Civilinė byla Nr. e2A-65-856/2024
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07078-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.2.1; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 2.6.18.3; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 28 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eirta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-996-797/2023 pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Statybų bitės“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Eirta“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eirta“ priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Statybų bitės“ dėl delspinigių ir nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė ,,Šiaulių energija“.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Statybų bitės“ prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Eirta“ 12 981,46 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 1 947,17 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur išieškojimo išlaidų ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės už vėlavimą atlikti darbus 1 766,16 Eur delspinigių, 2 900 Eur patirtų nuostolių atlyginimą dėl sumokėtos besąlyginės išskaitos, 718,74 Eur nuostolių atlyginimą dėl sugadintos stogo dangos, 2 057 Eur nuostolių atlyginimą dėl nuomotų pastolių, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė ieškovei MB ,,Statybų bitės“ iš atsakovės UAB ,,Eirta“ 11 981,25 Eur skolą už atliktus darbus, 1 793,13 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 774,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-12-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir 2 454,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė; priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė atsakovei iš ieškovės 335,48 Eur delspinigių, 8 procentų metines palūkanas už priteistą 335,48 Eur sumą nuo 2023-01-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 900 Eur nuostolių atlyginimą už draudiminį įvykį, 718,74 Eur nuostolių atlyginimą už stogo dangos sugadinimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 618,74 Eur sumą nuo 2023-01-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą priešieškinio dalį atmetė.
4. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, jog susitarimo dėl papildomų darbų, viršijančių darbų kainą, nebuvo pasirašyta. Ieškovė yra verslininkė profesionalė, todėl jai turėjo būti žinoma, kad stogo lyginimo darbai patenka į sutartyje atliekamų darbų apimtį, todėl šiuo atveju jie nelaikytini papildomais darbais ir atsakovė už juos neprivalo sumokėti. Todėl iš reikalaujamos priteisti sumos teismas atėmė 1 000,21 Eur sumą, kuri įvardijama papildomais darbais, ir ieškovei iš atsakovės už ieškovės atliktus darbus priteisė 11 981,25 Eur skolą.
5. Įvertinęs sutarties šalių pasirašytą už terminų praleidimą numatytą atsakomybę po 0,2 procento kiekvienai šaliai, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, teismas sprendė, jog šiuo atveju šalims turi būti taikomos sutarties 5.3 ir 5.4 punktų nuostatos dėl 0,2 procento delspinigių nuo nesumokėtos už darbus sumos ir nuo neatliktų darbų sumos, nes taikant sutarties 5.7 punkto nuostatas būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, kadangi būtų taikoma skirtinga atsakomybė, ir sutarties aiškinimas kitaip neatitiktų protingumo, teisingumo ir lygiateisiškumo kriterijų. Teismas nurodė, jog ieškovė pagrindė įrodymais, kad 2022-09-20 elektroninių ryšių priemonėmis atsakovei pateiktas 2022-08-31 Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-08-31 PVM sąskaita faktūra Serija SB Nr. (duomenys neskelbtini) už darbus 16 018,87 Eur (be PVM). Į ją įtraukti ir papildomi darbai 1 000,21 Eur, dėl kurios teismas yra nurodęs, jog ši suma yra reikalaujama nepagrįstai, todėl turėtų būti skaičiuojama taip: 15 018,66 Eur – 4 000 Eur avansas, t. y. 11 018,66 Eur. 2022-08-31 Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti pasirašytas arba grąžintas per 3 darbo dienas, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. Atsakovei akto nepasirašius ir nepareiškus pretenzijų laikoma, kad aktas ieškovės pasirašytas vienašališkai, todėl atsiskaitymo už darbus terminas baigėsi 2022-09-28. Pagal šį aktą atsakovė ieškovei nėra sumokėjusi 11 018,66 Eur skolos, todėl už laikotarpį nuo 2022-09-29 iki 2022-12-14 ieškovei iš atsakovės teismas priteisė delspinigius – 1 696,87 Eur. 2022-09-30 Atliktų darbų aktas Nr. 2 turėjo būti pasirašytas arba grąžintas per 3 darbo dienas, t. y. iki 2022 m. spalio 20 d. Akto atsakovei nepasirašius, pretenzijų nepareiškus, laikoma, kad šis aktas ieškovės pasirašytas vienašališkai, todėl 962,59 Eur mokėjimo terminas suėjo 2022 m. spalio 25 d. Už laikotarpį nuo 2022-10-26 iki 2022-12-14 delspinigiai nuo nesumokėtos 962,59 Eur sumos yra sudaro 96,26 Eur. Teismas konstatavo, jog iš viso ieškovė pagrįstai iš atsakovės prašo priteisti 1 793,13 Eur delspinigių, kuriuos priteisė iš atsakovės kitą ieškinio dalį atmetant.
6. Dėl delspinigių už ieškovės vėlavimą atlikti darbus priteisimo teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad delspinigių skaičiavimas nuo visos darbų kainos su PVM ar visų darbų vertės su PVM reikštų, jog vėluojant atlikti net pačia mažiausia verte įvertintus darbus, delspinigius būtų galima skaičiuoti nuo visos sutartinės kainos ar visų darbų vertės, o toks sutarties aiškinimas neatitiktų šalių lygiateisiškumo ir prieštarautų teisingumo principui. Be to, atsakovė delspinigius skaičiuoja nuo sumų su PVM, sutartis to nenumatė, o teismų praktikoje išaiškinta, jog sutarties vertė, kai sprendžiamas netesybų dydžio klausimas, vertintina be PVM. Teismas nurodė, kad šiuo atveju taikytini 0,2 procento dydžio delspinigiai nuo neatliktų darbų sumos, nes dalį darbų atsakovė buvo priėmusi ir už juos sumokėjusi. Atkreipė dėmesį, jog šalys sutartyje nenurodė, nuo kokios sumos ar sutarties vertės skaičiuojami 0,2 procento delspinigiai. Teismas pažymėjo, kad spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, jis taikė delspinigius nuo nesumokėtos sumos, todėl atitinkamai ir priešieškinio reikalavimui turėtų būti taikomi delspinigiai nuo neatliktų darbų sumos, t. y. nuo 11 981,25 Eur sumos, o ne nuo sutarties vertės su PVM.
7. Teismas iš šalių paaiškinimų, jų rašytinio susirašinėjimo nustatė, jog ieškovė vėlavo baigti darbus ne tik dėl savo kaltės, o ir dėl blogų oro sąlygų, dėl krano nepateikimo laiku. Teismas nurodė, kad šalių sudarytos sutarties 2.1 punktas numatė, jog į ieškovės darbų kainą įeina darbo jėgos, mechanizmų darbo kaina, mokesčiai, draudimo, transportavimo ir visos kitos rangovui priklausančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus bei šią sutartį išlaidos. Pareiga rangovui pasirūpinti įrengimais numatyta ir CK 6.686 straipsnio 1 dalyje, tačiau tai nereiškia, jog ieškovė, siekdama pasirūpinti, kad į objektą atvyktų kranas, pati tą kraną turėjo pristatyti, nes šią pareigą – pasirūpinti – galima užtikrinti ir sutariant su kita šalimi - užsakovu (atsakove).
8. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog šalių buvo sutarta dėl krano, konstatuoja iš šalių atstovų paaiškinimų, liudytojo apklausos. Teisme ieškovės vadovas M. K. paaiškino, jog gegužės 9 d. kranas atliko darbus ir išvažiavo. Kitą kartą kranas atvažiavo maždaug už pusantros savaitės. Toliau dirbo be krano iki kito krano atvykimo, kai buvo užkelta stogo danga ant pačio stogo konstrukcijos. Vėl krano prireikė gegužės 25 d., už kelių savaičių. Antrą kartą kranas atvyko liepos 18 d. Darbai nevyko iki liepos 18 d. Patvirtino, jog ragino M. Č., rašydamas jam el. laiškus, klausė, kada bus kranas. Pusantros savaitės laukė krano. Po gegužės 25 d. atliko lietaus surinkimo sistemos darbus, kuriems nereikėjo krano. Birželio mėnesį kėlėsi ant stogo dalį medžiagų – medieną. Susitarimas dėl krano buvo, sutarė, kada reikės ir kranas bus pranešus užsakovui. Antrą kartą informavo dėl krano poreikio žodžiu telefonu birželio viduryje ir buvo žadėta suorganizuoti. Atsakovės vadovas T. B. tvirtino, jog su juo asmeniškai dėl krano poreikio nebuvo tariamasi, įsipareigojimo ar susitarimo pateikti kraną nebuvo, bet nurodė, jog objekte kranas buvo reikalingas ir kitiems jų pačių vykdomiems darbams. Atsakovės atstovas M. Č. teisme paaiškino, jog gegužės 9 d., atvykus kranui, ieškovė su kranu nukėlė seną skardą, kiek buvo tuo metu nuardyta. Vėliau kranas buvo atvykęs liepos mėnesį. Nurodė, jog kranas buvo išnuomotas dėl stogo dangos užkėlimo ir pačios atsakovės darbams atlikti, vėliau aiškino, kad krano ieškovei atsakovė nebuvo įsipareigojusi pateikti, tačiau neneigė, jog buvo prašoma organizuoti krano atvykimą. Atsakovės atstovas V. V. nurodė, jog dėl reikalingų mechanizmų buvo kalbėta, jeigu atsakovė naudosis savo reikmėms, ieškovė galės pasinaudoti atsakovės kranu. Susitarimo pateikti ar specialiai ieškovės poreikiams užsakinėti kraną nebuvo. Atsakovės atstovas V. N. patvirtino, jog kranas į objektą atvyko liepos 15 d., objekte kranas buvo dėl pačios atsakovės darbų ir ieškovės skardos užkėlimo darbų, kranas buvo išnuomotas ne tik ieškovės veiklai. Liudytojas J. P. patvirtino, jog buvo kalbėta, kad atvažiuos kranas užkelti medieną ant stogo, be to, šiltinimo vatą reikėjo užkelti ir nukelti šiukšles nuo seno stogo – senas skardas; M., kuris buvo atsakovės komandos narys, žadėjo, kad šiems darbams atlikti atvažiuos kranas; kranas atvažiavo už 2-3 dienų ir buvo per mažas, todėl atsakovė žadėjo ieškoti didesnio. Didesnis, tinkamas kranas atvažiavo už savaitės ar dviejų. Tuo metu jie toliau ruošė stogą, kad kranui atvykus galėtų kuo daugiau nusikelti. Kol laukė krano, ieškovė nuiminėjo seną dangą; atvažiavęs kranas užkėlė medžiagas, nukėlė senas ir išvažiavo, o jie toliau darbavosi; skarda ilga ir plati - 1,20 m pločio ir 4-8 metrų ilgio, kurios rankomis užkelti galimybės nebuvo; pamena, jog kitiems atsakovės darbuotojams kranas neatliko jokių darbų. Kranas dirbo apie 2-3 valandas, po pietų išvažiavo.
9. Teismas iš susirašinėjimo el. paštu nustatė, jog ieškovė rašo M. Č. iš UAB ,,Eirta“ 2022-07-08, 13:15 val., žinutę ir klausia, kaip reikalai su kranu? Gautas atsakymas, kad dabar remontuoja, tai vėliau jai pasuks, o į klausimą, kokie planai pirmadienį, antradienį, trečiadienį, atsako, jog dar nėra. Liepos 11 d., 07:49 val., klausimas M. Č., kaip su kranu? Iš jo gautas atsakymas liepos 13 d., kad nebus krano, neaišku, kada bus. Iš šio susirašinėjimo matyti, jog atsakovės atstovas nenurodo, jog atsakovė nėra atsakinga už krano pristatymą, ar kad kranu turi pasirūpinti pati ieškovė, priešingai – iš susirašinėjimo matyti, jog atsakovė nurodo, jog šiuo metu kranas remontuojamas ir nežino, kada jis bus. Teismas padarė išvadą, jog visi nurodyti byloje esantys įrodymai patvirtina buvus žodiniam šalių susitarimui dėl atsakovės pareigos pristatyti kraną į objektą. Iš kitų byloje esančių įrodymų matyti, jog kranas buvo pristatytas 2022-07-15, tuo metu buvo užkelta nauja stogo danga ir ieškovė galėjo toliau tęsti darbus. Svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovė už krano nuomą ieškovei nepateikė sąskaitos sumokėti, tai įrodo, jog krano pristatymas buvo įtrauktas į darbų kainą, priskaičiuotą prie išlaidų, nurodytų sutarties 2.1 punkte. Buvus žodinį susitarimą dėl atsakovės pareigos pateikti kraną teismas laikė įrodytu. Pats darbų pobūdis – aukšto pastato stogo keitimas, skardos dydis - ilga ir plati - 1,20 m pločio ir 4-8 metrų ilgio, kurios rankomis užkelti galimybės nėra, susirašinėjimas tarp šalių ir paaiškinimai leido teismui spręsti, jog šiuo atveju kranas buvo reikalingas ir šalys tarpusavyje sutarė, kad kranas atvyks į objektą kai pačiai atsakovei jis bus reikalingas darbams atlikti ir tuo pačiu bus sudaryta galimybė ir ieškovei pasinaudotu pristatytu kranu ar pagal poreikį. Iš šių įrodymų teismas sprendė, jog iš dalies įvykdyti sutartį laiku ieškovei trukdė pačios atsakovės neveikimas pristatyti kraną į objektą, nes bylos duomenys patvirtina, kad žodinis susitarimas tarp šalių dėl krano pristatymo buvo. Teismas kartu pažymėjo, kad kitos priežastys, lėmusios termino praleidimą, yra netinkamos oro sąlygos, dėl kurių balandžio 20 d. negalėjo pradėti darbų, kurios laikytinos objektyvia priežastimi.
10. Teismas nurodė, kad įžvelgia ir pačios ieškovės veiksmus, kurie lėmė pavėluotą darbų pradėjimą, darbų nutraukimą dėl kito objekto ir su tuo susijusį termino praleidimą. Byloje yra duomenų, kad objekte ieškovė darbus pradėjo 2022-05-02, nors iš liudytojo J. P. parodymų matyti, jog paruošiamieji darbai objekte vyko jau balandžio 25 d. Atsakovės atstovų pozicija šiuo klausimu taip pat buvo skirtinga. Susirašinėjimas el. laiškais patvirtina, jog ieškovė turėjo nebaigtų darbų kitame objekte, tai matyti iš el. laiško 2022-06-02, kuriame ieškovės vadovas M. K. nurodo, jog nebaigė kito objekto, todėl negali atvykti ir dirbti, nors darbus jau yra pradėję objekte (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai teismui leidžia spręsti, jog dėl ieškovės kaltės netinkamo sutarties vykdymo - darbų neatlikimo laiku, ieškovės terminas praleistas 14 d. Teismas pažymėjo, kad įvertina aplinkybę, jog tik liepos 15 d. kranas užkėlė naują skardą, o jos uždėjimui dar reikėjo kelių savaičių, todėl tik už 14 d. atsakovė turi teisę skaičiuoti delspinigius už termino praleidimą nuo neatliktų darbų sumos, kuri yra 11 981,25 Eur. Taigi, iš ieškovės atsakovei teismas priteisė 335,48 Eur (11 981,25 x 0,2 procento x 14 d.) delspinigių.
11. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog nuėmus seną stogo dangą (jos dalį), esant lietui, buvo aplietos vidaus patalpos, o tai lėmė ieškovės netinkamas sutarties vykdymas – tą pripažino iš dalies ir pati ieškovė, kuri netinkamai buvo užklojusi plėvelę, jos neužsandarinusi, sena plėvelė buvo kiaura, per plėvelę prasiskverbė vanduo ir apliejo patalpas. Dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo – netinkamo pareigų vykdymo ir kaltės, atsakovei buvo padaryta žala, tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl ieškovei kyla civilinė atsakomybė, dėl ko atsakovei iš ieškovės teismas priteisė 2 900 Eur nuostolių.
12. Teismas iš bylos duomenų nustatė, jog tik dalis ant stogo sukrautos naujos skardos – 38 lapai, nukrito nuo stogo, tai įrodo, kad ieškovė tik dalį stogo dangos pritvirtino netinkamai, dėl ko ji nukrito, susilankstė ir tapo netinkama naudoti. Skardos sugadinimas fiksuotas 2022-07-20 nuotraukose. Dėl to atsakovė įsigijo 39,6 m2 stogo dangos ir patyrė 718,74 Eur nuostolius, kuriuos privalo atlyginti ieškovė, nes dėl ieškovės pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo atsakovei buvo padaryta žala, todėl teismas iš ieškovės atsakovei priteisė 718,74 Eur nuostolių.
13. Dėl nuostolių už pastolių nuomą teismas pažymėjo, jog byloje yra nustatyta, kad ieškovė darbų nebaigė laiku – iki 2022-07-01 – ne tik dėl savo neveikimo ar kaltės, bet ir dėl oro sąlygų bei atsakovės pareigos pristatyti kraną laiku nevykdymo. Dėl ieškovės kaltės darbų pabaiga vėlavo 14 dienų, todėl ši nustatyta aplinkybė yra svarbi ir reikalavimui dėl nuostolių už pastolių nuomą atlyginimo išnagrinėti. Teismas nurodė, kad atsakovės vadovas T. B. patvirtino, jog UAB ,,Eirta“ nuosavybės teise turi 3 700 m2 pastolių, bet ir jų neužtenka, turi dar nuomotis iš kitų tiekėjų. Objekte (duomenys neskelbtini), buvo pastatyta 1 700 m2 pastolių, kuriais naudojosi ne tik ieškovė, bet ir pačios atsakovės darbuotojai. Teismas nustatė, jog darbų termino pabaiga iš dalies yra susijusi ir su atsakovės neveikimu – krano nepateikimu laiku, byloje yra duomenų, kad dalis pastolių buvo nuardyta dar ieškovei dirbant objekte. Teismui nepateikti įrodymai, kada ir kokiomis sąlygomis kituose atsakovės objektuose buvo sutarta dėl pastolių nuomos, nes atsakovė yra pripažinusi, jog jai turimų pastolių neužtenka ir tenka dar nuomotis. Visos šios teismo nustatytos aplinkybės teismui leido spręsti, jog atsakovė neįrodė priežastinio ryšio, kad dėl 2 057 Eur atsakovės įvardintų nuostolių už pastolių nuomą yra atsakinga ieškovė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Eirta“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 25 d. sprendimą šiose dalyse: sumažinti iš apeliantės UAB „Eirta“ ieškovei MB „Statybų bitės“ priteistų delspinigių sumą 595 Eur suma ir priteisti iš apeliantės UAB „Eirta“ ieškovei MB „Statybų bitės“ vietoje 1 793,13 Eur 1 198,13 Eur delspinigių; padidinti iš ieškovės MB „Statybų bitės“ apeliantei UAB „Eirta“ priteistų delspinigių sumą nuo 335,48 Eur iki 1 459,61 Eur, t. y. 1 124,13 Eur suma; priteisti patirtus nuostolius dėl nuomotų pastolių 2 057 Eur sumai; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Sutarties 5.7 punktas turi būti taikomas kartu su Sutarties 5.3 punktu ir jis apriboja ieškovės paskaičiuotų delspinigių dydį iki 10 procentų, o ne prieštarauja Sutarties 5.3 punktui, kaip teigė ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad Sutartį ruošė ieškovė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. 5.7 punkto atsiradimo Sutartyje atsakovė niekaip neinicijavo, todėl teismas, vadovaujantis sutarties laisvės principu ir ta aplinkybe, kad Sutartį rengė ieškovė, neturėjo teisinio pagrindo šio punkto netaikyti ir turėjo sumažinti priteisiamų delspinigių sumą iki 10 procentų nuo priteistos sumos. Todėl teismas sprendimu turėjo sumažinti priteisiamų delspinigių sumą 595 Eur ir priteisti 1 101,87 Eur delspinigių, kas sudarytų 10 procentų nuo priteistos 11 018,66 Eur darbų kainos.
14.2. Teismo skaičiavimo metodika delspinigius skaičiuoti nuo neapmokėtų darbų kainos, yra neteisėta ir teisiškai nepagrįsta. Kai ieškovė vėluoja atlikti statybos rangos darbus pagal sutartį, tai yra vėluojama atlikti visą kompleksą darbų (galutinis rezultatas), dėl kurių buvo susitarta ir kurių rezultatas yra reikalingas tiek apeliantei, kaip generaliniam rangovui, tiek ir galutiniam užsakovui. Galutiniam užsakovui yra reikalingas visas suremontuotas stogas, o ne atskiri darbai, todėl ir delspinigiai už vėlavimą turėtų būti skaičiuojami nuo visos Sutarties darbų kainos, o ne nuo dalies Sutarties kainos. Nors Sutarties 5.4 punkte nenurodyta, nuo kokios sumos skaičiuojami delspinigiai, tačiau teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog Sutartį rengė ieškovė, kuri galėjo sąmoningai neįrašyti, nuo kokios sumos bus mokami delspinigiai, taip palikdama vietos interpretacijai. Šiuo atveju teismas taip pat turėjo vadovautis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi ir aiškinti sutartį atsakovės naudai.
14.3. Teismas, konstatuodamas, jog byloje įrodyta buvus žodinį susitarimą dėl atsakovės pareigos pateikti kraną, vadovavosi tik ieškovės pateiktais argumentais, visiškai neatsižvelgė nei į CK normas, nei į atsakovės liudytojų parodymus, nei į pateiktus rašytinius atsakovės įrodymus, kurie pagrindžia, kad ieškovė pati turėjo pasirūpinti kranu.
14.4. Faktas, kad ieškovė naudojosi atsakovės pristatytų kranu, skirtu atsakovės reikmėms, negali būti traktuojamas kaip įrodymas, jog buvo žodinis susitarimas dėl atsakovės pareigos pateikti kraną. Kranu apeliantė leido ieškovei pasinaudoti geranoriškai. Sutarties 2.1 punkte numatyta, kad į Sutarties kainą įeina darbo jėgos, mechanizmų darbo kaina, mokesčiai, draudimo, transportavimo ir visos kitos išlaidos. Tai reiškia ne tai, kad atsakovė turi pasirūpinti visais šiame punkte išvardintais įrankiais statybos darbams, bet šis punktas reiškia, jog ieškovė, atlikdama statybos darbus, nepareikalautų iš apeliantės atlyginti išlaidas draudimui, transportavimui ir tame tarpe mechanizmų nuomai. Ieškovės vadovas nagrinėjant bylą patvirtino, kad atliekant statybos rangos darbus pagal Sutartį visus kitus įrankius turėjo savo, išskyrus kraną, kurį pristatė atsakovė. Pagal CK 6.686 straipsnio 1 dalį, statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo pareiga. Tačiau teismas į šią teisės normą neatsižvelgė, nors Sutartyje konkrečiai ir nėra apibrėžta, kas turi pristatyti mechanizmus, o lokalinėje sąmatoje, kurią rengė išimtinai ieškovė, yra nurodyta, kad mechanizmai yra įskaičiuoti į kainą.
14.5. Nesutiktina su teismo argumentu, jog atsakovė už krano nuomą ieškovei nepateikė sąskaitos sumokėti ir tai įrodo, kad krano pristatymas buvo įtrauktas į darbų kainą, priskaičiuotą prie išlaidų, nurodytų Sutarties 2.1 punkte. Kranas pirmiausiai buvo pristatomas atsakovės reikmėms, ieškovė juo pasinaudojo tik todėl, kad atsakovė savo darbams atsivežė kraną. Šiuo atveju teismas prieštaravo pats sau, nes jei krano pristatymas buvo įtrauktas į darbų kainą, tai tokiu atveju ieškovė, rengdama sąmatą, jį įsivertino kaip ieškovės patiriamas išlaidas, ir tokiu atveju pareiga pristatyti kraną tenka būtent ieškovei.
14.6. Priešingai nei nurodė teismas, atsakovės atstovai, susirašinėdami su ieškovės atstovu, niekada nenurodė, jog kranas bus pristatomas išimtinai ieškovės poreikiams, ir nepatvirtino, kad įsipareigojo pristatyti kraną ieškovei.
14.7. Už statybinių medžiagų pristatymą ir pasirūpinimą visomis statybinėmis priemonėmis buvo atsakinga atsakovė, todėl vykdant pagal Sutartį statybos rangos darbus prie objekto atsakovė buvo pastačiusi nuosavybės teise priklausančių 1 700 m2 pastolių. Kadangi ieškovė vėlavo atlikti statybos rangos darbus 36 kalendorines dienas ir visą tą laiką buvo naudojami atsakovei priklausantys pastoliai, todėl atsakovė, atlikdama darbus kituose objektuose, buvo priversta nuomotis pastolius, kurie rinkoje kainuoja 1 Eur + PVM už vieną kvadratinį metrą. Kadangi šiuo atveju buvo pastatyti 1 700 m2 pastolių, todėl atsakovė pastatytus pastolius įkainoja 1 700 Eur + PVM. Nors teismas nuostolių už pastolius priteisimą siejo taip pat ir su vėlavimu pristatyti kraną dėl atsakovės kaltės, tačiau atsakovė nėra atsakinga už krano pristatymą ieškovei. Todėl dėl patirtų nuostolių ilgiau nei numatyta Sutartyje naudojant pastolius išimtinai kalta yra ieškovė.
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė MB „Statybų bitės“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Priešingai nei nurodo apeliantė, Sutarties 5.7. p. niekaip neapriboja atsakovės atsakomybės ribų, kadangi nustato ne maksimalų delspinigių dydį, o nustato, kad rangovas gali reikalauti iš užsakovo iki 10 procentų metinių delspinigių nuo neapmokėtos sumos, t. y. nustato maksimalų metinių palūkanų dydį, kuris yra lygus 10 procentų (0,027 procento per dieną), o ne maksimalią delspinigių sumą. Tuo tarpu Sutarties 5.2. p. numato didesnį delspinigių dydį.
15.2. Kaip pagrįstai nurodė teismas, palyginus sutartinę šalių atsakomybę numatančias sutarties nuostatas, šalys susitarė ir dėl atsakomybės 0,2 procento dydžio delspinigių forma šiai vėluojant atlikti tarpinį mokėjimą ieškovei perdavus statybos darbus etapais už kiekvieną uždelstą dieną (5.3 p.), todėl atsakovės sutartinės atsakomybės apimtis turėtų būti sietina su pastarosios neapmokėta suma. Atitinkamai sutartyje nustatant ieškovės atsakomybę 0,2 procento dydžio delspinigių forma, šiai nesilaikant darbų pradžios ar darbų pabaigos termino, atsakovė turi teisę reikalauti sumokėti delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo vėluojamų atlikti, neatliktų statybos darbų vertės. Priešingai aiškinant šias sutarties sąlygas, t. y. kad delspinigių skaičiavimas turi būti nuo visos darbų kainos su PVM ar visų darbų vertės su PVM, tai reikštų, jog vėluojant atlikti net pačia mažiausia verte įvertintų darbų, delspinigius būtų galima skaičiuoti nuo visos sutartinės kainos ar visų darbų vertės, o toks sutarties aiškinimas neatitiktų šalių lygiateisiškumo ir prieštarautų teisingumo principui.
15.3. Būtent atsakovė ruošė sutarties sąlygas bei, kaip nurodė ieškovė savo ieškinyje ir prie ieškinio pridedamame Priede Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė derybų dėl darbų atlikimo metu ieškovei paklausus „dėl stogo: ar medžiagomis bus pasirūpinta, ar sužiūrėti jas man? Reikės stelažų. Juos įsivertinti man, ar bus?“, atsakovė, užbėgdama už akių, nurodė, kad „viskas bus, tavo tik darbas“. Taigi, esminis šalių susitarimas buvo toks, kad sutarta atlyginti ieškovei už jos atliktą darbą, o visomis kitomis priemonėmis, medžiagomis ir kitais darbams atlikti reikalingais dalykais privalėjo rūpintis atsakovė. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė įrodytu faktą, kad tarp šalių iš tiesų egzistavo žodinis susitarimas dėl atsakovės pareigos pateikti kraną, bei pagrįstai nurodė, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus ir dėl atsakovės kaltės jai laiku nepateikus krano.
15.4. Kaip pagrįstai nurodė teismas ginčijamame sprendime, atsakovės vadovas T. B. patvirtino, jog UAB ,,Eirta“ nuosavybės teise turi 3 700 m2 pastolių, bet ir jų neužtenka ir dar turi nuomotis iš kitų tiekėjų. Objekte (duomenys neskelbtini), buvo pastatyta 1 700 m2 pastolių, kuriais naudojosi ne tik ieškovė, bet ir pačios atsakovės darbuotojai. Teismas pagrįstai nustatė, jog darbų termino pabaiga iš dalies yra susijusi ir su atsakovės neveikimu – krano nepateikimu laiku. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad tik ieškovė ir būtent 1 700 m2 pastolių naudojo atlikdama stogo konstrukcijos renovavimo darbus, nei kad atsakovė vykdė kitus darbus, kuriems reikalinga būtent 1 700 m2 pastolių. Atsakovė taip pat nepateikė nei pastolių nuomos sandorio, kurio pagrindu būtų galima spręsti dėl pastolių nuomos kainos bei nuomos termino. Taip pat nėra įrodyta aplinkybė, kad jei atsakovė ir iš tiesų turėjo nuomotis papildomus pastolius, ar dėl tokių pastolių nuomos nesitarė su iš jos darbus užsakiusiais užsakovais, todėl gali susidaryti situacija, jog atsakovei būtų atlyginta už nuostolius, kurių ji iš viso nepatyrė.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl delspinigių ieškovei priteisimo
17. Apeliantė nurodo, kad Sutarties 5.7 punktas turi būti taikomas kartu su Sutarties 5.3 punktu ir jis apriboja ieškovės paskaičiuotų delspinigių dydį iki 10 procentų, o ne prieštarauja Sutarties 5.3 punktui, kaip teigė ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu. 5.7 punkto atsiradimo Sutartyje atsakovė niekaip neinicijavo, todėl teismas, vadovaujantis sutarties laisvės principu ir ta aplinkybe, kad Sutartį rengė ieškovė, neturėjo teisinio pagrindo šio punkto netaikyti ir turėjo sumažinti priteisiamų delspinigių sumą iki 10 procentų nuo priteistos sumos.
18. Šalių sudarytos Sutarties 5 punktas numatė 0,2 procento delspinigių mokėjimą už kiekvieną uždelstą dieną už terminų praleidimą abiem šalims (sutarties 5.3 ir 5.4 punktai). Taigi, šalys šia Sutarties nuostata aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl abiem šalims taikomos delspinigių skaičiavimo tvarkos ir dydžio tuo atveju, jeigu viena iš šalių pažeis savo pareigą vykdyti prievoles sutartyje nustatytu terminu ir tvarka. Tuo tarpu šalių sudarytos Sutarties 5.7 punkte numatyta, kad uždelsus darbų apmokėjimą pagal Sutartį, rangovas gali reikalauti iš užsakovo už uždelsimo laikotarpį iki 10 procentų metinių delspinigių nuo neapmokėtos sumos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sutarties projektą rengė ieškovė, šalys tokio turinio sutartį pasirašė, bet negalėjo paaiškinti, kurį sutarties punktą jos pažeidimo atveju susitarė taikyti.
19. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis).
20. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 85 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
21. CK 6.258 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t.t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).
22. Įvertinus aukščiau nurodytas įstatymo nuostatas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į šalių ketinimus, Sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, šiuo atveju šalims turi būti taikytinos Sutarties 5.3 ir 5.4 punktų nuostatos dėl 0,2 procento delspinigių nuo nesumokėtos už darbus sumos ir nuo neatliktų darbų sumos, nes taikant Sutarties 5.7 punkto nuostatas būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, kadangi būtų taikoma skirtinga atsakomybė ir sutarties aiškinimas kitaip neatitiktų protingumo, teisingumo ir lygiateisiškumo kriterijų. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, į tai, kad teismų praktikoje delspinigiai įprastai skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną, bei į tai, kad išieškojimo teismine tvarka atveju reikalavimui dėl netesybų priteisimo pareikšti taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl šiuo atveju Sutarties 5.7. punkto, kuriame įvirtinta nuostata, jog ieškovė gali reikalauti tik iki 10 procentų metinių delspinigių nuo neapmokėtos sumos, neabejotinai pažeistų ieškovės interesus, suteiktų nepagrįstą pranašumą Sutartį pažeidusiai atsakovei.
23. Apeliantės įsitikinimu, esant abejonių dėl Sutarties sąlygų, jos turėjo būti aiškinamos ieškovės (sąlygas pasiūliusios šalies) nenaudai ir jas priėmusios šalies (atsakovės) naudai. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiais argumentais, pažymi, jog Sutartis buvo sudaryta tarp juridinių asmenų, kuriems keliami padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Atsakovė byloje neįrodinėjo, kad ieškovė turėjo pranašumą verslo ar derybų srityje ar kad ieškovė nesąžiningai pasinaudojo atsakove dėl jos silpnesnės ekonominės padėties ar kitų aplinkybių, išvardytų CK 6.228 straipsnio 1 dalyje, taip pat kad dėl sudarytos sutarties sąlygų atsakovė neturėjo galimybės derėtis, ar kad dėl jų teikė pastabas, jas ginčijo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, nustatęs, jog Sutarties projektą rengė ieškovė, šalys tokio turinio Sutartį pasirašė, bet negalėjo paaiškinti, kurį Sutarties punktą jos pažeidimo atveju susitarė taikyti, turėjo pareigą šalių sudarytos Sutarties sąlygas aiškinti taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo sutarčių aiškinimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl šiuo atveju taikytinų 0,2 procento delspinigių nuo nesumokėtos už darbus sumos ir nuo neatliktų darbų sumos padaryta tinkamai aiškinant ir taikant CK 6.193 straipsnį, reglamentuojantį sutarčių aiškinimo taisykles, ir CPK 185 straipsnį, reglamentuojantį įrodymų vertinimą.
Dėl delspinigių atsakovei priteisimo
25. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad delspinigiai už vėlavimą turėtų būti skaičiuojami nuo visos Sutarties darbų kainos, o ne nuo dalies Sutarties kainos. Nors Sutarties 5.4 punkte nenurodyta, nuo kokios sumos skaičiuojami delspinigiai, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad Sutartį rengė ieškovė. Šiuo atveju teismas turėjo vadovautis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi ir aiškinti Sutartį atsakovės naudai. Atsakovės naudai iš ieškovės turėjo būti priteista delspinigių už visą vėlavimo laikotarpį, t. y. už 36 kalendorines dienas nuo visos Sutarties kainos.
26. CK 6.73 straipsnio, reglamentuojančio netesybas ir realų prievolės įvykdymą, 2 dalyje nurodyta, kad jei netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Spręsdamas dėl delspinigių dydžio teismas turi pareigą vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, CK 6.158 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalių pareiga sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai ir CK 6.193 straipsnio 1 bei 2 dalyse nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai ir visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes).
27. CK 6.228 straipsnyje nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
28. Sutarties 5.4 punkte nustatyta, kad už 5.1 punkte nurodytų terminų nesilaikymą atsakovė turi teisę reikalauti sumokėti 0,2 procento dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną.
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu vertino, kad delspinigių skaičiavimas nuo visos darbų kainos su PVM ar visų darbų vertės su PVM reikštų, jog vėluojant atlikti net pačia mažiausia verte įvertintų darbų, delspinigius būtų galima skaičiuoti nuo visos sutartinės kainos ar visų darbų vertės, o toks sutarties aiškinimas neatitiktų šalių lygiateisiškumo ir prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgęs į tai, kad šalys sutartyje nenurodė, nuo kokios sumos ar sutarties vertės skaičiuojami 0,2 procento delspinigiai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo atveju taikytini 0,2 procento dydžio delspinigiai nuo neatliktų darbų sumos (11 981,25 Eur ) (Sutarties 5.4 p.), nes dalį darbų atsakovė buvo priėmusi ir už juos sumokėjusi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.
30. Šiuo atveju apeliantė sieja delspinigių skaičiavimą ne su neužbaigtų laiku darbų verte, o su bendra (visa) šios sutarties įvykdymo kaina, nors pačiai apeliantei vėluojant atsiskaityti už darbus delspinigiai, kurie taip pat skirti atlyginti kitos šalies (ieškovės) patirtus nuostolius, yra skaičiuojami tik nuo laiku neapmokėtos sumos dalies (Sutarties 5.3 punktas), bet ne nuo visos sutarties kainos. Toks neproporcingas atsakomybės paskirstymas leidžia spręsti apie neprotingą apeliantės prašomų priteisti delspinigių dydį. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad dalį darbų ieškovė buvo atlikusi ir atsakovė dalį darbų yra priėmusi, atitinkamai, ieškovė patyrė darbo jėgos apmokėjimo ir statybų proceso organizavimo kaštus bei sąnaudas. Todėl vertinant netesybų dydį dar ir šiuo aspektu, netesybų skaičiavimas nuo visos sutarties darbų kainos negali būti laikoma proporcinga priemone. Nors apeliantė nurodo, kad galutiniam užsakovui yra reikalingas visas suremontuotas stogas, o ne atskiri darbai, todėl ir delspinigiai už vėlavimą turėtų būti skaičiuojami nuo visos Sutarties darbų kainos, o ne nuo dalies Sutarties kainos, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu atkreipia dėmesį, jog Sutarties 5.4 punktas numato delspinigių skaičiavimą už vėluojamus atlikti rangos darbus (už Sutarties 5.1 punkte nurodytų terminų nesilaikymą), bet nenumato delspinigių skaičiavimo už vėluojamas atlikti statybos užbaigimo procedūras. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės reikalavimas delspinigius skaičiuoti nuo visos Sutarties darbų kainos (20 272,43 Eur), neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai tokio reikalavimo netenkino.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apeliantės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo iš ieškovės, pagrįstai atsižvelgė ir į priežastis, lėmusias Sutarties termino praleidimą, bei padarė teisingą išvadą, jog ieškovė darbų nebaigė laiku (iki 2022 m. liepos 1 d.) ne tik dėl savo neveikimo ar kaltės, bet ir dėl oro sąlygų bei atsakovės pareigos pristatyti kraną laiku nevykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad tik 2022 m. liepos 15 d. kranas užkėlė naują skardą, o jos uždėjimui dar reikėjo kelių savaičių, pagrįstai sprendė, jog tik už 14 dienų atsakovė turi teisę skaičiuoti delspinigius už termino praleidimą nuo neatliktų darbų sumos (11 981,25 Eur).
32. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog byloje įrodyta buvus žodinį susitarimą dėl atsakovės pareigos pateikti kraną, vadovavosi ne tik ieškovės pateiktais argumentais, tačiau abiejų šalių ir jų atstovų (ieškovės vadovo M. K., atsakovės vadovo T. B., atsakovės atstovo M. Č., atsakovės atstovo V. V.) pateiktais argumentais ir paaiškinimais, liudytojo J. P. parodymais, bet ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (šalių susirašinėjimu elektroniniu paštu), t. y. byloje esančių įrodymų visuma. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė nei į apeliantės liudytojų parodymus, nei į pateiktus rašytinius apeliantės įrodymus, kurie pagrindžia, jog ieškovė pati turėjo pasirūpinti kranu, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo ir nekonkretizuoja, kokie apeliantės liudytojų parodymai ir apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo netinkamai įvertinti. Todėl minėtas apeliantės apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), teikė pagrindą pirmosios instancijos teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas, kurių apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė.
33. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CK 6.686 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo pareiga.
34. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Sutarties 2.1 punktas numatė, kad į ieškovės darbų kainą įeina darbo jėgos, mechanizmų darbo kaina, mokesčiai, draudimo, transportavimo ir visos kitos rangovui priklausančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus bei šią sutartį išlaidos.
35. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
36. Remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareiga ieškovei (rangovei) pasirūpinti įrengimais numatyta ir CK 6.686 straipsnio 1 dalyje, tačiau tai nereiškia, jog ieškovė, siekdama pasirūpinti, kad į objektą atvyktų kranas, pati tą kraną turėjo pristatyti, nes šią pareigą galima užtikrinti ir sutariant su atsakove (užsakove). Iš byloje esančių įrodymų visumos pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šalys žodžiu tarpusavyje sutarė dėl atsakovės pareigos pateikti kraną, jog kranas atvyks į objektą kai pačiai atsakovei jis bus reikalingas darbams atlikti ir tuo pačiu bus sudaryta galimybė ir ieškovei pasinaudotu pristatytu kranu ar pagal poreikį. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, vertindamas tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių esmę ir pripažindamas buvus žodinį susitarimą dėl atsakovės pareigos pateikti kraną, pirmosios instancijos teismas vertino šalių susiklosčiusių teisinių santykių prigimtį, sutarties turinį, ja nustatytus šalių įsipareigojimus, šalių veiksmus vykdant sutartį. Taigi, kilus ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, pirmosios instancijos teismas ginčo sutartį aiškino nustatydamas tikruosius jos šalių ketinimus, atsižvelgė į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių veiksmus po sutarties sudarymo, sutartį vykdant ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kaip jau minėta, tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Būtent šias aplinkybes atskleidė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas: kranas buvo reikalingas ir pačiai atsakovei darbams atlikti; šalys susitarė, kad kraną atsakovė pristatys į objektą kai pačiai atsakovei jis bus reikalingas darbams atlikti ir tuo pačiu bus sudaryta galimybė ir ieškovei pasinaudotu pristatytu kranu ar pagal poreikį.
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad buvus žodiniam šalių susitarimui dėl atsakovės pareigos pateikti kraną patvirtina ir ta aplinkybė, jog ieškovės 2022 m. balandžio 7 d. sudarytoje lokalinėje sąmatoje Priedas Nr. 1, kurioje nurodyti medžiagų, mechanizmų, darbų kiekis ir įkainiai, nėra nurodytos (išskirtos) krano nuomos išlaidos. Sutarties 2.1 punktas nustatė, kad į ieškovės (rangovės) darbų kainą įeina darbo jėgos, mechanizmų darbo kaina, mokesčiai, draudimo, transportavimo ir visos kitos rangovui priklausančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus bei šią sutartį išlaidos, tačiau Sutartimi nėra tiesiogiai įtvirtinta, jog į ieškovės darbų kainą įskaičiuotos krano nuomos išlaidos. Apeliantė teigia, kad nors Sutartyje konkrečiai ir nėra apibrėžta, kas turi pristatyti mechanizmus, tačiau lokalinėje sąmatoje, kurią rengė išimtinai ieškovė, yra nurodyta, kad mechanizmai yra įskaičiuoti į kainą. Šis apeliantės teiginys stokoja logikos. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad visuotinai yra žinoma žodžio „kranas“ reikšmė, įprastai kranu yra laikoma mašina, skirta objektų pakėlimui ar pajudinimui. Daugiausiai naudojama transporto pramonėje prekėms krauti ir statybose sunkiems objektams išjudinti. Tuo tarpu žodžio „mechanizmas“ reikšmė apibrėžiama taip: mechanizmas yra prietaisas, sukonstruotas taip, kad paverstų teikiamas jėgas ir judėjimą į norimos išeigos jėgas ir judėjimą. Taigi, įvertinus minėtų terminų reikšmę, manytina, kad krano, kuris, kaip minėta, yra mašina, reikšmė negali būti aiškinama susiaurintai, todėl šio ginčo kontekste pagal šalių sudarytą Sutartį kranas negali būti savaime suprantamas kaip mechanizmas. Kita vertus, aplinkybė, jog ir pati atsakovė už krano nuomą ieškovei nepateikė apmokėti sąskaitos, įrodo, jog krano pristatymas buvo atsakovės pareiga.
Dėl nuostolių už pastolių nuomą priteisimo
38. Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji neįrodė priežastinio ryšio, kad dėl 2 057 Eur nuostolių už pastolių nuomą yra atsakinga ieškovė. Apeliantė nurodo, kad už statybinių medžiagų pristatymą ir pasirūpinimą visomis statybinėmis priemonėmis buvo atsakinga apeliantė, todėl vykdant pagal Sutartį statybos rangos darbus prie objekto apeliantė buvo pastačiusi nuosavybės teise priklausančių 1 700 m2 pastolių. Kadangi ieškovė vėlavo atlikti statybos rangos darbus 36 kalendorines dienas ir visą tą laiką buvo naudojami apeliantei priklausantys pastoliai, todėl apeliantė, atlikdama darbus kituose objektuose, buvo priversta nuomotis pastolius.
39. CK 6.247 straipsnis numato, jog gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi, turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad darbų termino pabaiga iš dalies yra susijusi ir su atsakovės neveikimu – krano nepateikimu laiku, tai, kad byloje yra duomenų, jog dalis pastolių buvo nuardyta dar ieškovei dirbant objekte, bei į tai, jog atsakovė yra pripažinusi, kad jai turimų pastolių neužtenka ir tenka dar nuomotis, tačiau teismui nepateikti įrodymai, kada ir kokiomis sąlygomis kituose atsakovės objektuose buvo sutarta dėl pastolių nuomos, sprendė, jog atsakovė neįrodė priežastinio ryšio, kad dėl 2 057 Eur atsakovės įvardintų nuostolių už pastolių nuomą yra atsakinga ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos duomenimis ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo apeliantės reikalavimą priteisti nuostolių už pastolių nuomą atlyginimą, tinkamai įvertino ginčo šalių teiginius ir priėjo pagrįstos išvados, kad apeliantė neįrodė priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų ir apeliantės patirtų nuotolių. Neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nuostolių atlyginimas negalimas. Apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, apeliaciniu skundu iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kokios nurodytos pirmosios instancijos teisme, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo jau buvo tinkamai įvertintos. Iš apeliaciniame skunde dėstomų argumentų matyti, jog apeliantė apeliaciniu skundu iš esmės tiesiog nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės dėl nuostolių už pastolių nuomą būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
41. Remdamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė MB „Statybų bitės“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės UAB „Eirta“ ieškovei MB „Statybų bitės“ priteisiamos 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei mažajai bendrijai ,,Statybų bitės“, juridinio asmens kodas 305929645, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Eirta“, juridinio asmens kodas 300588300, 1 452 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė