamas ieškinyje pareikšto reikalavimo pagrįstumą ir atsakovo siūlomo alternatyvaus servituto parinkimo galimybes, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo siūlomo kelio įrengimas apskritai būtų įmanomas ar racionalus pasirinkimas, neužkraunantis per didelės naštos ieškovui.
63. Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).
64. Darytina išvada, kad ieškovas įrodė, kad jo prašomas nustatyti kelio servitutas yra vienintelis ir galimas variantas patekti į ieškovo žemės sklypą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl servituto nustatymo pagal ieškovo pateiktą UAB „Geo Base“ parengtą servituto planą.
Dėl kompensacijos dydžio
65. Apeliaciniame skunde taip pat keliami klausimai dėl priteistinos kompensacijos dydžio. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista 133 Eur vienkartinė kompensacija yra per maža ir neteisinga, kadangi nustatytas kelio servitutas dalina atsakovo sklypą į dvi dalis, taip pat įsiterpia ir tarp atsakovo sklype esančio tvenkinio ir pirties.
66. Servituto nustatymo teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas – CK 4.129 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinta, kad įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.
67. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas servituto atlygintinumo klausimą, turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos, kurią teismas nagrinėja, aplinkybių. Kitaip tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis, būtų neproporcingai iškreipta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 32 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra išskyręs ir pavyzdinį (nebaigtinį) aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, sąrašą: pvz., kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016 31 punktą). Pažymėtina, kad žemės sklypo rinkos kaina taip pat gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015).
68. Teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).
69. Žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį, kaip priteisiama vienkartinė, o ne periodinė kompensacija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).
70. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 133 Eur sumos vienkartinę kompensaciją atsižvelgė į atsakovui priklausančio žemės sklypo masinio vertinimo duomenis 2020 m. vasario 3 d. (sklypo vertė 6 280 Eur), taip pat ir, be kita ko, sekančias aplinkybes:
70.1. Nenustatyta, kad atsakovas patirtų kokius nors netekimus, suvaržymus ar nepatogumus dėl nustatyto servitutų;
70.2. Nustatomo servituto plotas, palyginant su tarnaujančio žemės sklypo plotu, yra nedidelis (dėl to ginčo nekilo);
70.3. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų paneigiančių nustatytos kompensacijos dydį.
71. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytu vertinimu nesutinka. Visų pirma, žemės sklypo masinio vertinimo duomenys yra 2020 m., t. y. šiai dienai aiškiai neatitinkantys nekilnojamojo turto kainų rinkoje. Be to, nors pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovas ieškovo prašomo servituto nustatymu patirtų suvaržymus, tačiau nustatomu servitutu atsakovo sklypas yra dalinamas į dvi dalis ir nors servituto kelio lyginant su bendru atsakovo sklypo plotu dydis nėra didelis, tačiau dėl šio servituto konkrečios vietos atsakovo nuosavybės teisė yra reikšmingai suvaržoma.
72. Kita vertus, apeliantas tik abstrakčiai nurodo galimus nuostolius dėl servituto nustatymo ir jų nedetalizuoja, nurodo, kad servituto kelias yra įsiterpiantis tarp tvenkinio ir pirties, servituto kelias trukdys apeliantui vykdyti ūkinę veiklą ir ieškovas gadina kelio atkarpą, kuria naudojasi ir atsakovas, tačiau įrodymų nepateikia. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į atsakovo nuosavybės teisės suvaržymo apimtį, į tai, kad nustatomas neterminuotas servitutas, priteistiną vienkartinės kompensacijos dydį didina iki 2 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta kompensacijos suma užtikrins nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją.
73. Pastebėtina, kad vienu iš alternatyvių apeliacinio skundo reikalavimų atsakovas prašo priteisti 133 Eur dydžio periodinę indeksuojamą kompensaciją. Vienas iš apelianto argumentų kodėl teismas turėtų taikyti būtent tokį kompensacijos būdą, yra tai, kad kadangi netrukus planuojama kelio Vilnius – Utena (kelias, besiribojantis su atsakovo sklypu, kuriuo pagal nustatomą servitutą patenkama atsakovo sklypą, tuomet - į ieškovo sklypą) rekonstrukcija ir toks periodinis, o ne vienkartinis kompensacijos mokėjimas ir jos indeksavimas skatintų ieškovą aktyviau ieškoti tokių patekimo į savo sklypą sprendinių, kurie sudarytų pagrindą panaikinti servitutą ir neberibotų atsakovo teisių.
74. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neįžvelgia būtinumo nustatyti periodinę kompensaciją, kadangi jos pagrįstumas nėra įrodytas, be to, nors apeliantas teigia, kad toks kompensacijos būdas skatintų ieškovą aktyviau ieškoti kitų būdų patekti į savo sklypą, tačiau kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje pagal esančius duomenis, vienintelis būdas ieškovui patekti į savo sklypą yra būtent pagal ieškovo teiktą UAB „Geo Base“ servituto planą, atsakovo teikti duomenys ir procesiniuose dokumentuose nurodomi argumentai priešingos išvados nesuponuoja. Periodinės kompensacijos nustatymo būtinumas turėtų būti paremtas realiais duomenimis, o ne prielaidomis, kad dėl kelio rekonstrukcijos darbų atsiras galimybė ieškovui patekti į savo sklypą kitu būdu. Tuo labiau, kad atsakovas šiuo atveju net neginčijo pirmosios instancijos teismo argumentų dėl tiesioginės nuovažos į ieškovo sklypą įrengimo nuo kelio Vilnius – Utena negalimumo dėl nuovažų skaičiaus ribojimo (KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 164 punktas).
75. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pasirinko tinkamą kompensacijos už nustatomą kelio servitutą atlyginimo būdą, tačiau, taip pat nors ir tinkamai, pagal teismų praktiką, pasirinkęs vertinimo kriterijų vienkartinei kompensacijai už servitutą nustatyti – žemės sklypo nuomos rinkos kainą, nepakankamai atsižvelgė į tai, kad teikti duomenys neabejotinai neatitinka šiai dienai esamų rinkos sąlygų, be to, nepakankamai atkreipė dėmesį į tai, kad nustatomas kelio servitutas eina per atsakovo sklypo vidurį, taip reikšmingai suvaržant atsakovo nuosavybės teises. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies, padidinant priteistinos vienkartinės kompensacijos sumą.
76. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
77. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
78. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašė nustatyti servitutą ir priteisti vienkartinę 133 Eur kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 5 454,45 Eur bylinėjimosi išlaidų (75 Eur žyminio mokesčio už ieškinio padavimą; už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atskirojo skundo padavimą – viso 198 Eur, 181,50 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 5 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti). Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sumažinti ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki tokio, kuris atitiktų teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
79. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
80. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad bylose dėl servituto nustatymo sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir formaliai taikant CPK įtvirtintą „pralaimėjęs moka“ principą galima situacija, kai yra tenkinamas ieškovo reikalavimas nustatyti servitutą ir tarnaujančiojo daikto savininkui (atsakovui) priteisiama kompensacija, tačiau pastarasis, įpareigotas atlyginti bylą laimėjusio viešpataujančiojo daikto savininko (ieškovo) atstovavimo išlaidas, pagal galutinį bylos rezultatą praranda visą ar didžiąją dalį jam priteistos kompensacijos. Minėta, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra, kuri pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal „pralaimėjęs moka“ principą, gali būti paneigta tarnaujančiojo daikto savininko teisė į nuosavybę, pažeistas atlygintinumo už nustatomą servitutą principas. Todėl bylose dėl servituto nustatymo, taikant viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), gali būti pagrindas nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-611/2022, 33 punktas).
81. Nors ieškovo materialinis reikalavimas šioje byloje iš esmės patenkintas, laikantis pagrindinio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principo, t. y. pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal proporcingo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą būtų neproporcingai suvaržyta atsakovo teisė į nuosavybę ir jam ieškovo nebūtų tinkamai atlyginta už servitutą, nes atsakovas ne tik, kad netektų jam teismo priteistos kompensacijos už ieškovo naudai nustatytą servitutą ir atitinkamai jo nuosavybės teisės suvaržymą, bet dar ir turėtų padengti papildomai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovui priteistinas mažesnės apimties nei jo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos atlyginimas, t. y. 1 500 Eur. Kadangi ieškovo materialinis reikalavimas iš esmės yra patenkintas, tai atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, neatlygintinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
82. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir ieškovo reikalavimą dėl servituto nustatymo atmesti arba pakeisti servituto vietą; reikalavimą dėl servituto nustatymo patenkinus, priteisti periodinę kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl servituto nustatymo, tačiau padidino priteistinos kompensacijos dydį. Taigi, apeliacinis skundas laikytinas atmestu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-611/2022, 37 punktas).
83. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos, o ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
atsakovo A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą dalyje, kuria nuspręsta priteisti iš ieškovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 133 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją; priteisti ieškovui G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 5 454,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, išdėstant sekančiai:
„Priteisti iš ieškovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 500 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją.
Priteisti ieškovui G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“
Priteisti ieškovui G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Asta Pikelienė
Urmila Valiukienė
Linas Zinkevičius